—

Województwo Łódzkie, atstovaujamos radcy prawni M. Popielarczyk ir A. Faliszek-Rosiak, taip pat P. Krystynowicz ir M. Kaczmarczyk,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir D. Lutostańska,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato B. Colelli,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux ir A. Tokár,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132, klaidų ištaisymas OL L 339, 2014 11 26, p. 14) išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Esaprojekt sp. z o.o. ir Województwo Łódzkie (Lodzės vaivadija, Lenkija) (toliau – perkančioji organizacija) ginčą dėl ūkio subjekto – Konsultant Komputer sp. z o.o. – pasiūlymo, pateikto vykstant viešojo Lenkijos ligoninių informacinių sistemų tiekimo sutarties sudarymo procedūrai, atrankos kriterijų.

3

Direktyvos 2004/18 46 konstatuojamojoje dalyje numatyta:

„Sutartys turėtų būti sudaromos remiantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų skaidrumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo [vienodo požiūrio] principų laikymąsi ir garantuotų, kad pasiūlymai būtų vertinami veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Todėl atitinkamai reikėtų leisti taikyti tik du sutarties sudarymo kriterijus: „žemiausios kainos“ ir „ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo“.

Norint užtikrinti, kad, sudarant sutartis, būtų laikomasi lygiateisiškumo [vienodo požiūrio] principo, reikėtų nustatyti būtiną teisminėje praktikoje nusistovėjusią sąlygą – užtikrinti reikiamą skaidrumą, kad kiekvienas dalyvis būtų tinkamai informuotas apie kriterijus ir tvarkas, kurios bus taikomos nustatant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. <…>“

4

Šios direktyvos 1 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinta:

„„Viešosios [viešojo pirkimo] sutartys“ – tai dėl piniginės naudos vieno arba kelių ūkio subjektų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu sudarytos sutartys, kurių dalykas yra darbų atlikimas, prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.“

5

Šios direktyvos 2 straipsnyje „Sutarčių sudarymo principai“ numatyta:

„Perkančiosios organizacijos ūkio subjektams taiko vienodas sąlygas, jų nediskriminuoja ir veikia skaidriai.“

6

Direktyvos 2004/18 44 straipsnyje „Dalyvių tinkamumo įvertinimas, jų atranka ir sutarčių sudarymas“ nustatyta:

„1.   Sutartys sudaromos remiantis kriterijais, apibrėžtais 53 ir 55 straipsniuose, atsižvelgiant į 24 straipsnį, perkančiajai organizacijai patikrinus ūkio subjektų, neatmestų [nepašalintų] remiantis 45 ir 46 straipsniais, tinkamumą remiantis ekonominiais ir finansiniais kriterijais, profesinėmis ir techninėmis žiniomis arba sugebėjimais, apibrėžtais 47–52 straipsniuose, ir, jei reikia, taikant nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nurodytus 3 dalyje.

2.   Perkančiosios organizacijos gali nustatyti minimalius pajėgumo reikalavimus kandidatams ir dalyviams 47 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka.

Informacijos, nurodytos 47 ir 48 straipsniuose, apimtis, taip pat ir konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumo reikalavimai turi būti susiję ir proporcingi sutarties dalykui [susiję su sutarties dalyku ir jam proporcingi].

Šie minimalūs reikalavimai turi būti nurodomi skelbime apie pirkimą.

<…>“

7

Šios direktyvos 45 straipsnio „Asmeninė kandidato arba dalyvio padėtis“ 2 dalyje numatyta:

„Ūkio subjektas gali būti pašalintas iš dalyvavimo pirkime, jei:

<…>

Valstybės narės, remdamosi nacionaline teise ir atsižvelgdamos į Bendrijos teisę, apibrėžia šio straipsnio dalies įgyvendinimo sąlygas.“

8

Minėtos direktyvos 48 straipsnyje „Techniniai ir (arba) profesiniai pajėgumai“ numatyta:

„1.   Ūkio subjektų techniniai ir (arba) profesiniai pajėgumai įvertinami ir patikrinami 2 ir 3 dalyje nustatyta tvarka.

2.   Ūkio subjektų techniniai pajėgumai gali būti patikrinti vienu arba daugiau toliau išvardytų būdų, atsižvelgiant į darbų, prekių arba paslaugų pobūdį, kiekį ar svarbą bei paskirtį:

<…>

3.   Tam tikrais atvejais ūkio subjektas konkrečios sutarties atveju gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo to, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju ūkio subjektas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad, vykdant sutartį, tie ištekliai jam bus prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius.

4.   Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupės, nurodytos 4 straipsnyje, gali remtis ūkio subjektų grupės narių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

<…>“

9

Direktyvos 2004/18 51 straipsnis „Papildoma dokumentacija ir informacija“ išdėstytas taip:

„Perkančioji organizacija gali prašyti ūkio subjektų papildyti arba paaiškinti sertifikatus ir dokumentus, pateiktus pagal 45–50 straipsnius.“

10

Direktyva 2004/18 į Lenkijos teisės sistemą perkelta Ustawa Prawo zamówień publicznych (Įstatymas dėl viešųjų pirkimų teisės, kodifikuotas tekstas, Dz. U., 2013 m., 907, 984, 1047, 1473 pozicijos, ir Dz. U., 2014 m., 423 pozicija, toliau – Įstatymas dėl VPT).

11

Įstatymo dėl VPT 24 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta:

„Iš sutarties sudarymo procedūros pašalinami ir tie ūkio subjektai, kurie:

12

Šio įstatymo 26 straipsnio 2b ir 4 dalyse numatyta:

„2b.   Ūkio subjektas gali remtis asmenų, galinčių įvykdyti sutartį, žiniomis ir patirtimi, techninėmis galimybėmis arba kitų subjektų finansiniais pajėgumais, kad ir koks būtų jų tarpusavio santykių teisinis pobūdis. Tokiu atveju ūkio subjektas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad disponuos sutarčiai įvykdyti būtinais ištekliais, be kita ko, šiuo tikslu pateikdamas rašytinį šių subjektų įsipareigojimą, kad tam ūkio subjektui suteiks būtinus išteklius per tą laiką, kol bus vykdoma sutartis.

<…>

4.   Perkančioji organizacija taip pat paprašo, kad per jos nustatytą terminą būtų pateikti paaiškinimai, susiję su deklaracijomis arba dokumentais, nurodytais 25 straipsnio 1 dalyje.“

13

Šio įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta:

„Perkančioji organizacija pripažįsta sutarties sudarymo procedūrą negaliojančia, jeigu <…> neįmanoma pašalinti šios procedūros trūkumo ir dėl šio trūkumo neįmanoma sudaryti viešojo pirkimo sutarties, kuri nebūtų pripažintina negaliojančia.“

14

2013 m. vasario 19 d.Rozporządzenie Prezesa Rady Ministrów z dnia 19 lutego 2013 r. w sprawie rodzajów dokumentów, jakich może żądać zamawiający od wykonawcy, oraz form, w jakich te dokumenty mogą być składane [Ministrų Tarybos pirmininko nutarimo dėl dokumentų, kurių perkančioji organizacija turi reikalauti iš ūkio subjekto, ir šių dokumentų pateikimo formos (Dz. U., 2013 m., 231 pozicija)] 1 straipsnio 6 dalyje numatyta:

„ Jeigu, siekdamas įrodyti, kad atitinka Įstatymo [dėl VPT] 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, ūkio subjektas remiasi kitų subjektų ištekliais pagal Įstatymo [dėl VPT] 26 straipsnio 2b dalies nuostatas, perkančioji organizacija tam, kad įvertintų, ar ūkio subjektui bus prieinami kitų subjektų ištekliai tiek, kiek to reikia siekiant gerai įvykdyti sutartį, arba ar ūkio subjekto ryšys su šiais kitais subjektais tikrai užtikrina prieigą prie šių išteklių, gali reikalauti:

15

Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad perkančioji organizacija pradėjo viešojo pirkimo procedūrą, siekdama sudaryti sutartį dėl „esamų informacinių sistemų modernizavimo ir visuotinio naujų informacinių sistemų įdiegimo sveikatos priežiūros įstaigose, pavaldžiose Lodzės vaivadijos savivaldybei, pagal projektą dėl regioninės medicininės informacinės sistemos paslaugų (toliau – RMIS paslaugos)“. Skelbimas apie pirkimą taip pat skelbtas 2013 m. lapkričio 29 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Nr. 2013/S 232-402292.

16

Kad sudarytų minėtą viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija nusprendė vykdyti atvirą procedūrą ir pirkimo objektą padalijo į kelias dalis, apimančias skirtingas įstaigas. Taip suinteresuotiesiems ūkio subjektams sudaryta galimybė pateikti pasiūlymus ne vien dėl viso pirkimo, bet ir dėl kurios nors jo dalių.

17

Ginčas pagrindinėje byloje iš esmės kilo dėl pirkimo dalies Nr. 3, kurios dalykas – integruotos ligoninių sistemos pirkimas ir tiekimas; ta sistema buvo skirta naudoti Petrakave (Lenkija) esančios vaivadijos Mikalojaus Koperniko ligoninės administracinėje (pilkoji) ir medicininėje (baltoji) dalyse. Sutartis sudaroma dėl standartinės programinės įrangos, kurią, vykdydamas šią sutartį, ūkio subjektas turi pristatyti, instaliuoti ir sukonfigūruoti.

18

Kaip numatyta specifikacijų 6.1 punkte ir 6.1.2 papunktyje, kiekvienas kandidatas ar dalyvis, teikiantis pasiūlymą dėl pirkimo dalies Nr. 3, turėjo, kad patvirtintų savo patirtį, be kita ko, įrodyti, kad įvykdė bent dvi viešojo pirkimo sutartis, iš kurių kiekviena apėmė integruotos ligoninių sistemos (ILS) tiekimą, instaliavimą, konfigūravimą ir visuotinį įdiegimą sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje yra bent 200 lovų, baltojoje ir pilkojoje dalyse; bendra sutarties vertė ne mažesnė kaip 450000 PLN (apie 101676,08 euro) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

19

Šiuo tikslu kiekvienas ūkio subjektas turėjo pateikti, be kita ko, per pastaruosius trejus metus iki pasiūlymų pateikimo termino, o jeigu veikla vykdoma trumpiau – per šį veiklos vykdymo laikotarpį patiektų svarbiausių prekių sąrašą, taip pat nurodyti jų paskirtį, vertę, įvykdymo datas ir subjektus, kuriems buvo patiektos tos prekės, ir pateikti įrodymų, kad šios prekės patiektos tinkamai.

20

Ūkio subjektas Konsultant Komputer savo pasiūlyme pateikė patiektų prekių ir suteiktų paslaugų sąrašą, suskirstytą į dvi antraštines dalis; jose nurodė dviejų integruotų ligoninės sistemų pristatymą atitinkamai Slupsko J. Korčako specializuotai vaivadijos ligoninei (Lenkija) ir Naujojo Sončo J. Sniadeckio specializuotai ligoninei (Lenkija), jų instaliavimą, konfigūravimą ir visuotinį įdiegimą; šias prekes pristatė ir paslaugas suteikė konsorciumas, sudarytas iš Konsultant IT sp. z o.o. ir Konsultant Komputer.

21

Perkančioji organizacija atrinko Konsultant Komputer pasiūlymą, nes nusprendė, kad jis ekonomiškai naudingiausias dėl pirkimo dalies Nr. 3.

22

Esaprojekt, kaip iš minėtos pirkimo procedūros pašalinta kandidatė, perkančiosios organizacijos sprendimą pasirinkti Konsultant Komputer pasiūlymą apskundė Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba, Lenkija). Esaprojekt perkančiąją organizaciją iš esmės kaltino tuo, kad ši nenustatė, jog atitinkamas pasiūlymas pagrįstas netikslia informacija ir kad jis netenkino specifikacijų 6.1.2. punkte nustatytų reikalavimų. Todėl šis pasiūlymas turėjo būti atmestas remiantis Įstatymo dėl VPT 24 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

3

2014 m. balandžio 7 d. sprendimu Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba) įpareigojo perkančiąją organizaciją pripažinti negaliojančiu naudingiausio pasiūlymo dėl pirkimo dalies Nr. 3 pasirinkimą ir vadovaujantis Įstatymo dėl VPT 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paprašyti Konsultant Komputer pateikti paaiškinimų dėl viešojo pirkimo sutarčių, kurias ji nurodė savo pasiūlyme, apimties. Tuo remdamasi perkančioji organizacija pripažino negaliojančiu savo sprendimą ir paprašė Konsultant Komputer papildyti dokumentus, kad iš jų būtų galima nustatyti, kad tenkinama specifikacijų 6.1.2 punkte numatyta sąlyga dėl žinių ir patirties.

24

2014 m. balandžio 29 d. atsakyme į šį prašymą Komputer Konsultant nurodė kad, pirma, jos nurodyta viešojo pirkimo sutartis apėmė funkcijas, kurias perkančioji organizacija apibrėžė kaip pilkosios dalies funkcijas, ir, antra, prie jos pasiūlymo pridėtas prekių sąrašas buvo susijęs su dviejų viešojo pirkimo sutarčių, t. y. 2010 m. spalio 5 d. sutarties Nr. 51/2/2010 ir 2010 m. gruodžio 6 d. sutarties Nr. 62/2010, įvykdymu.

25

Vis dėlto iš Komputer Konsultant pateiktos informacijos paaiškėjo, kad Slupsko J. Korčako specializuotai vaivadijos ligoninei skirtos paslaugos buvo teikiamos pagal dvi atskiras sutartis, iš kurių viena neapėmė baltosios dalies, o kita – pilkosios dalies.

26

Atsižvelgdama į šiuos paaiškinimus perkančioji organizacija pripažino, kad Slupsko J. Korčako specializuotai vaivadijos ligoninei skirtos paslaugos neatitiko specifikacijų 6.1.2 punkte numatytos sąlygos, pagal kurią kiekviena viešojo pirkimo sutartis turėjo apimti visus šiame punkte nurodytus elementus, būtent integruotos ligoninės sistemos (HIS) pristatymą, instaliavimą, konfigūravimą ir visuotinį įdiegimą baltojoje ir pilkojoje dalyse. Todėl perkančioji organizacija paprašė Komputer Konsultant papildyti šiuo klausimu jos pateiktus dokumentus.

27

Atsakydama į šį prašymą Komputer Konsultant pateikė naują patiektų prekių ir suteiktų paslaugų sąrašą, kuriame rėmėsi kito subjekto, t. y. Medinet Systemy Informatyczne sp. z o.o., patirtimi vykdant du prekių pristatymus: vieną – Liublino Januvo viešosios sveikatos priežiūros įstaigai ir kitą – Liublino apskrities geležinkeliečių viešajai sveikatos priežiūros įstaigai (Lenkija). Ji taip pat perdavė Medinet Systemy Informatyczne, kuri veiktų kaip patarėja ir konsultantė, įsipareigojimą suteikti sutarčiai įvykdyti būtinus išteklius ir dar kartą nurodė tiekimą, atliktą Naujojo Sončo J. Sniadeckio specializuotai ligoninei.

28

Kadangi šis atsakymas perkančiąją organizaciją tenkino, ji ir vėl pasirinko Konsultant Komputer pasiūlymą, nes nusprendė, kad jis ekonomiškai naudingiausias dėl pirkimo dalies Nr. 3.

29

Esaprojekt pateikė Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba) skundą, kuriame prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, pasiūlymus įvertinti iš naujo, o Konsultant Komputer pašalinti iš konkurso, motyvuodama tuo, kad ši pateikė melagingą informaciją ir neįrodė, jog tenkino dalyvavimo konkurse sąlygas, be kita ko, numatytas specifikacijos 6.1.2. punkte.

30

Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba) mano, kad pagrindinėje byloje visų pirma kyla klausimas dėl to, ar pagal Direktyvos 2004/18 2 ir 51 straipsnius draudžiama tai, kad ūkio subjektas nurodytų, kai jis papildo dokumentus perkančiosios organizacijos prašymu, kitas paslaugas nei nurodytos jo pradiniame pasiūlyme ir tuo tikslu galėtų remtis kito subjekto, kurio išteklių jis nenurodė savo pradiniame pasiūlyme, suteiktomis paslaugomis.

31

Antra, šiam teismui kyla abejonių dėl to, ar ūkio subjektas gali pasinaudoti tokiomis kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis Direktyvos 2004/18 48 straipsnio 3 dalyje numatyta teise remtis trečiųjų subjektų pajėgumais, jei jis pats neatitinka minimalių reikalavimų, taikomų siekiantiems dalyvauti viešojo paslaugų pirkimo konkurse.

32

Galiausiai Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba) taip pat neaišku, kokiomis aplinkybėmis ūkio subjektas gali būti pripažintas kaltu dėl sunkaus nusižengimo, dėl kurio jam gali būti neleidžiama dalyvauti viešajame pirkime, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies g punktą.

33

Šiomis sąlygomis Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacijų tarnyba) nusprendė sustabdyti bylą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

34

Pirmuoju, antruoju ir trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/18 51 straipsnis, siejamas su jos 2 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, jog pasibaigus paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminui ūkio subjektas perkančiajai organizacijai pateiktų – tam, kad įrodytų, jog tenkina dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje reikalavimus, – jo pradiniame pasiūlyme nenurodytus dokumentus, kaip antai trečiojo subjekto įvykdytą sutartį ir šio įsipareigojimą suteikti šiam subjektui atitinkamai sutarčiai įvykdyti būtinus pajėgumus ir išteklius.

35

Atsakant į šiuos klausimus svarbu priminti, kad pagal Direktyvos 2004/18 46 konstatuojamąją dalį ir jos 2 straipsnį perkančiosios organizacijos ūkio subjektams turi taikyti vienodas sąlygas, jų nediskriminuoti ir veikti skaidriai (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 60 punktas).

36

Taigi, viena vertus, pagal vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus dalyviai turi turėti vienodas galimybes suformuluoti savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos. Kita vertus, skaidrumo pareiga siekiama užkirsti kelią perkančiosios organizacijos favoritizmui ir savivalei. Ši pareiga reiškia, jog visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ar specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar dalyvių pasiūlymai atitinka konkrečiam pirkimui taikomus kriterijus (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Be to, kaip jau įtvirtinta jurisprudencijoje, pagal vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ir paisant skaidrumo pareigos vykstant viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrai draudžiamos bet kokios perkančiosios organizacijos ir dalyvio derybos, o tai reiškia, kad pateikus pasiūlymą jo iš principo negalima keisti, nesvarbu, ar tai būtų daroma perkančiosios organizacijos, ar konkurso dalyvio iniciatyva. Vadinasi, perkančioji organizacija negali prašyti dalyvio, kurio pasiūlymą laiko netiksliu ar neatitinkančiu pirkimo dokumentų techninių specifikacijų, paaiškinimų (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Vis dėlto Teisingumo Teismas patikslino, kad pagal Direktyvos 2004/18 2 straipsnį nedraudžiama atskirais atvejais pataisyti ar papildyti pasiūlymo duomenų, be kita ko, dėl to, kad akivaizdžiai būtina tik juos paaiškinti arba ištaisyti akivaizdžias fakto klaidas (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Šiuo tikslu perkančioji organizacija turi įsitikinti, be kita ko, kad prašymas pateikti pasiūlymo paaiškinimų nelemtų to, kad atitinkamas dalyvis iš tikrųjų galiausiai pateiks naują pasiūlymą (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

40

Be to, įgyvendindama turimą diskreciją dėl teisės prašyti kandidatų paaiškinti savo pasiūlymus perkančioji organizacija turi vertinti kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą prašymas paaiškinti negali pasirodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus kandidatui arba kandidatams, kuriems jis adresuotas (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 65 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

41

Nagrinėjamu atveju Konsultant Komputer dokumentus, kurie jos pradiniame pasiūlyme nebuvo nurodyti, perkančiajai organizacijai pateikė jau pasibaigus paraiškų dalyvauti atitinkamame konkurse pateikimo terminui. Konkrečiai tariant, kaip jau nurodyta šio sprendimo 27 punkte, šis ūkio subjektas nurodė sutartį, kurią įvykdė trečiasis subjektas ir šio įsipareigojimą tam ūkio subjektui suteikti pagrindinėje byloje nagrinėjamai sutarčiai vykdyti būtinus išteklius.

42

Tokie patikslinimai, kurie nėra vien paprastas konkretus paaiškinimas ar akivaizdžių fakto klaidų ištaisymas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 38 punkte primintą jurisprudenciją, iš esmės laikomi pradinio pasiūlymo esminiu ir reikšmingu pakeitimu, kuris labiau prilygsta naujo pasiūlymo pateikimui.

43

Iš tikrųjų, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 30 punkte, toks pranešimas daro tiesioginę įtaką viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros pagrindiniams elementams, būtent paties ūkio subjekto, kuris galbūt laimės atitinkamą viešąjį pirkimą, tapatybei ir šio subjekto pajėgumų, taigi jo tinkamumo įvykdyti atitinkamą sutartį, patikrinimui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 1 dalį.

44

Tokiomis sąlygomis perkančioji organizacija, leisdama atitinkamam ūkio subjektui pateikti atitinkamus dokumentus, kad šis papildytų savo pradinį pasiūlymą, nepagrįstai sudarytų palankias sąlygas šiam subjektui, palyginti su kitais kandidatais, ir taip būtų pažeisti vienodo ūkio subjektų vertinimo ir jų nediskriminavimo principai ir iš jų kylanti skaidrumo pareiga, kurių perkančioji organizacija privalo paisyti pagal Direktyvos 2004/18 2 straipsnį.

45

Remiantis tuo, kas išdėstyta, į pateiktus pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį klausimus reikia atsakyti taip: Direktyvos 51 straipsnis, siejamas su jos 2 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, jog pasibaigus paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminui ūkio subjektas perkančiajai organizacijai pateiktų – tam, kad įrodytų, jog tenkina dalyvavimo viešojo pirkimo procedūroje reikalavimus, – jo pradiniame pasiūlyme nenurodytus dokumentus, kaip antai trečiojo subjekto įvykdytą sutartį ir šio įsipareigojimą suteikti šiam subjektui atitinkamai sutarčiai įvykdyti būtinus pajėgumus ir išteklius.

46

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/18 44 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 48 straipsnio 2 dalies a punktu ir jos 2 straipsnyje pripažįstamu ūkio subjektų vienodo vertinimo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį ūkio subjektui leidžiama remtis kito subjekto pajėgumais, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 48 straipsnio 3 dalį, t. y. sudėti žinias ir patirtį dviejų subjektų, pavieniui neturinčių perkančiosios organizacijos tam tikrai sutarčiai įvykdyti reikalaujamų žinių ir patirties, tuo atveju, kai perkančioji organizacija laiko atitinkamą sutartį nedaloma ir dėl to ją turi vykdyti vienas subjektas.

47

Siekiant atsakyti į šį klausimą, visų pirma reikia priminti, kad, vadovaujantis nusistovėjusia jurisprudencija, pagal Direktyvos 2004/18 47 straipsnio 2 dalį ir 48 straipsnio 3 dalį bet kuriam ūkio subjektui pripažįstama teisė dalyvaujant tam tikrame viešajame pirkime remtis kitų subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais subjektais, jei kandidatas ar dalyvis įrodo perkančiajai organizacijai, kad jam tikrai bus prieinami šių ūkio subjektų ištekliai, būtini sutarčiai įvykdyti (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

48

Vis dėlto, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, pagal Direktyvos 2004/18 nuostatas nedraudžiama, kad esant išimtinėms aplinkybėms naudojimasis šios direktyvos 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise būtų ribojamas (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

49

Iš tikrųjų negalima atmesti galimybės, kad yra tokių darbų, kuriems dėl jų ypatybių reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti sujungus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus. Tokiu atveju perkančioji organizacija pagrįstai gali reikalauti, kad minimalius atitinkamo pajėgumo reikalavimus atitiktų vienas ūkio subjektas arba tam tikrais atvejais ribotas skaičius ūkio subjektų, kaip tai numatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, jei toks reikalavimas susijęs su atitinkamos sutarties dalyku ir yra jam proporcingas (2016 m. balandžio 7 d. Sprendimas Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta šio sprendimo 18 punkte, pagrindinėje byloje nagrinėjamose viešojo pirkimo specifikacijose reikalauta, kad dalyviai nurodytų bent dvi konkrečioje srityje įvykdytas sutartis.

51

Perkančios organizacijos paprašyta įrodyti, kad turi pagrindinėje byloje nagrinėjamai viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti reikalingą kompetenciją, Konsultant Komputer rėmėsi kito subjekto patirtimi, susijusia su dviem šio sprendimo 27 punkte nurodytais Medinet Systemy Informatyczne užtikrinto tiekimo atvejais.

52

Vis dėlto, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 46 punkte, prejudicinis klausimas grindžiamas prielaida, kurią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrino, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis yra nedaloma, todėl minimalaus atitinkamo pajėgumo reikalavimą turi tenkinti vienas ūkio subjektas ir negalima remtis kelių ūkio subjektų pajėgumais. Be to, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba) mano, kad negalėjimas remtis kelių ūkio subjektų patirtimi yra susijęs su nagrinėjamos sutarties dalyku ir jam proporcingas.

53

Tokiomis sąlygomis, atsižvelgiant į šio sprendimo 48 ir 49 punktuose primintą jurisprudenciją, atitinkamas ūkio subjektas negali remtis trečiojo subjekto pajėgumais, kad įrodytų, jog turi pajėgumų, būtinų pagrindinėje byloje nagrinėjamai sutarčiai įvykdyti.

54

Todėl į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2004/18 44 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 48 straipsnio 2 dalies a punktu ir jos 2 straipsnyje pripažįstamu ūkio subjektų vienodo vertinimo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį ūkio subjektui neleidžiama remtis kito subjekto pajėgumais, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 48 straipsnio 3 dalį, t. y. sudėti žinias ir patirtį dviejų subjektų, pavieniui neturinčių perkančiosios organizacijos reikalaujamų tam tikrai sutarčiai įvykdyti žinių ir patirties, tuo atveju, kai perkančioji organizacija pripažįsta atitinkamą sutartį nedaloma ir dėl to vykdytina vieno subjekto, ir kad toks negalėjimas remtis kelių ūkio subjektų patirtimi yra susijęs su atitinkamos pirkimo sutarties, kurią turi vykdyti vienas subjektas, dalyku ir jam proporcingas.

55

Penktuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/18 44 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 48 straipsnio 2 dalies a punktu ir jos 2 straipsnyje pripažįstamu ūkio subjektų vienodo vertinimo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį ūkio subjektui, kuris kaip atskiras subjektas dalyvauja viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, leidžiama remtis įmonių grupės, kuriai jis priklausė vykstant kitos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrai, patirtimi, nepaisant jo indėlio vykdant tą sutartį pobūdžio.

56

Šis klausimas susijęs su šio sprendimo 20 punkte nurodytu faktu, kad pagrindinėje byloje integruotųjų ligoninių sistemų įrangą atitinkamoms ligoninėms tiekė grupė, sudaryta iš dviejų įmonių, t. y. Konsultant Komputer ir Konsultant IT.

57

Siekiant atsakyti į šį klausimą, svarbu priminti, kad pagal Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi patikrinti kandidatų ar dalyvių tinkamumą remdamasi šios direktyvos 47–52 straipsniuose apibrėžtais kriterijais.

58

Be to, pagal šios direktyvos 44 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektai tenkintų minimalius privalomus ekonominės ir finansinės padėties ir techninių ir (arba) profesinių pajėgumų reikalavimus, kaip numatyta šios direktyvos 47 ir 48 straipsniuose.

59

Konkrečiai tariant, Direktyvos 2004/18 48 straipsnio 2 dalies a punkte numatyta, kad ūkio subjektų techniniai ir (arba) profesiniai pajėgumai gali būti patvirtinti, atsižvelgiant, be kita ko, į patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pobūdį ir svarbą, pateikiant darbų, atliktų per pastaruosius penkerius metus, sąrašą, taip pat svarbiausių prekių arba pagrindinių paslaugų per pastaruosius trejus metus sąrašą.

60

Kaip matyti iš šio sprendimo 47 punkte primintos jurisprudencijos, minėtos direktyvos 48 straipsnio 3 dalis leidžia ūkio subjektui dėl konkrečios sutarties remtis kito subjekto, pavyzdžiui, įmonių grupės, kuriai jis priklausė, pajėgumais, jeigu jis perkančiajai organizacijai įrodo, kad jam tikrai bus prieinami to kito subjekto ištekliai, būtini šiai sutarčiai įvykdyti.

61

Šiomis aplinkybėmis ūkio subjekto įgyta patirtis yra ypač svarbus šio subjekto kokybinės atrankos kriterijus, nes jis leidžia perkančiajai organizacijai patikrinti, kaip numatyta Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 1 dalyje, kandidatų ar dalyvių tinkamumą tam tikrai viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti.

62

Vadinasi, kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai jis priklausė, patirtimi, ši turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės vykdant tam tikrą viešojo pirkimo sutartį.

63

Iš tikrųjų, kaip teisingai pažymėjo Lenkijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose, ūkio subjektas patirties faktiškai įgyja ne dėl to, kad tiesiog priklauso įmonių grupei, ir visai nesvarbus jo indėlis į ją, bet dėl to, kad tiesiogiai dalyvauja vykdydamas bent vieną viešojo pirkimo sutarties, kurią bendrai vykdo ši grupė, dalį.

64

Tuo remiantis darytina išvada, kad ūkio subjektas negali kaip perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties nurodyti prekių ar paslaugų, kurias pristatė ar suteikė kiti įmonių grupės nariai, o jis pats faktiškai ir konkrečiai šios veiklos nevykdė.

65

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą penktąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2004/18 44 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 48 straipsnio 2 dalies a punktu ir jos 2 straipsnyje pripažįstamu ūkio subjektų vienodo vertinimo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį ūkio subjektui, kuris kaip atskiras subjektas dalyvauja viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūroje, neleidžiama remtis įmonių grupės, kuriai jis priklausė vykstant kitos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrai, patirtimi, jei jis faktiškai ir konkrečiai nedalyvavo vykdant šią sutartį.

66

Šeštuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies g punktas, pagal kurį iš viešojo pirkimo konkurso galima pašalinti ūkio subjektą, jeigu jis yra pripažintas kaltu dėl rimto suklaidinimo pateikiant perkančiosios organizacijos prašomą informaciją, turi būti aiškinamas taip, kad jis gali būti taikomas, kai ši informacija gali daryti įtaką konkurso rezultatui, neatsižvelgiant į tai, ar šis ūkio subjektas tai padarė tyčia.

67

Siekiant atsakyti į šį klausimą reikia priminti, kad Direktyvos 45 straipsnyje, t. y. jo 1 ir 2 dalyse, numatyti atitinkamai privalomi ir neprivalomi dalyvio pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindai, susiję su jo asmenine situacija.

68

Konkrečiai tariant, kaip matyti iš šios direktyvos 45 straipsnio 2 dalies g punkto, ūkio subjektas gali būti pašalintas iš viešojo pirkimo, jei yra pripažintas „kaltu dėl rimto suklaidinimo“ pateikiant perkančiosios organizacijos reikalaujamą informaciją arba jos nepateikiant.

69

Savo klausimu Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba) siekia sužinoti, ar taikant šią nuostatą būtina, kad kandidatas ar dalyvis veiktų tyčia, ir kad perkančiajai organizacijai pateikta informacija darė įtaką arba galėjo daryti įtaką konkurso rezultatui.

70

Šiuo klausimu reikia visų pirma pažymėti, kad direktyvos 45 straipsnio 2 dalies g punkto tekste nėra jokios nuorodos į tyčinį ūkio subjekto elgesį. Dėl to pašalinant tokį subjektą iš viešojo pirkimo nebūtina konstatuoti tokio jo elgesio.

71

Priešingai, siekiant pripažinti kandidatą ar dalyvį „kaltu dėl rimto suklaidinimo“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir dėl to jį pašalinti iš viešojo pirkimo, pakanka, kad jis būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo.

72

Todėl, kai perkančioji organizacija siekia nubausti melagingą informaciją pateikusį ūkio subjektą pašalindama jį iš viešojo pirkimo, ji neprivalo, priešingai, nei teigia, be kita ko, Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija, pateikti įrodymo, kad šis ūkio subjektas tokią informaciją pateikė tyčia.

73

Antra, reikia pažymėti, kad Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, jog valstybės narės, remdamosi savo nacionaline teise ir atsižvelgdamos į Bendrijos teisę, patikslina šio straipsnio dalies taikymo sąlygas.

74

Tuo remiantis darytina išvada, kad šio 45 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje esančios sąvokos, tarp jų ir „kalto dėl rimto suklaidinimo“ sąvoka, gali būti patikslintos ir išaiškintos nacionalinėje teisėje, tačiau tai turi būti daroma laikantis Sąjungos teisės (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 13 d.SprendimoForposta ir ABC Direct Contact, C‑465/11, EU:C:2012:801, 26 punktą, C‑465/11, 26 punktą).

75

Nagrinėjamu atveju Įstatymo dėl VPT 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta galimybė iš sutarties sudarymo procedūros pašalinti ūkio subjektus, pateikusius melagingos informacijos, turinčios arba galinčios turėti įtakos vykdomos procedūros rezultatui.

76

Kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, atitinkamo ūkio subjekto pateikta informacija iš tikrųjų turėjo įtakos pagrindinėje byloje nagrinėjamos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros rezultatui. Krajowa Izba Odwoławcza (Nacionalinė apeliacinė taryba) teigimu, Konsultant Komputer konkursą laimėjo būtent dėl šios informacijos.

77

Tokiomis sąlygomis reikia konstatuoti, kad dėl pateiktos tokios informacijos atitinkamas ūkio subjektas laikytinas kaltu dėl nerūpestingumo, kuris turėjo lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir nagrinėjamos sutarties sudarymo, todėl šis subjektas gali būti laikomas „kaltu dėl rimto suklaidinimo“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies g punktą. Vadinasi, toks elgesys gali pateisinti perkančiosios organizacijos sprendimą pašalinti šį ūkio subjektą iš atitinkamo viešojo pirkimo.

78

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, į pateiktą šeštąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2004/18 45 straipsnio 2 dalies g punktas, pagal kurį iš viešojo pirkimo konkurso galima pašalinti ūkio subjektą, jeigu jis pripažintas „kaltu dėl rimto suklaidinimo“ pateikiant perkančiosios organizacijos prašomą informaciją, turi būti aiškinamas taip, kad jis gali būti taikomas, kai atitinkamas ūkio subjektas pripažintas atsakingu dėl tam tikro laipsnio nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, kuris gali daryti įtaką sprendimams dėl pašalinimo iš konkurso, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nepaisant to, ar nustatyta, kad šis subjektas taip veikė tyčia.

79

Septintuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2004/18 44 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 48 straipsnio 2 dalies a punktu ir jos 2 straipsnyje pripažįstamu ūkio subjektų vienodo vertinimo principu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį ūkio subjektui leidžiama remtis turima patirtimi kartu nurodant dvi ar daugiau sutarčių kaip vieną pirkimą, nors perkančioji organizacija nei skelbime apie pirkimą, nei specifikacijose nenumatė tokios galimybės.

80

Siekiant atsakyti į šį klausimą visų pirma svarbu pažymėti, kaip jau nurodyta šio sprendimo 57 punkte, kad pagal Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi patikrinti kandidatų ar dalyvių tinkamumą atitinkamai sutarčiai vykdyti remdamasi šios direktyvos 47–52 straipsniuose apibrėžtais kriterijais.

81

Savo ruožtu kandidatai ar dalyviai turi perkančiajai organizacijai įrodyti, kad jie tikrai yra pajėgūs ar bus pajėgūs užtikrinti tinkamą atitinkamos viešojo pirkimo sutarties įvykdymą.

82

Šiuo tikslu perkančioji organizacija turi aiškiai nurodyti iš principo skelbime apie pirkimą arba specifikacijose reikalavimą turėti tam tikrų gebėjimų ir laikytis konkrečių taisyklių, pagal kurias kandidatas ar dalyvis turi įrodyti savo tinkamumą laimėti ir įvykdyti atitinkamą sutartį. Be to, ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgdama į atitinkamų darbų pobūdį, pirkimo sutarties dalyką ir tikslus, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Direktyvos 2004/18 44 straipsnio 2 dalimi, gali numatyti ribojimus, ypač kiek tai susiję su galimybe pasitelkti ribotą ūkio subjektų skaičių (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 39–41 punktus ir 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo Borta, C‑298/15, EU:C:2017:266 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

83

Vis dėlto, kai perkančioji organizacija nusprendžia tokia teise pasinaudoti, ji turi užtikrinti, kad jos nustatomos taisyklės bus susijusios su tos sutarties dalyku ir tikslais ir bus jiems proporcingos (šiuo klausimu žr. 2016 m. balandžio 7 d. Sprendimo Partner Apelski Dariusz, C‑324/14, EU:C:2016:214, 40 ir 56 punktus).

84

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nors tiesa, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenumatė galimybės kandidatui ar dalyviui nurodyti dviejų ar daugiau sutarčių kaip vieno pirkimo, tokia galimybė skelbime apie pirkimą ar specifikacijose nebuvo ir aiškiai uždrausta.

85

Tokiomis sąlygomis a priori negali atmesti galimybės, kad patirtį, reikalingą atitinkamai pirkimo sutarčiai įvykdyti, kurią ūkio subjektas įgijo vykdydamas ne vieną, bet dvi ir daugiau skirtingų sutarčių, perkančioji organizacija gali laikyti pakankama, ir dėl to šis ūkio subjektas gali laimėti atitinkamą viešąjį pirkimą.

86

Generalinis advokatas savo išvados 62 punkte nurodė, kad jei konkurso reikalavimus galima iš principo atitikti sudedant įvairių ūkio subjektų pajėgumus ir patirtį, a fortiori iš principo būtų tiesiog nelogiška neleisti sudėti to paties ūkio subjekto pajėgumų ar patirties, įgytos vykdant skirtingas sutartis.

87

Dėl šios priežasties ir dėl to, kad, kaip pagrindinėje byloje, galimybė remtis įvairia patirtimi, įgyta vykdant kelias sutartis, neuždrausta nei skelbime apie pirkimą, nei specifikacijose, perkančioji organizacija turi nustatyti, ar bendra patirtis, įgyta dėl dviejų ar daugiau sutarčių, atsižvelgiant į atitinkamų darbų pobūdį ir atitinkamos pirkimo sutarties dalyką ir tikslus, gali užtikrinti tinkamą šios sutarties įvykdymą, o tai turi patikrinti kompetentingi nacionaliniai teismai.

88

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į septintąjį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2004/18 44 straipsnis, siejamas su šios direktyvos 48 straipsnio 2 dalies a punktu ir jos 2 straipsnyje pripažįstamu ūkio subjektų vienodo vertinimo principu, turi būti aiškinamas taip, kad ūkio subjektui leidžiama remtis turima patirtimi kartu nurodant dvi ar daugiau sutarčių kaip vieną pirkimą, jeigu perkančioji organizacija tokios galimybės neuždraudė vadovaudamasi reikalavimais, susijusiais su atitinkamo viešojo pirkimo sutarties dalyku ir tikslais ir jiems proporcingais.

89

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: