1

Ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad atsisakiusi skirti Įstatyme Nr. 592/2006 dėl kalėdinių premijų skyrimo tam tikriems pensijų gavėjams, kuriuo papildomi tam tikri įstatymai (su paskutiniais pakeitimais, toliau – Įstatymas Nr. 592/2006), numatytą kalėdinę premiją asmenims, gyvenantiems kitoje nei Slovakijos Respublika valstybėje narėje, Slovakijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 45 ir 48 straipsnius ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72; klaidų ištaisymas, OL L 188, p. 10), iš dalies pakeisto 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009 (OL L 284, p. 43, toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), 7 straipsnį.

2

Reglamento Nr. 883/2004 16 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Nuostata, kad socialinės apsaugos teisės turi priklausyti nuo atitinkamo asmens gyvenamosios vietos, Bendrijoje iš principo neturi jokio pagrindo; tačiau tam tikrais atvejais, ypač kai kalbama apie su asmens ekonomine ir socialine padėtimi susijusias specialiąsias išmokas, į gyvenamąją vietą gali būti atsižvelgiama.“

3

Šio reglamento 37 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

„Kaip jau keletą kartų pažymėjo Teisingumo Teismas, [Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką] nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo socialinės apsaugos išmokų perkeliamumo principo, turi būti griežtai [siaurai] aiškinamos. Tai reiškia, kad jos gali būti taikomos tik nustatytas sąlygas tenkinančioms išmokoms. Darytina išvada, kad šio reglamento III antraštinės dalies 9 skyrius gali būti taikomas tik specialioms neįmokinėms išmokoms, išvardytoms šio reglamento X priede.“

4

Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio w punkte nustatyta:

„Šiame reglamente:

<...>

5

Šio reglamento 3 straipsnyje „Taikymo sritys [Materialinė taikymo sritis]“ nustatyta:

„1.   Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:

<...>

<...>

2.   Jei XI priede nenustatyta kitaip, šis reglamentas taikomas bendrosioms ir specialioms socialinės apsaugos sistemoms, nepaisant to, ar jos susijusios su įmokų mokėjimu, bei sistemoms, susijusioms su darbdavio ar laivo savininko įsipareigojimais.

3.   Šis reglamentas taip pat taikomas specialioms neįmokinėms išmokoms pinigais, numatytoms 70 straipsnyje.

<...>

5.   Šis reglamentas netaikomas:

<...>“

6

Pagal Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnį „Gyvenamosios vietos taisyklių atsisakymas [sąlygų panaikinimas]“:

Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, išmokos pinigais, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus arba šį reglamentą, negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomos ir nutraukiamos ar anuliuojamos dėl to, kad jų gavėjas arba jo šeimos nariai gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą.“

7

Įstatymo Nr. 592/2006 1 straipsnyje numatyta:

„1)   Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, asmenys, pagal atitinkamus teisės aktus gaunantys senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją, invalidumo pensiją, socialinę pensiją, našlių ar našlaičių pensiją, kalendorinių metų gruodžio mėnesį turintys teisę gauti minėtą pensiją ir gyvenantys Slovakijos Respublikoje, iš Socialinio draudimo fondo gauna kalėdinę premiją, kuri yra valstybės socialinė išmoka, jeigu kalendorinių metų gruodžio mėnesį išmokėtos pensijos dydis neviršija 60 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Slovakijos Respublikoje, koks jis buvo kalendoriniais metais, einančiais prieš metus, kai išmokama kalėdinė premija (vadovaujantis Nacionalinio statistikos biuro skelbiamais duomenimis).

2)   Asmenys, pagal atitinkamus teisės aktus gaunantys karių ir pareigūnų pensiją už tarnybą, karių ir pareigūnų invalidumo pensiją, karių ir pareigūnų našlių ar našlaičių pensiją, kurių pensija iš pradžių buvo priskirta prie senatvės, invalidumo, dalinio invalidumo pensijos, pensijos už tarnybą, našlių ar našlaičių pensijos, kurios buvo skiriamos pagal bendrojo pobūdžio socialinės apsaugos srities teisės aktus, galiojusius iki 1998 m. balandžio 30 d., ir tapo karių ir pareigūnų draudimo išmokomis pagal 1998 m. gegužės 1 d. įsigaliojusius teisės aktus, arba skirtos pagal teisės aktus, galiojusius iki 2002 m. birželio 30 d., ir tapo karių ir pareigūnų draudimo išmokomis pagal specialiuosius teisės aktus, taip pat karių ir pareigūnų našlių ar našlaičių pensijos gavėjai, kuriems ši pensija išmokama po to, kai miršta asmuo, turėjęs teisę į pensiją, pagal naują reglamentavimą klasifikuotą kaip senatvės pensija, invalidumo pensija, dalinio invalidumo pensija arba pensija už tarnybą, kurie turi teisę gauti minėtą pensiją atitinkamų kalendorinių metų gruodžio mėnesį ir gyvena Slovakijos Respublikoje, iš Socialinio draudimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Žvalgybos tarnybos, Valstybės saugumo biuro, Susisiekimo, pašto ir telekomunikacijų ministerijos, Finansų ministerijos ir Socialinio draudimo karinio biuro (toliau – institucijos) gauna kalėdinę premiją, kuri yra valstybės socialinė išmoka, jeigu tų kalendorinių metų gruodžio mėnesį išmokėtos pensijos dydis neviršija pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuotos sumos.

<...>

5)   Asmenys, kurie, be senatvės arba invalidumo pensijos, gauna ir socialinę pensiją, šio straipsnio 1 dalyje numatytą kalėdinę premiją gauna tik vieną kartą, jeigu senatvės pensijos ir socialinės pensijos bendra suma arba invalidumo pensijos ir socialinės pensijos bendra suma, išmokėta atitinkamų kalendorinių metų gruodžio mėnesį, neviršija pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuotos sumos. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytiems asmenims, kurie, be senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos, invalidumo pensijos, socialinės pensijos, karių ir pareigūnų pensijos už tarnybą arba karių ir pareigūnų invalidumo pensijos, taip pat gauna karių ir pareigūnų našlių ar našlaičių pensiją, kalėdinė premija skiriama, jeigu atitinkamų kalendorinių metų gruodžio mėnesį išmokėta bendra pensijų suma neviršija pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuotos sumos. Jeigu šio straipsnio 1–3 dalyse numatyti pensijų gavėjai gauna pensiją ir iš Socialinio draudimo fondo, ir iš institucijų ir jeigu atitinkamų kalendorinių metų gruodžio mėnesį išmokėtų šių pensijų bendra suma neviršija pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuotos sumos, kalėdinė premija pridedama prie tos pensijos, kuri yra didžiausia.

<...>

8)   Kalėdinės premijos dydis:

8

Pagal Įstatymo Nr. 592/2006 priede pateiktą formulę, jeigu pensijos ar visų pensijų suma viršija vienam pilnamečiam asmeniui tenkančias minimalias pragyvenimo pajamas, kalėdinės premijos suma atitinkamai sumažinama.

9

Komisija, gavusi kelių pensininkų slovakų skundą, po susirašinėjimo šiuo klausimu su Slovakijos Respublika 2012 m. vasario 28 d. išsiuntė šiai valstybei narei oficialų pranešimą; jame nurodė, kad Įstatyme Nr. 592/2006 numatyta kalėdinė premija turi būti laikoma „išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 883/2004. Todėl pagal šio reglamento 7 straipsnį jos mokėjimas negali priklausyti nuo gavėjo gyvenamosios vietos.

10

Slovakijos Respublika į oficialų pranešimą atsakė 2012 m. balandžio 17 d. raštu; jame tvirtino, kad kalėdinė premija yra speciali valstybės socialinė išmoka, turinti Reglamento Nr. 883/2004 70 straipsnyje numatytų specialiųjų neįmokinių išmokų pinigais požymių, todėl teisės normomis, kuriomis reglamentuojamas šios kalėdinės premijos skyrimas, nepažeidžiamas nei minėtas reglamentas, nei SESV 45 ir 48 straipsniai.

11

Kadangi Slovakijos Respublikos argumentai Komisijos neįtikino, 2012 m. lapkričio 22 d. ji priėmė pagrįstą nuomonę ir nurodė šiai valstybei narei per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta. Šioje nuomonėje Komisija tvirtino, kad kalėdinę premiją reikia laikyti „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 883/2004, o ne „specialiąja neįmokine išmoka pinigais“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 70 straipsnio 2 dalį, todėl Slovakijos Respublika turi mokėti šią išmoką ir gavėjams, kurie negyvena Slovakijoje.

12

Slovakijos Respublika į šią pagrįstą nuomonę atsakė 2013 m. sausio 16 d. raštu; jame nurodė, kad kalėdinė premija yra socialinė parama, kuri nepatenka į Reglamento Nr. 883/2004 taikymo sritį.

13

Kadangi Komisijos neįtikino Slovakijos Respublikos argumentai, ji nusprendė pareikšti šį ieškinį.

14

Slovakijos Respublika savo atsiliepime į ieškinį ir triplike teigia, kad, pirma, tiek, kiek Komisijos ieškinys grindžiamas teiginiu, jog kalėdinė premija yra „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą, jis neapima atsisakymo skirti minėtą premiją Slovakijoje negyvenantiems asmenims, gaunantiems pensiją pagal kitas draudimo rūšis – ne dėl pajamų netekimo dėl amžiaus, pvz., gaunantiems invalidumo pensiją, našlių, našlaičių pensiją arba socialinę pensiją.

15

Todėl Slovakijos Respublika laikosi pozicijos, kad Komisija savo ieškiniu kaltina ją tik atsisakius skirti kalėdinę premiją Slovakijoje negyvenantiems asmenims, gaunantiems senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją arba pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą.

16

Šiuo klausimu Komisija pastabų nepateikė.

17

Antra, Slovakijos Respublika teigia, kad ieškinys nepriimtinas, kiek jame nurodomas SESV 45 ir 48 straipsnių pažeidimas, nes ieškinyje nepateikti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 120 straipsnio c punktą atitinkantys nurodytą minėtų straipsnių pažeidimą pagrindžiantys motyvai.

18

Šiuo klausimu Komisija savo dublike nurodo, kad SESV 45 ir 48 straipsniai ir Reglamentas Nr. 883/2004 sudaro vieną teisinį pagrindą, šiuo atveju tinkamą, ir kad neskyrusi kalėdinės premijos savo teritorijoje negyvenantiems gavėjams Slovakijos Respublika kartu pažeidė Reglamentą Nr. 883/004, SESV 48 straipsnyje įtvirtintą išmokų perkeliamumo principą ir SESV 45 straipsnyje nustatytą teisę laisvai judėti Sąjungoje.

19

Pirmiausia pažymėtina, kad, siekiant įvertinti Komisijos teiginio, kad kalėdinė premija yra senatvės išmoka, padarinius, atsižvelgiant į kalėdinės premijos gavėjų grupę, iš pradžių reikia nustatyti, kaip kalėdinė premija teisiškai kvalifikuotina pagal Reglamentą Nr. 883/2004, ypač jo 3 straipsnio 1 dalies d punktą, kaip jį yra išaiškinęs Teisingumo Teismas.

20

Toks vertinimas yra esmės klausimas, todėl šį vertinimą reikia atlikti nagrinėjant ieškinio pagrįstumą.

21

Antra, primintina, kad iš Procedūros reglamento 120 straipsnio c punkto ir su šia nuostata susijusios teismo praktikos matyti, jog kiekviename ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas, ieškinio pagrindai ir argumentai, taip pat pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka, ir ši nuoroda turi būti pakankamai aiški ir tiksli, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Teisingumo Teismas – vykdyti savo kontrolę. Iš to matyti, kad pagrindinės teisinės ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, turi būti nuosekliai išdėstytos ir suprantamos iš paties ieškinio teksto ir kad jame pateikiami reikalavimai turi būti suformuluoti nedviprasmiškai, kad Teisingumo Teismas nepriimtų sprendimo ultra petita arba apskritai nepriimtų sprendimo dėl kurio nors kaltinimo (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Čekijos Respublika, C‑343/08, EU:C:2010:14, 26 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką ir Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑360/11, EU:C:2013:17, 26 punktą).

22

Taigi konstatuotina, kad, nors Komisija ieškinyje nurodo, jog Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnį, kurio pažeidimu kaltinama Slovakijos Respublika, reikia aiškinti atsižvelgiant į SESV 48 straipsnį, ieškinyje nėra jokių argumentų, kuriais būtų pagrįsti su nurodomu SESV 45 ir 48 straipsnių pažeidimu susiję kaltinimai.

23

Šiomis aplinkybėmis kaltinimus, susijusius su SESV 45 ir 48 straipsnių pažeidimu, reikia pripažinti nepriimtinais ir Komisijos ieškinio pagrįstumą vertinti atsižvelgiant tik į Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnį.

24

Komisija tvirtina, kad kalėdinė premija yra „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą, todėl turi būti mokama ir Slovakijoje negyvenantiems gavėjams. Nustačiusi, kad šią premiją gali gauti tik Slovakijos Respublikoje gyvenantys gavėjai, ši valstybė narė pažeidė Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnį.

25

Komisija teigia, kad kalėdinė premija tenkina dvi Teisingumo Teismo praktikoje apibrėžtas sąlygas, kurias konkreti išmoka turi atitikti, kad būtų laikoma socialinės apsaugos išmoka, patenkančia į Reglamento Nr. 883/2004 taikymo sritį.

26

Pirma, kalėdinė premija asmenims skiriama remiantis teisės aktais apibrėžta situacija, neatliekant individualaus ir diskrecinio asmeninių poreikių vertinimo. Iš tiesų kalėdinė premija skiriama kiekvienam asmeniui, atitinkančiam nacionalinės teisės aktuose numatytas sąlygas, t. y. turėti teisę į vienos iš įstatyme apibrėžtų rūšių pensiją ir kalendorinių metų gruodžio mėnesį iš pensijos gauti pajamas, kurios neviršija 60 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Slovakijoje. Tai bendros ir privalomos sąlygos ir pagal jas Slovakijos institucijoms neleidžiama atlikti individualaus ar diskrecinio vertinimo.

27

Antra, kalėdinė premija susijusi su Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalyje nurodytomis rizikos kategorijomis. Konkrečiai kalbant, šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies d punkte senatvės išmokos apibrėžtos kaip patenkančios į materialinę Reglamento Nr. 883/2004 taikymo sritį. Tai atitinka Įstatymo Nr. 592/2006, kuriame numatyta, kad kalėdinė premija skiriama asmenims, gaunantiems senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją, invalidumo pensiją, našlių ar našlaičių pensiją arba socialinę pensiją, taikymo sritį.

28

Be to, tai, kad vien kalėdinės premijos neužtenka pagrindiniams gavėjo poreikiams patenkinti, neprieštarauja tam, kad ji teisiškai kvalifikuojama kaip „senatvės išmoka“, nes ji yra tam tikras pensininkų „pajamų padidinimas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio w punktą.

29

Kalėdinės premijos paskirtis – padidinti asmenų, gaunančių pensiją, pajamas; tai patvirtina jos priskyrimą prie Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punkte numatytų senatvės išmokų ir prie išmokų, reglamentuojamų, be kita ko, šio reglamento 7 straipsniu.

30

Šiuo atveju nesvarbu, kad kalėdinė premija finansuojama kitaip nei pati pensija, nes toks reikalavimas prieštarautų Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 2 daliai, dėl jo labai sumažėtų šio reglamento veiksmingumas, be to, šio reikalavimo negalima nustatyti, atsižvelgiant į Sprendimą Noteboom (C‑101/04, EU:C:2005:51, 27 punktas), nes tai, kad prieveiksminė konstrukcija de plus (be to) vartojama nurodant atitinkamų išmokų finansavimo būdą, reiškia, kad tai nebuvo esminis Teisingumo Teismo argumentas.

31

Dėl to, kad byloje, kurioje priimtas Sprendimas Noteboom (C‑101/04, EU:C:2005:51), buvo aptariama įmokinė išmoka, mokama visiems asmenims, gaunantiems pensiją, minėtas sprendimas nėra mažiau reikšmingas šioje byloje. Tai, kad kalėdinė premija mokama tik tam tikriems pensiją gaunantiems asmenims, būtų reikšminga tik tuomet, jeigu priskyrimas prie minėtų gavėjų priklausytų nuo individualaus ir diskrecinio vertinimo, o taip nėra, nes premija mokama bet kuriam asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas.

32

Taigi kalėdinę premiją kaip senatvės išmoką apima Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnis. Šiame straipsnyje, kurį reikia aiškinti atsižvelgiant į SESV 48 straipsnį, nustatyta valstybių narių pareiga užtikrinti, kad išmokos, kurioms taikomas šis reglamentas, nebūtų kaip nors „sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomos ir nutraukiamos ar anuliuojamos dėl to, kad jų gavėjas arba jo šeimos nariai gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą“. Iš minėto straipsnio matyti, kad šios taisyklės išimtys turi būti numatytos pačiame minėtame reglamente. Taigi Slovakijos Respublika negali atsisakyti mokėti kalėdines premijas asmenims, gyvenantiems ne Slovakijoje, nes nei Reglamente Nr. 883/2004, nei jokioje kitoje Sąjungos teisės nuostatoje nenumatyta tokia galimybė.

33

Galiausiai Komisija teigia, kad kalėdinė premija nėra „specialioji neįmokinė išmoka pinigais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 70 straipsnio 2 dalį, nes tai yra „išmoka“, apibrėžta šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje.

34

Slovakijos Respublika sutinka su Komisija, kad kalėdinė premija nėra „specialioji neįmokinė išmoka pinigais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 3 dalį ir 70 straipsnį.

35

Tačiau, priešingai, nei tvirtina Komisija, šios valstybės narės teigimu, kalėdinei premijai netaikytinas Reglamentas Nr. 883/2004, nes ji atitinka būtinas sąlygas, kad būtų priskiriama prie „socialinės paramos išmokų“, kurioms aiškiai netaikomas Reglamentas Nr. 883/2004.

36

Iš tiesų kalėdinė premija skirta ne tik ją gaunančių asmenų pajamoms padidinti, bet ir mažas pajamas gaunančių gavėjų sunkiai socialinei padėčiai sušvelninti, nes ji diferencijuojama pagal pajamų dydį. Kadangi ši premija yra speciali nesisteminė socialinė išmoka, finansuojama iš valstybės biudžeto, ji yra visos visuomenės solidarumo su mažas pajamas gaunančių asmenų grupe ženklas, siekiant užtikrinti jiems minimalias pajamas tam tikru laikotarpiu, per kurį jie asmeniškai jaučia savo mažų pajamų ekonominę ir socialinę naštą.

37

Skiriant kalėdinę premiją ir apskaičiuojant jos dydį atsižvelgiama į asmeninę gavėjo padėtį, kadangi premija skiriama tik tiems asmenims, kurių gautų išmokų suma neviršija 60 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Slovakijoje, ir ji atitinkamai sumažinama, jeigu jiems skirtų išmokų suma yra didesnė nei vienam pilnamečiam asmeniui šioje valstybėje narėje tenkančios minimalios pragyvenimo pajamos.

38

Turint omenyje tai, kad ši premija yra vienkartinė ir nedidelė, jeigu kiekvieno gavėjo individuali padėtis būtų nagrinėjama išsamiau, be kita ko, konkrečiai nustatant jo turtinę padėtį ir kitas pajamas, socialinio draudimo įstaigai, kuri moka kalėdinę premiją, tektų neproporcinga administracinė našta.

39

Kalėdinė premija skiriama ir jos dydis apskaičiuojamas neatsižvelgiant į gavėjų darbo, draustumo ar įmokų mokėjimo laikotarpius. Tačiau, nors nustatant, ar tai yra socialinės apsaugos išmoka, neįmokinė kalėdinės premijos finansavimo tvarka savaime nėra lemiama, – jos vertinimas kartu su skyrimo tikslu ir sąlygomis patvirtina, kad ši premija yra socialinės paramos išmokos pobūdžio.

40

Galiausiai kalėdinė premija neatitinka nė vienos iš dviejų sąlygų, kad ją būtų galima priskirti prie „socialinės apsaugos išmokų“, kurioms taikomas Reglamentas Nr. 883/2004, nes gavėjai neturi jokios teisės į šią premiją ir ji nesusijusi su Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalyje numatytomis rizikos kategorijomis.

41

Pastaruoju klausimu Slovakijos Respublika teigia, kad kalėdinė premija nėra nei „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą, nei „pensija“ apskritai, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 1 straipsnio w punktą. Iš tiesų jau vien dėl to, kad ši premija yra nedidelė ir vienkartinė, ji nėra skirta užtikrinti, kad asmenys, kurie pasiekę pensinį amžių nustojo dirbti, turėtų pakankamų išteklių pragyvenimo poreikiams tenkinti.

42

Kalėdinė premija neatitinka nei kurios nors Reglamento Nr. 883/2004 1 straipsnio w punkte minimos specialiosios išmokos, priskirtinos prie „pensijų“, nei, be kita ko, priemokų, nes kalėdinė premija finansuojama neįmokiniu būdu, tiesiogiai valstybės narės ir visiškai neatsižvelgiant į tai, ar mokamos draudimo įmokos tam, kad būtų gaunamos kitų socialinio draudimo įstaigų mokamos išmokos.

43

Bet kuriuo atveju atsisakymas laikyti nagrinėjamą išmoką perkeliama nėra savavališkas – jis nulemtas aplinkybių, susijusių su specifine padėtimi Slovakijoje. Šias aplinkybes atspindi kalėdinės premijos skyrimo sąlygos ir jos apskaičiavimas vadovaujantis kriterijais, susijusias su vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliomis pragyvenimo pajamomis Slovakijoje. Tokios išmokos perkeliamumas visiškai prieštarautų jos ryšiui su socialine padėtimi valstybėje.

44

Pirmiausia primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką vykstant procesui dėl įsipareigojimų neįvykdymo Komisija turi įrodyti, kad nevykdomi nurodyti įsipareigojimai. Būtent ji turi pateikti Teisingumo Teismui duomenis, reikalingus šiam įsipareigojimų neįvykdymui patikrinti, ir negali remtis jokiomis prielaidomis (žr., be kita ko, Sprendimo Komisija / Nyderlandai, 96/81, EU:C:1982:192, 6 punktą, Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑404/00, EU:C:2003:373, 26 punktą, Sprendimo Komisija / Italija, C‑135/05, EU:C:2007:250, 26 punktą ir Sprendimo Komisija / Graikija, C‑305/06, EU:C:2008:486, 41 punktą).

45

Šiuo atveju, siekiant įvertinti nagrinėjamo ieškinio pagrįstumą, reikia nustatyti, ar kalėdinė premija yra „socialinės apsaugos išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 883/2004, kuriai taikomas šio reglamento 7 straipsnyje numatytas gyvenamosios vietos sąlygų panaikinimas.

46

Primintina, kad išmokų, kurioms taikomas Reglamentas Nr. 883/2004, ir išmokų, kurioms jis netaikomas, skirtumas iš esmės pagrįstas ne tuo, ar pagal nacionalinės teisės aktą ši išmoka priskiriama prie „socialinio draudimo“ išmokų, bet kiekvienos išmokos požymiais, pirmiausia jos tikslais ir skyrimo sąlygomis (Sprendimo Molenaar, C‑160/96, EU:C:1998:84, 19 punktas).

47

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką išmoka gali būti laikoma socialinės apsaugos išmoka, kai ji skiriama gavėjams neatsižvelgiant į individualų ir diskrecinį asmeninių poreikių vertinimą, remiantis teisės aktais apibrėžta situacija, ir kai ji susijusi su viena iš Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai išvardytų rizikos rūšių (žr., be kita ko, Sprendimo da Silva Martins, C‑388/09, EU:C:2011:439, 38 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

48

Iš nuostatų, susijusių su kalėdinės premijos skyrimu, pirmiausia matyti, kad ji skiriama asmenims, kurie gauna vienos iš Įstatymo Nr. 592/2006 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių pensiją, turi teisę gauti minėtą pensiją atitinkamų kalendorinių metų gruodžio mėnesį, gyvena Slovakijoje ir jų pajamos, gaunamos iš įstatyme numatytų pensijų, yra mažesnės nei 60 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Slovakijoje nagrinėjamu laikotarpiu arba jam lygios.

49

Taip pat Įstatymo Nr. 592/2006 1 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurias asmenys, kurie gauna kelias minėto 1 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas pensijas, gali gauti kalėdinę premiją.

50

Galiausiai Įstatymo Nr. 592/2006 1 straipsnio 8 dalyje ir šio įstatymo priede nustatytos taisyklės, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojamas premijos dydis.

51

Iš to darytina išvada, kad, kiek tai susiję su pirmąja sąlyga dėl išmokos skyrimo neatsižvelgiant į individualų ir diskrecinį asmeninių poreikių vertinimą, kalėdinės premijos skyrimui taikomos sąlygos, išsamiai išdėstytos Įstatymo Nr. 592/2006 1 straipsnyje, ir kompetentingos institucijos neturi diskrecijos dėl tokio skyrimo.

52

Žinoma, kalėdinė premija skiriama arba atsisakoma ją skirti ir jos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gavėjo iš pensijų gaunamų pajamų dydį. Tačiau nustatydama teisę į šią premiją kompetentinga institucija remiamasi objektyviai teisės aktais apibrėžtu kriterijumi ir negali atsižvelgti į kitas asmenines aplinkybes. Taigi kalėdinės premijos skyrimas nepriklauso nuo individualaus prašymą pateikusio asmens poreikių įvertinimo, būdingo socialinei paramai (šiuo klausimu žr. Sprendimo Hughes, C‑78/91, EU:C:1992:331, 17 punktą; Sprendimo Acciardi, C‑66/92, EU:C:1993:341, 15 punktą ir Sprendimo De Cuyper, C‑406/04, EU:C:2006:491, 23 punktą).

53

Dėl antrosios sąlygos primintina, kad, Komisijos teigimu, kalėdinė premija turėtų būti kvalifikuojama kaip „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą, ir mokama kaip pensininkų gaunamų „pajamų padidinimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 1 straipsnio w punktą.

54

Pagal šio sprendimo 46 punkte nurodytą teismo praktiką, siekiant nustatyti, ar kalėdinė premija gali būti kvalifikuojama kaip „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą, reikia įvertinti šios premijos požymius, pirmiausia jos tikslą ir skyrimo sąlygas.

55

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punkte numatytoms senatvės išmokoms būdinga iš esmės tai, kad jos skirtos užtikrinti, jog asmenys, sulaukę atitinkamo amžiaus ir nustoję dirbti, turėtų pragyvenimo lėšų ir nebeprivalėtų registruotis darbo biržoje kaip pasirengę dirbti (žr. Sprendimo Valentini, 171/82, EU:C:1983:189, 14 punktą).

56

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, be kita ko, išmoka, mokama tik senatvės arba maitintojo netekimo pensijos gavėjams, kurios finansavimo šaltiniai yra tokie patys, kaip ir numatyti senatvės ir maitintojo netekimo pensijų finansavimo šaltiniai, kuri mokama kartu su senatvės pensija ir suteikia galimybę ją gaunantiems asmenims tenkinti savo poreikius ir ja užtikrinamas finansinis priedas, kuris leistų jiems išvykti atostogų, gali būti kvalifikuojama kaip „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą, mokama kaip papildoma išmoka (Sprendimo Noteboom, C‑101/04, EU:C:2005:51, 25–29 punktai).

57

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad kalėdinė premija nėra mokama tik asmenims, kurie gauna senatvės pensiją, išankstinę senatvės pensiją ar karių ir pareigūnų pensiją už tarnybą, – jos gavėjai apima ir asmenis, gaunančius kitų rūšių pensiją, įskaitant invalidumo pensiją, socialinę pensiją, našlių ar našlaičių pensiją.

58

Taigi Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių, atsižvelgiant į plačiai apibrėžtą taikymo asmenims sritį, ji mano, kad kalėdinė premija turi būti kvalifikuojama kaip „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą.

59

Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad kalėdinės premijos tikslas yra suteikti šių įvairių įstatyme numatytų pensijų gavėjams, kurių pajamos neviršija įstatyme nustatytos ribos, finansinį priedą.

60

Kadangi kalėdinė premija mokama senatvės pensiją ar jai prilygintą pensiją gaunantiems asmenims, šia premija papildomos tam tikrą amžių sukakusių asmenų pragyvenimo lėšos. Vis dėlto negalima laikyti, kad kalėdinės premijos tikslas priklauso tik nuo pensijos, kuriai papildyti ji skirta, rūšies.

61

Iš tiesų, viena vertus, kaip teigia Slovakijos Respublika, finansinis priedas, mokamas kaip kalėdinė premija, skirtas mažas pajamas gaunančių asmenų sunkiai socialinei padėčiai sušvelninti tam tikru laikotarpiu, per kurį jie asmeniškai jaučia savo mažų pajamų ekonominę ir socialinę naštą. Kita vertus, kalėdinės premijos tiesioginė paskirtis taip pat susijusi su Įstatymo Nr. 592/2006 1 dalies 5 punkte nustatytomis šios premijos gavimo taisyklėmis, jeigu jos gavėjas gauna kelias pensijas. Iš šios nuostatos iš esmės matyti, kad asmenys, gaunantys kelias įstatyme numatytas pensijas, gauna kalėdinę premiją tik vieną kartą su sąlyga, kad visų gaunamų pensijų suma neviršija nustatytos ribos.

62

Todėl darytina išvada, kad Komisija neįrodė, jog kalėdinė premija pagal savo požymius kvalifikuotina kaip „senatvės išmoka“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies d punktą.

63

Taigi Komisijos ieškinį reikia atmesti.

64

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Slovakijos Respublika reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos, o pastaroji bylą pralaimėjo, ji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia: