—

Raytek GmbH ir Fluke Europe BV, atstovaujamų patarėjo I. Humby ir baristerės V. Sloane,

—

Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos J. Beeko, padedamos baristerio R. Hill,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos B.‑R. Killmann ir L. Flynn,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2011 m. kovo 30 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 314/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje (OL L 86, p. 57) galiojimu.

2

Prašymas pateiktas nagrinėjant Raytek GmbH ir Fluke Europe BV (toliau –atitinkamai Raytek ir Fluke) ieškinius, pareikštus dėl Commissioners for Her Majesty’s Revenue and Customs (toliau – Commissioners) sprendimų, susijusių su šiluminio vaizdo infraraudonųjų spindulių kamerų tarifiniu klasifikavimu.

3

Tarptautinė suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau – SS) konvencija, sudaryta 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje, ir 1986 m. birželio 24 d. jos pakeitimo protokolas (toliau – SS konvencija) Europos ekonominės bendrijos vardu patvirtinti 1987 m. balandžio 7 d. Tarybos sprendimu 87/369/EEB (OL L 198, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 288).

4

Pagal SS konvencijos 3 straipsnio 1 dalį kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja užtikrinti, kad jos muitų tarifų ir statistikos nomenklatūros atitiks SS, be papildymų ar pakeitimų naudos visas SS pozicijas ir subpozicijas kartu su jas atitinkančiais skaitmeniniais kodais ir laikysis minėtos sistemos numeravimo tvarkos. Toje pačioje nuostatoje numatyta, kad kiekviena susitariančioji šalis įsipareigoja taikyti bendrąsias SS aiškinimo taisykles ir visas SS skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabas ir nekeisti šių skyrių, skirsnių ir subpozicijų apimties.

5

Pagal 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudarytą tarptautinę konvenciją įsteigta Muitinių bendradarbiavimo taryba, tapusi Pasaulio muitinių organizacija (toliau ‐ PMO), laikydamasi SS konvencijos 8 straipsnyje nustatytų sąlygų, tvirtina SS komiteto, t. y. pagal Konvencijos 6 straipsnį reglamentuojamo organo, priimtus paaiškinimus ir klasifikavimo nuomones.

6

Pagal bendrosios SS aiškinimo taisyklės Nr. 3 paaiškinimą:

„<…>

3 a) taisyklė

<…>

3 b) taisyklė

<…>“

7

1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), iš dalies pakeisto 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL L 284, p. 1), I priedą sudarančios Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) I skyriaus A poskyryje pateiktos bendrosios šios nomenklatūros aiškinimo taisyklės (toliau – bendrosios KN taisyklės). Šiame poskyryje nurodyta:

„Klasifikuojant prekes pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, turi būti vadovaujamasi šiais principais:

<…>

<…>

8

KN antroje dalyje „Muitų sąrašas“ yra 85 skirsnis „Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys“. Šis skirsnis apima 8525 poziciją, kuri suformuluota taip:

„Radijo arba televizijos laidų perdavimo aparatūra, su priėmimo arba garso įrašymo ar atkūrimo aparatūra arba be jos; televizijos kameros, skaitmeniniai fotoaparatai ir vaizdo kameros su vaizdo magnetofonu“.

9

Europos Komisijos komunikate, kuriame pateikiami KN paaiškinimai (2011/C 137/01), nurodyta, kad prie šios pozicijos priskiriamos šiluminio vaizdo gavimo kameros su infraraudonojo spektro vaizdo signalų formuotuvu, kuris pagauna šilumos spinduliavimą ir pakeičia jį į vaizdus, kurie rodo atskirų objektų arba paviršių temperatūras skirtingais pilkos spalvos atspalviais arba skirtingomis spalvomis, bet kurie neskirti temperatūrai matuoti arba išmatavimų reikšmėms pateikti skaičiais.

10

KN 90 skirsnis „Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; jų dalys ir reikmenys“ apima 9025 ir 9027 pozicijas.

11

90 skirsnio 3 pastaboje nurodyta, kad XVI skyriaus 3 ir 4 pastabų nuostatos taip pat taikomos ir šiam skirsniui. Šio skyriaus 3 pastaba suformuluota taip:

„Jeigu kontekste nenurodyta kitaip, tai sudėtinės mašinos, sudarytos iš dviejų arba daugiau tarpusavyje sujungtų ir sudarančių bendrą visumą mašinų, ir kitos mašinos, skirtos atlikti dvi arba daugiau viena kitą papildančių arba alternatyvių funkcijų, turi būti klasifikuojamos taip, lyg jos būtų sudarytos tik iš sudedamosios dalies, atliekančios pagrindinę funkciją, arba būtų tik šią funkciją atliekanti mašina.“

12

KN 9025 pozicija suformuluota ir išdėstyta taip:

13

KN 9027 pozicija prancūzų kalba suformuluota ir išdėstyta taip:

14

Šios pozicijos versijoje anglų kalba formuluotė „instruments or apparatus for measuring or checking of quantities of heat“ (versijoje lietuvių k. „šilumos <...> kiekių matavimo <...> prietaisai ir aparatai“) atitinka šios pozicijos versijos prancūzų kalba formuluotę „instruments et appareils <…> pour mesures calorimétriques“.

15

SS 9027 pozicijos paaiškinime nurodyta, kad ji neapima, be kita ko, „densimetrų, areometrų, termometrų, higrometrų ir kitų 9025 pozicijoje nurodytų prietaisų, net jei jie skirti naudoti laboratorijoje“.

16

9025 19 20 subpozicijai priskiriamiems prietaisams numatytas importo muito tarifas yra 3,2 %, o 9027 50 00 subpozicijai priskiriamiems prietaisams importo muitas netaikomas.

17

Reglamentas Nr. 314/2011 įsigaliojo 2011 m. balandžio 21 d. Šiuo reglamentu šiluminio vaizdo infraraudonųjų spindulių kameros klasifikuojamos kaip termometrai ir joms suteikiamas KN 9025 19 20 kodas.

18

Tame reglamente pateiktas toks atitinkamų prietaisų aprašymas:

„Aparatas (vadinamoji šiluminio vaizdo infraraudonųjų spindulių kamera), skirtas infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo vaizdams fiksuoti mikrobolometru ir juos atvaizduoti skirtingas temperatūras atitinkančiomis spalvomis; aparato apytikriai matmenys yra 26 × 8 × 11 cm.

Aparatą sudaro:

Mikrobolometras (šiluminis jutiklis) kameroje naudojamas kaip detektorius, kuris kiekvieną vaizdą sukomponuoja iš 19200 pikselių, kurių kiekvienas reiškia temperatūros matavimo rezultatą.

Vaizdas pateikiamas įvairiomis spalvomis, kuriomis išreiškiami skirtingų temperatūrų matavimo rezultatai; taip pat naudojama vertikali skalė, kurioje parodoma didžiausia ir mažiausia pasirinkto temperatūrų diapazono reikšmė ir spalvų diapazonas nuo viršaus iki apačios.

Aparatu taip pat galima matuoti temperatūrą konkrečiame taške ir temperatūros skalėje parodyti rezultatą.

Aparatas naudojamas atliekant prevencinę priežiūrą siekiant nustatyti statybos arba izoliacijos defektus ir šilumos nuotėkį.“

19

Tame priede nurodyti tokie atitinkamų prietaisų klasifikavimo suteikiant KN 9025 19 20 kodą motyvai:

„Klasifikuojama vadovaujantis [KN] 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 9025, 9025 19 ir 9025 19 20 atitinkančiais prekių aprašymais.

Aparatu galima matuoti temperatūrą ir išreikšti skaitmenimis išmatuotąją vertę, o tai yra 9025 pozicijai priskiriama funkcija, todėl aparatas kaip kamera nepriskirtinas 8525 pozicijai (taip pat žr. KN paaiškinimų 8525 pozicijos paaiškinimus).

Aparato paskirtis yra ne matuoti ar tikrinti šilumos kiekį, o nustatyti infraraudonosios spinduliuotės intensyvumą (matuojant temperatūrą), todėl aparatas nepriskirtinas 9027 pozicijai.

Todėl, atsižvelgiant į aparato charakteristikas, jis klasifikuotinas kaip termometras, priskiriant KN kodą 9025 19 20.“

20

Raytek ir Fluke importuoja į Jungtinę Karalystę šiluminio vaizdo infraraudonųjų spindulių kameras.

21

Dėl šių kamerų savybių prašymą priimti prejudicnį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad jos sudarytos, be kita ko, iš objektyvo, kuris surenka objekto skleidžiamą infraraudonųjų spindulių energiją ir nukreipia ją į infraraudonųjų spindulių detektorių. Detektorius reaguoja į infraraudonąją spinduliuotę, šią reakciją šilumos vaizdo kamera apdoroja elektroniniu būdu ir ekrane atsiranda termograma arba šilumos vaizdas, kurio skirtingi spalvų tonai rodo infraraudonosios spinduliuotės pasiskirstymą objekto paviršiuje. Nacionalinis teismas priduria, kad valdymo priemonėmis galima koreguoti kintamuosius, kaip antai temperatūros amplitudę, šilumos sklaidą ir lygį, spalvų paletę, taip pat matomų ir infraraudonųjų vaizdų susiliejimą, o tai leidžia atlikti įvairias elektronines korekcijas ir taip pagerinti ekrane rodomą šilumos vaizdą.

22

Dėl šių kamerų naudojimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad jos iš esmės skirtos nustatyti netinkamam elektros kontaktui esant elektros iškrovos sukeltam perkaitimui arba statybos arba izoliacijos trūkumams, taip pat oro ar vandens nuotėkiui.

23

Paskelbus Reglamentą Nr. 314/2011 Commissioners2011 m. balandžio 14 d. raštais informavo Raytek ir Fluke, kad nustoja galioti joms anksčiau dėl importuojamų prietaisų tarifinio klasifikavimo pagal 9027 poziciją išduoti privalomosios tarifinės informacijos dokumentai.

24

Skundais, kuriuos pateikė dėl šiuose raštuose nurodytų sprendimų, Raytek ir Fluke ginčija Reglamento Nr. 314/2011, kiek juo nustatoma reali 9025 19 20 ir 9027 50 00 tarifinių pozicijų apimtis, galiojimą.

25

Šiomis aplinkybėmis First-tier Tribunal (Tax Chamber) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar reglamentas [Nr. 314/2011], pagal kurį šiluminio vaizdo infraraudonųjų spindulių kameros klasifikuojamos suteikiant KN 9025 19 20 kodą, yra galiojantis?“

26

2014 m. sausio 14 d. Teisingumo Teismas paskyrė šią bylą dešimtajai kolegijai, nusprendė ją nagrinėti be išvados ir pakvietė šalis į teismo posėdį. 2014 m. kovo 6 d. įvyko posėdis ir baigta žodinė proceso dalis.

27

2014 m. spalio 2 d. dešimtoji kolegija, vadovaudamasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 60 straipsnio 3 dalimi, nusprendė perduoti šią bylą Teisingumo Teismui, kad šis perskirtų ją didesnės teisėjų sudėties kolegijai. Teisingumo Teismas ją perskyrė penktajai kolegijai.

28

2014 m. lapkričio 4 d. nutartimi Teisingumo Teismas atnaujino žodinę proceso dalį ir nutarė šaukti šalis į naują posėdį. Šis posėdis įvyko 2014 m. lapkričio 26 d.

29

Siekiant atsakyti į pateiktą klausimą reikia priminti, kad Europos Sąjungos Taryba suteikė Komisijai didelę diskreciją bendradarbiaujant su valstybių narių muitinės ekspertais patikslinti su atitinkamos prekės klasifikavimu susijusių tarifinių pozicijų turinį. Tačiau Komisijos galia priimti Reglamento Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas priemones, pavyzdžiui, dėl prekių klasifikavimo, nesuteikia jai teisės keisti tarifinių pozicijų, nustatytų remiantis SS konvencijoje numatyta SS, kurios apimties pagal šios konvencijos 3 straipsnį Europos Sąjunga įsipareigojo nekeisti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Prancūzija / Komisija, C‑267/94, EU:C:1995:453, 19 ir 20 punktus; Sprendimo Kawasaki Motors Europe, C‑15/05, EU:C:2006:259, 35 punktą ir Sprendimo Dinter ir Europol Frost‑Food, C‑522/07 ir C‑65/08, EU:C:2009:663, 32 punktą).

30

Taigi, nagrinėjamu atveju reikia išnagrinėti, ar, priskirdama tokias prekes, kokios apibūdintos Reglamento Nr. 314/2011 priedo 1 skiltyje, prie KN 9025 19 pozicijos, o ne prie 9027 50 pozicijos, ji pakeitė šių dviejų tarifinių pozicijų turinį.

31

Šiuo klausimu reikia priminti nusistovėjusią teismo praktiką, pagal kurią, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir lengvesnę kontrolę, prekių tarifinį klasifikavimą lemiantis kriterijus paprastai turi būti nustatytas atsižvelgiant į šių prekių objektyvius požymius ir objektyvias savybes, išvardytas KN pozicijos aprašyme ir skyriaus ar skirsnio pastabose (Sprendimo Kawasaki Motors Europe, EU:C:2006:259, 38 punktas; Sprendimo Dinter ir Europol Frost-Food, EU:C:2009:663, 29 punktas ir Sprendimo Premis Medical, C‑273/09, EU:C:2010:809, 42 punktas).

32

Pagal Reglamento Nr. 314/2011 priedo 1 skiltyje pateiktą apibrėžtį prekė, kuriai skirtas šis reglamentas, yra „aparatas (vadinamoji šiluminio vaizdo infraraudonųjų spindulių kamera), skirtas infraraudonosios spinduliuotės intensyvumo vaizdams fiksuoti mikrobolometru ir juos atvaizduoti skirtingas temperatūras atitinkančiomis spalvomis“. Šie vaizdai fiksuojami mikrobolometru, „kuriuo galima matuoti temperatūrą – 20–250 °C“, sukomponuojami iš „pikselių, kurių kiekvienas reiškia temperatūros matavimo rezultatą“, ir pateikiami „įvairiomis spalvomis, kuriomis išreiškiami skirtingų temperatūrų matavimo rezultatai“, naudojant „vertikali[ą] skal[ę], kurioje parodoma <...> spalvų diapazonas nuo viršaus iki apačios“. Galiausiai, „aparatu taip pat galima matuoti temperatūrą konkrečiame taške ir temperatūros skalėje parodyti rezultatą“.

33

Iš šios nuostatos matyti, kad Reglamente Nr. 314/2011 apibūdinti prietaisai fiksuoja objekto skleidžiamą infraraudonąją spinduliuotę ir pagal ją sukonstruoja objekto atvaizdą, kuriame spalvos atitinka pagal infraraudonąją spinduliuotę nustatytas temperatūras. Jie taip pat gali išmatuoti temperatūrą konkrečiame objekto taške ir šis matmuo taip pat apskaičiuojamas pagal užfiksuotą infraraudonąją spinduliuotę.

34

Reikia konstatuoti, kad remdamasi tokiu aprašymu Komisija galėjo manyti, kad, kaip nurodyta to paties priedo 3 skiltyje, šiuo „aparatu galima matuoti temperatūrą ir išreikšti skaitmenimis išmatuotąją vertę, o tai yra 9025 pozicijai priskiriama funkcija“, ir „aparato paskirtis yra ne matuoti ar tikrinti šilumos kiekį, o nustatyti infraraudonosios spinduliuotės intensyvumą (matuojant temperatūrą)“, todėl „jis klasifikuotinas kaip termometras, priskiriant KN kodą 9025 19 20“, t. y. termometrams ir pirometrams, nekombinuotiems su kitais tos pačios pozicijos prietaisais, skirtoje subpozicijoje.

35

Dėl KN 9027 pozicijos, kurią, ieškovių teigimu, Komisija turėjo taikyti nagrinėjamam tarifiniam klasifikavimui, reikia pažymėti, kad ji visų pirma apima „fizinės analizės <...> prietaisus ir aparatus“, o 9027 50 00 subpozicija apima „optinės spinduliuotės diapazono (<...> infraraudonosios spinduliuotės) prietaisus ir aparatus“. Konstatuotina, kad Reglamento Nr. 314/2011 priede apibūdintų prietaisų objektyvūs požymiai ir objektyvios savybės neleidžia jų klasifikuoti pagal šią poziciją. Temperatūros matavimo rezultatą šie prietaisai parodo be jokios kitos fizinės analizės, kuri būtų ne tik paprasčiausias temperatūros matavimas, pasižymintis specialesnėmis savybėmis nei nurodytos KN 9025 pozicijoje, todėl, vadovaujantis 3a bendrąja KN taisykle, pirmenybę reikia teikti pastarajai.

36

Beje, šių prietaisų priskyrimo prie 9025 pozicijos pagrįstumą patvirtina SS 9027 pozicijos paaiškinimai, pagal kuriuos pastaroji pozicija neapima „densimetrų, areometrų, termometrų, higrometrų ir kitų 9025 pozicijoje nurodytų prietaisų“.

37

Darytina išvada, kad klasifikuodama Reglamento Nr. 314/2011 priede apibūdintus prietaisus kaip priskirtinus prie KN 9025 19 20 subpozicijos Komisija nepakeitė 9025 19 et 9027 50 tarifinių pozicijų turinio. Todėl šio reglamento nagrinėjimas neleidžia daryti išvados apie jo negaliojimą.

38

Tačiau siekiant pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui naudingą atsakymą reikia pabrėžti, kad iš pagrindinėje byloje nagrinėjamų prietaisų apibūdinimo, pateikto nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir minimo šio sprendimo 21punkte, matyti ženklų, kad šie prietaisai gali neatitikti Reglamente Nr. 314/2011 pateikto aprašymo.

39

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar Raytek ir Fluke importuotos šiluminio vaizdo infraraudonųjų spindulių kameros yra Reglamente Nr. 314/2011 apibūdinti prietaisai ir, visų pirma, ar objekto paviršiaus infraraudonosios spinduliuotės surinkimas ir matavimas, taip pat šios spinduliuotės pasiskirstymo atvaizdavimas gali sudaryti KN 9027 pozicijoje numatytą funkciją, kuriai naudojamas optinės (įskaitant infraraudonosios) spinduliuotės diapazonas, kuris yra ne tik paprasčiausias temperatūros matavimas.

40

Tokiu atveju reikėtų atsižvelgti ir į ieškovių pagrindinėje byloje pripažintą aplinkybę, kad kita galima pagrindinėje byloje nagrinėjamų prietaisų funkcija yra temperatūrų matavimas, taigi jie gali būti naudojami kaip termometrai.

41

Taigi, vadovaujantis KN XVI skyriaus 3 pastaba, kuri pagal 1 bendrąją KN taisyklę yra imperatyvi prekių klasifikavimo taisyklė, šie prietaisai, kaip sudėtinės mašinos, skirtos dviem arba daugiau viena kitą papildančių arba alternatyvių funkcijų, turėtų būti klasifikuojami pagal pagrindinę funkciją, lyg būtų tik šią funkciją atliekantys prietaisai.

42

Todėl į pateiktą klausimą reikia atsakyti: nagrinėjant prejudicinį klausimą nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos Reglamento Nr. 314/2011 galiojimui.

43

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

Nagrinėjant prejudicinį klausimą nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos 2011 m. kovo 30 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 314/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje galiojimui.