NIILO JÄÄSKINEN IŠVADA,
pateikta 2013 m. gruodžio 12 d. ( 1 )
Sujungtos bylos C‑43/13 ir C‑44/13
Hauptzollamt Köln
prieš
Kronos Titan GmbH
ir
Hauptzollamt Krefeld
prieš
Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service GmbH
(Bundesfinanzhof (Vokietija) pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą)
„Direktyva 2003/96/EB — 2 straipsnio 3 dalis — Kitų energetikos produktų nei tie, kurių apmokestinimo lygis nustatytas šioje direktyvoje, apmokestinimas — Sąvoka „ekvivalentiškas krosnių kuras ar variklių degalai“ — Ekvivalentiškumo vertinimas — Pakeičiamumas“
I – Įžanga
1. |
2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB ( 2 ), pakeičiančia Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, siekiama sukurti vienodą energetikos produktams taikomų akcizų struktūrą ir nustatyti minimalų minėtos direktyvos prieduose išvardytų energetikos produktų mokesčio tarifą. Produktai, kuriems taikoma direktyva, identifikuojami pagal Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodą ( 3 ). |
2. |
Tačiau Direktyva 2003/96 taikoma ir kitiems energetikos produktams. Pagal jos 2 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą „energetikos produktams, kuriems apmokestinimo lygis šioje direktyvoje nenustatytas [kitiems energetikos produktams nei tie, kurių apmokestinimo lygis nustatytas šioje direktyvoje], mokestis taikomas, jeigu jie skirti naudoti, parduodami ar naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai. Mokesčio suma nustatoma atsižvelgiant atitinkamai į ekvivalentišką krosnių kurą ar variklių degalus [jų naudojimą, taikant ekvivalentiškam krosnių kurui ar variklių degalams nustatytą tarifą]. ( 4 )“ |
3. |
Taigi dviem prašymais priimti prejudicinį sprendimą Bundesfinanzhof (Vokietija) prašo išaiškinti būtent šią nuostatą, kad galėtų nustatyti, kuris Vokietijos teisės aktuose „kitiems atvejams“ numatytas apmokestinimo lygis turėtų būti taikomas tokiems produktams. Nagrinėjami produktai yra toluenas (byla C‑43/13) ir baltasis spiritas bei lengvoji alyva Exxsol D 60 (byla C‑44/13). |
4. |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti minėtą nuostatą ir tam, kad galėtų nustatyti, koks mokesčio tarifas taikytinas minėtiems produktams, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad šiuos energetikos produktus įmonės pareiškėjos pagrindinėse bylose naudoja kaip krosnių kurą. |
II – Teisinis pagrindas, pagrindinės bylos, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme
A – Sąjungos teisė
5. |
Direktyvos 2003/96 2 straipsnyje numatyta: „1. Šioje direktyvoje terminas „energetikos produktai“ taikomas produktams: <…>
<…> 3. Energetikos produktams, kuriems apmokestinimo lygis šioje direktyvoje nenustatytas [kitiems energetikos produktams nei tie, kurių apmokestinimo lygis nustatytas šioje direktyvoje], mokestis taikomas, jeigu jie skirti naudoti, parduodami ar naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai. Mokesčio suma nustatoma atsižvelgiant atitinkamai į ekvivalentišką krosnių kurą ar variklių degalus [jų naudojimą, taikant ekvivalentiškam krosnių kurui ar variklių degalams nustatytą tarifą]. <…>“ |
6. |
Iš Direktyvos 2003/96 7 straipsnio aišku, kad variklių degalams taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai nustatomi pagal direktyvos I priedo A lentelę. Pagal šios direktyvos 8 straipsnį minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi produktams, naudojamiems kaip variklių degalams, nustatomi pagal direktyvos I priedo B lentelę. Galiausiai pagal minėtos direktyvos 9 straipsnį krosnių kurui taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai yra tokie, kaip nustatyta direktyvos I priedo C lentelėje. |
B – Vokietijos teisė
7. |
2006 m. liepos 15 d. Energijos mokesčio įstatymu (Energiesteuergesetz, toliau – EnergieStG) ( 5 ) užtikrintas Direktyvos 2003/96 perkėlimas. 2007 ir 2008 m. galiojusioje EnergieStG 2 straipsnio redakcijoje nustatyta: „(1) Mokesčio dydis:
<…>
<…> (3) Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, mokestis taikomas <...> [toliau pateiktas penkių pozicijų, kurių dalis suskirstytos į subpozicijas, sąrašas ir joms taikomas daug mažesnis mokesčio tarifas; be kita ko, sąraše nurodytas gazolis, priskirtas prie KN 2710 19 41–2710 19 49 subpozicijų, ir mazutas, priskirtas prie KN 2710 19 61–2710 19 69 subpozicijų], jeigu jis naudojamas kaip krosnių kuras arba buvo tiekiamas šiam tikslui. <…> (4) Kiti produktai nei aprašytieji 1–3 dalyse turi būti apmokestinami tuo pačiu mokesčiu kaip jiems pagal savybes ir naudojimo tikslą artimiausi energetikos produktai. <…>“ |
C – Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai
8. |
Byla C‑43/13 susijusi su tuo, kad Kronos Titan GmbH (toliau – Kronos Titan), gamindama titano dioksido miltelius (vadinamąjį baltąjį pigmentą), taikomos cheminės procedūros ekonomijos sumetimais nusprendė deginti į deguonies srovę purškiamą tolueną, t. y. naudoti jį kaip krosnių kurą ( 6 ). |
9. |
Byloje C‑44/13 nagrinėjama Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service GmbH (toliau – Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service) vykdoma paviršiaus dangų gamyba terminiu būdu, tam naudojant baltąjį spiritą arbą lengvąją alyvą Exxsol D 60, kurie vykstant gamybos procesui sudeginami. Taigi baltasis spiritas ir lengvoji alyva Exxsol D 60 naudojami kaip krosnių kuras. |
10. |
Kronos Titan ir Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service sumokėjo atitinkamai 1,1 mln. eurų ir 134747,70 euro energijos mokesčio. Jos užpildė savo deklaracijas vadovaudamosi nurodymais, pateiktais atitinkamai Hauptzollamt Köln (Kelno muitinė) ir Hauptzollamt Krefeld (Krėfeldo muitinė, toliau abi kartu – muitinės). |
11. |
Muitinės nustatė taikytinus mokesčių tarifus remdamosi EnergieStG 2 straipsniu. Kadangi EnergieStG tiesiogiai nenumatytas nei toluenas, nei baltasis spiritas arba lengvoji alyva Exxsol D 60, muitinės laikėsi nuostatos, kad pagal EnergieStG 2 straipsnio 4 dalį turi būti taikomas orientacinis benzinui, kurio sudėtyje esantis švino kiekis yra ne didesnis kaip 10 mg/kg, taikomas tarifas, nes tai savo savybėmis ir naudojimo tikslu artimiausias produktas, nepaisant to, kad benzinas yra variklių degalai. |
12. |
Todėl Kronos Titan ir Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service pateikė skundą dėl savo mokesčių deklaracijų, prašydamos taikyti vieną iš mažesnių mokesčio tarifų, taikytinų energetikos produktams, naudojamiems kaip krosnių kurui, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalį. |
13. |
Finanzgericht Düsseldorf patenkino skundą, remdamasis tuo, kad, aiškinant EnergieStG 2 straipsnį pagal Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, minėti produktai buvo naudojami kaip krosnių kuras. Šis teismas laikėsi nuomonės, kad mokesčio tarifas galėjo būti nustatytas ne pagal EnergieStG 2 straipsnio 1 dalį, bet tik pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nes šioje nuostatoje buvo nustatytas krosnių kuro mokesčio tarifas. |
14. |
Muitinės pateikė Bundesfinanzhof kasacinį skundą dėl minėto Finanzgericht Düsseldorf priimtų atitinkamų sprendimų. |
15. |
Manydamas, kad teisinių ginčų, dėl kurių į jį buvo kreiptasi, sprendimas priklauso nuo Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos išaiškinimo, Bundesfinanzhof nusprendė sustabdyti šių dviejų pagrindinių bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui vieną prejudicinį klausimą: „Ar pagal [Direktyvos 2003/96] 2 straipsnio 3 dalį apmokestinant kitus energetikos produktus nei tie, kurių apmokestinimo lygis nustatytas direktyvoje, reikalaujama taikyti nacionalinėje teisėje už energetikos produktų naudojimą kaip krosnių kuro nustatytą mokesčio tarifą, kai šie kiti energetikos produktai taip pat naudojami kaip krosnių kuras? O gal, kai energetikos produktai, naudojami kaip krosnių kuras, yra ekvivalentiški konkrečiam energetikos produktui, gali būti taikomas šiam energetikos produktui nacionalinėje teisėje nustatytas mokesčio tarifas net ir tuo atveju, kai mokesčio tarifas yra toks pat, neatsižvelgiant į naudojimą kaip variklių degalų ar krosnių kuro?“ |
D – Procesas Teisingumo Teisme
16. |
2012 m. lapkričio 14 d. prašymai priimti prejudicinį sprendimą buvo gauti Teisingumo Teisme 2013 m. sausio 28 d.2013 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑43/13 ir C‑44/13 buvo sujungtos. Rašytines pastabas pateikė muitinės, Kronos Titan, Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service ir Europos Komisija. Portugalijos vyriausybė pastabas pateikė tik byloje C‑43/13. Posėdis nebuvo surengtas. |
III – Teisinis vertinimas
A – Įžanginės pastabos
17. |
Primintina, kad pagal EB 93 straipsnį (dabar – SESV 113 straipsnis) Europos Sąjungai suteikti įgaliojimai priimti nuostatas, be kita ko, susijusias su teisės aktų dėl akcizų derinimu, jeigu toks derinimas būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta ir imtų veikti vidaus rinka. Nuo 1992 m. su akcizais susiję Sąjungos teisės aktai, be kita ko, taikomi tabako gaminiams, alkoholiui ir mineralinėms alyvoms. Sąjungos teisės aktais buvo suderinta akcizų struktūra ir kiekvieno produkto tarifai. Direktyva 2003/96 buvo pakeista Europos energetikos produktų mokesčių struktūra ir nustatyti minimalūs benzinui, angliai, gamtinėms dujoms ir elektrai taikytini mokesčių tarifai, kai šie produktai naudojami kaip variklių degalai arba krosnių kuras. |
18. |
Šiose pagrindinėse bylose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, kaip turėtų būti aiškinama Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje vartojama sąvoka „ekvivalentiškas krosnių kuras ar variklių degalai“. Kitaip tariant, Teisingumo Teismo prašoma nustatyti, pagal kokius kriterijus galima nuspręsti, kad du produktai laikytini ekvivalentiškais, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Primenu, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką siekiant nustatyti Sąjungos teisės nuostatos taikymo sritį reikia atsižvelgti į jos tekstą, kontekstą ir tikslus ( 7 ). |
19. |
Nė viena iš šalių, pateikusių rašytines pastabas, neginčija to, kad toluenas, taip pat baltasis spiritas ir lengvoji alyva Exxsol D 60, vertinant apskritai, gali būti naudojami ir kaip variklių degalai, ir kaip krosnių kuras. Jos taip pat pripažįsta, kad pagrindinėse bylose minėti produktai buvo naudojami kaip krosnių kuras. Šie produktai tiesiogiai nenumatyti nei Direktyvoje 2003/96, nei EnergieStG 2 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje. Nepaisant to, Direktyvos 2003/96 taikymo sritis apima visus energetikos produktus, išskyrus tam tikras su naudojimu susijusias išimtis. Pagrindinių bylų šalys nesutaria, kaip turėtų būti aiškinama sąlyga, pagal kurią produktas, atsižvelgiant į tai, kam jis naudojamas, apmokestinamas taikant jam „ekvivalentiškam“ krosnių kurui arba variklių degalams nustatytą tarifą. |
20. |
Muitinės mano, kad Direktyvoje 2003/96 įtvirtintas požiūris grindžiamas nagrinėjamų energetikos produktų pobūdžiu ir taikytinas apmokestinimo lygis visų pirma turi būti nustatomas atsižvelgiant į energetikos produkto klasifikaciją pagal KN kodą. Tik tada reikėtų patikrinti, ar nustatytas kitas neprivalomas minimalus apmokestinimo lygis tiems atvejams, kai produktas naudojamas kaip krosnių kuras. Taigi jos linkusios naudoti pobūdžio ekvivalentiškumo kriterijų. Portugalijos vyriausybė taip pat mano, kad energetikos produktą, kurio apmokestinimo lygis minėtoje direktyvoje nenustatytas, reikia prilyginti konkrečiam energetikos produktui pagal pobūdžio ekvivalentiškumo principą. |
21. |
Kronos Titan ir Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service, priešingai, tvirtina, kad spręsti, kurie I priedo A–C lentelėse išvardyti energetikos produktai pagal Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalį yra „ekvivalentiški“„kitiems“ energetikos produktams, reikia vadovaujantis apmokestinimo atsižvelgiant į naudojimą taisykle. Be to, reikia taikyti tokį mokesčio tarifą, koks teisės aktuose nustatytas ekvivalentiškam krosnių kurui, kai jis naudojamas kaip krosnių kuras, arba ekvivalentiškiems variklių degalams, kai jie naudojami kaip variklių degalai. Kitaip tariant, jos taiko naudojimo kriterijų. |
22. |
Komisija iš dalies sutinka su Kronos Titan ir Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service nuomone, nes mano, jog sąvoka „ekvivalentiškas krosnių kuras ar variklių degalai“ nereiškia, kad lyginti reikia vien pagal cheminius ar fizinius kriterijus (kitaip tariant, pagal pobūdžio ekvivalentiškumą), o, priešingai, reikia nustatyti, ar tam tikras Direktyvos 2003/96 I priede nenurodytas energetikos produktas naudojamas tiems patiems konkretiems tikslams, kaip ir jame nurodytas produktas, ir ar su šiuo produktu konkuruoja. Taigi ji laikosi naudojimo kriterijaus, tačiau nurodo ir papildomą niuansą – galėjimą pakeisti tiesiogiai Direktyvoje 2003/96 numatytą energetikos produktą „kitu“ energetikos produktu. |
B – Dėl ekvivalentiško krosnių kuro ar variklių degalų sąvokos aiškinimo
1. Pažodinis aiškinimas
23. |
Sprendimuose dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą nacionalinis teismas pripažįsta, kad formuluotę „atsižvelgiant į naudojimą“ galima lyginti su terminu „ekvivalentiškas“, vadinasi, bet kuriuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad energijos produkto galimybės pagal aplinkybes gali pasireikšti įvairiai, priklausomai nuo to, ar produktas skirtas naudoti kaip krosnių kuras, ar kaip variklių degalai. |
24. |
Muitinės mano, kad Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje lemiamas kriterijus yra ekvivalentiškumas energetikos produktui, kurio apmokestinimo lygis nustatytas minėtoje direktyvoje. Jos teigia, kad formuluotė „atsižvelgiant į naudojimą“ yra ne tokia reikšminga, palyginti su pagrindiniu teiginiu „mokesčio suma nustatoma atsižvelgiant atitinkamai į ekvivalentišką krosnių kurą ar variklių degalus [jų naudojimą, taikant ekvivalentiškam krosnių kurui ar variklių degalams nustatytą tarifą]“. |
25. |
Tačiau Kronos Titan, Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service ir Komisija savo ruožtu tvirtina, kad iš kelių kalbinių versijų aišku, jog lemiamas kriterijus yra „naudojimas“. |
26. |
Pritariu pastarajam vertinimui dėl kelių priežasčių. |
27. |
Visų pirma keliose kalbinėse versijose kaip pirmasis kriterijus, siekiant nustatyti taikytiną apmokestinimo lygį, minimas „naudojimas“, o „ekvivalentiško“ produkto kriterijus minimas tik po to ( 8 ). Taip pat produkto priskyrimas „ekvivalentiškiems“ vertinamas neatsiejamai nuo to, ar produktas naudojamas kaip variklių degalai, ar kaip krosnių kuras. |
28. |
Be to, keliose kalbinėse versijose „naudojimo“ kriterijus pabrėžiamas, nes atskiriama kableliu, o tai reiškia, kad šį kriterijų reikėtų nagrinėti pirmiau, ir tik paskui nustatytina, kuris referencinis produktas yra „ekvivalentiškas“ ( 9 ). |
29. |
Dėl šių priežasčių man atrodo aišku, kad aiškinant šią nuostatą pažodžiui pirmenybė teikiama naudojimo kriterijui. Šią išvadą patvirtina Direktyvos 2003/96 struktūra. |
2. Sisteminis aiškinimas
30. |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Direktyvoje 2003/96 valstybėms narėms suteikta plati diskrecija nustatant tarifus, ir tam, kad šios direktyvos būtų laikomasi, pakanka užtikrinti, kad „kiti“ energetikos produktai būtų bet kuriuo atveju apmokestinti aukštesniu lygiu nei numatytieji direktyvoje, neatsižvelgiant į formalų priskyrimą prie tam tikros produktų grupės. |
31. |
Kronos Titan ir Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service nurodo, kad Direktyvoje 2003/96 daug kartų pritaikytas pagrindinis dviejų naudojimo būdų (arba kaip variklio degalų, arba kaip krosnių kuro) atskyrimo principas. |
32. |
Šio teiginio neginčija muitinės, teigiančios, kad nors įstatymų leidėjas iš tiesų nustatė skirtingus apmokestinimo lygius pagal tai, ar energetikos produktas naudojamas kaip variklių degalai, ar kaip krosnių kuras, Direktyvoje 2003/96 nėra jokio įpareigojimo sukurti dvigubą apmokestinimo sistemą, pagal kurią, atsižvelgiant į naudojimą kaip variklių degalų ar krosnių kuro, būtų taikomi skirtingi tarifai. |
33. |
Manau, iš tiesų nekyla abejonių, kad įstatymų leidėjas siekė nustatyti aiškų skirtumą tarp variklių degalų ir krosnių kuro. Tai taip pat išplaukia iš Direktyvos 2003/96 17 ir 18 konstatuojamųjų dalių, kuriose numatyta, kad „būtina nustatyti įvairius Bendrijos minimalius apmokestinimo lygius pagal energetikos produktų ir elektros energijos sunaudojimą“ ( 10 ) ir „energetikos produktams, naudojamiems kaip variklių degalai konkretiems pramonės ir komercijos tikslams bei kaip krosnių kuras, dažniausiai taikomi žemesni apmokestinimo lygiai nei tie, kurie taikomi energetikos produktams, naudojamiems kaip reaktyvinių variklių kuras [variklių degalams]“. Šiuo skirtumu taip pat grindžiami Direktyvos 2003/96 7–9 straipsniai, nes kiekviename jų aptariama konkrečių produktų grupė ( 11 ). |
34. |
Man atrodo, Europos įstatymų leidėjas taip pat naudojo naudojimo kriterijų, nes Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatė, kad „mokestis, imamas už [ekvivalentiškus] variklių degalus, taikomas <...> ir visiems produktams, skirtiems naudoti, parduodamiems ar naudojamiems kaip variklių degalai <...>“. Kitaip tariant, produktui, kuris naudojamas kaip variklių degalai, turi būti taikomas tik variklių degalams taikytinas mokesčių tarifas, ir nacionaliniam įstatymų leidėjui neleidžiama jam taikyti krosnių kurui nustatyto tarifo. |
35. |
Direktyvos 2003/96 teleologinis aiškinimas patvirtina pažodinį ir sisteminį aiškinimą, pagal kurį įstatymų leidėjas norėjo naudoti naudojimo kriterijų. |
3. Teleologinis aiškinimas
36. |
Muitinės tvirtina, kad Direktyvoje 2003/96 siekiama numatyti minimalius apmokestinimo lygius, kaip tai, be kita ko, matyti iš minėtos direktyvos 7 ir 9 straipsnių, tačiau tai nereiškia derinimo papunkčiui, kai įvedami vienodi apmokestinimo lygiai. Jų teigimu, „tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui“, t. y. tikslui, nustatytam Direktyvos 2003/96 3 konstatuojamojoje dalyje, neprieštarautų, jeigu nacionalinis įstatymų leidėjas taikytų kaip krosnių kurui naudojamam energetikos produktui apmokestinimo lygį, paprastai taikomą produktams, dažniausiai naudojamiems kaip variklių degalams, jeigu būtų viršyti nustatyti minimalūs lygiai. |
37. |
Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service nurodo, kad Direktyvos 2003/96 teisinis pagrindas yra būtent EB 93 straipsnis (dabar – SESV 113 straipsnis), kuriame numatytas su akcizais ir kitais netiesioginiais mokesčiais susijusių teisės aktų derinimas, nes toks derinimas būtinas siekiant užtikrinti vidaus rinkos sukūrimą ir veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo. Ji daro išvadą, kad šis derinimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu visoms valstybės narėms bus nustatyti aiškūs ir imperatyvūs kriterijai. Todėl šį tikslą galima pasiekti tik aiškiai atskyrus krosnių kurą ir variklių degalus. Kronos Titan pabrėžia, kad jeigu „kiti“ energetikos produktai, naudojami kaip krosnių kuras, būtų apmokestinami taikant tarifus, nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus naudojimo kaip variklių degalų atvejams, kaip tik būtų iškraipoma konkurencija. |
38. |
Pažymiu, kad Direktyvos 2003/96 9 konstatuojamojoje dalyje numatyta, jog „valstybėms narėms turėtų būti suteiktas lankstumas, būtinas jų nacionalines sąlygas atitinkančioms politikos sritims nustatyti ir įgyvendinti“, todėl muitinės teisingai nurodo, kad Direktyva 2003/96 nėra visiško suderinimo direktyva. Tai patvirtina ir pats direktyvos pavadinimas, kuriame minimas tik mokesčių struktūros pakeitimas. Kitaip tariant, valstybės narės gali laisvai nustatyti tokius apmokestinimo lygius, kokie joms atrodo reikalingi, su sąlyga, kad bus laikomasi Direktyvoje 2003/96 nustatytų minimalių apmokestinimo lygių ir įstatymų leidėjo numatytų išimčių ir skirtumų ( 12 ). |
39. |
Mano nuomone, tai reiškia, kad nacionalinės teisės aktuose privaloma paisyti skirtumo tarp variklių degalų ir krosnių kuro. Tačiau nereikalaujama, kad konkrečiam energetikos produktui taikomas tarifas priklausytų nuo to, kam jis naudojamas. Be to, jeigu konkretų energetikos produktą galima naudoti dviem būdais, gali būti taikomas tas pats tarifas, jeigu valstybė narė mano, kad tai tikslinga ir kad minėtas tarifas atitinka Direktyvoje 2003/96 nustatytus minimalius apmokestinimo lygius. |
40. |
Vis dėlto Direktyvoje 2003/96 numatyto suderinimo tikslas sudaryti sąlygas „tinkamam vidaus rinkos funkcionavimui“, nes valstybių narių nacionaliniu lygiu taikomų energijos apmokestinimo lygių matomas skirtumas galėtų turėti žalos tinkamam jos funkcionavimui ( 13 ). Jeigu valstybės narės būtų įpareigotos visiems kaip krosnių kurui naudojamiems produktams taikyti mokesčių tarifą, numatytą kitiems krosnių kuro produktams, būtų galima sumažinti tokius skirtumus kartu nepažeidžiant valstybių narių turimos diskrecijos. |
41. |
Komisija taip pat teisingai nurodo, kad vien minimalių lygių, kaip apibrėžtieji Direktyvos 2003/96 I priede, nustatymas nepadės išvengti konkurencijos iškraipymo, ir būtina, kad kartu valstybės narės laikytųsi tos pačios apmokestinimo nacionaliniu lygmeniu lygių nustatymo sistemos, t. y. nustatytosios Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalyje. Remiantis šia sistema nustatyti skirtumus galima tik pagal Direktyvos 2003/96 I priede numatytas produktų grupes. Tačiau dvi pagrindinės produktų grupės yra krosnių kuro ir variklių degalų grupės. Todėl „kitus“ energetikos produktus galima priskirti prie minėtų dviejų pagrindinių grupių būtent pagal naudojimo kriterijų. |
42. |
Būtinybė, kad visos valstybės narės vienodai taikytų energetikos produktų apmokestinimo sistemą, tam tikra prasme išplaukia ir iš Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su anksčiau nei Direktyva 2003/96 priimtais teisės aktais. |
43. |
Iš tiesų primintina, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog šių trijų direktyvų, t. y. direktyvų 92/81/EEB ( 14 ), 92/82/EEB ( 15 ) ir 94/74/EB ( 16 ), tikslas „yra <...> išvengti konkurencijos iškraipymo, kuris gali atsirasti dėl skirtingų akcizo struktūrų“ ( 17 ). Teisingumo Teismas pabrėžė, kad nors derinimas yra tik dalinis, įstatymų leidėjas Bendrijos lygmeniu vienodai nustatė, už kokį mineralinių alyvų naudojimą gali būti renkamas akcizas, kartu nustatydamas išimtį, kad atvejai, kai mineralinėms alyvoms taikomas akcizas, kiekvienoje valstybėje narėje skiriasi, atsižvelgiant į jų naudojimo būdą ( 18 ). |
44. |
Savo išvadoje šioje byloje, pabrėžęs, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką tai, kad siektinas suderinimas yra tik dalinis, nepaneigia direktyvos nuostatų veiksmingumo, generalinis advokatas L. A. Geelhoed padarė išvadą, jog „kadangi direktyvomis siekiama užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui, <...> apmokestinimo pagrindą reikia aiškinti kuo vienodžiau“ ( 19 ). |
45. |
Mano nuomone, valstybės narės analogiškai privalo paisyti Europos įstatymų leidėjo apibrėžtos apmokestinimo sistemos, pagal kurią krosnių kuras aiškiai skiriamas nuo variklių degalų. |
46. |
Kaip ir Kronos Titan, Rhein‑Ruhr Beschichtungs‑Service ir Komisija, manau, kad dėl pirma išdėstytų priežasčių ekvivalentiško krosnių kuro ar variklių degalų sąvoką, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, reikia vertinti taikant naudojimo kriterijų ( 20 ). Man atrodo, kad šį kriterijų vis dėlto reikėtų tikslinti, nes jį galima suprasti funkciškai arba kaip reiškiantį pakeičiamumą. Pastaroji prielaida man atrodo reikšmingesnė dėl toliau išdėstytų motyvų. |
C – Dėl „naudojimo“ kriterijaus apibrėžties
47. |
Europos įstatymų leidėjo sukurta sistema siekiama išvengti situacijos, kai daugeliui produktų, kuriuos galima naudoti konkrečiam tikslui, nacionaliniu lygmeniu taikomi skirtingi mokesčių tarifai. Remiantis šiuo teiginiu, siekiant išvengti valstybių narių konkurencijos iškraipymo, būtina sumažinti galimus konkrečiai energetikos produktams, įskaitant naudojamus kaip krosnių kuras, taikomų skirtingų nacionalinių apmokestinimo lygių skirtumus. |
48. |
Kitaip tariant, svarbu tai, ar konkretus energetikos produktas, neminimas Direktyvos 2003/96 I priede, naudojamas tiems patiems konkretiems tikslams, kaip ir jame numatytas produktas, ir ar dėl to jis konkuruoja su šiuo produktu. Todėl, kaip ir Komisija, manau, kad sąvoką „produkto ekvivalentiškumas“ reikia aiškinti atsižvelgiant į nagrinėjamų energetikos produktų pakeičiamumą arba sukeičiamumą. Be to, šis požiūris taip pat padėtų išvengti konkuruojančių produktų gamintojų konkurencijos iškraipymo, dėl pramoninių ar ekonominių priežasčių kaip krosnių kurą naudojant „kitą“ energetikos produktą nei Direktyvos 2003/96 I priedo C lentelėje numatyti energetikos produktai. |
49. |
Taikant šiuos argumentus pagrindinėse bylose, reikėtų užduoti klausimą, ar nagrinėjami produktai buvo naudojami kaip kurio nors iš Direktyvos 2003/96 I priedo C lentelėje numatytų produktų pakaitalai. Tokiu atveju tarp referencinio produkto ir faktiškai naudojamo produkto būtų konkurencinis ryšys ir pastarasis produktas būtų „ekvivalentiškas“ pirmajam, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2003/96. Todėl jį reikėtų apmokestinti atitinkamu lygiu. |
50. |
Tačiau, kaip ir Komisija, manau, kad pagrindinėse bylose taip nebuvo dėl itin specifinio nagrinėjamų produktų pobūdžio ir konkretaus naudojimo pramonėje. Pagal Direktyvą 2003/96 negalima nustatyti, kuris iš produktų, į kurių apmokestinimo lygį atsižvelgiama kaip į referencinį dydį, konkrečiai turėtų būti laikomas „ekvivalentišku“. Direktyvoje 2003/96 aptariant tokias savybes tik nurodomi visi galimai ekvivalentiški produktai. |
51. |
Tokiais atvejais Direktyva 2003/96 valstybėms narėms suteikiama tam tikra diskrecija, o tai reiškia, kad joms tenka, laikantis minėtos direktyvos, apibrėžti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti, kurį iš šios direktyvos I priedo C lentelėje išvardytų krosnių kuro produktų reikėtų laikyti ekvivalentišku kiekvienu konkrečiu atveju faktiškai naudojamam produktui. Šiuo atžvilgiu valstybės narės gali vadovautis Direktyvos 2003/96 14 konstatuojamąja dalimi, kurioje numatyta, kad „minimalūs apmokestinimo lygiai turėtų atspindėti įvairių energetikos produktų ir elektros energijos vietą pagal konkurencingumą. Turint tai omenyje, būtų patartina kuo greičiau šių minimalių lygių apskaičiavimą pagrįsti produktų energetiniu turiniu. Tačiau šis metodas neturėtų būti taikomas variklių degalams“ (pažymėta mano). |
52. |
Argumentus galima apibendrinti, kaip išdėstyta toliau, t. y. pirmiausia būtina nustatyti, ar „kitas“ energetikos produktas naudojamas kaip krosnių kuras, ar kaip variklių degalai. Jeigu produktas naudojamas kaip krosnių kuras, tikslinga kiekvienu atveju patikrinti, ar energetikos produktas yra vieno iš Direktyvoje 2003/96 aiškiai numatytų energetikos produktų pakaitalas, o gal dėl jo savybių ir nuo jų priklausančio konkretaus panaudojimo būdo pakeitimas neįmanomas. Jeigu pakeisti neįmanoma, valstybė narė privalo, laikydamasi šios direktyvos, apibrėžti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti, kurį iš minėto I priedo C lentelėje išvardytų krosnių kuro produktų galima laikyti ekvivalentišku faktiškai naudojamam produktui. |
IV – Išvada
53. |
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Bundesfinanzhof (Vokietija) bylose C‑43/13 ir C‑44/13 pateiktą prejudicinį klausimą: Jeigu energetikos produktas, kaip jis suprantamas pagal 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą, 2 straipsnio 1 dalį, nenumatytas minėtos direktyvos I priedo C lentelėje, naudojamas kaip krosnių kuras, tikslinga jį apmokestinti tarifu, pagal nacionalinę teisę taikytinu kuriam nors iš minėtoje lentelėje išvardytų produktų, kai šie produktai naudojami kaip krosnių kuras. Iš minėtoje lentelėje išvardytų produktų ekvivalentišku reikėtų laikyti tą, kuriuo faktiškai naudojamas produktas pakeičiamas, kai jis naudojamas konkrečiam tikslui. Jeigu dėl atitinkamo produkto ir jo konkretaus taikymo ypatumų jo neįmanoma pakeisti, kiekviena valstybė narė, laikydamasi Direktyvos 2003/96, privalo apibrėžti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kurį iš minėto I priedo C lentelėje išvardytų krosnių kuro produktų galima laikyti ekvivalentišku faktiškai naudojamam produktui. |
( 1 ) Originalo kalba: prancūzų.
( 2 ) OL L 283, p. 51; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 405.
( 3 ) Žr. 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 2 t., p. 382), iš dalies pakeisto 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1549/2006 (OL L 301, p. 1, toliau – Reglamentas (EEN) Nr. 2658/87), I priedą.
( 4 ) Žodžiai pažymėti mano.
( 5 ) BGBl. 2006 I p. 1534.
( 6 ) Kronos Titan rašytinėse pastabose nurodo, kad turimas omenyje prie KN 2902 30 00 subpozicijos, o ne prie KN 2707 20 subpozicijos priskirtas toluenas, nes pastarasis yra mišrus produktas. Konkuruojančios įmonės tais pačiais techniniais tikslais, t. y. reikiamai cheminei reakcijai sukelti – tam reikia 1650 laipsnių Celsijaus temperatūros, – kaip krosnių kurą naudoja alyvą.
( 7 ) Žr., be kita ko, 2013 m. balandžio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Airiją, C‑85/11, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką.
( 8 ) Žr. Direktyvos 2003/96 2 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ispanų, vokiečių, anglų, prancūzų ir italų kalbomis.
( 9 ) Ten pat.
( 10 ) Iš Direktyvos 2003/96 17 konstatuojamosios dalies formuluotės matyti, kad energetikos produktų naudojimas nepriešinamas energijos naudojimui, o suteikiama diferenciacijos galimybė atsižvelgiant į direktyvoje numatytus naudojimo būdus.
( 11 ) 7 ir 8 straipsniuose atitinkamai aptariami „variklių degalams taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai“ ir „minimalūs apmokestinimo lygiai, taikomi produktams, naudojamiems kaip variklių degalai“, o 9 straipsnyje aptariami „krosnių kurui taikomi minimalūs apmokestinimo lygiai“.
( 12 ) Šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 1 d. Sprendimą Jan De Nul (C-391/05, Rink. p. I-1793, 18–23 punktai).
( 13 ) Žr. Direktyvos 2003/96 4 konstatuojamąją dalį.
( 14 ) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva dėl akcizo už mineralines alyvas struktūrų derinimo (OL L 316, p. 12).
( 15 ) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL L 316, p. 19).
( 16 ) 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva, iš dalies keičianti Direktyvą 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, jų laikymu, judėjimu ir kontrole, Direktyvą 92/81 ir Direktyvą 92/82 (OL L 365, p. 46; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 264).
( 17 ) 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Komisija prieš Vokietiją (C-240/01, Rink. p. I-4733, 39 punktas).
( 18 ) Minėtas Sprendimas Komisija prieš Vokietiją (40 ir 44 punktai).
( 19 ) Šiuo klausimu žr. generalinio advokato L. A. Geelhoed išvados byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Komisija prieš Vokietiją, 52 ir 53 punktus.
( 20 ) Šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Plantanol (C-201/08, Rink. p. I-8343, 39 punktas).