3.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 355/20


2011 m. rugsėjo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją

(Byla T-500/11)

2011/C 355/37

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama advokatų T. Henze ir K. Petersen

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

Panaikinti 2011 m. liepos 13 d. Komisijos sprendimą K(2011) 4922 galutinis valstybės pagalbos byloje N 438/2010 K(2011) tiek, kiek jame nustatyta, kad bendrai subordinuotos paskolos programai yra taikomas 2006 m. gruodžio 15 d. Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai;

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti visą sprendimą;

priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys pateiktas dėl Komisijos sprendimo dėl subordinuotos paskolos programos WACHSTUM, skirtos reitingą turinčioms Saksonijos-Anhalto žemės įmonėms, tiek, kiek jame nustatyta, kad bendrai subordinuotos paskolos programai yra taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 (1) dėl de minimis pagalbos.

Ieškiniu yra ginčijama Komisijos nuomonė, jog jau vien dėl aplinkybės, kad paskolas suteikia speciali kredito įstaiga, reikia pripažinti, kad šios paskolos nebuvo suteiktos normaliomis rinkos sąlygomis, todėl turi būti laikomasi Reglamento dėl de minimis pagalbos reikalavimų.

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi trimis pagrindais.

1.

Pirmasis ieškinio pagrindas: SESV 107 straipsnio, skaitomo kartu su Reglamento Nr. 1998/2006 1 ir 2 straipsniais, pažeidimas, neteisingai pripažinus arba tiesiog pripažinus, jog yra nauda.

Komisijos išvada, jog priemonei yra taikomas Reglamentas dėl de minimis pagalbos, yra iš esmės netinkama. Su paskolos programa susiję gavėjai negauna naudos, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, todėl jau vien dėl to minėta paskolos programa jos pagrindiniais taikymo atvejais neturi būti laikoma pagalba.

Vien iš aplinkybės, jog paskolas suteikia speciali kredito įstaiga, Komisija negalėjo spręsti apie naudos buvimą. Konkrečiai paskolos atveju yra svarbios paskolos sąlygos. Siekiant nustatyti, ar nauda buvo suteikta, svarbu atsižvelgti į taikytą palūkanų normą, paskolos garantiją bei į bendrą įmonės, kuri gauna paskolą, situaciją. Būtina nustatyti, ar privatus investuotojas būtų suteikęs panašią paskolą su nustatyta palūkanų norma ir suteiktomis garantijomis.

Remiantis ankstesniais Komisijos sprendimais, šie subordinuotos paskolos atveju taikomi rodikliai buvo konkretizuoti vadinamuoju Brandenburgo metodu, pagrįstu Komisijos pranešimu dėl orientacinės palūkanų normos, todėl tai nėra pagalba, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Staiga Komisija nukrypsta nuo šios sprendimų praktikos ir atsižvelgia tik į kredito įstaigos, kuri suteikia paskolą, savybę. Tačiau tai yra visiškai netinkamas rodiklis, nes specialios kredito įstaigos taip pat gali veikti rinkos sąlygomis.

2.

Antrasis ieškinio pagrindas: SESV 296 straipsnyje nustatytos pareigos motyvuoti pažeidimas

Ieškovė taip pat tvirtina, jog buvo pažeista SESV 296 straipsnyje nustatyta pareiga motyvuoti, nes Komisija pateikė tik bendro pobūdžio prielaidas ir išvadas, bet nepaaiškino, kodėl paskolos sąlygos nėra įprastos rinkoje ir kodėl ji staiga nukrypo nuo savo ankstesnių sprendimų.

3.

Trečiasis ieškinio pagrindas: įvairiai išreikštos teisės būti išklausytam pažeidimas

Ieškovė taip pat teigia, kad buvo pažeista įvairiai išreikšta teisė būti išklausytai, nes Komisija, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, neinformavo federalinės vyriausybės apie jos nuomonės pasikeitimą.


(1)  2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, p. 5)