6.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 232/22


2011 m. birželio 14 d.Administrativen sad Varna (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Dobrudzhanska petrolna kompania AD prieš Direktor na Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“, grad Varna, pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata Agentsia po Prihodite (Varnos miesto skundų ir vykdymo administravimo direkcijos prie Nacionalinės pajamų agentūros centrinės valdybos direktorius)

(Byla C-298/11)

2011/C 232/35

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Administrativen sad Varna

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Dobrudzhanska petrolna kompania AD

Atsakovas: Direktor na Direktsia „Obzhalvane i upravlenie na izpalnenieto“, grad Varna, pri Tsentralno upravlenie na Natsionalnata Agentsia po Prihodite (Varnos miesto skundų ir vykdymo administravimo direkcijos prie Nacionalinės pajamų agentūros centrinės valdybos direktorius)

Prejudiciniai klausimai

1.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 80 straipsnio 1 dalies a ir b punktus reikia aiškinti taip, kad jeigu tiekiant prekes tarp susijusių asmenų atlygis yra mažesnis už rinkos kainą, apmokestinamoji vertė yra sandorio rinkos kaina tik tuomet, jei tiekėjas arba gavėjas neturi teisės į viso PVM, kuriuo apmokestintas tiekiamų prekių pirkimas ar gamyba, atskaitą?

2.

Ar Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalies a ir b punktus reikia aiškinti taip, kad jeigu tiekėjas pasinaudojo teise į viso mokesčio atskaitą už prekes ir paslaugas, kurios vėliau tarp susijusių asmenų tiekiamos ar teikiamos mažesne nei rinkos kaina, ši teisė į atskaitą nebuvo koreguojama pagal direktyvos 173–177 straipsnius ir tiekimui netaikomas atleidimas nuo mokesčio pagal direktyvos 132, 135, 136, 371, 375, 376, 377 straipsnius, 378 straipsnio 2 dalį arba 380–390 straipsnius, valstybė narė negali numatyti priemonių, pagal kurias apmokestinamoji vertė yra tik rinkos kaina?

3.

Ar Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalies a ir b punktus reikia aiškinti taip, kad jeigu tiekėjas pasinaudojo teise į viso mokesčio atskaitą už prekes ir paslaugas, kurios vėliau tarp susijusių asmenų tiekiamos ar teikiamos mažesne nei rinkos kaina, ir ši teisė į atskaitą nebuvo koreguojama pagal direktyvos 173–177 straipsnius, valstybė narė negali numatyti priemonių, pagal kurias apmokestinamoji vertė yra tik rinkos kaina?

4.

Ar Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose įvardyti visi atvejai, kuriais valstybė narė gali imtis priemonių užtikrinti, kad apmokestinamoji vertė būtų sandorio rinkos kaina?

5.

Ar nacionalinės teisės nuostatą, kaip antai Zakon za danak varhu dobavenata stoynost (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą, galima taikyti kitokiomis sąlygomis, nei įvardytos Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose?

6.

Ar tokiu kaip nagrinėjamasis atveju Direktyvos 2006/112 80 straipsnio 1 dalies a ir b punktai veikia tiesiogiai ir nacionalinis teismas gali juos taikyti tiesiogiai?


(1)  OL L 347, p. 1.