—

Auto 24 SARL, atstovaujamos advokato R. Bertin,

—

Jaguar Land Rover France SAS, atstovaujamos advokatų J. Vogel ir L. Boudailliez,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir J. Gstalter,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos B. Mongin, A. Biolan ir F. Ronkes Agerbeek,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. liepos 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1400/2002 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalių susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims motorinių transporto priemonių sektoriuje (OL L 203, p. 30; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 158, toliau – reglamentas) 1 straipsnio 1 dalies f punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Auto 24 SARL (toliau – Auto 24) ir Jaguar Land Rover France SAS (toliau – JLR) dėl JLR atsisakymo suteikti Auto 24 įgaliotojo naujų LAND ROVER markės automobilių platintojo statusą.

3

Reglamentu, priimtu remiantis 1965 m. kovo 2 d. Tarybos reglamento Nr. 19/65/EEB dėl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (OL 1965, 36, p. 533; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 11) 1 straipsniu, nustatoma EB 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo išimtis, taikoma tam tikroms susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims motorinių transporto priemonių sektoriuje (toliau – išimtis).

4

Reglamento 1 ir 4–8 konstatuojamosios dalys išdėstytos taip:

<...>

5

Pagal Reglamento 1 straipsnio 1 dalies f–h punktus šiame reglamente:

6

Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, išimtis taikoma su sąlyga, kad tiekėjo užimama tam tikros rinkos, kurioje jis parduoda naujas motorines transporto priemones, jų atsargines dalis arba teikia remonto ir techninės priežiūros paslaugas, dalis neviršytų 30 %.

Tačiau susitarimams, nustatantiems kiekybines pasirinktinės [pasirinktinio] paskirstymo sistemas naujoms motorinėms transporto priemonėms parduoti, kad būtų taikoma išimtis, rinkos dalies riba yra 40 %.

Tos ribos netaikomos kokybines pasirinktinio paskirstymo sistemas nustatantiems susitarimams.“

7

Reglamento 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta, kad kalbant apie naujų motorinių transporto priemonių pardavimą, išimtis netaikoma jokiam „lengvųjų automobilių arba mažos keliamosios galios komercinių transporto priemonių visiems platintojams, pasirinktinės paskirstymo sistemos nariams, tiesioginiam arba netiesioginiam įpareigojimui, [lengvųjų automobilių arba mažos keliamosios galios komercinių transporto priemonių platintojų pagal pasirinktinės atrankos sistemą tiesioginiam arba netiesioginiam įpareigojimui,] kuris riboja tų platintojų galimybę steigti papildomas pardavimo arba pristatymo vietas kitose bendrosios rinkos vietose, kuriose naudojama pasirinktinio paskirstymo sistema“.

8

Pagal reglamento 6 straipsnį išimties taikymas atšaukiamas, konstatavus, kad konkrečiu atveju nagrinėjamų vertikalių susitarimų poveikis yra nesuderinamas su EB 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.

9

Remiantis reglamento 12 straipsniu, jis įsigaliojo 2002 m. spalio 1 d., išskyrus 5 straipsnio 2 dalies b punktą, kuris taikomas nuo 2005 m. spalio 1 d.

10

Pagal Civilinio kodekso 1382 straipsnį „tas, kuris savo veika padarė žalos kitam asmeniui, privalo ją atlyginti“.

11

JLR importuoja į Prancūziją naujas LAND ROVER markės transporto priemones ir kitus šio prekės ženklo gaminius.

12

Nuo 1994 m. Auto 24 buvo JLR išimtinis platintojas Perigėje (Prancūzija). 2002 m. rugsėjo 27 d. jos platintojo sutartis buvo nutraukta nuo 2004 m. rugsėjo 30 d., taikant dvejų metų įspėjimo terminą, kaip tai numatyta sutarties nuostatose. Šio sutarties nutraukimo įsigaliojimo dieną Auto 24 sudarė su JLR įgaliotojo remontininko sutartį. Jos prašymą suteikti įgaliotojo platintojo statusą JLR atmetė.

13

Sprendimu, kuris tapo galutinis 2005 m. spalio 28 d., Tribunal de commerce de Versailles (Versalio komercinis teismas) nusprendė, kad nagrinėdama Auto 24 kandidatūrą JLR ją diskriminavo ir todėl turi sumokėti bendrovei Auto 24100000 EUR žalos atlyginimą su palūkanomis už negautą pelną, kurį ši galėjo gauti, jei jai būtų suteiktas įgaliotojo platintojo statusas.

14

2006 m. sausio 19 d. JLR vėl atsisakė suteikti Auto 24 įgaliotojo platintojo Perigėje statusą, motyvuodama tuo, kad JLR sudarytame numerus clausus nenumatyta paskirti naujo transporto priemonių platintojo šiame mieste.

15

2006 m. spalio mėn. bendrovė Pericaud Automobiles, JLR įgaliotasis platintojas, atidarė padalinį Trélissac (Prancūzija), Perigės periferijoje.

16

Tokiomis sąlygomis Auto 24 pareiškė Tribunal de commerce de Bordeaux (Bordo komercinis teismas) ieškinį prieš JLR, siekdama žalos, patirtos JLR atsisakius suteikti jai įgaliotojo platintojo Perigėje statusą, atlyginimo.

17

2008 m. vasario 8 d. sprendimu Tribunal de commerce de Bordeaux atmetė visus Auto 24 reikalavimus.

18

2009 m. gruodžio 2 d.Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) patvirtino šį sprendimą, be kita ko pažymėjęs, kad JLR atsisakė suteikti Auto 24 įgaliotojo platintojo statusą, remdamasi 2005 m. balandžio 8 d. sudarytu numerus clausus, kuriame numatytos 72 įgaliotųjų platintojų sutartys 109 vietose, aprašytos sutarčių ir vietų lentelėje, kurioje Perigė neminima.

19

Auto 24 pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Kasaciniame skunde Auto 24 teigia, jog Cour d’appel de Paris pažeidė reglamento 1 straipsnio 1 dalies g punktą ir Civilinio kodekso 1382 straipsnį, nes nusprendė, kad nei nacionalinės, nei Bendrijos teisės aktuose nereikalaujama, kad įgaliotojas pagrįstų ekonominius ar kitus motyvus, dėl kurių sudarytas numerus clausus, ir konstatavo, kad JLR parengė numerus clausus, kuriame nenumatyta galimybė turėti platinimo vietą Perigėje, neišnagrinėjęs atrankos kriterijų objektyvumo, ekonominio naudingumo, klientų aptarnavimo pagerinimo ir jų taikymo sąlygų. Anot Auto 24, rinkdamasis platintojus pagal kiekybinę pasirinktinio paskirstymo sistemą tiekėjas turi taikyti aiškius, objektyvius, siekiamam tikslui proporcingus kiekybinius atrankos kriterijus, kurie taikomi nediskriminuojant.

20

Tokiomis aplinkybėmis Cour de cassation, suabejojęs, kaip aiškinti reglamentą, o konkrečiai – kokie reikalavimai keliami kiekybinio pasirinktinio paskirstymo srityje taikomiems atrankos kriterijams, nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Kaip turi būti aiškinami <...> reglamento <...> 1 straipsnio 1 dalies f punkte vartojami žodžiai „konkretūs kriterijai“, kiek tai susiję su kiekybiniu pasirinktiniu platinimu?“

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimu iš esmės siekia sužinoti, ar reglamento 1 straipsnio 1 dalies f punkte vartojamus žodžius „konkretūs kriterijai“ reikia aiškinti taip, kad jais vadovaujantis išimtis gali būti taikoma, tik jei pasirinktinio paskirstymo sistema pagal reglamentą yra paremta objektyviai pagrįstais kriterijais, kurie vienodai ir nediferencijuojant taikomi visiems kandidatams sudaryti sutartį.

22

Pirmiausia svarbu priminti, kad iš Teisingumo Teismo praktikos (žr., be kita ko, 1986 m. gruodžio 18 d. Sprendimo VAG France, 10/86, Rink. p. 4071, 12 punktą; 1998 m. balandžio 30 d. Sprendimo Cabour, C-230/96, Rink. p. I-2055, 47, 48 ir 51 punktus, ir 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Pedro IV Servicios, C-260/07, Rink. p. I-2437, 68 punktą) matyti, jog vien dėl to, kad nesilaikyta privalomos išimties taikymo sąlygos, negali būti reikalaujama atlyginti žalą su palūkanomis pagal SESV 101 straipsnį arba nurodyta tiekėjui įtraukti kandidatą į paskirstymo sistemą.

23

Šiuo atveju Auto 24 iš esmės tvirtina, kad visi kiekybiniai kriterijai pagal reglamento 1 straipsnio 1 dalies g punktą, t. y. visi kriterijai, kuriais, renkantis platintojus ar remontininkus, tiesiogiai ribojamas jų skaičius, turi atitikti objektyvius ekonominius pagrindus, kuriuos tiekėjas privalo įrodyti ir kurie turi būti taikomi vienodai visose aptarnavimo zonose ir visiems potencialiems kandidatams į paskirstymo sistemą, jų nediskriminuojant.

24

Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš reglamento 1 ir 4–6 konstatuojamųjų dalių matyti, jog išimtis taikoma tik vertikaliems susitarimams, dėl kurių, atsižvelgiant į motorinių transporto priemonių sektoriuje įgytą platinimo patirtį, galima daryti prielaidą, kad jie atitinka SESV 101 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, nes padidina veiksmingumą.

25

Kaip matyti iš reglamento 7 konstatuojamosios dalies, ribos, nuo kurių galima daryti prielaidą, kad vertikaliais susitarimais užtikrinti pranašumai viršija jų ribojantį poveikį, skiriasi atsižvelgiant į skirtingas vertikalaus susitarimo rūšių savybes.

26

Pagal reglamento 7 ir 8 konstatuojamąsias dalis, vertikaliais susitarimais tokie pranašumai iš esmės užtikrinami tada, jeigu atitinkamas tiekėjas užima ne daugiau kaip 40 % rinkos, kurioje jis parduoda naujas motorines transporto priemones, jeigu parduodant naujas motorines transporto priemones naudojamas „kiekybinis pasirinktinis paskirstymas“, o „kokybinio pasirinktinio paskirstymo“ atveju tokios naudos galima tikėtis neatsižvelgiant į tiekėjo užimamą rinkos dalį.

27

Taigi pagal reglamento 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą susitarimams, nustatantiems kiekybines pasirinktinio paskirstymo sistemas tokioms transporto priemonėms parduoti, rinkos dalies riba, kad būtų taikoma išimtis, yra 40 %, o pagal šios 1 dalies trečią pastraipą atitinkamo tiekėjo užimama rinkos dalis neturi įtakos taikant išimtį kokybines pasirinktinio paskirstymo sistemas nustatantiems susitarimams.

28

Būtent tokiame kontekste reikia aiškinti sąvokas „pasirinktinio paskirstymo sistema“, „kiekybinė pasirinktinio paskirstymo sistema“ ir „kokybinė pasirinktinio paskirstymo sistema“, apibrėžtas atitinkamai reglamento 1 straipsnio f–h punktuose.

29

Iš šių nuostatų aišku, kad, kiek tai susiję tiek su kiekybinėmis, tiek su kokybinėmis pasirinktinio paskirstymo sistemomis, kaip jos suprantamos pagal šį reglamentą, platintojai turi būti pasirinkti remiantis „konkrečiais kriterijais“ pagal reglamento 1 straipsnio 1 dalies f punktą.

30

Tokiame kontekste žodžiai „konkretūs kriterijai“, kaip jie suprantami pagal šią nuostatą, reiškia kriterijus, kurių tikslų turinį galima patikrinti.

31

Šiuo aspektu reikia patikslinti, jog, siekiant patikrinti tikslų kriterijų turinį, nebūtina, kad atrankos kriterijai, taikomi pasirinktinio paskirstymo sistemos tikslais, būtų paskelbti, rizikuojant, kaip pažymi Prancūzijos vyriausybė, pažeisti verslo paslaptį arba palengvinti galimus suderintus veiksmus.

32

Be to, iš reglamento 1 straipsnio 1 dalies g punkte pateiktos sąvokos „kiekybinė pasirinktinio paskirstymo sistema“ apibrėžties negalima daryti išvados, kad šią sąvoką reikia suprasti, kaip nustatančią reikalavimą, kad tiekėjo taikomi kriterijai platintojams atrinkti būtų ne tik „konkretūs“, bet ir objektyviai pagrįsti bei taikomi vienodai ir nediferencijuojant visiems kandidatams sudaryti sutartį.

33

Tik kokybinių pasirinktinio paskirstymo sistemų atveju reglamento 1 straipsnio 1 dalies h punkte pateiktoje apibrėžtyje reikalaujama, kad platintojo taikomi atrankos kriterijai būtų „atsižvelgiant į sutarties prekes arba paslaugas būtini ir visiems platintojams arba remontininkams, kurie pateikia prašymus dalyvauti paskirstymo sistemoje, vienodai nustatyti <...> ir <...> netaikomi diskriminuojant“.

34

Taigi iš pačių reglamento 1 straipsnio 1 dalies f ir g punktuose pateiktų apibrėžčių matyti, kad kai pagal platinimo sistemą, skirtą parduoti naujas motorines transporto priemones, draudžiama perparduoti transporto priemones neįgaliotiems platintojams ir ji pagrįsta konkrečiais kriterijais, kurie tiesiogiai riboja platintojų skaičių, tokią sistemą galima pripažinti „kiekybine pasirinktinio paskirstymo sistema“, kaip ji suprantama pagal reglamentą. Aplinkybė, kad praktikoje naujų motorinių transporto priemonių platinimo sistemos labai dažnai apima tiek kokybinius, tiek kiekybinius kriterijus, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės, kaip per posėdį iš esmės pripažino JLR ir Europos Komisija.

35

Tokiomis aplinkybėmis, kaip iš esmės tvirtina JLR, Prancūzijos vyriausybė ir Komisija, jei pagal Reglamentą kiekybiniai atrankos kriterijai būtinai turėtų būti objektyvūs ir nediskriminaciniai, būtų supainioti reikalavimai, kurie keliami reglamente siekiant taikyti išimtį kokybinėms pasirinktinio paskirstymo sistemoms, ir reikalavimai, kurie keliami siekiant taikyti išimtį kiekybinėms pasirinktinio paskirstymo sistemoms.

36

Iš reglamento struktūros negalima daryti išvados, kad teisės aktų leidėjas norėjo numatyti tas pačias išimties sąlygas šioms dviem pasirinktinio paskirstymo sistemoms. Atvirkščiai, atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 26 ir 27 punktų, reglamente numatytos skirtingos išimties taikymo sąlygos, nelygu tai, ar nagrinėjamas pasirinktinis paskirstymas yra „kiekybinis“, ar „kokybinis“, reglamento 1 straipsnio 1 dalies h punkte įtvirtintos nuostatos negali būti taikomos ir šios dalies g punktui, nes kitaip šie du pasirinktinio paskirstymo tipai būtų sujungti.

37

Be to, kitaip nei leido suprasti Auto 24, aplinkybė, kad pagal reglamento 5 straipsnio 2 dalį tiekėjas negali trukdyti savo įgaliotiesiems platintojams steigti padalinius, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės.

38

Be to, 1977 m. spalio 25 d. Sprendime Metro SB-Großmärkte prieš Komisiją (26/76, Rink. p. 1875) suformuluota teismų praktika, kurią nurodo Auto 24, neturi reikšmės šiai bylai. Šiuo aspektu užtenka konstatuoti, kad pagal reglamentą, kaip matyti iš šio sprendimo 32–34 punktų, „kiekybinė pasirinktinio paskirstymo sistema“ savo apibrėžtimi skiriasi nuo „kokybinės platintojų atrankos“, apie kurią kalbama minėto Sprendimo Metro SB-Großmärkte prieš Komisiją 5 punkte.

39

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad reglamento 1 straipsnio 1 dalies f punkte vartojama sąvoka „konkretūs kriterijai“, kalbant apie kiekybinę pasirinktinio paskirstymo sistemą, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, reiškia kriterijus, kurių tikslų turinį galima patikrinti. Siekiant, kad būtų taikoma šiame reglamente numatyta išimtis, nebūtina, kad tokia sistema būtų pagrįsta objektyviai pagrįstais kriterijais, vienodai ir nediferencijuojant taikomais visiems kandidatams sudaryti sutartį.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

2002 m. liepos 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1400/2002 dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalių susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims motorinių transporto priemonių sektoriuje 1 straipsnio 1 dalies f punkte vartojama sąvoka „konkretūs kriterijai“, kalbant apie kiekybinio pasirinktinio paskirstymo sistemą, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą, reiškia kriterijus, kurių tikslų turinį galima patikrinti. Siekiant, kad būtų taikoma šiame reglamente numatyta išimtis, nebūtina, kad tokia sistema būtų pagrįsta objektyviai pagrįstais kriterijais, vienodai ir nediferencijuojant taikomais visiems kandidatams sudaryti sutartį.