—

Securvita Gesellschaft zur Entwicklung alternativer Versicherungskonzepte mbH, atstovaujamos Rechtsanwalt J. Nabert,

—

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Palatiello,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos M. Szpunar,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos T. van Rijn ir F. Bulst,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą susiję su 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, p. 25, toliau – direktyva) išaiškinimu.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant dvi bylas: pirmą – tarp A. Strigl ir Deutsches Patent- und Markenamt (Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba, toliau – Tarnyba) bei antrą – tarp Securvita Gesellschaft zur Entwicklung alternativer Versicherungskonzepte mbH (toliau – Securvita) ir Öko-Invest Verlagsgesellschaft mbH (toliau – Öko-Invest) dėl junginio „Multi Markets Fund MMF“ (pirmoje byloje) ir junginio „NAI – Der Natur-Aktien-Index“ (antroje byloje) įregistravimo kaip žodinių prekių ženklų.

3

Direktyvos 3 straipsnyje „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ nustatyta:

„1.   Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

<...>“

4

Vokietijos prekių ženklų ir kitų žymenų apsaugos įstatymo (Gesetz über den Schutz von Marken und sonstigen Kennzeichen, toliau – MarkenG) 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta:

„Neregistruojami prekių ženklai

5

2008 m. A. Strigl pateikė Tarnybai paraišką įregistruoti žodinį prekių ženklą „Multi Markets Fund MMF“ peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 36 klasės paslaugoms, kurios apibūdintos taip: „draudimas (konsultacijos, draudimo pardavimas ir tarpininkavimas); draudimo konsultacijos; finansinės paslaugos (bankų ir kredito įstaigų paslaugos, finansinės konsultacijos, kapitalo investavimas, patikėtinių veikla, piniginės operacijos); nekilnojamojo turto paslaugos (nekilnojamojo turto ir kito turto administravimas, nekilnojamojo turto agentūros); turto valdymo ir finansinės konsultacijos“.

6

2008 m. gegužės 23 d. ir rugsėjo 11 d. sprendimais Tarnyba atmetė paraišką įregistruoti prekių ženklą, remdamasi MarkenG 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais.

7

Tarnyba nusprendė, kad sintagma „Multi Markets Fund“ žymimas fondas, investuojantis daugelyje įvairių rinkų.

8

Dėl raidžių sekos MMF Tarnyba visų pirma manė, kad, darant prielaidą, jog visuomenė nežino šios raidžių sekos reikšmės, ji gali ją suprasti kaip akivaizdžią žymens „Multi Markets Fund“ trijų žodinių elementų santrumpą, nes ši santrumpa yra iš karto po šių trijų elementų ir apima pirmąsias jų raides.

9

Nors ir pripažino, kad raidžių seka MMF, vertinama atskirai, gali turėti įvairių prasmių, Tarnyba vis dėlto padarė išvadą, kad, atsižvelgiant taip pat į kitas prašomo įregistruoti prekių ženklo sudedamąsias dalis ir su juo susijusias paslaugas, pasirinkimas akivaizdžiai sumažėja.

10

Dėl šio atsisakymo A. Strigl pareiškė ieškinį Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas). Jo nuomone, prašomas įregistruoti prekių ženklas finansų srityje gali turėti daug reikšmių ir nesukuria jokio konkretaus ryšio su atitinkama finansine paslauga. Iš tiesų elementas MMF gali atitikti daugelį santrumpų ir to pakanka atmesti teiginį, kad šis junginys gali būti vartojamas kaip apibūdinamasis.

11

Šiomis aplinkybėmis Bundespatentgericht nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [direktyvos] 3 straipsnio 1 dalies b ir (arba) c punkte numatytas atsisakymo registruoti pagrindas taikomas ir žodiniam žymeniui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir neapibūdinamosios raidžių sekos junginio, jei raidžių seką visuomenė gali suprasti kaip sintagmos santrumpą, nes ji apima kiekvieno sintagmos žodžio pirmąją raidę, ir visą prekių ženklą galima suprasti kaip vienas kitą paaiškinančių apibūdinamųjų nuorodų ar santrumpų kombinaciją?“

12

Žodinis prekių ženklas „NAI – Der Natur-Aktien-Index“ buvo įregistruotas 2001 m. birželio 25 d.Deutsche Patent- und Markenamt [bendrovės] Securvita vardu peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 36 klasės paslaugoms.

13

2007 m. liepos 18 d.Öko-Invest paprašė panaikinti šio prekių ženklo registraciją tvirtindama, kad raidžių seka NAI finansų srityje vartojama kaip sintagmos „Natur-Aktien-Index“ santrumpa. Jos nuomone, po raidžių sekos esanti ši sintagma yra apibūdinamoji nuoroda. Raidžių seka, suvokiama kaip paprasta sintagmos santrumpa, taip pat negali būti laikoma apibūdinamąja nuoroda. Pasak Öko-Invest, atitinkama visuomenė supranta, kad ši nuoroda apibūdina įregistruotu prekių ženklu žymimas paslaugas, nes jos susijusios su indeksu, žyminčiu ekologinę veiklą vykdančių įmonių akcijas.

14

2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Tarnyba patenkino prašymą panaikinti minėto prekių ženklo registraciją. Grįsdama šį sprendimą ji teigė, kad prekių ženklo registracija negalima remiantis MarkenG 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu negaliojimo pagrindu, nes prekių ženklas, vertinamas visas, tėra tiesiog apibūdinamųjų nuorodų kombinacija, prieš kurią nurodyta santrumpa.

15

Tarnybos nuomone, prieš sintagmą esanti raidžių seka NAI yra santrumpa, kurią būtent taip suvokia visuomenė. Tai matyti, pirma, iš to, kad raidžių seka NAI apima kiekvieno sintagmos žodžio pirmąją raidę, ir, antra, iš to, kad po šios sekos yra brūkšnys, sustiprinantis įspūdį, kad tai yra santrumpa.

16

Dėl šio sprendimo Securvita pareiškė ieškinį Bundespatentgericht teigdama, kad nė vienas negaliojimo pagrindas negali būti taikomas įregistruotam prekių ženklui.

17

Šiomis aplinkybėmis Bundespatentgericht sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [direktyvos] 3 straipsnio 1 dalies b ir (arba) c punkte numatytas atsisakymo registruoti pagrindas taikomas ir žodiniam žymeniui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, junginio, jei raidžių seką visuomenė gali suprasti kaip sintagmos santrumpą, nes ji apima kiekvieno sintagmos žodžio pirmąją raidę, ir visą prekių ženklą galima suprasti kaip vienas kitą paaiškinančių apibūdinamųjų nuorodų ar santrumpų kombinaciją?“

18

2011 m. gegužės 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi abi bylos buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomas procesas bei priimtas sprendimas.

19

Kadangi direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtinti atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai yra tapatūs 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1), pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1), 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytiems atmetimo pagrindams, pagrindinėse bylose nagrinėjamoms direktyvos nuostatoms taikoma Teisingumo Teismo praktika, susijusi su šiais reglamentais.

20

Atsižvelgiant į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, arba kumuliatyviai, arba alternatyviai, nurodė abu direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose įtvirtintus atsisakymo įregistruoti ir negaliojimo pagrindus, pirmiausia reikia priminti, kad jei yra aišku, jog kiekvienas direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje minėtas atsisakymo registruoti pagrindas yra nepriklausomas nuo kitų ir jį reikia nagrinėti atskirai, vis dėlto minėtos nuostatos b ir c punktuose įtvirtintų pagrindų atitinkamos taikymo sritys sutampa (šiuo klausimu žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo KPN Nederland, C-363/99, Rink. p. I-1619, 85 punktą).

21

Taigi žymuo, kuris, kalbant apie prekes ar paslaugas, kurioms jį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktą, atsižvelgiant į minėtos direktyvos 1 dalies b punktą neturi skiriamojo požymio šių prekių ar paslaugų atžvilgiu (žr. minėto Sprendimo KPN Nederland 86 punktą ir 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT, C-51/10 P, Rink. p. I-1541, 33 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

22

Be to, minėti atmetimo pagrindai turėtų būti aiškinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą, kuriuo grindžiamas kiekvienas iš jų. Bendrasis interesas, į kurį atsižvelgiama nagrinėjant šiuos pagrindus, gali ir net privalo atspindėti skirtingus vertinimus pagal konkretų atmetimo pagrindą (žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel prieš VRDT, C-456/01 P ir C-457/01 P, Rink. p. I-5089, 45 ir 46 punktus ir 2004 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo SAT.1 prieš VRDT, C-329/02 P, Rink. p. I-8317, 25 punktą).

23

Dėl žodžių junginių, sudarytų iš elementų kombinacijos, Teisingumo Teismas nurodė, kad iš dalies atskirai gali būti nagrinėjamas kiekvieno šių elementų apibūdinamasis pobūdis, tačiau bet kuriuo atveju jis turi būti nustatytas jų sudaromos visumos atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo VRDT prieš Celltech R & D, C-273/05 P, Rink. p. I-2883, 76 ir 79 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo Teisingumo Teismui pateiktus klausimus reikia nagrinėti atsižvelgiant į šias pastabas.

25

Kalbėdamas apie abi pagrindines sintagmas, esančias pagrindinėse bylose nagrinėjamuose prekių ženkluose, t. y. „Multi Markets Fund“ ir „Der Natur-Aktien-Index“, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, pirma, kad jie žymi keliose finansinėse rinkose veikiantį investicinį fondą ir, antra, vertybinių popierių indeksą, apimantį ekologinę veiklą vykdančių bendrovių akcijas.

26

Anot nacionalinio teismo, šios sintagmos per se turėtų būti laikomos apibūdinančiomis siūlomų finansinių paslaugų charakteristikas, kaip numatyta direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punkte, nes prekyboje jie žymi vienos rūšies paslaugas ir kai kurias jų charakteristikas.

27

Dėl pagrindinėse bylose nagrinėjamų raidžių sekų nacionalinis teismas mano, kad, vertinami atskirai, žymenys MMF ir NAI neturi apibūdinamojo požymio, kaip tai suprantama pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktą.

28

Iš tiesų minėtos sekos per se negali žymėti kokios nors atitinkamos paslaugos charakteristikos, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos nuostatą.

29

Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b ir (arba) c punktuose numatyti atsisakymo registruoti pagrindai taikomi žodiniam prekių ženklui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, bet apima minėtą sintagmą sudarančių žodžių pirmąsias raides, kombinacijos.

30

Šiuo klausimu reikia nurodyti, kad direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktu siekiama neleisti įregistruoti skiriamojo požymio neturinčių prekių ženklų, nes tik dėl jo prekių ženklai gali atlikti savo svarbiausią funkciją – garantuoti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmę ir taip suteikti jam galimybę neklystant atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ir paslaugų (žr. 2002 m. birželio 18 d. Sprendimo Philips, C-299/99, Rink. p. I-5475, 30 punktą ir minėto Sprendimo SAT.1 prieš VRDT 23 punktą).

31

Kalbant apie 3 straipsnio 1 dalies c punktą, reikia nurodyti, jog bendruoju interesu, kuriuo grindžiama ši nuostata, siekiama užtikrinti, kad žymenis, kuriais apibūdinamos viena arba kelios prekių ar paslaugų, kurioms juos prašoma įregistruoti kaip prekių ženklus, savybės, galėtų laisvai naudoti visi tokias prekes ar paslaugas siūlantys ūkio subjektai (žr. minėto Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol prieš VRDT 37 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

32

Šioje byloje reikia nurodyti, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju trys pagrindinėse bylose nagrinėjamos didžiosios raidės, t. y. MMF ir NAI, apima sintagmų, prie kurių jos prijungtos, pirmąsias raides. Taigi sintagma ir raidžių seka kiekvienu atveju skirtos viena kitą paaiškinti ir pabrėžti ryšį tarp jų. Kiekviena raidžių seka sukurta tam, kad būtų sustiprintas visuomenės turimas sintagmos suvokimas, supaprastintas sintagmos vartojimas ir palengvintas jos įsiminimas.

33

Šiuo klausimu neturi reikšmės, ar raidžių seka nurodyta prieš, ar po sintagmos.

34

Dėl junginio „NAI – Der Natur-Aktien-Index“ taip pat reikia pabrėžti, kad po raidžių sekos NAI yra ją su sintagma siejantis brūkšnys. Kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, šiuo brūkšniu sustiprinamas bendras įspūdis, kad tai yra paprasčiausia už jo esančios sintagmos santrumpa. Be to, kaip nurodė nacionalinis teismas, šio vertinimo nepaneigia tai, kad raidžių sekoje NAI nėra pirmosios žymimojo artikelio „der“, esančio po jos nurodytoje sintagmoje, raidės, nes artikelis „der“ yra papildomas elementas, palyginti su daiktavardžiais, kurių pirmąsias raides apima nagrinėjama raidžių seka.

35

Be to, jokia papildoma aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad sintagmos ir raidžių sekos kombinacija būtų neįprasta arba turėtų tik jai būdingą reikšmę, kuri leistų atitinkamai visuomenei atitinkamas paslaugas atskirti nuo kitos komercinės kilmės paslaugų (šiuo klausimu žr. minėto 2008 m. gegužės 8 d. Sprendimo Eurohypo prieš VRDT, C-304/06 P, Rink. p. I-3297, 69 punktą).

36

Priešingai, paprasčiausia prie sintagmos prijungus raidžių seką kaip santrumpą, nedarant neįprastų pakeitimų, gaunamas tik žodžių junginys, sudarytas vien iš žymenų ar nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami atitinkamų prekių arba paslaugų savybėms žymėti (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo KPN Nederland 98 punktą).

37

Be to, jei, kaip mano prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagrindinėse bylose nagrinėjamas raidžių sekas atitinkama visuomenė suvoks kaip sintagmų, prie kurių jos prijungtos, santrumpas, minėtos sekos negali būti svarbesnės už kaip visuma vertinamo prekių ženklo visų sudedamųjų dalių sumą, ir taip yra, net jeigu jos pačios savaime gali būti laikomos skiriamosiomis.

38

Tačiau, kaip savo išvados 56 punkte nurodė generalinis advokatas, raidžių seka, apimanti pirmąsias sintagmą sudarančių žodžių raides, palyginti su ja, užima tik papildomą padėtį. Kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kiekviena atitinkama raidžių seka, nors ir yra neapibūdinamojo pobūdžio, kai nagrinėjama atskirai, gali būti apibūdinamojo pobūdžio dėl to, kad nagrinėjamame prekių ženkle ji prijungta prie pagrindinio žodžių junginio, kuris pats savaime yra apibūdinamasis ir kurio santrumpa ji bus laikoma.

39

Iš to matyti, kad jeigu atitinkama visuomenė, pagrindinėse bylose nagrinėjamus prekių ženklus vertindama kaip visumą, juos suvokia kaip teikiančius informaciją apie finansinių paslaugų, kurias jie žymi, charakteristikas, jie turi būti laikomi apibūdinamaisiais pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktą, todėl – kaip tikrai neturinčiais skiriamojo požymio atitinkamų paslaugų atžvilgiu, kaip tai suprantama pagal direktyvos 3 straipsnio 1 dalies c punktą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo KPN Nederland 86 punktą).

40

Taigi į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus reikia aiškinti taip, kad jie taikomi žodiniam prekių ženklui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, kombinacijos, jei šią seką dėl to, kad ji apima pirmąsias šios sintagmos kiekvieno žodžio raides, atitinkama visuomenė suvokia kaip minėtos sintagmos santrumpą, todėl nagrinėjamas prekių ženklas, vertinamas visas, gali būti suprastas kaip apibūdinamųjų nuorodų ar santrumpų kombinacija, kuri dėl šios priežasties neturi skiriamojo požymio.

41

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus reikia aiškinti taip, kad jie taikomi žodiniam prekių ženklui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, kombinacijos, jei šią seką dėl to, kad ji apima pirmąsias šios sintagmos kiekvieno žodžio raides, atitinkama visuomenė suvokia kaip minėtos sintagmos santrumpą ir todėl nagrinėjamas prekių ženklas, vertinamas visas, gali būti suprastas kaip apibūdinamųjų nuorodų ar santrumpų kombinacija, kuri dėl šios priežasties neturi skiriamojo požymio.