—

Association Kokopelli, atstovaujamos advokato B. Magarinos Rey,

—

Graines Baumaux SAS, atstovaujamos advokatų P. de Jong, C. Ronse ir S. Lens,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues, B. Cabouat ir R. Loosli-Surrans,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Rubio González,

—

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos P. Mahnič Bruni ir É. Sitbon Bercain,

—

Europos Komisijos, atstovaujamos D. Bianchi ir Z. Malůšková,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl šių direktyvų galiojimo:

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp asociacijos Kokopelli (toliau –Kokopelli) ir Graines Baumaux SAS (toliau – Baumaux) dėl prekybos daržovių sėkla.

3

2004 m. vasario 24 d. sprendimu 2004/869/EB Taryba pritarė dėl Tarptautinės sutarties dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių sudarymo Bendrijos vardu (OL L 378, p. 1, toliau – TSAGIMŽŪ).

4

Pagal TSAGIMŽŪ 1 straipsnį šios sutarties tikslai – „maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimas ir tvarus naudojimas bei sąžiningas ir teisingas dalijimasis iš jų naudojimo gaunama nauda, derinant su Biologinės įvairovės konvencija, tvaraus žemės ūkio ir maisto saugumo labui“.

5

TSAGIMŽŪ 5 straipsnyje numatyta:

„5.1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis, atsižvelgdama į savo teisės aktus ir prireikus bendradarbiaudama su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis, skatina integruotą požiūrį į maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių tyrimą, išsaugojimą bei tvarų naudojimą ir atitinkamais atvejais:

<...>

<...>“

6

TSAGIMŽŪ 6 straipsnyje nustatyta:

„6.1.   Susitariančiosios Šalys parengia ir palaiko atitinkamą politiką ir teisės priemones, skatinančias tvarų maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių naudojimą.“

7

Pagal TSAGIMŽŪ 7 straipsnio 1 dalį „kiekviena Susitariančioji Šalis 5 ir 6 straipsniuose nurodytas veiklos rūšis atitinkamai integruoja į savo žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtros politiką bei programas ir bendradarbiauja su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis tiesiogiai arba per [Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją] FAO ir kitas atitinkamas tarptautines organizacijas išsaugant ir tvariai naudojant maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinius išteklius“.

8

TSAGIMŽŪ 9 straipsnyje numatyta:

„9.1.   Susitariančiosios Šalys pripažįsta didžiulį indėlį, kurį visų pasaulio regionų vietinės ir senbuvių bendruomenės bei ūkininkai, ypač tie, kurie yra augalų kilmės ir įvairovės centruose, įnešė ir įneš išsaugant bei plėtojant augalų genetinius išteklius, kurie sudaro maisto ir žemės ūkio gamybos visame pasaulyje pagrindą.

<...>

9.3.   Jokia šio straipsnio nuostata neturi būti aiškinama kaip ribojanti ūkininkų teises kaupti, naudoti, mainyti ar parduoti ūkyje sukauptas sėklas ar dauginamąją medžiagą, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir aplinkybes.“

9

Direktyva 2002/55 sudaromas bendrasis daržovių rūšių veislių katalogas.

10

Šios direktyvos 2–4 ir 12 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<...>

11

Pagal Direktyvos 2002/55 1 straipsnį ji „taikoma daržovių sėklos gamybai pardavimo tikslu ir pardavimui Bendrijoje“.

12

Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės užtikrina, kad daržovių sėkla nebus sertifikuojama, patvirtinama kaip standartinė sėkla ir parduodama, jeigu ta veislė oficialiai nepatvirtinta vienoje ar keliose valstybėse narėse.“

13

Kiek tai susiję su veislių įtraukimu į oficialius katalogus, šios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad veislė patvirtinama tik tuomet, jeigu ji yra išskirtinė, stabili ir pakankamai vienoda.

<...>

4.   Siekiant išsaugoti augalų genetinius išteklius, kaip apibrėžta 44 straipsnio 2 dalyje, valstybės narės gali nesilaikyti nustatytų kriterijų, išdėstytų 1 dalies pirmoje pastraipoje, jeigu pagal 46 straipsnyje nustatytą tvarką nustatomos ypatingos sąlygos, atsižvelgiant į 44 straipsnio 3 dalies reikalavimus.“

14

Direktyvos 2002/55 5 straipsnyje nustatyta:

„1.   Veislė laikoma išskirtine, jeigu, nežiūrint į tai, ar jos pradinio varianto, iš kurio ji išvesta, kilmė yra dirbtinė, ar natūrali, ji aiškiai skiriasi viena ar keliomis svarbiomis savybėmis nuo bet kokios kitos Bendrijoje žinomos veislės.

Šios savybės turi būti tiksliai atpažįstamos ir apibrėžiamos.

<...>

2.   Veislė laikoma stabilia, jeigu ją nuosekliai dauginant ar po kiekvieno ciklo (tais atvejais, kai selekcininkas nustatė tam tikrą dauginimo ciklą) išlaiko esmines savo savybes.

3.   Veislė laikoma pakankamai vienoda, jeigu, išskyrus labai nežymius nukrypimus, iš jos sukurti augalai, atsižvelgiant į aiškius reprodukcinės augalų sistemos bruožus, yra panašūs ar genetiškai identiški savybių, į kurias šiuo atveju kreipiamas dėmesys, visumos atžvilgiu.“

15

Direktyvos 2002/55 44 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta:

„2.   Remiantis 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, siekiant atsižvelgti į išsaugojimo in situ ir tolygaus augalų genetinių išteklių panaudojimo plėtrą auginant ir parduodant šių veislių sėklą, nustatomos ypatingos sąlygos dėl:

3.   2 dalyje minėtos ypatingos sąlygos apima pirmiausia tokius punktus:

16

Pagal Direktyvos 2002/55 48 straipsnį:

„1.   46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali būti nustatytos ypatingos sąlygos, siekiant atsižvelgti į tokių sričių pasikeitimus:

<...>

<...>

2.   1 dalies b punkte minimos ypatingos sąlygos pirmiausia apima tokius dalykus:

17

Direktyva 2009/145 įgyvendinami Direktyvos 2002/55 4 straipsnio 4 dalis, 44 straipsnio 2 dalis ir 48 straipsnio 1 dalies b punktas, siekiant išsaugoti augalų genetinius išteklius.

18

Pagal Direktyvos 2009/145 1, 2, 3 ir 14 konstatuojamąsias dalis:

<...>

19

Direktyvos 2009/145 1 straipsnyje nustatyta:

„1.   Šioje direktyvoje nustatomos tam tikros nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo reikalavimų, taikomų daržovių rūšims, išvardytoms Direktyvoje 2002/55/EB, atsižvelgiant į išsaugojimą in situ ir tausų augalų genetinių išteklių naudojimą juos auginant ir jais prekiaujant:

2.   Jeigu šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, taikoma Direktyva 2002/55.“

20

Direktyvos 2009/145 35 straipsnyje numatyta:

„Šios direktyvos įgyvendinimą Komisija įvertina iki 2013 m. gruodžio 31 d.“

21

Kokopelli yra pelno nesiekianti asociacija, kuri parduoda ekologinės žemdirbystės būdu išaugintų senųjų daržovių ir gėlių veislių sėklas ir savo nariams teikia Prancūzijoje mažai žinomas daržovių veisles.

22

Baumaux užsiima gėlių ir daržovių sėklų auginimu ir prekyba. 2005 m. ši bendrovė pareiškė ieškinį Kokopelli dėl nesąžiningos konkurencijos ir visų pirma prašė priteisti 50000 eurų žalos atlyginimą ir nutraukti jos parduodamų rūšių reklamą.

23

2008 m. sausio 14 d. sprendimu tribunal de grande instance de Nancy iš Kokopelli priteisė Baumaux žalos atlyginimą už nesąžiningą konkurenciją. Šis teismas konstatavo, kad Kokopelli ir Baumaux veikė senųjų arba kolekcionuojamų sėklų sektoriuje ir kad jos prekiavo 233 tapačiomis ar panašiomis prekėmis, kurias tiekė tiems patiems klientams – sodininkams mėgėjams, todėl konkuravo tarpusavyje. Todėl jis pripažino, kad būta Kokopelli nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nes ji rinkoje prekiavo daržovių sėklomis, kurios neįrašytos į Prancūzijos ar bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą.

24

Kokopelli dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą cour d’appel de Nancy.

25

Šiomis aplinkybėmis cour d’appel de Nancy nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:

„Ar Tarybos direktyvos 98/95/EB, 2002/53/EB ir 2002/55/EB bei Komisijos direktyva 2009/145 galioja, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėje pripažįstamas pagrindines teises ir principus, t. y. laisvę užsiimti ekonomine veikla, proporcingumo, lygybės ar nediskriminavimo, laisvo prekių judėjimo principus, ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal [TSAGIMŽŪ], būtent tiek, kiek jomis nustatomi senųjų sėklų ir augalų auginimo bei prekybos suvaržymai?“

26

Baumaux mano, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinas, nes Kokopelli negali remtis ginčijamų direktyvų negaliojimu, kadangi jose nenustatomos teisės ar pareigos privatiems asmenims. Kokopelli gali ginčyti tik nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliamos šios direktyvos, galiojimą.

27

Be to, Baumaux teigia, kad siekiant išspręsti ginčą pagrindinėje byloje nėra svarbu nurodyti Direktyvą 98/95. Direktyva 2002/53 taip pat nesvarbi, nes ji susijusi tik su žemės ūkio augalų veislių prekyba, o iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, kad Kokopelli prekiauja tik daržovių sėklomis. Baumaux priduria, kad Direktyvos 2009/145 galiojimas neturi įtakos šios bylos baigčiai, nes ji buvo priimta jau po to, kai Baumaux pareiškė ieškinį Kokopelli.

28

Šiuo klausimu reikia priminti, kad kai nacionaliniam teismui pateikiamas Europos Sąjungos institucijos priimto akto galiojimo klausimas, šis teismas turi nuspręsti, ar sprendimas šiuo klausimu yra būtinas sprendimui priimti ir ar būtina dėl jo kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis pareikštų savo nuomonę. Todėl jeigu nacionalinio teismo pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės normos galiojimu, Teisingumo Teismas iš esmės privalo priimti sprendimą (2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C-343/09, Rink. p. I-7027, 13 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

29

Teisingumo Teismas gali atsisakyti pareikšti savo nuomonę dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik kai, be kita ko, yra akivaizdu, kad nacionalinio teismo prašomas Sąjungos teisės normos išaiškinimas arba jos galiojimo įvertinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais arba dalyku ar kai problema hipotetinė (minėto Sprendimo Afton Chemical 14 punktas).

30

Šiuo atžvilgiu primintina, kad Direktyva 2002/53 susijusi su bendruoju žemės ūkio augalų veislių katalogu. Kadangi iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinė byla susijusi su Kokopelli vykdoma prekyba daržovių sėklomis, minėtos direktyvos galiojimo nagrinėti nereikia.

31

Taip pat pažymėtina, kad Direktyva 98/95 yra teisės aktas, kuriuo iš dalies keičiamos 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/400/EEB dėl prekybos runkelių sėkla (OL L 125, 1966, p. 2290), 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla (OL L 125, 1966, p. 2298), 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (OL L 125, 1966, p. 2309), 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 66/403/EEB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (OL L 125, 1966, p. 2320), 1969 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 69/208/EEB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (OL L 169, p. 3), 1970 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 70/457/EEB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo (OL L 225, p. 1) ir 1970 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 70/458/EEB dėl prekybos daržovių sėkla (OL L 225, p. 7), ir kad šių direktyvų nuostatos buvo kodifikuotos direktyvomis 2002/53 ir 2002/55. Tokiomis aplinkybėmis juo labiau nereikia nagrinėti Direktyvos 98/95 galiojimo.

32

Dėl Direktyvos 2009/145 neginčijama, kad ji priimta 2009 m., t. y. po to, kai Baumaux pareiškė ieškinį Kokopelli dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau, kaip teigia generalinė advokatė išvados 48 punkte, šios direktyvos galiojimo nagrinėjimas gali būti naudingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui sprendžiant ginčą pagrindinėje byloje.

33

Todėl neatrodo akivaizdu, kad direktyvų 2002/55 ir 2009/145 galiojimo įvertinimas būtų visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku arba būtų susijęs su hipotetine problema.

34

Be to, reikia pažymėti, jog pagal ESV sutartimi įtvirtintą išsamią teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, skirtą užtikrinti institucijų aktų teisėtumo kontrolę, fiziniai ar juridiniai asmenys, negalintys tiesiogiai ginčyti visuotinai taikomų Sąjungos aktų dėl SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatytų priimtinumo sąlygų, atsižvelgiant į situaciją, turi galimybę ginčyti šių aktų galiojimą arba pagal SESV 277 straipsnį netiesiogiai Sąjungos teisme, arba nacionaliniuose teismuose ir pasiekti, kad šie, patys neturėdami kompetencijos pripažinti tokių aktų negaliojančiais, šiuo atžvilgiu pateiktų Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus (minėto Sprendimo Afton Chemical 18 punktas).

35

Pakanka konstatuoti, kad Kokopelli neabejotinai negalėjo pareikšti ieškinio dėl direktyvų 2002/55 ir 2009/145 panaikinimo pagal EB 230 ir SESV 263 straipsnius. Todėl ji turi teisę, pareikšdama ieškinį pagal nacionalinę teisę, iškelti šių direktyvų negaliojimo klausimą, net jei ieškinio dėl jų panaikinimo per minėtuose straipsniuose nustatytą terminą Sąjungos teisme nepareiškė (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Afton Chemical 19–25 punktus).

36

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktas klausimas priimtinas, kiek jis susijęs su direktyvų 2002/55 ir 2009/145 galiojimu.

37

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori išsiaiškinti, ar direktyvos 2002/55 ir 2009/145 galioja, atsižvelgiant į laisvę užsiimti ekonomine veikla, proporcingumo, vienodo požiūrio, laisvo prekių judėjimo principus ir Sąjungos įsipareigojimus, prisiimtus pagal TSAGIMŽŪ.

38

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad proporcingumo principas, kurio pažeidimą reikia nagrinėti pirmiausia, yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų ir pagal jį reikalaujama, kad Sąjungos teisės nuostata įtvirtintos priemonės būtų tinkamos atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti (2005 m. gruodžio 6 d. Sprendimo ABNA ir kt., C-453/03, C-11/04, C-12/04 ir C-194/04, Rink. p. I-10423, 68 punktas; 2009 m. liepos 7 d. Sprendimo S.P.C.M. ir kt., C-558/07, Rink. p. I-5783, 41 punktas ir 2010 m. birželio 8 d. Sprendimo Vodafone ir kt., C-58/08, Rink. p. I-4999, 51 punktas).

39

Dėl šio sprendimo ankstesniame punkte minėtų sąlygų teisminės kontrolės reikia priminti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas bendrosios žemės ūkio politikos srityje turi didelę diskreciją, kuri atitinka SESV 40 ir 43 straipsniais jam priskirtas politines funkcijas, ir Teisingumo Teismas jau keletą kartų yra nusprendęs, kad tokios priemonės teisėtumą gali paveikti tik tai, jog šioje srityje priimta priemonė, atsižvelgiant į tikslą, kurį kompetentinga institucija nori pasiekti, yra akivaizdžiai netinkama (žr. 1994 m. spalio 5 d. Sprendimo Vokietija prieš Tarybą, C-280/93, Rink. p. I-4973, 89 ir 90 punktus; 1994 m. gruodžio 13 d. Sprendimo SMW Winzersekt, C-306/93, Rink. p. I-5555, 21 punktą ir 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Bavaria ir Bavaria Italia, C-343/07, Rink. p. I-5491, 81 punktą).

40

Vis dėlto, nors siekiamų tikslų svarba gali pateisinti apribojimus, sukeliančius neigiamų ar net itin rimtų pasekmių kai kuriems ūkio subjektams (1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Affish, C-183/95, Rink. p. I-4315, 42 punktas), būtina patikrinti, ar, vertindamas su įvairiomis galimomis priemonėmis susijusius apribojimus, be pagrindinio tikslo, Sąjungos teisės aktų leidėjas atsižvelgė į esamus interesus (2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Agrarproduktion Staebelow, C-504/04, Rink. p. I-679, 37 punktas).

41

Šioje byloje reikia išnagrinėti, ar direktyvose 2002/55 ir 2009/145 numatyta daržovių veislių sėklų patvirtinimo schema pažeidžiamas proporcingumo principas. Pagal Direktyvos 2002/55 3 straipsnio 1 dalį daržovių sėkla gali būti sertifikuojama, patvirtinama kaip standartinė sėkla ir parduodama tik tokiu atveju, jei ta veislė oficialiai patvirtinta bent vienoje valstybėje narėje. Pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį tam, kad būtų įtraukta į oficialius katalogus, veislė turi būti išskirtinė, stabili ir pakankamai vienoda.

42

Kokopelli tvirtina, kad ji negali prekiauti „senųjų“ daržovių veislių sėklomis, nes šios, atsižvelgiant į jų savybes, netenkina išskirtinumo, stabilumo ir vienodumo kriterijų bei nepagrįstai neįtrauktos į oficialius katalogus.

43

Šiuo klausimu iš Direktyvos 2002/55 2–4 konstatuojamųjų dalių matyti, kad daržovių veislių sėklų patvirtinimo taisyklių pagrindinis tikslas – pagerinti produktyvumą auginant daržoves Sąjungoje. Šis tikslas aiškiai priskiriamas prie bendrosios žemės ūkio politikos, numatytos SESV 39 straipsnio 1 dalies a punkte, tikslų.

44

Siekiant užtikrinti didesnį šių kultūrų produktyvumą, bendrojo daržovių rūšių veislių katalogo, kaip vienodų ir kuo griežtesnių taisyklių, susijusių su leidžiamų prekiauti veislių pasirinkimu, sudarymas remiantis nacionaliniais katalogais atrodo tinkamas šiam tikslui pasiekti.

45

Tokia patvirtinimo tvarka, pagal kurią reikalaujama, kad daržovių veislių sėklos būtų išskirtinės, stabilios ir vienodos, leidžia naudoti tinkamas sėklas ir taip padidinti žemės ūkio produktyvumą, pagrįstą šių sėklų savybių patikimumu.

46

Be to, pagal Direktyvos 2002/55 1 straipsnį ji taikoma daržovių sėklų gamybai siekiant parduoti ir parduodant Sąjungoje. Jos 12 konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad bendrajame veislių kataloge išvardytų veislių sėklai Sąjungoje negali būti taikomi jokie su šia veisle susiję prekybos apribojimai.

47

Direktyva 2002/55 taip pat siekiama sukurti daržovių sėklų vidaus rinką užtikrinant jų laisvą judėjimą Sąjungoje. Nagrinėjamu atveju šioje direktyvoje numatyta patvirtinimo tvarka siekiama įgyvendinti minėtą tikslą, nes tokia tvarka garantuoja, kad skirtingose valstybėse narėse parduodamos sėklos atitinka tuos pačius reikalavimus.

48

Iš Direktyvos 2002/55 4 straipsnio 4 dalies taip pat matyti, kad ja siekiama išsaugoti augalų genetinius išteklius. Valstybės narės taip pat gali nesilaikyti šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų patvirtinimo kriterijų, laikydamosi 44 straipsnio 3 dalyje ir 46 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

49

Šiuo atžvilgiu atrodo, kad šia leidžiančia nukrypti tvarka, įgyvendinta Direktyva 2009/145, kuri taikoma veislių, tradiciškai augintų tam tikrose vietovėse ir regionuose ir kurioms gresia genetinė erozija (saugotinos veislės), ir veislių, neturinčių tikrosios vertės komercinei kultūrų gamybai, bet vystomų, kad galėtų augti tam tikromis sąlygomis, sėkloms, užtikrinamas augalų genetinių išteklių išsaugojimas.

50

Iš to matyti, kad direktyvose 2002/55 ir 2009/145 numatyta patvirtinimo tvarka yra tinkama šiose direktyvose nustatytiems tikslams pasiekti.

51

Kalbėdama apie tai, ar ši tvarka viršija tai, kas būtina šiems tikslams pasiekti, Kokopelli tvirtina, kad minėta tvarka yra labiausiai ribojanti priemonė, skirta reglamentuoti ekonominės veiklos vykdymą.

52

Europos Sąjungos Taryba pažymi, kad Kokopelli nenurodė priežasčių, dėl kurių mano, jog minėta patvirtinimo tvarka akivaizdžiai neproporcinga siekiamų tikslų atžvilgiu. Ši institucija bet kuriuo atveju teigia, kad kitos ne tokios griežtos priemonės, kaip antai ženklinimas etiketėmis, yra ne tokios veiksmingos, kad užtikrintų produktyvumo tikslo, nurodyto Direktyvoje 2002/55, įgyvendinimą, nes taip būtų leidžiama prekiauti ir sėti sėklas, kurios galbūt yra kenksmingos arba dėl kurių negalima optimali žemės ūkio gamyba.

53

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti didesnį žemės ūkio produktyvumą, vidaus rinkoje parduodamos sėklos turi teikti garantijų, kurios būtinos tam, kad žemės ūkio ištekliai būtų naudojami optimaliai.

54

Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo manyti, jog Direktyvoje 2002/55 numatyta patvirtinimo tvarka buvo būtina tam, kad patikimai ir kokybiškai padidėtų žemės ūkio gamintojų gaunamas derlius.

55

Visų pirma pagal Direktyvos 2002/55 5 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad daržovių veislė būtų išskirtinė, t. y. kad, nepaisant to, ar jos pradinio varianto, iš kurio ji išvesta, kilmė yra dirbtinė, ar natūrali, ji aiškiai skirtųsi viena ar keliomis svarbiomis savybėmis nuo bet kokios kitos Sąjungoje žinomos veislės. Pagal šį skiriamąjį požymį žemės ūkio gamintojai sužino skirtingų sėklų specifines savybes ir taip gali pasirinkti sėklas, galinčias garantuoti optimalų derlių.

56

Be to, šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veislė laikoma stabilia, jeigu nuosekliai dauginama ar po kiekvieno ciklo (tais atvejais, kai selekcininkas nustatė tam tikrą dauginimo ciklą) išlaiko esmines savo savybes. Stabilumo kriterijus užtikrina, kad patvirtintos sėklos kokybinės savybės laikui bėgant išliks nepakitusios.

57

Galiausiai pagal šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalį vienodumo reikalavimas tenkinamas tuomet, kai iš veislės sukurti augalai, atsižvelgiant į aiškius reprodukcinės augalų sistemos bruožus, yra panašūs ar genetiškai identiški savybių, į kurias šiuo atveju kreipiamas dėmesys, visumos atžvilgiu. Kadangi vienodumo kriterijus užtikrina, kad tam tikru pavadinimu parduodamos sėklos turi tas pačias genetines savybes, dėl jo gaunamas optimalus derlius.

58

Todėl pareiga įrašyti į oficialius katalogus ir su tuo susiję patvirtinimo kriterijai leidžia apibūdinti veislę ir patikrinti jos stabilumą ir vienodumą, siekiant užtikrinti, kad veislės sėklos turi savybių, būtinų garantuoti gausią, kokybišką, patikimą ir tvarią žemės ūkio gamybą.

59

Tokiomis aplinkybėmis ir visų pirma atsižvelgiant į didelę diskreciją, kuri suteikta Sąjungos teisės aktų leidėjui bendros žemės ūkio politikos srityje, kur būtina priimti ekonominius sprendimus, dėl kurių privaloma atlikti sudėtingus vertinimus, jis galėjo pagrįstai manyti, kad taikant kitas priemones, kaip antai ženklinimas etiketėmis, nebūtų pasiektas toks pats rezultatas kaip taikant tokius teisės aktus, kaip antai nagrinėjami šioje byloje, kuriuose įtvirtinta daržovių veislių sėklų išankstinio patvirtinimo tvarka, ir kad šie teisės aktai yra tinkami atsižvelgiant į tikslus, kurių šis teisės aktų leidėjas siekia.

60

Ne tokia ribojamoji priemonė, kaip antai ženklinimas etiketėmis, nėra tokia veiksminga, nes taip leidžiama prekiauti ir sėti sėklas, kurios galbūt yra kenksmingos arba dėl kurių negalima optimali žemės ūkio gamyba. Iš to matyti, kad ginčijami teisės aktai neturi būti laikomi akivaizdžiai netinkamais atsižvelgiant į minėtus tikslus.

61

Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjas nepažeidė proporcingumo principo, nes, nors šie teisės aktai sukelia neigiamų ar net itin rimtų pasekmių kai kuriems ūkio subjektams, konstatuotina, kad, atsižvelgiant į direktyvose 2002/55 ir 2009/145 numatyta patvirtinimo tvarka siekiamus tikslus, visų pirma garantuoti didesnį žemės ūkio produktyvumą ir užtikrinti patvirtintų sėklų laisvą judėjimą, taikant šią tvarką kartu atsižvelgiama į žemės ūkio gamintojų ekonominius interesus ir į subjektų, prekiaujančių patvirtintomis daržovių sėklomis, interesus.

62

Kalbant apie subjektus, kaip antai Kokopelli, kurie parduoda „senąsias veisles“, neatitinkančias Direktyvos 2002/55 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų, primintina, kad šios direktyvos 44 straipsnio 2 dalimi ir 48 straipsnio 1 dalies b punktu siekiama nustatyti ypatingas saugotinų veislių ir veislių, kurios išvestos, kad galėtų augti tam tikromis sąlygomis, patvirtinimo ir prekiavimo jomis sąlygas.

63

Konkrečiai kalbant, Direktyvos 2002/55 44 straipsnio 3 dalies a punkte numatyta, kad saugotinų veislių sėklos gali būti įtrauktos į Sąjungos katalogą be oficialaus tyrimo, remiantis neoficialių tyrimų rezultatais ir jas auginant įgytas praktines žinias. Be to, šios direktyvos 44 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad saugotinoms veislėms ir veislėms, kurios išvestos, kad galėtų augti tam tikromis sąlygomis, taikytini atitinkami kiekybiniai apribojimai. Direktyva 2009/145 buvo priimta remiantis šiais Direktyvos 2002/55 straipsniais.

64

Direktyvose 2002/55 ir 2009/145 atsižvelgiama į tokių subjektų, kaip antai Kokopelli, ekonominius interesus, nes pagal jas nedraudžiama prekiauti „senosiomis veislėmis“. Direktyvoje 2009/145 įtvirtinti geografiniai, kiekybiniai ir pakavimo apribojimai, susiję su saugotinų veislių ir veislių, kurios išvestos, kad galėtų augti tam tikromis sąlygomis, sėklomis, tačiau šie apribojimai priskiriami prie augalų genetinių išteklių išsaugojimo.

65

Be to, kaip tvirtina rašytines pastabas pateikusios institucijos, Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė ne liberalizuoti saugotinų veislių ir veislių, kurios išvestos, kad galėtų augti tam tikromis sąlygomis, sėklų rinką, o mėgino sušvelninti patvirtinimo taisykles, užkirsdamas kelią paralelinės šių sėklų rinkos atsiradimui, kuris gali paveikti daržovių veislių sėklų vidaus rinką.

66

Be to, reikia priminti, jog pagal Direktyvos 2009/145 35 straipsnį reikalaujama, kad jos įgyvendinimą Komisija įvertintų iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šios direktyvos 14 konstatuojamojoje dalyje patvirtinama, kad po trejų metų Komisija turi įvertinti, ar visų pirma priemonės, kuriomis ribojamas saugotinų veislių ir veislių, kurios išvestos, kad galėtų augti tam tikromis sąlygomis, pardavimo kiekis, yra veiksmingos. Todėl ši direktyva gali būti pakeista atsižvelgiant į atlikto vertinimo rezultatus.

67

Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat galėjo pagrįstai manyti, kad standartinių sėklų prekybai taikoma numatyta bendroji patvirtinimo tvarka ir prekybos saugotinų veislių ir veislių, kurios išvestos, kad galėtų augti tam tikromis sąlygomis, sėklomis ypatingos sąlygos yra tinkamos priemonės suderinti direktyvomis 2002/55 ir 2009/145 siekiamus tikslus, nurodytus šio sprendimo 43–49 punktuose.

68

Taip pat pažymėtina, kad, atsižvelgiant į produktyvumo tikslo svarbą pagal SESV 39 straipsnį, priemonės, leidžiančios užtikrinti racionalią žemės ūkio gamybos plėtrą ir optimalų gamybos veiksnių panaudojimą, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nors ir gali sukelti neigiamų ekonominių pasekmių kai kuriems subjektams, atsižvelgiant į šių subjektų ekonominius interesus, neatrodo akivaizdžiai neproporcingos siekiamo tikslo atžvilgiu.

69

Iš išdėstytų argumentų matyti, kad direktyvomis 2002/55 ir 2009/145 nepažeidžiamas proporcingumo principas.

70

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika, pagal vienodo požiūrio ar nediskriminavimo principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas objektyviai pagrįstas (1995 m. spalio 17 d. Sprendimo Fishermen’s Organisations ir kt., C-44/94, Rink. p. I-3115, 46 punktas; 2004 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-304/01, Rink. p. I-7655, 31 punktas; 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C-141/05, Rink. p. I-9485, 40 punktas ir 2008 m. gegužės 15 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, C-442/04, Rink. p. I-3517, 35 punktas).

71

Kokopelli tvirtina, kad pagal direktyvose 2002/55 ir 2009/145 nustatytą patvirtinimo tvarką nepagrįstai skirtingai vertinamos saugotinų veislių ir standartinių veislių sėklos, kurios gali būti įrašytos į oficialius katalogus. Dėl šios tvarkos Kokopelli negali prekiauti saugotinų veislių sėklomis.

72

Konstatuotina, kad standartinės sėklos ir saugotinų veislių sėklos yra skirtingos, atsižvelgiant į joms būdingas savybes. Saugotinų veislių sėklos iš principo netenkina Direktyvos 2002/55 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jos tradiciškai auginamos tam tikrose vietovėse ir regionuose ir joms gresia genetinė erozija.

73

Būtent atsižvelgiant į skirtingų veislių sėkloms būdingas savybes pagal direktyvose 2002/55 ir 2009/145 nustatytą patvirtinimo tvarką numatytos bendrosios taisyklės, susijusios su prekyba standartinėmis sėklomis, ir ypatingos saugotinų veislių sėklų auginimo ir prekybos jomis sąlygos.

74

Šiomis ypatingomis sąlygomis atsižvelgiama į poreikį išsaugoti in situ ir tausiai naudoti augalų genetinius išteklius.

75

Šiuo klausimu Direktyvos 2009/145 2 ir 3 konstatuojamosiose dalyse nustatyta, kad saugotinas veisles reikia saugoti ne tik dėl bendro tikslo – išsaugoti genetinius išteklius, bet ir todėl, kad šios veislės labai gerai prisitaikiusios prie tam tikrų vietos sąlygų ir yra tinkamos auginti tam tikromis klimato sąlygomis.

76

Iš to matyti, kad Direktyvoje 2002/55 ir Direktyvoje 2009/145, priimtoje siekiant įgyvendinti pastarąją, nustatydamas saugotinų veislių sėklų auginimo ir prekybos jomis ypatingas sąlygas, Sąjungos teisės aktų leidėjas skirtingas situacijas vertino skirtingai. Todėl šiomis direktyvomis nepažeidžiamas vienodo požiūrio principas.

77

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad teisė nekliudomai užsiimti ekonomine veikla yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų. Vis dėlto šie principai nėra absoliutūs ir į juos turi būti atsižvelgiama pagal jų funkciją visuomenėje. Vadinasi, teisei nekliudomai užsiimti ekonomine veikla gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tiesų atitinka Sąjungos siekiamus bendrojo intereso tikslus ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, kuriuo pažeidžiama pačių taip užtikrinamų teisių esmė (žr., be kita ko, 1989 m. liepos 11 d. Sprendimo Schräder HS Kraftfutter, 265/87, Rink. p. 2237, 15 punktą ir 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt., C-154/04 ir C-155/04, Rink. p. I-6451, 126 punktą).

78

Nagrinėjamu atveju direktyvose 2002/55 ir 2009/145 numatyta daržovių sėklų patvirtinimo tvarka iš tiesų gali riboti senosiomis sėklomis prekiaujančių asmenų, kaip antai Kokopelli, laisvę užsiimti profesine veikla.

79

Tačiau Direktyvos 2002/55 3–5 straipsniuose įtvirtintomis normomis siekiama pagerinti daržovių produktyvumą Sąjungoje, sukurti daržovių sėklų vidaus rinką užtikrinant jų laisvą judėjimą Sąjungoje ir išsaugoti augalų genetinius išteklius – tai yra bendrojo intereso tikslai. Kaip matyti iš šio sprendimo motyvų, kuriuose aptariamas tariamas proporcingumo principo pažeidimas, neatrodo, kad šios normos ir jomis įtvirtintos priemonės būtų netinkamos šiems tikslams pasiekti, o tomis priemonėmis sukuriama kliūtis užsiimti ekonomine veikla negali, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, būti laikoma neproporcingu kėsinimusi į teisę naudotis šia laisve.

80

Reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 34 straipsnyje numatytas kiekybinių apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių draudimas taikomas ne tik nacionaliniams, bet ir Sąjungos institucijų priimtiems teisės aktams (žr. 1984 m. gegužės 17 d. Sprendimo Denkavit Nederland, 15/83, Rink. p. I-2171, 15 punktą ir minėto Sprendimo Alliance for Natural Health ir kt. 47 punktą).

81

Šiuo klausimu primintina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 43–47 punktų, direktyvose 2002/55 ir 2009/145 numatyta patvirtinimo tvarka padeda pagerinti produktyvumą auginant daržoves Sąjungoje ir sukurti daržovių sėklų vidaus rinką užtikrinant jų laisvą judėjimą Sąjungoje. Taigi šia tvarka laisvas prekių judėjimas veikiau skatinamas, o ne ribojamas.

82

Pagal TSAGIMŽŪ 1 straipsnį jos pagrindinis tikslas – maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių išsaugojimas ir tvarus naudojimas.

83

Šiuo klausimu Kokopelli teigia, kad Direktyvoje 2002/55 numatyta patvirtinimo tvarka pažeidžiamos TSAGIMŽŪ nuostatos.

84

Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pagal SESV 216 straipsnio 2 dalį, jeigu Sąjunga sudaro tarptautinius susitarimus, tokie susitarimai privalomi Sąjungos institucijoms, todėl turi viršenybę Sąjungos aktų atžvilgiu (2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Air Transport Association of America ir kt., C-366/10, Rink. p. I-13755, 50 punktas).

85

Atitinkamo Sąjungos teisės akto galiojimas tarptautinės teisės normų atžvilgiu gali būti vertinamas, jei šios normos Sąjungai yra privalomos, jei tam neprieštarauja tarptautinės sutarties pobūdis ir bendra struktūra ir jei tos sutarties nuostatos yra besąlygiškos ir pakankamai tikslios pagal savo turinį (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Air Transport Association of America ir kt., 51–54 punktus).

86

Šiuo klausimu pažymėtina, kad Sąjunga yra TSAGIMŽŪ šalis, todėl ši sutartis jai privaloma. Tačiau, kaip pažymėjo generalinė advokatė išvados 53 punkte, šioje sutartyje nėra nė vienos nuostatos, kurios turinys būtų besąlygiškas ir pakankamai tikslus, kad leistų abejoti direktyvų 2002/55 ir 2009/145 galiojimu.

87

TSAGIMŽŪ 5 straipsnio 5.1 dalyje visų pirma numatyta, kad kiekviena Susitariančioji Šalis, atsižvelgdama į savo teisės aktus ir prireikus bendradarbiaudama su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis, skatina integruotą požiūrį į maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių tyrimą, išsaugojimą bei tvarų naudojimą ir prireikus imasi tam tikrų priemonių.

88

Be to, pagal šios sutarties 6 straipsnį Susitariančiosios Šalys parengia ir palaiko atitinkamą politiką ir teisės priemones, kuriomis skatinamas tvarus maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių naudojimas.

89

Pagal šias nuostatas valstybėms narėms paliekama įvertinti, kokių priemonių reikia imtis kiekvienu atveju.

90

Be to, TSAGIMŽŪ 9 straipsnyje, kuriuo rėmėsi Kokopelli, numatyta, kad Susitariančiosios Šalys pripažįsta didžiulį indėlį, kurį visų pasaulio regionų vietinės ir senbuvių bendruomenės bei ūkininkai, ypač tie, kurie yra augalų kilmės ir įvairovės centruose, įnešė ir įneš išsaugant bei plėtojant augalų genetinius išteklius, kurie sudaro maisto ir žemės ūkio gamybos visame pasaulyje pagrindą.

91

Šios sutarties 9 straipsnio 9.3 dalyje nustatyta, kad jokia šio straipsnio nuostata neturi būti aiškinama kaip ribojanti ūkininkų teises kaupti, naudoti, mainyti ar parduoti ūkyje sukauptas sėklas ar dauginamąją medžiagą, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus ir aplinkybes.

92

Taigi šiame straipsnyje juo labiau neįtvirtinta besąlygiška ir pakankamai tiksli pareiga, kuri leistų abejoti direktyvų 2002/55 ir 2009/145 galiojimu.

93

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nebuvo nustatyta nieko, kas turėtų įtakos direktyvų 2002/55 ir 2009/145 galiojimui.

94

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

Išnagrinėjus pateiktą klausimą, nebuvo nustatyta nieko, kas turėtų įtakos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla, ir 2009 m. lapkričio 26 d. Komisijos direktyvos 2009/145/EB, kuria numatomos vietinių veislių ir tokių veislių daržovių, kurios tradiciškai auginamos tam tikrose vietovėse ir regionuose ir kurioms gresia genetinė erozija, ir tų veislių daržovių, kurios neturi tikrosios vertės komercinei augalininkystei, bet kurių veislės išvestos, kad daržovės galėtų augti tam tikromis sąlygomis, patvirtinimo ir prekybos visų šių veislių daržovių sėklomis tam tikros leidžiančios nukrypti nuostatos, galiojimui.