5.3.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/14

1.

Pagal Švedijos teisę nacionalinis teismas gali netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis gali būti pažeidžiamas 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau — EŽTK) 7 papildomo protokolo 4 straipsnyje įtvirtintas ne bis in idem principas bei 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau — Chartija) 50 straipsnis, tik jei toks sprendimas yra pagrįstas EŽTK arba Europos žmogaus teisių teismo praktika. Ar tokia sąlyga pagal nacionalinę teisę dėl nacionalinių nuostatų netaikymo yra suderinama su Sąjungos teise ir ypač su jos bendraisiais principais — Sąjungos teisės viršenybe ir tiesioginiu veikimu?

2.

Ar atsakomybei už mokesčių teisės pažeidimus taikomas ne bis in idem principas pagal EŽTK 7 papildomo protokolo 4 straipsnį ir Chartijos 50 straipsnį, kai tam tikra piniginė bauda (mokestinė sankcija) buvo prieš tai paskirta atsakovui administraciniame procese dėl to paties veiksmo — klaidingos informacijos pateikimo?

3.

Ar atsakymui į 2 klausimą turi įtakos tai, kad šios sankcijos privalo būti suderintos tokiu būdu, kad bendrosios kompetencijos teismai gali sumažinti bausmę baudžiamajame procese, nes atsakovui dėl to paties veiksmo — klaidingos informacijos pateikimo — jau buvo paskirta mokestinė sankcija?

4.

Esant tam tikroms aplinkybėms ir laikantis 2 klausime nurodyto ne bis in idem principo gali būti leidžiama kituose procesuose paskirti ir kitas sankcijas dėl tos pačios veiklos, kuri jau buvo išnagrinėta ir dėl kurios buvo priimtas sprendimas paskirti asmeniui sankciją. Jei į 2 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar pagal ne bis in idem principą kelių sankcijų atskiruose procesuose skyrimo sąlygos yra tenkinamos tuomet, kai vėlesniuose procesuose nagrinėjamos naujos ir nepriklausomos nuo ankstesnių procesų bylos aplinkybės?

5.

Švedijos mokestinių sankcijų skyrimo ir atsakomybės už nusikaltimus mokesčių srityje nagrinėjimo atskiruose procesuose sistema grindžiama keliais bendrojo intereso pagrindais, kurie išsamiau aprašyti žemiau. Jei į 2 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar tokia sistema kaip Švedijos suderinama su ne bis in idem principu, jei būtų galima sukurti ne bis in idem principą atitinkančią sistemą nenumatant būtinybės netaikyti mokestinių sankcijų arba priimti sprendimą dėl atsakomybės už mokesčių teisės pažeidimus perduodant Skatteverket ir, tam tikrais atvejais, administracinių teismų kompetenciją mokesčių teisės pažeidimų bylose bendrosios kompetencijos teismams, nagrinėjantiems atsakomybę už mokesčių teisės pažeidimus?