|
11.9.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 246/23 |
2010 m. birželio 29 d.Union Investment Privatfonds GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-392/06 Union Investment Privatfonds GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui); kita proceso šaliss: Unicre-Cartão International De Crédito SA
(Byla C-308/10 P)
()
2010/C 246/40
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Union Investment Privatfonds GmbH, atstovaujama advokato J. Zindel
Kitos proceso šalys:
|
— |
Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) |
|
— |
Unicre-Cartão International De Crédito SA |
Apeliantės reikalavimai
|
1. |
Panaikinti 2010 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-392/06. |
|
2. |
Panaikinti 2006 m. spalio 10 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 442/2004-2 ir patenkinti apeliantės protestus dėl Bendrijos prekės ženklo „unibanco“ registracijos. |
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliaciniu skundu skundžiamasi dėl neteisingo Reglamento (EB) Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies taikymo. Bendrasis Teismas neteisingai rėmėsi tuo, kad apeliantė per vėlai pateikė įrodymus dėl prekių ženklų, kurių atžvilgiu pateikti protestai, naudojimo. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 40/94 74 straipsnį reikalaujamas VRDT apeliacinės tarybos diskrecinis vertinimas neatitinka Teisingumo Teismo nurodymų, pateiktų 2007 m. kovo 13 d. Sprendime VRDT prieš Kaul, C-29/05 P.
Atliekant įprastą diskrecinį vertinimą būtų reikėję atsižvelgti į apeliantės įrodymus dėl užprotestuoto prekių ženklo ir tuomet, jei jie iš tiesų būtų buvę pateikti per vėlai. Procesas nebūtų užtrukęs dėl įrodymo vertinimo, nes VRDT protestų skyrius priėmė sprendimą tik praėjus 15 mėnesių po įrodymų pateikimo. Įrodymai taip pat būtų buvę tiesiogiai teisiškai reikšmingi. Be to, klaidingi VRDT protestų skyriaus laiškai turėjo įtakos tam, kad apeliantė pateikė įrodymus tik praėjus terminui.
Be to, Bendrasis Teismas neįvertino VRDT protestų skyriaus išvados, kad bylos šalys turėjo pateikti savo argumentus ir įrodymus per nustatytus terminus. Todėl VRDT protestų skyrius nesirėmė vėlavimu. Dėl to VRDT apeliacinė taryba negalėjo manyti, kad buvo pavėluota. Apeliacinė taryba turėjo iš esmės išnagrinėti pateiktus įrodymus.
Nei Apeliacinė taryba, nei Bendrasis Teismas negalėjo atlikti trūkstamo VRDT protestų skyriaus diskrecinio vertinimo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 40/94 62 straipsnio 2 dalį Apeliacinė tarnyba turėjo grąžinti bylą Protestų skyriui dėl nepasinaudojimo diskrecija.
Be to, apeliantė dėl daugybės priežasčių nevėluodama pateikė įrodymus dėl užprotestuoto prekių ženklo. Pirma, kasdieniniai tarpregioninių laikraščių finansų skilčių pranešimai, kuriais įrodomas užprotestuotų ir kitų serijinių prekių ženklų naudojimas nurodant apeliantės investicinius fondus, yra akivaizdūs faktai. VRDT turėjo į tai atsižvelgti ex officio. Antra, paraišką pateikęs asmuo neginčijo užprotestuotų ir serijinių prekių ženklų naudojimo. Trečia, VRDT protestų skyrius netesingai neleido apeliantei pateikti naujų įrodymų dėl prekių ženklų naudojimo. Iš tiesų VRDT pranešė apeliantei, kad ji gali pateikti poziciją tik dėl paraišką pateikusio asmens argumentų. VRDT nebūtų atsižvelgusi į naujus įrodymus. Taigi nebuvo svarbu, ar apeliantė pateiks naujų įrodymų dėl naudojimo ar ne. Ketvirta, terminai buvo sutrumpinti neleistina tvarka. Šiuo klausimu VRDT taip pat nesilaikė Įgyvendinimo reglamento Nr. 2868/95 80 taisyklės.