14.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/19


2010 m. gegužės 18 d.Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 2 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-70/05 Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos jūrų saugumo agentūrą (EMSA)

(Byla C-252/10)

()

2010/C 221/31

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE, atstovaujama advokatų N. Korogiannakis, M. Dermitzakis

Kita proceso šalis: Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA)

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą.

Panaikinti EMSA sprendimą atmesti apeliantės pasiūlymą, pateiktą per konkursą EMSA C-1/01/04 dėl sutarties, vadinamos „SafeSeaNet patvirtinimas ir tolimesnė plėtra“, ir sudaryti sutartį su kitu dalyviu.

Priteisti iš EMSA apeliantės patirtas bylinėjimosi ir kitas išlaidas, įskaitant susijusias su pirmine procedūra, net jeigu šis apeliacinis skundas būtų atmestas, o taip pat susijusias su šiuo apeliacinius skundu, jei jis bus patenkintas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė mano, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl šių priežasčių:

 

Pirma, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą klaidingai aiškindamas Finansinį reglamentą (1), Įgyvendinimo taisykles ir Direktyvą 92/50 (2), o būtent Finansinio reglamento 97 straipsnį, Įgyvendinimo taisyklių 138 straipsnį ir Direktyvos 92/50 17 straipsnio 1 dalį.

 

Antra, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą savo sprendimo 178 punkte nurodydamas, jog kadangi Evropaïki Dynamiki buvo išsamiai susipažinusi su specifikacijomis, ji galėjo suprasti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymo santykinius privalumus. Panašu, kad šiame sprendime Bendrasis Teismas netiesiogiai pripažino, kad perkančioji organizacija pateikė ribotą informaciją. Tačiau užuot panaikinęs ginčijamą sprendimą, Bendrasis Teismas iš naujo ir visiškai klaidingai aiškina motyvavimo pareigą, nes jis ją susieja su asmeninėmis šio sprendimo adresato savybėmis. Be to, Bendrojo Teismo prielaida klaidinga, nes apeliantė neturėjo (ir netgi šiandien neturi) galimybės suprasti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymo santykinių pranašumų (jeigu jų yra), juo labiau, kad Bendrasis Teismas pakankamai nemotyvavo savo sprendimo tam, kad aiškiai juos įvardytų.

 

Trečia, apeliantė mano, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida, nurodydamas, jog apeliantė savo argumentuose pateikė tik bendrus teiginius ir todėl neįrodė ar ir kokiu būdu nurodytos klaidos įtakojo galutinį pasiūlymų vertinimo rezultatą. Atrodo, kad Bendrasis Teismas sau prieštarauja atmesdamas ieškinio pagrindą, susijusį su motyvavimo stoka, ir kartu reikalaudamas, kad Evropaïki Dynamiki„detaliai“ parodytų, kaip nurodytos klaidos atsispindi vertinimo komiteto ataskaitoje.


(1)  2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 skyrius, 4 t., p. 74).

(2)  1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 skyrius, 1 t., p. 322).