TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. rugsėjo 15 d.
Byla F-102/09
Kelly-Marie Bennett ir kt.
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą
(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Viešoji tarnyba – Laikinieji tarnautojai – Neterminuotos sutartys, kuriose įtvirtinta nutraukimo sąlyga – Atviri konkursai – Priimtinumas – Asmens nenaudai priimtas aktas – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 ir 47 straipsniai – Pareiga motyvuoti – Rūpestingumo pareiga – Gero administravimo principas – Teisėti lūkesčiai – Sąžiningo sutarčių vykdymo principas – Piktnaudžiavimas įgaliojimais“
Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo K.-M. Bennett ir trylika kitų esamų ar buvusių VRDT laikinųjų tarnautojų pirmiausia prašo panaikinti 2009 m. kovo 12 d. VRDT sprendimus dėl sutarčių su jais nutraukimo ir atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą.
Sprendimas: Infante Seco Herrera išbraukti iš ieškovų sąrašo. Panaikinti 2009 m. kovo 12 d. VRDT sprendimą nutraukti laikinojo tarnautojo sutartis, sudarytas su ieškovais: Bennett, Galle, Nuti, Scardocchia, Schmidt, Chertier González, Guarinos Viňals ir Ramirez Battistig. Priteisti iš VRDT sumokėti Bennett, Galle, Nuti, Scardocchia, Schmidt, Chertier González, Guarinos Viňals ir Ramirez Battistig sumos, kurią sudaro darbo užmokestis, kurie jį būtų galėję gauti, jeigu būtų likę joje dirbti, ir sumos, kurią sudaro bedarbio išmokos ar bet kokios kitos alternatyvios išmokos, kurias jie realiai gavo nuo 2009 m. spalio 15 d., skirtumą. Atmesti likusią ieškinio dalį. VRDT padengia tris ketvirtadalius savo bylinėjimosi išlaidų ir Bennett, Galle, Nuti, Scardocchia, Schmidt, Chertier González, Guarinos Viňals ir Ramirez Battistig patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dickmanns, Forzy, Bianchi, Ruiz Molina ir Zaragoza Gomez padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir vieną ketvirtadalį VRDT bylinėjimosi išlaidų. Infante Seco Herrera padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Raštas laikinajam tarnautojui, kuriuo primenama jo darbo sutarties galiojimo termino pabaigos data – Neįtraukimas – Sutarties pakeitimas – Sprendimas nepratęsti sutarties – Įtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)
2. Pareigūnai – Ieškinys – Asmens nenaudai priimtas aktas – Sąvoka – Laikinojo tarnautojo sutarties sąlyga, pagal kurią darbo santykiai tęsiasi tik jeigu tarnautojas įrašomas į atviro konkurso rezervo sąrašą – Administracijos sprendimas, kuriuo konstatuojama, kad tarnautojas neįrašomas į minėtą sąrašą, ir taikoma sutarties nutraukimo sąlyga – Įtraukimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis)
3. Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pakeitimas į neterminuotą sutartį ir sutarties nutraukimo sąlygos, jeigu tarnautojas neįrašomas į atviro konkurso rezervo sąrašą, įterpimas – Pakeitimas, kuris turi būti vertinamas kaip terminuotos sutarties pratęsimas
(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a, b ir d punktai ir 8 straipsnio pirma ir antra pastraipos; Tarybos direktyvos 1999/70 priedo 1 punkto b papunktis, 3 punkto 1 dalis ir 5 punkto 1 dalies b ir c papunkčiai))
4. Procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai
(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktas)
5. Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija – Finansinio pobūdžio ginčai, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį – Sąvoka
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)
1. Aktas, kuriame, palyginti su ankstesniu aktu, nėra pateikta jokios naujos informacijos, tėra jį patvirtinantis aktas ir negali sukelti tokių pasekmių, kad būtų pradėtas skaičiuoti naujas terminas ieškiniui pareikšti. Konkrečiai kalbant, institucijos raštas, kuriuo tarnautojui tik primenamos jo sutarties nuostatos, kuriose nurodyta šios sutarties galiojimo termino pabaigos data, tačiau nenurodyta jokia nauja informacija, palyginti su minėtomis nuostatomis, nėra asmens nenaudai priimtas aktas.
Atvirkščiai, asmens nenaudai priimtu aktu laikomas bet koks sutarties pakeitimas, tačiau, kiek tai susiję tik su pakeistomis sutarties nuostatomis, taip yra tik jei minėtais pakeitimais iš esmės pakeičiama sutarties sistema. Be to, jeigu sutartis gali būti pratęsta, administracijos sprendimas jos nepratęsti yra asmens nenaudai priimtas aktas, kuris skiriasi nuo aptariamos sutarties ir dėl jo gali būti pateikiamas skundas arba ieškinys per Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytus terminus. Iš tiesų tokiame sprendime, kuris priimamas iš naujo įvertinus tarnybos interesą ir suinteresuoto asmens situaciją, yra naujos informacijos, palyginti su pirmine darbo sutartimi, ir jo negalima vertinti tik kaip patvirtinančio šią sutartį.
(žr. 56–59 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Grasselli prieš Komisiją, 23/80, 18 punktas; 1987 m. liepos 9 d. Sprendimo Castagnoli prieš Komisiją, 329/85, 10 ir 11 punktai; 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija prieš Fernández Gómez, C-417/05 P, 46 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 2 d. Nutarties Vakalopoulou prieš Komisiją, T-97/00, 14 punktas; 2003 m. balandžio 1 d. Nutarties Mascetti prieš Komisiją, T-11/01, 41 punktas; 2008m. spalio 15 d. Sprendimo Potamianos prieš Komisiją, T-160/04, 21 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. balandžio 15 d. Nutarties Daake prieš VRDT, F-72/09 ir F-17/10, 36 punktas.
2. Raštas, kuriuo administracija konstatuoja įvykio arba naujos situacijos buvimą ir imasi teisės normoje arba sutarties nuostatoje numatytų veiksmų susijusių asmenų atžvilgiu, yra asmens nenaudai priimtas aktas, nes juo keičiama asmenų, kuriems jis skirtas, teisinė situacija.
Taip yra tuo atveju, kai administracija priima sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad laikinojo tarnautojo pavardė neįrašoma į atitinkamo atviro konkurso rezervo sąrašą, ir įgyvendinama jo sutartyje numatyta sutarties nutraukimo sąlyga, pagal kurią ši sutartis nutraukiama įvykus konkrečiam įvykiui, t. y. kai parengiamas minėtoje sąlygoje nurodyto konkurso rezervo sąrašas, kurio parengimo data nebuvo žinoma šios sutarties sudarymo momentu. Dėl šio sprendimo, kuriuo keičiama tarnautojo teisinė situacija, gali būti pateiktas skundas ir prireikus ieškinys.
Be to, neturėtų būti reikalaujama, kad minėtas tarnautojas apskųstų šią sąlygą iš karto po sutarties pasirašymo, nes net neaišku, kada bus įvykdytos jos taikymo sąlygos. Kadangi numatyta sutarties nutraukimo sąlyga yra susijusi su sudėtine procedūra, tarnautojui turėtų būti suteikta galimybė galutiniame procedūros etape netiesiogiai užginčyti minėtos sąlygos, net ir konkrečiai su juo susijusios, teisėtumą administracijai priėmus sprendimą, kuriuo ši sąlyga įgyvendinama.
(žr. 63, 64 ir 80 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: minėtos Nutarties Daake prieš VRDT 34 ir paskesni punktai.
3. 1999 m. birželio 28 d. Direktyvos 1999/70 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede pateikto bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 1 punkto b papunkčio tikslas sukurti bendruosius pagrindus, kurie neleistų piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius. Taigi šiuo požiūriu juo siekiama apriboti atvejus, kai paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys, kurie laikomi galimu piktnaudžiavimo pažeidžiant darbuotojų teises šaltiniu, įtvirtinant tam tikras minimalios apsaugos nuostatas, skirtas išvengti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų situacijos neapibrėžtumo. Taigi Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirma ir trečia pastraipomis būtent siekiama apriboti galimybę paeiliui sudaryti terminuotas laikinojo tarnautojo sutartis. Pirma, laikinųjų tarnautojų, kuriems taikomas minėtų sąlygų 2 straipsnio a punktas, sutartys terminuotam laikotarpiui gali būti pratęstos ne daugiau kaip vieną kartą, nes visi kiti pratęsimai yra neterminuotam laikotarpiui. Antra, laikinųjų tarnautojų, kuriems taikomi minėtų sąlygų 2 straipsnio b ir c punktai, sutartys, sudarytos ne daugiau kaip ketveriems metams, ne daugiau kaip kartą gali būti pratęstos ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, jeigu pratęsimo galimybė buvo numatyta pirminėje sutartyje, nes tokie tarnautojai, pasibaigus jų darbo sutartims, ir toliau tęsia darbą tik tuo atveju, jeigu paskiriami pareigūnais. Tokios nuostatos atitinka Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalies b ir c papunkčiuose numatytas priemones, skirtas piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius prevencijai.
Dėl aplinkybės, kad į tarnautojo sutartį įtraukta sutarties nutraukimo sąlyga, pagal kurią administracija gali sutartį nutraukti, jeigu suinteresuotas asmuo nelaimi konkurso, apie kurio rengimą buvo paskelbta per tam tikrą laikotarpį, ši sutartis, nepaisant jos teksto, negali būti laikoma neterminuota darbo sutartimi, kuria užtikrinamas darbo stabilumas. Iš tikrųjų darbo sutarties trukmė, kaip matyti iš Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 3 punkto 1 dalies, gali būti nustatoma ne tik pagal „konkrečią dieną“, bet ir pagal „konkrečios užduoties įvykdymą ar konkretų įvykį“, pavyzdžiui, konkretaus konkurso rezervo sąrašo sudarymas, su kuriuo susijusios kelios pagal tarnautojo sutarties tekstą galimos pasekmės. Taigi, kaip matyti iš sutarties teksto, jeigu tarnautojo pavardė neįrašoma į rezervo sąrašą, sutartis nutraukiama; paprastai taip būtų ir laimėjus konkursą, nes atitinkamam tarnautojui būtų siūlomas pareigūno darbas, o jo atsisakius sutartis taip pat būtų nutraukta pagal jos nuostatas.
Vis dėlto ši aplinkybė negali pateisinti Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtintos taisyklės nuostatos, pagal kurią „visi kiti pratęsimai“ po pirmojo laikinojo tarnautojo, kaip tai suprantama pagal šių sąlygų 2 straipsnio a punktą, sutarties pratęsimo terminuotam laikotarpiui tampa pratęsimais „neterminuotam laikotarpiui“, netaikymo, nes toks perkvalifikavimas yra teisėtas. Iš tiesų tokia nuostata taikoma bet kurio laikinojo tarnautojo, kaip tai suprantama pagal 2 straipsnio a punktą, paeiliui sudariusio dvi terminuotas darbo sutartis, kurio darbo santykiai su atitinkama institucija ar agentūra tęsiasi be pertraukos, situacijai. Pripažinus, kad laikotarpis, kuriuo buvo dirbama pagalbiniu tarnautoju, gali nutraukti šiuos darbo santykius, todėl panaikinti galimybę taikyti Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio pirmą pastraipą, įteisintų naudojimąsi teisine fikcija, paneigiant minėtos nuostatos, kuri skirta apsaugoti darbuotojus nuo piktnaudžiavimo sudarant terminuotas darbo sutartis, esmę.
(žr. 85, 86, 104–106, 110 ir 112 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2006 m. liepos 4 d. Sprendimo Adeneler ir kt., C-212/04, 63 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. spalio 26 d. Sprendimo Landgren prieš ETF, F-1/05, 66 punktas.
4. Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje ieškovo nurodyti pagrindai turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus be papildomos informacijos priimti sprendimą dėl ieškinio. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto.
(žr. 115 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Honeywell prieš Komisiją, T-209/01, 55 ir 56 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.
Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. gegužės 6 d. Nutarties Kerelov prieš Komisiją, T-100/08 P, 16 punktas.
5. Prašymas, kad Vidaus rinkos derinimo tarnyba išmokėtų vienam iš savo tarnautojų sumą, į kurią jis mano turintis teisę pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, patenka į sąvoką „finansinio pobūdžio ginčai“, kaip tai suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį. Remiantis šia nuostata Sąjungos teismas šiuose ginčuose turi neribotą jurisdikciją, kuri jį įpareigoja priimti dėl jų išsamų sprendimą, taigi – nuspręsti dėl visų tarnautojo teisių ir pareigų, tačiau ji nedraudžia perduoti nagrinėjamai institucijai, teismui vykdant kontrolę, įgyvendinti šią sprendimo dalį pagal jame nustatytas tikslias sąlygas.
(žr. 184 punktą)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2007 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Weißenfels prieš Parlamentą, C-135/06 P, 65, 67 ir 68 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. liepos 2 d. Sprendimo Giannini prieš Komisiją, F-49/08, 39–42 punktai.