Byla C‑344/09
Dan Bengtsson
(Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Nacionalinio teismo sąvoka – Ginčo ir procedūros, skirtos teisminio pobūdžio sprendimui priimti, būtinybė – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas“
Nutarties santrauka
Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas, kaip jis suprantamas pagal EB 234 straipsnį – Sąvoka
(EB 234 straipsnis)
Nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą. Taigi, veikdama kaip administracinė institucija ir tuo pačiu metu neturėdama spręsti ginčo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija negali būti laikoma atliekančia teisminę funkciją. Taip yra savivaldybės komisijos, kaip antai Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden (Švedijos Mora savivaldybės aplinkos ir sveikatos apsaugos komisija), atveju.
Viena vertus, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden atsakinga už aplinkos bei sveikatos apsaugos priežiūrą ir jai pavesta užduotis imtis reikalingų taisomųjų priemonių. Kita vertus, kadangi Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden nekontroliuoja sprendimo teisėtumo, bet jos užduotis yra pirmą kartą pateikti nuomonę dėl savivaldybės gyventojo pateikto skundo, ji neturi nagrinėti ginčo ir šio teiginio nepaneigia aplinkybė, kad suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys gali pateikti jai pastabas, nes tokia galimybė neturi jokios įtakos užbaigtai veiklai. Remiantis tuo darytina išvada, kad ši komisija vykdo neteisminę funkciją.
(žr. 18–19, 21, 23–25 punktus)
TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija)
NUTARTIS
2011 m. kovo 24 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Nacionalinio teismo sąvoka – Ginčo ir procedūros, skirtos teisminio pobūdžio sprendimui priimti, būtinybė – Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas“
Byloje C‑344/09
dėl Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden (Švedija) 2009 m. birželio 2 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. rugpjūčio 21 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurioje nagrinėjamas skundas, kurį pateikė
Dan Bengtsson
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro penktosios kolegijos pirmininko pareigas einantis E. Levits, teisėjai M. Safjan (pranešėjas) ir M. Berger,
generalinis advokatas J. Mazák,
kancleris A. Calot Escobar,
susipažinus su generalinio advokato nuomone,
priima šią
Nutartį
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijos 1999/519/EB dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo taikymo (OL L 199, p. 59) išaiškinimo EB 174 straipsnio 2 dalies atžvilgiu.
2 Šį prašymą pateikė Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden (Mora savivaldybės aplinkos ir sveikatos apsaugos komisija) po to, kai į ją kreipėsi D. Bengtsson dėl judriojo telefono ryšio operatorių šalia jo gyvenamosios vietos įrengtų bazinių stočių skleidžiamos nejonizuojančios spinduliuotės lygio sumažinimo.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
3 Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą ir Teisingumo Teismui pateiktų pastabų matyti, kad 2006 m. Mora savivaldybėje gyvenantis D. Bengtsson pateikė skundą Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden tvirtindamas, kad patiria didelių sveikatos problemų dėl nejonizuojančios spinduliuotės, kurią skleidžia šalia jo namų įrengtos telekomunikacijų ir duomenų perdavimo belaidžiu ryšiu bazinės stotys.
4 Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden yra už aplinkos ir sveikatos apsaugos priežiūrą atitinkamoje savivaldybėje atsakinga komisija, kurios užduotis yra imtis reikalingų taisomųjų priemonių. Tam ji, be kita ko, privalo prižiūrėti telekomunikacijų ir duomenų perdavimo bevieliu ryšiu bazines stotis.
5 Įstatymo 1998:808 dėl aplinkos kodekso (Miljöbalken (1998:808)) 26 skyriaus 9 straipsniu savivaldybių komisijoms, kaip antai Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden, suteikiama teisė teikti operatoriams nurodymus bei draudimus. Taikant šio įstatymo 26 skyriaus 14 straipsnį kartu su tokiais nurodymais ar draudimais gali būti skiriamos piniginės baudos.
6 Pagal minėto įstatymo 19 skyriaus 1 straipsnį, minėtų savivaldybių komisijų sprendimus galima skųsti Länsstyrelse (departamento prefektūra), dėl kurios sprendimų vėliau galima pateikti ieškinį Miljödomstolen (Aplinkos teismas).
7 Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden paprašė judriojo telefono ryšio operatorių, kurių bazinės stotys įrengtos šalia D. Bengtsson namų, pateikti savo pastabas dėl pastarojo skundo. Į tai atsakydami visi operatoriai tvirtino, kad laikosi galiojančių teisės aktų, nes spinduliuotės lygis yra mažesnis už Rekomendacijoje 1999/519 nurodytus kontrolinius lygius. Todėl jie savanoriškai nemažino nejonizuojančios spinduliuotės iki lygio, kurį mano esant priimtinu skundo pateikėjui.
8 Atsikirsdamas į minėtų judriojo telefono ryšio operatorių pastabas D. Bengtsson pažymėjo, kad minėti kontroliniai lygiai tik nurodo apšvitos lygius, kurie pagal mokslo įrodymus sukelia atšilimo efektą, ir todėl jie netinkami vertinant kitą poveikį sveikatai atsargumo principo požiūriu.
9 Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden, kaip telekomunikacijų ir duomenų perdavimo bevieliu ryšiu bazinių stočių priežiūros institucija, privalo priimti sprendimą dėl D. Bengtsson skundo.
10 Esant šioms aplinkybėms Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden nusprendė pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„<...> ar EB 174 straipsnio 2 dalies atžvilgiu Rekomendacijoje 1999/519 <...> nustatytus elektromagnetinių laukų kontrolinius lygius reikia aiškinti kaip esančius atsargumo principo taikymo gairėmis, ar šis principas papildo Rekomendaciją 1999/519?“
Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos
11 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį, taikomą prašymui priimti prejudicinį sprendimą pagal to paties reglamento 103 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai arba jeigu jis yra akivaizdžiai nepriimtinas, išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali motyvuota nutartimi ir nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje priimti sprendimą dėl šio ieškinio.
12 Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden, atsakydama į remiantis Procedūros reglamento 104 straipsnio 5 dalimi pateiktą prašymą pateikti paaiškinimų, tvirtina, kad vykdydama priežiūros veiklą ji yra teismo funkcijas atliekanti administravimo institucija. Šiuo klausimu ji atitinka visus teismų praktikoje nustatytus kriterijus, kad galėtų būti kvalifikuojama kaip EB 234 straipsnyje nurodytas „valstybės narės teismas“. Be to, ji nagrinėja ginčą ir priima sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą.
13 TeliaSonera Mobile Networks AB laikosi nuomonės, jog Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden nėra teismas pagal EB 234 straipsnį, motyvuodama tuo, kad jos priežiūros funkcija negali būti laikoma teisminės funkcijos vykdymu.
14 Tele2 Sverige AB mano, kad Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden sprendimų priėmimo veikla priskirtina vykdomajai funkcijai ir negali būti prilyginta teisminei veiklai. Be to, tarp prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos įvardytų šalių nėra ginčo.
15 Čekijos vyriausybė nurodo, kad Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden nepriskiriama nagrinėjamos valstybės narės teisminei valdžiai. Kadangi jos sprendimai gali būti skundžiami Länsstyrelse ir kvaziteisminės institucijos atveju reikia griežčiau taikyti teismų praktikoje nustatytus kriterijus, ypač nepriklausomumo reikalavimą, ji nėra teismas pagal EB 234 straipsnį.
16 Prancūzijos vyriausybė abejoja, ar Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden gali būti kvalifikuojama kaip teismas pagal EB 234 straipsnį.
17 Europos Bendrijų Komisija pažymi, kad Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden, kaip priežiūros institucija, gali teikti nurodymus judriojo telefono ryšio operatoriams, o tai yra administracinių funkcijų vykdymas. Todėl ji nenagrinėja ginčų ir neturi priimti sprendimo pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą. Be to, kadangi savivaldybės taryba gali atšaukti visus šios komisijos narius, jei savivaldybės tarybos politinė dauguma nebeatitinka politinės daugumos minėtoje komisijoje, arba jei pakeičiama jos struktūra remiantis savivaldybės Įstatymo 1991:900 (kommunallagen (1991:900)) 4 skyriaus 10a straipsniu, ji neatitinka reikalavimo dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nepriklausomumo.
18 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką iš EB 234 straipsnio matyti, kad nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik nagrinėdami ginčą ir turėdami priimti sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą (žr. 1980 m. birželio 18 d. Nutarties Borker, 138/80, Rink. p. 1975, 4 punktą; 2005 m. gegužės 31 d. Sprendimo Syfait ir kt., C‑53/03, Rink. p. I‑4609, 29 punktą ir 2009 m. birželio 25 d. Sprendimo Roda Golf & Beach Resort, C‑14/08, Rink. p. I‑5439, 34 punktą).
19 Todėl pagal Teisingumo Teismo praktiką prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija, veikdama kaip administracinė institucija ir neturėdama nagrinėti ginčo Teisingumo Teismo praktikoje vartojama prasme, negali būti laikoma atliekančia teisminę funkciją (žr., be kita ko, 1995 m. spalio 19 d. Sprendimo Job Centre, C‑111/94, Rink. p. I‑3361, 11 punktą; 2002 m. sausio 15 d. Sprendimo Lutz ir kt., C‑182/00, Rink. p. I‑547, 14 punktą ir minėto Sprendimo Roda Golf & Beach Resort 35 punktą).
20 Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden, nagrinėdama D. Bengtsson jai pateiktą skundą, vykdo administracinio pobūdžio funkciją.
21 Visų pirma aišku, kad ši savivaldybės komisija atsakinga už aplinkos bei sveikatos apsaugos priežiūrą ir jai pavesta užduotis imtis reikalingų taisomųjų priemonių.
22 Antra, iš Teisingumo Teismui pateikto sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir pastabų niekaip nematyti, kad dėl D. Bengtsson padėties, prieš tai kai Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden kreipėsi į Teisingumo Teismą, būtų buvęs priimtas sprendimas, dėl kurio šiai komisijai buvo pateiktas skundas. Todėl ši institucija yra pirmoji, kuri nagrinėja prašymą dėl šalia D. Bengtsson gyvenamosios vietos esančių bazinių stočių skleidžiamos nejonizuojančios spinduliuotės sumažinimo (analogiškai žr. 2001 m. liepos 10 d. Nutarties HSB‑Wohnbau, C‑86/00, Rink. p. I‑5353, 15 punktą; 2002 m. sausio 22 d. Nutarties Holto, C‑447/00, Rink. p. I‑735, 21 punktą ir 2010 m. sausio 12 d. Nutarties Amiraike Berlin, C‑497/08, Rink. p. I‑0000, 20 punktą).
23 Todėl, atsižvelgiant į šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo aplinkybes, Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden nekontroliuoja sprendimo teisėtumo. Jos užduotis yra pirmą kartą pateikti nuomonę dėl savivaldybės gyventojo pateikto skundo. Šiomis aplinkybėmis ji neturi nagrinėti ginčo Teisingumo Teismo praktikos prasme (šiuo klausimu žr. 1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Victoria Film, C‑134/97, Rink. p. I‑7023, 16 ir 18 punktus).
24 Šio teiginio nepaneigia aplinkybė, kad suinteresuoti fiziniai ar juridiniai asmenys gali pateikti pastabas Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden, nes tokia galimybė neturi jokios įtakos užbaigtai veiklai (šiuo klausimu žr. 2001 m. birželio 14 d. Sprendimo Salzmann, C‑178/99, Rink. p. I‑4421, 18 punktą).
25 Iš to matyti, kad, pagal Teisingumo Teismo praktiką, Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden, nagrinėdama D. Bengtsson jai pateiktą skundą, veikia kaip administracinė įstaiga, neturėdama tuo pat metu išspręsti ginčo, todėl ji vykdo neteisminę funkciją.
26 Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, reikia taikyti Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį bei 103 straipsnio 1 dalį ir konstatuoti, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai akivaizdžiai nepriklauso spręsti Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden pateikto klausimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27 Kadangi šis procesas D. Bengtsson yra vienas iš etapų Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden nagrinėjamoje byloje, ji turi spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė D. Bengtsson, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nutaria:
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai akivaizdžiai nepriklauso atsakyti į Mora kommun, Miljö‑ och hälsoskyddsnämnden 2009 m. birželio 2 d. sprendimu pateiktą klausimą.
Parašai.
* Proceso kalba: švedų.