15.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 193/7

—

Panaikinti 2009 m. kovo 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek, kiek juo, pirma, panaikinamas ginčijamo reglamento 1 straipsnis tiek, kiek ieškovių pirmoje instancijoje gaminamiems produktams nustatytas antidempingo muitas eksportui į Europos Bendriją viršija antidempingo muitą, kuris būtų nustatytas, jei eksporto kainos nebūtų koreguotos atsižvelgiant į komisinius, kai pardavimai buvo vykdomi tarpininkaujant susijusiam prekybininkui Sepco SA (ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas), ir, antra, tiek, kiek juo nurodyta Tarybai padengti savo bei ketvirtadalį ieškovių pirmoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

—

Priimti galutinį sprendimą.

—

Priteisti iš ieškovių pirmoje instancijoje apeliacinėje ir pirmoje instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.

pagal analogiją taikydamas teismo praktiką dėl vieno ekonominio vieneto sąvokos bazinio antidempingo reglamento (1) 2 straipsnio 2 dalies i punktui, nes neatsižvelgė į tai, kad normaliosios vertės apskaičiavimą ir eksporto kainos apskaičiavimą bei klausimą, ar galima atlikti koregavimus, reglamentuoja skirtingos normos; taip pat šis teismas neįvykdė pareigos motyvuoti;

2.

aiškindamas įrodinėjimo pareigą institucijoms atliekant koregavimą pagal bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, nes netaikė įprastų įrodinėjimo pareigos taisyklių antidempingo muitų bylose ir todėl padarė teisės klaidą, nes netaikė tinkamų teisminės kontrolės normų, reglamentuojančių institucijų atliekamą ekonominį vertinimą;

3.

taikydamas neteisingą teisinį kriterijų vertindamas institucijos sprendimą atlikti koregavimą pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą, nes šį sprendimą jis nagrinėjo remdamasis prielaida, kad vieno ekonominio vieneto sąvoka taikoma normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimui;

4.

nuspręsdamas, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą taikydamos bazinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies pirmąją pastraipą;

5.

per griežtai aiškindamas reikalavimus pateikti informaciją;

6.

neteisingai taikydamas teisinį kriterijų dėl teisės į gynybą pažeidimo, nors teisingai jį nustatė;

7.

įvertindamas tvirtinamą procedūros pažeidimo poveikį, nes rėmėsi teisiškai klaidingais konstatavimais dėl koregavimo, atlikto pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą, teisėtumo.