Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos išieškojimas – Nacionalinės teisės taikymas – Sąlygos ir ribos
(EB 88 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 3 dalis)
Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties [88] straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad kai nagrinėjamą pagalbą atitinkančios pinigų sumos jau išieškotos, nacionaliniam teismui nedraudžiama dėl formos trūkumo panaikinti siekiant išieškoti neteisėtą valstybės pagalbą pateiktų mokėjimo reikalavimų, kai nacionalinėje teisėje numatyta galimybė šį formos trūkumą ištaisyti. Tačiau pagal šią nuostatą draudžiama šias pinigų sumas net ir laikinai vėl išmokėti minėtos pagalbos gavėjui.
Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 3 dalis atspindi veiksmingumo principo reikalavimus; pagal šį principą valstybė narė, kuri vadovaudamasi Komisijos sprendimu privalo išieškoti neteisėtą pagalbą, gali laisvai pasirinkti šios pareigos vykdymo tvarką su sąlyga, kad pasirinktos priemonės nepažeis Sąjungos teisės tikslų ir veiksmingumo.
Nacionalinio teismo vykdoma su mokėjimo reikalavimo, pateikto siekiant išieškoti neteisėtą valstybės pagalbą, forma susijusio teisėtumo kontrolė ir galimas šio reikalavimo panaikinimas remiantis tuo, kad nesilaikyta nacionalinėje teisėje numatytų formos reikalavimų, turi būti laikomi paprasta veiksmingos teisminės gynybos principo, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas, išraiška. Tačiau iš principo dėl tokio panaikinimo bylą laimėjęs pagalbos gavėjas galėtų gauti naudos įgydamas teisę pagal nacionalinę teisę prašyti, kad jam vėl būtų perduota pinigų suma, atitinkanti jau sugrąžintą pagalbos sumą. Taigi reikia, kad nacionalinėje teisėje būtų numatyta priemonių, būtinų išvengti, kad panaikinus mokėjimo reikalavimą būtų automatiškai nedelsiant grąžinta pinigų suma, kurią mokėtojas sumokėjo vykdydamas šį reikalavimą. Todėl kompetentingai valdžios institucijai turi būti suteikta teisė ištaisyti minėto mokėjimo formos trūkumą ir ji neturi būti įpareigota neteisėtos pagalbos gavėjui net laikinai iš naujo perduoti pinigų sumų, kurias jis grąžino vykdydamas minėtą reikalavimą.
(žr. 20–21, 25–27, 33 punktus ir rezoliucinę dalį)