Byla C‑118/09

Robert Koller

(Oberste Berufungs- und Disziplinarkommission prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Nacionalinio teismo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal EB 234 straipsnį – Diplomų pripažinimas – Direktyva 89/48/EEB – Advokatas – Įrašymas į kitos valstybės narės nei ta, kurioje buvo patvirtintas diplomo lygiavertiškumas, profesinį sąrašą“

Sprendimo santrauka

1.        Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas, kaip tai suprantama pagal EB 234 straipsnį – Sąvoka

(EB 234 straipsnis)

2.        Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Darbuotojai – Aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimas – Direktyva 89/48 – Sąvoka „diplomas“

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19; Tarybos direktyva 89/48)

3.        Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Darbuotojai – Aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimas – Direktyva 89/48 – Kvalifikacinis egzaminas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19; Tarybos direktyva 89/48)

1.        Tam, kad atsakytų į tik su Sąjungos teise susijusį klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra „teismas“, kaip tai suprantama pagal EB 234 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, t. y. ar institucija įsteigta pagal įstatymą, ar ji yra veikianti nuolat, ar jos sprendimai yra privalomi, ar procesas šioje institucijoje pagrįstas rungimosi principu, ar ji taiko teisės normas ir ar yra nepriklausoma. Šiuo atžvilgiu Oberste Berufungs- und Disziplinarkommission (Austrijos vyriausioji apeliacinė advokatų drausmės komisija), kurios sprendimai yra privalomi, turi visas reikalaujamas savybes, kad būtų laikoma teismu, kaip tai suprantama pagal EB 234 straipsnį.

(žr. 22–23 punktus)

2.        Asmuo, sėkmingai išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, norėdamas užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje reglamentuojama profesine advokato veikla ir turintis šioje valstybėje narėje išduotą diplomą, patvirtinantį, kad sėkmingai baigtos ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijos po vidurinės mokyklos, bei po papildomų trumpesnių nei trejų metų studijų kitoje valstybėje narėje išduotą lygiavertį dokumentą, suteikiantį teisę šioje valstybėje užsiimti reglamentuojama profesine advokato veikla, kurią jis faktiškai ten vykdė tuo metu, kai pateikė prašymą leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą, gali remtis Direktyvos 89/48 dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos, iš dalies pakeistos Direktyva 2001/19, nuostatomis.

Taigi toks asmuo yra „diplomą“ turintis asmuo, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a punktą. Konkrečiai kalbant, kitoje valstybėje narėje gautas dokumentas, kuriuo remiasi šis diplomą turintis asmuo, patvirtina, kad jis ten įgijo papildomą kvalifikaciją, palyginti su įgytąja priimančiojoje valstybėje narėje. Taigi, nors profesinę kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas negali būti prilyginamas „diplomui“, kaip tai suprantama pagal iš dalies pakeistą Direktyvą 89/48, visos arba dalies kvalifikacijos neįgijus pagal nagrinėjamą dokumentą išdavusios valstybės narės švietimo sistemą, taip nėra aptariamo dokumento atveju. Be to, aplinkybė, kad šis dokumentas nepatvirtina trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo kitoje valstybėje narėje, neturi reikšmės, nes minėtos direktyvos 1 straipsnio a punkto pirmoje pastraipoje nereikalaujama, kad ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijos po vidurinės mokyklos arba lygiavertės trukmės vakarinės ar neakivaizdinės studijos būtų baigtos kitoje valstybėje narėje nei priimančioji.

(žr. 32–36 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

3.        Direktyva 89/48 dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos, iš dalies pakeista Direktyva 2001/19, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama kompetentingoms priimančiosios valstybės narės institucijoms neleisti asmeniui, turinčiam šioje valstybėje narėje išduotą diplomą, patvirtinantį, kad sėkmingai baigtos ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijos po vidurinės mokyklos, bei po papildomų trumpesnių nei trijų metų studijų kitoje valstybėje narėje išduotą lygiavertį dokumentą, suteikiantį teisę šioje valstybėje užsiimti reglamentuojama profesine advokato veikla, kurią jis faktiškai ten vykdė, laikyti kvalifikacinį egzaminą, siekiant užsiimti profesine advokato veikla, jeigu nėra įrodymų, kad jis atliko praktiką, reikalaujamą pagal priimančiosios valstybės narės teisės aktus.

(žr. 36, 41 punktus ir rezoliucinės dalies 2 punktą)







TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)

SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 22 d.(*)

„Nacionalinio teismo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal EB 234 straipsnį – Diplomų pripažinimas – Direktyva 89/48/EEB – Advokatas – Įrašymas į kitos valstybės narės nei ta, kurioje buvo patvirtintas diplomo lygiavertiškumas, profesinį sąrašą“

Byloje C‑118/09

dėl Oberste Berufungs- und Disziplinarkommission (Austrija) 2009 m. kovo 16 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2009 m. balandžio 1 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurią pradėjo

Robert Koller,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, teisėjai K. Schiemann ir L. Bay Larsen (pranešėjas),

generalinė advokatė V. Trstenjak,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        R. Koller, atstovaujantis sau kaip abogado,

–        Austrijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pesendorfer,

–        Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek,

–        Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Skandalou ir S. Vodina,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos J. López-Medel Báscones,

–        Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. Hermes ir H. Støvlbæk,

susipažinęs su 2010 m. birželio 2 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susiję su 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/48/EB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos (OL L 19, 1989, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 337), iš dalies pakeistos 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB (OL L 206, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 138; toliau – iš dalies pakeista Direktyva 89/48), aiškinimu.

2        Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp R. Koller ir Advokatų egzaminų komisijos prie Graco aukštesniojo apygardos teismo (Rechtsanwaltsprüfungskommission de l’Oberlandesgericht Graz) dėl šios komisijos pirmininko atsisakymo leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą, siekiant užsisimti profesine advokato veikla Austrijoje, arba atleisti jį nuo šio egzamino.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a, b ir g punktus:

„Šioje direktyvoje taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)      diplomas – tai bet kuris diplomas, pažymėjimas ar kitas oficialią kvalifikaciją įrodantis dokumentas arba tokių diplomų, pažymėjimų ar kitų įrodančių dokumentų rinkinys:

–      išduotas valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal jos pačios įstatymus ir kitus teisės aktus,

–      patvirtinantis, kad jį turintis asmuo yra sėkmingai baigęs ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijas po vidurinės mokyklos arba lygiavertės trukmės vakarines ar neakivaizdines studijas universitete, aukštojo mokslo įstaigoje arba kitoje panašaus lygio įstaigoje, taip pat, jei reikia, kad, be studijų, baigtų po vidurinės mokyklos, jis papildomai yra sėkmingai įgijęs profesinį išsilavinimą, ir

–      patvirtinantis, kad jį turintis asmuo turi profesinę kvalifikaciją, reikalingą norint pradėti dirbti arba toliau dirbti pagal reglamentuojamą profesiją toje valstybėje narėje,

jeigu tuo diplomu, pažymėjimu ar kitu oficialią kvalifikaciją įrodančiu dokumentu patvirtintas mokymas ir išsilavinimas buvo įgytas iš esmės Bendrijoje <...>

Diplomu, kaip apibrėžta pirmoje pastraipoje, taip pat laikomas: kiekvienas valstybėje narėje kompetentingos institucijos išduotas diplomas, pažymėjimas ar kitas oficialią kvalifikaciją įrodantis dokumentas arba tokių diplomų, pažymėjimų ar kitų įrodančių dokumentų rinkinys, jei jis išduotas sėkmingai baigus Bendrijoje įgytą ir tos valstybės narės kompetentingos institucijos lygiaverčiu pripažintą mokymą ir lavinimą ir jei jis suteikia tokias pat teises pradėti dirbti ar toliau dirbti toje valstybėje narėje pagal reglamentuojamą profesiją;

b)      priimančioji valstybė narė – tai bet kuri valstybė narė, kurioje kokios nors valstybės narės pilietis paduoda paraišką leisti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gavo diplomą ar pirmiau dirbo pagal tą profesiją;

<...>

g)      kvalifikacinis egzaminas ar testas – tai pareiškėjo vien profesinių žinių patikrinimas, kurį rengia priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, kad įvertintų pareiškėjo gebėjimą dirbti toje valstybėje narėje pagal reglamentuojamą profesiją.

Kad būtų leista surengti šį egzaminą ar testą, kompetentingos institucijos sudaro sąrašą dalykų, kurių, palyginus toje valstybėje narėje reikalaujamą mokymą ir išsilavinimą ir pareiškėjo įgytąjį, pareiškėjo turimame diplome ar kitame oficialią kvalifikaciją įrodančiame dokumente trūksta.

Kvalifikacinis egzaminas ar testas turi būti rengiamas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra kvalifikuotas specialistas kilmės valstybėje narėje arba toje valstybėje narėje, iš kurios jis yra atvykęs. Į egzaminą ar testą įtraukiami iš to sąrašo atrinkti dalykai, kuriuos išmanyti yra svarbu, kad būtų galima priimančiojoje valstybėje narėje dirbti pagal profesiją. Per egzaminą ar testą taip pat gali būti tikrinamas priimančiojoje valstybėje narėje atitinkamoms veiklos rūšims taikomų profesinių taisyklių išmanymas. Kvalifikacinio egzamino ar testo rengimą išsamiai nustato tos valstybės kompetentingos institucijos, deramai atsižvelgdamos į Bendrijos teisės normas.

<…>“

4        Iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 3 straipsnio a punkte numatyta:

„Tais atvejais, kai norint priimančiojoje valstybėje narėje pradėti ar toliau dirbti pagal reglamentuojamą profesiją reikia turėti diplomą, kompetentinga institucija negali, remdamasi tuo, kad kvalifikacija nėra pakankama, atsisakyti leisti valstybės narės piliečiui pradėti ar toliau dirbti pagal tą profesiją tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos saviems piliečiams:

a)      jei pareiškėjas turi diplomą, reikalaujamą kitoje valstybėje narėje norint pradėti ar toliau dirbti pagal tą profesiją jos teritorijoje, ir tas diplomas buvo išduotas valstybėje narėje <…>“

5        Minėtos direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„Nepaisant 3 straipsnio, priimančioji valstybė narė taip pat gali reikalauti, kad pareiškėjas:

a)      pateiktų profesinę patirtį įrodantį dokumentą tais atvejais, kai mokymo ir lavinimo trukmė, kuri, kaip išdėstyta 3 straipsnio a ir b punktuose, pažymima pateikiant paraišką, yra bent vieneriais metais trumpesnė negu reikalaujama priimančiojoje valstybėje narėje. <...>

<…>

b)      baigtų ne ilgesnį kaip trejų metų adaptacijos laikotarpį arba laikytų kvalifikacinį egzaminą ar testą:

–        jei mokymo ir lavinimo, kurį jis yra įgijęs, kaip nustatyta 3 straipsnio a ir b punktuose, dalykai gerokai skiriasi nuo tų dalykų, kurie nurodyti diplome, kurio reikalaujama priimančiojoje valstybėje narėje, arba

–        jei 3 straipsnio a punkte minėtu atveju priimančiojoje valstybėje narėje reglamentuojama profesija apima vieną ar keletą reglamentuojamų profesinės veiklos rūšių, kurios valstybėje narėje, iš kurios pareiškėjas yra kilęs ar atvykęs, nepriklauso reglamentuojamai profesijai, o tas skirtumas atitinka priimančiojoje valstybėje narėje konkrečiai reikalaujamą mokymą ir lavinimą bei apima dalykus, kurie gerokai skiriasi nuo tų dalykų, nurodytų pareiškėjo pateiktame diplome, arba

<…>

Jei priimančioji valstybė narė reikalauja, kad pareiškėjas baigtų adaptacinį laikotarpį arba laikytų tinkamumo testą, pirmiausia ji turi nustatyti, ar pareiškėjo profesinės praktikos metu įgytos žinios visiškai arba iš dalies atitinka pirmoje pastraipoje minėtą esminį skirtumą.

Jei priimančioji valstybė narė naudojasi šia galimybe, ji turi suteikti pareiškėjui teisę pasirinkti vieną būdą iš dviejų: adaptacijos laikotarpį arba kvalifikacinį egzaminą ar testą. Priimančioji valstybė narė, nukrypdama nuo šio principo, profesijoms, pagal kurias dirbant reikia labai gerai išmanyti nacionalinę teisę ir kuriose konsultavimas ir (arba) pagalbos nacionalinės teisės klausimais teikimas yra svarbus ir nuolatinis profesinės veiklos baras, gali numatyti adaptacijos laikotarpį arba kvalifikacinį egzaminą ar testą. <..>

2.      Tačiau priimančioji valstybė narė šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatų negali taikyti kartu.“

 Nacionalinė teisė

6        Federalinio įstatymo dėl Europos advokatų laisvės teikti paslaugas ir įsisteigimo Austrijoje (Bundesgesetz über den freien Dienstleistungsverkehr und die Niederlassung von europäischen Rechtsanwälten in Österreich, BGBl. I, 27/2000 redakcija, paskelbta BGBl. I, 59/2004, toliau – EuRAG) 3 skyriuje, be kita ko, yra 24–29 straipsniai. EuRAG 24 straipsnyje numatyta:

„1.      Europos Sąjungos valstybių narių <...> piliečiai, turintys diplomą, patvirtinantį, kad jį turintis asmuo atitinka profesinius reikalavimus, taikomus norint tiesiogiai dirbti pagal šio įstatymo priede nurodytą profesinę veiklą, pateikę prašymą įrašomi į advokatų sąrašą <...>, jeigu jie sėkmingai išlaikė kvalifikacinį egzaminą.

2.      Diplomas pagal 1 dalį – tai bet kuris diplomas, pažymėjimas apie išlaikytą egzaminą ar kitas kvalifikaciją įrodantis dokumentas Direktyvos 89/48 <...> prasme.“

7        EuRAG 25 straipsnis suformuluotas taip:

„Kvalifikacinis egzaminas yra tik profesinėms kandidato žinioms patikrinti skirtas valstybinis egzaminas, per kurį galima įvertinti jo kvalifikaciją užsiimti profesine advokato veikla Austrijoje. Organizuojant kvalifikacinį egzaminą reikia atsižvelgti į aplinkybę, kad kandidatas Europos Sąjungos valstybėje narėje turi profesinę advokato kvalifikaciją.“

8        EuRAG 27 straipsnyje numatyta:

„Leidimo laikyti kvalifikacinį egzaminą klausimą, remdamasis kandidato prašymu, sprendžia Advokatų egzaminų komisijos pirmininkas aukštesniojo apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančios Advokatų tarybos pritarimu vėliausiai per keturis mėnesius po to, kai kandidatas pateikia visus dokumentus.“

9        EuRAG 29 straipsnyje nustatyta:

„Remdamasis prašymu, Advokatų egzaminų komisijos pirmininkas pagal 26 straipsnį kompetentingos Advokatų tarybos pritarimu atleidžia nuo egzamino dalykų, jeigu kandidatas įrodo, kad anksčiau mokydamasis arba vykdydamas profesinę veiklą įgijo egzamino dalyką sudarančių Austrijos materialinės ir procesinės teisės žinių, reikalingų užsiimant advokato profesija Austrijoje.“

10      Austrijos advokatų reglamento (Rechtsanwaltsordnung, RGBl. 96/1868 redakcija, paskelbta BGBl. I, 128/2004, toliau – RAO) 1 straipsnyje numatyta:

„1.      Siekiant užsiimti profesine advokato veikla [Austrijos Respublikoje], reikia ne valdžios institucijos paskyrimo, o įrodyti toliau nurodytų reikalavimų įvykdymą ir būti įrašytam į advokatų sąrašą <...>

2.      Šie reikalavimai:

<…>

d)      įstatyme nustatytos trukmės ir pobūdžio praktika;

e)      sėkmingai išlaikytas advokato egzaminas;

<…>“

11      Pagal RAO 2 straipsnio 2 dalį praktika turi trukti penkerius metus, kurių mažiausiai devynis mėnesius turi sudaryti praktika teisme arba prokuratūroje ir mažiausiai trejus metus – pas advokatą Austrijoje.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

12      2002 m. lapkričio 25 d. Austrijos pilietis R. Koller įgijo Graco universitete (Austrija) „Magister der Rechtswissenschaften“ (teisės mokslų magistras) akademinį laipsnį, t. y. diplomą, patvirtinantį ne mažiau kaip aštuonių semestrų universitetines teisės studijas.

13      „Magister der Rechtswissenschaften“ laipsnis 2004 m. lapkričio 10 d. Ispanijos švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu buvo prilygintas Ispanijos laipsniui „Licenciado en Derecho“, nes pareiškėjas mokėsi Madrido (Ispanija) universitete ir išlaikė papildomus egzaminus pagal Ispanijos teisėje numatytą lygiavertiškumo patvirtinimo procedūrą.

14      2005 m. kovo 14 d., Madrido advokatų taryba, konstatavusi, kad R. Koller turi „Licenciado en Derecho“ laipsnį, suteikė jam teisę naudotis profesiniu pavadinimu „abogado“.

15      2005 m. balandžio 5 d. R. Koller pateikė prašymą Advokatų egzaminų komisijai (Rechtsanwaltsprüfungskommission) prie Graco aukštesniojo apygardos teismo (Oberlandesgericht Graz) leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą, siekiant užsiimti profesine advokato veikla. Tuo pačiu metu jis, remdamasis EuRAG 29 straipsniu, pateikė prašymą atleisti nuo visų šį kvalifikacinį egzaminą sudarančių dalykų.

16      2005 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu šios Advokatų egzaminų komisijos pirmininkas, remdamasis EuRAG 27 straipsniu, atmetė prašymą leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą. Tuo metu R. Koller užsiėmė profesine advokato veikla Ispanijoje. Jis apskundė šį sprendimą Vyriausiajai apeliacinei advokatų drausmės komisijai (Oberste Berufungs- und Disziplinarkommission; toliau – OBDK).

17      2006 m. sausio 31 d. sprendimu OBDK atmetė apelianto reikalavimus. Ši komisija visų pirma rėmėsi tuo, kad Ispanijoje, skirtingai nei pagal Austrijoje taikytinus teisės aktus, norint užsiimti profesine advokato veikla nereikalaujama praktikos. OBDK nusprendė, kad R. Koller savo prašymu siekia apeiti Austrijos teisės aktuose įtvirtintą penkerių metų praktikos reikalavimą.

18      Antra, OBDK mano, kad, remiantis EuRAG 3 skyriumi, „Licenciado en Derecho“ laipsnio nepakanka, norint gauti leidimą laikyti kvalifikacinį egzaminą. Šiuo atžvilgiu iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48/EEB 1 straipsnio a punkto antroje įtraukoje daromas skirtumas tarp mažiausiai trejų metų trukmės studijų ir prireikus – reikalaujamo profesinio išsilavinimo po studijų. Šiomis aplinkybėmis reikia laikyti, kad EuRAG nustatytas kvalifikacinis egzaminas yra egzaminas, kuriuo siekiama tik įvertinti pareiškėjo profesines žinias. Kadangi, OBDK manymu, R. Koller neturi jokių profesinių žinių, jam negali būti leista laikyti kvalifikacinį egzaminą. Galiausiai prašymo leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą ryšys su bandymu būti atleistam nuo šio egzamino atskleidžia sąmoningą ketinimą apeiti Austrijos teisės aktus.

19      2008 m. kovo 13 d. sprendimu Austrijos aukščiausiasis administracinis teismas (Verfassungsgerichtshof), remdamasis R. Koller skundu, panaikino šį sprendimą, motyvuodamas visų pirma tuo, kad nėra pareiškėjo piktnaudžiavimo įrodymų. Todėl OBDK turi dar kartą persvarstyti R. Koller prašymą leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą, siekiant užsiimti profesine advokato veikla.

20      Tokiomis aplinkybėmis OBDK nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Direktyvą 89/48 <...> reikia taikyti Austrijos piliečiui, jeigu jis:

a)      sėkmingai baigė universitetines teisės studijas Austrijoje ir atitinkamu sprendimu gavo „Magister der Rechtswissenschaften“ akademinį laipsnį;

b)      paskui išlaikęs papildomus egzaminus Ispanijos universitete, kuriame vis dėlto studijavo mažiau kaip trejus metus, [Ispanijos] švietimo ir mokslo ministerijos išduotu pripažinimo dokumentu gavo Austrijos laipsniui lygiavertį Ispanijos laipsnį „Licenciado en Derecho“; ir

c)      pateikęs prašymą Madrido advokatų tarybai gavo profesinį vardą „abogado“ ir Ispanijoje faktiškai užsiėmė profesine advokato veikla tris savaites iki prašymo pateikimo ir dar penkis mėnesius, kol buvo priimta nutartis pirmojoje instancijoje?

2.      Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar suderinamas su Direktyva 89/48 <...> toks EuRAG  24 straipsnio aiškinimas, kad Austrijoje baigus teisės studijas, paskui mažiau nei trejus metus mokiusis Ispanijos universitete, išlaikius jame papildomus egzaminus ir gavus Ispanijos laipsnį „Licenciado en Derecho“, norint laikyti kvalifikacinį egzaminą Austrijoje pagal EuRAG  24 straipsnio 1 dalį, be pagal nacionalinę teisę (RAO 2 straipsnio 2 dalis) reikalaujamos praktikos įrodymo, minėto Ispanijos laipsnio nepakanka ir tuomet, kai pareiškėjas be analogiško praktikos reikalavimo Ispanijoje buvo pripažintas „abogado“ ir ten užsiėmė šia profesine veikla tris savaites iki prašymo pateikimo ir dar penkis mėnesius, kol buvo priimtas sprendimas pirmojoje instancijoje?“

 Dėl Teisingumo Teismo kompetencijos

21      Visų pirma, reikia patikrinti, ar OBDK yra teismas EB 234 straipsnio, dabar – SESV 267 straipsnio prasme ir ar Teisingumo Teismas yra kompetentingas priimti sprendimą dėl šios komisijos pateiktų klausimų.

22      Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog tam, kad atsakytų, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra „teismas“ pagal EB 234 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, t. y. ar institucija įsteigta pagal įstatymą, ar ji yra veikianti nuolat, ar jos sprendimai privalomi, ar procesas šioje institucijoje pagrįstas rungimosi principu, ar ji taiko teisės normas ir ar yra nepriklausoma (žr., be kita ko, 1997 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Dorsch Consult, C‑54/96, Rink. p. I-4961, 23 punktą; 2005 m. gegužės 31 d. Sprendimo Syfait ir kt., C‑53/03, Rink. p. I‑4609, 29 punktą bei 2007 m. birželio 14 d. Sprendimo Häupl, C‑246/05, Rink. p. I‑4673, 16 punktą).

23      Šiuo atveju akivaizdu, kad OBDK, kurios sprendimai yra privalomi, turi, kaip nurodė generalinė advokatė savo išvados 52 punkte, visas reikalaujamas savybes, kad būtų laikoma teismu, kai tai suprantama pagal EB 234 straipsnį.

24      Tad Teisingumo Teismas yra kompetentingas atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus.

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo klausimo

25      Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar asmuo, sėkmingai išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, norėdamas užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje reglamentuojama profesine advokato veikla ir turintis šioje valstybėje narėje išduotą diplomą, patvirtinantį, kad sėkmingai baigtos ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijos po vidurinės mokyklos, bei po papildomų trumpesnių nei trejų metų studijų kitoje valstybėje narėje išduotą lygiavertį dokumentą, suteikiantį teisę šioje valstybėje narėje užsiimti reglamentuojama profesine advokato veikla, kurią jis faktiškai ten vykdė tuo metu, kai pateikė prašymą leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą, gali remtis iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 nuostatomis.

26      Reikia priminti, kad iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a punkte apibrėžta „diplomo“ sąvoka yra šioje direktyvoje numatytos bendrosios aukštojo mokslo diplomų pripažinimo sistemos pagrindas (žr., be kita ko, 2008 m. spalio 23 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑286/06, Rink. p. I‑8025, 53 punktą).

27      Išskyrus Direktyvos 89/48 4 straipsnyje numatytus atvejus, šios direktyvos 3 straipsnio pirmos pastraipos a punktas bet kuriam pareiškėjui, turinčiam „diplomą“ šios direktyvos prasme, leidžiantį jam dirbti pagal reglamentuotą profesiją valstybėje narėje, suteikia teisę dirbti pagal tą pačią profesiją bet kurioje kitoje valstybėje narėje (žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Ispaniją 54 punktą).

28      Kalbant apie kvalifikaciją, kuria remiasi R. Koller, pirmiausia reikia priminti, kad „diplomą“ iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a punkto prasme gali sudaryti dokumentų rinkinys.

29      Dėl iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a punkto pirmoje įtraukoje numatytos sąlygos reikia konstatuoti, kad byloje, kurioje buvo priimtas 2009 m. sausio 29 d. Sprendimas Consiglio Nazionale degli Ingegneri (C‑311/06, Rink. p. I‑415), Teisingumo Teismas šio sprendimo 48 punkte nusprendė, kad ji yra tenkinama, nes visus dokumentus, kuriais rėmėsi asmuo, pateikęs prašymą įrašyti jį į inžinierių sąrašą Italijoje, išdavė kompetentinga valdžios institucija, paskirta pagal atitinkamai Italijos ir Ispanijos teisės aktus. Ši sąlyga taip pat tenkinama R. Koller dokumentų atžvilgiu, nes kiekvienas iš jų buvo išduotas kompetentingos institucijos, paskirtos pagal atitinkamai Austrijos ir Ispanijos teisės aktus.

30      Dėl iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a punkto antroje įtraukoje nustatytos sąlygos reikia konstatuoti, kad, kaip Teisingumo Teismas nusprendė minėto Sprendimo Consiglio Nazionale degli Ingegneri 49 punkte, toks asmuo, kaip antai R. Kooler, tenkina sąlygą, pagal kurią diplomą turintis asmuo turi būti sėkmingai baigęs ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijas po vidurinės mokyklos universitete. Iš tiesų tai aiškiai patvirtina suinteresuotajam asmeniui išduotas Graco universiteto diplomas.

31      Kalbant apie iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a punkto trečioje įtraukoje nurodytą sąlygą, iš Ispanijos švietimo ir mokslų ministerijos parengto lygiavertiškumo patvirtinimo ir bet kuriuo atveju iš to, kad R. Koller buvo įrašytas į Madrido advokatų sąrašą, matyti, kad jis turi profesinę kvalifikaciją, reikalaujamą norint pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją Ispanijoje (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Consiglio Nazionale degli Ingegneri 50 punktą).

32      Be to, priešingai nei lygiavertiškumo patvirtinimo pažymėjimas, kuriuo rėmėsi aptariamas asmuo byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas Consiglio Nazionale degli Ingegneri, nepatvirtinantis jokio mokymo ir lavinimo pagal Ispanijos švietimo sistemą ir kuris nėra grindžiamas nei egzaminu, nei šioje valstybėje narėje įgyta profesine patirtimi, Ispanijoje gautas dokumentas, kuriuo remiasi R. Koller patvirtina, kad jis ten įgijo papildomą kvalifikaciją, palyginti su įgytąja Austrijoje.

33      Taigi, nors profesinę kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas negali būti prilyginamas „diplomui“ iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 prasme visos arba dalies kvalifikacijos neįgijus pagal nagrinėjamą dokumentą išdavusios valstybės narės švietimo sistemą (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Consiglio Nazionale degli Ingegneri 55 punktą), taip nėra dokumento, kuriuo remiasi R. Koller pagrindinėje byloje, atveju.

34      Be to, aplinkybė, kad šis Ispanijoje gautas dokumentas nepatvirtina trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo Ispanijoje, neturi reikšmės. Iš tiesų minėtos direktyvos 1 straipsnio a punkto pirmoje pastraipoje nereikalaujama, kad ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijos po vidurinės mokyklos arba lygiavertės trukmės vakarinės ar neakivaizdinės studijos būtų baigtos kitoje valstybėje narėje nei priimančioji.

35      Taigi toks asmuo, kaip antai R. Koller, yra „diplomą“ turintis asmuo iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a punkto prasme.

36      Todėl atsakyti į pirmąjį klausimą reikia taip, kad asmuo, sėkmingai išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, norėdamas užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje reglamentuojama profesine advokato veikla ir turintis šioje valstybėje narėje išduotą diplomą, patvirtinantį, kad sėkmingai baigtos ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijos po vidurinės mokyklos, bei po papildomų trumpesnių nei trijų metų studijų kitoje valstybėje narėje išduotą lygiavertį dokumentą, suteikiantį teisę šioje valstybėje narėje užsiimti reglamentuojama profesine advokato veikla, kurią jis faktiškai ten vykdė tuo metu, kai pateikė prašymą leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą, gali remtis iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 nuostatomis.

 Dėl antrojo klausimo

37      Savo antruoju kausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar iš dalies pakeista Direktyva 89/48 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama kompetentingoms priimančiosios valstybės narės institucijoms neleisti asmeniui, esančiam tokioje situacijoje, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, laikyti kvalifikacinį egzaminą, siekiant užsiimti profesine advokato veikla, jeigu nėra įrodymų, kad jis atliko praktiką, reikalaujamą pagal šios valstybės narės teisės aktus.

38      Kaip „diplomą“ turintis asmuo iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 1 straipsnio a punkto prasme, toks asmuo, kaip antai R. Koller, remiantis šios direktyvos 3 straipsnio pirmos pastraipos a punktu, turi teisę dirbti pagal priimančiojoje valstybėje narėje reglamentuojamą advokato profesiją.

39      Tačiau, kalbant apie profesiją, kuria užsiimant reikalingos konkrečios nacionalinės teisės žinios ir reikia nuolat konsultuoti ir (arba) teikti pagalbą nacionalinės teisės klausimais, pažymėtina, kad pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 3 straipsnį priimančiajai valstybei narei taikant šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktą taip pat leidžiama reikalauti, kad pareiškėjas išlaikytų kvalifikacinį egzaminą po to, kai ši valstybė patikrina, ar pareiškėjo per profesinę praktika įgytos žinios visiškai arba iš dalies atitinka pastarosios nuostatos pirmoje pastraipoje numatytą esminį skirtumą.

40      Kadangi pareiškėjas priimančiojoje valstybėje narėje turi laikyti kvalifikacinį egzaminą, kuriuo būtent siekiama įsitikinti, kad jis yra tinkamas užsiimti šioje valstybėje narėje reglamentuojama profesija, ši valstybė pagal iš dalies pakeistos Direktyvos 89/48 4 straipsnį negali neleisti asmeniui, esančiam tokioje situacijoje, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, laikyti kvalifikacinio egzamino remdamasi tuo motyvu, kad jis neatliko praktikos, reikalaujamos pagal šios valstybės narės teisės aktus.

41      Todėl į antrąjį klausimą reikia atsakyti, jog iš dalies pakeista Direktyva 89/48 turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama kompetentingoms priimančiosios valstybės narės institucijoms neleisti asmeniui, esančiam tokioje situacijoje, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, laikyti kvalifikacinį egzaminą, siekiant užsiimti profesine advokato veikla, jeigu nėra įrodymų, kad jis atliko praktiką, reikalaujamą pagal šios valstybės narės teisės aktus.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

42      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:

1.      Asmuo, sėkmingai išlaikęs kvalifikacinį egzaminą, norėdamas užsiimti priimančiojoje valstybėje narėje reglamentuojama profesine advokato veikla ir turintis šioje valstybėje narėje išduotą diplomą, patvirtinantį, kad sėkmingai baigtos ne mažiau kaip trejų metų trukmės studijos po vidurinės mokyklos, bei po papildomų trumpesnių nei trejų metų studijų kitoje valstybėje narėje išduotą lygiavertį dokumentą, suteikiantį teisę šioje valstybėje narėje užsiimti reglamentuojama profesine advokato veikla, kurią jis faktiškai ten vykdė tuo metu, kai pateikė prašymą leisti laikyti kvalifikacinį egzaminą, gali remtis 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos, iš dalies pakeistos 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, nuostatomis.

2.      Direktyva 89/48, iš dalies pakeista Direktyva 2001/19, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama kompetentingoms priimančiosios valstybės narės institucijoms neleisti asmeniui, esančiam tokioje situacijoje, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, laikyti kvalifikacinį egzaminą, siekiant užsiimti profesine advokato veikla, jeigu nėra įrodymų, kad jis atliko praktiką, reikalaujamą pagal šios valstybės narės teisės aktus.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.