2010 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Halle (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Günter Fuß prieš Stadt Halle

(Byla C-243/09) (1)

(Socialinė politika - Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga - Direktyva 2003/88/CE - Darbo laiko organizavimas - Ugniagesiai, įdarbinti viešajame sektoriuje - Operatyvinė tarnyba - 6 straipsnio b punktas ir 22 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas - Maksimalus savaitės darbo laikas - Atsisakymas atlikti darbą, kurio trukmė didesnė nei šis laikas - Priverstinis perkėlimas į kitą tarnybą - Tiesioginis veikimas - Pasekmės nacionaliniams teismams)

2010/C 346/26

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht Halle

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Günter Fuß

Atsakovė: Stadt Halle

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Verwaltungsgericht Halle — 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 22 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas– Šią direktyvą pažeidžiantis nacionalinės teisės aktas, kuriame pareigūnams, dirbantiems profesionalių ugniagesių operatyvinėje tarnyboje, numatytas daugiau kaip 48 valandų darbo laikas per 7 dienų laikotarpį — Su šiuo darbo laiku nesutikusio pareigūno paskyrimas į to paties lygio pareigas administracijoje — Nuostolių sąvoka.

Rezoliucinė dalis

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 6 straipsnio b punktą reikia aiškinti taip: jam prieštarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pagal kurias viešojo sektoriaus darbdavys gali priverstinai perkelti į kitą tarnybą darbuotoją, operatyvinėje tarnyboje įdarbintą ugniagesiu, dėl to, kad jis paprašė pastarojoje tarnyboje laikytis minėtoje nuostatoje numatyto maksimalaus vidutinio savaitės darbo laiko. Aplinkybė, kad toks darbuotojas dėl šio perkėlimo nepatiria jokių specifinių nuostolių, be tų, kuriuos lemia minėto 6 straipsnio b punkto pažeidimas, šiuo atveju neturi jokios reikšmės.

(1)  OL C 233, 2009 9 26.