15.8.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 209/27

1.

Kai vartotojas pagal nuorodų teikimo internete už atlygį sutartį rezervuoja raktinį žodį, kurį nurodžius atliekant užklausą pateikiama nuoroda, siūlanti prisijungti prie svetainės, kurią naudoja šis vartotojas prekėms parduoti ar paslaugoms teikti, trečiajam asmeniui naudojant žymenį, ir atgaminanti ar pamėgdžiojanti registruotą prekių ženklą tapačioms ar panašioms prekėms nurodyti, be šio prekių ženklo savininko leidimo, ar tai savaime reiškia išimtinės teisės, kuri pastarajam garantuojama 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB (1) 5 straipsniu, pažeidimą?

2.

Ar 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktus reikia aiškinti taip, kad mokamos paslaugos teikėjas, teikiantis nuorodas, kuris skelbėjams leidžia vartoti raktinius žodžius, atgaminančius ar pamėgdžiojančius registruotus prekių ženklus, ir kuris pagal nuorodų teikimo sutartį pirmenybės tvarka sukuria ir skelbia pagal šiuos raktinius žodžius reklaminius saitus į svetaines, kuriose siūlomos prekės, tapačios arba panašios į tas, kurias žymi įregistruoti prekių ženklai, naudojasi šiais prekių ženklais ir jų savininkas turi teisę uždrausti tokį naudojimąsi?

3.

Darant prielaidą, kad toks naudojimas nėra naudojimas, kurį prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti pagal direktyvą ir (1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos) reglamentą ((EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (2)), ar mokamos paslaugos teikėją, teikiantį nuorodas, galima laikyti teikiančiu informacinės visuomenės paslaugas, kurios yra paslaugos gavėjo pateiktos informacijos saugojimas 2000 m. birželio 8 d. Direktyvos 2000/31/EB (3) 14 straipsnio prasme, todėl nebūtų galima reikalauti jo atsakomybės, jeigu prieš tai prekių ženklo savininkas jo neinformavo apie skelbėjo neteisėtai naudojamą žymenį?