Byla C‑198/08
Europos Komisija
prieš
Austrijos Respubliką
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 95/59/EB – Kiti nei apyvartos mokesčiai, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui – 9 straipsnio 1 dalis – Gamintojų ir importuotojų laisvė nustatyti maksimalias savo produktų mažmeninės prekybos kainas – Nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį nustatomos minimalios mažmeninės cigarečių ir susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainos – Pateisinimas – Visuomenės sveikatos apsauga – Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija“
Sprendimo santrauka
Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Kiti nei apyvartos mokesčiai, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui
(Tarybos direktyvos 95/59, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/10, 9 straipsnio 1 dalis)
Valstybė narė, kuri priima ir palieka galioti teisės normas, pagal kurias valstybė nustato minimalias mažmenines cigarečių ir susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainas, neįvykdo įsipareigojimų pagal Direktyvos 95/59 dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, iš dalies pakeistos Direktyva 2002/10, 9 straipsnio 1 dalį, jeigu ši sistema bet kuriuo atveju neleidžia atmesti galimybės, jog nustatyta minimali kaina turės neigiamos įtakos konkurenciniam pranašumui, kuris tam tikriems tabako gaminių gamintojams ar importuotojams galėtų atsirasti dėl mažesnės įsigijimo kainos. Tokia sistema, pagal kurią, be to, minimali kaina nustatoma vadovaujantis vidutine rinkos kaina, gali lemti kainų skirtumo tarp konkuruojančių produktų išnykimą ir šių kainų kitimą brangiausio gaminio linkme. Taigi ši sistema kelia grėsmę gamintojų ir importuotojų laisvei nustatyti maksimalią mažmeninę pardavimo kainą, kuri užtikrinama Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.
Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija taip pat negali turėti įtakos tokios sistemos suderinamumui su Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalimi, nes dėl apdoroto tabako kainų politikos ši konvencija nenumato susitariančiosioms šalims jokių konkrečių įpareigojimų ir joje tik aprašyti galimi sprendimai, siekiant atsižvelgti į nacionalinius sveikatos tikslus, kiek tai susiję su kova su tabako vartojimu. Šios konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje apsiribojama teiginiu, jog susitariančiosios šalys priima arba toliau taiko priemones, „galinčias apimti“ tabako gaminių mokesčių ir „prireikus“ kainų politikos įgyvendinimą.
Valstybės narės negali remtis EB 30 straipsniu Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalies pažeidimui pateisinti dėl žmonių gyvybės ir sveikatos apsaugos tikslo. EB 30 straipsnis negali būti suprantamas kaip leidžiantis kitokias priemones nei kiekybiniai importo ar eksporto apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės, numatyti EB 28 ir EB 29 straipsniuose.
Vis dėlto Direktyva 95/59 netrukdo valstybėms narėms imtis kovos su tabako vartojimu, kuri atitinka visuomenės sveikatos apsaugos tikslą.
(žr. 33–34, 38–39, 45 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. kovo 4 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Direktyva 95/59/EB – Kiti nei apyvartos mokesčiai, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui – 9 straipsnio 1 dalis – Gamintojų ir importuotojų laisvė nustatyti maksimalias savo produktų mažmeninės prekybos kainas – Nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį nustatomos minimalios mažmeninės cigarečių ir susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainos – Pateisinimas – Visuomenės sveikatos apsauga – Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija“
Byloje C‑198/08
dėl 2008 m. gegužės 14 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo
Europos Komisija, atstovaujama W. Mölls ir R. Lyal, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Austrijos Respubliką, atstovaujamą E. Riedl, J. Bauer ir C. Pesendorfer, nurodžiusią adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro trečiosios kolegijos pirmininko pareigas einantis antrosios kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai P Lindh, A. Rosas, U. Lõhmus ir A. Arabadjiev (pranešėjas),
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. birželio 18 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2009 m. spalio 22 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad priėmusi ir palikusi galioti teisės normas, pagal kurias valstybė nustato minimalias mažmenines cigarečių ir susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainas, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL L 291, p. 40; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 283), iš dalies pakeistos 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB (OL L 46, p. 26; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 35 t., p. 182, toliau – Direktyva 95/59), 9 straipsnio 1 dalį.
Teisinis pagrindas
Bendrijos teisės aktai
2 Direktyvos 95/59 antra, trečia ir septinta konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:
„2) kadangi [EB] sutarties tikslas yra sukurti ekonominę sąjungą, kurioje veiktų sveika konkurencija ir kuri savo savybėmis būtų panaši į vidaus rinką; kalbant apie apdorotą tabaką, minėtojo tikslo įgyvendinimas reiškia, kad šio sektoriaus produktų suvartojimui įtakos turinčių mokesčių taikymas valstybėse narėse neturi iškreipti konkurencijos sąlygų ir trukdyti laisvam produktų judėjimui Bendrijoje;
3) kadangi, kiek tai yra susiję su akcizais, struktūrų derinimas visų pirma turi užtikrinti, kad, taikant mokestį, nebus iškreipta konkurencija tai pačiai grupei priklausančiose atskirose apdoroto tabako kategorijose ir, atitinkamai, bus įgyvendintas valstybių narių nacionalinių rinkų atidarymas;
<…>
7) kadangi konkurencijai būtini poreikiai apima laisvai formuojamų kainų sistemą visose apdoroto tabako grupėse“.
3 Pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalį:
„Toliau išvardyti produktai yra laikomi apdorotu tabaku:
a) cigaretės;
b) cigarai ir cigarilės;
c) rūkomasis tabakas:
– susmulkintas tabakas, skirtas cigaretėms sukti,
– kitas rūkomasis tabakas;
kaip jis apibrėžtas 3–7 straipsniuose.“
4 Direktyvos 95/59 8 straipsnyje nustatyta:
„1. Bendrijoje pagamintoms, taip pat iš valstybių, nepriklausančių Bendrijai, importuotoms cigaretėms taikomas proporcinis akcizas, skaičiuojamas pagal maksimalią mažmeninę pardavimo kainą, įskaitant muitą, ir specifinis akcizas, skaičiuojamas produkto vienetui.
2. Proporcinio akcizo tarifas ir specifinio akcizo dydis turi būti vienodi visoms cigaretėms.
<…>“
5 Pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalį:
„Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris iš tabako gamina mažmeniniam pardavimui skirtus produktus, yra laikomas gamintoju.
Gamintojai arba prireikus jų atstovai ar įgaliotieji tarpininkai Bendrijoje ir tabako importuotojai iš valstybių, nepriklausančių Bendrijai, gali laisvai nustatyti maksimalią mažmeninę kiekvieno savo produkto pardavimo kainą kiekvienai valstybei narei, kurioje atitinkami produktai turi būti išleisti suvartoti.
Tačiau antroji pastraipa neriboja teisės įgyvendinti nacionalinės teisės normas dėl kainų lygių kontrolės arba nustatytų kainų laikymosi, jeigu minėtosios normos neprieštarauja Bendrijos teisės aktams.“
6 Aptariamos direktyvos 16 straipsnyje numatyta:
„1. Cigaretėms taikomo specifinio akcizo dydis nuo 1978 m. sausio 1 d. nustatomas, remiantis kiekvienų metų sausio 1 d. duomenimis apie populiariausiai kainų kategorijai priskiriamas cigaretes.
2. Specifinis akcizo komponentas neturi būti mažesnis kaip 5 % arba didesnis kaip 55 % visų mokesčių sumos, kuri skaičiuojama susumavus šioms cigaretėms taikomą proporcinį akcizą, specialų akcizą ir apyvartos mokestį.
<...>
5. Valstybės narės gali taikyti minimalų akcizą cigaretėms, parduodamoms žemesne kaina nei mažmeninė pardavimo kaina, cigaretėms, priskiriamoms didžiausią paklausą turinčių kainų grupei, jeigu toks akcizas neviršija didžiausią paklausą turinčių kainų grupei priskiriamoms cigaretėms taikomo akcizo sumos.“
7 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo (OL L 316, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 202) ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvoje 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo (OL L 316, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 13 t., p. 204), iš dalies pakeistose 2003 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2003/117/EB (OL L 333, p. 49; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 41 t., p. 430), nustatyti atitinkamai cigaretėms ir kitam nei cigaretės apdorotam tabakui taikomo mišraus akcizo tarifai ir (arba) minimalūs dydžiai. Direktyvoje 92/80 taip pat nustatytos tam tikros šiems gaminiams taikomo akcizo struktūros taisyklės.
8 2004 m. birželio 2 d. Tarybos sprendimu 2004/513/EB (OL L 213, p. 8) Bendrijos vardu buvo patvirtinta 2003 m. gegužės 21 d. Ženevoje pasirašyta Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija (toliau – PSO konvencija). Šios konvencijos 6 straipsnis „Kainodaros ir mokesčių priemonės tabako paklausai mažinti“ suformuluotas taip:
„1. Susitariančiosios šalys pripažįsta, kad kainodaros ir mokesčių priemonės – veiksmingas ir reikšmingas būdas sumažinti įvairių gyventojų grupių, ypač jaunų žmonių, tabako gaminių vartojimą.
2. Nepažeidžiant susitariančiųjų šalių suverenių teisių nustatyti ir formuoti savo mokesčių politiką, kiekviena susitariančioji šalis turi paisyti savo sveikatos politikos tikslų, kiek tai susiję su tabako gaminių vartojimo kontrole, ir priima ar prireikus toliau taiko priemones, galinčias apimti:
a) tabako produktų mokesčių ir prireikus kainų politikos įgyvendinimą, siekiant prisidėti prie sveikatos politikos tikslų, skirtų tabako gaminių vartojimui sumažinti, įgyvendinimo <...>
<...>“.
Nacionalinės teisės aktai
9 1995 m. birželio 30 d. Federalinio įstatymo dėl apdoroto tabako gamybos ir pateikimo į rinką bei dėl apdoroto tabako reklamos ir nerūkančių asmenų apsaugos (Tabako įstatymas) (Bundesgesetz über das Herstellen und das Inverkehrbringen von Tabakerzeugnissen sowie die Werbung für Tabakerzeugnisse und den Nichtraucherschutz (Tabakgesetz), BGBl. 431/1995), iš dalies pakeisto 2006 m. kovo 30 d. federaliniu įstatymu (BGBl. I, 47/2006), 2 straipsnio 4 dalyje numatyta:
„Federalinė sveikatos apsaugos, šeimos ir jaunimo reikalų ministrė, pasitarusi su federaliniu finansų ministru, tabako vartojimo prevencijos sumetimais, siekiant užtikrinti minimalų kainos lygį, įsakymu nustato minimalią mažmeninę apdoroto tabako pardavimo kainą. Platinti tabako produktus, parduodant mažesne nei ši minimali mažmeninė pardavimo kaina, draudžiama.“
10 2006 m. balandžio 27 d. Federalinės sveikatos apsaugos, šeimos ir jaunimo reikalų ministrės įsakymo dėl minimalių apdoroto tabako pardavimo kainų nustatymo siekiant užtikrinti minimalų kainų lygį (Verordnung der Bundesministerin für Gesundheit und Frauen über die Festsetzung des Mindestkleinverkaufspreises für Tabakerzeugnisse zur Sicherstellung eines Mindestpreisniveaus, BGBl. II, 171/2006) 1 straipsnyje nustatyta:
„Šiame įsakyme minimali mažmeninė pardavimo kaina reiškia kainą, už kurią mažesne apdoroto tabako gaminiai negali būti parduodami vartotojui.“
11 Pagal šio įsakymo 2 straipsnį:
„1. Minimali mažmeninė cigaretės pardavimo kaina yra ne mažesnė kaip 92,75 % vidutinės svertinės visų praėjusiais metais parduotų cigarečių kainos.
2. Minimalią mažmeninę vieno gramo susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainą sudaro ne mažiau kaip 90 % vidutinės svertinės viso praėjusiai metais parduoto vieno gramo susmulkinto tabako kainos.“
12 Pagal šio įsakymo 4 straipsnį minimalios mažmeninės pardavimo kainos pradeda galioti nuo 2006 m. gegužės 15 dienos.
Ikiteisminė procedūra
13 Suteikusi Austrijos Respublikai galimybę pateikti pastabas dėl tariamos Austrijos reglamentavimo dėl minimalių mažmeninių cigarečių ir susmulkinto tabako pardavimo kainų nustatymo neatitikties Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 daliai, 2007 m. birželio 27 d. raštu Komisija nusiuntė šiai valstybei narei pagrįstą nuomonę, ragindama įvykdyti įsipareigojimus pagal šią nuostatą per du mėnesius nuo minėtos nuomonės gavimo. Manydama, kad, atsižvelgiant į Austrijos Respublikos atsakymą, situacija tebėra nepatenkinama, Komisija pareiškė šį ieškinį.
Dėl ieškinio
Šalių argumentai
14 Anot Komisijos, Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalimi įtvirtinamas principas, pagal kurį gamintojai ir importuotojai turi teisę laisvai nustatyti maksimalias mažmenines apdoroto tabako pardavimo kainas. Tačiau nagrinėjamu Austrijos reglamentavimu, įtvirtinant minimalių, netiesiogiai nustatytų mažmeninių cigarečių ir susmulkinto tabako pardavimo kainų sistemą, šių gaminių gamintojams ir importuotojams draudžiama parduoti juos už mažesnę kainą nei šios minimalios kainos ir taip ribojama jų kainų nustatymo laisvė. Taigi šis reglamentavimas prieštarauja minėtai Bendrijos teisės nuostatai.
15 Nacionalinis reglamentavimas nėra pateisinamas su visuomenės sveikatos apsauga susijusias sumetimais. Komisijos teigimu, Bendrijos teisės aktų leidėjas jau buvo atsižvelgęs į juos, priimdamas direktyvas dėl tabako akcizų. Nesant maksimalių mišraus akcizo tarifų, Bendrijos taisyklės dėl tabako gaminių apmokestinimo leidžia valstybėms narėms padidinti tokio apmokestinimo lygį ir taip išlaikyti pakankamai dideles kainas, siekiant sumažinti tabako vartojimą. Taigi mokesčių politikos pakanka pageidaujamam visuomenės sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti.
16 Anot Komisijos, vidutinės svertinės kainos, nustatytos Austrijoje kaip minimalios mažmeninės nagrinėjamų tabako gaminių pardavimo kainos, susiformuoja ne dėl rinkos procesų, o dėl valdžios institucijų veiksmų, kaip tik skirtų šiems procesams neutralizuoti. Šios situacijos niekaip nekeičia aplinkybė, jog šios minimalios kainos aritmetiškai apskaičiuojamos pagal vidutines rinkoje stebėtas kainas. Be to, tikrai negarantuojama, kad ši minimalių kainų sistema konkurenciją veikia mažiau nei kitų valstybių narių sistemos, nagrinėtos ankstesniuose Teisingumo Teismo sprendimuose. Iš Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalies išplaukiantis draudimas nustatyti minimalių apdoroto tabako kainų sistemas bet kuriuo atveju nesuponuoja įsikišimo, kuris susijęs su kiekviena tokių sistemų, atsižvelgiant į ją pagrindžiantį reglamentavimą, masto įvertinimo.
17 Komisija taip pat mano, kad EB 93 straipsnis sudaro pakankamą teisinį pagrindą ir Direktyvos 95/599 9 straipsniui. Šios direktyvos mokestinis pobūdis negali leisti valstybėms narėms nepaisyti jos nuostatų dėl to, kad šios valstybės narės siekia kitų tikslų, be kita ko, – visuomenės sveikatos apsaugos. Be to, suderintoje srityje valstybės narės negali remtis EB 30 straipsniu.
18 Dar Komisija teigia, jog Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalis yra suderinama su PSO konvencija, nes šia konvencija susitariančiosios šalys nėra įpareigojamos nustatyti minimalių tabako gaminių kainų. Anot Komisijos, jeigu būtų kitaip, ši direktyva būtų buvusi pakeista, o to neįvyko. Be to, ši konvencija nesuteikia valstybėms narėms teisės, kuria jos galėtų remtis Bendrijos atžvilgiu, pasirinkti mokesčių ar kainų politikos, nes šis klausimas priklauso Bendrijos vidaus funkcionavimo sričiai.
19 Galiausiai, 2002 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijos 2003/54/EB dėl rūkymo prevencijos ir iniciatyvų tabako kontrolei pagerinti (OL L 22, 2003, p. 31) nuostatos, į kurias daro nuorodą Austrijos Respublika, nėra privalomos ir bet kuriuo atveju negali būti aiškinamos kaip skatinančios pažeisti Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalį.
20 Anot Austrijos Respublikos, minimalių kainų nustatymo sistema yra vienintelė veiksminga ir garantuota priemonė, siekiant operatyviai reaguoti į tabako gaminių, su kuriais susijęs nagrinėjamas nacionalinis reglamentavimas, kainų griūtį vykstant kainų karui. Jos nuomone, mokestinėms priemonėms tabako sektoriuje veikiantys ūkio subjektai gali priešintis, nes šios priemonės neužkerta kelio pardavimui dempingo kainomis, siekiant pritraukti naujų vartotojų grupių patiriant laikinų finansinių nuostolių. Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia neribotos teisės laisvai nustatyti kainas. Konkrečiai kalbant, ši nuostata neatima iš valstybių narių galimybės imtis tinkamų ir būtinų priemonių, skirtų visuomenės sveikatos apsaugai EB 30 straipsnio prasme užtikrinti.
21 Austrijos Respublika taip pat tvirtina, kad nagrinėjama minimalių kainų sistema negali iškraipyti konkurencijos, nes iš tikrųjų šias kainas nustato rinka, o kompetentingas ministras tik vadovaujasi vidutinėmis rinkos kainomis kaip referenciniu pagrindu. Todėl ši sistema yra mažesnio masto įsikišimas nei valstybių narių nuostatos, be kita ko, nagrinėtos 2000 m. spalio 19 d. Sprendime Komisija prieš Graikiją (C‑216/98, Rink. p. I‑8921) ir 2002 m. vasario 27 d. Sprendime Komisija prieš Prancūziją (C‑302/00, Rink. p. I‑2055), kuriose, pavyzdžiui, buvo numatytas mažiausiai 20 % kainos padidinimas, palyginti su galiojančiomis kainomis. Su nacionaline priemone susijusio įsikišimo mastas taip pat reikšmingas vertinant šios priemonės proporcingumą, jeigu būtina patikrinti, ar nėra mažiau ribojančių priemonių numatytam tikslui pasiekti.
22 Anot šios valstybės narės, Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į jos teisinį pagrindą, t. y. EB 93 straipsnį, kuris nesuteikia teisės siekti su mokesčių teise nesusijusių tikslų arba riboti tokių tikslų įgyvendinimą, turi būti aiškinama siaurai. Taigi valstybės narės turi teisę nustatyti tokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį, kurį mano esant tinkamą, bei imtis adekvačių ir būtinų priemonių šiam lygiui pasiekti, tarp kurių gali būti minimalių tabako gaminių kainų nustatymas. Todėl gamintojų ir importuotojų laisvė nustatyti apdoroto tabako kainą gali būti įgyvendinama tik neperžengiant apibrėžtų valstybių narių sveikatos politikos ribų.
23 Be to, Direktyva 95/59 turi būti aiškinama atsižvelgiant į naujausią teisės raidą, t. y., viena vertus, į PSO konvencijos 6 straipsnio 2 dalies a punktą ir, kita vertus, į Rekomendacijos 2003/54 7 punktą. Tačiau į šias nuostatas, leidžiančias pasitelkti minimalių kainų sistemas, nėra atsižvelgta Teisingumo Teismo praktikoje šioje srityje.
24 Galiausiai, Austrijos Respublika teigia, kad direktyvose dėl apdoroto tabako akcizų numatyti mechanizmai neleidžia valstybėms narėms panaudoti akcizų kaip priemonės pakankamai aukštam kainų lygiui užtikrinti, siekiant sumažinti tabako vartojimą. Viena vertus, šios direktyvos apriboja galimybę padidinti akcizą vien pigiausiai mažmeninėje prekyboje parduodamoms cigaretėms kartu nedarant įtakos kitų kategorijų cigarečių apmokestinimui. Kita vertus, gamintojai ir importuotojai galėtų nuspręsti neperkelti mokesčių naštos į galutinę kainą. Be to, toks padidinimas gali lemti nelegalios pasienio prekybos suaktyvėjimą.
Teisingumo Teismo vertinimas
25 Pirmiausia reikia priminti, jog iš Direktyvos 95/59 trečios konstatuojamosios dalies išplaukia, jog ji priimta apdoroto tabako akcizų struktūrų derinimo politikos srityje, kurios tikslas – išvengti konkurencijos iškraipymo tai pačiai grupei priklausančiose atskirose apdoroto tabako kategorijose ir taip pasiekti valstybių narių nacionalinių rinkų atvėrimą.
26 Šiuo tikslu šios direktyvos 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Bendrijoje pagamintoms, taip pat iš valstybių, nepriklausančių Bendrijai, importuotoms cigaretėms taikomas proporcinis akcizas, skaičiuojamas pagal maksimalią mažmeninę pardavimo kainą, įskaitant muitą, ir specifinis akcizas, skaičiuojamas produkto vienetui (minėto Sprendimo Komisija prieš Graikiją 19 punktas).
27 Be to, iš Direktyvos 95/59 septintos konstatuojamosios dalies matyti, jog konkurencijai būtini poreikiai apima laisvai formuojamų kainų sistemą visose apdoroto tabako grupėse.
28 Šiuo atžvilgiu šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamintojai arba prireikus jų atstovai ar įgaliotieji tarpininkai Bendrijoje ir tabako importuotojai iš valstybių, nepriklausančių Bendrijai, gali laisvai nustatyti maksimalią mažmeninę kiekvieno savo produkto pardavimo kainą, kad tarp jų iš tikrųjų veiktų konkurencija (minėto Sprendimo Komisija prieš Graikiją 20 punktas). Ši nuostata skirta užtikrinti, kad nustatant proporcinio akcizo bazę tabako gaminiams, t. y. maksimalią šių gaminių mažmeninę pardavimo kainą, būtų taikomos tos pačios taisyklės visose valstybėse narėse. Kaip savo išvados 40 punkte pažymėjo generalinė advokatė, ja taip pat siekiama apsaugoti minėtų ūkio subjektų laisvę, leidžiančią jiems veiksmingai pasinaudoti konkurenciniu pranašumu dėl galimos mažesnės gaminio įsigijimo kainos.
29 Vis dėlto, jeigu minimalią mažmeninę pardavimo kainą nustato valdžios institucijos, maksimali gamintojų ar importuotojų nustatyta mažmeninė pardavimo kaina bet kuriuo atveju negalės būti mažesnė nei tokia privaloma minimali kaina. Taigi reglamentavimas, kuriuo nustatoma tokia minimali kaina, gali turėti neigiamos įtakos konkurenciniams santykiams ir trukdyti tam tikriems gamintojams ar importuotojams pasinaudoti pranašumu dėl mažesnės gaminio įsigijimo kainos, siekiant pasiūlyti patrauklesnę mažmeninę pardavimo kainą.
30 Taigi minimalių mažmeninių apdoroto tabako pardavimo kainų sistema negali būti pripažinta atitinkančia Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalį, jeigu ji nėra organizuota taip, kad bet kuriuo atveju būtų išvengta neigiamos įtakos konkurenciniam pranašumui, kuris tam tikriems tokių gaminių gamintojams ar importuotojams galėtų atsirasti dėl mažesnės įsigijimo kainos, ir kartu konkurencijos iškraipymo atsiradimo (žr. 2010 m. kovo 4 d. sprendimų Komisija prieš Prancūziją, C‑197/08, Rink p. I‑0000, 38 punktą ir Komisija prieš Airiją, C‑221/08, Rink p. I‑0000, 41 punktą).
31 Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia išnagrinėti ieškinyje ginčijamą nacionalinį reglamentavimą.
32 Šiuo reglamentavimu Austrijos rinkoje veikiantiems gamintojams ir importuotojams nustatoma minimali mažmeninė cigarečių pardavimo kaina, atitinkanti 92,75 % vidutinės svertinės visų praėjusiais metais parduotų cigarečių kainos, ir susmulkinto tabako pardavimo kaina, atitinkanti 90 % vidutinės svertinės vieno gramo viso praėjusiai metais parduoto susmulkinto tabako kainos.
33 Ši sistema bet kuriuo atveju neleidžia atmesti galimybės, jog nustatyta minimali kaina turės neigiamos įtakos konkurenciniam pranašumui, kuris tam tikriems tabako gaminių gamintojams ar importuotojams galėtų atsirasti dėl mažesnės įsigijimo kainos. Atvirkščiai, kaip per posėdį pabrėžė Komisija, o šiuo klausimu Austrijos Respublika jos argumentų nepaneigė, tokia sistema, pagal kurią, be to, minimali kaina nustatoma vadovaujantis vidutine rinkos kaina, gali lemti kainų skirtumo tarp konkuruojančių produktų išnykimą ir šių kainų kitimą brangiausio gaminio linkme. Taigi ši sistema kelia grėsmę gamintojų ir importuotojų laisvei nustatyti maksimalią mažmeninę pardavimo kainą, kuri užtikrinama Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.
34 Dėl PSO konvencijos pasakytina, kad, kaip savo išvados 50 ir 51 punktuose pažymi generalinė advokatė, dėl apdoroto tabako kainų politikos ši konvencija nenumato susitariančiosioms šalims jokių konkrečių įpareigojimų ir joje tik aprašyti galimi sprendimai, siekiant atsižvelgti į nacionalinius sveikatos tikslus, kiek tai susiję su kova su tabako vartojimu. Šios konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje apsiribojama teiginiu, jog susitariančiosios šalys priima arba toliau taiko priemones, „galinčias apimti“ tabako gaminių mokesčių ir „prireikus“ kainų politikos įgyvendinimą.
35 Taip pat jokios konkrečios išvados apie minimalių kainų sistemos pasitelkimą negalima daryti ir iš Rekomendacijos 2003/54, kuri, be to, nėra privaloma. Ištrauka, į kurią daro nuorodą Austrijos Respublika, paprasčiausiai išreiškia idėją, kad didelės tabako gaminių kainos sumažina tabako vartojimą.
36 Bet kuriuo atveju, kaip matyti iš šio sprendimo 30 punkto, pagal Direktyvą 95/59 nedraudžiama taikyti kainų politikos, jeigu ji neprieštarauja šios direktyvos tikslams, be kita ko, tikslui užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui tai pačiai grupei priklausančiose atskirose apdoroto tabako kategorijose.
37 Austrijos Respublika taip pat tvirtina, kad nagrinėjama minimalių kainų sistema pateisinama EB 30 straipsnyje numatytu žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugos tikslu. Anot šios valstybės narės, mokesčių pakėlimas negali užtikrinti pakankamai didelių tabako gaminių kainų, nes tokį padidinimą galėtų absorbuoti gamintojai ar importuotojai, paaukodami dalį savo pelno maržos ar net parduodami nuostolingai.
38 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad EB 30 straipsnis negali būti suprantamas kaip leidžiantis kitokias priemones nei kiekybiniai importo ar eksporto apribojimai ir lygiaverčio poveikio priemonės, numatyti EB 28 ir EB 29 straipsniuose (šiuo klausimu žr. minėto 2002 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija prieš Prancūziją 33 punktą). Tačiau šioje byloje Komisija nesirėmė pastarųjų nuostatų pažeidimu.
39 Vis dėlto Direktyva 95/59 netrukdo Austrijos Respublikai imtis kovos su tabako vartojimu, kuri atitinka visuomenės sveikatos apsaugos tikslą.
40 Be to, negalima sakyti, jog šioje direktyvoje į šį tikslą nebuvo atsižvelgta dėl to, kad ji buvo priimta EB 93 straipsnio pagrindu.
41 Kaip nurodyta Direktyvos 2002/10, kuria paskutinį kartą iš dalies pakeista Direktyva 95/59/EB, kurios 9 straipsnis vis dėlto liko nepakeistas, septintoje konstatuojamojoje dalyje, EB sutartyje ir konkrečiai EB 152 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje reikalaujama, kad visos Bendrijos politikos ir veiksmų nustatymas bei įgyvendinimas užtikrintų aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą.
42 Toje pačioje konstatuojamojoje dalyje taip pat patikslinama, jog apmokestinimo lygis yra pagrindinis veiksnys nustatant tabako produktų kainas, o tai, savo ruožtu, turi įtakos vartotojų rūkymo įpročiams. Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad mokesčių teisės aktai yra svarbi ir veiksminga priemonė kovojant su šių gaminių vartojimu ir todėl apsaugant visuomenės sveikatą (2006 m. spalio 5 d. Sprendimo Valeško, C‑140/05, Rink. p. I‑10025, 58 punktas) ir kad tikslo užtikrinti, kad būtų nustatytos didelės šių gaminių kainos, galima adekvačiai siekti didesniu šių gaminių apmokestinimu, nes dėl akcizo padidinimo anksčiau ar vėliau turės padidėti mažmeninės pardavimo kainos, kartu nedarant neigiamos įtakos kainų nustatymo laisvei (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Komisija prieš Graikiją 31 punktą).
43 Taip pat pasakytina, kad jeigu valstybės narės pageidauja galutinai užkirsti kelią bet kokiai gamintojų ar importuotojų galimybei, kad ir laikinai, absorbuoti mokesčių poveikį mažmeninei apdoroto tabako pardavimo kainai parduodant nuostolingai, jos, be kita ko, gali uždrausti parduoti apdoroto tabako gaminius už kainą, kuri būtų mažesnė nei įsigijimo kainos ir visų mokesčių suma, taip sudarant šiems gamintojams ir importuotojams visas galimybes veiksmingai pasinaudoti konkurenciniu pranašumu dėl galimų mažesnių įsigijimo kainų (žr. minėtų 2010 m. kovo 4 d. sprendimų Komisija prieš Prancūziją 53 punktą ir Komisija prieš Airiją 55 punktą).
44 Iš visų pirmiau išdėstytų argumentų išplaukia, kad Komisijos ieškinys tenkintinas.
45 Tad konstatuotina, kad priėmusi ir palikusi galioti teisės normas, pagal kurias valstybė nustato minimalias mažmenines cigarečių ir susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainas, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 95/59 9 straipsnio 1 dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir Austrijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
1. Priėmusi ir palikusi galioti teisės normas, pagal kurias valstybė nustato minimalias mažmenines cigarečių ir susmulkinto tabako, skirto cigaretėms sukti, pardavimo kainas, Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui, iš dalies pakeistos 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB, 9 straipsnio 1 dalį.
2. Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.