26.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/27


2007 m. lapkričio 16 d.Philip Morris Products SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. rugsėjo 12 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-140/06 Philip Morris Products prieš VRDT

(Byla C-497/07 P)

(2008/C 22/52)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Philip Morris Products SA, atstovaujama advokatų T. van Innis ir C. S. Moreau

Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Ieškovės reikalavimai

Panaikinti ginčijamą sprendimą.

Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 4 straipsnį ir 7 straipsnio 1 dalies b punktą. Pirmuoju kaltinimu ji kaltina Pirmosios instancijos teismą savo įvertinimą grindus neigiama nuomone apie tą prekių ženklo rūšį, kuriai priklauso prašomas įregistruoti prekės ženklas. Nuspręsdamas, kad vartotojai neturi įpročio daryti prielaidą dėl prekių kilmės atsižvelgdami į jų ar jų pakuotės formą, Pirmosios instancijos teismas ėmėsi konstatuoti faktus neturėdamas jokio mokslinio pagrindo ir iškraipė žmogui būdingą bendrą ženklų ir konkrečiai formos supratimą.

Apeliantė Pirmosios instancijos teismą taip pat kaltina atlikus klaidingą teisinį vertinimą to, kaip prekės ženklą supranta suinteresuotoji visuomenė. Ši klaida buvo padaryta dėl to, kad Pirmosios instancijos teismas, pirma, prekės ženklo naudojimą įsivaizdavo tik jį vaizduojant ant cigarečių pakelio tuo tarpu kai tam tikros prekės pakuotės forma visuomenei gali būti pristatyta daugeliu kitų būdų, pavyzdžiui, reklaminėje medžiagoje naudojant jos grafinį ar trimatį atvaizdą. Antra, vertinimo klaida buvo padaryta ir dėl to, kad Pirmosios instancijos teismas prekės ženklo sąvoką susiaurino iki tos jo dalies, kurią suvokia potencialus pirkėjas prieš pat ją pirkdamas, nors prekės ženklu suinteresuotąją visuomenę sudaro visi tie, kurie gali su juo susidurti jį įprastai naudojant, kas gali apimti ir produkto reklamą prieš jį įsigyjant, o taip pat produkto naudojimą ar vartojimą jau jį įsigijus.

Trečia, paskutiniu kaltinimu apeliantė teigia, kad ginčijamo sprendimo motyvai buvo prieštaringi.


(1)  OL 1994, L 11, p. 1.