Keywords
Summary

Keywords

Laisvas kapitalo judėjimas – Apribojimai – Mokesčių teisės aktai – Pelno mokestis

(EB 56 straipnis)

Summary

Tokiomis aplinkybėmis, kai kapitalo bendrovė rezidentė turi mažiau negu 10 % kitos kapitalo bendrovės rezidentės kapitalo dalių ir patiria pelno sumažėjimą dėl šios bendrovės kapitalo dalių nuvertėjimo iš dalies, EB 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia normą, pagal kurią draudimas išskaityti pelno sumažėjimą, susijusį su tokiomis kapitalo dalimis, turimų bendrovės ne rezidentės kapitalo dalių atžvilgiu įsigalioja anksčiau nei turimų bendrovės rezidentės kapitalo dalių atžvilgiu.

Iš tiesų toks skirtingas vertinimas, priklausantis nuo kapitalo investavimo vietos, gali atgrasyti akcininką investuoti kapitalą į kitoje valstybėje narėje įsteigtą bendrovę ir sukelti ribojantį poveikį kitose valstybėse įsteigtoms bendrovėms, kliudydamas joms gauti kapitalo iš atitinkamos valstybės narės. Be to, žinojimas, kad galimybė sumažinti apmokestinamąjį pelną iš dalies nurašant vertę anksčiau išnyks turimų bendrovės ne rezidentės kapitalo dalių atžvilgiu nei bendrovės rezidentės kapitalo dalių atžvilgiu, gali atgrasyti atitinkamą bendrovę išlaikyti bendrovės ne rezidentės kapitalo dalis ir paskatinti jas perleisti greičiau nei turimas bendrovės rezidentės kapitalo dalis. Šiuo atveju nelabai svarbu, kad skirtingas vertinimas egzistavo tik ribotą laiką, nes vien ši aplinkybė nekliudo skirtingam vertinimui sukelti didelį poveikį ir realiai apriboti laisvą kapitalo judėjimą.

Kalbant apie bendrovės rezidentės galimybę iš apmokestinamųjų pajamų išskaityti pelno sumažėjimą iš dalies nurašius kapitalo dalis atsižvelgiant į tai, ar jos yra bendrovės rezidentės, ar ne rezidentės, skirtingas vertinimas nepagrindžiamas objektyviai skirtingomis situacijomis.

Tokio skirtingo vertinimo nepateisina valstybėms narėms, įgyvendinančioms pereinamojo laikotarpio tvarką, kad suderintų nacionalinio pelno mokesčio sistemą su Bendrijos teise ir pašalintų galimo diskriminavimo atvejus, suteikta veiksmų laisvė. Iš tiesų šios veiksmų laisvės ribas lemia pagrindinių laisvių, konkrečiu atveju – laisvo kapitalo judėjimo, laikymasis.

Net jei pereinamojo laikotarpio tvarką galima pagrįsti teisėtu siekiu užtikrinti nenutrūkstantį perėjimą nuo buvusios tvarkos prie naujos ir net jei egzistuoja argumentai, leidžiantys paaiškinti, kodėl nauji teisės aktai pradėti taikyti vėliau bendrovėms, turinčioms bendrovių rezidenčių kapitalo dalių, šie argumentai negali pateisinti skirtingo nepalankaus bendrovių, turinčių bendrovių ne rezidenčių kapitalo dalių, vertinimo.

Šio skirtingo vertinimo nepateisina ir būtinybė užtikrinti mokesčių sistemos darną, nes prielaida, kad iš kapitalo dalių perleidimo gautas pajamas vėliau galima atleisti nuo mokesčio, darant prielaidą, jog gauta pakankamai pelno, nėra mokesčių darna pagrįstas argumentas, kuris galėtų pateisinti atsisakymą iš karto išskaityti bendrovių, turinčių bendrovių ne rezidenčių kapitalo dalių, patirtus nuostolius.

Kalbant apie būtinybę užtikrinti mokestinės kontrolės veiksmingumą, toks privalomasis bendrojo intereso pagrindas bet kuriuo atveju nėra svarbus, jei turimų bendrovių ne rezidenčių kapitalo dalių nuvertėjimą lemia akcijų kurso kritimas biržoje.

(žr. 27–29, 35, 49–50, 54–56 punktus ir rezoliucinę dalį)