TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2008 m. lapkričio 13 d. ( *1 )
„Viešieji pirkimai — Sutarčių sudarymo tvarka — Viešųjų paslaugų koncesija — Komunos kabelinės televizijos tinklo eksploatavimo koncesija — Komunos sudaryta koncesijos sutartis su kooperatine komunų bendrove — Skaidrumo pareiga — Sąlygos — Koncesiją suteikiančio subjekto vykdoma koncesininko kontrolė, analogiška jo paties tarnybų kontrolei“
Byloje C-324/07
dėl 2007 m. liepos 3 d.Conseil d'État (Belgija) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2007 m. liepos 12 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Coditel Brabant SA
prieš
Uccle komuną (Commune d’Uccle),
Briuselio sostinės regioną (Région de Bruxelles-Capitale),
dalyvaujant
Société Intercommunale pour la Diffusion de la Télévision (Brutélé),
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai A. Ó Caoimh, J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), J. Klučka ir A. Arabadjiev,
generalinė advokatė V. Trstenjak,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. balandžio 9 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
— |
Coditel Brabant SA, atstovaujamos advokatų F. Tulkens ir V. Ost, |
— |
Uccle komunos, atstovaujamos advokato P. Coenraets, |
— |
Société Intercommunale pour la Diffusion de la Télévision (Brutélé), atstovaujamos advokatų N. Fortemps ir J. Bourtembourg, |
— |
Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J. C. Halleux, padedamo advokato B. Staelens, |
— |
Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma ir J. Möller, |
— |
Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. Wissels ir Y. de Vries, |
— |
Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos B. Stromsky ir D. Kukovec, |
susipažinęs su 2008 m. birželio 4 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl EB 43 ir 49 straipsnių, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo dėl pilietybės principų bei iš jų išplaukiančios skaidrumo pareigos išaiškinimo. |
2 |
Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp Coditel Brabant SA (toliau – Coditel) ir Uccle komunos, Briuselio sostinės regiono bei Société Intercommunale pour la Diffusion de la Télévision (Brutélé) (toliau – Brutélé) dėl to, kad Uccle komuna kabelinės televizijos tinklo valdymo teisę suteikė kooperatinei komunų bendrovei. |
Teisinis pagrindas
Nacionalinės teisės aktai
3 |
1986 m. gruodžio 22 d. Įstatyme dėl komunų asociacijų (1987 m. birželio 26 d.Moniteur belge, p. 9909, toliau – įstatymas dėl komunų asociacijų) nurodyta: „Laikydamosi šiame įstatyme numatytų sąlygų, siekdamos konkrečių komunos interesų kelios komunos gali steigti asociacijas. Tokios asociacijos toliau vadinamos komunų asociacijomis.“ |
4 |
Šio įstatymo 3 straipsnyje numatyta: „Komunų asociacija yra viešosios teisės reglamentuojamas juridinis asmuo. Neatsižvelgiant į jos teisinę formą ir tikslą, ji nevykdo komercinės veiklos.“ |
5 |
Šio įstatymo 10 straipsnis išdėstytas taip: „Kiekviena komunų asociacija turi visuotinį susirinkimą, valdytojų tarybą ir komisarų kolegiją.“ |
6 |
Pagal šio įstatymo 11 straipsnį: „Neatsižvelgiant į skirtingų šalių įnašus į įstatinį kapitalą, komunos išsaugo balsų daugumą ir pirmininkauja įvairiuose komunų asociacijų valdymo ir kontrolės organuose.“ |
7 |
Įstatymo dėl komunų asociacijų 12 straipsnyje nurodyta: „Komunų asociacijų visuotinio susirinkimo narius skiria kiekvienos komunos taryba iš komunos tarybos narių, burmistro ir jo pavaduotojų. Visuotiniame susirinkime kiekvienos komunos balsų skaičius atitinka jos turimą akcijų skaičių.“ |
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
8 |
Nuo 1969 m. iki 1999 m. Uccle komuna savo teritorijoje leido Coditel įrengti ir eksploatuoti kabelinės televizijos tinklą. 1999 m. spalio 28 d. ši komuna nusprendė išpirkti šį tinklą nuo 2000 m. sausio 1 dienos. |
9 |
Šiuo tikslu tuo pačiu 1999 m. spalio 28 d. Sprendimu Uccle komuna pradėjo konkursą, siekdama su būsimu koncesininku sudaryti koncesijos sutartį dėl tinklo eksploatavimo. Paraiškas dalyvauti konkurse pateikė keturios bendrovės, įskaitant Coditel. |
10 |
2000 m. gegužės 25 d. Uccle komuna nusprendė nesudaryti kabelinės televizijos tinklo koncesijos sutarties ir šį tinklą parduoti. |
11 |
2000 m. rugsėjo 15 d.Bulletin des Adjudications buvo paskelbtas kvietimas potencialiems pirkėjams teikti pasiūlymus. Penkios bendrovės, įskaitant Coditel, pateikė savo pirkimo pasiūlymus. Kooperatinė komunų bendrovė Brutélé Uccle komunai pateikė ne pirkimo pasiūlymą, o pasiūlymą į ją įstoti kaip asocijuotajai narei. |
12 |
Nusprendusi, kad keturi iš penkių pasiūlymų yra nepriimtini ir vieninteliame priimtiname Coditel pasiūlyme nurodyta kaina neįprastai maža, 2000 m. lapkričio 23 d. Sprendimu Uccle komuna nusprendė neparduoti savo kabelinės televizijos tinklo. |
13 |
Be to, tuo pačiu 2000 m. lapkričio 23 d. Sprendimu Uccle komuna nusprendė įstoti į komunų bendrovę Brutélé, perleisdama jai kabelinės televizijos tinklo valdymo teisę. |
14 |
Šio sprendimo motyvuose, be kita ko, buvo pateikti šie argumentai: „Kadangi Brutélé Uccle komunai siūlo, jei bus nuspręsta prisijungti, jai vienai įkurti eksploatavimo pasektorį ir suteikti savarankiškumą priimant sprendimus. Kadangi šis savarankiškumas konkrečiai susijęs su:
Kadangi šiuo pagrindu:
Kadangi Brutélé įsipareigoja aptarnauti visą Uccle tinklą ir padidinti tinklo pajėgumą, kad daugiausia per vienerius metus, komunai pageidaujant, būtų galima sukurti visas šias paslaugas:
Kadangi siūlomą metinį mokestį sudaro:
|
15 |
Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Uccle komuna turėjo įsigyti 76 Brutélé akcijas, už kiekvieną sumokėdama 200000 BEF. Be to, ši komuna paprašė suteikti jai galimybę bet kuriuo momentu vienašališkai išstoti iš šios komunų asociacijos; ši galimybė jai buvo suteikta. |
16 |
Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad Brutélé yra kooperatinė komunų bendrovė, kurios nariai yra komunos, ir kad tai yra komunų asociacija, kurią išimtinai sudaro tik komunos. Privatūs subjektai negali būti jos nariai. Valdytojų tarybą sudaro komunų atstovai (daugiausia 3 iš kiekvienos komunos), paskirti iš komunų atstovų sudaryto visuotinio susirinkimo. Valdytojų taryba naudojasi didžiausiais įgaliojimais. |
17 |
Be to, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad komunos suskirstytos į du sektorius, kurių vienas jungia Briuselio regiono komunas; šiuos sektorius galima suskirstyti į pasektorius. Kiekviename sektoriuje sudaroma sektoriaus taryba, kurią sudaro visuotinio susirinkimo, posėdžiaujančio atskirose grupėse, atstovaujančiose kiekvieno sektoriaus akcijų savininkams, komunos siūlymu paskirti valdytojai. Valdytojų taryba sektorių tarybai gali perduoti savo turimus įgaliojimus, kiek tai susiję su pasektorio problemomis, pavyzdžiui, tarifų taikymo tvarka, darbų ir investicijų programa, jų finansavimu, reklamos kampanija, taip pat, kiek tai susiję su bendromis įvairiems eksploatavimo sektorių sudarantiems pasektoriams būdingomis problemomis. Kiti Brutélé organai pagal įstatus yra visuotinis susirinkimas, kurio sprendimai privalomi visiems asociacijos nariams, generalinis direktorius, ekspertų kolegija, kurią sudaro komunų tarnautojai, kurių yra po vieną kiekvienam valdytojui ir kurie turi juos konsultuoti, bei komisarų-revizorių kolegija. Generalinį direktorių, ekspertus ir komisarus skiria arba valdytojų taryba, arba visuotinis susirinkimas. |
18 |
Be to, sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad Brutélé didžiąją dalį savo veiklos vykdo kartu su savo nariais. |
19 |
2001 m. sausio 22 d.Coditel pareiškė ieškinį Conseil d’État (Belgija) dėl 2000 m. lapkričio 23 d. Sprendimo, kuriuo Uccle komuna įstojo į Brutélé, panaikinimo. Šiame ieškinyje Coditel šiai komunai pareiškė kaltinimus dėl įstojimo į Brutélé, kuriai buvo suteikta kabelinės televizijos tinklo valdymo teisė, nepalyginus tokio sprendimo teikiamos naudos su nauda, kuri būtų kilusi sudarius kabelinės televizijos tinklo koncesijos sutartį su kitu ūkio subjektu. Coditel tvirtino, kad taip veikdama Uccle komuna pažeidė Bendrijos teisėje įtvirtintą nediskriminavimo principą ir skaidrumo pareigą. |
20 |
Brutélé atmeta šį kaltinimą ir teigia, jog ji yra „tikroji“ komunų asociacija, kurios veikla skirta tik jos narėms komunoms, ir kad jos įstatai Uccle komunai, kaip eksploatavimo pasektoriui, leidžia šiame pasektoryje nedelsiant ir tiksliai kontroliuoti Brutélé veiklą, o ši kontrolė prilygsta jos vidaus tarnybų kontrolei. |
21 |
Conseil d’État mano, kad Uccle komunos narystė Brutélé Bendrijos teisės prasme yra ne viešasis paslaugų pirkimas, o viešųjų paslaugų koncesija. Nors tokiai koncesijai Bendrijos „viešųjų pirkimų“ direktyvos netaikomos, remiantis 2000 m. gruodžio 7 d. Teisingumo Teismo sprendime Telaustria ir Telefonadress (C-324/98, Rink. p. I-10745) minima Teisingumo Teismo praktika, nediskriminavimo dėl pilietybės principas įpareigoja sudarant koncesijos sutartį laikytis skaidrumo pareigos. Laikydamasi Bendrijos teisės reikalavimų, iš principo Uccle komuna turėjo paskelbti konkursą, kad įvertintų, ar jos kabelinės televizijos paslaugų koncesijos sutarties sudarymas su kitais ūkio subjektais nėra naudingesnė nei jos galiausiai pasirinkta alternatyva. Conseil d’État klausia, ar šių Bendrijos teisėje nustatytų reikalavimų galima nesilaikyti vadovaujantis 1999 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimu Teckal (C-107/98, Rink. p. I-8121), pagal kurį šie reikalavimai netaikomi, jeigu koncesiją suteikianti institucija kontroliuoja koncesininką ir šis didžiąją dalį savo veiklos vykdo kartu su ja. |
22 |
Tokiomis aplinkybėmis Conseil d’État nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos klausimus:
|
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo ir antrojo klausimų
23 |
Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis ir antrasis klausimai yra susiję, juos reikia nagrinėti kartu. |
24 |
Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad įstodama į Brutélé Uccle komuna jai suteikė savo kabelinės televizijos tinklo valdymo teisę. Taip pat matyti, kad Brutélé atlyginimą gauna ne iš komunos, o jį sudaro šiuo tinklu besinaudojančių asmenų mokamos įmokos. Šis atlyginimo būdas leidžia manyti, kad tai yra viešųjų paslaugų koncesija. (2005 m. spalio 13 d. Sprendimas Parking Brixen, C-458/03, Rink. p. I-8585, 40 punktas). |
25 |
Viešųjų paslaugų koncesijų sutartims netaikoma klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms galiojusi 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 209, p. 1). Nepaisant to, jog ši direktyva tokioms sutartims netaikoma, jas sudarantys viešosios valdžios subjektai privalo laikytis pagrindinių EB sutarties normų, nediskriminavimo dėl pilietybės ir vienodo požiūrio principų bei iš jų išplaukiančio skaidrumo principo (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Telaustria ir Telefonadress 60–62 punktus; 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo Coname, C-231/03, Rink. p. I-7287, 16–19 punktus). Skaidrumo reikalavimas nebūtinai įpareigoja skelbti konkursą, tačiau koncesiją suteikianti institucija privalo užtikrinti kiekvienam galimam koncesininkui pakankamą viešumo laipsnį, leidžiantį atverti viešųjų paslaugų koncesijas konkurencijai bei kontroliuoti koncesijos suteikimo procedūros nešališkumą (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Telaustria ir Telefonadress 62 punktą bei minėto sprendimo Coname 21 punktą). |
26 |
Tačiau EB 12, 43 ir 49 straipsniuose nustatytos taisyklės ir jomis konkrečiai išreikšti bendrieji principai netaikomi, jeigu koncesiją suteikianti institucija kontroliuoja koncesininką analogiškai kaip savo tarnybas ir jeigu šis subjektas didžiąją dalį savo veiklos vykdo kartu su valdžios institucija ar institucijomis, kuriai jis priklauso (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Teckal 50 punktą ir minėto sprendimo Parking Brixen 62 punktą). |
27 |
Kiek tai susiję su antrąja sąlyga, nacionalinis teismas sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodė, kad Brutélé didžiąją dalį savo veiklos vykdė kartu su savo nariais. Todėl reikia išnagrinėti pirmosios sąlygos turinį, t. y. ar koncesiją suteikiantis viešosios valdžios subjektas (-ai) kontroliuoja koncesininką analogiškai kaip savo tarnybas. |
28 |
Vertinant, ar koncesiją suteikiantis viešosios valdžios subjektas kontroliuoja koncesininką analogiškai kaip savo paties tarnybas, reikia atsižvelgti į visas teisės aktų nuostatas ir reikšmingas aplinkybes. Iš šio vertinimo turi išplaukti, kad koncesiją suteikiantis viešosios valdžios subjektas kontroliuoja koncesininką taip, jog gali daryti įtaką jo sprendimams. Kalbama apie galimybę daryti lemiamą įtaką koncesininko strateginiams tikslams ir svarbiems sprendimams (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Parking Brixen 65 punktą ir 2006 m. gegužės 11 d. Sprendimo Carbotermo ir Consorzio Alisei, C-340/04, Rink. p. I-4137, 36 punktą). |
29 |
Kaip matyti iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, reikia išnagrinėti šias atitinkamas aplinkybes: pirma, tai, kad koncesininkas turi kapitalą, antra, sprendimų priėmimo organų sudėtį bei, trečia, valdytojų tarybai suteiktų įgaliojimų apimtį. |
30 |
Kalbant apie pirmąją šių aplinkybių, reikia priminti, kad koncesiją suteikiantis viešosios valdžios subjektas negali kontroliuoti koncesininko analogiškai kaip savo tarnybų, jeigu privačiai įmonei priklauso šio koncesininko kapitalo dalis (šiuo klausimu žr. 2005 m. sausio 11 d. Sprendimo Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. p. I-1, 49 punktą). |
31 |
Atvirkščiai, tai, kad koncesiją suteikiančiam viešosios valdžios subjektui, vienam ar kartu su kitais viešosios valdžios subjektais, priklauso visas bendrovės koncesininkės kapitalas, iš principo gali reikšti, kad viešosios valdžios subjektas šią bendrovę kontroliuoja analogiškai kaip savo tarnybas (minėto sprendimo Carbotermo ir Consorzio Alisei 37 punktas ir 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimo Asemfo, C-295/05, Rink. p. I-2999, 57 punktas). |
32 |
Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje koncesininkas – tai kooperatinė komunų bendrovė, kurios nariai yra komunos ir kad tai komunų asociacija, kurią išimtinai sudaro tik komunos, o privatūs subjektai negali būti jos nariai. |
33 |
Antra, iš bylos medžiagos matyti, kad Brutélé valdytojų tarybą sudaro komunų atstovai, renkami iš komunų atstovų sudarytame visuotiniame susirinkime. Šiuos atstovus pagal Įstatymo dėl komunų asociacijų 12 straipsnį skiria kiekvienos komunos taryba iš komunos tarybos narių, burmistro ir jo pavaduotojų. |
34 |
Tai, kad Brutélé sprendimų priėmimo organus sudaro jos narių, viešosios valdžios subjektų, atstovai, reiškia, kad šie subjektai kontroliuoja Brutélé sprendimų priėmimo organus ir taip gali daryti lemiamą įtaką jos strateginiams tikslams ir svarbiems sprendimams. |
35 |
Trečia, iš bylos medžiagos matyti, kad Brutélé valdytojų taryba turi didžiausius įgaliojimus. Būtent ji nustato tarifus. Be to, ji turi teisę, nors ir neprivalo, pavesti kiekvieno sektoriaus ar pasektorio tarybai išspręsti šio sektoriaus ar pasektorio problemą. |
36 |
Taigi kyla klausimas, ar dėl šios priežasties Brutélé tapo orientuota į rinką ir įgijo savarankiškumą, dėl kurio susilpnėjo jos narių, viešosios valdžios subjektų, vykdoma kontrolė. |
37 |
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Brutélé buvo įsteigta ne kaip akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė, galinti siekti nuo jos akcininkų nepriklausančių tikslų, bet kaip kooperatinė komunų bendrovė, kuriai taikomas įstatymas dėl komunų asociacijų. Be to, pagal šio įstatymo 3 straipsnį komunų asociacijos negali vykdyti komercinės veiklos. |
38 |
Iš šio įstatymo, kurį papildo Brutélé įstatai, matyti, jog šios bendrovės tikslas – įgyvendinti komunos intereso užduotį, dėl kurios ji ir buvo įsteigta, ir kad ja nesiekiama kitų nei jos narių, viešosios valdžios institucijų, siekiamų tikslų. |
39 |
Su sąlyga, kad faktines aplinkybes turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, darytina išvada, jog, nepaisant didelių valdytojų tarybos įgaliojimų apimties, Brutélé neturi tokio savarankiškumo, kad jos narės komunos negalėtų jos kontroliuoti analogiškai kaip savo tarnybų. |
40 |
Šie argumentai a fortiori taikomi, kai sektoriaus ar pasektorio valdytojai su kooperatinės komunų bendrovės veikla susijusius sprendimus priima laikydamiesi valdytojų tarybos suteiktų įgaliojimų. Kai viena ar kelios komunos narės pripažįstamos sudarančiomis šios bendrovės veiklos sektorių ar pasektorių, šių komunų vykdoma sektoriaus ar pasektorio taryboms pavestų klausimų kontrolė yra dar griežtesnė nei vykdoma kartu su visais šios bendrovės nariais per plenarinius organus. |
41 |
Iš to, kas išdėstyta, su sąlyga, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikrins faktus, kiek tai susiję su nagrinėjamos kooperatinės komunų bendrovės savarankiškumo apimtimi, darytina išvada, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, tokios kooperatinės komunų bendrovės narių, viešosios valdžios subjektų, per įstatuose numatytus organus vykdomą šios bendrovės priimamų sprendimų kontrolę galima pripažinti kaip leidžiančią jiems kontroliuoti bendrovę analogiškai kaip savo tarnybas. |
42 |
Todėl į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti taip:
|
Dėl trečiojo klausimo
43 |
Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar kai viešosios valdžios subjektas įstoja į kooperatinę komunų bendrovę, kurios visi nariai yra viešosios valdžios subjektai, siekdamas jai pavesti viešosios paslaugos valdymo teisę, tam, kad šioje bendrovėje dalyvaujančių valdžios subjektų vykdomą jos kontrolę būtų galima pripažinti analogiška jų tarnybų kontrolei, ją turi vykdyti kiekvienas šių viešosios valdžios subjektų, ar jie kontrolę gali vykdyti kartu, prireikus sprendimus priimdami balsų dauguma. |
44 |
Viena vertus, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką kai koncesininką valdo keli viešosios valdžios subjektai, sąlyga, susijusi su didžiąja dalimi jos veiklos, gali būti įvykdyta atsižvelgiant į šios bendrovės vykdomą veiklą kartu su visais šiais subjektais (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Carbotermo ir Consorzio Alisei 70 ir 71 punktus ir minėto sprendimo Asemfo 62 punktą). |
45 |
Šią teismų praktiką pagrindžiančius motyvus atitiktų pripažinimas, kad sąlyga, jog viešosios valdžios subjektai vykdo kontrolę, taip pat gali būti laikoma įvykdyta atsižvelgus į viešosios valdžios subjektų kartu vykdomą jiems priklausančio koncesininko kontrolę. |
46 |
Pagal teismų praktiką reikalaujama, kad koncesiją suteikiantis subjektas koncesininką kontroliuotų analogiškai kaip savo tarnybas, tačiau nebūtina, kad ši kontrolė sutaptų visais atžvilgiais (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Parking Brixen 62 punktą). Svarbu, kad koncesininkas būtų veiksmingai kontroliuojamas, bet kontrolė nebūtinai turi būti individuali. |
47 |
Kita vertus, kai keli viešosios valdžios subjektai nusprendžia vykdyti su viešosiomis paslaugomis susijusias užduotis per bendrą koncesininką, paprastai neįmanoma, kad tik vienas šių subjektų kontroliuotų koncesininko priimamus sprendimus, nebent jam priklausytų didžioji dalis šio koncesininko kapitalo. Reikalauti, kad panašiu atveju viešosios valdžios subjekto vykdoma kontrolė būtų individuali, reikštų, kad daugeliu atvejų, kai šis subjektas ketintų prisijungti prie iš kitų viešosios valdžios subjektų sudaryto susivienijimo, kaip antai kooperatinės komunų bendrovės, turėtų būti skelbiamas konkursas. |
48 |
Tačiau toks rezultatas būtų nesuderinamas su Bendrijos viešųjų pirkimų ir koncesijų normų sistema. Iš tiesų priimta, kad viešosios valdžios subjektas turi galimybę įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis savo paties administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo naudotis išorinių, jo tarnyboms nepriklausančių, įmonių paslaugomis (minėto sprendimo Stadt Halle ir RPL Lochau 48 punktas). |
49 |
Tokia galimybe imtis savo priemonių įgyvendinti su viešosiomis paslaugomis susijusias užduotis viešosios valdžios subjektai gali naudotis ir bendradarbiaudami su kitais viešosios valdžios subjektais (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Asemfo 65 punktą). |
50 |
Todėl reikia pripažinti, kad kai keliems viešosios valdžios subjektams priklauso koncesininkas, kuriam jie patiki vykdyti vieną iš savo su viešosiomis paslaugomis susijusių užduočių, jie šį koncesininką gali kontroliuoti ir veikdami kartu. |
51 |
Kalbant apie kolegialų organą, sprendimo priėmimo procedūra, t. y. kad jis priimamas balsų dauguma, neturi reikšmės. |
52 |
Tokios išvados nepaneigia ir minėtas sprendimas Coname. Akivaizdu, kad šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, jog 0,97 % kapitalo yra per mažai, kad savivaldybė galėtų kontroliuoti koncesininko vykdomos viešosios paslaugos administravimą (žr. minėto sprendimo Coname 24 punktą). Vis dėlto šiame minėto sprendimo punkte Teisingumo Teismas nesiekė atsakyti į klausimą, ar tokią kontrolę galima vykdyti veikiant kartu. |
53 |
Be to, vėliau priimtame sprendime Asemfo (56–61 punktai) Teisingumo Teismas pripažino, kad tam tikromis aplinkybėmis sąlyga dėl viešosios valdžios subjekto vykdomos kontrolės gali būti laikoma įvykdyta, kai šis subjektas turi tik 0,25 % viešosios įmonės kapitalo. |
54 |
Todėl į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip, kad kai viešosios valdžios subjektas įstoja į kooperatinę komunų bendrovę, kurios visi nariai yra viešosios valdžios subjektai, siekdamas jai perduoti viešosios paslaugos valdymo teisę, valdžios subjektų, esančių šios bendrovės nariais, vykdoma šios bendrovės kontrolė tam, kad būtų laikoma analogiška jų pačių tarnybų kontrolei, gali būti vykdoma šiems valdžios subjektams veikiant kartu, prireikus priimant sprendimus balsų dauguma. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia: |
|
|
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.