1.

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą Conseil d’État (Prancūzija) prašo Teisingumo Teismo išaiškinti 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ( 2 ) I priedo 6.6 punkto a papunktį.

2.

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Association nationale pour la protection des eaux et rivières (toliau – ANPER-TOS) ir Association OABA prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateiktus ieškinius dėl 2005 m. rugpjūčio 10 d. Dekreto Nr. 2005-989, kuriuo iš dalies keičiama klasifikuotų įrenginių nomenklatūra ( 3 ), panaikinimo.

3.

Iš esmės, visų pirma, prašoma nustatyti, ar putpelės, kurapkos ir balandžiai turi būti laikomi paukščiais, kuriems taikoma Direktyva 96/61, kurioje nustatoma išankstinių intensyvaus paukščių auginimo įrenginių, kuriuose yra daugiau nei 40000 vietų, leidimų suteikimo tvarka. Antra, jei atsakymas būtų teigiamas, siekiama išsiaiškinti, ar Dekrete Nr. 2005-989 nustatyta vadinamoji „gyvūnų ekvivalentų“ nacionalinė sistema, pagal kurią gyvūnų kiekis nustatomas pagal jų ekskretų realiai išskiriamo azoto kiekį, naudojamą apskaičiuojant ribinę vertę, nuo kurios įrenginiams turi būti taikoma išankstinio leidimo tvarka, neprieštarauja Direktyvai 96/61.

4.

Direktyvos 96/61 1 straipsnyje nustatyta:

„Šios direktyvos tikslas yra pasiekti integruotą taršos, kurią sukelia I priede išvardintos veiklos rūšys, prevenciją ir kontrolę. Ji nustato priemones, įskaitant ir atliekų tvarkymo priemones, skirtas užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ir žemę, kuris atsiranda dėl aukščiau nurodytos veiklos, arba, jei tai neįgyvendinama, jam mažinti siekiant aukšto aplinkos apsaugos lygio ir nepažeidžiant 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 175, p. 40) ir kitų atitinkamų Bendrijos nuostatų.“

5.

Direktyvos 96/61 2 straipsnyje „Sąvokos“ nustatyta:

„Šioje direktyvoje:

<…>

<…>“

6.

Direktyvos 96/61 4 straipsnyje nustatyta:

„Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad nė vienas naujas įrenginys nebūtų eksploatuojamas be leidimo, išduodamo pagal šią direktyvą <…>“.

7.

Direktyvos 96/61 5 straipsnyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės, nepažeisdamos konkrečių Bendrijos teisės aktų, imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, vadovaudamosi 6 ir 8 straipsnių reikalavimais arba atitinkamai peržiūrėdamos ir prireikus atnaujindamos sąlygas, pasirūpintų leidimais, kad ne vėliau kaip po aštuonerių metų nuo tos dienos, kai įsigaliojo ši direktyva, esami įrenginiai dirbtų pagal 3, 7, 9, 10 ir 13 straipsnių, 14 straipsnio pirmosios ir antrosios įtraukų bei 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

2.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių taikyti 1, 2, 11, 12 straipsnių, 14 straipsnio trečiosios įtraukos ir 15 straipsnio 1, 3 bei 4 dalių, 16, 17 straipsnių ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatas esamiems įrenginiams nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos.“

8.

Tos pačios direktyvos 9 straipsnyje „Leidimo sąlygos“ nustatyta:

„1.   Siekdamos aukšto aplinkos apsaugos lygio saugant orą, vandenį ir žemę, valstybės narės garantuoja, kad į leidimą būtų įtraukiamos visos priemonės, reikalingos 3 ir 10 straipsnių leidimų išdavimo reikalavimams įvykdyti.

<…>

3.   Į leidimą įtraukiamos teršalų išmetimo ribinės vertės, ypač teršalų, išvardintų III priede, kurie gali būti dideliais kiekiais išmetami iš atitinkamo įrenginio, atsižvelgiant į jų savybes ir į galimybę pernešti taršą iš vienos terpės į kitą (vandenį, orą ir žemę). <…> Prireikus ribinės vertės gali būti pridedamos arba pakeičiamos lygiaverčiais parametrais arba techninėmis priemonėmis.

Pagal šią straipsnio dalį nustatant teršalų išmetimo ribines vertes I priedo 6.6 punkte išvardintiems įrenginiams, atsižvelgiama į praktinius sumetimus, atitinkančius šių įrenginių kategorijas.

4.   Nepažeidžiant 10 straipsnio, teršalų išmetimo ribinės vertės ir lygiaverčiai parametrai bei techninės priemonės, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje, yra grindžiamos geriausiais prieinamais gamybos būdais, nenustatant kokio nors vieno metodo ar konkrečios technologijos, bet atsižvelgiant į atitinkamo įrenginio technines galimybes, jo geografinę padėtį ir vietos aplinkos sąlygas. Visais atvejais į leidimo sąlygas įtraukiamos nuostatos dėl tolimosios arba tarpvalstybinės taršos sumažinimo iki minimumo, kurios garantuotų aukštą aplinkos apsaugos lygį.

<…>“

9.

Direktyvos 96/61 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Komisija organizuoja keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir atitinkamų pramonės šakų apie geriausius prieinamus gamybos būdus, su jais susijusį monitoringą ir jų pokyčius. Komisija kas treji metai paskelbia keitimosi informacija rezultatus.“

10.

Direktyvos 96/61 18 straipsnyje nustatyta:

„1.   Komisijos siūlymu, Taryba nustato teršalų išmetimo ribines vertes Sutartyje nurodyta tvarka:

ir

dėl kurių reikia imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu, ypač keičiantis informacija, kaip apibrėžta 16 straipsnyje.

2.   Jeigu Bendrijos teršalų išmetimo ribinės vertės pagal šią direktyvą nenustatytos, I priede išvardytiems įrenginiams taikomos atitinkamos teršalų išmetimo ribinės vertės, nustatytos II priede išvardytose direktyvose ir kituose Bendrijos teisės aktuose, kaip minimalios ribinės vertės pagal šią direktyvą.

<…>“

11.

Direktyvos 96/61 I priedo „1 straipsnyje nurodytų pramoninės veiklos rūšių kategorijos“ 6.6 punkte nustatyta:

„Intensyvaus paukščių <…> auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip:

<…>“

12.

Direktyvos 96/61 III priede „Pagrindinių teršiančių medžiagų, į kurias reikia atsižvelgti, jei jos svarbios nustatant teršalų išmetimo ribines vertes, rodyklė“ nustatyta:

„Oras

<…>

2. Azoto oksidai ir kiti azoto turintys junginiai

<…>

5. Metalai ir jų junginiai

<…>

Vanduo

<…>

2. Fosforo organiniai junginiai

<…>

7. Metalai ir jų junginiai

<…>

11. Medžiagos, sukeliančios eutrofikacijos procesą (ypač nitratai ir fosfatai)

<…>“

13.

Pagal Dekreto Nr. 2005-989 1 straipsnį lentelė, kurioje nustatyta klasifikuotų įrenginių nomenklatūra <…>, tampa šio dekreto I priedu.

14.

Dekreto Nr. 2005-989 I priedo 2111 skyriuje nustatyta:

„Paukščiai, medžiojamieji paukščiai (su auginimu, pardavimu ir pan. susijusi veikla), išskyrus konkrečias veiklos sritis, nurodytas kituose skyriuose:

Pastaba. Paukščiai ir medžiojamieji paukščiai skaičiuojami pagal tokias gyvūnų ekvivalentais išreikštas vertes:

putpelė = 0,125,

balandis, kurapka = 0,25,

mėsinis viščiukas = 0,75,

lengvasis viščiukas = 0,85,

višta, standartinis viščiukas, kokybės ženklu paženklintas viščiukas, ekologiškas viščiukas, vištelė, višta dedeklė, veislinė višta, fazanas, perlinė višta, didžioji antis = 1,

sunkusis viščiukas = 1,15,

kepti skirta antis, priverstinai lesinama antis, veislinė antis = 2,

lengvasis kalakutas = 2,20,

vidutinio dydžio kalakutas, veislinis kalakutas, žąsis = 3,

sunkusis kalakutas = 3,50,

priverstinai lesinamas plėvialetenis paukštis = 7.“

15.

Remiantis sprendimu dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog ANPER-TOS teigia, kad Dekrete Nr. 2005-989 nustatyta skaičiavimo tvarka prieštarauja Direktyvai 96/61, o Ministère de l’é cologie, du Développement et de l’Aménagement durables mano, kad, pirma, minėtoje direktyvoje tarp paukščių, kuriems ji taikoma, nenurodytos putpelės, kurapkos ir balandžiai ir, antra, gyvūnų ekvivalentų vertės buvo apskaičiuotos tam, kad būtų galima geriau atsižvelgti į įvairių rūšių gyvūnų ekskretų realiai išskiriamo azoto kiekį.

16.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal Direktyvą 96/91 intensyvaus paukščių auginimo įrenginiams, kuriuose yra daugiau kaip 40000 vietų, turi būti taikoma leidimų tvarka ir kad šioje direktyvoje, priešingai nei kituose paukščiams taikomuose Bendrijos teisės aktuose, į kurių atitinkamą taikymo sritį, atsižvelgiant į atvejį, įtraukiamos arba neįtraukiamos putpelės, kurapkos ir balandžiai, neapibrėžiama sąvoka „paukštis“.

17.

Esant tokioms aplinkybėms ir manydamas, kad klausimas, ar intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40000 vietų, turi būti naudojami putpelėms, kurapkoms ir balandžiams, sudaro rimtų keblumų, Conseil d’État atidėjo bylos nagrinėjimą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl klausimo, ar „Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunktis <…> turi <…> būti aiškinamas, pirma, taip, kad jis taikomas putpelėms, kurapkoms ir balandžiams, ir, antra, teigiamai atsakius į šį klausimą, kad pagal jį leidžiama priimti nuostatas, pagal kurias leidimų kvotos būtų skaičiuojamos taikant „gyvūnų ekvivalentų“ sistemą, kuri nustato gyvūnų skaičių vienoje vietoje pagal rūšis tam, kad būtų atsižvelgta į įvairių rūšių gyvūnų ekskretų realiai išskiriamo azoto kiekį.“

18.

ANPER-TOS, Association France Nature Environnement, į pagrindinę bylą įstojusi šalis, Prancūzijos ir Graikijos vyriausybės bei Komisija Teisingumo Teismui pateikė rašytines pastabas pagal Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį. Per 2008 m. rugsėjo 18 d. vykusį posėdį šios šalys taip pat pateikė žodines pastabas, išskyrus ieškovę ir į bylą įstojusią šalį, kurių atstovai posėdyje nedalyvavo.

19.

Kaip nustatė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remiantis Direktyvos 96/61 ir jos I priedo 6.6 punkto a papunkčio nuostatomis intensyvaus paukščių auginimo įrenginiams, kuriuose yra daugiau nei 40000 vietų, turi būti taikoma išankstinių leidimų tvarka.

20.

Tačiau, kaip matyti iš to paties sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Dekretu Nr. 2005-989 klasifikuotų įrenginių nomenklatūros 2111 skyriuje nustatyta 30000 gyvūnų ekvivalentų leidimo kvota paukščių ir medžiojamųjų paukščių ūkiams, nustatant skaičiavimo koeficientą, kuris yra 0,125 putpelėms, 0,25 kurapkoms ir balandžiams. Šis skaičiavimo metodas, grindžiamas tuo, kad būtų galima geriau atsižvelgti į įvairių rūšių gyvūnų ekskretų realiai išskiriamo azoto kiekį, suteikia galimybę didesniam nei 40000 putpelių, kurapkų ar balandžių ūkiui veikti taikant išankstinio pranešimo tvarką. Tiksliau sakant, putpelių auginimo įrenginių išankstinio leidimo tvarka bus taikoma tik tada, kai bus viršyta 240000 gyvūnų riba, o kurapkų ar balandžių auginimo įrenginių atveju ji bus taikoma tik viršijus 120000 paukščių ribą ( 4 ).

21.

Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunkčio taikymo sritis apibrėžta trimis kumuliatyviais elementais: turi būti auginama intensyviai, ūkyje turi būti auginami paukščiai ir įrenginiuose turi būti daugiau kaip 40000 vietų.

22.

Akivaizdu, kad Direktyvoje 96/61 neapibrėžiama nei sąvoka „intensyvus auginimas“, nei terminai „paukštis“ ir „vietos“.

23.

Kalbėdama apie intensyvų auginimą, Prancūzijos vyriausybė Teisingumo Teismui pateiktose pastabose teigia, kad putpelės, kurapkos ir balandžiai dėl laukinės kilmės negali būti auginami intensyviai kaip naminės paukščių rūšys, pavyzdžiui, vištos ar antys, todėl joms negalima taikyti Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunkčio.

24.

Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas dėl Direktyvoje 96/61 vartojamų terminų „paukštis“ ir „vietos“ aiškinimo kilo dėl prielaidos, jog Dekrete Nr. 2005-989 išvardytos putpelės, kurapkos ir balandžiai gali būti auginami intensyviai. Sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuose visai nenurodoma, kad dėl šios faktinės aplinkybės šalys ginčijosi pagrindinėje byloje.

25.

Tačiau, remiantis nusistovėjusia teismo praktika, vykstant EB 234 straipsnyje numatytam procesui, grindžiamam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo kompetencijos atskyrimu, bet koks nagrinėjamų faktinių aplinkybių vertinimas yra nacionalinio teismo kompetencija ir Teisingumo Teismas, atskirdamas Bendrijos ir nacionalinių teismų kompetenciją, privalo atsižvelgti į sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis pateikti prejudiciniai klausimai ( 5 ).

26.

Taigi siūlau Teisingumo Teismui nenagrinėti Prancūzijos vyriausybės pateikto prieštaravimo, pagal kurį putpelių, kurapkų ir balandžių nebūtų įmanoma auginti intensyviai.

27.

Jei Teisingumo Teismas vis dėlto nuspręstų, kad šį klausimą reikia svarstyti, Prancūzijos vyriausybės pateiktas prieštaravimas bet kuriuo atveju man atrodo nepagrįstas.

28.

Iš tikrųjų negalima a priori teigti, kad dabar arba ateityje negalėtų egzistuoti putpelių, balandžių ir kurapkų ūkiai, kurie taiko intensyvaus auginimo metodus, nebent būtų tinkamai pagrįstų įrodymų, kurių šioje byloje nepateikta. Paprasčiausia Prancūzijos vyriausybės pateikta aplinkybė, kad Prancūzijos putpelių ir balandžių ūkiuose vidutiniškai yra po 3000 gyvūnų, dar nereiškia, kad kai kurie šiuos gyvūnus auginantys ūkiai negali viršyti Direktyvoje 96/61 nustatytos 40000 vietų ribos.

29.

Tiesa, intensyvusis ūkis vertinamas ne tik pagal ūkyje esančių gyvūnų skaičių. Kaip teigia ieškovė ir į bylą įstojusi šalis bei Prancūzijos vyriausybė, jis apibūdinamas remiantis ir kitais kriterijais, kaip antai: gyvūnų tankumas kvadratiniame metre, galimybės vaikščioti gryname ore nebuvimas, auginimas pakėlus virš žemės (garduose) ar pramoninių auginimo metodų taikymas, pavyzdžiui, auginimo automatizavimas. Šiuo atveju atkreipiu dėmesį, kad remiantis ieškovės pagrindinėje byloje ANPER-TOS Teisingumo Teismui pateiktu 1985 m. rugsėjo 18 d. ministerijos nutarimu ( 6 ) dėl žemės ūkio įmonių ekonominio tvarumo, pagal kurį joms suteikiama teisė į įvairią finansinę ir socialinę paramą, mažiausias įrenginio plotas auginant virš žemės yra 200000 parduodamų gyvų putpelių ir 120000 parduodamų paskerstų putpelių. Tiesa, kaip per posėdį pareiškė Prancūzijos vyriausybė, tame ministerijos nutarime aiškiai neapibrėžiama, ar esami ūkiai yra intensyvūs, ar ne. Tačiau man atrodo, kad tas dokumentas gali būti svarbus faktinis rodiklis, kad šių paukščių intensyvus auginimas, kaip tai liudija auginimas virš žemės, a priori gali būti taikomas Prancūzijoje ir gali viršyti Direktyvoje 96/61 nurodytą 40000 vietų ribą. Tai, kas taikoma putpelėms, taip pat gali būti taikoma ir aiškiai tame nutarime nurodytiems balandžiams arba kurapkoms.

30.

Esant tokioms aplinkybėms reikia išsiaiškinti, ką reiškia Direktyvoje 96/61 neapibrėžta sąvoka „paukštis“.

31.

Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar ši sąvoka turi būti aiškinama plačiai, kaip teigia ieškovė ir į bylą pagrindinę bylą įstojusi šalis bei Komisija, ar siaurai, kaip teigia Prancūzijos vyriausybė.

32.

Mano nuomone, atsakymas į šį klausimą visų pirma priklauso nuo Direktyvos 96/61 bendros struktūros ir tikslo, kaip nustatyta teismo praktikoje ( 7 ).

33.

Dėl pirmojo punkto reikėtų atkreipti dėmesį, kad Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunktyje vartojamas bendrinis terminas „paukštis“, apskritai reiškiantis visus paukščius, auginamus dėl kiaušinių ar mėsos ( 8 ), labai skiriasi nuo to punkto b ir c papunkčių, kuriuose kalbama atitinkamai apie „mėsines kiaules (daugiau kaip 30 kg)“ ir „paršavedes“, formuluotės. Per posėdį Komisija nurodė, jog minėto 6.6 punkto a papunktyje vartojamas bendrinis terminas „paukštis“ dėl to, kad nereikėtų vardyti visų paukščių rūšių, kurioms gali būti taikoma Direktyva 96/61, nes bet koks išvardijimas dažnai, tiesą sakant, kone visada, būna neišsamus.

34.

Nagrinėjant Direktyvos 96/61 tikslą, mano nuomone, turėtų būti linkstama prie plataus sąvokos „paukštis“ aiškinimo. Šiuo atžvilgiu būtina priminti, kad minėtos direktyvos tikslas yra nustatyti bendras atmosferos, vandens ir dirvožemio taršos integruotos prevencijos ir kontrolės taisykles, siekiant išvengti, kad taikant skirtingus požiūrius nebūtų skatinama įvairių aplinkos terpių teršalų kaita ( 9 ). Šis integruotas požiūris įgyvendinamas atitinkamai koordinuojant didelį taršos potencialą turinčių pramoninių įrenginių leidimų suteikimo tvarką ir sąlygas, o tai sudaro galimybę pasiekti aukščiausią visos aplinkos apsaugos lygį, todėl į sąlygas bet kuriuo atveju reikia įtraukti nuostatas, susijusias su tolimosios arba tarpvalstybinės taršos mažinimu, ir užtikrinti aukštą visos aplinkos apsaugos lygį ( 10 ).

35.

Iš to matyti, kad Direktyvos 96/61 tikslas yra platus.

36.

Taigi, mano nuomone, nebūtų laikomasi šio tikslo, jei „paukščio“ sąvoka būtų suprantama siaurai, siekiant išvengti Direktyvoje 96/61 nustatyto leidimo tvarkos ir sąlygų taikymo tam tikroms pramoninių įrenginių kategorijoms, kaip antai įrenginiams, kurie skirti putpelėms, kurapkoms ar balandžiams intensyviai auginti, nepaisant to, kad šiuose įrenginiuose būtų viršyta Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunktyje nurodyta riba ir jie galėtų tapti didelės ir nevaldomos atmosferos, vandens ir (arba) dirvožemio taršos šaltiniais.

37.

Atsižvelgiant į šias pastabas, mano nuomone, nereikėtų pateikti savo nuomonės dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo inicijuotos diskusijos, kurioje taip pat nesutaria Teisingumo Teismui pastabas pateikusios šalys, dėl kituose gyvūnų sveikatos politikos ( 11 ) ir aplinkosaugos ( 12 ) srityse priimtų Bendrijos dokumentų sąvokos „paukštis“ svarbos.

38.

Tačiau jei Teisingumo Teismas turėtų nuspręsti, kad, kaip teigia Prancūzijos vyriausybė ir Komisija, aiškinant Direktyvos 96/61 sąvoką „paukštis“ būtų galima pasitelkti Direktyvą 85/337 būtent dėl to, kad šių dviejų teisės aktų tikslas yra tas pats ( 13 ), mano nuomone, vis tiek nebūtų prieita prie išvados, kaip teigia Prancūzijos vyriausybė, kad Direktyva 96/61 turėtų būti taikoma tik viščiukams ir vištoms. Tiesa, Direktyvos 85/337 I priedo 17 punkto a papunktyje reikalaujama atlikti išankstinį tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą projektų, susijusių su intensyviam paukščių auginimui skirtais įrenginiais, kuriuose yra daugiau nei 85000 vietų viščiukams arba daugiau nei 60000 vietų vištoms, vertinimą. Tačiau Direktyva 85/337 taikoma ne tik minėtiems įrenginiams, nes, remiantis tos direktyvos II priedo 1 punkto e papunkčiu, ji taikoma ir projektams, susijusiems su „intensyvaus auginimo įrenginiais (I priede nenurodytiems projektams)“. Nors šiame priede išvardytų projektų nereikia sistemingai iš anksto vertinti pagal Direktyvos 85/337 4 straipsnio 2 dalį, Direktyva 85/337 vis dėlto taikoma visiems intensyvaus auginimo įrenginiams, taigi įskaitant ir tuos, kuriuose auginami Direktyvos 85/337 I priedo 17 punkto a papunktyje neišvardyti paukščiai. Todėl remiantis Direktyvos 85/337 nuostatomis negalima teigti, kad Direktyva 96/61 netaikoma intensyvaus putpelių, kurapkų ar balandžių auginimo įrenginiams.

39.

Be to, priešingai nei teigia Prancūzijos vyriausybė, aš nemanau, kad būtų galima remtis 2003 m. liepos mėnesį Komisijos paskelbtu informaciniu dokumentu dėl esamų geriausių technologijų intensyviam paukščių ir kiaulių auginimui (toliau – 2003 m. BREF dokumentas) ( 14 ) aiškinant Direktyvoje 96/61 vartojamą terminą „paukštis“.

40.

Tiesa, man atrodo, kad tokių argumentų negalima atmesti vien dėl to, kad BREF dokumentai neturi privalomosios galios, kaip pabrėžia Komisija.

41.

Iš tiesų reikia pabrėžti, kad, nepaisydamas tokios privalomosios galios nebuvimo, Teisingumo Teismas, priimdamas nutartį Saetti ir Frediani ( 15 ) pagal Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalį, yra rėmęsis, be kita ko, BREF dokumente, priimtame atsižvelgiant į Direktyvą 96/61, išdėstytomis nuostatomis dėl naftos kokso gamybos ir naudojimo naftos perdirbimo gamykloje sąlygų, kad išaiškintų, ar taikant tokias sąlygas galima išvengti jo laikymo atliekomis pagal 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 75/442/EEB dėl atliekų ( 16 ).

42.

Tačiau Teisingumo Teismo minėtoje nutartyje Saetti et Frediani nurodytos BREF dokumento nuostatos buvo susijusios su dažniausiai taikomais naftos kokso naudojimo būdais ir, priešingai nei šioje byloje, nebuvo susijusios su Bendrijos teisės sąvokos aiškinimu ir Direktyvos 96/61 taikymo srities nustatymu. Be to, Teisingumo Teismas remėsi tomis nuostatomis laikydamasis teismų praktikos reikalavimų, pagal kuriuos realus atliekų egzistavimas turi būti patikrintas atsižvelgiant į visas aplinkybes ir į Direktyvos 75/442 tikslą bei siekiant nepakenkti jos veiksmingumui ( 17 ). Taigi remiantis minėta nutartimi galima daryti išvadą, kad BREF dokumente išdėstytos nuostatos yra tik vienas iš daugelio informacijos elementų, kuriais remdamasis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali patikrintidirektyvoje vartojamos sąvokos naftos kokso gamybos ir naudojimo naftos perdirbimo gamykloje sąlygas.

43.

Todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis Teisingumo Teismas rėmėsi BREF dokumentu, ir į iš šio dokumento gautą informaciją, būtų sudėtinga pirma minėtoje nutartyje Saetti ir Frediani taikytą metodą pritaikyti šioje byloje.

44.

Kalbant apie 2003 m. BREF dokumentą, reikia atkreipti dėmesį, kad jei jame išvardytos tik vištos dedeklės, mėsiniai viščiukai, kalakutai, antys bei perlinės vištos ir išsamiai kalbama tik apie dvi pirmąsias paukščių rūšis, yra visiškai aišku, jog minėtas išvardijimas galioja tik „tam dokumentui“ ( 18 ), nepažeidžiant Direktyvoje 96/61 vartojamos „paukščio“ sąvokos aiškinimo. Iš esmės, kaip Komisija pabrėžia rašytinėse pastabose, dokumente „IPPC BREF Outline and Guide“, kurį ji paskelbė 2005 m. gruodžio mėn. ( 19 ), aiškiai nurodyta, kad BREF dokumentas nėra Direktyvos 96/61 aiškinimas. Tokiu atveju turiu papildyti, kad jei 2003 m. BERF dokumentu būtų aiškinama direktyva, reikėtų, pavyzdžiui, toje direktyvoje vartojamos sąvokos „paukštis“ netaikyti žąsims, nors visos Teisingumo Teismui pastabas pateikusios šalys visiškai teisingai sutaria, jog šie gyvūnai priklauso vienai rūšiai. Kitaip tariant, tai, kad 2003 m. BREF dokumente minimos ir (arba) aptariamos tik kai kurios paukščių rūšys, dar nereiškia, kad Direktyvoje 96/61 vartojama termino „paukštis“ sąvoka taikoma tik toms rūšims. Be to, kaip jau ne kartą minėjau šioje išvadoje, jei sąvoka „paukštis“ būtų aiškinama siaurai ir apsiribojant tik 2003 m. BREF dokumente išvardytomis rūšimis, būtų pažeistas Direktyvos 96/61 tikslas.

45.

Galiausiai manau, kad reikėtų atmesti Prancūzijos vyriausybės teiginį, pagal kurį 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos pateiktame Europos Parlemento ir Tarybos direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) ( 20 ), kurioje būtų į vieną dokumentą sujungtos įvairios Bendrijos priemonės, taip pat ir Direktyva 96/61, pasiūlyme pritariama siaurai pastarosios direktyvos sąvokos „paukštis“ apibrėžčiai. Iš tikrųjų pakanka konstatuoti, kad, nepaisant minėto pasiūlymo turinio, jis tikrai dar nėra Bendrijos teisės dalis ( 21 ).

46.

Taigi į pirmą prejudicinio klausimo dalį siūlau atsakyti taip, jog Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas putpelėms, kurapkoms ir balandžiams.

47.

Kalbant apie antrą prejudicinio klausimo dalį, reikia priminti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunkčiu draudžiama valstybei narei nustatyti paukščių kiekio vienoje vietoje nustatymo pagal rūšį, kad būtų atsižvelgta į įvairių rūšių gyvūnų ekskretų realiai išmetamą azoto kiekį, mechanizmu grindžiamą sistemą, pagal kurią, remiantis „gyvūnų ekvivalentų“ sąvoka, nustatomos intensyvaus paukščių auginimo įrenginių ribinės vertės, kurias viršijant reikėtų gauti išankstinį leidimą. Tokiu atveju tampa aišku, kad pagal tokį mechanizmą intensyvaus putpelių auginimo įrenginiams išankstinio leidimo tvarka būtų taikoma tik viršijus 240000 vietų ribą, o intensyvaus kurapkų ar balandžių auginimo įrenginių atveju ta tvarka būtų taikoma tik viršijus 120000 vietų ribą.

48.

Kaip nurodyta pirma, pagal Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunktį intensyvaus paukščių auginimo įrenginiams turi būti taikoma išankstinio leidimo tvarka, jei juose yra „daugiau kaip 40000 vietų“, neatsižvelgiant į atitinkamas paukščių rūšis.

49.

Nors terminas „vietos“ Direktyvoje 96/61 neapibrėžtas, mano nuomone, jo reikšmė negali skirtis nuo jo bendrinės reikšmės, t. y. jis reiškia vietą ar erdvę, kurią užima kažkas arba koks nors daiktas ( 22 ). Tokį vertinimą, mano manymu, galima pagrįsti sugretinus įvairias Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunkčio kalbines versijas, kuriose dažniausiai vartojamas terminas „vietos“ ( 23 ). Kadangi apskritai vieną vietą gali užimti tik viena būtybė, šiuo atveju vienas gyvūnas, būtų logiška manyti, kad intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau nei „40000 vietų“, faktiškai reiškia įrenginius, kuriuose galima auginti daugiau nei 40000 paukščių, neatsižvelgiant į aptariamų paukščių rūšį, todėl Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunktyje nenustatyta jokio paukščių, kuriems pagal minėtą direktyvą taikoma sąvoka „paukštis“, skirtumo.

50.

Tokį aiškinimą, mano nuomone, taip pat galima pagrįsti pačia Direktyvos 96/61 struktūra. Iš tiesų, pirma, kadangi 40000 vietų riba turi būti taikoma būtent naujiems įrenginiams, skirtiems intensyviam paukščių auginimui ūkiuose, kuriuose yra toks vietų skaičius, ji negali priklausyti nuo realaus minėtų įrenginių užimtumo, kuris iš esmės gali svyruoti atsižvelgiant į sezoną, ir greičiau reiškia auginimo ar gamybos pajėgumus. Antra, kitose Direktyvos 96/61 I priedo 6 punkto nuostatose aiškiai kalbama apie gamybos arba perdirbimo ar vartojimo pajėgumus.

51.

Tai visiškai nereiškia, kad kiekvienos vietos matmenys turi būti vienodi neatsižvelgiant į tai, kad auginamos žąsys, antys ar putpelės. Tačiau, kai vietos matmenys yra nustatyti atsižvelgiant į kiekvieną rūšį, ši užduotis gali visiškai priklausyti kiekvienos valstybės narės kompetencijai, ir kai viename įrenginyje yra daugiau nei 40000 vietų paukščiams, naudojant tokį įrenginį būtinai turi būti taikoma Direktyvoje 96/61 nustatyta išankstinio leidimo tvarka.

52.

Todėl manau, kad Dekrete Nr. 2005-989 nustatyta sistema, pagal kurią Direktyvoje 96/61 nustatyta išankstinio leidimo tvarka taikoma tik tiems intensyvaus putpelių, kurapkų ar balandžių auginimo įrenginiams, kuriuose atitinkamai yra daugiau nei 240000 vietų putpelėms arba 120000 vietų kurapkoms ar balandžiams, prieštarauja Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunkčiui.

53.

Mano nuomone, tokio vertinimo negalima paneigti pasitelkus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo ir Prancūzijos vyriausybės pateiktą bendro pobūdžio argumentą, kad Dekrete Nr. 2005-989 nustatytas paukščių rūšių paskirstymas grindžiamas siekiu atsižvelgti į realiai įvairių rūšių paukščių išmetamą azoto kiekį, todėl jis atitinka Direktyva 96/61 siekiamą tikslą.

54.

Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad Prancūzijos vyriausybė neužginčijo ANPER-TOS Teisingumo Teismui pateiktų 2007 m. rugsėjo 7 d.Ministère de l’é cologie, du Développement et de l’Aménagement durables prie aplinkraščio dėl klasifikuotų įrenginių (ūkiai, paukščiai) – naujų išmetamų teršalų ribų taikymo ( 24 ) pridėtų orientacinių normų, kuriomis ši rėmėsi. Remiantis šia informacija darytina išvada, kad putpelės, balandžio bei kurapkos ir standartinio viščiuko išmetamo azoto kiekio santykis akivaizdžiai neatitinka tų rūšių paukščių suskirstymo pagal Dekrete Nr. 2005-989 nustatytą „gyvūnų ekvivalentų“ mechanizmą. Nors jame nustatyta, kad standartinis viščiukas yra lygiavertis aštuonioms putpelėms, keturiems balandžiams ar keturioms kurapkoms, iš prie aplinkraščio pridėtų orientacinių normų matyti, kad putpelės išmatose azoto kiekis sudaro pusę standartinio viščiuko išmatose esančio azoto kiekio; kalbant apie kurapkas, tas kiekis yra šiek tiek didesnis, o balandžio išmatose azoto yra penkis kartus daugiau ( 25 ). Išnagrinėjus šiuos oficialius duomenis ir remiantis tik azoto kiekiu, kuriuo savo argumentus grindžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir Prancūzijos vyriausybė, darytina išvada, kaip teigia ieškovė pagrindinėje byloje ir į tą bylą įstojusi šalis, kad atsižvelgiant į Dekretą Nr. 2005-989 nereikia taikyti Direktyvoje 96/61 nustatytos išankstinio leidimo tvarkos Prancūzijoje naudojamiems intensyvaus auginimo įrenginiams, kuriuose auginama nuo 40001 iki 240000 putpelių arba nuo 40001 iki 120000 balandžių ar kurapkų, nepaisant to, kad šiuose įrenginiuose gali būti pagamintas didesnis azoto kiekis nei įrenginiuose, skirtuose intensyviai auginti 40000 standartinių viščiukų ( 26 ).

55.

Taigi Prancūzijos vyriausybė nepateikė paaiškinimo, kaip Dekrete Nr. 2005-989 nustatytomis ribinėmis vertėmis, taikomomis intensyvaus putpelių, kurapkų ar balandžių auginimo įrenginiams, siekiama Direktyvoje 96/61 nustatyto tikslo užtikrinti aukštą visos aplinkos apsaugos lygį.

56.

Kad būtų visiškai aišku, turiu papildyti, kad šis vertinimas nereiškia, priešingai nei pradžioje Komisijos rašytinėse pastabose siūlyta ir vėliau per posėdį sumaniai plėtota išvada, jog Dekrete Nr. 2005-989 nustatytas vadinamasis „gyvūnų ekvivalentų“ mechanizmas iš esmės prieštarauja Direktyvai 96/61. Iš tikrųjų šia direktyva visiškai nedraudžiama valstybei narei sukurti tokio mechanizmo, jei pagal jį, kaip yra Dekrete Nr. 2005-989 nurodytų paukščių atveju, išankstiniam leidimui dėl atitinkamų intensyvaus auginimo įrenginių nustatomos mažesnės arba tokios pačios ribinės vertės, kaip nustatyta Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunktyje.

57.

Esant tokioms aplinkybėms, manau, kad į antrą prejudicinio klausimo dalį reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 96/61 I priedo 6.6 punkto a papunkčiu draudžiama priimti nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos riba, nuo kurios reikalingas leidimas, skaičiuojama remiantis „gyvūnų ekvivalentų“ sistema, nustatančia gyvūnų skaičių vienoje vietoje pagal jų rūšį siekiant atsižvelgti į įvairių rūšių gyvūnų ekskretų realiai išskiriamo azoto kiekį, kai pagal tokią sistemą Direktyva 96/61 ir visų pirma joje nustatyta išankstinio leidimo tvarka netaikoma daugiau nei 40000 vietų turintiems intensyvaus paukščių auginimo įrenginiams ir tuo labiau kai ta sistema realiai nesiekiama nacionalinės teisės aktais nustatytų tikslų, atitinkančių Direktyvos 96/61 tikslą užtikrinti aukštą visos aplinkos apsaugos lygį.

58.

Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, į Conseil d’État pateiktą prejudicinį klausimą siūlau atsakyti taip:

„1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės I priedo 6.6 punkto a papunktis, kuriame kalbama apie daugiau kaip 40000 vietų turinčius intensyvaus paukščių auginimo įrenginius, turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas putpelėms, kurapkoms bei balandžiams ir kad juo draudžiama priimti nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos riba, nuo kurios reikalingas leidimas, skaičiuojama remiantis „gyvūnų ekvivalentų“ sistema, nustatančia gyvūnų skaičių vienoje vietoje pagal jų rūšį siekiant atsižvelgti į įvairių rūšių gyvūnų ekskretų realiai išskiriamo azoto kiekį, kai pagal tokią sistemą Direktyva 96/61 ir visų pirma joje nustatyta išankstinio leidimo tvarka netaikoma daugiau nei 40000 vietų turintiems intensyvaus paukščių auginimo įrenginiams ir tuo labiau kai ta sistema realiai nesiekiama nacionalinės teisės aktais nustatytų tikslų, atitinkančių Direktyvos 96/61 tikslą užtikrinti aukštą visos aplinkos apsaugos lygį.“