4.7.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 153/10


2009 m. gegužės 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Raad van State (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) College van burgemeester en wethouders van Rotterdam prieš M.E.E. Rijkeboer

(Byla C-553/07) (1)

(Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis - Direktyva 95/46/EB - Privataus gyvenimo apsauga - Duomenų ištrynimas - Teisė gauti duomenis ir informaciją apie duomenų gavėjus - Terminas pasinaudoti teise gauti informaciją)

2009/C 153/19

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Raad van State

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: College van burgemeester en wethouders van Rotterdam

Atsakovas: M.E.E. Rijkeboer

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Raad van State (Nyderlandai) — 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, p. 31; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 15 t., p. 355) 6 straipsnio 1 dalies a punkto ir 12 straipsnio a punkto išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, kuriais teisė susipažinti su tvarkomais duomenimis ribojama vieneriais metais iki prašymo leisti susipažinti su duomenimis pateikimo — Proporcingumo principas

Rezoliucinė dalis

1.

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo 12 straipsnio a punktu iš valstybių narių reikalaujama numatyti teisę gauti tiek su dabartim, tiek su praeitim susijusią informaciją apie duomenų gavėjus arba jų kategorijas bei atskleistos informacijos turinį. Valstybės narės turi nustatyti šios informacijos saugojimo trukmę bei atitinkamą teisę gauti ją taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp, viena vertus, duomenų subjekto intereso apsaugoti savo privatų gyvenimą pasinaudojant, be kita ko, direktyvoje numatytomis įsiterpimo ir reikalavimų iškėlimo priemonėmis ir, kita vertus, naštos, kuri duomenų valdytojui tenka dėl pareigos saugoti šią informaciją.

2.

Reguliavimu, kai informacijos apie duomenų gavėjus arba jų kategorijas bei atskleistų duomenų turinio saugojimas ribojamas vieneriais metais ir atitinkamai ribojama galimybė gauti šią informaciją, nors pagrindiniai duomenys saugomi daug ilgesnį laiką, negali užtikrinti tinkamos pusiausvyros tarp nagrinėjamo intereso ir nagrinėjamos pareigos, nebent būtų įrodyta, kad ilgesnis šios informacijos saugojimas būtų pernelyg didelė našta duomenų valdytojui. Tai patikrinti turi nacionalinis teismas.


(1)  OL C 64, 2008 3 8.