2011 8 6   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 232/4


2011 m. birželio 16 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank's-Gravenhage (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Fatma Pehlivan prieš Staatssecretaris van Justitie

(Byla C-484/07) (1)

(EEB ir Turkijos asociacijos susitarimas - Šeimos susijungimas - Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 7 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka - Turko darbuotojo vaikas, gyvenęs kartu su juo daugiau nei trejus metus, tačiau sudaręs santuoką iki minėtoje nuostatoje numatyto trejų metų termino pabaigos - Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį dėl šios priežasties panaikinamas suinteresuotojo asmens leidimas gyventi)

(2011/C 232/05)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank's-Gravenhage, posėdžiaujantis Rurmonde

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Fatma Pehlivan

Atsakovas: Staatssecretaris van Justitie

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Rechtbank's-Gravenhage, posėdžiaujantis Rurmonde — 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos, sukurtos susitarimu, įsteigiančiu Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros 7 straipsnio pirmosios pastraipos išaiškinimas — Turkų kilmės darbuotojo vaikas, gyvenęs pas jį mažiausiai trejus metus, tačiau per šį laikotarpį Turkijoje susituokęs su Turkijos piliečiu ir nepranešęs apie tai kompetentingoms institucijoms

Rezoliucinė dalis

1980 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros, priimto Asociacijos tarybos, įsteigtos susitarimu, įsteigiančiu Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociaciją, 7 straipsnio pirmos pastraipos pirma įtrauka turi būti aiškinama taip:

pagal šią nuostatą draudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos šeimos narys, kuriam buvo tinkamai leista atvykti pas teisėtai šioje valstybėje narėje dirbantį migrantą darbuotoją turką, nebegali pasinaudoti toje pačioje nuostatoje numatytomis šeimos susijungimu pagrįstomis teisėmis vien todėl, kad tapęs pilnamečiu sudaro santuoką, nors ir toliau gyvena kartu su šiuo darbuotoju per pirmus trejus gyvenimo priimančioje valstybėje narėje metus,

Turkijos pilietis, kuriam, kaip antai ieškovei pagrindinėje byloje, ši nuostata taikytina, gali teisėtai pasiremti ja pagrįsta teise apsigyventi priimančioje valstybėje narėje, neatsižvelgiant į tai, kad sudarė santuoką dar nepasibaigus pirmos pastraipos pirmoje įtraukoje numatytam trejų metų laikotarpiui, jeigu per visą šį laikotarpį jis faktiškai gyveno kartu su migrantu darbuotoju turku, dėl kurio jam buvo leista atvykti į šios valstybės narės teritoriją dėl šeimos susijungimo.


(1)  OL C 8, 2008 1 12.