24.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 19/7


2008 m. lapkričio 27 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Korkein oikeus (Suomija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Mirja Juuri prieš Fazer Amica Oy

(Byla C-396/07) (1)

(Socialinė politika - Direktyva 2001/23/EB - Darbuotojų teisių apsauga - Verslo perdavimas - 4 straipsnio 2 dalis - Esminis darbo sąlygų pasikeitimas perduodant verslą - Kolektyvinė sutartis - Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva - Nutraukimas, už kurį darbdavys laikomas atsakingu - Pasekmės - Darbdavio mokama piniginė kompensacija)

(2009/C 19/11)

Proceso kalba: suomių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Korkein oikeus

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Mirja Juuri

Atsakovė: Fazer Amica Oy

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Korkein oikeus — 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL L 82, p. 16) 4 straipsnio 2 dalies išaiškinimas — Darbdavio atsakomybė darbuotojui, kuris pats nutraukė darbo sutartį dėl to, kad perdavus verslą ir pradėjus taikyti naują kolektyvinę sutartį labai pablogėjo darbo sąlygos

Rezoliucinė dalis

2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo 4 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad, nutraukus darbo sutartį arba darbo santykius šios nuostatos taikymo sąlygomis ir neatsižvelgiant į tai, kad perėmėjas neįvykdė kokių nors iš minėtos direktyvos kylančių pareigų, ji neįpareigoja valstybių narių garantuoti darbuotojui teisę į piniginę kompensaciją, kurią turi mokėti šis perėmėjas, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir teisės, kuria darbuotojas gali remtis, kai jo darbdavys neteisėtai nutraukia darbo sutartį arba darbo santykius, atveju. Vis dėlto nacionalinis teismas, neviršydamas savo kompetencijos, turi bent jau garantuoti, kad tokiu atveju perėmėjas atsakys už pasekmes, kurias taikytina nacionalinė teisė sieja su darbo sutarties arba darbo santykių nutraukimu darbdavio iniciatyva, pavyzdžiui, išmokės darbo užmokestį ir kitas išmokas, pagal šią teisę suteikiamas įspėjimo apie sutarties nutraukimą laikotarpiu, kurio darbdavys turi laikytis.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti pagrindinėje byloje nagrinėjamą situaciją atsižvelgdamas į Direktyvos 2001/23 3 straipsnio 3 dalies išaiškinimą, pagal kurį negarantuojama, jog darbo sąlygų, dėl kurių buvo sutarta kolektyvinėje sutartyje, nustojusioje galioti verslo perdavimo dieną, bus laikomasi po šios datos.


(1)  OL C 269, 2007 11 10.