TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2007 m. balandžio 19 d.

Byla F‑9/06

Rui Canteiro Lopes

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas − Nuopelnų palyginimas – Galutinės vertinimo ataskaitos nebuvimas“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo R. Canteiro Lopes prašo panaikinti 2005 m. kovo 4 d. Komisijos sprendimą neįtraukti ieškovo pavardės į labiausiai nusipelniusių pareigūnų sąrašą ir per 2000 m. pareigų paaukštinimo procedūrą nepaaukštinti jo pareigų priskiriant A 4 lygiui.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio pirma pastraipa ir 43 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Paaukštinimas – Kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Kai pareigūno vertinimo ataskaita negalėjo būti parengta pagal įprastas procedūros sąlygas dėl išimtinių aplinkybių, kaip antai jo vertintojo ar apeliacinio vertintojo išėjimas iš institucijos ir generalinio direktorato, kuriame jis dirbo, panaikinimas, administracinių veiksmų tęstinumo reikalavimą atitinka tai, kad ataskaitą parengia generalinis direktorius, kuris pagal institucijos patvirtinto sprendimo dėl naudojimosi įgaliojimais, kuriuos Pareigūnų tarnybos nuostatai suteikia Paskyrimų tarnybai, sąlygas turi įgaliojimus, kurie šiame sprendime konkrečiai nenumatyti.

(žr. 56 punktą)

2.      Pareigūnų, dėl kurių paaukštinimo sprendžiama, nuopelnų vertinimas yra lemiamas bet kokio paaukštinimo kriterijus, o į kandidatų amžių ir tai, kiek laiko jie yra priskirti lygiui ar tarnybai, Paskyrimų tarnyba gali atsižvelgti tik kaip į papildomą kriterijų. Vis dėlto tuo atveju, kai pareigūnų, dėl kurių paaukštinimo sprendžiama, nuopelnai yra vienodi, šie papildomi kriterijai pagrįstai gali būti lemiamas minėtos institucijos pasirinkimo veiksnys.

Dviejų balų skirtumas tarp dviejų pareigūnų, dėl kurių paaukštinimo sprendžiama ir kurie, be to, priklauso dviem skirtingiems generaliniams direktoratams, analitinio vertinimo, atsižvelgiant į vertinimo skirtumus generaliniuose direktoratuose, negali būti pripažintas pakankamai reikšmingu, kad nebūtų galima papildomai atsižvelgti į kitus objektyvius kriterijus, susijusius su suinteresuotų pareigūnų administracine ir asmenine situacija, kaip antai darbo stažas ar tai, kad pareigūnas per ankstesnę vertinimo procedūrą jau buvo įrašytas į labiausiai nusipelniusių pareigūnų sąrašą.

(žr. 63, 67 ir 68 punktus)

Nuoroda:

2000 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Hamptaux, C‑207/99 P, Rink. p. I‑9485, 19 punktas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimai: 1996 m. vasario 29 d. Sprendimo Lopes prieš Teisingumo Teismą, T‑280/94, Rink. VT p. I‑A‑77 ir II‑239, 138 punktas; 1998 m. kovo 5 d. Sprendimo Manzo-Tafaro prieš Komisiją, T‑221/96, Rink. VT p. I‑A‑115 ir II‑307, 17 punktas; 2001 m. kovo 13 d. Sprendimo Hørbye-Möller prieš Komisiją, T‑116/00, Rink. p. II‑0000, 39 punktas; 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Perez Escanilla prieš Komisiją, T‑163/01, Rink. VT p. I‑A‑131 ir II‑717, 29 punktas; 2003 m. balandžio 9 d. Sprendimo Tejada Fernández prieš Komisiją, T‑134/02, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑609, 42 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 57 punktas; 2007 m. sausio 23 d. Sprendimo Tsarnavas prieš Komisiją, T‑472/04, Rink. p. II‑0000, 67 punktas.