—

paties S. Grunkin,

—

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos M. Lumma bei J. Kemper,

—

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos L. Van den Broeck,

—

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E.-M. Mamouna, G. Skiani ir O. Patsopoulou,

—

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos M. Sampol Pucurull ir J. Rodríguez Cárcamo,

—

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos G. de Bergues ir J.-C. Niollet,

—

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos D. Kriaučiūno,

—

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos H. G. Sevenster,

—

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos E. Ośniecka-Tamecka,

—

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos D. Maidani ir S. Gruenheid bei W. Bogensberger,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su EB 12 ir EB 18 straipsnių išaiškinimu.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bylą tarp S. Grunkin bei D. Paul ir Standesamt Niebüll (Nybiulio miesto civilinės metrikacijos skyriaus) dėl šio skyriaus atsisakymo pripažinti jų sūnaus Leonhard Matthias Danijoje nustatytą ir įregistruotą pavardę bei įrašyti jį į šiame skyriuje užvestą jų šeimos civilinės būklės aktų registrą.

3

Vokietijos civilinio kodekso įvadinio įstatymo (Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuch, toliau – EGBGB) 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Asmens pavardė nustatoma pagal valstybės, kurios pilietis jis yra, teisę.“

4

Dėl vaiko, kurio tėvai turi skirtingas pavardes, pavardės nustatymo Civilinio kodekso (Bürgerliches Gesetzbuch, toliau – BGB) 1617 straipsnyje numatyta:

5

1998 m. birželio 27 d. Danijoje D. Paul ir S. Grunkin, kurie tuo metu buvo susituokę ir abu yra Vokietijos piliečiai, šeimoje gimė vaikas Leonhard Matthias Grunkin-Paul. Šis vaikas taip pat yra Vokietijos pilietis ir nuo gimimo gyvena Danijoje.

6

Kompetentingos Danijos valdžios institucijos išduotame vardo ir pavardės pažymėjime („navnebevis“) šiam vaikui pagal Danijos teisę buvo suteikta Grunkin-Paul pavardė, kuri taip pat įrašyta į jo Danijoje išduotą gimimo liudijimą.

7

Vokietijos civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė pripažinti Danijoje nustatytą vaiko pavardę remdamosi tuo, kad pagal EGBGB 10 straipsnį asmens pavardę reglamentuoja valstybės, kurios pilietis jis yra, teisė, o Vokietijos teisė neleidžia vaikui turėti dvigubos pavardės, sudarytos iš jo tėvo ir motinos pavardžių. Vaiko Leonhard Matthias tėvų pareikšti ieškiniai dėl šio atsisakymo buvo atmesti.

8

Vaiko tėvai, šiuo metu išsiskyrę, neturėjo bendros pavardės ir atsisakė vaiko pavardę nustatyti pagal BGB 1617 straipsnio 1 dalį.

9

Standesamt Niebüll kreipėsi į Amtsgericht Niebüll, kad šis nuspręstų dėl teisės nustatyti vaiko pavardę perdavimo vienam iš Leonhard Matthias tėvų pagal BGB 1617 straipsnio 2 ir 3 dalis. Amtsgericht Niebüll sustabdė bylos nagrinėjimą ir pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą. 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimu Standesamt Stadt Niebüll (C-96/04, Rink. p. I-3561) Teisingumo Teismas konstatavo, kad Amtsgericht Niebüll, nagrinėjantis bylą pagal ypatingąją teiseną, veikia kaip administracinė valdžios institucija, kartu neturėdama nagrinėti ginčo, todėl jis negali būti laikomas atliekančiu teisminę funkciją. Dėl šios priežasties Teisingumo Teismas nusprendė neturįs kompetencijos priimti sprendimo pateiktu klausimu.

10

2006 m. balandžio 30 d. vaiko Leonhard Matthias tėvai kompetentingos valdžios institucijos paprašė įrašyti jį pavarde Grunkin-Paul į Nybiulyje vedamą civilinės būklės aktų registrą. Sprendimu Standesamt Niebüll atsisakė jį įrašyti, nes pagal pavardes reglamentuojančias Vokietijos teisės normas toks įrašas neleistinas.

11

2006 m. gegužės 6 d.Amtsgericht Flensburg gavo minėto vaiko tėvų prašymą nurodyti Standesamt Niebüll pripažinti jų sūnui Danijoje nustatytą ir įregistruotą pavardę ir įrašyti jį į civilinės būklės aktų registrą Leonard Matthias Grunkin-Paul vardu.

12

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad jis negali nurodyti Standesamt Niebüll įrašyti pagal Vokietijos teisę neleistiną pavardę, tačiau išreiškia abejones, ar tai, kad Sąjungos pilietis skirtingose valstybėse narėse yra priverstas turėti skirtingas pavardes, yra suderinama su Bendrijos teise.

13

Šiomis aplinkybėmis Amtsgericht Flensburg nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar, atsižvelgiant į EB 12 straipsnyje įtvirtintą diskriminacijos draudimą ir į EB 18 straipsnyje kiekvienam Sąjungos piliečiui užtikrintą judėjimo laisvę, galioja EGBGB 10 straipsnyje įtvirtinta kolizinė norma, numatanti, kad pavardžių nustatymo taisyklės priklauso tik nuo pilietybės?“

14

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar EB 12 ir EB 18 straipsniai draudžia kompetentingoms vienos valstybės narės valdžios institucijoms atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, nustatytą ir įregistruotą jo pavardę, jeigu jis, kaip ir tėvai, turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę.

15

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad situacija, kurioje atsidūrė vaikas Leonhard Matthias, patenka į EB sutarties materialinę taikymo sritį.

16

Nors pagal dabar galiojančią Bendrijos teisę asmens pavardę reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Bendrijos teisės, nebent situacija būtų susiklosčiusi valstybės viduje ir neturėtų jokio ryšio su Bendrijos teise (žr. 2003 m. spalio 2 d. Sprendimo Garcia Avello, C-148/02, Rink. p. I-11613, 25 ir 26 punktus ir nurodytą teismo praktiką).

17

Tačiau Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, kad toks ryšys su Bendrijos teise egzistuoja, kai vaikai, vienos valstybės narės piliečiai, teisėtai gyvena kitos valstybės narės teritorijoje (žr. minėto sprendimo Garcia Avello 27 punktą).

18

Todėl vaikas Leonhard Matthias iš principo pagrįstai remiasi prieš savo pilietybės valstybę narę jam EB 12 straipsniu suteikta teise nebūti diskriminuojamam dėl pilietybės bei EB 18 straipsniu įtvirtinta teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

19

Kalbant apie EB 12 straipsnį, vis dėlto pirmiausia reikia konstatuoti, kad vaikas Leonhard Matthias, kaip nurodo visos Teisingumo Teismui pastabas pateikusios valstybės narės ir Europos Bendrijų Komisija, Vokietijoje nepatiria jokios diskriminacijos dėl savo pilietybės.

20

Iš tiesų, kadangi šis vaikas ir jo tėvai turi tik Vokietijos pilietybę ir kadangi nustatant pavardę pagrindinėje byloje nagrinėjama Vokietijos kolizinė norma nurodo Vokietijos materialinę teisę, reglamentuojančią pavardes, šio vaiko pavardės nustatymas Vokietijoje pagal šios valstybės narės teisės aktus negali būti laikomas diskriminacija dėl pilietybės.

21

Reikia priminti, kad tokios valstybės narės nuostatos, kurios numato nepalankesnes sąlygas tam tikriems savo piliečiams tik todėl, kad jie pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje, yra EB 18 straipsnio 1 dalimi kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių suvaržymas (žr. 2006 m. liepos 18 d. Sprendimo De Cuyper, C-406/04, Rink. p. I-6947, 39 punktą ir Sprendimo Nerkowska, C-499/06, Rink. p. I-3993, 32 punktą).

22

Tačiau aplinkybė, jog valstybėje narėje, kurios pilietis yra aptariamas asmuo, jis priverstas turėti kitokią pavardę nei ta, kuri jau buvo suteikta ir įregistruota gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali trukdyti įgyvendinti EB 18 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.

23

Reikia priminti, kad dėl dviejų valstybių narių pilietybę turinčių vaikų Teisingumo Teismas jau yra konstatavęs, jog skirtingos pavardės gali lemti rimtų nepatogumų atitinkamiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime, visų pirma dėl sunkumų vienoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra, pasinaudoti aktų arba dokumentų, surašytų kitoje valstybėje narėje, kurios piliečiai jie taip pat yra, pripažįstama pavarde, sukuriamais teisiniais padariniais (pirmiau minėto sprendimo Garcia Avello 36 punktas).

24

Tokie rimti nepatogumai gali taip pat kilti tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje. Šiuo atžvilgiu nesvarbu, ar skirtingas pavardes lėmė atitinkamų asmenų dviguba pilietybė, ar aplinkybė, jog gimimo ir gyvenamosios vietos valstybėje pavardės nustatymas yra siejamas su gyvenamąja vieta, o jų pilietybės valstybėje – su pilietybe.

25

Kaip pažymi Komisija, daugelyje kasdienių situacijų tiek viešojoje, tiek privačioje srityje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikiant pasą. Kadangi vaikas Leonhard Matthias turi tik Vokietijos pilietybę, išduoti šį dokumentą yra kompetentingos tik Vokietijos valdžios institucijos. Tačiau tuo atveju, jeigu atsisakys pripažinti Danijoje nustatytą ir įregistruotą šio vaiko pavardę, jam šios valdžios institucijos išduos pasą kita pavarde nei ta, kuri buvo suteikta toje valstybėje narėje.

26

Todėl yra rizika, kad kaskart aptariamajam asmeniui prireikus įrodyti savo tapatybę Danijoje – valstybėje narėje, kurioje jis gimė ir nuo gimimo gyvena, – jis turės išsklaidyti abejones dėl savo tapatybės ir paneigti įtarimus dėl melagingo pareiškimo, kilusius dėl skirtumo tarp jo kasdieniame gyvenime visuomet naudojamos pavardės, įrašytos tiek Danijos valdžios institucijų registruose, tiek visuose jam Danijoje išduotuose oficialiuose dokumentuose, pvz., gimimo liudijime, ir pavardės, nurodytos jam Vokietijos išduotame pase.

27

Be to, bėgant metams dokumentų, visų pirma pažymėjimų, sertifikatų ir diplomų, nurodančių skirtingas aptariamojo asmens pavardes, gali labai padaugėti, nes vaikas yra glaudžiai susijęs tiek su Danija, tiek su Vokietija. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors šio vaiko pagrindinė gyvenamoji vieta yra Danijoje su motina, jis reguliariai lankosi Vokietijoje pas tėvą, kuris ten įsikūrė sutuoktiniams išsiskyrus.

28

Tačiau kiekvieną kartą, kai konkrečioje situacijoje naudojama pavardė neatitinka nurodytosios dokumente, pateiktame įrodyti asmens tapatybę, visų pirma norint arba gauti išmoką ar įgyti kokią nors teisę, arba įrodyti išlaikius testus ar įgijus gebėjimų, arba kai dviejuose kartu pateiktuose dokumentuose nurodytos pavardės nesutampa, toks pavardžių skirtumas gali sukelti abejonių dėl šio asmens tapatybės bei pateiktų dokumentų autentiškumo ar dėl juose pateiktų duomenų teisingumo.

29

Laisvo judėjimo kliūtis, kylanti dėl šio sprendimo 23–28 punktuose apibūdintų rimtų nepatogumų, gali būti pateisinama tik tuo atveju, jeigu ji pagrįsta objektyviomis priežastimis ir yra proporcinga teisėtai siekiamam tikslui (šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-318/05, Rink. p. I-6957, 133 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

30

Siekdamos pateisinti pavardės nustatymo susiejimą vien su pilietybe, Vokietijos vyriausybė ir kai kurios kitos pastabas Teisingumo Teismui pateikusios vyriausybės visų pirma nurodo, kad šis susiejimas yra objektyvus kriterijus, leidžiantis patikimai ir nuosekliai nustatyti asmens pavardę, užtikrinti brolių ir seserų pavardžių vienodumą ir išlaikyti didelės šeimos narių ryšius. Be to, šiuo kriterijumi siekiama, kad visi tam tikrą pilietybę turintys asmenys būtų vertinami vienodai ir kad būtų užtikrinta vienoda asmenų, turinčių tą pačią pilietybę, pavardžių nustatymo tvarka.

31

Tačiau nė vienam iš šių motyvų, nurodytų pagrįsti asmens pavardės nustatymo susiejimą su jo pilietybe, nepaisant to, kad patys savaime jie gal ir teisėti, nėra pagrindo suteikti tokios svarbos, jog jis tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, galėtų pateisinti valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų atsisakymą pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, nustatytą ir įregistruotą jo pavardę.

32

Kadangi susiejant su pilietybe siekiama užtikrinti, kad asmens pavardę būtų galima nustatyti nuosekliai ir pastoviai, reikia konstatuoti, kaip pažymėjo Komisija, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, tokio susiejimo rezultatas bus priešingas tam, kurio siekta. Iš tiesų kaskart vaikui peržengus Danijos ir Vokietijos bendrą sieną jo pavardė bus kita.

33

Dėl tikslo užtikrinti brolių ir seserų pavardžių vienodumą pakanka konstatuoti, kad tokia problema pagrindinėje byloje nėra aktuali.

34

Be to, reikia konstatuoti, kad Vokietijos tarptautinėje privatinėje teisėje įtvirtintas asmens pavardės nustatymo susiejimas su jo pilietybe nėra be išimčių. Neginčijama, kad Vokietijos kolizinės normos, reglamentuojančios vaiko pavardės nustatymą, leidžia tai susieti su įprasta vieno iš tėvų gyvenamąja vieta, kai ji yra Vokietijoje. Todėl vaikui, kuris, kaip ir jo tėvai, neturi Vokietijos pilietybės, vis dėlto gali būti Vokietijoje suteikta pavardė, sudaryta laikantis šios valstybės narės teisės aktų, kai joje yra vieno iš jo tėvų įprasta gyvenamoji vieta. Taigi į vaiko Leonhard Matthias panaši situacija galėtų susiklostyti ir Vokietijoje.

35

Vokietijos vyriausybė dar nurodo, kad pagal nacionalinę teisę sudėtinių pavardžių neleidžiama suteikti dėl praktinių sumetimų. Pavardžių ilgį turėtų būti galima riboti. Vokietijos teisės aktų leidėjas priėmė nuostatas siekdamas, kad būsimoji karta nebūtų priversta atsisakyti dalies savo pavardės. Jeigu būtų leistos dvigubos pavardės, viena karta turėtų daugiau laisvės, tačiau kita – jos vėl netektų. Iš tiesų paskesnioji karta nebeturėtų tokių pačių galimybių sudaryti sudėtinių pavardžių kaip ankstesnioji karta.

36

Tačiau tokių administracinio paprastumo sumetimų negali pakakti šio sprendimo 22–28 punktuose konstatuotai laisvo judėjimo kliūčiai pateisinti.

37

Beje, kaip matyti iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Vokietijos teisė visiškai neatmeta galimybės Vokietijos piliečiams suteikti sudėtinių pavardžių. Iš tiesų, kaip per posėdį patvirtino Vokietijos vyriausybė, kai vienas iš tėvų turi kitos valstybės pilietybę, tėvai gali pasirinkti vaiko pavardę sudaryti pagal tos kitos valstybės teisės aktus.

38

Be to, reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismui nebuvo nurodyta jokia konkreti priežastis, galinti tam tikromis aplinkybėmis neleisti pripažinti Danijoje suteiktos ir įregistruotos vaiko Leonhard Matthias pavardės, kaip antai šios pavardės prieštaravimas Vokietijos viešajai tvarkai.

39

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas pastabas, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, EB 18 straipsnis draudžia vienos valstybės narės valdžios institucijoms, taikant nacionalinę teisę, atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, suteiktą ir įregistruotą jo pavardę, jeigu jis, kaip ir tėvai, turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę.

40

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:

Tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, EB 18 straipsnis draudžia vienos valstybės narės valdžios institucijoms, taikant nacionalinę teisę, atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo gyvena, suteiktą ir įregistruotą jo pavardę, jeigu jis, kaip ir tėvai, turi tik pirmosios valstybės narės pilietybę.