Byla C-27/04

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Ieškinys dėl panaikinimo – EB 104 straipsnis – Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 – Stabilumo ir augimo paktas – Perviršinis bendrasis valstybės biudžeto deficitas – Tarybos sprendimai pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis – Reikalingos daugumos nebuvimas – Nepriimti sprendimai – Ieškinys dėl „sprendimų nepriimti Komisijos rekomendacijose nurodytų oficialiųjų dokumentų“ – Nepriimtinumas – Ieškinys dėl „Tarybos išvadų““

Sprendimo santrauka

1.        Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Tarybos sprendimo pagal Komisijos rekomendaciją nepriėmimas – Reikalingos daugumos nebuvimas – Nepriimtinumas

(EB 104 str. 8 ir 9 dalys ir EB 230 str.)

2.        Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, sukeliantys privalomas teisines pasekmes – Tarybos išvados, sustabdančios perviršinio deficito procedūrą ir pakeičiančios Komisijos rekomendacijas – Priimtinumas

(EB 104 str. 7 ir 9 dalys ir EB 230 str.)

3.        Ekonominė ir pinigų politika – Perviršinio deficito procedūra – Tarybos diskrecija – Ribos

(EB 104 str.; Tarybos reglamentas Nr. 1467/97)

4.        Ekonominė ir pinigų politika – Perviršinio deficito procedūra – Tarybos sprendimas, sustabdantis procedūrą – Pasekmės – Tarybos teisės įspėti pagal EB 104 straipsnio 9 dalį ribojimas – Neteisėtumas

(EB 104 str. 7 ir 9 dalys; Tarybos reglamento Nr. 1467/97 9 str.)

5.        Ekonominė ir pinigų politika – Perviršinio deficito procedūra – Komisijos iniciatyvos teisė – Anksčiau Tarybos priimtų rekomendacijų pakeitimas – Sąlygos – Nauja Komisijos rekomendacija – EB 104 straipsnio 7 dalyje numatytų balsavimo sąlygų laikymasis

(EB 104 str. 7, 9 ir 13 dalys)

1.        Tarybos sprendimas nepriimti EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytų ir Komisijos rekomenduotų aktų nesukuria aktų, kuriuos galima ginčyti pagal EB 230 straipsnį. Kai Komisija Tarybai rekomenduoja priimti sprendimus pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis, ir Taryboje nesusidaro reikalinga balsų dauguma, šios nuostatos požiūriu nėra priimamas joks sprendimas.

(žr. 29, 31, 34 punktus)

2.        Tarybos išvadomis, pagal kurias ji nusprendžia kol kas sustabdyti perviršinio deficito procedūrą ir paskelbia, kad bus pasirengusi priimti sprendimą pagal EB 104 straipsnio 9 dalį, jei pasirodys, kad atitinkama valstybė narė nevykdo šiose išvadose nurodytų įsipareigojimų, siekiama sukurti teisines pasekmes bent jau tiek, kiek jos sustabdytų vykstančią perviršinio deficito procedūrą ir faktiškai pakeistų Tarybos pagal EB 104 straipsnio 7 dalį anksčiau priimtas rekomendacijas. Taigi galimas Tarybos sprendimas taikyti EB 104 straipsnio 9 dalį priklauso nuo įvertinimo, kuris remiasi ne pagal šios nuostatos 7 dalį priimtų rekomendacijų turiniu, bet atitinkamos valstybės narės vienašaliais įsipareigojimais.

(žr. 46, 48, 50 punktus)

3.        Iš Sutartimi nustatytos perviršinio deficito procedūros sistemos teksto ir struktūros išplaukia, kad Taryba negali išvengti EB 104 straipsnyje įtvirtintų ir Reglamente Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo bei paaiškinimo sau nustatytų taisyklių. Ji negali laikytis alternatyvios procedūros, pavyzdžiui, priimdama aktą, kuris nėra konkrečiam šios procedūros etapui numatytas sprendimas arba yra priimtas ne pagal taikomose nuostatose nustatytas sąlygas.

(žr. 81 punktą)

4.        Savo išvadomis, pagal kurias ji „nusprendžia kol kas sustabdyti <...> perviršinio deficito procedūrą (atitinkamos valstybės narės) atžvilgiu“ ir „bus pasirengusi priimti sprendimą pagal EB 104 straipsnio 9 dalį Komisijos rekomendacijos pagrindu, jei (ši valstybė narė) nevykdys šiose išvadose nurodytų įsipareigojimų <…>“, Taryba ne vien konstatuoja, kad perviršinio deficito procedūra faktiškai sustabdoma dėl to, kad neįmanoma priimti Komisijos rekomenduojamo sprendimo, nors tokią padėtį galima ištaisyti bet kuriuo metu. Toks sprendimas dėl sustabdymo pažeidžia EB 104 straipsnį ir Reglamento Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo 9 straipsnį.

Iš tiesų tiek, kiek šios išvados sustabdymas siejamas su tuo, ar atitinkama valstybė narė laikosi savo įsipareigojimų, jos riboja Tarybos teisę įspėti pagal EB 104 straipsnio 9 dalį ankstesnės Komisijos rekomendacijos pagrindu tol, kol šių įsipareigojimų yra laikomasi. Be to, jose numatyta, kad Taryba vertindama, ar taikyti įspėjimą, tai yra, ar tęsti perviršinio deficito procedūrą, atsižvelgia ne į atitinkamai valstybei narei anksčiau pagal EB 104 straipsnio 7 dalį pateiktų rekomendacijų turinį, bet į jos vienašalius įsipareigojimus.

(žr. 87–89 punktus)

5.        Taryba, priėmusi rekomendacijas pagal EB 104 straipsnio 7 dalį, negali šių vėliau pakeisti be naujos Komisijos rekomendacijos, nes perviršinio deficito procedūros atveju iniciatyvos teisė priklauso Komisijai, kadangi vadovaujantis EB 104 straipsnio 13 dalimi rekomendacijos pagal EB 104 straipsnio 7 dalį gali būti priimtos tik remiantis Komisijos rekomendacija.

Sprendimas be Komisijos rekomendacijų priimti Tarybos rekomendacijas, kitokias nei pagal EB 104 straipsnio 7 dalį priimtas anksčiau, pagal šią nuostatą ir pagal Tarybos rekomendacijoms priimti EB 104 straipsnio 9 dalyje numatytą balsavimo tvarką, tai yra balsavime dalyvaujant vien euro zonos valstybėms narėms, yra neteisėtas.

(žr. 91–92, 94–96 punktus)




TEISINGUMO TEISMO (plenarinė sesija)

SPRENDIMAS

2004 m. liepos 13 d.(*)

„Ieškinys dėl panaikinimo – EB 104 straipsnis – Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 – Stabilumo ir augimo paktas – Perviršinis bendrasis valstybės biudžeto deficitas – Tarybos sprendimai pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis – Reikalingos daugumos nebuvimas – Nepriimti sprendimai – Ieškinys dėl „sprendimų nepriimti Komisijos rekomendacijose nurodytų oficialiųjų dokumentų“ – Nepriimtinumas – Ieškinys dėl „Tarybos išvadų“

Byloje C‑27/04

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Petite, A. van Solinge ir P. Aalto, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.‑C. Piris, T. Middleton ir J. Monteiro,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos aktus, tai yra: sprendimus Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu nepriimti Komisijos rekomendacijose pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis nurodytų oficialiųjų aktų;

kiekvienos iš šių dviejų valstybių narių atžvilgiu priimtas „Tarybos išvadas dėl priemonių, kurių pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį pagal Tarybos pateiktas rekomendacijas ėmėsi (atitinkamai – Prancūzijos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika), įvertinimo ir naujų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti deficitą tam, kad būtų pašalintas perviršinis deficitas, išnagrinėjimo“ tiek, kiek šiomis išvadomis sustabdoma perviršinio deficito procedūra, naudojamas Sutartyje nenumatytas aktas ir pakeičiamos Tarybos sprendimu pagal EB 104 straipsnio 7 dalį pateiktos rekomendacijos,

TEISINGUMO TEISMAS (plenarinė sesija),

kurį sudaro pirmininkas V. Skouris, kolegijų pirmininkai P. Jann, C. W. A. Timmermans, A. Rosas, C. Gulmann (pranešėjas), J.‑P. Puissochet ir J. N. Cunha Rodrigues, teisėjai R. Schintgen, F. Macken, N. Colneric, S. von Bahr, R. Silva de Lapuerta ir K. Lenaerts,

generalinis advokatas A. Tizzano,

sekretorė M.‑F. Contet, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į 2004 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimą bylą nagrinėti pagreitinta tvarka pagal Darbo reglamento 62a straipsnį,

išklausęs šalis 2004 m. balandžio 28 d. posėdyje,

susipažinęs su generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        2004 m. sausio 27 d. Teisingumo Teismui pagal EB 230 straipsnį pateiktu ieškiniu Europos Bendrijų Komisija paprašė panaikinti 2003 m. lapkričio 25 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimus, tai yra:

–        sprendimus Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu nepriimti Komisijos rekomendacijose pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis nurodytų oficialiųjų aktų,

–        kiekvienos iš šių dviejų valstybių narių atžvilgiu priimtas „Tarybos išvadas dėl priemonių, kurių pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 7 dalį pagal Tarybos pateiktas rekomendacijas ėmėsi (atitinkamai – Prancūzijos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika), įvertinimo ir naujų priemonių, kuriomis siekiama sumažinti deficitą tam, kad būtų pašalintas perviršinis deficitas, išnagrinėjimo“ (toliau – Tarybos išvados) tiek, kiek šiomis išvadomis sustabdoma procedūra dėl perviršinio deficito (toliau – perviršinio deficito procedūra), naudojamas Sutartyje nenumatytas aktas ir pakeičiamos Tarybos sprendimu pagal EB 104 straipsnio 7 dalį pateiktos rekomendacijos.

 Teisinis pagrindas

2        EB 104 straipsnyje nustatyta:

„1. Valstybės narės vengia perviršinio bendrojo šalies biudžeto deficito.

2. Kad būtų galima nustatyti dideles klaidas, Komisija prižiūri biudžeto būklę ir valstybės skolos dydį valstybėse narėse. Ji ypač tikrina biudžetinės drausmės laikymąsi <...>

<...>

5. Jei Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas, ji pateikia nuomonę Tarybai.

6. Apsvarsčiusi suinteresuotosios valstybės narės norimas pareikšti pastabas ir nuodugniai jas įvertinusi, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, kvalifikuotąja balsų dauguma nusprendžia, ar yra susidaręs perviršinis deficitas.

7. Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 6 dalį nusprendžiama, kad perviršinis deficitas yra susidaręs, Taryba atitinkamai valstybei narei pateikia rekomendacijas, kaip per tam tikrą nurodytą laikotarpį tokią padėtį ištaisyti. Atsižvelgiant į 8 dalies nuostatas, šios rekomendacijos viešai neskelbiamos.

8. Nustačiusi, kad nurodytu laikotarpiu, atsižvelgiant į jos rekomendacijas, nesiimta veiksmingų priemonių, Taryba savo rekomendacijas gali viešai paskelbti.

9. Jei valstybė narė ir toliau nevykdo Tarybos rekomendacijų, Taryba gali nuspręsti tą valstybę narę įspėti, kad ji per nurodytą laiką deficitui sumažinti imtųsi priemonių, kurios, Tarybos nuomone, yra reikalingos padėčiai ištaisyti.

Tokiu atveju Taryba gali pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės pagal konkretų grafiką teikti ataskaitas, kad galėtų tikrinti tos valstybės narės pastangas sureguliuoti deficitą.

10. Teise pateikti ieškinį, numatyta 226 ir 227 straipsniuose, negalima naudotis šio straipsnio 1–9 dalių atžvilgiu.

11. Kol valstybė narė neįvykdo pagal 9 dalį priimto sprendimo, Taryba gali nuspręsti taikyti arba, atsižvelgusi į konkretų atvejį, sugriežtinti vieną ar keletą iš šių priemonių:

–      pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės prieš išleidžiant obligacijas ir vertybinius popierius paskelbti papildomą informaciją, kurią nurodys Taryba,

–      pasiūlyti Europos investicijų bankui persvarstyti savo paskolų teikimo politiką atitinkamos valstybės narės atžvilgiu,

–      pareikalauti iš atitinkamos valstybės narės įnešti Bendrijai atitinkamo dydžio indėlį be palūkanų, kol perviršinis deficitas, Tarybos manymu, bus pašalintas,

–      skirti atitinkamo dydžio baudas.

Apie priimtus sprendimus Tarybos pirmininkas informuoja Europos Parlamentą.

12. Taryba kai kuriuos arba visus savo 6–9 ir 11 dalyse nurodytus sprendimus panaikina tiek, kiek perviršinis deficitas toje valstybėje narėje, Tarybos manymu, buvo pašalintas. Jei Taryba anksčiau buvo viešai paskelbusi rekomendacijas, vos tik panaikinusi pagal 8 dalį priimtą sprendimą ji skelbia viešą pareiškimą, kad perviršinio deficito toje valstybėje narėje nebėra.

13. Priimdama 7–9, 11 ir 12 dalyse nurodytus sprendimus Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, sprendžia dviejų trečdalių savo narių balsų, skaičiuojamų pagal 205 straipsnio 2 dalį, dauguma, atmesdami atitinkamos valstybės narės atstovo balsus.

14. Kitos su šiame straipsnyje aprašytos tvarkos įgyvendinimu susijusios nuostatos pateikiamos prie šios Sutarties pridedamame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei ECB, vieningai priima atitinkamas nuostatas, paskui pakeisiančias minėtąjį Protokolą.

<...>.“

3        Pagal EB 104 straipsnio 9 ir 13 dalis, nagrinėjamas kartu su EB 122 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Taryboje priimant 9 dalyje nurodytus sprendimus, bendros valiutos neįvedusių valstybių narių balsavimo teisės sustabdomos.

4        Europos Vadovų Taryba 1997 m. birželio 17 d. Amsterdame priimtoje rezoliucijoje dėl Stabilumo ir augimo pakto (OL L 236, p. 1. toliau – 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija) priminusi, kad biudžeto drausmės užtikrinimas Ekonominės ir pinigų sąjungos (toliau – EPS) trečiojo etapo metu turėjo didelę reikšmę, nustatė valstybėms narėms, Komisijai ir Tarybai skirtas gaires.

5        Tarybos atžvilgiu nustatytos tokios gairės:

„1.      Ji yra įpareigojama savo kompetencijos ribose griežtai ir laiku įgyvendinti visus Stabilumo ir augimo pakto elementus; ji priims kaip įmanoma greičiau visus reikalingus sprendimus pagal 103 ir 104 <...> straipsnius;

3.      Ji yra prašoma visada taikyti sankcijas, jei dalyvaujančioji valstybė narė nesiima reikalingų priemonių nutraukti perviršinį deficitą pagal Tarybos pateiktas rekomendacijas;

<...>

6.      Ji yra prašoma visada raštu nurodyti motyvus, pateisinančius sprendimą nesiimti veiksmų, jei kuriuo nors perviršinio deficito arba biudžeto padėties priežiūros procedūrų etapu remdamasi Komisijos rekomendacija Taryba nepriima sprendimo ir, tokiu atveju paviešinti, kaip balsavo kiekviena valstybė narė.“

6        1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, p. 6) 2 ir 3 skirsniuose nustatyta:

„II SKIRSNIS

PERVIRŠINIO DEFICITO PROCEDŪROS PASPARTINIMAS

 3 straipsnis

<...>

3. Taryba per tris mėnesius nuo ataskaitų pateikimo datų, kurios nurodytos Reglamento (EB) Nr. 3605/93 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pagal Sutarties 104 <...> straipsnio 6 dalį nusprendžia, ar yra susidaręs perviršinis deficitas. Jeigu, vadovaudamasi Sutarties 104 <...> straipsnio 6 dalimi, ji nusprendžia, kad perviršinis deficitas yra susidaręs, Taryba kartu pateikia rekomendacijas atitinkamoms valstybėms narėms, kaip numatyta Sutarties 104 <...> straipsnio 7 dalyje.

4. Pagal Sutarties 104 <...> straipsnio 7 dalį pateiktoje Tarybos rekomendacijoje nurodomas ne ilgesnis kaip keturių mėnesių laikotarpis, per kurį atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių. Tarybos rekomendacijoje taip pat nurodomas terminas, per kurį reikia pašalinti perviršinį deficitą; tai reikia padaryti per metus nuo deficito nustatymo, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių.

 4 straipsnis

1. Tais atvejais, kai nustatoma, kad nebuvo imtasi jokių Sutarties 104 <...> straipsnio 8 dalyje numatytų veiksmingų priemonių, visi Tarybos sprendimai viešai paskelbti savo rekomendacijas priimami iš karto po to, kai baigiasi šio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje straipsnyje nustatytas terminas.

<...>

 5 straipsnis

Visi Tarybos sprendimai įspėti atitinkamą valstybę narę, kad ji imtųsi priemonių deficitui sumažinti pagal Sutarties 104 <...> straipsnio 9 dalį priimami per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Taryba nusprendžia, kad nebuvo imtasi jokių Sutarties 104 <...> straipsnio 8 dalyje numatytų veiksmingų priemonių.

 6 straipsnis

Įvykdžius Sutarties 104 <...> straipsnio 11 dalies taikymo sąlygas, Taryba taiko tame pačiame straipsnyje numatytas poveikio priemones. Visi tokio pobūdžio sprendimai priimami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kai Taryba nusprendžia įspėti atitinkamą valstybę narę, kad ji imtųsi Sutarties 104 <...> straipsnio 9 dalyje numatytų priemonių.

 7 straipsnis

Jeigu dalyvaujanti valstybė narė nesilaiko pagal Sutarties 104 <...> straipsnio 7 ir 9 dalis Tarybos priimtų sprendimų, Taryba per dešimt mėnesių nuo Reglamente (EB) Nr. 3605/93 nustatytų ataskaitų pateikimo datų, kaip nurodyta šio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje, nusprendžia taikyti poveikio priemones pagal Sutarties 104 <...> straipsnio 11 dalį. Pagreitinta procedūra taikoma tuo atveju, kai Taryba nusprendžia, kad sąmoningai numatytas deficitas yra perviršinis.

<...>

III SKIRSNIS

LAIKINAS SUSTABDYMAS IR KONTROLĖ

 9 straipsnis

1. Perviršinio deficito procedūra sustabdoma, jeigu:

–        atitinkama valstybė narė laikosi rekomendacijų, pateiktų jai pagal Sutarties 104 <...> straipsnio 7 dalį,

–        atitinkama dalyvaujanti valstybė narė atsižvelgia į visus įspėjimus, pateiktus jai pagal Sutarties 104 <...> straipsnio 9 dalį.

2. Perviršinio deficito procedūros sustabdymo laikotarpis neįtraukiamas nei į šio reglamento 7 straipsnyje nurodytą dešimties mėnesių laikotarpį, nei į šio reglamento 6 straipsnyje nurodytą dviejų mėnesių laikotarpį.

<...>“

 Faktinės aplinkybės

 Tarybos sprendimai pagal EB 104 straipsnio 6 ir 7 dalis

7        Perviršinio deficito procedūra Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu buvo pradėta 2002 m. lapkričio mėnesį. 2003 m. sausio 21 d. sprendimu 2003/89/EB dėl perviršinio Vokietijos deficito – Europos Bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalies taikymas (OL L 34, p. 16) Taryba pagal Komisijos rekomendaciją nusprendė, kad šioje valstybėje narėje biudžeto deficitas yra perviršinis. Pagal EB 104 straipsnio 7 dalį ir Reglamento Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį ji Vokietijos vyriausybei rekomendavo kuo greičiau ištaisyti šią padėtį taikant įvairias priemones. Ji nustatė, kad rekomenduojamų priemonių reikia imtis iki 2003 m. gegužės 21 d. Kadangi manyta, jog Vokietijos Federacinės Respublikos iki šios datos priimtos priemonės buvo veiksmingos, perviršinio deficito procedūra numanomai sustabdyta.

8        Perviršinio deficito procedūra Prancūzijos Respublikos atžvilgiu buvo pradėta 2003 m. balandžio mėnesį. 2003 m. birželio 3 d. sprendimu 2003/487/EB dėl perviršinio Prancūzijos deficito – Europos Bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 6 dalies taikymas (OL L 165, p. 29) Taryba pagal Komisijos rekomendaciją nusprendė, kad šioje valstybėje narėje biudžeto deficitas yra perviršinis. Pagal EB 104 straipsnio 7 dalį ir Reglamento Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalį ji Prancūzijos vyriausybei rekomendavo kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2004 m. pradžios, ištaisyti šią padėtį taikant įvairias priemones. Ji nustatė, kad būtinų priemonių reikia imtis iki 2003 m. spalio 3 d.

 Komisijos rekomendacijos pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis

9        2003 m. spalio 8 d. Komisija pateikė Tarybai rekomendaciją pagal EB 104 straipsnio 8 dalį priimti sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad Prancūzijos Respublika nesiėmė jokių veiksmingų priemonių pagal EB 104 straipsnio 7 dalį Tarybos pateiktą rekomendaciją.

10      2003 m. spalio 21 d. Komisija rekomendavo Tarybai pagal EB 104 straipsnio 9 dalį įspėti Prancūzijos Respubliką, kad ji imtųsi priemonių deficitui sumažinti. Ji rekomendavo įspėti šią valstybę narę, visų pirma, kad ji pašalintų perviršinį deficitą vėliausiai 2005 m. ir 2004 m. 1 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) sumažintų metinį biudžeto deficitą, pakoreguotą pagal ciklinius svyravimus.

11      Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu Komisija galiausiai nusprendė, kad pagal EB 104 straipsnio 7 dalį Tarybos pateiktą rekomendaciją priimtos priemonės buvo netinkamos. Todėl 2003 m. lapkričio 18 d. ji pateikė Tarybai rekomendaciją priimti sprendimą pagal EB 104 straipsnio 8 dalį, kuriuo būtų pripažįstama, kad perviršiniam deficitui ištaisyti Vokietijos Federacinės Respublikos priimtos priemonės pasirodė netinkamos.

12      Tą pačią dieną ji rekomendavo Tarybai pagal EB 104 straipsnio 9 dalį įspėti Vokietijos Federacinę Respubliką, kad ši imtųsi priemonių deficitui sumažinti. Ji rekomendavo šią valstybę narę įspėti, visų pirma, kad pašalintų perviršinį deficitą ne vėliau kaip 2005 m. ir 2004 m. 0,8 % BVP sumažintų metinį biudžeto deficitą, pakoreguotą pagal ciklinius svyravimus.

 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos (ekonomikos ir finansų reikalai) sesija

13      2003 m. lapkričio 25 d. per Tarybos sesiją buvo balsuojama dėl pagal EB 104 straipsnio 8 dalį Komisijos pateiktų rekomendacijų dėl Tarybos sprendimų Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu. Pagal EB 104 straipsnio 13 dalį abiejuose šiuose balsavimuose dalyvavo visos valstybės narės, išskyrus atitinkamą valstybę narę. Kadangi reikalinga dauguma nebuvo pasiekta, sprendimai nepriimti.

14      Taryba taip pat balsavo dėl pagal EB 104 straipsnio 9 dalį Komisijos pateiktų rekomendacijų dėl Tarybos sprendimų tų pačių valstybių narių atžvilgiu. Pagal EB 104 straipsnio 13 dalį ir 122 straipsnio 3 bei 5 dalis šiame balsavime dalyvavo tik bendrą valiutą įvedusios valstybės, išskyrus atitinkamą valstybę narę. Kadangi reikalinga dauguma nebuvo pasiekta, sprendimai nepriimti.

15      Tą pačią dieną pagal EB 104 straipsnio 9 dalyje numatytiems sprendimams priimti taikomas balsavimo taisykles Taryba abiejų valstybių narių atžvilgiu priėmė iš esmės analogiškas išvadas.

16      Šių išvadų 1 punkte ji nurodo, į kokias aplinkybes atsižvelgė vertindama atitinkamos valstybės narės biudžeto padėtį.

17      Šių išvadų 2 punkte Taryba nurodo, kad dėl pagal EB 104 straipsnio 7 dalį jai pateiktų rekomendacijų atitinkama valstybė narė ėmėsi kelių priemonių.

18      Šių išvadų 3 punkte ji „džiaugiasi viešu (atitinkamos valstybės narės) įsipareigojimu imtis visų reikalingų priemonių, kad deficitas taptų mažesnis nei 3 % BVP vėliausiai 2005 m“.

19      4 punkte Taryba pateikia rekomendacijas atitinkamai valstybei narei, „atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir (šios valstybės narės) prisiimtus įsipareigojimus“. Rekomenduojama, visų pirma, sumažinti metinį 2004 m. ir 2005 m. deficitą ir po 2005 m. toliau stiprinti biudžetą . Taryba taip pat rekomenduoja „perviršinio deficito padėtį ištaisyti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2005 m“.

20      5 ir 6 punktuose nurodyta:

„5.      Atsižvelgdama į pirmesnes rekomendacijas ir (atitinkamos valstybės narės) prisiimtus įsipareigojimus, Taryba nusprendė šiuo etapu nepriimti sprendimo Komisijos rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo pagal 104 straipsnio 9 dalį pagrindu.

6.      Taryba nusprendžia kol kas sustabdyti perviršinio deficito procedūrą (atitinkamos valstybės narės) atžvilgiu. Taryba priims sprendimą pagal 104 straipsnio 9 dalį Komisijos rekomendacijos pagrindu, jei pagal 7 punkte numatytą vertinimą (atitinkama valstybė narė) nevykdys šiose išvadose minimų įsipareigojimų.“

21      7 punkte Taryba atitinkamai valstybei narei be konkretaus tvarkaraščio pasiūlo teikti ataskaitas ir rekomenduoja Tarybai bei Komisijai vertinti šios valstybės pasiektą pažangą.

 Šalių reikalavimai

22      Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–        pirma, panaikinti Tarybos sprendimus Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu nepriimti Komisijos rekomendacijose pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis nurodytų oficialiųjų aktų ir, antra, Tarybos išvadas tiek, kiek jomis yra sustabdoma perviršinio deficito procedūra, naudojamas Sutartyje nenumatytas aktas ir pakeičiamos Tarybos sprendimu pagal EB 104 straipsnio 7 dalį pateiktos rekomendacijos,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

23      Taryba Teisingumo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį nepriimtiną;

–        nepatenkinus pirmojo reikalavimo, jį atmesti;

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl ieškinio priimtinumo

24      Taryba mano, kad Komisijos ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jame prašoma panaikinti ir Tarybos sprendimą nepriimti Komisijos rekomendacijose pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis nurodytų oficialiųjų aktų, ir Tarybos išvadas Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu.

 Dėl prašymo panaikinti Tarybos sprendimą nepriimti Komisijos rekomendacijose pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis nurodytų oficialiųjų aktų

 Šalių argumentai

25      Taryba tvirtina, kad nepriimdama Komisijos rekomendacijų ji net netiesiogiai nepriėmė jokio sprendimo, kurį būtų galima apskųsti. Ji primena, kad pagal Sutartį procedūra, kuria institucija įpareigojama imtis atitinkamų veiksmų, yra ieškinys dėl neveikimo, numatytas EB 232 straipsnyje. Pagal šį straipsnį Komisija turi teisę kreiptis į Teisingumo Teismą, kad būtų pripažinta, jog nepriimdama sprendimo Taryba pažeidė Sutartį. Tačiau šiuo atveju nėra tenkinamos šios teisinės priemonės naudojimo sąlygos. Pirma, Taryba nebuvo Komisijos pirmiau paraginta imtis atitinkamų veiksmų. Antra, ji teisiškai nebuvo įpareigota priimti 104 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytų sprendimų. Bet kuriuo atveju jai negalima priekaištauti dėl neveikimo, nes dėl Komisijos rekomendacijų buvo balsuota.

26      Taryba teigia, kad šiuo atveju netaikytinas 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimas Eurocoton ir kt. prieš Tarybą (C‑76/01 P, dar neskelbtas Rinkinyje), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, jog Tarybos sprendimas nepriimti Komisijos jai pateikto reglamento, nustatančio galutinius antidempingo mokesčius, pasiūlymo sukuria teisines pasekmes privatiems asmenims ir jį galima ginčyti. Šiuo klausimu ji pažymi, kad antidempingo procedūra, priešingai nei perviršinio deficito procedūra, tiesiogiai paveikia kai kuriuos ūkio subjektus, kuriems turi būti užtikrintas Bendrijos teisės aktuose jiems numatytų procedūrinių garantijų veiksmingumas. Be to, antidempingo procedūros atveju, pasibaigus tam skirtam terminui, Taryba nebegali priimti Komisijos pasiūlymo. Taip nėra pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis Komisijos Tarybai pateiktų rekomendacijų atveju. Kadangi nesibaigė joks privalomas ir galutinis terminas, Taryba turi teisę šias rekomendacijas priimti, o Komisija tebeturi teisę prašyti šias rekomendacijas priimti arba pateikti naujas.

27      Komisija atsako, kad pagal EB 104 straipsnį nustatytą sistemą balsavimas, kuriuo Taryba išreiškia savo poziciją dėl Komisijos rekomendacijų imtis 8 dalyje numatytų veiksmų arba įspėti pagal šio straipsnio 9 dalį, bet kuriuo atveju, nelygu balsavimo rezultatai, yra teigiamas arba neigiamas sprendimas, tai yra aktas, kurį galima ginčyti pagal iš minėto Sprendimo Eurocoton ir kt. prieš Tarybą išplaukiančią Teisingumo Teismo praktiką.

28      Taigi atsisakydama pripažinti, kad Prancūzijos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika nesiėmė jokių veiksmingų priemonių, Taryba, nors ir netiesiogiai, nusprendė, kad, priešingai nei manė Komisija, abi šios valstybės iš tikro ėmėsi veiksmingų priemonių.

 Teisingumo Teismo vertinimas

29      Reikia priminti, kad pagal EB 104 straipsnio 13 dalį ir nepažeidžiant EB 122 straipsnio 3 bei 5 dalių, priimdama šio straipsnio 7–9 dalyse nurodytus sprendimus, Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, sprendžia dviejų trečdalių savo narių balsų, skaičiuojamų pagal 205 straipsnio 2 dalį, dauguma, atmesdama atitinkamos valstybės narės atstovo balsus.

30      Todėl EB 104 straipsnio 8 dalyje numatytas Tarybos sprendimas viešai paskelbti savo rekomendacijas, nustačius, kad nebuvo imtasi veiksmingų priemonių pagal jas, gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu jis priimamas pirmesniame šio sprendimo punkte nurodytąja dauguma. Taip pat yra ir EB 104 straipsnio 9 dalyje numatyto Tarybos sprendimo įspėti atitinkamą valstybę narę, kad ji per nurodytą laiką imtųsi priemonių deficitui sumažinti, kuris, Tarybos nuomone, yra reikalingas perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, atveju.

31      Todėl kai Komisija Tarybai rekomenduoja priimti sprendimus pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis, ir Taryboje nesusidaro reikalinga balsų dauguma, šių nuostatų požiūriu nėra priimamas joks sprendimas.

32      Be to, nėra jokios Bendrijos teisės nuostatos, nustatančios terminą, kuriam pasibaigus numanomas sprendimas pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis laikomas priimtu, ir apibrėžiančios tokio sprendimo turinį.

33      Nors iš Reglamento Nr. 1467/97 16 konstatuojamosios dalies išplaukia, kad dėl perviršinio deficito svarbos trečiajame etape būtina, jog visi suinteresuotieji asmenys imtųsi skubių veiksmų, ir šiame reglamente nustatomi terminai, kurių reikia laikytis, šių terminų pasibaigimas netrukdo Tarybai priimti Komisijos rekomenduojamų aktų. Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1467/97 12 konstatuojamosios dalies, šiame reglamente nustatytais terminais siekiama užtikrinti spartų ir veiksmingą perviršinio deficito procedūros įgyvendinimą. Šiam tikslui būtų prieštaraujama, jei dėl terminų pasibaigimo Taryba neturėtų teisės per šią procedūrą priimti Komisijos rekomenduotų aktų. Pasibaigus terminui prireikus tektų pradėti procedūrą iš naujo.

34      Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, reikia pripažinti, kad Tarybos sprendimas nepriimti EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytų ir Komisijos rekomenduotų aktų nesukuria tokių, kuriuos galima ginčyti pagal EB 230 straipsnį.

35      Reikia priminti, kad tuo atveju, kai Taryba nepriima pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis Komisijos rekomenduotų priemonių, pastaroji gali pasinaudoti EB 232 straipsniu, laikydamasi jame numatytų sąlygų.

36      Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jame prašoma panaikinti Tarybos sprendimą nepriimti Komisijos rekomendacijose pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis nurodytų oficialiųjų aktų.

 Dėl prašymo panaikinti Tarybos išvadas Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu

 Šalių argumentai

37      Taryba tvirtina, kad jos išvados yra politinio pobūdžio dokumentai, o ne aktai, sukeliantys teisines pasekmes. Šios išvados niekaip nepažeidžia Komisijos įgaliojimų. Jų vienintelis tikslas ir pasekmė yra konstatuoti vykstančios perviršinio deficito procedūros padėtį po nagrinėjimo Taryboje ir Komisijos rekomendacijų nepriėmimo.

38      Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu pradėta perviršinio deficito procedūra buvo sustabdyta visiškai ne dėl šių išvadų. Ji sustabdyta automatiškai, nes Taryba nepriėmė Komisijos rekomendacijų, ir Taryba neturėjo šiuo klausimu priimti aiškaus bei teisiškai privalomo sprendimo.

39      Šiuo klausimu Taryba primena, kad perviršinio deficito procedūros sustabdymas numatytas tik Reglamento Nr. 1467/97 9 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje tik numatomi du galimi sustabdymo atvejai, nenurodant, kokiomis kitomis aplinkybėmis sustabdymas yra galimas ar uždraustas, ir nenustatant jokio procedūros sustabdymo konstatavimo ar paskelbimo mechanizmo. Pastarosios procedūros sustabdymas yra numanomas. Jis išplaukia iš pagal EB 104 straipsnio 7 ir 9 dalis priimtame akte nustatyto termino pabaigos.

40      Bet kuriuo atveju tai, kad apie šį sustabdymą Taryba aiškiai nurodė savo politinėse išvadose, nieko nepakeičia, jeigu jos nesukelia teisinių pasekmių. Iš to išplaukia, kad galimas jų panaikinimas nepakeistų vykstančios perviršinio deficito procedūros faktinės arba teisinės padėties.

41      Komisija teigia, kad jei Komisijos rekomenduotų sprendimų nepriėmimo automatinė pasekmė būtų šių Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu vykstančių procedūrų sustabdymas, Tarybai būtų pakakę tik konstatuoti tokį sustabdymą formaliai nesprendžiant ir nepateikiant naujų rekomendacijų.

42      Iš tikrųjų perviršinio deficito procedūros sustabdymas yra įmanomas tik dviem Reglamento Nr. 1467/97 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Todėl, kadangi Taryba atsisakė nustatyti, jog atitinkamos valstybės narės nesiėmė veiksmingų priemonių, taip nuspręsdama, kad jos laikėsi pagal EB 104 straipsnio 7 dalį priimtų rekomendacijų, vykstančią perviršinio deficito procedūrą ji galėjo sustabdyti tik sprendimais, priimtais pagal šios nuostatos atžvilgiu taikomas procedūros ir balsavimo taisykles. Komisija pažymi, kad Tarybos išvados buvo priimtos pagal EB 104 straipsnio 9 dalies atžvilgiu taikomas procedūros ir balsavimo taisykles.

43      Tarybos išvados laikytinos sui generis aktais, kurių pagrindinė teisinė pasekmė yra atleisti Tarybą ir susijusias valstybes nares nuo privalomų EB 104 straipsnio ir Reglamento Nr. 1467/97 reikalavimų, šiuos pakeičiant naujomis gairėmis dėl EB 104 straipsnio 9 dalies taikymo sąlygų vertinimo ir naujomis atitinkamų valstybių narių perviršinio deficito priežiūros taisyklėmis.

 Teisingumo Teismo vertinimas

44      Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką galima ginčyti visas institucijos priimtas priemones, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, kuriomis siekiama sukurti teisines pasekmes (žr. 1971 m. kovo 31 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą, vadinamojo AETR, 22/70, Rink. p. 263, 42 punktą ir 1994 m. kovo 2 d. Sprendimo Parlamentas prieš Tarybą, C‑316/91, Rink. p. I‑625, 8 punktą).

45      Šiuo atveju reikia patikrinti, ar Tarybos išvadomis siekiama sukurti tokias pasekmes.

46      Savo išvadų 6 punkte Taryba nurodo, kad nusprendžia kol kas sustabdyti perviršinio deficito procedūrą ir paskelbia, jog bus pasirengusi priimti sprendimą pagal EB 104 straipsnio 9 dalį, jei pasirodys, kad atitinkama valstybė narė nevykdo šiose išvadose nurodytų įsipareigojimų.

47      Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad tiek, kiek sprendimai dėl vykstančios perviršinio deficito procedūros sustabdymo priklauso nuo to, kaip atitinkamos valstybės narės laikosi prisiimtų įsipareigojimų, jie, kitaip nei teigia Komisija, neapsiriboja vien faktinio sustabdymo, kylančio dėl Komisijos pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis rekomenduotų aktų nepriėmimo, patvirtinimu.

48      Be to, reikia pastebėti, kad šie įsipareigojimai yra vienašaliai įsipareigojimai, kurių abi atitinkamos valstybės narės prisiėmė, nesiremdamos pagal EB 104 straipsnio 7 dalį anksčiau pateiktomis rekomendacijomis. Taigi galimas Tarybos sprendimas taikyti EB 104 straipsnio 9 dalį priklauso nuo įvertinimo, kuris remiasi ne pagal EB 104 straipsnio 7 dalį priimtų rekomendacijų turiniu, bet atitinkamos valstybės narės vienašaliais įsipareigojimais.

49      Todėl reikia konstatuoti, kad taip veikdama Taryba faktiškai pakeičia pagal EB 104 straipsnio 7 dalį anksčiau priimtas rekomendacijas pirmiausiai tiek, kiek tose pačiose išvadose ji nukelia galutinį terminą bendrojo šalies biudžeto deficitui sumažinti iki 3 % BVP ir taip pakeičia reikalaujamų priemonių, susijusių su biudžeto stiprinimu, reikšmę.

50      Iš to, kas pasakyta, matyti, kad Tarybos išvadomis siekiama sukurti teisines pasekmes, bent jau tiek, kiek jos sustabdo vykstančią perviršinio deficito procedūrą ir faktiškai pakeičia Tarybos pagal EB 104 straipsnio 7 dalį anksčiau priimtas rekomendacijas.

51      Iš to išplaukia, kad ieškinys yra priimtinas tiek, kiek jame yra ginčijamos šios išvados.

 Dėl esmės

52      Komisija prašo panaikinti Tarybos išvadas, priimtas abiejų atitinkamų valstybių narių atžvilgiu, tiek, kiek jomis yra sustabdoma perviršinio deficito procedūra, naudojamas Sutartyje nenumatytas aktas ir pakeičiamos Tarybos sprendimu pagal EB 104 straipsnio 7 dalį pateiktos rekomendacijos.

 Šalių argumentai

53      Komisija teigia, kad Taryba, kuriai buvo pateiktos rekomendacijos priimti sprendimą pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis, priėmė Sutartyje, ir ypač jos 104 straipsnyje nenumatytą aktą, – „išvadas“. Jos nuomone, Taryba negalėjo priimti kitokių aktų nei šioje nuostatoje numatyti privalomą galią turintieji sprendimai. Komisija priduria, kad tokią galimybę apriboja ir tai, kad šios išvados turi sprendimo požymių, pavyzdžiui, procedūrų sustabdymas bei rekomendacijos atitinkamoms valstybėms narėms.

54      Tiek, kiek sustabdo perviršinio deficito procedūrą, Tarybos išvados pažeidžia Reglamento Nr. 1467/97 9 straipsnio 1 dalies pirmąją įtrauką, pagal kurią ši procedūra sustabdoma, jei atitinkama valstybė narė laikosi rekomendacijų, pateiktų jai pagal EB 104 straipsnio 7 dalį. Iš sprendimo dėl sustabdymo nematyti, kad ši sąlyga buvo įgyvendinta. Priešingai – iš Tarybos išvadų išplaukia, kad ji pritarė Komisijos samprotavimams, pagal kuriuos būtinai padaroma išvada, jog ši sąlyga nebuvo įgyvendinta. Be to, sprendimai dėl sustabdymo nebuvo priimti laikantis EB 104 straipsnio 13 dalyje numatytų balsavimo taisyklių, nes jas priėmė visos euro zonos valstybės, išskyrus atitinkamą valstybę narę, o ne visos valstybės narės, išskyrus atitinkamą valstybę narę. Kadangi galimas sustabdymas teisėtai galėjo būti įvykdytas tik EB 104 straipsnio 7 dalies taikymo etapu, dėl šių formų analogijos turėjo būti taikomos šiam etapui skirtos balsavimo taisyklės.

55      Sprendimų pakeisti pagal EB 104 straipsnio 7 dalį Tarybos pateiktas rekomendacijas atžvilgiu Komisija neginčija jų pagrįstumo ekonominiu požiūriu, visų pirma, dėl termino, per kurį turi būti pašalintas perviršinis deficitas, pratęsimo. Tačiau ji mano, kad nesilaikydama Sutartyje numatytų procedūrų Taryba negalėjo priimti rekomendacijų, kurios būtų priešingos anksčiau priimtosioms.

56      Taryba primena kartu su prieštaravimu dėl priimtinumo pateiktas savo pastabas dėl politinio, o ne teisinio išvadų pobūdžio, pirmiausiai – tą pastabą, pagal kurią Komisijos rekomenduotų aktų nepriėmimas turėjo automatiškai sustabdyti vykstančias procedūras.

57      Tarybos nuomone, galimas jos išvadų panaikinimas nepakeičia faktinės ar teisinės vykstančių perviršinio deficito procedūrų padėties. Tai patvirtina teiginys, kuriam pritarė Komisija, kad šios procedūros nėra užbaigtos ir kad pasinaudodama savo iniciatyvos teise Komisija, nelygu padėties įvertinimas, bet kuriuo metu gali Tarybai pateikti rekomendacijas pagal EB 104 straipsnio 7, 8 ar 9 dalis.

58      Be to, Taryba tvirtina, kad pagal EB 104 straipsnio 7 dalį jos anksčiau priimtos rekomendacijos bent iš dalies yra pasenusios. Joms turėjo įtakos ekonominės padėtis pokyčiai. Dėl įvairių veiksnių, visų pirma, dėl mažiau palankios nei priimant rekomendacijas turėta prognozė ekonominės padėties raidos atitinkamos valstybės narės per nustatytus terminus negalėjo ištaisyti savo deficito.

59      Alternatyvus sprendimas galėjo būti naujų Tarybos rekomendacijų pagal EB 104 straipsnio 7 dalį priėmimas. Tačiau tai buvo neįmanoma, nes Komisija nusprendė nesikreipti į Tarybą su naujomis rekomendacijomis pagal šią nuostatą.

60      Todėl Taryba manė, kad reikia priimti ginčijamas išvadas, kuriose buvo aptarta ekonominės padėties raida ir abiejų atitinkamų valstybių taikytos priemonės bei prisiimti įpareigojimai, o joms nurodyta, ko, Tarybos nuomone, jos turi imtis, kad ištaisytų perviršinio deficito padėtį.

61      Toks sprendimas turėjo daug privalumų:

–        paaiškino tai, kad perviršinio deficito procedūros nebuvo užbaigtos, o tik sustabdytos dėl to, kad Komisijos rekomenduoti sprendimai nebuvo priimti,

–        pažymėjo kokių priemonių Prancūzijos Respublika ir Vokietijos Federacinė Respublika įsipareigojo imtis ir kokius tikslus pasiekti,

–        iš naujo patvirtino Tarybos siekį ateityje imtis veiksmų pagal EB 104 straipsnio 9 dalį tuo atveju, kai atitinkamos valstybės narės nesilaikys savo įsipareigojimų,

–        patikslino, kad Taryba gerbia Stabilumo ir augimo pakto principus bei taisykles.

62      Nepriėmus Komisijos pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis rekomenduotų sprendimų, Tarybos neveikimas dėl to nesukėlė abejonių Stabilumo ir augimo pakto patikimumu, ir ūkio subjektams bei valiutų rinkoms nesukūrė neaiškios pavojingos padėties.

63      Taryba mano, kad Sutartyje nėra nuostatos, kuri uždraustų taip elgtis.

64      Ji priduria, kad lieka galioti rekomendacijos pagal EB 104 straipsnio 7 dalį, priimtos atitinkamai 2003 m. sausio 21 d. – Vokietijos Federacinės Respublikos ir 2003 m. birželio 3 d. – Prancūzijos Respublikos atžvilgiu.

 Teisingumo Teismo vertinimas

65      Reikia pastebėti, kad, nepaisant ieškinio pareiškimo formuluočių, Komisija iš esmės prašo panaikinti Tarybos išvadas tik tiek, kiek jose nusprendžiama sustabdyti perviršinio deficito procedūrą ir faktiškai pakeičiamos atitinkamai valstybei narei anksčiau skirtos rekomendacijos.

66      Formalus prašymas panaikinti šias išvadas tiek, kiek jose naudojamas Sutartyje nenumatytas aktas, iš tikro yra ne atskiras prašymas, o veikiau šio sprendimo pirmesniame punkte nurodyto prašymo panaikinti papildomas argumentas.

67      Pastarąjį prašymą reikia išnagrinėti iš pradžių aptarus perviršinio deficito procedūros struktūrą.

 Perviršinio deficito procedūros struktūra

68      Pagal EB 4 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybių narių ir Bendrijos veikla apima ekonominės politikos, kuri grindžiama glaudžiu valstybių narių ekonominės politikos koordinavimu, nustatymą ir kartu Ekonominės ir pinigų sąjungos nustatymą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį ši veikla turi atitikti tokius pagrindinius principus: stabilios kainos, patikimi viešieji finansai ir monetarinės sąlygos bei tvarus mokėjimų balansas.

69      EB 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės vengia perviršinio bendrojo šalies biudžeto deficito.

70      EB 104 straipsnio 2–13 dalyse numatytas perviršinio deficito procedūros tikslas yra atitinkamą valstybę narę paskatinti, o pagal gautą informaciją prireikus priversti sumažinti deficitą.

71      EB 104 straipsnyje nurodytos taisyklės yra patikslintos ir paremtos Stabilumo ir augimo paktu, kurį sudaro, visų pirma, 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucija ir Reglamentas Nr. 1467/97.

72      1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucijoje pabrėžiama, kad biudžetinės drausmės užtikrinimas EPS trečiojo etapo metu yra ypač svarbus. Atsižvelgdama į tai, ji iškilmingai siūlo Tarybai įsipareigoti griežtai bei skubiai įgyvendinti visas jos kompetencijai priskirtas Stabilumo ir augimo pakto priemones ir perviršinio deficito procedūros įgyvendinimui numatytus terminus laikyti maksimaliais terminais.

73      Reglamento Nr. 1467/97 8 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad EPS trečiuoju etapu būtina laikytis biudžetinės drausmės siekiant užtikrinti kainų stabilumą. To paties reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje pažymima, kad dėl perviršinio deficito svarbos trečiuoju etapu būtina, jog visi suinteresuotieji asmenys imtųsi skubių veiksmų.

74      Atsižvelgiant į svarbą, kurią Sutarties autoriai suteikia biudžetinės drausmės laikymuisi, ir į šiam tikslui numatytas taisykles, jas reikia aiškinti taip, kad būtų veiksmingos.

75      Reikia pažymėti, kad pagal EB 104 straipsnio 10 dalį Komisijos ir valstybių narių teise pateikti valstybei narei ieškinį dėl neveikimo, numatyta 226 ir 227 straipsniuose, negalima naudotis 104 straipsnio 1–9 dalių atžvilgiu.

76      Kaip pabrėžė Komisija, pareiga užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi biudžetinės drausmės, daugiausiai tenka Tarybai.

77      Perviršinio deficito procedūrą sudaro keletas etapų, o ji gali užsibaigti sankcijų pagal EB 104 straipsnio 11 dalį taikymu.

78      EB 104 straipsnis patikslina kiekvieno etapo eigą bei atitinkamų institucijų vaidmenį ir teises. EB 104 straipsnio 14 dalies antros pastraipos pagrindu vieningai priimtas Reglamentas Nr. 1467/97 nustato griežtus perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo terminus, kad pagal 12 konstatuojamąją dalį būtų užtikrintas spartus ir veiksmingas jos įgyvendinimas. Reglamento 9 straipsnyje numatytas perviršinio deficito procedūros sustabdymas, kai atitinkama valstybė narė laikosi rekomendacijų ar atsižvelgia į įspėjimus pagal EB 104 straipsnio 7 ir 9 dalis. 10 straipsnyje numatyta atitinkamos valstybės narės įgyvendinamų priemonių priežiūra.

79      Kiekvienu procedūros etapu, kai kreipiamasi į Tarybą, Komisija rekomenduoja šiai priimti kokį nors aktą. Kiekvienu etapu Taryba tikrina, ar valstybė narė laikėsi pagal EB 104 straipsnį jai tenkančių pareigų ir, visų pirma, tų, kurios kyla iš anksčiau Tarybos priimtų rekomendacijų bei sprendimų.

80      Kaip pripažįsta Komisija, Taryba turi diskreciją. Kai Komisija jai pateikia rekomendacijas, o ne pasiūlymus EB 250 straipsnio prasme, ji gali, pavyzdžiui, kitaip įvertindama atitinkamus ekonominius duomenis, siūlomas priimti priemones ir tvarkaraštį, kurio turi laikytis atitinkama valstybė narė, pakeisti Komisijos siūlomą aktą jam priimti reikalinga dauguma.

81      Tačiau iš Sutartimi nustatytos sistemos teksto ir struktūros išplaukia, kad Taryba negali išvengti EB 104 straipsnyje įtvirtintų bei Reglamente Nr. 1467/97 sau nustatytų taisyklių. Ji negali laikytis alternatyvios procedūros, pavyzdžiui, priimdama aktą, kuris nėra konkrečiam etapui numatytas sprendimas arba yra priimtas ne pagal taikomose nuostatose nustatytas sąlygas.

82      Nagrinėti, ar Tarybos išvados turi būti panaikintos tiek, kiek jose nusprendžiama sustabdyti perviršinio deficito procedūrą, ir pakeičiamos Tarybos pagal EB 104 straipsnio 7 dalį anksčiau priimtos rekomendacijos, reikia atsižvelgiant į šią išvadą.

 Perviršinio deficito procedūros sustabdymas

83      Reglamento Nr. 1467/97 17 konstatuojamojoje dalyje, siekiant paskatinti valstybes nares imtis atitinkamų priemonių, nurodoma, kad perviršinio deficito procedūros taikymas sustabdomas, jeigu atitinkama valstybė narė imasi reikiamų veiksmų, atsižvelgdama į rekomendacijas, pateiktas pagal EB 104 straipsnio 7 dalį, arba į įspėjimą, pareikštą pagal EB 104 straipsnio 9 dalį.

84      Reglamento Nr. 1467/97 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perviršinio deficito procedūra yra sustabdoma, kai valstybė narė imasi priemonių pagal Tarybos rekomendaciją arba įspėjimą.

85      Nei EB 104 straipsnyje, nei Reglamente Nr. 1467/97 nenumatoma galimybė sustabdyti procedūrą kitais atvejais.

86      Kaip teigia Taryba, faktinis sustabdymas gali kilti tokiu atveju, kai Taryba, į kurią su rekomendacija kreipėsi Komisija, negali priimti sprendimo, nes nepasiekiama reikalinga dauguma.

87      Tačiau tokiu atveju ginčijamose išvadose aiškiai nurodoma, kad Taryba „nusprendžia kol kas sustabdyti <...> perviršinio deficito procedūrą (atitinkamos valstybės narės) atžvilgiu“ ir kad ji „bus pasirengusi priimti sprendimą pagal EB 104 straipsnio 9 dalį Komisijos rekomendacijos pagrindu, jei (atitinkama valstybė narė) nevykdys šiose išvadose nurodytų įsipareigojimų“.

88      Taip nurodydama Taryba ne vien konstatuoja, kad perviršinio deficito procedūra faktiškai sustabdoma dėl to, jog neįmanoma priimti Komisijos rekomenduojamo sprendimo, nors tokią padėtį galima ištaisyti bet kuriuo metu. Tiek, kiek Tarybos išvados sustabdymą susieja su tuo, ar atitinkama valstybė narė laikosi savo įsipareigojimų, jos riboja Tarybos teisę įspėti pagal EB 104 straipsnio 9 dalį ankstesnės Komisijos rekomendacijos pagrindu tol, kol šių įsipareigojimų yra laikomasi. Be to jose numatyta, kad Taryba vertindama, ar taikyti įspėjimą, tai yra, ar tęsti perviršinio deficito procedūrą, atsižvelgia ne į atitinkamai valstybei narei anksčiau pagal EB 104 straipsnio 7 dalį pateiktų rekomendacijų turinį, bet į jos vienašalius įsipareigojimus.

89      Toks sprendimas dėl sustabdymo pažeidžia EB 104 straipsnį ir Reglamento Nr. 1467/97 9 straipsnį.

90      Reikia pridurti, kad pripažindamas, jog faktinis sustabdymas gali kilti vien iš aplinkybės, jog Tarybai nepavyksta priimti Komisijos rekomenduoto sprendimo, Teisingumo Teismas nepasisako dėl klausimo, ar pagal EB 104 straipsnio 9 dalį Taryba privalo priimti sprendimą, kai valstybė narė toliau nevykdo jos rekomendacijų pagal EB 104 straipsnio 7 dalį, nes šio proceso metu jis neturėjo atsakyti į šį klausimą.

 Tarybos pagal EB 104 straipsnio 7 dalį priimtų rekomendacijų pakeitimas

91      Vadovaujantis EB 104 straipsnio 13 dalimi rekomendacijos pagal EB 104 straipsnio 7 dalį gali būti priimtos tik remiantis Komisijos rekomendacija. Kaip buvo priminta, Taryba turi teisę priimti kitokį sprendimą, nei rekomendavo Komisija.

92      Tačiau priėmusi rekomendacijas pagal EB 104 straipsnio 7 dalį, ji negali jų vėliau pakeisti be naujos Komisijos rekomendacijos, nes, kaip Taryba pati pripažino, perviršinio deficito procedūros atveju iniciatyvos teisė priklauso Komisijai.

93      Šiuo atveju Taryba 2003 m. sausio 21 d. priėmė tokias rekomendacijas Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu ir 2003 m. birželio 3 d. – Prancūzijos Respublikos atžvilgiu.

94      Taryba priėmė išvadas be Komisijos rekomendacijų priimti kitokias Tarybos rekomendacijas pagal EB 104 straipsnio 7 dalį, nei buvo priimtos anksčiau.

95      Be to, Tarybos išvadose pateiktos rekomendacijos buvo priimtos ne pagal Tarybos rekomendacijoms pagal EB 104 straipsnio 7 dalį priimti numatytą balsavimo tvarką, o pagal sprendimui pagal EB 104 straipsnio 9 dalį numatytą tvarką, tai yra balsavime dalyvaujant vien euro zonos valstybėms narėms.

96      Sprendimas priimti šias Tarybos rekomendacijas prieštarauja EB 104 straipsnio 7 bei 13 dalims, todėl yra neteisėtas.

97      Todėl Tarybos išvados, priimtos atitinkamai Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu, yra panaikinamos tiek, kiek jomis sustabdoma perviršinio deficito procedūra ir pakeičiamos Tarybos sprendimu pagal EB 104 straipsnio 7 dalį anksčiau priimtos rekomendacijos.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

98      Pagal Darbo reglamento 69 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, arba jeigu susiklosto ypatingos aplinkybės, Teisingumo Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Kadangi dalis šalių reikalavimų buvo atmesta, kiekviena jų padengia savo išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (plenarinė sesija)

nusprendžia:

1.      Europos Bendrijų Komisijos ieškinys yra nepriimtinas tiek, kiek jame prašoma panaikinti Europos Sąjungos Tarybos sprendimą nepriimti Komisijos rekomendacijose pagal EB 104 straipsnio 8 ir 9 dalis nurodytų oficialiųjų aktų.

2.      2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos išvados, priimtos atitinkamai Prancūzijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos atžvilgiu, yra panaikinamos tiek, kiek jomis sustabdoma perviršinio deficito procedūra ir pakeičiamos Tarybos sprendimu pagal EB 104 straipsnio 7 dalį anksčiau priimtos rekomendacijos.

3.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Skouris

Jann

Timmermans

Rosas

Gulmann

Puissochet

Cunha Rodrigues

Schintgen

Macken

Paskelbta 2004 m. liepos 13 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Sekretorius

 

       Pirmininkas

R. Grass

 

       V. Skouris


* Proceso kalba: prancūzų.