1. Teisės aktų derinimas – Tabako produktų reklama ir rėmimas – Direktyva 2003/33
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/33 3, 4 ir 8 straipsniai)
2. Teisės aktų derinimas – Tabako produktų reklama ir rėmimas – Direktyva 2003/33
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/33 3 straipsnio 1 dalis)
3. Teisės aktų derinimas – Priemonės, skirtos pagerinti vidaus rinkos veikimą – Teisinis pagrindas – EB 95 straipsnis
(EB 95 ir 152 straipsniai)
4. Teisės aktų derinimas – Tabako produktų reklama ir rėmimas – Direktyva 2003/33
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/33 3 ir 4 straipsniai)
1. Direktyvos 2003/33 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo 3 ir 4 straipsniuose numatytas tabako reklamos ir rėmimo spausdintuose leidiniuose, per informacinės visuomenės paslaugas bei radijo programas draudimas galėjo būti priimtas EB 95 straipsnio pagrindu.
Iš tikrųjų, kalbant visų pirma apie spaudos produktus ir kitus spausdintus leidinius, reikia pasakyti, kad Direktyvos 2003/33 priėmimo metu valstybių narių nacionalinės teisės aktai tabako produktų reklamos ir rėmimo srityje skyrėsi, ir šie skirtumai galėjo kliudyti laisvam prekių judėjimui bei laisvam paslaugų teikimui. Tas pats pasakytina ir apie tabako produktų reklamą radijo programose ir per informacinės visuomenės paslaugas bei apie tabako įmonių radijo programų rėmimą. Daug valstybių narių jau buvo priėmusios teisės aktus šiose srityse arba ruošėsi tai daryti. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė vis labiau suvokia tabako gaminių vartojimo kenksmingumą sveikatai, buvo tikėtina, kad valstybėms narėms priėmus šią tendenciją atspindinčias naujas normas, kuriomis siekiama dar veiksmingiau skatinti atsisakyti šių gaminių vartojimo, atsiras naujų prekybos ar laisvo paslaugų teikimo kliūčių.
Be to, Direktyvos 2003/33 3 ir 4 straipsniais iš tikrųjų siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas. Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje numatytu tabako produktų reklamos spaudoje ir kituose spausdintuose leidiniuose draudimu siekiama išvengti, kad kurios nors valstybės narės nacionalinės teisės aktai nekliudytų spaudos produktų judėjimui Bendrijos viduje. Šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalimi ir 4 straipsnio 1 dalimi, kurios draudžia tabako produktų reklamą per informacinės visuomenės paslaugas ir radijo programose, savo ruožtu siekiama skatinti laisvą radijo programų transliavimą bei laisvą informacijos per informacinės visuomenės paslaugas judėjimą. Taip pat direktyvos 4 straipsnio 2 dalimi, draudžiančia įmonėms, kurių pagrindinė veiklos sritis yra tabako produktų gamyba arba pardavimas, remti radijo programas, siekiama užkirsti kelią tam, kad kurios nors valstybės narės nacionalinės teisės aktai nekliudytų paslaugų teikimo laisvei. Be to, šios direktyvos tikslas pagerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas yra išreikštas 8 straipsnyje, kuris numato, jog valstybės narės nedraudžia ir neriboja laisvo prekių ir paslaugų, atitinkančių šią direktyvą, judėjimo.
Galiausiai direktyvos 3 ir 4 straipsniuose įtvirtintas draudimas apima tik įvairias reklamos bei rėmimo formas ir nėra bendro pobūdžio draudimas.
(žr. 55, 61, 65, 71, 73–78, 87–88 punktus)
2. Direktyvos 2003/33 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo 3 straipsnio 1 dalyje vartojami žodžiai „spausdinti leidiniai“ apima tik leidinius, kai antai laikraščiai, periodiniai leidiniai ir žurnalai, o kitos leidinių rūšys nepatenka į šioje nuostatoje įtvirtintą reklamos draudimo taikymo sritį. Tokį aiškinimą patvirtina ir direktyvos ketvirta konstatuojamoji dalis, kurioje pažymima, jog leidinių, kaip antai periodiniai leidiniai, laikraščiai ir žurnalai, platinimui vidaus rinkoje gali realiai sutrukdyti laisvo judėjimo kliūtys, iškilusios dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, draudžiančių arba reglamentuojančių tabako reklamą tose žiniasklaidos priemonėse. Toje konstatuojamojoje dalyje teigiama, jog siekiant užtikrinti visų šių žiniasklaidos rūšių laisvą judėjimą vidaus rinkoje būtina apiboti tabako reklamą žurnalais ir periodiniais leidiniais, kurie neskirti plačiajai visuomenei.
(žr. 84–86 punktus)
3. Jeigu yra įvykdytos sąlygos kaip teisiniu pagrindu remtis EB 95 straipsniu, Bendrijos teisės aktų leidėjui neturi būti kliudoma šiuo teisiniu pagrindu remtis dėl to, kad visuomenės sveikatos apsauga yra lemiantis veiksnys priimant sprendimą.
EB 95 straipsnio 3 dalis aiškiai reikalauja derinant teisės aktus užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį. Be to, EB 152 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa numato, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis.
Galiausiai, nors EB 152 straipsnio 4 dalies c punktas neleidžia derinti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriais siekiama saugoti ir gerinti žmonių sveikatą, ši nuostata vis dėlto nereiškia, kad remiantis kitomis Sutarties nuostatomis priimti derinimo aktai negali daryti poveikio žmonių sveikatos apsaugai.
(žr. 92–95 punktus)
4. Direktyvos 2003/33 dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir rėmimą, suderinimo 3 ir 4 straipsniai nepažeidžia proporcingumo principo, nes jie gali būti laikomi tinkamomis priemonėmis siekiant norimo tikslo ? suderinti valstybių narių nacionalinius įstatymus tabako produktų reklamos ir rėmimo srityje. Be to, atsižvelgiant į Bendrijos įstatymų leidėjo pareigą užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, jie neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
Pirma, šios direktyvos 3 straipsnyje numatytas tabako produktų reklamos spausdintuose leidiniuose draudimas neapima tabako verslo specialistams skirtų leidinių ar leidinių, kurie leidžiami trečiosiose šalyse ir kurie neskirti iš esmės Bendrijos rinkai. Be to, Bendrijos įstatymų leidėjas negalėjo kaip mažiau ribojančios priemonės priimti reklamos draudimo, kuris būtų netaikomas vietos ar regiono rinkai skirtiems leidiniams, nes tokia išimtis tabako produktų reklamos draudimo taikymo sritį padarytų neaiškią ir neapibrėžtą ir dėl to neleistų pasiekti direktyvos tikslo.
Antra, direktyvos 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje numatytas tabako produktų reklamos draudimas per informacinės visuomenės paslaugas bei radijo programose negali būti laikomas neproporcingu ir dėl žiniasklaidos priemonių konvergencijos gali būti pateisinamas siekiu užkirsti kelią reklamos spausdintuose leidiniuose draudimo apėjimui pasinaudojant didėjančiu šių dviejų žiniasklaidos priemonių naudojimusi.
Trečia, kalbant apie direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje numatytą radijo programų rėmimo draudimą, iš direktyvos preambulės nematyti, kad tokią priemonę taikydamas ne tik tarpvalstybiniu poveikiu pasižymintiems veiklai ar renginiams Bendrijos įstatymų leidėjas peržengė šioje srityje turimas savo diskrecijos ribas.
Be to, direktyvos 3 ir 4 straipsniuose numatytos reklamos ar rėmimo draudimo priemonės nepažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės į saviraiškos laisvę. Net ir darant prielaidą, kad tokios priemonės netiesiogiai susilpnina saviraiškos laisvę, tai neturi įtakos žurnalistinei saviraiškos laisvei ir atitinkamai žurnalistų rašiniams.
(žr. 146–152, 156–158 punktus)