Byla C‑377/03
Europos Bendrijų Komisija
prieš
Belgijos Karalystę
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Nuosavi Bendrijų ištekliai – Neįformintos TIR knygelės – Atitinkamų nuosavų išteklių nemokėjimas ar vėlavimas juos mokėti“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Ginčo dalykas – Nustatymas per ikiteisminę procedūrą
(EB 226 straipsnis)
2. Laisvas prekių judėjimas – Bendrijos tranzitas – Vežimas su TIR knygele
(Komisijos reglamento Nr. 2454/93 454 straipsnio 2 dalis ir 455 straipsnio 2 dalis)
3. Nuosavi Europos Bendrijų ištekliai – Valstybių narių atliekamas nustatymas ir pervedimas
(Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnis)
4. Nuosavi Europos Bendrijų ištekliai – Valstybių narių atliekamas nustatymas ir pervedimas
(Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punktas ir 17 straipsnis)
1. Procese pagal ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, nors ieškinio reikalavimai iš principo negali apimti daugiau nei oficialiame pranešime ir pagrįstos nuomonės rezoliucinėje dalyje nurodomi neįvykdyti įsipareigojimai, Komisija gali siekti, kad būtų pripažinta, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, numatytų vėliau pakeistoje arba panaikintoje pirminėje Bendrijos teisės akto redakcijoje, kurie naujomis nuostatomis buvo palikti galioti. Tačiau bylos dalykas negali būti išplėstas įsipareigojimais pagal naujas nuostatas, kurios nėra lygiavertės pirminei atitinkamo akto formuluotei, priešingu atveju būtų pažeisti esminiai procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pripažinimo teisėtumo reikalavimai.
(žr. 34 punktą)
2. Pagal Reglamento Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 454 straipsnio 2 dalį ir 455 straipsnio 1 dalį, skaitomas kartu su Muitinės konvencijos dėl tarptautinio krovinių vežimo su TIR knygelėmis 11 straipsniu, matyti, kad neįforminimo atveju reikalavimas sumokėti skolą muitinei iš esmės turi būti pateiktas per trejus metus nuo tos dienos, kai buvo priimta TIR knygelė, o kai įforminimo patvirtinimas buvo gautas apgaulės būdu, šis terminas pratęsiamas iki ketverių metų. Vis dėlto kadangi minėto įgyvendinimo reglamento 455 straipsnio 1 dalies tikslas yra užtikrinti vienodą ir rūpestingą nuostatų skolos muitinei išieškojimo srityje taikymą, siekiant greitai ir veiksmingai pervesti nuosavus Bendrijų išteklius, pranešimas apie pažeidimą arba nusižengimą bet kuriuo atveju turi būti pateiktas kuo greičiau, t. y. iš karto muitinei sužinojus apie minėtą pažeidimą arba nusižengimą, taigi prireikus dar iki baigiantis TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje numatytiems ilgiausiems terminams, atitinkamai vienerių metų ir dvejų metų sukčiavimo atveju. Dėl tokių pačių priežasčių reikalavimas sumokėti TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalies prasme turi būti išsiųstas iškart, kai tik muitinė gali tai padaryti, taigi prireikus prieš baigiantis dvejų metų terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo apie pažeidimą arba nusižengimą suinteresuotiesiems asmenims.
(žr. 68–70 punktus)
3. Valstybės narės privalo nustatyti Bendrijai priklausančią nuosavų išteklių sumą iš karto, kai muitinė gali apskaičiuoti skolą muitinei sudarančią sumą ir nustatyti skolininką, ir todėl įskaityti šią sumą į sąskaitas pagal Reglamento Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728 dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, 6 straipsnį.
Valstybės narės negali nenustatyti skolų, net jei jos jas ginčija, nes priešingu atveju Bendrijos finansinė pusiausvyra būtų sutrikdyta dėl valstybės narės elgesio.
Tokiomis aplinkybėmis valstybė narė, kuri per Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, skaičiuojamą nuo remiantis TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalimi reikalavimo sumokėti išsiuntimo – o tai reiškia, kad muitinė galėjo apskaičiuoti skolą muitinei sudarančią sumą ir nustatyti skolininką, – neįskaito šios skolos muitinei į sąskaitas, neįvykdo įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnį.
(žr. 75–77 punktus)
4. Valstybė narė, kuri vienašališkai nusprendžia nustatytas su TIR knygelėmis susijusias TIR sistemos pagrindu sutarto maksimalaus garantijos dydžio sumas įskaityti į B sąskaitą, o ne į A sąskaitą, kai per nustatytą terminą šių sumų neginčija garantuojančioji organizacija ir kai šios sumos negali kisti dėl iškilusių ginčų, nepranešdama Komisijai apie Bendrijos teisės taikymo problemas bei nepaisydama jos prieštaravimų, nevykdo įsipareigojimo imtis reikiamų priemonių, užtikrinančių nuosavų išteklių perdavimą Komisijai pagal Reglamento Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728 dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, 17 straipsnio 1 dalį.
(žr. 82, 89, 92–93, 95, 105 punktus ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)
SPRENDIMAS
2006 m. spalio 5 d.(*)
„Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas – Nuosavi Bendrijų ištekliai – Neįformintos TIR knygelės – Atitinkamų nuosavų išteklių nemokėjimas ar vėlavimas juos mokėti“
Byloje C‑377/03
dėl pagal EB 226 straipsnį 2003 m. rugsėjo 9 d. pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo,
Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Wilms ir C. Giolito, nurodžiusi adresą dokumentams įteikti Liuksemburge,
ieškovė,
prieš
Belgijos Karalystę, atstovaujamą E. Dominkovits bei A. Goldman ir M. Wimmer, padedamų advokato B. van de Walle de Ghelcke,
atsakovę,
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai N. Colneric, J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), M. Ilešič ir E. Levits,
generalinė advokatė C. Stix‑Hackl,
posėdžio sekretorė K. Sztranc‑Sławiczek, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2005 m. gegužės 4 d. posėdžiui,
susipažinęs su 2006 m. sausio 26 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Savo ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad:
– tinkamai neįforminusi tam tikrų tranzito dokumentų (TIR knygelių), dėl ko su tuo susiję nuosavi ištekliai nebuvo nei įskaitomi, nei pervedami Komisijai per nustatytus terminus,
– nepervedusi Komisijai kitų neginčytinų muitinės sumų, kurioms buvo taikomas analogiškas su Belgijos muitinės TIR knygelių neįforminimu nuo 1996 m. susijęs vertinimas (užuot įskaitytos į „A sąskaitą“, jos buvo įskaitytos į „B sąskaitą“),
– atsisakydama mokėti delspinigius nuo Komisijai mokėtinų sumų,
Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, p. 1), kuris nuo 2000 m. gegužės 31 d. panaikino ir pakeitė 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinantį Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 155, p. 1), kurio tikslas buvo tas pats, 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.
Teisinis pagrindas
TIR konvencija
2 Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių vežimo su TIR knygelėmis (toliau – TIR konvencija) buvo pasirašyta Ženevoje (Šveicarija) 1975 m. lapkričio 14 dieną. Belgijos Karalystė, kaip ir Europos bendrija, kuri patvirtino minėtą konvenciją 1978 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2112/78 (OL L 252, p. 1), yra šios konvencijos šalys. Minėta konvencija Bendrijoje įsigaliojo 1983 m. birželio 20 d. (OL L 31, p. 13).
3 TIR konvencija, be kita ko, numato, kad už krovinius, vežamus pagal šioje konvencijoje įtvirtintą TIR procedūrą, nereikalaujama mokėti importo ar eksporto muitų ir mokesčių arba pateikti užstato tarpinėse muitinės įstaigose.
4 Norint taikyti šias lengvatas, TIR konvencija reikalauja, kad kroviniai būtų vežami naudojant bendrą dokumentą, t. y. TIR knygelę, kuri skirta operacijos teisėtumui kontroliuoti. Ši konvencija taip pat reikalauja, kad transporto operacijos, būtų atliekamos garantuojant, Susitariančiųjų Šalių pagal jos 6 straipsnio nuostatas patvirtintoms asociacijoms.
5 TIR konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato:
„Kiekviena Susitariančioji Šalis gali suteikti asociacijoms teisę tiesiogiai arba per atitinkamas asociacijas išduoti TIR knygeles ir būti garantais, jei laikomasi jos nustatytų sąlygų ir garantijų.“
6 TIR knygelę sudaro keletas lapų, sudarytų iš atplėšiamo lapo Nr. 1 ir atplėšiamo lapo Nr. 2 su atitinkamomis šaknelėmis, ant kurių surašyta visa būtina informacija. Atplėšiamų lapų pora naudojama kiekvienos kertamos teritorijos atžvilgiu. Transporto operacijos pradžioje šaknelė Nr. 1 paliekama išvykimo muitinės įstaigoje; įforminimas atliekamas, kai iš toje pačioje valstybėje esančios muitinės įstaigos sugrįžta šaknelė Nr. 2. Ši procedūra kartojama kiekvieną kartą kertant valstybės teritoriją, naudojant skirtingas poras atplėšiamų lapų, esančių toje pačioje knygelėje.
7 TIR knygeles spausdina ir platina Tarptautinė kelių transporto sąjunga (International Road Transport Union, toliau – IRU), įsteigta Ženevoje. Naudotojams knygeles išduoda Susitariančiųjų Šalių administracijos įgaliota kiekvienos valstybės garantuojančioji asociacija. TIR knygelę išduoda išvykimo valstybės garantuojančioji asociacija, pateiktą garantiją užtikrina IRU ir Šveicarijoje įsikūrusių draudikų grupė (toliau – draudikų grupė).
8 TIR konvencijos 8 straipsnis nustato:
„1. Garantuojanti asociacija įsipareigoja sumokėti importo ir eksporto muitus bei mokesčius, taip pat delspinigius, kurie priskaičiuojami pagal šalies, kurioje buvo nustatytas su TIR operacija susijęs pažeidimas, muitinės įstatymus ir kitus teisės aktus. Garantuojanti asociacija ir asmenys, kurie turi sumokėti pirmiau minėtas sumas, už jų sumokėjimą atsako solidariai.
2. Jeigu Susitariančiosios Šalies įstatymuose ir kituose teisės aktuose importo ir eksporto muitų bei mokesčių mokėjimas, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalyje, nenumatytas, garantuojanti asociacija įsipareigoja tomis pačiomis sąlygomis sumokėti sumą, lygią importo ir eksporto muitų bei mokesčių sumai, įskaitant galimus delspinigius.
3. Kiekviena Susitariančioji Šalis nustato didžiausią sumą, kurios gali būti reikalaujama iš garantuojančiosios asociacijos už kiekvieną TIR knygelę remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
4. Garantuojančioji asociacija tampa atsakinga šalies, kurioje yra išvykimo muitinės įstaiga, valdžios institucijoms nuo tada, kai ta muitinės įstaiga priima TIR knygelę. Kitose šalyse, per kurių teritoriją kroviniai vežami pagal TIR procedūrą, minėta atsakomybė prasideda nuo tada, kai krovinys importuojamas <...>.
5. Garantuojančioji asociacija atsako ne tik už prekes, išvardytas TIR knygelėje, bet ir už visas prekes, kurios TIR knygelėje nenurodytos, bet gali būti užplombuotoje transporto priemonės dalyje arba užplombuotame konteineryje. Už jokias kitas prekes garantuojančioji asociacija neatsako.
6. Nustatant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtus muitus ir mokesčius laikoma, kad TIR knygelėje pateikti duomenys apie prekes yra teisingi, jei nėra pagrindo manyti kitaip.
7. Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimos sumos tampa mokėtinos, kompetentingos institucijos, prieš pateikdamos reikalavimą garantuojančiajai asociacijai, pirmiausia reikalauja, jei įmanoma, kad jas sumokėtų tiesiogiai už jų mokėjimą atsakingas asmuo ar asmenys.“
9 Pagal TIR konvencijos 11 straipsnį:
„1. Jeigu TIR knygelė nebuvo įforminta arba buvo įforminta su išlygomis, kompetentingos institucijos neturi teisės reikalauti, kad garantuojančioji asociacija sumokėtų 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse minimas sumas, jeigu per metus nuo TIR knygelės priėmimo šioje muitinėje dienos jos raštu nepranešė garantuojančiajai asociacijai, kad TIR knygelė nebuvo įforminta arba buvo įforminta su išlygomis. Ši nuostata taikoma ir tada, kai įforminimo patvirtinimas buvo gautas netinkamu arba apgaulės būdu, tokiu atveju nustatant dvejų metų terminą.
2. Reikalavimas sumokėti 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas garantuojančiajai asociacijai gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai šiai asociacijai pranešama, kad TIR knygelė nebuvo įforminta, buvo įforminta su išlygomis arba kad įforminimo patvirtinimas buvo gautas netinkamu ar apgaulės būdu, ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos. Tačiau tais atvejais, kurie per pirmiau minėtą dvejų metų laikotarpį tampa teisminio nagrinėjimo objektais, mokėjimo reikalavimai pateikiami per vienerius metus nuo tos dienos, nuo kurios pradedami vykdyti teismo sprendimai.
3. Reikalaujamą sumą garantuojančiosios asociacijos privalo sumokėti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gautas reikalavimas dėl apmokėjimo. Sumokėtos sumos asociacijai grąžinamos, jei per dvejus metus nuo tos dienos, kai buvo pateiktas reikalavimas, pateikiami muitinei priimtini įrodymai, kad atitinkama transporto operacija buvo atlikta be pažeidimų.“
Bendrijos muitų teisės aktai
10 Pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1, toliau – įgyvendinimo reglamentas), taikomą nuo 1994 m. sausio 1 d., 451 straipsnį:
„1. Jeigu vadovaujantis (Bendrijos muitų) kodekso 91 straipsnio 2 dalies b ir c punktais bei 163 straipsnio 2 dalies b punktu prekės iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą gabenamos:
– taikant tarptautinio prekių vežimo su TIR knygelėmis procedūrą (TIR konvencija),
– su ATA knygelėmis (ATA konvencija),
taikant taisykles, reglamentuojančias TIR arba ATA knygelių naudojimo tokiam prekių gabenimui tvarką, Bendrijos muitų teritorija laikoma viena teritorija.
<...>“
11 Įgyvendinimo reglamento 454 straipsnis nustato:
„1. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant specialiųjų TIR ir ATA konvencijų nuostatų, susijusių su garantuojančiųjų asociacijų prievolėmis, atsirandančiomis TIR arba ATA knygelių naudojimo atvejais.
2. Jeigu nustatoma, kad tam tikroje valstybėje narėje buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su TIR knygele, tranzito operacijos, kuri buvo atliekama su ATA knygele, arba su kuria nors iš šių operacijų susijęs pažeidimas arba nusižengimas, ta valstybė narė išieško mokėtinus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinėmis nuostatomis, be to, tai nekliudo iškelti baudžiamąsias bylas.
3. Jeigu neįmanoma nustatyti teritorijos, kurioje buvo padarytas pažeidimas arba nusižengimas, laikoma, kad toks pažeidimas arba nusižengimas buvo padarytas toje valstybėje narėje, kurioje jis buvo išaiškintas, išskyrus atvejus, kai per 455 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką pateikiami muitinei priimtini įrodymai, pagal kuriuos įmanoma pripažinti, kad operacija buvo atlikta be pažeidimų arba nustatyti faktinę pažeidimo arba nusižengimo padarymo vietą.
<...>.“
12 To paties reglamento 455 straipsnio 1 ir 2 dalys numato:
„1. Jeigu nustatoma, kad buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su TIR knygele, tranzito operacijos, kuri buvo atliekama su ATA knygele, arba su kuria nors iš šių operacijų susijęs pažeidimas arba nusižengimas, muitinė, atsižvelgiant į konkretų atvejį, per laiką, nustatytą TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje arba ATA konvencijos 6 straipsnio 4 dalyje, informuoja apie tai TIR knygelės arba ATA knygelės turėtoją ir garantuojančiąją asociaciją.
2. Įrodymai, kad operacija, vykdyta gabenant prekes su TIR knygele arba ATA knygele, buvo atlikta be pažeidimų, kaip apibrėžta 454 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje, turi būti pateikti, atsižvelgiant į konkretų atvejį, per laiką, nustatytą TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalyje arba ATA konvencijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse.“ (Pataisytas vertimas)
13 Nuo 1992 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos 1991 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 719/91 dėl TIR knygelių ir ATA knygelių naudojimo Bendrijoje kaip tranzito dokumentų (OL L 78, p. 6) 10 straipsnio 1 ir 2 dalys, iš esmės identiškos įgyvendinimo reglamento 454 straipsnio 1 ir 2 dalims, ir 1991 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1593/91, nustatančio Tarybos reglamento Nr. 719/91 (OL L 148, p. 11) 2 straipsnio 1 ir 2 dalys, praktiškai sutampančios su įgyvendinimo reglamento 455 straipsnio 1 ir 2 dalimis.
14 Įgyvendinimo reglamento 457 straipsnis nustato:
„Taikant TIR konvencijos 8 straipsnio 4 dalį, kai prekių siunta įvežama į Bendrijos muitų teritoriją arba pradedama gabenti iš išvykimo muitinės įstaigos, esančios Bendrijos muitų teritorijoje, garantuojančioji asociacija tampa atsakinga kiekvienos valstybės narės, į kurios teritoriją įvežama su TIR knygele gabenama prekių siunta, muitinei ir yra atsakinga tol, kol prekių siunta atgabenama į vietą, per kurią ji išvežama iš Bendrijos muitų teritorijos, arba į toje teritorijoje esančią paskirties muitinės įstaigą.“
Nuosavų Bendrijų išteklių sistema
15 Reglamento Nr. 1552/89 I antraštinėje dalyje „Bendrosios nuostatos“ esantis 2 straipsnis numato:
„1. Pagal šį reglamentą Bendrijoms priklausanti nuosavų išteklių, nurodytų Sprendimo 88/376/EB, Euratomas 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, suma nustatoma iš karto, kai kompetentingos valstybės narės institucijos praneša skolininkui apie mokėtinus mokesčius. Pranešimas pateikiamas iš karto, kai nustatomas skolininkas ir kompetentingos administracijos institucijos gali apskaičiuoti mokesčio dydį, laikydamosi visų šioje srityje taikomų Bendrijos teisės nuostatų. (Neoficialus vertimas)
<...>“
16 1996 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 1355/96 (OL L 175, p. 3) buvo padarytas šios nuostatos pakeitimas, įsigaliojęs 1996 m. liepos 14 d. Šios nuostatos turinys atkartotas Reglamento Nr. 1150/2000 2 straipsnyje, kuris numato:
„1. Pagal šį reglamentą Bendrijai priklausanti nuosavų išteklių, nurodytų Sprendimo 94/728/EB, Euratomas 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, suma nustatoma iš karto, kai įvykdomos muitinės taisyklėse nustatytos minėtų sumų įskaitymo į sąskaitas ir skolininko informavimo sąlygos.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta suma nustatoma muitinės taisyklėse nurodytą įskaitymo į buhalterines knygas dieną. <...>“
17 Reglamento Nr. 1552/89 II antraštinėje dalyje „Nuosavų išteklių sąskaitos“ esančio 6 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a ir b punktai (tapę Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies a ir b punktais) nustato:
„1. Nuosavų išteklių sąskaitos atidaromos kiekvienos valstybės narės Ižde arba kiekvienos valstybės narės paskirtoje įstaigoje ir suskirstomos pagal išteklių rūšį.
2. a) Pagal 2 straipsnį nustatytos sumos, laikantis šios dalies b punkto reikalavimų, įskaitomos į sąskaitas (šiuo metu vadinama „A sąskaita“) ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta nuosavų išteklių suma, dienos.
b) Nustatytos mokėtinos sumos, neįskaitytos į šios dalies a punkte nurodytas sąskaitas dėl to, kad dar nebuvo išieškotos ir kad nebuvo pateikta jokia garantija, per a punkte nurodytą laikotarpį įrašomos į atskiras sąskaitas (šiuo metu vadinama „B sąskaita“). Valstybės narės šią tvarką gali taikyti, jeigu nustatytos mokėtinos sumos, už kurias buvo pateikta garantija, buvo užginčytos ir kurios, išsprendus kilusius ginčus, gali būti pakeistos.“
18 Reglamento Nr. 1552/89 ir Reglamento Nr. 1150/2000 III antraštinėje dalyje „Nuosavų išteklių pervedimas“ esantis 9 straipsnis nustato:
„1. 10 straipsnyje nustatyta tvarka kiekviena valstybė narė nuosavus išteklius sumoka į sąskaitą, Komisijos vardu atidarytą Ižde arba savo paskirtoje įstaigoje.
Ši sąskaita tvarkoma nemokamai.
2. Komisija perskaičiuoja į sąskaitą sumokėtas sumas ir įrašo į savo sąskaitas<...>.“
19 Atitinkamai pagal Reglamento Nr. 1552/89 ir Reglamento Nr. 1150/2000 toje pačioje III antraštinėje dalyje esančio 10 straipsnio 1 dalį:
„1. Pagal Sprendimo 88/376/EEB, Euratomas (atitinkamai Sprendimo 94/728/EB, Euratomas) 2 straipsnio 3 dalį išskaičius 10 % surinkimo išlaidų, nuosavi ištekliai, nurodyti (šių sprendimų) 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, įtraukiami į Bendrijų biudžetą ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį pagal šio reglamento 2 straipsnį buvo nustatyta priklausanti mokėti suma, dienos.
Tačiau mokėtinos sumos, pagal (atitinkamai 6 straipsnio 3 dalies b punktą ir 6 straipsnio 3 dalie b punktą) nurodomos (B) sąskaitoje, turi būti įskaitytos ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo išieškotos priklausančios mokėti sumos, dienos.“
20 Pagal Reglamento Nr. 1552/89 ir Reglamento Nr. 1150/2000 taip pat toje pačioje antraštinėje dalyje esantį 11 straipsnį:
„Už bet kokį pavėluotą įmokos įskaitymą į 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąskaitą valstybė moka delspinigius, kurie yra dviem procentais didesni už palūkanų normą, tos valstybės narės pinigų rinkoje galiojančią trumpalaikių valstybinio finansavimo operacijų atlikimo dieną. Ši palūkanų norma padidinama 0,25 punkto už kiekvieną pavėluotą mėnesį. Padidinti delspinigiai taikomi visą vėlavimo laikotarpį.“
21 Minėtų reglamentų VII antraštinėje dalyje „Nuostatos, susijusios su tikrinimo priemonėmis“ esančio 17 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato:
„1. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių sumų, atitinkančių 2 straipsnyje nustatytas priklausančias mokėti sumas, perdavimą Komisijai pagal šį reglamentą.
2. Valstybės narės neprivalo perduoti Komisijos dispozicijon sumų, atitinkančių nustatytas priklausančias mokėti sumas tik tuo atveju, jeigu dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių šios sumos nebuvo gautos. Be to, valstybės narės šio įpareigojimo perduoti minėtas sumas Komisijai gali nevykdyti tam tikrais atvejais, jeigu, nuodugniai įvertinus visas atitinkamo atvejo aplinkybes, paaiškėja, kad minėtų sumų ilgai nebus galima išieškoti dėl priežasčių, kurios negali būti priskirtos minėtoms aplinkybėms. <...>“
Ikiteisminė procedūra
22 Komisijos pareigūnai 1996 m. lapkričio 18–22 d. ir 1997 m. gruodžio 1–5 d. atliko tradicinių nuosavų išteklių patikrinimą Belgijoje. Iš patikrinimo ataskaitų matyti, kad, vykdant muitinės tranzito procedūrą, buvo konstatuoti nustatymo, įtraukimo į sąskaitas ir nuosavų išteklių pervedimo bei TIR sistemos įgyvendinimo trūkumai. Šie pažeidimai yra susiję su nuosavų išteklių nepervedimu ar pavėluotu pervedimu Komisijai dėl Reglamento Nr. 1552/89 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų apskaitos taisyklių nesilaikymo.
23 Dėl 1996 m. atlikto patikrinimo pasakytina, kad apie patikrinimo ataskaitoje nurodytus trūkumus Komisija Belgijos valdžios institucijoms dar kartą pranešė 1999 m. gegužės 12 d. laišku. Dėl 1997 m. patikrinimo Komisija konstatavo, kad Belgijos valdžios institucijos nepadarė jokių įrašų sąskaitoje dėl patikrinimo ataskaitos 1 ir 2 lentelėse nurodytų bylų, susijusių su neįformintomis TIR knygelėmis dėl garantuotų ir neginčijamų nustatytų sumų. Nagrinėjamos sumos po Komisijos patikrinimo buvo įskaitytos į B sąskaitą, nes garantuojančioji asociacija ginčijo jai pateiktus suvaržymus.
24 Manydama, kad minėtų skolų skolininkas neginčija, Komisija 2000 m. vasario 2 d. laišku paprašė, kad nurodytos sumos būtų įskaitytos į A sąskaitą. Be to, Belgijos valdžios institucijų ji paprašė pateikti visų 1995 m. sausio 1 d. – 1997 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu neįformintų TIR knygelių sąrašą su paaiškinimais apie jų nustatymą ir apskaitą. Taip pat jų buvo paprašyta savo iniciatyva įskaityti visas garantuotas ir neginčijamas sumas į A sąskaitą.
25 2001 m. vasario 12 d. atsakydamos dėl 1996 m. patikrinimo ir 2000 m. gegužės 31 d. atsakydamos dėl 1997 m. patikrinimo, Belgijos valdžios institucijos atmetė Komisijos kaltinimus.
26 Neįtikinta Belgijos Karalystės pateiktų argumentų, Komisija 2001 m. spalio 23 d. išsiuntė šiai valstybei narei oficialų įspėjimą, kuriame ji dar kartą išdėstė savo nuomonę, ragindama Belgijos valdžios institucijas pateikti savo pastabas šiuo klausimu. Belgijos valdžios institucijos atsakė 2002 m. sausio 17 d. laišku, dar kartą ginčydamos Komisijos nurodytus argumentus.
27 Kadangi šis atsakymas Komisijos nepatenkino, 2002 m. birželio 26 d. ji Belgijos Karalystei nusiuntė pagrįstą nuomonę. Pastarajai valstybei buvo nurodyta per du mėnesius nuo šios pagrįstos nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta. Atsakydamos 2002 m. rugsėjo 6 d. laišku, Belgijos valdžios institucijos patvirtino savo poziciją.
28 Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.
Dėl ieškinio priimtinumo
Šalių argumentai
29 Pirmiausia Belgijos Karalystė tvirtina, kad Komisija šiame procese negali remtis ieškinio pagrindais, susijusiais su Reglamento Nr. 1150/2000 nuostatų, pagrįstų Reglamentu Nr. 1552/89 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1355/96, taikomu nuo 1996 m. liepos 14 d., pažeidimu. Šie ieškinio pagrindai yra nepriimtini tiek, kiek jie nepagrįsti Reglamento Nr. 1552/89 pirminės redakcijos nuostatomis, kurios buvo taikomos šioje byloje nurodytų faktinių aplinkybių metu, nes mokėjimo reikalavimai dėl visų ginčijamų TIR knygelių buvo pateikti iki 1996 m. liepos 14 dienos.
30 Antra, išnyko ieškinio dalykas ir todėl jis nepriimtinas tiek, kiek jis susijęs su pavėluotu sumų įskaitymu į B sąskaitą. Iš tikrųjų įskaityta buvo Komisijai pranešus apie savo patikrinimo ataskaitą, t. y. iki pagrįstos nuomonės išsiuntimo. Todėl minėtas neįskaitymas nebegali būti ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalykas.
31 Dėl pirmo pagrindo dėl nepriimtinumo Komisija tvirtina, kad Bendrijos teisės į skolą muitinei atsiradimo sąlygos po kodifikavimo, atlikto Reglamentu Nr. 1150/2000, išliko tokios pačios kaip ir prieš tai, nes Reglamento Nr. 1552/89 su pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1355/96, nuostatos neturi įtakos nuostatoms, susijusioms su šiuo ginču. Be to, su šia nuomone sutinka ir Belgijos Karalystė, kuri pripažįsta, jog Reglamento Nr. 1150/2000 2 straipsnis numato keturias sąlygas, identiškas numatytosioms Reglamento Nr. 1552/89 2 straipsnyje. Todėl pirmas pagrindas dėl nepriimtinumo yra nepagrįstas.
32 Dėl tariamo tos ieškinio dalies, kuria jis susijęs su pavėluotu sumų įskaitymu į B sąskaitą, nepriimtinumo Komisija primena, kad daugelio iš 33 nustatytų atvejų Belgijos valdžios institucijos per 1996 m. lapkričio mėn. patikrinimą neįskaitė nei į B sąskaitą, nei juo labiau į A sąskaitą. Ginčijamos sumos į B sąskaitą buvo įskaitytos tik 1997 m. gruodžio mėnesį. Kadangi Belgijos Karalystė atsisako pateikti kitas analogiškas bylas, negali būti atmesta galimybė, kad egzistuoja kitų atvejų, kada nebuvo padaryti įskaitymai į sąskaitas. Be to, klaidingas įskaitymas į B sąskaitą, o ne į A sąskaitą, taip pat turi pavėluoto įskaitymo pasekmių, todėl turi būti mokami delspinigiai.
Teisingumo Teismo vertinimas
33 Dėl pirmo pagrindo, susijusio su priimtinumu, reikėtų priminti, kad, pagal Bendrijos teismų praktiką, įsipareigojimų neįvykdymas nagrinėjant EB 226 straipsniu grindžiamą ieškinį turi būti vertinamas vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, galiojusiais atitinkamai valstybei narei Komisijos nustatyto termino imtis būtinų priemonių, kad būtų tinkamai atsižvelgta į jos pagrįstą nuomonę, pabaigoje (be kita ko, žr. 1996 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑61/94, Rink. p. I‑3989, 42 punktą ir 1999 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑365/97, Rink. p. I‑7773, 32 punktą).
34 Nors ieškinio reikalavimai iš principo negali apimti daugiau nei oficialiame pranešime ir pagrįstos nuomonės rezoliucinėje dalyje nurodomi neįvykdyti įsipareigojimai, Komisija gali siekti, kad būtų pripažinta, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų, numatytų vėliau pakeistoje arba panaikintoje pirminėje Bendrijos teisės akto redakcijoje, kurie naujomis nuostatomis buvo palikti galioti. Tačiau bylos dalykas negali būti išplėstas įsipareigojimais pagal naujas nuostatas, kurios nėra lygiavertės pradinei atitinkamo akto formuluotei, priešingu atveju būtų pažeisti esminiai procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pripažinimo teisėtumo reikalavimai (šiuo klausimu žr. 2003 m. birželio 12 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑363/00, Rink. p. I‑5767, 22 punktą).
35 Todėl Komisija gali siekti, kad būtų pripažinta, jog Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1150/2000 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.
36 Dėl antro pagrindo, susijusio su priimtinumu, reikia pastebėti, kad egzistuoja neatsiejamas ryšys tarp pareigos nustatyti nuosavus Bendrijų išteklius, t. y. įskaityti juos į Komisijos sąskaitą per nustatytus terminus, ir galiausiai sumokėti delspinigius (žr. 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑96/89, Rink. p. I‑2461, 38 punktą).
37 Todėl jei Komisijos kaltinimas dėl klaidingos skolos muitinei apskaitos ir dėl pavėluoto atitinkamų nuosavų išteklių pervedimo yra pagrįstas, negalima atmesti galimybės, kad pagrįstoje nuomonėje nurodyto termino pabaigoje nebuvo pašalinti visi įsipareigojimų neįvykdymo padariniai, pirmiausia – pagal Reglamentą Nr. 1150/2000 nesumokėti delspinigiai. Dėl to egzistuoja suinteresuotumas, kad prireikus būtų pripažintas nurodytas įsipareigojimų neįvykdymas (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C‑104/02, Rink. p. I‑2689, 45 ir 46 punktus).
38 Be to, kaip minėtame 2003 m. birželio 12 d. sprendime Komisija prieš Italiją nurodė Teisingumo Teismas, valstybės narės nesilaikymas pareigos, įtvirtintos Bendrijos teisės taisyklėje, savaime yra įsipareigojimų neįvykdymas, o argumentai, kad šis nesilaikymas nesukėlė neigiamų pasekmių ar kad jis nesuteikė pranašumo nagrinėjamai valstybei narei, yra netinkami.
39 Todėl šis pagrindas turi būti atmestas.
Dėl esmės
Dėl pirmo pagrindo, pagrįsto pažeidimais, susijusiais su tam tikrų TIR knygelių tvarkymu, dėl ko nuosavi ištekliai nebuvo tinkamai įtraukti į sąskaitas ir laiku pervesti
Šalių argumentai
40 Komisija tvirtina, kad 1996 m. lapkričio mėn. ir 1997 m. gruodžio mėn. Belgijoje atlikdami patikrinimus Komisijos pareigūnai Belgijos muitinės įstaigų prižiūrėtų operacijų, įvykusių 1992–1994 metais, atžvilgiu pastebėjo nustatymo, įskaitymo į sąskaitas ir nuosavų išteklių pervedimo bei Bendrijos tranzito TIR sistemos taikymo pažeidimus.
41 Dėl 1996 m. nustatytų pažeidimų 33 neįformintose TIR operacijose reikia pažymėti, kad 20 atvejų Belgijos valdžios institucijos nustatytas mokėtinas sumas įskaitė į B sąskaitą tik praėjus vieneriems metams po Komisijos pareigūnų atlikto patikrinimo. Be to, dviem atvejais suėjo skolos muitinei mokėjimo senaties terminas, nes muitinė per nustatytą terminą neparengė reikalaujamų pranešimų, t. y. atitinkamai pranešimo garantuojančiajai asociacijai dėl TIR knygelių neįforminimo ir reikalavimo dėl apmokėjimo skolininkui ir (arba) garantuojančiajai asociacijai. Dėl šių dviejų atvejų pasakytina, kad Belgijos valdžios institucijos pripažino, jog jos turi pervesti tam tikrą sumą su delspinigiais į Komisijos sąskaitą, tačiau to nepadarė.
42 Kitais atvejais, nors 1993 m. priimtos TIR knygelės buvo užtikrintos garantija, Belgijos valdžios institucijos, 1999 m. rugpjūčio mėn. gavusios atitinkamas sumas iš garantuojančiųjų asociacijų, minėtas sumas įskaitė į A sąskaitą nesilaikydamos Reglamento Nr. 1552/89 6 straipsnio 2 dalies a punkte (tapusiame Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies a punktu) nustatyto termino. Pagal įgyvendinimo reglamento 455 straipsnį ir TIR konvencijos 11 straipsnį Belgijos valdžios institucijos turėjo nustatyti nagrinėjamus nuosavus išteklius ne vėliau kaip per 15 mėnesių po TIR knygelių priėmimo ir jas įskaityti į A sąskaitą ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta nuosavų išteklių suma, dienos.
43 Galiausiai TIR knygelių, kurių bendra suma viršijo 156 mln. BEF ir kurios taip pat buvo užtikrintos garantija bei nebuvo ginčijamos skolininko, atveju Belgijos valdžios institucijos neįskaitė atitinkamų sumų į A sąskaitą, nes dėl garantuojančiajai institucijai nustatytų ribojamųjų priemonių pastaroji pateikė dėl to apeliaciją. Todėl Belgijos valdžios institucijų buvo paprašyta priderinti savo poziciją neįformintų TIR knygelių apskaitos srityje prie šio sprendimo 42 punkte nurodytų sąlygų ir savo iniciatyva įskaityti visas užtikrintas garantija ir neginčijamas sumas į A sąskaitą per Bendrijos teisės aktuose nustatytus terminus.
44 Per 1997 m. patikrinimą Komisijos pareigūnai nustatė, kad Belgijos valdžios institucijos nepadarė jokių įrašų sąskaitoje dėl patikrinimo ataskaitos 1 ir 2 lentelėse nurodytų bylų, susijusių su neįformintomis TIR knygelėmis, nors šie atvejai buvo susiję su garantuotomis ir skolininko neginčijamomis nustatytomis sumomis. Po šio patikrinimo Belgijos valdžios institucijos įskaitė minėtas sumas į B sąskaitą, nurodydamos garantuojančiosios asociacijos ieškinį dėl pastarajai nustatytų ribojimų.
45 Dublike Komisija patikslina, kad šioje byloje ji kaltina Belgijos Karalystę nustačius mokėtinas sumas tik praėjus vieneriems metams nuo Komisijos atliktų patikrinimų, nors šios valstybės narės valdžios institucijos žinojo apie pažeidimus dar prieš minėtus patikrinimus; neįskaičius per Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies a punkte numatytą privalomą įskaitymo terminą susijusių sumų į A sąskaitą, nors jos buvo garantuotos ir nebuvo ginčijamos; nepervedus šių sumų Komisijai pagal minėto reglamento 9 ir 10 straipsnius; nepervedus sumos, susijusios su dviem minėtų valdžios institucijų nustatytais pažeidimo atvejais ir nepateikus Komisijai duomenų apie kitus analogiškus atvejus.
46 Komisija atmeta Belgijos vyriausybės argumentus per du nagrinėjamus patikrinimus pastebėtiems pažeidimams ir įrašymų vėlavimams pateisinti. Dėl šių vėlavimų buvo nesilaikyta Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalyje numatytų tiek įskaitymo į A sąskaitą, tiek įskaitymo į B sąskaitą terminų. Vėlavimo įskaityti į A sąskaitą pasekmė buvo pavėluotas nuosavų išteklių pervedimas, ir dėl to turi būti skaičiuojami delspinigiai.
47 Belgijos valdžios institucijų argumentai, kad termino, per kurį turėtų būti užginčyta skola muitinei, nebuvimas nei Bendrijos teisėje, nei Belgijos teisėje pateisina galimybę užginčyti skolą muitinei pasibaigus šios skolos įskaitymo į sąskaitą terminui, numatytam Reglamente Nr. 1150/2000, yra nepriimtini. Iš tikrųjų tokie argumentai visiškai panaikintų šio reglamento 6 straipsnio 3 dalies, kurios tikslas užtikrinti gerą Bendrijų nuosavų išteklių sistemos veikimą, veiksmingumą. Komisija mano, kad minėto reglamento 11 straipsnyje numatytas automatinis delspinigių mokėjimas taikomas iš karto, kai atitinkama valstybė narė vėluoja įskaityti išteklius į sąskaitą.
48 Be to, paprastas mokėtinų sumų nesumokėjimas negali būti aiškinamas „užginčijimu“ Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkto prasme, nes skolininkas gali nesumokėti skolos dėl kitos priežasties, pavyzdžiui, dėl klaidos ar užmiršimo. Be to, Belgijos valdžios institucijos nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nustatytos sumos buvo ginčijamos ir kad, išsprendus šiuos ginčus, ši skola galėjo būti panaikinta.
49 Dėl to, ar muitus, kurie buvo tikrinami 1997 m., reikia laikyti užtikrintais bendra garantija, Komisija mano, kad garantijų bent jau iš dalies pakanka nagrinėjamoms skoloms užtikrinti. Nebuvo daroma jokio skirtumo pagal garantijos tipą, todėl atitinkamos garantija užtikrintos sumos taip pat turėjo būti įskaitytos į A sąskaitą bei pervestos Komisijai per nustatytus terminus.
50 Komisija taip pat atsisako pripažinti, kad paprastas garantuojančiosios asociacijos užginčijamas gali pateisinti nagrinėjamų sumų įskaitymą į B sąskaitą. Kalbant apie 1996 m. lapkričio mėn. patikrinimo ataskaitoje nurodytas TIR bylas, Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkte išvardytos sąlygos nebuvo įvykdytos, nei kiek tai susiję su TIR knygelėmis, už kurias Belgijos valdžios institucijos jau pervedė mokėtinas sumas, nei kiek tai susiję su sumomis, kurios vis dar įskaitytos į B sąskaitą. Tas pats pasakytina ir apie daugelį 1997 m. gruodžio mėn. patikrinimo ataskaitoje nurodytų TIR bylų. Visais šiais atvejais pagal įgyvendinimo reglamento 455 straipsnį ir TIR konvencijos 11 straipsnį Belgijos valdžios institucijos turėjo nustatyti nagrinėjamus nuosavus išteklius ne vėliau kaip per 15 mėn. (12+3) po atitinkamų TIR knygelių priėmimo ir per nustatytus terminus įskaityti jas į A sąskaitą, nes šios sumos buvo užtikrintos garantija ir jų neginčijo skolininkas.
51 Komisija mano, kad garantuojančiosios asociacijos užginčijimas pirmiausia buvo susijęs su jos įsipareigojimais skolų atžvilgiu, o ne su pastarųjų galiojimu. Bet kuriuo atveju toks užginčijimas šioje byloje neturi lemiamos įtakos, nes užginčyta buvo jau po to, kai nagrinėjamos sumos turėjo būti įskaitytos į A sąskaitą ir pervestos Komisijai.
52 Belgijos vyriausybė nurodo tik tikimybes, nepatikslindama garantuojančiosios asociacijos garantijų užginčijimo priežasties ar priežasčių, nors minėtas priežastis įrodyti turi valstybė narė. Komisija tvirtina, kad tam tikrais atvejais ši asociacija ginčydavo minėtas garantijas tik apskųsdama raginimą, pateiktą praėjus keletui mėnesių ar net metams po reikalavimo dėl apmokėjimo. Komisija primena, kad sumos, užtikrintos TIR garantija ir neginčijamos, turėjo būti įskaitomos į A sąskaitą ir pervestos Komisijai, iki draudikų grupė nutraukė perdraudimo sutartį.
53 Dėl skolų, susijusių su bylomis, nagrinėtomis per 1996 m. patikrinimą, Komisija nurodo, kad esminė yra data, kada prasidėjo TIR operacija ir buvo pateikta garantija. Kadangi tuo metu, kai sumos turėjo būti pervestos Komisijai, jos nebuvo ginčijamos, šios sumos turėjo būti įskaitytos į A sąskaitą. Aplinkybė, kad minėtos bylos buvo pradėtos nagrinėti IRU inicijuotame arbitraže prieš perdraudikų grupę, nekeičia fakto, kad tuo metu, kai šios skolos turėjo būti sumokėtos, jos nebuvo ginčijamos. Kalbant apie skolas, susijusias su bylomis, nagrinėtomis per 1997 m. patikrinimą, negalima remtis draudikų grupės draudimo sutarties nutraukimu, nes visose nagrinėjamose bylose garantija buvo pateikta vykstant TIR procedūrai, o perdraudimo sutarties nutraukimas nepanaikino šios garantijos.
54 Reglamentas Nr. 1150/2000 neskiria „materialių“ ir „nematerialių“, „asmeninių“ ar „realių“ garantijų. Valstybės narės gali pačios nustatyti, kokio tipo garantijų jos reikalaus; vienintelė sąlyga – ši garantija turi būti veiksminga ir pakankama, nes priešingu atveju būtent valstybė narė, o ne Bendrija turės atsakyti už pasekmes.
55 Komisija patikslina, kad nuosavų išteklių įskaitymas Reglamento Nr. 1150/2000 10 straipsnio prasme yra glaudžiai susijęs su jų nustatymu, kuris reiškia ne tai, kad atitinkamos sumos buvo surinktos, bet tai, kad jos buvo įskaitytos į sąskaitą. Pareiga įskaityti sumas į sąskaitą išlieka net ir tuo atveju, jei valstybės narės nesurenka nagrinėjamų sumų.
56 Galiausiai Komisija nurodo, kad Belgijos valdžios institucijos, regis, tvirtina, kad 72 susijusios bylos buvo susijusios su sukčiavimu. Tačiau ji turi informacijos tik apie 33 atvejus, kurie buvo nagrinėjami 1996 m. patikrinimo ataskaitoje. Dėl visų kitų analogiškų atvejų ji prašė Belgijos valdžios institucijų, kad šios pervestų atitinkamas sumas. Per patikrinimą Belgijos valdžios institucijos nepateikė visos reikalaujamos informacijos ir taip nesilaikė savo pareigos sąžiningai bendradarbiauti.
57 Belgijos valdžios institucijos taip pat tvirtino, kad jos skolos išieškojimu nenorėjo trukdyti baudžiamajam tyrimui dėl sukčiautojų. Minėtos valdžios institucijos, remdamosi TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalimi, taip stengiasi įrodyti, kad visose bylose turi būti taikomas prailgintas dvejų metų terminas pateikti pranešimą dėl neįforminimo. Tačiau 31 iš 33 tikrintų bylų Belgijos valdžios institucijų pranešimas garantuojančiajai asociacijai buvo pateiktas per daug trumpesnį terminą – nuo vienos dienos iki keleto mėnesių. Be to, tariamas noras netrukdyti baudžiamajam tyrimui nepateisina Belgijos valdžios institucijų tęstinio neveikimo dėl skolų išieškojimo iš skolininko ar garantuojančiosios asociacijos. Dvejų metų terminas, kurį nurodo Belgijos valdžios institucijos, taikomas tik garantuojančiajai asociacijai, kuri gali pateikti TIR operacijos teisėtumo įrodymus per prailgintą terminą, o santykiuose su skolininku taikomas vienerių metų terminas.
58 Belgijos Karalystė mano, kad šis ginčas kilo dėl 1995–1997 m. struktūros krizės vežimo su TIR knygelėmis sistemoje, atsiradusios dėl to, kad draudikų grupė 1994 m. pabaigoje nutraukė draudimo sutartį su IRU ir garantuojančiosiomis asociacijomis ir nuo tada atsisakė mokėti skolas muitinei, atsiradusias iki 1994 m. pabaigos. Visos šios bylos buvo nagrinėjamos arbitraže, kurį inicijavo IRU prieš draudikų grupę, siekdama prisiteisti mokėtinas sumas. Dėl trečdalio iš maždaug 3000 atvejų arbitražo teismas priėmė minėtai grupei palankius sprendimus, patvirtindamas, kad ši grupė neprivalo atlyginti skolų muitinei, atsiradusių iki 1994 m. pabaigos. IRU pateikė apeliaciją.
59 Dėl Belgijos muitinės įstaigų priimtų neįformintų TIR knygelių konstatuotina, kad buvo neįmanoma išreikalauti savanoriško mokėjimo iš skolininko ar garantuojančiosios asociacijos, nes pastaroji atsisakė mokėti bet kokias skolas, susijusias su TIR knygelėmis. Kadangi tokia situacija galėjo lemti skolų vertės pasikeitimą, ginčijamų sumų įskaitymas į B sąskaitą atitiko Bendrijos teisės aktus.
60 Išskyrus dvi TIR knygeles, dėl kurių Belgijos Karalystė pripažino reikalavimo sumokėti pavėluotą pateikimą, Komisija netvirtino, kad skolos nustatymas buvo atliktas nesilaikant Reglamento Nr. 1500/2000 2 straipsnio. Šiam nustatymui reikalingos sąlygos buvo įvykdytos tik nuo to momento, kai garantuojančiajai asociacijai buvo pateiktas reikalavimas mokėti. Priešingai nei Komisija, Belgijos Karalystė tvirtina, kad TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalis, skaitoma kartu su 2 dalimi, aiškiai nustato, jog valstybė narė reikalavimą sumokėti garantuojančiajai asociacijai turi pateikti ne vėliau kaip per trejus metus (1+2) nuo TIR knygelės priėmimo, jei, kaip šioje byloje, tai nesusiję su neteisėtu ar apgaulės būdu atliktu įforminimu, kurio atveju taikomas ilgiausias 4 (2+2) metų terminas. Visų nagrinėjamų TIR knygelių, kurios buvo įformintos apgaulingai ar neteisėtai, atžvilgiu skolos nustatymas, atliktas per nustatytą terminą ir pasibaigus ilgam tyrimui, skirtam išsiaiškinti sumą ir skolininką, būtinus minėtam nustatymui, buvo vykdomas jau po to, kai draudikų grupė atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus.
61 Belgijos vyriausybė taip pat mano, kad, pirma, siekiant įskaityti į A sąskaitą nepakanka pateikti garantiją, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, ir, antra, kad įskaitymas į B sąskaitą yra galimas, net jei TIR knygelės turėtojas oficialiai neginčija skolos muitinei.
62 Kadangi Reglamento Nr. 1552/89 6 straipsnio 2 dalies b punkto tikslas yra apsaugoti valstybes nares nuo neišieškotų sumų mokėjimo, garantija šios nuostatos prasme turėtų būti pateikiama per minėtoje nuostatoje numatytą terminą. Bet kuriuo atveju pranešimas dėl išieškojimo dėl visų TIR knygelių garantuojančiajai asociacijai buvo išsiųstas iki 1996 m. liepos mėn., o šis skolos muitinei įtraukimo į nuosavų išteklių sąskaitą terminas baigėsi jau po to, kai draudikų grupė nutraukė perdraudimo sutartis. Todėl šių sumų įtraukimas į B sąskaitą buvo iš esmės pateisinamas iki realaus garantijos, jei ji buvo, išieškojimo.
63 Bet kuriuo atveju dėl įtraukimo į B sąskaitą Komisijos daromas skirtumas atsižvelgiant į tai, ar reikalavimą sumokėti ginčija tiesiogiai atsakingas asmuo, ar garantuojančioji asociacija, yra nepagrįstas. Be to, šios institucijos pozicija, kad užginčijimas turi būti pateiktas raštu per įtraukimui į nuosavų išteklių sąskaitą nustatytą terminą (pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta nuosavų išteklių suma, dienos), pažeidžia Bendrijos teisę, o būtent – Reglamentą Nr. 1552/89 bei TIR konvenciją.
Teisingumo Teismo vertinimas
64 Kaip savo išvados 49–51 punktuose nurodė generalinė advokatė, pirmą ieškinyje pateiktą kaltinimą sudaro keletas dalių. Pirmiausia juo siekiama, kad būtų pripažinta, jog Belgijos valdžios institucijos nepateikė privalomų pranešimų apie su dviem TIR knygelėmis, nagrinėjamomis šioje byloje (žr. šio sprendimo 41 punktą), susijusių skolų muitinei ir todėl Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamentą Nr. 1150/2000. Antra, Teisingumo Teismo prašoma, atsižvelgiant į dviejų Komisijos atliktų nuosavų išteklių patikrinimų, susijusių su kitomis krovinių vežimo su 1992–1994 m. priimtomis TIR knygelėmis operacijomis, rezultatus, pripažinti, kad Belgijos Karalystė bent jau keletą kartų pavėluotai įtraukė į sąskaitą nuosavus išteklius, susijusius su netinkamai įformintomis TIR knygelėmis, ir minėtus nuosavus išteklius įtraukė ne į A, o į B sąskaitą, todėl nuosavi ištekliai nebuvo pervesti Komisijai ar buvo pervesti pavėluotai. Šiuo klausimu akivaizdu, kad skolų sumos, susijusios su 1992–1994 m. priimtomis TIR knygelėmis, nagrinėjamomis šioje byloje, buvo įtrauktos į B sąskaitą tik po minėtų 1996 m. ir 1997 m. atliktų patikrinimų.
65 Iš karto reikia pažymėti, kad kadangi Belgijos vyriausybė pripažįsta per nustatytus terminus nepateikusi pagal muitinės teisės aktus reikalaujamų pranešimų, susijusių su skolomis, atsiradusiomis dėl dviejų šioje byloje nagrinėjamų TIR knygelių, ir dėl to suėjo skolos muitinei senaties terminas bei buvo neįvykdyti įsipareigojimai pagal Reglamentą Nr. 1150/2000, ši pirmo kaltinimo dalis yra pagrįsta.
– Dėl tariamai pavėluoto mokėtinų sumų įtraukimo į sąskaitą
66 Pagal įgyvendinimo reglamento 454 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad tam tikroje valstybėje narėje buvo padarytas transporto operacijos, kuri buvo atliekama su TIR knygele, arba su ja susijęs pažeidimas arba nusižengimas, ta valstybė narė išieško mokėtinus muitus ir kitus privalomuosius mokėjimus vadovaudamasi Bendrijos arba nacionalinėmis nuostatomis, be to, tai nekliudo iškelti baudžiamąsias bylas. Tokiu atveju pagal to paties reglamento 455 straipsnio 1 dalį muitinė per laikotarpį, nustatytą TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje, t. y. neįforminimo atveju, per vienerius metus nuo šios muitinės TIR knygelės priėmimo informuoja apie tai TIR knygelės turėtoją ir garantuojančiąją asociaciją. Šis terminas prailginamas iki dvejų metų, jei įforminimo patvirtinimas buvo gautas netinkamu ar apgaulės būdu.
67 Pagal TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį, reikalavimas sumokėti garantuojančiajai asociacijai gali būti pateikiamas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai šiai asociacijai pranešama, kad TIR knygelė nebuvo įforminta arba kad įforminimo patvirtinimas buvo gautas netinkamu ar apgaulės būdu, ir ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, tačiau tais atvejais, kurie per pirmiau minėtą dvejų metų laikotarpį tampa teisminio nagrinėjimo objektais, mokėjimo reikalavimas pateikiamas per vienerius metus nuo tos dienos, kai teismo sprendimas tapo vykdytinas.
68 Skaitant minėtas nuostatas kartu matyti, kad neįforminimo atveju reikalavimas sumokėti skolą muitinei iš esmės turi būti pateiktas per trejus metus nuo tos dienos, kai buvo priimta TIR knygelė, o kai įforminimo patvirtinimas buvo gautas apgaulės būdu, šis terminas pratęsiamas iki ketverių metų.
69 Vis dėlto reikia patikslinti, jog kadangi įgyvendinimo reglamento 455 straipsnio 1 dalies tikslas yra užtikrinti vienodą ir kruopštų nuostatų skolos muitinei išieškojimo srityje taikymą, siekiant greitai ir veiksmingai pervesti nuosavus Bendrijų išteklius (pagal analogiją žr. 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C‑460/01, Rink. p. I‑2613, 60, 63, 69 ir 70 punktus), pranešimas apie pažeidimą arba nusižengimą bet kuriuo atveju turi būti pateiktas kuo greičiau, t. y. iš karto muitinei sužinojus apie minėtą pažeidimą arba nusižengimą, taigi tam tikrais atvejais, kaip ir šioje byloje mažiausiai 31 atveju, dar iki baigiantis TIR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje numatytiems ilgiausiems terminams, atitinkamai vienerių metų ir dvejų metų sukčiavimo atveju.
70 Dėl tokių pačių priežasčių reikalavimas sumokėti TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalies prasme turi būti išsiųstas iškart, kai tik muitinė gali tai padaryti, taigi tam tikrais atvejais, kaip, pavyzdžiui, ir šioje byloje daugeliu su 1996 m. patikrinimu susijusių atvejų, apie kuriuos Komisija turi tinkamos informacijos, reikalavimas sumokėti turi būti išsiųstas prieš baigiantis dvejų metų terminui, skaičiuojamam nuo pranešimo apie pažeidimą arba nusižengimą suinteresuotiesiems asmenims, t. y. nuo 1995 m. vasario mėnesio.
71 Kadangi Komisija siekia, kad būtų pripažintas ne TIR konvencijos ir įgyvendinimo reglamento nuostatų nesilaikymas, o Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio, susijusio su nuosavų išteklių įskaitymu į sąskaitas, pažeidimas, reikia išsiaiškinti, ar, įskaitydama ginčijamas sumas į sąskaitas tik praėjus metams nuo Komisijos patikrinimų 1996 m. ir 1997 m., Belgijos Karalystė pažeidė minėtą nuostatą.
72 Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena valstybė narė turi atidaryti nuosavų išteklių sąskaitas Ižde arba kiekvienos valstybės narės paskirtoje įstaigoje. Taikant to paties straipsnio 3 dalies a ir b punktus, valstybės narės privalo įskaityti pagal to paties reglamento „2 straipsnį nustatytas mokėtinas sumas“ ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta nuosavų išteklių suma, dienos į A sąskaitą arba, kai yra įvykdytos tam tikros sąlygos, – į B sąskaitą.
73 Pagal Reglamento Nr. 1150/2000 2 straipsnio 1 ir 2 dalis Bendrijai priklausanti nuosavų išteklių suma „nustatoma“ iš karto, kai įvykdomos muitinės teisės aktuose nustatytos minėtų sumų „įskaitymo į sąskaitas“ ir skolininko „informavimo“ sąlygos. 1 dalyje nurodyta suma „nustatoma“ muitinės taisyklėse nurodytą „įskaitymo“ dieną.
74 Dėl mokėtinų sumų „įskaitymo į sąskaitas“ ir skolininko „informavimo“ Reglamento Nr. 1150/2000 2 straipsnis daro nuorodą į muitinės teisės aktus, t. y. į įgyvendinimo reglamentą, TIR konvenciją ir į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1, toliau – muitinės kodeksas). Todėl reikalavimas sumokėti, pateiktas pagal TIR konvencijos 11 straipsnio 2 dalį, turi būti laikomas skolininko „informavimu“ Reglamento Nr. 1150/2000 2 straipsnio prasme.
75 Kaip Teisingumo Teismas nurodė 2005 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją (C‑392/02, Rink. p. I‑9811) 59 punkte, iš Muitinės kodekso 217, 218 ir 221 straipsnių matyti, kad minėtos sąlygos yra įvykdytos, jei muitinė turi būtiną informaciją ir todėl gali apskaičiuoti skolos muitinei sumą ir nustatyti skolininką (šiuo klausimu žr. 2005 m. balandžio 14 d. minėto sprendimo Komisija prieš Nyderlandus 71 punktą ir minėto sprendimo Komisija prieš Vokietiją 80 punktą). Valstybės narės negali nenustatyti skolų, net jei jos jas ginčija, nes priešingu atveju pripažintina, kad Bendrijos finansinė pusiausvyra būtų sutrikdyta dėl valstybės narės elgesio (minėto sprendimo Komisija prieš Daniją 60 punktas).
76 Todėl valstybės narės privalo nustatyti Bendrijai priklausančią nuosavų išteklių sumą iš karto, kai muitinė gali apskaičiuoti skolą muitinei sudarančią sumą ir nustatyti skolininką (minėto sprendimo Komisija prieš Daniją 61 punktas) ir todėl įskaityti šią sumą į sąskaitas pagal Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnį.
77 Šioje byloje akivaizdu, kad Belgijos valdžios institucijos įskaitė skolą muitinei tik praėjus vieneriems metams nuo Komisijos 1996 m. ir 1997 m. patikrinimo, o su tuo susiję reikalavimai sumokėti buvo išsiųsti dar prieš minėtus patikrinimus – tai reiškia, jog Belgijos muitinė galėjo apskaičiuoti mokėtinas skolas muitinei ir nustatyti skolininką. Tokiomis aplinkybėmis įskaitymas į sąskaitas, kuris turėjo būti padarytas per Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, šiuo atveju nuo reikalavimų sumokėti išsiuntimo, yra akivaizdžiai per vėlus.
– Dėl tariamai klaidingo mokėtinų sumų įskaitymo į B sąskaitą
78 Kaip tai Teisingumo Teismas nurodė minėto sprendimo Komisija prieš Daniją 66 punkte, pagal Reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių sumos, atitinkančios 2 straipsnyje nustatytas priklausančias mokėti sumas, pervedimą Komisijai pagal šį reglamentą. Valstybės narės neprivalo jų perduoti Komisijos dispozicijon tik tuo atveju, jeigu dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba kai paaiškėja, kad minėtų sumų iš viso nebus galima išieškoti dėl priežasčių, kurios negali būti priskirtos minėtoms aplinkybėms.
79 Dėl nuosavų išteklių įskaitymo į sąskaitas Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies a ir b punktai nustato, kad valstybės narės privalo įskaityti į A sąskaitą pagal to paties reglamento 2 straipsnį nustatytas mokėtinas sumas ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo nustatyta nuosavų išteklių suma, dienos, nepažeidžiant galimybės įskaityti į B sąskaitą per tą patį terminą nustatytas sumas, kurios „dar nebuvo išieškotos“ ir dėl kurių „nebuvo pateikta jokia garantija“ bei nustatytas mokėtinas sumas, dėl kurių „buvo pateikta garantija, (kurios) buvo užginčytos ir kurios, išsprendus kilusius ginčus, gali būti pakeistos“.
80 Reglamento Nr. 1150/2000 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad, perduodama nuosavus išteklius, 10 straipsnyje nustatyta tvarka kiekviena valstybė narė nuosavus išteklius sumoka į Komisijos vardu atidarytą sąskaitą. Pagal pastarosios nuostatos 1 dalį išskaičius surinkimo išlaidas, nuosavi ištekliai įskaitomi į Bendrijų biudžetą ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį pagal to paties reglamento 2 straipsnį buvo nustatyta priklausanti mokėti suma, dienos, išskyrus pagal minėto reglamento 6 straipsnio 3 dalies b punktą į B sąskaitą įskaitytas sumas, kurios turi būti įskaitytos ne vėliau kaip pirmąją darbo dieną po devynioliktos antrojo mėnesio, einančio po mėnesio, per kurį buvo išieškotos priklausančios mokėti sumos, dienos.
81 Šiuo klausimu Belgijos vyriausybė pirmiausia tvirtina, kad kadangi šioje byloje nagrinėjamos mokėtinos sumos buvo „užginčytos“ Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkto prasme, jos teisėtai galėjo būti įskaitomos į B sąskaitą.
82 Taigi, kaip teisingai tvirtina Belgijos vyriausybė, garantuojančiosios asociacijos, kurios pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį solidariai kartu su TIR knygelės turėtoju įsipareigoja sumokėti muitus, gali, kaip ir minėtas TIR knygelės turėtojas, užginčyti mokėtinas sumas (šiuo klausimu žr. dėl pažeidimo vietos įrodymo 2003 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo BGL, C‑78/01, Rink. p. I‑9543, 50–53 punktus). Vis dėlto Komisija tvirtina, kad Belgijos vyriausybės nurodyti ginčai yra susiję su garantijų vykdymu, o ne su jų buvimu ar ginčijamų skolų suma. Taigi Belgijos vyriausybė neįrodė, kad buvo įvykdytos Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkte numatytos sąlygos, t. y. kad šioje byloje nagrinėjamos mokėtinos sumos buvo užginčytos minėtų asociacijų per nustatytą terminą ir kad, išsprendus kilusius ginčus, šios sumos gali būti pakeistos.
83 Antra, Belgijos vyriausybė tvirtina, kad neišieškotos nagrinėjamos sumos teisėtai galėjo būti įskaitytos į B sąskaitą, nes jų faktiškai nepadengia garantijos Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkto prasme. Ji tvirtina, kad, atsižvelgiant į garantijų sistemos, kuria pagrįsta tranzito su TIR knygelėmis sistema, žlugimą nuo 1993 m., po kurio draudikų grupė atsisakė atlyginti Belgijos garantuojančiosioms asociacijoms, minėtos garantijos dėl garanto nemokumo buvo neįgyvendinamos, todėl nagrinėjamos mokėtinos sumos turėjo būti įskaitomos į B sąskaitą kaip neužtikrintos skolos.
84 Reikia pažymėti, kad garantuojančiosios asociacijos teisės ir pareigos, numatytos TIR konvencijoje, yra reglamentuojamos ir minėtoje konvencijoje, ir Bendrijos teisėje, ir garantijos sutartyje, kuriai taikoma Belgijos teisė ir kurią ši asociacija sudarė su Belgijos Karalyste (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo BGL 45 punktą).
85 Pagal muitinės kodekso 193 straipsnį, garantiją, kurios prašoma siekiant užtikrinti skolos muitinei sumokėjimą, galima pateikti garantuojant garantui, o pagal to paties kodekso 195 straipsnį, garantas turi raštu įsipareigoti solidariai su skolininku sumokėti skolą muitinei sudarančią pinigų sumą, už kurią pateikta garantija, jeigu šią skolą bus privaloma sumokėti.
86 Kalbant konkrečiai apie krovinių vežimą su TIR knygelėmis, kuriam skirtas muitinės kodekso 91 straipsnio 2 dalies b punktas, iš TIR konvencijos 8 straipsnio 1 dalies matyti, kad garantijos sutartimi garantuojančioji asociacija įsipareigoja sumokėti skolininko mokėtinus muitus bei solidariai su minėtais skolininkais sumokėti minėtas sumas, net jei pagal to paties straipsnio 7 dalį kompetentingos institucijos, prieš pateikdamos reikalavimą garantuojančiajai asociacijai, pirmiausia reikalauja, jei įmanoma, kad jas sumokėtų tiesiogiai už jų mokėjimą atsakingas asmuo ar asmenys.
87 Tokiomis aplinkybėmis negalima ginčyti, kad, atliekant TIR operaciją, garantuojančiųjų asociacijų pateikta garantija yra susijusi su „garantijos“ sąvoka Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkto prasme.
88 Vis dėlto reikia patikslinti, kad, pagal TIR konvencijos 8 straipsnio 3 dalį, valstybės narės turi nustatyti didžiausią sumą, kurios gali būti reikalaujama iš garantuojančiosios asociacijos už kiekvieną TIR knygelę.
89 Todėl, kaip tai pripažino ir Komisija, nustatytos mokėtinos sumos, susijusios su TIR operacijomis, iš esmės turi būti įskaitomos į A sąskaitą ir perduodamos Komisijai pagal Reglamento Nr. 1150/2000 10 straipsnį TIR sistemos pagrindu sutarto maksimalaus garantijos dydžio, net jei tam tikrais atvejais skola muitinei viršija šią sumą.
90 Toks išaiškinimas atitinka B sąskaitos įtvirtinimu siekiamus tikslus, kuriais, be kita ko, kaip nurodo Reglamento Nr. 1150/2000 vienuolikta konstatuojamoji dalis, siekiama padėti Komisijai griežčiau kontroliuoti veiksmus, kurių imasi valstybės narės nuosaviems ištekliams išieškoti, atsižvelgti į šių valstybių narių finansinę riziką.
91 Belgijos vyriausybės argumentai, kad dėl TIR sistemos krizės, kuri sukėlė garantijų sistemos, kuria buvo pagrįsta minėta sistema, žlugimą, nuo 1993 m. ginčijamos skolos realiai daugiau nebuvo padengtos garantijomis ir todėl atitinkamos sumos turėjo būti įtrauktos į B sąskaitą, yra nepagrįsti.
92 Nesant reikalo tikrinti, ar TIR konvencijos įtvirtinta garantijų sistema ginčijamu laikotarpiu daugiau tinkamai nebeveikė, reikia konstatuoti, kad, kaip tai tvirtino Komisija, vienašaliu Belgijos valdžios institucijų sprendimu įskaityti minėtas sumas į B sąskaitą nesilaikoma valstybių narių įsipareigojimo pagal Reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 1 dalį imtis visų reikiamų priemonių, užtikrinančių nuosavų išteklių perdavimą Komisijai laikantis šiame reglamente numatytų sąlygų.
93 Iš tikrųjų minėta 17 straipsnio 1 dalis yra speciali sąžiningo bendradarbiavimo reikalavimų pagal EB 10 straipsnį išraiška, pagal kuriuos valstybės narės turi nurodyti Komisijai problemas, kurios joms iškilo taikant Bendrijos teisę (pagal analogiją žr. 2002 m. liepos 2 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑499/99, Rink. p. I‑6031, 24 punktą), tačiau negali nustatyti nacionalinių apsaugos priemonių dėl prieštaravimų, išlygų ar sąlygų, kuriuos gali parengti Komisija (pagal analogiją žr. 1981 m. gegužės 5 d. Sprendimo Komisija prieš Jungtinę Karalystę, 804/79, Rink. p. 1045, 32 punktą). Tačiau šioje byloje akivaizdu, kad Belgijos Karalystė veikė vienašališkai, nenurodydama Komisijai Bendrijos teisės taikymo problemų, su kuriomis ji susidūrė net po tai, kai pastaroji pateikė prieštaravimus.
94 Šis pareiga yra dar svarbesnė, nes, kaip Teisingumo Teismas nurodė minėto sprendimo Komisija prieš Daniją 54 punkte, nuosavų išteklių deficitas turi būti kompensuojamas kitais nuosavais ištekliais arba pakoreguojant išlaidas.
95 Be to, Belgijos vyriausybė negali remtis force majeure atveju Reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 2 dalies prasme. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką „force majeure“ sąvoka turi būti aiškinama kaip su asmeniu, kuris remiasi šia situacija, nesusijusios, neįprastos ir iš anksto nenumatomos aplinkybės, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi (žr. 1987 m. vasario 5 d. Sprendimo Denkavit, 145/85, Rink. p. 565, 11 punktą). Taigi savo vienašališku sprendimu įskaityti ginčijamas mokėtinas sumas į B sąskaitą, nepranešant Komisijai apie problemą ir nepaisant pastarosios prieštaravimų, Belgijos Karalystė akivaizdžiai nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad išvengtų nagrinėjamų pasekmių.
96 Dėl pavėluoto ir klaidingo mokėtinų sumų įskaitymo į B sąskaitą buvo vėluojama atitinkamas nuosavus išteklius įskaityti į Komisijos sąskaitą, o tai, remiantis Reglamento Nr. 1150/2000 9 ir 10 straipsniais, turėjo būti padaryta per tą patį laiką, kaip ir minėtų sumų įrašymas į A sąskaitą pagal to paties reglamento 6 straipsnio 3 dalies a punktą.
97 Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, reikia konstatuoti, kad tam tikros pirmo kaltinimo dalys yra pagrįstos.
Dėl antro kaltinimo, pagrįsto nepranešimu Komisijai apie kitas į B sąskaitą įskaitytas sumas
98 Reikia konstatuoti, kad nei ieškinyje, nei dublike Komisija nepaaiškina šios reikalavimų dalies ir pastaruosiuose ji prašo pripažinti įsipareigojimų neįvykdymą tik pagal Reglamento Nr. 1150/2000 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.
99 Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti antrą kaltinimą.
Dėl trečio kaltinimo, pagrįsto delspinigių už Komisijai mokėtinas sumas nemokėjimu
Šalių argumentai
100 Komisija tvirtina, kad kadangi Belgijos valdžios institucijos iki šiol neperdavė didelės dalies mokėtinų sumų ir kadangi tos, kurios jau perduotos, buvo pervestos pavėluotai, remiantis Reglamento Nr. 1150/2000 11 straipsniu turi būti mokami delspinigiai. Komisija mano, kad minėti delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos garantija padengtos sumos, kuri turėjo būti įskaityta į A sąskaitą.
101 Savo ruožtu Belgijos vyriausybė tvirtina, kad kadangi dėl šioje byloje nagrinėjamų 66 knygelių atveju Belgijos valdžios institucijos dar neturėjo galimybės pradėti veiksmingą išieškojimą, šių sumų perdavimo Bendrijoms terminas dar negalėjo būti pradėtas skaičiuoti, todėl negali būti keliamas klausimas dėl delspinigių. Dėl 1999 m. išmokėjus draudikų grupei išieškotų muitų pasakytina, kad jie buvo pervesti Komisijai per nustatytą terminą. Subsidiariai Belgijos vyriausybė tvirtina, kad Komisija klaidingai skaičiuoja minėtus delspinigius, nes už šešias TIR knygeles, kurių atžvilgiu 1999 m. garantiją išmokėjo minėta draudikų grupė, Belgijos valstybė iš tikrųjų sumokėjo didesnę nei mokėtiną sumą, o Komisija, atrodo, apskaičiuodama delspinigius rėmėsi ne likusia mokėti suma, o suma, kurią Belgijos valstybė jau sumokėjo.
Teisingumo Teismo vertinimas
102 Pagal Reglamento Nr. 1150/2000 11 straipsnį, už bet kokį pavėluotą įmokos įskaitymą į to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąskaitą valstybė moka delspinigius, taikomus už visą vėlavimo laikotarpį. Šie delspinigiai mokėtini, kad ir kokios būtų šių išteklių pervedimo į Komisijos sąskaitą vėlavimo priežastys (be kita ko, žr. minėto 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Daniją 91 punktą).
103 Todėl nagrinėjant pirmą kaltinimą nustatytų nuosavų išteklių neįskaitymas ar pavėluotas įskaitymas į Komisijos sąskaitą suteikia teisę skaičiuoti delspinigius pagal Reglamento Nr. 1150/2000 11 straipsnį, kurių nepervedimo neginčija Belgijos Karalystė, todėl trečias kaltinimas yra pagrįstas.
104 Atsižvelgiant į tai, jog šiuo ieškiniu Komisija nesiekia, kad būtų pripažintas įsipareigojimų neįvykdymas kiekvienos Teisingumo Teisme nurodytos TIR knygelės atžvilgiu, ir nesant skaičiais pagrįstų reikalavimų, nereikia šioje byloje nustatyti mokėtinų delspinigių.
105 Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, galima daryti išvadą, kad:
– nuosavų išteklių, susijusių su tinkamai neįformintomis TIR knygelėmis neįskaitydama ar juos pavėluotai įskaitydama į B, o ne į A sąskaitą, kas lėmė, kad su tuo susiję nuosavi ištekliai nebuvo pervesti Komisijai per nustatytus terminus,
– atsisakydama mokėti delspinigius nuo Komisijai mokėtinų sumų,
Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 1150/2000, kuris nuo 2000 m. gegužės 31 d. panaikino ir pakeitė Reglamentą Nr. 1552/89, kurio tikslas buvo tas pats, 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
106 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė. Kadangi Komisija prašė priteisti išlaidas ir Belgijos Karalystė pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Nuosavų išteklių, susijusių su tinkamai neįformintomis TIR knygelėmis, neįskaitydama ar juos pavėluotai įskaitydama į B, o ne į A sąskaitą – o tai lėmė, kad su tuo susiję nuosavi ištekliai nebuvo pervesti Europos Bendrijų Komisijai per nustatytus terminus, –
atsisakydama mokėti delspinigius nuo Europos Bendrijų Komisijai mokėtinų sumų,
Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamento (EB Euratomas) Nr. 1150/2000, įgyvendinančio Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, kuris nuo 2000 m. gegužės 31 d. panaikino ir pakeitė 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinantį Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos, kurio tikslas buvo tas pats, 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Parašai.
* Proceso kalba: prancūzų.