Byla C-443/02

Baudžiamoji byla prieš Nicolas Schreiber

(Tribunale di Pordenone prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„EB 28 straipsnis – Direktyva 98/8/EB – Biocidinių produktų pateikimas į rinką – Nacionalinė nuostata, reikalaujanti autorizuoti natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro gabaliukų pateikimą į rinką“

Sprendimo santrauka

1.        Teisės aktų derinimas – Pavojingų medžiagų ir preparatų pateikimo į rinką apribojimai – Direktyva 98/8 dėl biocidinių produktų – Biocidinių produktų sąvoka – Raudonojo kedro gabaliukai – Įtraukimas – Nacionalinės teisės aktai, pateikimui į rinką numatantys išankstinį autorizavimą – Priimtinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8, 2 str., 1 dalies a punktas ir 3 str. 2 dalies ii punktas)

2.        Teisės aktų derinimas – Biocidiniai produktai – Direktyva 98/8 – Į valstybės narės rinką be išankstinio autorizavimo pateikti produktai – Kitos valstybės narės teisės aktai to paties produkto pateikimui į rinką numatantys autorizavimą – Priimtinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8, 4 str. 1 dalis)

3.        Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Nacionaliniai teisės aktai, draudžiantys be išankstinio autorizavimo į rinką pateikti biocidinius produktus – Pateisinimas – Visuomenės sveikatos apsauga – Priemonės proporcingumas – Priimtinumas

(EB 28 ir 30 str.)

1.        Direktyvos 98/8 dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 3 straipsnio 2 dalies ii punktas valstybei narei nedraudžia nustatyti natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro medienos gabaliukų pardavimo išankstinį autorizavimą.

Tokie gabaliukai negali būti laikomi produktu, kuriame yra tik biocidinės paskirties „pagrindinių medžiagų“ ir kuris gali būti parduodamas valstybėje narėje be išankstinio autorizavimo ar registravimo, o turi būti laikomi „biocidiniu produktu“ Direktyvos 98/8 prasme, jeigu jie parduodami kaip kandis atbaidantys produktai, kuriuose yra veikliosios medžiagos, atbaidančios šiuos drugius, ir jie įtraukti į šios direktyvos V priede esantį biocidinių produktų rūšių sąrašą. Šiuo atžvilgiu tai, kad atbaidantis veikliosios medžiagos poveikis yra natūralus, netrukdo nagrinėjamų gabaliukų laikyti „biocidiniu produktu“.

(žr. 28, 30, 32–33 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Direktyvos 98/8 dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 4 straipsnio 1 dalis valstybei narei nedraudžia reikalauti, kad natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro medienos gabaliukų, be autorizavimo ar registravimo teisėtai pateiktų į kitos valstybės narės rinką, pardavimas būtų iš anksto autorizuotas.

(žr. 39 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.        Valstybės narės nustatyta natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro medienos gabaliukų, kurie be autorizavimo ar registravimo yra teisėtai pateikiami į kitos valstybės narės rinką, išankstinio autorizavimo tvarka yra EB 28 straipsniui prieštaraujanti lygiaverčio poveikio priemonė, kuri gali būti pateisinta pagal EB 30 straipsnį dėl visuomenės sveikatos apsaugos motyvų, jei ši autorizavimo tvarka atitinka visuomenės sveikatos apsaugos lygį, kurį atitinkama valstybė narė siekia užtikrinti bet kokio biocidinio produkto pateikimo į rinką atžvilgiu, ir todėl nėra neproporcinga šiam tikslui.

(žr. 49–50 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2004 m. liepos 15 d.(*)

„EB  28 straipsnis – Direktyva 98/8/EB – Biocidinių produktų pateikimas į rinką – Nacionalinė nuostata, reikalaujanti autorizuoti natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro gabaliukų pateikimą į rinką“

Byloje C‑443/02

dėl Tribunale di Pordenone (Italija) pagal EB 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prieš

Nicolas Schreiber

dėl 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 123, p. 1) ir dėl EB 28 straipsnio išaiškinimo,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann (pranešėjas), teisėjai A. Rosas, S. von Bahr,  R. Silva de Lapuerta ir K. Lenaerts,

generalinis advokatas  D. Ruiz-Jarabo Colomer,

sekretorė L. Hewlett, vyriausioji administratorė,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

– N. Schreiber, atstovaujamo advokatų M. Casini ir F. Capelli,

– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos A. Snoecx,

– Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos L. Ström, padedamos advokato M. Moretto,

susipažinęs su pranešimu apie bylą,

išklausęs 2004  m. sausio 8 d. posėdyje N. Schreiber ir Komisijos pareikštas žodines pastabas,

išklausęs 2004 m. vasario 12 d. posėdyje pateiktą generalinio advokato išvadą,

priima šį

Sprendimą

1        Pagal EB 234 straipsnį pateikta 2002 m. lapkričio 20 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2002 m. gruodžio 6 d., Tribunale di Pordenone pateikė penkis klausimus dėl 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 123, p. 1) ir dėl EB 28 straipsnio išaiškinimo.

2        Šie klausimai buvo iškelti baudžiamojoje byloje prieš N. Schreiber dėl nacionalinių teisės aktų, numatančių, kad raudonojo kedro medienos gabaliukų, turinčių natūralių kandis atbaidančių savybių, pateikimas į rinką turi būti autorizuotas, pažeidimo.

 Teisinis pagrindas

 Bendrijos teisės aktai

 Sąvokos

3        Pagal Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a punktą „biocidiniais produktais“ laikomos „veikliosios medžiagos ir preparatai, kurių sudėtyje yra viena arba daugiau veikliųjų medžiagų, tokio pavidalo, kokie jie tiekiami vartotojui, skirti sunaikinti, sulaikyti, padaryti nekenksmingą, išvengti poveikio arba kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą organizmą cheminėmis arba biologinėmis priemonėmis“.

4        Pagal to paties straipsnio 1 dalies b punktą „mažos rizikos biocidiniai produktai“ yra apibrėžiami kaip „biocidai, kurių sudėtyje yra viena arba daugiau IA priede išvardytų veikliųjų medžiagų ir neturintys svarbiosios medžiagos (-ų)“.

5        Pagal Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punktą „pagrindine medžiaga“ laikoma „IB priede nurodyta medžiaga, kuri dažniausiai naudojama ne kaip pesticidas, bet kartais gali būti naudojama kaip biocidas, tiesiogiai arba dedant į produktą, kurį sudaro ši medžiaga ir paprastas skiediklis, pats savaime nesantis svarbioji medžiaga, ir kuris nėra parduodamas tiesiogiai biocidiniams tikslams“.

6        1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 1967, 196, p. 1), pakeistoje 1992 m. balandžio 30 d. Tarybos direktyva 92/32/EEB (OL L 154, p. 1), į kurią pateikia nuorodą Direktyva 98/8, „medžiagos“ apibrėžtos kaip „natūraliu pavidalu pasitaikantys ar pramoniniu būdu pagaminti cheminiai elementai bei jų junginiai <...>“.

 Materialinės normos

7        Pagal Direktyvos 98/8 1, 3, ir 8 konstatuojamąsias dalis ja siekiama įdiegti ne žemės ūkio paskirties pesticidų (biocidų) pateikimo į rinką Bendrijos režimą, atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti visuomenės sveikatą, kuria remiasi įvairių valstybių narių teisės aktai šioje srityje.

8        Tam šios direktyvos 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog:

„1. Valstybės narės nurodo, kad biocidinis produktas nebus pateiktas į rinką ir naudojamas jų teritorijoje, jeigu jis nebuvo autorizuotas pagal šios direktyvos nuostatas.

2. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies:

i)      valstybės narės po registracijos leidžia pateikti į rinką ir naudoti mažos rizikos biocidinį produktą, jei buvo pateikti 8 straipsnio 3 dalyje minimi dokumentai, ir kompetentingos institucijos juos patikrino.

         Jei nenurodyta kitaip, visos nuostatos, susijusios su autorizavimu pagal šią direktyvą, taikomos ir registravimui;

ii)      valstybės narės leidžia patekti į rinką ir naudoti kaip biocidus pagalbines (pagrindines) medžiagas, jeigu jos jau įrašytos į IB priedą.“

9        Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje dėl „abipusio autorizacijos liudijimų pripažinimo“ numatyta, kad „nepažeidžiant 12 straipsnio nuostatų, biocidinis produktas, kurį autorizavo arba įregistravo viena valstybė narė, autorizuojamas arba įregistruojamas kitoje valstybėje narėje per 120 arba 60 dienų, atsižvelgiant į tai, kada kita valstybė narė gavo paraišką, ir tik tuomet, jei biocidinio produkto veiklioji medžiaga yra įrašyta į I arba IA priedą ir atitinka tų priedų reikalavimus“.

10      I priede pateikiamas Bendrijos lygiu suderintas veikliųjų medžiagų laikomų biocidiniais produktais sąrašas, IA priede – veikliųjų medžiagų laikomų mažos rizikos biocidiniais produktais sąrašas, IB priede – pagrindinių medžiagų sąrašas.

11      Direktyvos 98/8/EEB 16 straipsnyje nustatomas 10 metų pereinamasis laikotarpis. Per jį turi būti sudaryti I, IA bei IB priedai.

 Nacionaliniai teisės aktai

 Sąvokos

12      „Biocidinio produkto“, „mažos rizikos biocidinio produkto“ ir „pagrindinės medžiagos“ sąvokos apibrėžtos 2000 m. vasario 25 d. dekreto Nr. 174 (2000 m. birželio 28 d. GURI Nr. 149 priedas, toliau – dekretas dėl biocidų) 2 straipsnyje.

 Materialinės normos

13      Šiuo dekretu buvo perkelta Direktyva 98/8.

14      Jo 3 ir 4 straipsniuose reikalaujama, kad biocidinių produktų pateikimas į rinką būtų autorizuotas, o mažos rizikos biocidiniai produktai – įregistruoti. Produktų, kuriuose yra tik pagrindinių medžiagų, atžvilgiu šio dekreto 5 straipsnyje numatyta, kad jų pateikimas į rinką bei naudojimas yra galimas be autorizavimo ir įregistravimo, jeigu jie įrašyti į atitinkamą Bendrijos lygiu nustatytą sąrašą.

15      Dekreto dėl biocidų 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad per Direktyvos 98/8 16 straipsnyje numatytą pereinamąjį laikotarpį Ministero della Sanità (Sveikatos apsaugos ministerija) gali taikyti biocidinių produktų pateikimo į rinką srityje galiojančias teisės normas, nustatytas 1998 m. spalio 6 d. Respublikos Prezidento dekretu Nr. 392 dėl chirurginių medicinos medžiagų gamybos ir pateikimo į rinką (1998 m. lapkričio 13 d. GURI Nr. 266, toliau – dekretas dėl chirurginių medicinos medžiagų).

16      Šio dekreto 1 straipsnyje nustatyta, kad išankstinis autorizavimas reikalingas pateikiant į rinką vabzdžius atbaidančias priemones.

 Pagrindinė byla ir prejudiniam sprendimui pateikti klausimai

17      Italijos valdžios institucijos pradėjo baudžiamąją procedūrą prieš N. Schreiber, kaip bendrovės LIDL-ITALIA Srl vadovą, dėl to, kad ši bendrovė, negavusi Italijos teisės aktuose numatyto išankstinio autorizavimo, 2001 m. kovo mėnesį pateikė į rinką 20 Vokietijos kilmės natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro medienos gabaliukų pakuočių, kurios dekreto dėl chirurginių medicinos priemonių požiūriu laikomos „chirurgine medicinos medžiaga“.

18      N. Schreiber tvirtina, kad Direktyvos 98/8 prasme šiuose gabaliukuose yra tik „pagrindinių medžiagų“, kurios pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies ii punktą gali būti pateikiamos į rinką be autorizavimo ir registravimo. Alternatyviai jis teigia, kad nacionaliniai teisės aktai prieštarauja EB 28 straipsniui.

19      Tokiomis aplinkybėmis Tribunale di Pordenore nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktai bendro reglamentavimo, kurį ši direktyva nustatė Bendrijos teisės sistemoje, prasme turi būti aiškinami taip, kad „biocidinių produktų“ ir „mažos rizikos biocidinių produktų“ sąvokos reiškia tik tuos produktus, kurių biocidinis poveikis priklauso nuo cheminėmis ar biologinėmis priemonėmis, kuriomis buvo siekiama šiems produktams suteikti biocidinį poveikį, į jų sudėtį įterptų veikliųjų medžiagų?

2.      Ar Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punktas bendro reglamentavimo, kuri ši direktyva nustatė Bendrijos teisės sistemoje, prasme turi būti aiškinamas taip, kad „pagrindinės medžiagos“ sąvoka reiškia medžiagas, kurios į produktą nėra įterptos tam, kad jam suteiktų biocidinį poveikį, bet kurių biocidinis poveikis pasireiškia jas įprastai vartojant <...>?

3.      Ar raudonojo kedro medienos gabaliukas vien dėl to, kad jis pardavinėjamas kaip „atbaidantis kandis“, gali būti laikomas „biocidiniu produktu“, „mažos rizikos biocidiniu produktu“ arba „pagrindine medžiaga“, jei: a) ši mediena nebuvo chemiškai ar biologiškai apdorota; b) medienai priskiriamas savybes nulemianti medžiaga produkte atsiranda natūraliai; c) produktas iš esmės parduodamas savo natūralios būklės?

4.      Ar Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad tik tuo atveju, kai „pagrindinė medžiaga“ yra įrašyta į IB priede pateiktą sąrašą, ši medžiaga gali būti atleista nuo 2 straipsnyje minimų produktų pateikimui į rinką valstybėse narėse numatyto autorizavimo arba registravimo, o toks įrašymas į IB priede pateiktą sąrašą turi privalomą teisinę galią?

5.      Ar atsižvelgiant į EB 28 ir 30 straipsnius Direktyvos 98/8 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad 3 klausime aprašytą produktą, be autorizavimo ar registravimo teisėtai pateiktą į vienos valstybės narės rinką, gali būti reikalaujama autorizuoti arba registruoti kitoje valstybėje narėje, kurioje jis vėliau parduodamas, motyvuojant tuo, kad jis nėra įrašytas į Direktyvos 98/8 IB priede pateiktą sąrašą?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Preliminarios pastabos

20      Reikia priminti, kad pagrindinės bylos aplinkybių metu Direktyvoje 98/8 numatytas derinimas dar nebuvo užbaigtas, nes tebevyko šios direktyvos I, IA ir IB priedų, kuriuose išvardijamos biocidiniuose produktuose, mažos rizikos biocidiniuose produktuose ir produktuose, kuriuose yra tik pagrindinių medžiagų, leidžiamos veikliosios medžiagos, sudarymas Bendrijos lygiu. Veikliųjų medžiagų, apie kurias pranešta dėl jų įtraukimo į šiuos priedus, tyrimas turėtų baigtis tik 2006 – 2010 m.

21      Tačiau iš 2003 m. lapkričio 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2032/2003 dėl 10 metų programos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje, antrojo etapo, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1896/2000 (OL L 307, p. 1), matyti, kad Komisija tuo metu nustatė veikliųjų medžiagų, kurios nebus įrašytos į šiuos priedus dėl to, jog ši institucija nepriėmė pranešimų apie jas, arba dėl to, kad jokia valstybė narė neparodė suinteresuotumo, sąrašą. Iš šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies, nagrinėjamos kartu su to paties reglamento III priedu, išplaukia, kad nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. kai kurie biocidiniai produktai su iš natūralių produktų gautomis veikliosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, su kedrų aliejumi ir eteriniu kedrų aliejumi, nebegalės būti pateikti į valstybių narių rinką.

22      Atsižvelgdamas į nacionalinio teismo pateiktų klausimų turinį, Teisingumo Teismas neprivalo nagrinėti, ar absoliutus biocidinių produktų su natūraliomis medžiagomis pardavimo draudimas yra proporcingas Bendrijos teisės aktais siekiamiems tikslams.

 Dėl keturių pirmųjų prejudicinių klausimų: valstybių narių pareiga leisti pateikti į rinką produktus, kuriuose yra tik pagrindinių medžiagų

23      Savo keturiais pirmais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 98/8 3 straipsnio 2 dalies ii punktas valstybei narei draudžia nustatyti išankstinį autorizavimą, kaip antai pagrindinėje byloje, kedro medienos gabaliukams parduoti (toliau – išankstinio autorizavimo tvarka pagrindinėje byloje).

Šiuo atžvilgiu nacionalinis teismas nori sužinoti, ar tokie gabaliukai gali būti laikomi produktu, kuriame yra tik „pagrindinių medžiagų“ tam, kad pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies ii punktą jie galėtų būti pateikti į Italijos rinką be išankstinio autorizavimo ar registravimo, ar jie turi būti laikomi „biocidiniu produktu“ ar „mažos rizikos biocidinių produktu“ Direktyvos 98/8 prasme.

24      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad direktyvos 3 straipsnio 2 dalies ii punkte valstybėms narėms numatoma pareiga be išankstinio autorizavimo ar registravimo leisti patekti į rinką ir naudoti produktus, kurių sudėtyje yra pagrindinės medžiagos, jeigu jos jau įrašytos į IB priedą.

25      Pagal Direktyvos 98/8 2 straipsnio 1 dalies c punkte pateiktą apibrėžimą „pagrindinė medžiaga“ turi atitikti tris sąlygas, tai yra, ji turi būti nurodyta IB priede, turi būti dažniausiai naudojama ne kaip pesticidas, bet kartais naudojama kaip biocidas, ir neturi būti parduodama tiesiogiai biocidiniams tikslams.

26      Kita vertus, pagal tos pačios dalies a punkte pateiktą apibrėžimą „biocidiniais produktais“ laikomos tokio pavidalo veikliosios medžiagos, kurio jos tiekiamos vartotojui, skirtos sunaikinti, sulaikyti ar padaryti nekenksmingus organizmus cheminėmis arba biologinėmis priemonėmis. Išsamus biocidinių produktų rūšių sąrašas pateiktas Direktyvos 98/8 V priede.

27      Pagal tos pačios dalies b punktą „mažos rizikos biocidinis produktas“ apibrėžiamas kaip biocidas, kuriame yra viena arba daugiau IA priede išvardytų veikliųjų medžiagų ir neturintis svarbiosios medžiagos (-ų).

28      Pagrindinėje byloje nustatyta, kad kedro medienos gabaliukai buvo parduoti kaip kandis atbaidantys produktai, kad juose buvo (eterinio) kedrų aliejaus, veikliosios medžiagos, kuri garuodama atbaido šiuos drugius, ir kad jie buvo įtraukti į Direktyvos 98/8 V priede numatytų produktų rūšių sąrašą. Kita vertus, pagrindinės bylos aplinkybių metu šiuose gabaliukuose esanti veiklioji medžiaga, tai yra (eterinis) kedrų aliejus, negalėjo būti įrašyta į šios Direktyvos IA ir IB priedus, nes jie dar nebuvo užbaigti.

29      Tokiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad tokie gabaliukai yra produktas, kuriame yra tik „pagrindinių medžiagų“ arba „mažos rizikos biocidinių produktų“ Direktyvos 98/8 prasme. Jie turi būti laikomi „biocidiniu produktu“ šios direktyvos prasme.

30      Reikia pridurti, kad tokiomis aplinkybėmis nėra svarbu, ar atbaidantis veikliosios medžiagos poveikis yra natūralus, ar atsiranda dėl cheminio ar biologinio apdorojimo. Vien medžiagos natūralumas nepašalina pavojaus žmonėms, gyvūnams ar aplinkai. Be to, pagal šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkto nuorodą į Direktyvos 67/548 2 straipsnio sąvokas „medžiagomis“ laikomos natūraliu pavidalu pasitaikantys ar pramoniniu būdu pagaminti cheminiai elementai bei jų junginiai.

31      Be to, reikia pažymėti, kad šiandien aišku, jog pagrindinėje byloje nagrinėjami kedro medienos gabaliukai nėra nei produktas, kuriame yra tik „pagrindinių medžiagų“, nei „mažos rizikos biocidinis produktas“ Direktyvos 98/8 prasme. Iš Reglamento (EB) Nr. 2032/2003 III priedo išplaukia, kad (eterinis) kedrų aliejus nebus įrašytas į šios Direktyvos IA arba IB priedus. Nors 2000 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1896/2000 dėl Direktyvos 98/8 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos programos pirmojo etapo (OL L 228, p. 6) prasme jis nurodomas kaip „esama veiklioji medžiaga“, Komisija nepriėmė jokio pranešimo apie jį, ir jokia valstybė narė neparodė suinteresuotumo.

32      Todėl į pirmus keturis prejudicinius klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 98/8 3 straipsnio 2 dalies ii punktas valstybei narei nedraudžia nustatyti tokių, kaip pagrindinėje byloje, kedro medienos gabaliukų pardavimo išankstinį autorizavimą.

33      Tokie gabaliukai negali būti laikomi produktu, kuriame yra tik „pagrindinių medžiagų“ ir kuris gali būti parduodamas Italijoje be išankstinio autorizavimo ar registravimo, o turi būti laikomi „biocidiniu produktu“ Direktyvos 98/8 prasme.

 Dėl penkto klausimo pirmosios dalies: valstybių narių pareiga pripažinti kitos valstybės narės autorizavimus ir registravimus

34      Penkto klausimo pirmąja dalimi nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 98/8 4 straipsnio 1 dalis valstybei narei draudžia reikalauti, kad kedro medienos gabaliukų, kaip pagrindinėje byloje, be autorizavimo ar registravimo teisėtai pateiktų į kitos valstybės narės rinką, pardavimas būtų iš anksto autorizuotas.

35      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šioje dalyje numatoma, jog valstybės narės privalo pripažinti kitos valstybės autorizavimus ir registravimus, jei produkto veiklioji medžiaga yra įrašyta į I arba IA priedus.

36      Pagrindinėje byloje reikia konstatuoti, kad kedro medienos gabaliukų pateikimas į rinką nėra autorizuotas arba registruotas jokioje kitoje valstybėje narėje.

37      Be to, pagrindinės bylos aplinkybių metu nebuvo įmanoma numatyti, ar (eterinis) kedrų aliejus bus įrašytas į šios Direktyvos I arba IA priedus.

38      Iš Reglamento Nr. 2032/2003 III priedo išplaukia, kad (eterinis) kedrų aliejus nebus įrašytas į šios Direktyvos I arba IA priedus.

39      Todėl į penkto klausimo pirmąją dalį reikia atsakyti, kad Direktyvos 98/8 4 straipsnio 1 dalis valstybei narei nedraudžia reikalauti, jog kedro medienos gabaliukų, kaip pagrindinėje byloje, be autorizavimo ar registravimo teisėtai pateiktų į kitos valstybės narės rinką, pardavimas būtų iš anksto autorizuotas.

 Dėl antrosios penkto klausimo dalies: laisvas prekių judėjimas

40      Penkto klausimo antrąja dalimi nacionalinis teismas iš esmės klausia, ar EB 28 straipsnis valstybei narei draudžia reikalauti, kad kedro medienos gabaliukų, kaip pagrindinėje byloje, be autorizavimo ar registravimo teisėtai pateiktų į kitos valstybės narės rinką, pardavimas būtų iš anksto autorizuotas.

41      Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką EB 28 straipsnio prasme kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemone laikytini ir draudžiami bet kokie valstybių narių komercinės teisės aktai, galintys tiesiogiai ar netiesiogiai, iš tikrųjų ar potencialiai apriboti Bendrijos vidaus prekybą (1974 m. liepos 11 d. Sprendimo Dasonville, 8/74, Rink. p. 837, 5 punktas ir 2003 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Deutscher Apothekerverband, C‑322/01, dar neskelbtas Rinkinyje, 66 punktas).

42      Nesant Bendrijos taisyklių suderinimo, iš nacionalinių teisės aktų kylančios prekių judėjimui trukdančios kliūtys gali būti pateisinamos EB 30 straipsnyje numatytomis priežastimis arba privalomaisiais reikalavimais (1979 m. vasario 20 d. Sprendimo Rewe-Zentral, vadinamojo „Cassis de Dijon“, 120/78, Rink. p. 649, 8 punktas).

43      Priimdamos nacionalines priemones dėl visuomenės sveikatos apsaugos EB 30 straipsnio prasme valstybės narės turi nuspręsti, kokiu lygmeniu jos nori užtikrinti tą apsaugą (šiuo klausimu žiūrėti 1981 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Frans-Nederlandse Maatschappij voor Biologische Producten, 272/80, Rink. p. 3277, 12 punktą, 1996 m. birželio 27 d. Sprendimo Brandsma, C‑293/94, Rink. p. I‑3159, 11 punktą ir 1998 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Harpegnies, C‑400/96, Rink. I‑5121, 33 punktą). Tačiau šie nacionaliniai teisės aktai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams (žr. 1983 m. liepos 14 d. Sprendimo Santoz, 174/82, Rink. p. 2445, 18 punktą ir minėto sprendimo Harpegnies 34 punktą).

44      Todėl pagrindinėje byloje reikia iš eilės aptarti keturis klausimus, tai yra apribojimo EB 28 straipsnio prasme egzistavimą, Bendrijos suderinimo priemonių šioje srityje egzistavimą, galimybę pateisinti pagrindinėje byloje nagrinėjamo išankstinio autorizavimo tvarką EB 30 straipsnio prasme ir tokios tvarkos proporcingumą.

45      Pirma, reikia pripažinti, kad tvarka, draudžianti be išankstinio autorizavimo į rinką pateikti biocidinius produktus, yra laisvo prekių judėjimo apribojimas EB 28 straipsnio prasme (šiuo klausimu žiūrėti minėto sprendimo Brandsma  6 punktą ir sprendimo Harpegnies 30 punktą).

46      Antra, reikia pripažinti, kad nurodytų aplinkybių metu kedro medienos gabaliukų, kaip pagrindinėje byloje, pateikimas į rinką nebuvo visiškai suderintas Bendrijos lygiu, kadangi Direktyvos 98/8 I, IA ir IB priedų sudarymas dar nebuvo baigtas ir, kita vertus, šiam produktui nebuvo numatyta jokia kita tvarka. Tačiau tuo metu Direktyvoje 98/8 jau buvo pateikta suderinta „biocidinio produkto“ sąvoka.

47      Trečia, reikia pripažinti, kad išankstinio autorizavimo tvarka, kaip pagrindinėje byloje, siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą EB 30 straipsnio prasme. Kadangi kedro medienos gabaliukai, kaip pagrindinėje byloje, turi būti laikomi „biocidiniais produktais“ Direktyvos 98/8 prasme, ir pagal šios direktyvos preambulės konstatuojamosios dalies 3 pastraipą biocidinių produktų rizika žmonėms, gyvūnams bei aplinkai gali būti labai įvairi dėl jiems būdingų savybų ir su tuo susijusių panaudojimo būdų, jų pateikimo į rinką išankstinio autorizavimo tvarka atitinka visuomenės sveikatos apsaugos tikslus.

48      Ketvirta, reikia pripažinti, kad išankstinio autorizavimo tvarka pagrindinėje byloje yra proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Jei tokie, kaip pagrindinėje byloje, kedro medienos gabaliukai gali būti pateikti į Vokietijos rinką be išankstinio autorizavimo ar registravimo, tas faktas, kad viena valstybė narė taiko ne tokias griežtas normas, palyginti su kita valstybe nare, nereiškia, kad pastarosios normos yra neproporcingos (šiuo klausimu žr. 1995 m. gegužės 10 d. Sprendimo Alpine Investments, C‑384/93, Rink. p. I‑1141, 51 punktą).

49      Tokiomis aplinkybėmis natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro medienos gabaliukų pateikimo į rinką išankstinio autorizavimo tvarka yra EB 28 straipsniui prieštaraujanti lygiaverčio poveikio priemonė. Tačiau kadangi tokia tvarka atitinka visuomenės sveikatos apsaugos lygį, kurį atitinkama valstybė narė siekia užtikrinti bet kokio biocidinio produkto pateikimui į rinką, ir ji nėra neproporcinga šio tikslo atžvilgiu, ją galima pateisinti pagal EB 30 straipsnį.

50      Todėl į penkto klausimo antrąją dalį reikia atsakyti, kad valstybės narės nustatyta kedro medienos gabaliukų kurie, kaip pagrindinėje byloje, be autorizavimo ar registravimo yra teisėtai pateikiami į kitos valstybės narės rinką, išankstinio autorizavimo tvarka yra EB 28 straipsniui prieštaraujanti lygiaverčio poveikio priemonė, kuri gali būti pateisinta pagal EB 30 straipsnį dėl visuomenės sveikatos apsaugos motyvų.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

51      Belgijos vyriausybės ir Komisijos, kurios pateikė Teisingumo Teismui savo pastabas, išlaidos nėra atlygintinos. Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas.

Remdamasis šiais motyvais,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

atsakydamas į klausimus, kuriuos jam 2002 m. lapkričio 20 d. nutartimi pateikė Tribunale di Pordenone, nusprendžia:

1.      1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8 dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 3 straipsnio 2 dalies ii punktas valstybei narei nedraudžia nustatyti natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro medienos gabaliukų pardavimo išankstinį autorizavimą.

Tokie gabaliukai negali būti laikomi produktu, kuriame yra tik „pagrindinių medžiagų“ ir kuris gali būti parduodamas Italijoje be išankstinio autorizavimo ar registravimo, o turi būti laikomi „biocidiniu produktu“ Direktyvos 98/8 prasme.

2.      Direktyvos 98/8 4 straipsnio 1 dalis valstybei narei nedraudžia reikalauti, kad natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro medienos gabaliukų, be autorizavimo ar registravimo teisėtai pateiktų į kitos valstybės narės rinką, pardavimas būtų iš anksto autorizuotas.

3.      Valstybės narės nustatyta natūralių kandis atbaidančių savybių turinčių raudonojo kedro medienos gabaliukų, kurie be autorizavimo ar registravimo yra teisėtai pateikiami į kitos valstybės narės rinką, išankstinio autorizavimo tvarka yra EB 28 straipsniui prieštaraujanti lygiaverčio poveikio priemonė, kuri gali būti pateisinta pagal EB 30 straipsnį dėl visuomenės sveikatos apsaugos motyvų.

Paskelbta 2004 m. liepos 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

* Proceso kalba: italų.