EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2026 05 28

COM(2026) 252 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl pažangos, padarytos siekiant Sąjungos masto CO2 įleidimo pajėgumo tikslo

Turinys

1    Šios ataskaitos tikslas    

2    Pagrindiniai faktai    

3    Paklausos ir pasiūlos apžvalga, grindžiama valstybių narių skaičiavimais    

3.1    Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai    

3.2    Valstybių narių 2024 m. ataskaitos, pateiktos pagal Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 2 dalį    

3.3    Duomenų apie saugojimo pajėgumą skaidrumas pagal 21 straipsnio 1 dalį    

4    Planuojamų CO2 saugojimo projektų apžvalga    

4.1    Indėlis pagal 44 įpareigotųjų subjektų planus    

4.2    Esamų leidimų ir leidimų saugoti projektų apžvalga    

4.3    ES saugojimo projektai, pripažinti nulinio ŠESD balanso strateginiais projektais    

5    Parama pagal ES ir nacionalines finansavimo programas    

5.1    ES ATLPS inovacijų fondo įnašas    

5.2    Europos infrastruktūros tinklų priemonės įnašas energetikos srityje    

5.3    Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įnašas    

5.4    Programos „Europos horizontas“ įnašas    

5.5    Valstybių narių įnašai    

6    Dabartinė padėtis 2025 m. ir tolesni veiksmai    

7    Išvada    

1Šios ataskaitos tikslas

Šios ataskaitos tikslas – stebėti pažangą, padarytą siekiant Europos Sąjungos (ES) CO2 įleidimo pajėgumo tikslo, nurodyto 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1735 dėl priemonių sistemos Europos nulinio balanso technologijų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo 20 straipsnyje.

Ši ataskaita parengta remiantis:

·2024 m. metinėmis valstybių narių ataskaitomis, pateiktomis pagal Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 2 dalį 1 , 2 , ir

·44 įpareigotųjų subjektų 2025 m. planais, pateiktais pagal Reglamento (ES) 2024/1735 23 straipsnio 4 dalį.

Šioje ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į papildomą informaciją, padedančią suprasti besiformuojančią geologinio CO2 saugojimo paslaugų rinką ES, t. y.:

·neseniai atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus 3 ;

·ES finansavimo poreikį pramonės sektoriuje 4 ;

·leidimų saugoti projektus, kuriuos valstybės narės pateikė pagal Direktyvos 2009/31/EB 5 10 straipsnį, ir

·kaip valstybės narės vykdo savo pareigas pagal Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 1 dalį: i) viešai skelbti duomenis apie visas jų teritorijoje esančias zonas, kuriose galėtų būti leidžiama įrengti CO2 saugyklas, ir ii) viešai skelbti, neįpareigojant jais kliautis, visus geologinius duomenis, susijusius su angliavandenilių gamybos vietomis, kurių eksploatavimas buvo nutrauktas arba apie kurių eksploatavimo nutraukimą buvo pranešta kompetentingai institucijai.

Vis dėlto svarbu pažymėti, kad šioje ataskaitoje pateiktas vertinimas yra tik apžvalga, pagrįsta valstybių narių ir įpareigotųjų subjektų pateiktomis ataskaitomis, kurios yra neišsamios. Ilgainiui susidarys išsamesnis vaizdas, nes iki 2030 m. bus pateikta papildomų duomenų.

2Pagrindiniai faktai 

Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS) yra viena iš pagrindinių dekarbonizacijos technologijų, prieinamų ES pramonės sektoriams, kurių išmetamą teršalų kiekį sunku sumažinti. Komunikate „Siekis – plataus užmojo pramoninis anglies dioksido tvarkymas ES“ pakartota, kad pramoninis anglies dioksido tvarkymas atlieka pagrindinį vaidmenį mažinant sunkiai mažinamą išmetamųjų teršalų kiekį ir užtikrinant neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį. Komunikate taip pat nurodyta, kad reikia visapusiškos ES politikos ir investicijų sistemos, apimančių visus pramoninio anglies dioksido tvarkymo aspektus, ir išdėstyta bendrosios CO2 transportavimo ir saugojimo paslaugų rinkos visoje Europoje vizija iki 2030 m. 6 .

M. Draghi pranešime dėl ES konkurencingumo pabrėžta, kad svarbu laikytis technologiškai neutralaus požiūrio į dekarbonizaciją, atkreiptas dėmesys į tai, kad reikia didelių viešųjų ir privačiųjų investicijų, ir rekomenduota pratęsti CCS infrastruktūros diegimo spartinimo priemonių ir skubaus jos reguliavimo taikymą 7 .

Komunikate dėl švarios pramonės kurso pasiūlyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama, kad dekarbonizacija taptų Europos pramonės augimo varomąja jėga, ir nustatytos naujos priemonės, kuriomis remiamas surinkto CO2 rinkos kūrimas, įskaitant savanorišką pramonės produktų ženklinimą pagal taršos anglies dioksidu intensyvumą. 

ES pirmauja tiek CO2 surinkimo technologijų, tiek CCS mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimo srityse. Be to, ES yra įsikūrusi pasaulyje pirmaujanti įmonė, kurianti aukštos vertės pramoninio anglies dioksido tvarkymo technologijas 8 , 9 . Tai, kad CO2 surinkimo, transportavimo, saugojimo ir naudojimo technologijos ES pripažįstamos nulinio ŠESD balanso technologijomis 10 , padės diegti integruotas CCS vertės grandines ir sustiprinti pramonės lyderystę šioje srityje.

Šiuo metu kuriama tvirta reguliavimo sistema, skirta CCS diegimui ES remti. Direktyva 2009/31/EB nustatoma saugaus CO2 geologinio saugojimo teisinė sistema. Reglamentu (ES) 2024/1735 nustatytas ES metinis įleidimo pajėgumo tikslas – bent 50 mln. tonų CO2, kuris turi būti pasiektas saugyklose iki 2030 m., nustatytas individualus indėlis siekiant ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo, grindžiamas subjektų dalimi ES žalios naftos ir gamtinių dujų gavyboje nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., ir paspartintos bei palengvintos CCS projektų, kuriais prisidedama prie ES metinio tikslo, administracinės, leidimų išdavimo ir teisinės procedūros 11 .

Modeliuojant ES 2040 m. klimato srities tikslo poveikio vertinimą ES metinis įleidimo pajėgumo tikslas yra įtrauktas ir yra apskaičiuota, kad iki 2040 m. po žeme turi būti saugoma apie 200 mln. tonų surinkto CO2 per metus 12 . ES metinis įleidimo pajėgumo tikslas turėtų padėti siekti privalomo ES tikslo iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą 13 , 14 .

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2025/1477 nustatytos leidimą turinčių naftos ir dujų gamintojų, turinčių prisidėti prie ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo, nustatymo taisyklės 15 . Komisijos sprendime (ES) 2025/1479 nurodytas 44-ių leidimus turinčių naftos ir dujų gamintojų individualus indėlis, turintis padėti siekti tikslo 16 .

ES CO2 saugojimo paslaugų rinka dar tik formuojasi, tačiau sparčiai auga. Tikimasi, kad 2026 m. Nyderlanduose pradės veikti „Porthos“ saugykla, kurios įleidimo pajėgumas – 2,5 mln. tonų CO2 per metus. Taip pat tikimasi, kad 2026 m. pradės veikti „Greensand“ saugykla, kurios pradinis įleidimo pajėgumas – 0,3 mln. tonų CO2 per metus. Į Italijoje esantį Ravenos CCS įrenginį nuo 2024 m. bandomuoju mastu jau įleidžiama apytikriai 25 000 tonų CO2 per metus, o jo komercinę eksploataciją planuojama pradėti ne vėliau kaip 2030 m. Europos ekonominėje erdvėje 2025 m. į dvi Islandijoje ir Norvegijoje esančias saugyklas pradėta komerciniu mastu įleisti CO2 iš pramoninių šaltinių 17 .

Saugyklų plėtrą ES taip pat remia keliomis ES finansavimo priemonėmis, įskaitant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programą „Europos horizontas“, ES ATLPS inovacijų fondą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

3Paklausos ir pasiūlos apžvalga, grindžiama valstybių narių skaičiavimais 

3.1Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai

Pagal nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP) reikalaujama, kad valstybės narės viešai skelbtų politiką, kuri bus įgyvendinama siekiant 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslų. 2022 m. Komisija paragino valstybes nares į savo atnaujintus NEKSVP įtraukti ilgalaikį geologinį CO2 saugojimą ir pastangas, planuojamas siekiant užtikrinti, kad jų pramonės sektoriai galėtų nuolat rinkti ir saugoti būdingas proceso metu išsiskiriančias ŠESD geologinėse saugyklose pagal Direktyvą 2009/31/EB 18 . Valstybių narių prašoma pateikti šią informaciją:

·bendrą metinę būdingų proceso metu išsiskiriančių išmetamųjų teršalų, kurie turės būti surinkti CO2 surinkimo technologijomis, prognozę;

·metinį biogeninį ir tiesioginį iš oro surinktą CO2 kiekį, kurį bus galima siųsti į CO2geologines saugyklas;

·geologinio CO2 saugojimo pajėgumą, kurį bus galima panaudoti kasmet;

·metinį CO2 saugojimo pajėgumą, kuris gali atsirasti baigus eksploatuoti angliavandenilių telkinius;

·planuojamą CO2 transportavimo infrastruktūrą;

·CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo investicijoms skiriamą viešąją finansinę paramą ir

·bet kokias kitas priemones, kuriomis būtų remiamos CO2 ilgalaikio geologinio saugojimo galimybės.

Į atnaujintus 2021–2030 m. NEKSVP įtraukta informacija apie planuojamą CCS diegimą kiekvienoje valstybėje narėje 19 . Iš Komisijos atliktos atnaujintų NEKSVP analizės matyti, kad iki 2030 m. ES kasmet būtų galima surinkti ir nuolat saugoti iš viso 35 mln. tonų CO2. Iš NEKSVP pateiktų duomenų taip pat matyti, kad iki 2030 m. į ES esančias saugyklas kasmet būtų galima įleisti 27,1 mln. tonų CO2. Tai suteikia pagrindą manyti, kad ateinančiais metais bus didelė pramonės paklausa saugykloms. Komisija taip pat tikisi, kad ateinančiais metais valstybės narės pateiks vis daugiau leidimų saugoti projektų pagal Direktyvos 2009/31/EB 10 straipsnį.

1 diagrama. Pagal nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus numatomas surenkamo ir į saugyklas įleidžiamo CO2 kiekis ES (mln. tonų per metus)

3.2Valstybių narių 2024 m. ataskaitos, pateiktos pagal Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 2 dalį

Be NEKSVP, Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės kasmet Komisijai pateiktų ataskaitą, į kurią įtraukiama ši informacija:

·jos teritorijoje arba bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis narėmis vykdomų CO2 surinkimo projektų aprašas ir atitinkamų įleidimo ir saugojimo bei CO2 transportavimo pajėgumų paklausos įvertinimas;

·jos teritorijoje vykdomų CO2 saugojimo ir CO2 transportavimo projektų aprašas, įskaitant leidimų išdavimo pagal Direktyvą 2009/31/EB statusą, numatomas galutinio investavimo sprendimo ir eksploatavimo pradžios datas;

·nacionalinės paramos priemonės, kurios buvo arba bus priimtos siekiant paspartinti projektus, taip pat priemonės, susijusios su tarpvalstybiniu CO2 transportavimu;

·kai taikytina, nacionalinė strategija ir tikslai, kurie buvo ir bus nustatyti CO2 surinkimui ne vėliau kaip 2030 m.;

·dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas, kuris palengvina tarpvalstybinį CO2 transportavimą, įskaitant jo reikšmę CO2 surenkančių subjektų galimybėms naudotis saugiais ir nediskriminaciniais CO2 transportavimo būdais, ir

·vykdomi CO2 transportavimo projektai ir būtinų būsimų CO2 transportavimo projektų pajėgumo įvertinimas, siekiant, kad šis pajėgumas atitiktų atitinkamą surinkimo ir saugojimo pajėgumą.

Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu iš valstybės narės ataskaitos matyti, jog jos teritorijoje nevykdomi jokie CO2 saugojimo projektai, ta valstybė narė turi pranešti apie planus, kuriais siekiama palengvinti pramonės sektorių dekarbonizaciją. Tai, jei taikytina, apima tarpvalstybinį CO2 transportavimą į saugyklas, esančias kitose valstybėse narėse, taip pat CO2 naudojimo projektus. 2024 m. ataskaitas galima rasti Komisijos interneto svetainėje 20 .

Nors 2024 m. pabaigoje kai kurios valstybės narės nepranešė apie saugyklų dydį ar įleidimo pajėgumą, 1 lentelėje nurodytas ES rengiamų saugyklų projektų skaičius ir galimas jų indėlis į ES įleidimo pajėgumą. 1 lentelėje išskiriamas „saugyklos dydis“, t. y. apskaičiuotas bendras konkrečios saugyklos CO2 saugojimo pajėgumas, ir „įleidimo pajėgumas“, t. y. metinis CO2 kiekis, kurį galima įleisti į veikiančią geologinę saugyklą, patvirtintą pagal Direktyvą 2009/31/EB. Kai valstybės narės pateikė tik saugojimo projektų pavadinimus, Komisija pridėjo atitinkamus saugyklų ir įleidimo duomenis. 1 lentelėje valstybių narių geologinio saugojimo potencialas neaptariamas, o dėmesys sutelkiamas į valstybių narių pripažintus projektus, apie kuriuos jos pranešė.

1 lentelė. CO2 saugojimo projektų santrauka, kurioje pateikiamas 2030 m. tvarkaraštis (2024 m. duomenys)

Valstybės narės	Projektų skaičius	Numatomas bendras saugyklos dydis (mln. tonų CO2)	Numatomas įleidimo pajėgumas (mln. tonų CO2 per metus)
Saugyklų duomenis pateikė penkios valstybės narės	6	> 980
Danija	1	250 >
Vengrija	1	7,5
Italija	1	500
Rumunija	1	10
Nyderlandai	2	212,5
Įleidimo duomenis pateikė šešios valstybės narės 21	15		33,12
Bulgarija	1		0,78
Kroatija	1		0,74
Danija	4		11,5 22
Prancūzija	2		-
Graikija	1		3
Vengrija	1		0,5
Italija	1		4
Rumunija	1		0,6
Ispanija	1		2
Nyderlandai	2		10

Iš 1 lentelės matyti, kad įgyvendinant įvairius ES vykdomus projektus, 2024 m. pabaigoje bendras saugojimo potencialas iki 2030 m. turėtų sudaryti maždaug 1 gigatoną. Metinis įleidimo pajėgumas galėtų siekti 33,12 mln. tonų CO2 per metus. Šiuo metu numatoma, kad iki 2030 m. didžiausią įleidimo pajėgumą turės Danija ir Nyderlandai, po jų – Italija ir Graikija.

2 lentelėje apibendrinami bendri valstybių narių pateikti surinkimo duomenys ir pateikiama naudingos informacijos apie būsimą įleidimo pajėgumo paklausą.

2 lentelė. CO2 surinkimo projektų santrauka, kurioje pateikiamas 2030 m. saugojimo tvarkaraštis (2024 m. duomenys)

Valstybės narės	Numatomas surinkimo pajėgumas per metus (mln. tonų CO2 per metus)
Surinkimo duomenis pateikė septynios valstybės narės	20,4–20,7
Bulgarija	0,78
Prancūzija	1,4
Vokietija	5,72
Graikija	3,25
Rumunija	1,8
Švedija	3,965
Nyderlandai	3,5–3,8

Iki 2024 m. pabaigos valstybės narės apskaičiavo, kad iki 2030 m. CO2 surinkimo pajėgumas galėtų būti apytikriai 21 mln. tonų per metus. Šis bendras rodiklis yra mažesnis už atnaujintuose NEKSVP nurodytą bendrą rodiklį galbūt dėl to, kad keliose pagal 21 straipsnį pateiktose ataskaitose trūksta surinkimo duomenų. Darant prielaidą, kad tie trūkstami duomenys bus pakeisti atitinkamais NEKSVP įverčiais, bendri ES apskaičiuoti valstybių narių surinkimo rodikliai galėtų viršyti 32 mln. tonų per metus.

Šis patikslintas įvertis rodo, kad iš 50 mln. tonų per metus ES tikslo, susijusio su įleidimo pajėgumu, 64 proc. galėtų būti panaudota valstybės narėms žinomiems projektams, jei būtų sukurta transportavimo infrastruktūra. 2025 m. pabaigoje valstybės narės turėjo atnaujinti savo įverčius, kurie bus įtraukti į kitą Komisijos pažangos ataskaitą.

3.3Duomenų apie saugojimo pajėgumą skaidrumas pagal 21 straipsnio 1 dalį

Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama, kad ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. valstybės narės viešai skelbtų duomenis apie visas zonas, kuriose jų teritorijoje galėtų būti leidžiama įrengti CO2 saugyklas, nedarant poveikio konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimams. Turėdami šiuos duomenis, investuotojai gali nuspręsti, kur ES ieškoti galimų vietų CO2 saugykloms įrengti.

Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 1 dalies b punkte taip pat reikalaujama, kad ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 30 d. valstybės narės turi įpareigoti jų teritorijoje veikiančius subjektus, kurie yra arba buvo leidimo žvalgyti, tirti ar išgauti naftą ir dujas jų teritorijoje turėtojai, viešai skelbti, neįpareigojant jais kliautis: i) geologinius duomenis, susijusius su gamybos vietomis, kurių eksploatavimas buvo nutrauktas arba apie kurių eksploatavimo nutraukimą buvo pranešta kompetentingai institucijai, ir ii) ekonominius atitinkamų CO2 įleidimo sąnaudų vertinimus, jei jie turimi, išskyrus atvejus, kai subjektas yra pateikęs prašymą išduoti leidimą žvalgyti. Į šiuos ekonominius vertinimus turėjo būti įtraukti duomenys apie tai, ar vieta tinkama tvariam, saugiam ir nuolatiniam CO2 įleidimui ir saugojimui, taip pat apie transportavimo infrastruktūros ir transporto rūšių, tinkamų saugiam CO2 transportavimui iki paskirties vietos, prieinamumą arba poreikį.

Reglamento (ES) 2024/1735 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktai įgyvendinami nevienodai.

Pirma, iki 2024 m. gruodžio 30 d. pagal 21 straipsnio 1 dalies a punktą devynios valstybės narės nurodė, kaip jos viešai skelbia duomenis apie zonas, kuriose galėtų būti leidžiama įrengti CO2 saugyklas 23 . Antra, geologiniai duomenys yra viešai skelbiami ir prieinami tik penkiose valstybėse narėse 24 . Trečia, tik trys valstybės narės 25 įrodė turinčios teisinę sistemą, pagal kurią leidimus turinčios naftos ir dujų bendrovės privalo skelbti atitinkamus geologinius duomenis, kaip reikalaujama pagal 21 straipsnio 1 dalies b punktą. Komisija negalėjo patikrinti 13 valstybių narių atitikties, nes trūko pranešimų, susijusių su 21 straipsnio 1 dalimi 26 .

4Planuojamų CO2 saugojimo projektų apžvalga 

4.1Indėlis pagal 44 įpareigotųjų subjektų planus

Reglamente (ES) 2024/1735 reikalaujama, kad 44 įpareigotieji subjektai prisidėtų prie 50 mln. tonų ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo, siekiant užtikrinti, kad „CCS, kaip klimato kaitos sprendimas, būtų prieinamas prieš atsirandant paklausai“ 30 . Reglamento (ES) 2024/1735 3 straipsnio 28 punkte CO2 įleidimo pajėgumo sąvoka apibrėžiama kaip metinis CO2 kiekis, kurį galima įleisti į veikiančią geologinę saugyklą. 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėlį siekiant įleidimo pajėgumo tikslo sudaro CO2 įleidimo pajėgumas saugykloje, kurią leidžiama naudoti pagal Direktyvą 2009/31/EB ir kuri bus pateikta rinkai ne vėliau kaip 2030 m.

Ne vėliau kaip iki 2030 m. pabaigos įpareigotieji subjektai turi įrodyti, kad užtikrino savo indėlį siekiant Sąjungos masto CO2 įleidimo pajėgumo tikslo, pranešdami Komisijai ir visuomenei, kad jiems ES išduotas leidimas saugoti CO2 pagal Direktyvą 2009/31/EB, kurį turint atitinkamus surinkto CO2 kiekius leidžiama įleisti bent penkerius metus, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2024/1735 20 straipsnio 2 dalyje. Subjektai taip pat turi įrodyti, kad šis CO2 įleidimo pajėgumas yra prieinamas rinkai, o tai galima padaryti pranešant bent apie vieną saugojimo paslaugų sutartį su teršėju, norinčiu naudoti pajėgumą. Pagal Reglamento (ES) 2024/1735 23 straipsnio 5 dalį, toks indėlis gali būti sukurtas atskirai, bendradarbiaujant arba sudarant susitarimus su neįpareigotaisiais saugyklų projektų vykdytojais.

Reglamento (ES) 2024/1735 23 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad 44 įpareigotieji subjektai ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. pateiktų planą, kuriame būtų išsamiai nurodyta, kaip jie ketina užtikrinti savo indėlį siekiant ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo. Tuose planuose turėjo būti patvirtintas įpareigotųjų subjektų indėlis ir nurodytos to indėlio užtikrinimo priemonės ir tarpinės reikšmės.

Visi 44 įpareigotieji subjektai pateikė savo planus ir laiko juos konfidencialiais. Remiantis šiais iki šiol 2025 m. pateiktais planais:

1) tik 16 iš 44 įpareigotųjų subjektų patvirtino savo indėlį siekiant ES tikslo, susijusį su jiems nustatyta metinio CO2 įleidimo pajėgumo, kuris turi būti pateiktas rinkai iki 2030 m., apimtimi;

2) nė vienas iš 44 įpareigotųjų subjektų nepatvirtino savo indėlio siekiant ES tikslo, susijusio su bendru CO2 saugojimo pajėgumu 31 , kuris turi būti pateiktas rinkai iki 2030 m.;

3) tik 25 iš 44 įpareigotųjų subjektų savo planuose nurodė tikslinės apimties pasiekimo priemones ir tarpines reikšmes.

Planuose nurodant priemones ir tarpines reikšmes pateiktos informacijos turinys ir išsamumas skiriasi, tačiau ją galima suskirstyti į šias kategorijas:

2 diagrama. Nurodant priemones ir tarpines reikšmes pateiktos informacijos rūšis

Iš 44 įpareigotųjų subjektų planuose nurodytų saugyklų keliuose planuose minima 14 saugyklų, kurių dauguma yra Nyderlanduose (penkios saugyklos) ir Danijoje (keturios saugyklos). Penki įpareigotieji subjektai nurodo ne ES esančias saugyklas, kuriomis negalima naudotis siekiant įrodyti atitiktį Reglamentui (ES) 2024/1735.

19 iš 44 įpareigotųjų subjektų planuose nurodytas subjektų ketinimas užtikrinti savo individualų indėlį siekiant ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo, sudarant susitarimus su kitais subjektais, iš kurių aštuoniuose taip pat nurodytas atitinkamas subjektas.

3 lentelė. Didžiausias numatomas įleidimo pajėgumas iki 2030 m., nurodytas įpareigotųjų subjektų planuose

Saugyklos vieta	Didžiausias įleidimo pajėgumas (mln. tonų CO2 per metus)
Danija	11
Graikija	3
Vengrija	1
Italija	4
Nyderlandai	10
IŠ VISO	29

26 įpareigotieji subjektai nurodė potencialias arba esamas ES saugyklas, kurias jie naudotų savo indėliui siekiant įleidimo pajėgumo tikslo užtikrinti. Bendras šių saugyklų projektų pajėgumas iki 2030 m. būtų ne didesnis kaip 29 mln. tonų CO2 per metus.

Saugyklų projektų suma rodo, kad 58 proc. ES metinio įleidimo pajėgumo galėtų būti suteikta pramoniniams teršėjams. ES vykdomi saugyklų projektai, kuriais prisidedama siekiant ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo ir dėl kurių pateiktas prašymas išduoti leidimą saugoti, kartu su susijusiais surinkimo ir saugojimo projektais yra nulinio ŠESD balanso strateginiai projektai, kuriuos valstybės narės turėtų remti pagal Reglamento (ES) 2024/1735 13, 15 ir 16 straipsnius.

Savo planuose septyni įpareigotieji subjektai nustato vietas, kuriose būtų galima įrengti naujas saugyklas. Vis dėlto nurodant visas šias naujas vietas įleidimo pajėgumo duomenys pateikti nebuvo. Todėl, remiantis iki šiol pateiktais planais, dar per anksti vertinti, ar bus pakankamai saugyklų, kad 2030 m. būtų pasiektas ES metinis įleidimo pajėgumo tikslas.

Reglamento (ES) 2024/1735 23 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d., o vėliau – kiekvienais metais 44 įpareigotieji subjektai pateiktų Komisijai metinę pažangos ataskaitą, kurioje išsamiai apibūdintų savo pažangą, padarytą užtikrinant savo indėlį. Komisija šias ataskaitas paskelbia.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2025/1477 5 straipsnyje taip pat nurodyta, kad ataskaitose turi būti pateikta bent standartinė būtiniausia informacija apie įpareigotųjų subjektų rengiamus CO2 saugyklų projektus, kuri jų rengimo metu turi būti kuo išsamesnė. Ši informacija apima atitinkamų CO2 saugyklų vietą, numatomą bendrą saugojimo pajėgumą, numatomą metinį įleidimo pajėgumą ir planuojamus CO2 transportavimo būdus bei susijusią transportavimo infrastruktūrą, kurios reikės eksploatuojant saugyklą. Ataskaitose taip pat turi būti pateikta potencialių saugyklų klientų kontaktinė informacija ir išsamios veiksmų gairės, apimančios pagrindinius techninio bei komercinio pasirengimo etapus ir sprendimų priėmimo momentus, taip pat informaciją apie riziką, neapibrėžtumą ir rizikos mažinimo strategiją, kurią potencialiems komerciniams klientams būtina žinoti, kad jie galėtų priimti investavimo sprendimus.

4.2Esamų leidimų ir leidimų saugoti projektų apžvalga 

Pagal Direktyvos 2009/31/EB 6 straipsnio 1 dalį, valstybės narės turi užtikrinti, kad jokia saugykla nebūtų eksploatuojama be leidimo saugoti. Pagal Direktyvos 2009/31/EB 10 straipsnio 1 dalį, valstybės narės taip pat turi per vieną mėnesį nuo prašymų išduoti leidimą gavimo dienos pateikti juos Komisijai ir informuoti ją apie visus leidimų saugoti projektus. Pagal šias nuostatas Komisija gali įvertinti numatomą saugyklų, dėl kurių prašoma išduoti leidimą saugoti, įleidimo pajėgumą. Ši apžvalga grindžiama išduotais leidimais saugoti ir prašymais išduoti leidimus, pateiktais Komisijai iki 2026 m. vasario mėn. pabaigos.

Nuo 2026 m. kovo mėn. ES buvo leista naudoti tris CO2 saugyklas: „Porthos“ saugyklą Nyderlanduose, „Greensand“ saugyklą Danijoje ir „Prinos“ saugyklą Graikijoje. Bendras numatomas šių saugyklų įleidimo pajėgumas – 3,54 mln. tonų CO2 per metus, kaip apibendrinta 4 lentelėje.

4 lentelė. CO2 saugyklos, kurias ES leidžiama naudoti (2026 m. kovo mėn. duomenys)

Saugykla	Valstybė narė	Numatoma eksploatavimo pradžia	Numatomas įleidimo pajėgumas (mln. tonų CO2 per metus)
„Nini West“	Danija	2026	0,3 32
„Prinos“	Graikija	2026–2027 m. 33	0,74 34
P18-2 ir P18-4	Nyderlandai	2026 35	2,5 36
			3,54

5 lentelėje išvardyti CO2 saugojimo projektai, dėl kurių ES esančiai nacionalinei kompetentingai institucijai pateiktas prašymas išduoti leidimą saugoti. Komisija apskaičiavo numatomus įleidimo pajėgumo duomenis ir nustatė, kad jie neatspindi kiekvienos saugyklos įleidimo pajėgumo potencialo. Visų pirma, kai kurie skaičiai apima didžiausią vidutinį įleidimo pajėgumą, grindžiamą didžiausiu saugojamu kiekiu, padalytu iš leidimo projekte nurodyto įleidimo laikotarpio. Didžiausias įleidimo pajėgumas konkrečioje saugykloje privalo būti nurodytas leidime saugoti 37 ir gali būti padidintas keliose saugyklose, jei pajėgumas būtų padidintas ir leidimai būtų iš dalies pakeisti.

ES saugojimo projektų, dėl kurių pateiktas prašymas išduoti leidimą, įleidimo pajėgumas galėtų sudaryti 15,6 mln. tonų CO2, kaip apibendrinta 5 lentelėje.

5 lentelė. Saugyklos, dėl kurių pateiktas prašymas išduoti leidimą saugoti

Saugykla, dėl kurios pateiktas prašymas išduoti leidimą	Valstybė narė	Numatomi eksploatavimo pradžios metai	Numatomas įleidimo pajėgumas (mln. tonų CO2 per metus)
„Nini Main and East“	Danija	2029 38	0,86 39
Ravenos saugykla	Italija	2030 40	3,85 41
L04-A	Nyderlandai	2029 42	1,6 43
L09-FF	Nyderlandai	maždaug 2031 m. 44	2,7 45
L10-ALBE	Nyderlandai	2030 46	3,84 47
K14-FAFC	Nyderlandai	2027 48	1,7 49
Q16-FA	Nyderlandai	2030 50	1,03 51
			15,6

4.3ES saugojimo projektai, pripažinti nulinio ŠESD balanso strateginiais projektais 

Reglamento (ES) 2024/1735 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[v]alstybės narės nulinio balanso strateginiais projektais pripažįsta CO2 saugojimo projektus, kurie atitinka visus šiuos kriterijus:

a) CO2 saugykla yra Sąjungos teritorijoje, jos išskirtinėse ekonominėse zonose arba jos kontinentiniame šelfe, kaip tai suprantama Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS);

b) CO2 saugojimo projektu padedama siekti 20 straipsnyje nustatyto tikslo;

c) CO2 saugojimo projekto kontekste buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą dėl saugaus ir nuolatinio CO2 geologinio saugojimo pagal Direktyvą 2009/31/EB.

Bet kuris CO2 surinkimo projektas, susijęs su CO2 saugojimo projektu, kuris atitinka pirmoje pastraipoje nurodytus kriterijus, ir bet kuris projektas, susijęs su CO2 infrastruktūra, reikalingas siekiant transportuoti surinktą CO2, taip pat pripažįstamas nulinio balanso strateginiu projektu.“

2026 m. vasario mėn. duomenimis, nulinio ŠESD balanso strateginiais projektais valstybėse narėse pripažinti šie CO2 saugojimo projektai:

·projekto ACCSION saugykla (Danija);

·ANRAAV-CCUS saugykla (Bulgarija);

·potenciali saugykla Šiaurės Danijos CO2 centre (Danija);

·„Kalundborg“ CO2 saugykla (Danija);

·„Greenstore“ saugykla (Danija);

·P18-2 ir P8-4 saugyklos (Nyderlandai);

·K14, L04-A ir L10 saugyklos (Nyderlandai).

Į šį sąrašą įtraukti ne visi Sąjungoje vykdomi saugojimo projektai, kurie, kaip tikimasi, padės siekti ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo. Valstybės narės turėtų skubiai pripažinti nulinio ŠESD balanso strateginius projektus, kad būtų paspartintas projektų diegimas ir pasiektas ES metinis įleidimo pajėgumo tikslas.

5Parama pagal ES ir nacionalines finansavimo programas

5.1ES ATLPS inovacijų fondo įnašas 

2026 m. kovo mėn. duomenimis, ES ATLPS inovacijų fondas remia 60 CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo ar naudojimo projektų, kuriems įsipareigota skirti maždaug 6,65 mlrd. EUR finansavimą dotacijomis. CO2 įleidimo pajėgumas tiesiogiai finansuojamas skiriant 630 mln. EUR dotacijomis šešiems CO2 saugojimo ir visą grandinę apimantiems CCS projektams, kuriuos numatoma pradėti eksploatuoti iki 2030 m. 52 Įgyvendinant šiuos 6 lentelėje išvardytus projektus turėtų būti suteikta apie 7 mln. tonų CO2 įleidimo pajėgumo, o t. y. 20 proc. ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo.

33 CO2 surinkimo projektams, finansuojamiems iš ES ATLPS inovacijų fondo portfelio, turėtų reikėti 25,3 mln. tonų CO2 per metus įleidimo pajėgumo saugyklose, o t. y. 50 proc. ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo poreikio. Nuo 2020 m. paraiškos dėl paramos iš ES ATLPS inovacijų fondo buvo pateiktos iš viso dėl daugiau kaip 100 CO2 surinkimo projektų. Pagal šiuos projektus bus surenkama daugiau kaip 80 mln. tonų per metus nuolat saugoti ES.

6 lentelė. ES ATLPS inovacijų fondo lėšomis finansuoti atrinkti projektai (įskaitant bandomuosius projektus ir projektus, dėl kurių kviečiama rengti dotacijos susitarimus), kuriais prisidedama prie ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo tiesiogiai finansuojant saugyklas.

Projektas	Valstybė narė	Numatomi eksploatavimo pradžios metai	Numatomas įleidimo pajėgumas (mln. tonų CO2 per metus)
ANRAAV-CCUS	Bulgarija	2028	0,78
„Danube Removals“	Vengrija	2027	0,57
„Greensand Future“	Danija	2025	0,3
HuCCSar	Lenkija	2028	0,005
„LaunchStores“	Nyderlandai	2029	3,3 53
„TarraCO2-Storage“	Ispanija	2030	2
			7

5.2Europos infrastruktūros tinklų priemonės įnašas energetikos srityje 

2014–2024 m. CO2 tinklo projektams iš viso buvo prašyta skirti apytikriai 2,7 mlrd. EUR finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės kvietimus teikti pasiūlymus energetikos srityje. Bendra finansavimo suma, skirta projektams, tyrimams ar diegimo darbams, dėl kurių šiuo laikotarpiu buvo pasirašytas dotacijos susitarimas, sudarė daugiau kaip 974 mln. EUR, padalytų 20 CO2 transportavimo ir saugojimo infrastruktūros projektų.

·Pagal 2021 m. kvietimą teikti pasiūlymus projektams buvo prašoma skirti 10,6 mln. EUR, o skirta 4,2 mln. EUR.

·Pagal 2022 m. kvietimą teikti pasiūlymus projektams iš viso buvo prašoma skirti 355 mln. EUR, o skirta 159 mln. EUR.

·Pagal 2023 m. kvietimą teikti pasiūlymus projektams iš viso buvo prašoma skirti 941 mln. EUR, o skirta 480 mln. EUR.

·Pagal 2024 m. kvietimą teikti pasiūlymus projektams iš viso buvo prašoma skirti 1,1 mlrd. EUR, o skirta apytikriai 250 mln. EUR.

5.3Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įnašas 

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis bus remiamas Šiaurės Graikijoje vykdomo „Prinos“ saugyklos projekto pirmasis etapas. Todėl ši programa padės siekti ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo.

5.4Programos „Europos horizontas“ įnašas 

Pagal programos „Europos horizontas“ 5 veiksmų grupę „Klimatas, energetika ir judumas“ 2021–2024 m. finansuota 11 pramoninio anglies dioksido tvarkymo projektų, kurių bendra vertė – 141,5 mln. EUR. 5 veiksmų grupės srityje pagal 2025 m. ir 2026–2027 m. darbo programas ketinama finansuoti 20 pramoninio anglies dioksido tvarkymo projektų, skiriant jiems 126 mln. EUR.

5.5Valstybių narių įnašai 

Valstybių narių teikiamam finansavimui tenka labai svarbus vaidmuo užtikrinant CCS projektų finansinį gyvybingumą. 2014–2024 m. laikotarpiu valstybių narių teikiamas finansavimas sudarė 14 proc. viešųjų investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCUS) technologijų srityje EBPO 54 . Trys pavyzdžiai rodo, kokia svarbi yra valstybių narių parama CCS diegimui.

Danija remia CCS diegimą pagal tris finansavimo programas: CCUS fondo programą (8,6 mlrd. Danijos kronų (DKK), arba 1,15 mlrd. EUR 55 ), NECCS fondo programą (2,6 mlrd. DKK, arba 348 mln. EUR) ir CCS fondo programą (26,8 mlrd. DKK, arba 3,7 mlrd. EUR), kurių bendras finansavimo paketas sudaro apytikriai 38 mlrd. DKK, arba 5,1 mlrd. EUR.

Prancūzijoje pagrindinė finansavimo programa CCS projektams remti yra „Appel d’offres – Grands Projets Industriels de Décarbonation“, kurioje gali dalyvauti labai dideli pramonės dekarbonizacijos projektai, skirti įrenginiams, veikiantiems pagal ES ATLPS 56 . Programa, kurios bendras biudžetas – 1 mlrd. EUR, apima ne tik CCS, bet ir kitas technologijas.

Nyderlanduose CCS projektai remiami pagal subsidijų programą SDE++. Didžiausias 2020–2023 m. CCS projektams skirtas finansavimas buvo 2,1 mlrd. EUR 2020 m., 6,7 mlrd. EUR 2021 m. ir 2 mlrd. EUR 2023 m. Šie skaičiai – tai didžiausia subsidijos suma, kurią galima skirti CCS projektams per 15 metų. Faktinis finansavimas priklauso nuo projektų išlaidų ir ES ATLPS kainos skirtumo ir greičiausiai bus mažesnis.

6Dabartinė padėtis 2025 m. ir tolesni veiksmai

Apibendrinant, šiuo metu ES rengiama daugiau kaip 20 CO2 saugojimo projektų. Leidimai saugoti jau suteikti „Greensand“ saugyklai Danijoje, „Porthos“ saugyklai Nyderlanduose ir „Prinos“ saugyklai Graikijoje. Dėl septynių papildomų CO2 saugojimo projektų ES yra pateikti prašymai išduoti leidimą saugoti. Iš viso šiose saugyklose CO2 įleidimo pajėgumas galėtų siekti daugiau kaip 19 mln. tonų per metus. Tikimasi, kad ateinančiais metais bus daugiau projektų, dėl kurių bus pateikti prašymai išduoti leidimą saugoti.

Peržiūrėtuose NEKSVP nurodyta, kad valstybėse narėse vykdant žinomus CO2 surinkimo projektus iki 2030 m. galėtų būti surenkama bent 35 mln. tonų CO2 per metus, o bendras įleidimo pajėgumas iki 2030 m. galėtų būtų 27,1 mln. tonų CO2 per metus. 2024 m. pagal 21 straipsnį pateiktose valstybių narių ataskaitose nurodomi didesni kiekiai. Iš šių ataskaitų matyti, kad iki 2030 m. vykdant saugojimo projektus ES būtų galima užtikrinti iki 33,1 mln. tonų per metus CO2 įleidimo pajėgumą.

2025 m. birželio mėn. 44 įpareigotųjų subjektų planuose nurodyti saugojimo projektų suvestiniai įleidimo pajėgumo duomenys sudaro ne daugiau kaip 29 mln. tonų CO2 įleidimo pajėgumo.

Šią potencialią paklausą remia ES ATLPS inovacijų fondas, numatydamas, kad bus surenkama 25,3 mln. tonų CO2 per metus. Vis dėlto nuo 2020 m. paraiškos ES ATLPS inovacijų fondo paramai gauti buvo pateiktos dėl daugiau kaip 100 atskirų EEE vykdomų CO2 surinkimo projektų, bet jie atrinkti nebuvo. Kartu įgyvendinant šiuos papildomus projektus būtų surenkama daugiau kaip 80 mln. tonų CO2 per metus ir reikėtų atitinkamų įleidimo pajėgumų. ES turi būti sparčiau plėtojami CO2 saugojimo projektai, kad būtų patenkintas pramonės teršėjų poreikis ir pasiektas ES metinis įleidimo pajėgumo tikslas.

Bet kokį Sąjungoje vykdomą CO2 saugojimo projektą, kuriuo prisidedama prie ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo, kartu su susijusia CO2 surinkimo ir susijusia CO2 transportavimo infrastruktūra, valstybės narės turi pripažinti nulinio ŠESD balanso strateginiu projektu pagal Reglamento (ES) 2024/1735 13 straipsnio 3 dalį. Pramonės teršėjai, svarstantys galimybę naudoti CCS kaip dekarbonizacijos būdą, turėtų informuoti savo nacionalines valdžios institucijas, kad jų įleidimo pajėgumo paklausą būtų galima įtraukti į metines valstybių narių ataskaitas. Tokį projektą pripažinus nulinio ŠESD balanso strateginiu projektu, jam turi būti suteiktas aukščiausios galimos nacionalinės svarbos statusas ir į jį turi būti atitinkamai atsižvelgiama leidimų išdavimo procesuose. Pagal Reglamento (ES) 2024/1735 16 straipsnį, visų būtinų leidimų eksploatuoti saugyklą pagal Direktyvą 2009/31/EB išdavimo proceso trukmė turi neviršyti 18 mėnesių.

Reglamento (ES) 2024/1735 6 straipsnio 7 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės visoms kompetentingoms institucijoms ir bendriems kontaktiniams punktams suteiktų pakankamai žmogiškųjų, finansinių ir techninių išteklių, kad būtų užtikrintas supaprastintas leidimų išdavimo anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektams procesas.

7Išvada

Daugelis CO2 saugojimo projektų sparčiai įgyvendinami visoje ES ir tikimasi, kad jie padės pasiekti ES metinį įleidimo pajėgumo tikslą. Numatoma, kad ateinančiais mėnesiais ir metais saugojimo pajėgumai sparčiai didės. Visi subjektai, visų pirma 44 įpareigotieji subjektai, vis dar turi daug nuveikti, kad būtų pasiektas ES metinis įleidimo pajėgumo tikslas. Šis tikslas yra ir realistiškas, ir plataus užmojo. Jį galima pasiekti, jei saugojimo projektai bus plėtojami pakankamai sparčiai.

Dauguma planuojamų saugyklų vis dar sutelkta Šiaurės jūros regione, o kelios Pietų ir Rytų Europos valstybės narės siekia plėtoti tiek CO2 surinkimo, tiek CO2 saugojimo infrastruktūrą. 44 įpareigotųjų subjektų atsiųstuose planuose dar nėra išsamiai nurodyti nauji įleidimo pajėgumo duomenys, susiję su naujomis saugyklomis. Pramonės įmonėms ir investuotojams labai svarbu, kad būtų pagerintas valstybių narių ir įpareigotųjų subjektų ataskaitų teikimas, kad jie galėtų susidaryti geresnį vaizdą ir remti investicijas į CO2 surinkimo pajėgumą ir CO2 transportavimo infrastruktūrą. Nuo 2026 m. birželio mėn. pagal Reglamento (ES) 2024/1735 23 straipsnio 6 dalį bus reikalaujama, kad 44 įpareigotieji subjektai kasmet teiktų Komisijai pažangos, kurią jie padarė siekdami užtikrinti savo indėlį, ataskaitas. Šiose ataskaitose turės būti kuo išsamiau aprašyta saugyklų plėtros būklė, o Komisija jas paskelbs viešai.

Pagal Reglamento (ES) 2024/1735 23 straipsnio 13 dalį, ne vėliau kaip 2026 m. birželio mėn. valstybės narės turi nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, taikytinas 44 įpareigotiesiems subjektams už jų padarytus pažeidimus, kiek tai susiję su jų pareigomis prisidėti prie ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo. Šiomis sankcijomis 44 įpareigotieji subjektai bus skatinami plėtoti naujus CO2 saugojimo projektus ES ir papildyti esamą projektų bazę. Privalomas tų 44 įpareigotųjų subjektų indėlis ir ataskaitų teikimas užtikrins pramonės sektoriams skaidrią planuojamo CO2 saugojimo ir įleidimo pajėgumo pasiūlos trajektoriją ir suteiks informacijos priimant sprendimus dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijų naudojimo. Siekiant toliau remti saugojimo projektų plėtrą ir prisidėti prie ES metinio įleidimo pajėgumo tikslo įgyvendinimo, reikės papildomų nacionalinio lygmens priemonių, pavyzdžiui, pramonės dekarbonizacijos finansavimo schemų.

Ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. Komisija praneš apie pažangą, kurią padarė valstybės narės (21 straipsnis) ir įpareigotieji subjektai (23 straipsnio 6 dalis). Tuo remdamasi Komisija taip pat įvertins, be kita ko, su įleidimo pajėgumu susijusią rinkos padėtį, pateiks planuojamų saugyklų geografinio pasiskirstymo apžvalgą ir įvertins, ar būtina nustatyti 2040 m. arba, jei reikia, ankstesnį tikslą pagal Reglamento (ES) 2024/1735 20 straipsnio 3 dalį.

(1)

2025 m. metinės valstybių narių ataskaitos, kurios turėjo būti pateiktos iki 2025 m. gruodžio 31 d., į šią ataskaitą neįtrauktos.

(2)

Europos Komisijos interneto svetainė; Valstybių narių ataskaitos pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto 21 straipsnį .

(3)

Europos Komisijos interneto svetainė; Nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai .

(4)

Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektai atitinka reikalavimus paramai gauti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programą „Europos horizontas“, ES ATLPS inovacijų fondą, programą LIFE, Modernizavimo fondą ir Europos strateginių technologijų platformą.

(5)

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006, (OL L 140, 2009 6 5, p. 114, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2009/31/oj).

(6)

  Komunikatas „Siekis – plataus užmojo pramoninis anglies dioksido tvarkymas ES“, COM(2024) 62 final.

(7)

  Europos konkurencingumo ateitis , 2024 m. rugsėjo mėn.

(8)

  Clean Energy Technology Observatory: Carbon Capture, Utilisation and Storage in the European Union – 2024 Status Report on Technology Development, Trends, Value Chains and Markets , Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras.

(9)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Investicijų poreikių vertinimas ir finansavimo galimybės siekiant stiprinti ES netaršių technologijų gamybos pajėgumus“ , SWD(2023) 68 final.

(10)

Reglamento (ES) 2024/1735 4 straipsnis.

(11)

 Reglamento (ES) 2024/1735 20 ir 23 straipsniai ir II skyriaus III skirsnis.

(12)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas Poveikio vertinimo ataskaitos 1 dalis , pridedamas prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mūsų ateities užtikrinimas. Europos 2040 m. klimato srities tikslas ir siekis iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą kuriant tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę“, (SWD/2024/63 final). 6 lentelė. Pramoninis anglies dioksido surinkimas ir naudojimas.

(13)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Mūsų ateities užtikrinimas. Europos 2040 m. klimato srities tikslas ir siekis iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą kuriant tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę“ {COM(2024) 63 final} - {SEC(2024) 64 final} - {SWD(2024) 64 final}.

(14)

2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 , kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999, (Europos klimato teisės aktas), 1 straipsnis.

(15)

2025 m. gegužės 21 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/1477 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1735 papildomas nustatant taisykles dėl leidimą turinčių naftos ir dujų gamintojų, kurie turi prisidėti prie Sąjungos tikslo iki 2030 m. užtikrinti turimą CO2 įleidimo pajėgumą, nustatymo, dėl jų atitinkamo indėlio apskaičiavimo ir dėl jų pareigų teikti ataskaitas.

(16)

  2025 m. gegužės 22 d. Komisijos sprendimas (ES) 2025/1479 , kuriuo nustatomas proporcingas subjektų, turinčių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB 1 straipsnio 3 punkte apibrėžtą leidimą, indėlis siekiant Sąjungos CO2 įleidimo pajėgumo tikslo iki 2030 m.

(17)

2025 m. pradėjo veikti ir įleidžiamą CO2 priimti „Silverstone“ ir „Northern Lights“ saugyklos, esančios atitinkamai Islandijoje ir Norvegijoje.

(18)

  Komisijos pranešimas dėl valstybėms narėms skirtų 2021–2030 m. nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimo gairių (2022/C 495/02).

(19)

Iki šiol atnaujinto NEKSVP dar nepateikė Lenkija.

(20)

Europos Komisijos interneto svetainė; Pramoninis anglies dioksido tvarkymas; ES 2030 m. anglies dioksido saugojimo tikslas .

(21)

Kai kurios valstybės narės tiesiogiai nepateikė įleidimo duomenų. Kai buvo paminėti konkretūs projektai, buvo pridėti žinomi įleidimo pajėgumo duomenys.

(22)

Danija nepateikė įleidimo pajėgumo duomenų ir pateikė nuorodas į šiuos CO2 saugojimo projektus: „Greensand“, „Rubi“, „Greenstore“ ir „Bifrost“.

(23)

Belgija (Flandrijos regionas), Danija, Prancūzija, Nyderlandai, Vengrija, Italija, Lenkija, Švedija ir Rumunija.

(24)

Danija, Prancūzija, Vengrija, Ispanija ir Nyderlandai.

(25)

Danija, Vokietija ir Italija.

(26)

Bulgarija, Čekija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Airija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Slovėnija ir Slovakija.

(27)

Belgija, Prancūzija, Latvija, Lenkija, Portugalija ir Nyderlandai.

(28)

Čekija, Estija, Suomija, Graikija ir Lietuva.

(29)

Austrija, Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Airija, Liuksemburgas, Malta, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija.

(30)

43 konstatuojamoji dalis: „CO2 saugyklas ir visus susijusius CO2 surinkimo ir CO2 infrastruktūros projektus, padedančius siekti Sąjungos 2030 m. tikslo, apibrėžus kaip nulinio balanso strateginius projektus, galima paspartinti ir palengvinti CO2 saugyklų plėtrą, o didėjančią pramoninę saugyklų paklausą galima nukreipti į ekonomiškai efektyviausias saugyklas. Vis daugiau išeikvotų dujų ir naftos telkinių, kuriuos būtų galima paversti saugiomis CO2 saugyklomis, naudingo tarnavimo laikas baigiasi. Be to, naftos ir dujų pramonė patvirtino esanti pasiryžusi pradėti energetikos pertvarką ir turi išteklių, įgūdžių ir žinių, reikalingų papildomoms saugykloms tirti ir plėtoti. Kad būtų pasiektas Sąjungos tikslas ne vėliau kaip 2030 m. užtikrinti 50 mln. tonų metinį CO2 įleidimo pajėgumą, sektorius turi sutelkti savo įnašus, kad būtų užtikrinta, jog CCS, kaip klimato kaitos sprendimas, būtų prieinamas prieš atsirandant paklausai. Siekiant užtikrinti, kad CO2 saugyklos visoje Sąjungoje būtų plėtojamos laiku ir ekonomiškai efektyviai, laikantis Sąjungos įleidimo pajėgumo tikslo, naftos ir dujų gavybos Sąjungoje licencijų turėtojai turėtų prisidėti prie šio tikslo proporcingai pagal savo naftos ir dujų gamybos pajėgumą, kartu suteikiant lankstumo bendradarbiauti ir atsižvelgti į kitus trečiųjų šalių įnašus. Veiksmais, kurių imamasi tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmenimis, turėtų būti skatinama taikyti vertės grandinės metodą. Atitinkamai naftos ir dujų gavybos Sąjungoje licencijų turėtojai turėtų imtis reikiamų investicijų ir remti visai anglies dioksido vertės grandinei skirtų perspektyvių verslo modelių plėtojimą“.

(31)

  Reglamento (ES) 2024/1735 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos saugyklos projektuojamos taip, kad veiktų ne trumpiau kaip penkerius metus.

(32)

 Danijos energetikos agentūros interneto svetainė. Publications, news and analysis on CCS . Sprendimas dėl saugojimo plano patvirtinimo ir leidimo saugoti anglies dioksidą „Nini A“ („Nini West“) saugykloje, esančioje atviroje jūroje Danijoje, licencija C2023/01.

(33)

Įmonės „Energean“ svetainė. Prinos CO2 .

(34)

Pagal didžiausią saugojamą kiekį, padalytą iš leidimo saugoti projekte nurodyto įleidimo laikotarpio. Pagal „Prinos“ projektą planuojami du etapai: 1 mln. tonų per metus didžiausio įleidimo pajėgumo pirmame etape ir 3 mln. tonų per metus antrame etape. Leidimas apima 1 etapą – tai paaiškina neatitikimą 1 lentelėje nurodytam Graikijos numatomam įleidimo pajėgumui.

(35)

  „Porthos“ projekto interneto svetainė.

(36)

Nyderlandų įmonių agentūros interneto svetainė. Porthos storage permit .

(37)

Direktyvos 2009/31/EB 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidime nurodomi bent „saugojimo veiklos reikalavimai, visas geologiniam saugojimui patvirtintas CO2 kiekis, rezervuaro slėgio ribos bei didžiausia suleidimo sparta ir slėgis“.

(38)

Kaip nurodyta prašyme išduoti leidimą saugoti.

(39)

Pagal didžiausią saugojamą kiekį ir įleidimo laikotarpį, nurodytą prašyme išduoti leidimą saugoti.

(40)

Kaip nurodyta prašyme išduoti leidimą saugoti.

(41)

Pagal didžiausią saugojamą kiekį ir įleidimo laikotarpį, nurodytą prašyme išduoti leidimą saugoti.

(42)

Kaip nurodyta prašyme išduoti leidimą saugoti.

(43)

Pagal didžiausią saugojimo kiekį ir ilgiausią įleidimo laikotarpį, nurodytą leidimo saugoti projekte.

(44)

Kaip nurodyta prašyme išduoti leidimą saugoti.

(45)

Pagal didžiausią saugojamą kiekį ir įleidimo laikotarpį, nurodytą prašyme išduoti leidimą saugoti.

(46)

Kaip nurodyta prašyme išduoti leidimą saugoti.

(47)

Pagal didžiausią saugojamą kiekį ir įleidimo laikotarpį, nurodytą prašyme išduoti leidimą saugoti.

(48)

Kaip nurodyta prašyme išduoti leidimą saugoti.

(49)

Pagal didžiausią saugojamą kiekį, padalytą iš leidimo projekte nurodyto įleidimo laikotarpio.

(50)

Įmonės „ONE-Dyas“ interneto svetainė. CO2 Storage .

(51)

Pagal didžiausią saugojamą kiekį ir įleidimo laikotarpį, nurodytą prašyme išduoti leidimą saugoti.

(52)

Tai, be kita ko, projektai, kuriems skirtos pasirašytos dotacijos, ir projektai, dėl kurių kviečiama rengti dotacijos susitarimus. Šešiais ES ATLPS inovacijų fondo visą grandinę apimančiais CCS ir CO2 saugojimo projektais turėtų būti tiesiogiai prisidėta prie saugyklų plėtros ES iki 2030 m.: ANRAAV-CCUS, „Danube Removals“, „Greensand Future“, „HuCCSar“, „LaunchStores“ ir „TarraCO2-Storage“. ES ATLPS inovacijų fondo projektų aprašymą galima rasti Komisijos svetainėje .

(53)

  Projekto „LaunchStores“ svetainė. Projektas „LaunchStores“ apima dvi CO2 saugyklas jūroje: L04-A ir K14-FAFC. Šis skaičius atitinka didžiausią saugojimo kiekį, padalytą iš įleidimo laikotarpio, nurodyto L04-A ir K14-FAFC skirtų leidimų saugoti projektuose (žr. 5 lentelę). Planuojama, kad didžiausias projekto įleidimo pajėgumas bus 5 mln. tonų CO2 per metus, o vidutinis įleidimo pajėgumas – 3,3 mln. tonų CO2 per metus.

(54)

Švarios energijos technologijų stebėjimo centras, Carbon Capture, Utilisation and Storage in the European Union – 2024 Status Report on Technology Development, Trends, Value Chains and Markets , Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras.

(55)

Europos Centrinis Bankas; Pradžia; Statistika 2025 m. lapkričio 26 d. EUR ir DKK valiutos keitimo kursas .

(56)

 Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministerija; Accueil; Espace entreprises; Appels à projets et à manifestations d’intérêt Grands projets industriels de décarbonation 2024 .