EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 07 30

COM(2025) 435 final

2025/0246(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1921/2006, (EB) Nr. 762/2008, (EB) Nr. 216/2009, (EB) Nr. 217/2009 ir (EB) Nr. 218/2009

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2025) 224 final} - {SWD(2025) 232 final} - {SWD(2025) 233 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Nuo tada, kai XX a. šeštajame dešimtmetyje sukurta Europos ekonominė bendrija, Eurostatas teikia ES veiklai reikalingą Europos žuvininkystės statistiką 1 : sužvejoto ir iškraunamo laimikio, Sąjungos žvejybos laivyno ir akvakultūros. Šiuo metu šiai statistikai taikomi penki teisės aktai, priimti XX a. dešimtajame dešimtmetyje ir išdėstyti nauja redakcija XXI a. pirmajame dešimtmetyje 2 . Reglamentuose, be kita ko, nustatyti statistiniai kintamieji, žvejybos rajonai 3 , kuriems jie taikomi, ataskaitiniai laikotarpiai, duomenų perdavimo terminai ir statistikos kokybės kriterijai.

Aktuali, patikima, išsami ir savalaikė oficiali Europos statistika yra būtina su žuvininkyste susijusiai Europos Sąjungos politikai rengti, įgyvendinti, stebėti ir vertinti. Šios statistikos visų pirma reikia: i) jūrų biologinių išteklių išsaugojimo politikai; ii) bendrai žuvininkystės politikai (BŽP) 4 , įskaitant akvakultūrą; iii) ES politikai ir teisės aktams, susijusiems, pvz., su aplinka, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, regionais, visuomenės sveikata, maisto sauga ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslais. Ši statistika taip pat naudojama stebint žvejybos poveikį pažeidžiamoms rūšims bei buveinėms ir akvakultūros poveikį vandens kokybei.

Remiantis Europos žuvininkystės statistika renkami ir kiti duomenys, pvz., ja pagrįsta duomenų rinkimo sistema (DRS) 5 , be to, ši statistika svarbi tvariai maisto gamybai, ypač atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą.

Pastaraisiais metais dėl BŽP reformų ir naujų ES iniciatyvų atsirado naujų duomenų poreikių. Taip pat padaugėjo administracinių ir kitų duomenų šaltinių, kuriuos galima naudoti žuvininkystės statistikai rengti. Be to, ES valstybių narių skirtingiems Europos Komisijos padaliniams ir įvairioms tarptautinėms organizacijoms teikiamų žuvininkystės duomenų srautai iš dalies sutampa. Šioms problemoms spręsti reikia naujo teisės akto.

Komisijos siūlomu reglamentu dėl Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos (EŽAS) siekiama, kad ši statistika būtų aktualesnė, geriau ją suderinant su naudotojų poreikiais. Pagal EŽAS reglamentą: i) išplečiama statistikos aprėptis, pvz., įtraukiama ekologinė akvakultūra ir ES akvakultūros ūkiai; ii) sumažinamas konfidencialių duomenų kiekis ir iii) sprendžiamos teikiamų duomenų kokybės problemos. Be to, atsižvelgiant į ES teikiamą pirmenybę supaprastinimui, vienu EŽAS reglamentu pakeičiami penki galiojantys reglamentai ir sumažinama valstybėms narėms tenkanti administracinė našta.

Pagrindinis novatoriškas EŽAS aspektas yra esamų duomenų bazių, sukurtų pagal ES teisę ir prieinamų Komisijai, naudojimas oficialiai laimikio ir Sąjungos žvejybos laivyno Europos statistikai rengti, taip sumažinant valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą. Taikant šį metodą taip pat galima rengti naujus statistinius duomenis apie išmetimą į jūrą, mėgėjų žvejybą ir laimikio poveikį pažeidžiamoms rūšims, neužkraunant papildomos naštos respondentams.

Be to, EŽAS sukurta taip, kad būtų atsižvelgta į reikalavimus, kuriuos duomenims kelia pagrindinės tarptautinės organizacijos, pvz., JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), taip pat regioninės žvejybos valdymo organizacijos. Pasiūlymu Eurostatui sudaromos sąlygos valstybių narių vardu perduoti duomenis šioms organizacijoms, taip sumažinant pastangų dubliavimąsi ir administracinę naštą, susijusią su įvairiomis duomenų teikimo pareigomis.

Ši iniciatyva yra programos REFIT 6 dalis ir ja siekiama padaryti pagrindinius teisės aktus veiksmingesnius, kartu sumažinant susijusią naštą ir sąnaudas. Apskaičiuota, kad bendros 27 ES valstybių narių ir Europos Komisijos Europos žuvininkystės statistikos rengimo sąnaudos yra apie 5,6 mln. EUR per metus, iš kurių apie 5 proc. tenka Europos Komisijai. Numatoma, kad šiuo pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto laimikio duomenų rinkimo sąnaudos kasmet bus sumažintos 1,2 mln. EUR.

EŽAS susijęs su kitais teisės aktais, pvz., BŽP reglamentu, neseniai iš dalies pakeistu 7 Kontrolės reglamentu 8 , duomenų rinkimo sistema (DRS) 9 , Sąjungos laivyno registru 10 ir Reglamentu dėl ekologinės gamybos 11 . Pasiūlyme vartojamos sąvokos ir apibrėžtys atitinka minėtų teisės aktų sąvokas ir apibrėžtis ir taip užtikrinama nuosekli ir išsami žvejybos ir akvakultūros statistikos ir šios srities ES politikos teisinė sistema. Labai svarbu, kad, siekiant išlaikyti nuoseklumą ir tikslumą, šiame naujame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto būtų griežtai laikomasi Kontrolės reglamente pateiktų apibrėžčių ir metodų.

Eurostatas taip pat teikia Europos žuvininkystės statistiką Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų stebėsenos centrui (EUMOFA) 12 – Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD įsteigtai tarnybai, kurios tikslas yra teikti žuvininkystės sektoriui savaitės, mėnesio ir metinę rinkos informaciją, kad būtų galima geriau planuoti gamybą ir didinti jos mastą. Be to, Eurostatas teikia Europos žuvininkystės statistiką Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklui (EMODnet) 13 – ilgalaikei jūrų duomenų iniciatyvai, finansuojamai iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo. EMODnet naudoja sužvejoto laimikio, iškraunamo laimikio ir akvakultūros duomenis ir nuosekliai bei palyginamai juos teikia savo internetiniame vizualizacijos portale 14 .

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 15 338 straipsnyje nustatyta, kad ES yra kompetentinga priimti su statistikos rengimu susijusias priemones, jei jų reikia Sąjungos veiklai vykdyti.

Oficiali Europos statistika yra labai svarbi norint tiksliai ir nepriklausomai stebėti BŽP – politikos sritį, kurioje ES turi išimtinę kompetenciją užtikrinti jūrų biologinių išteklių apsaugą (Sutarties 3 straipsnio d punktas) ir įgaliojimus priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo (Sutarties 43 straipsnio 3 dalis). Šiai statistikai tenka reikšmingas vaidmuo užtikrinant sąžiningą, veiksmingą ir efektyvų žuvininkystės išteklių valdymą ir paskirstymą ir padedant valstybėms narėms priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Žuvininkystės produktai – natūralus, atsinaujinantis ir kilnojamasis maisto šaltinis. ES žuvininkystė reglamentuojama bendra politika – BŽP, pagal kurią ES lygmeniu priimamos bendros taisyklės, taikomos visose valstybėse narėse. Pagrindiniai BŽP tikslai – užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros tvarumą aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriais, kartu europiečiams suteikiant stabilų sveiko ir vertingo maisto šaltinį.

Bendrai žuvininkystės politikai iš esmės būtina palyginama, savalaikė, aukštos kokybės oficiali Europos statistika, kurią galima užtikrinti tik ES lygmens veiksmais. Šio tikslo valstybės narės negali pasiekti veikdamos atskirai – jį galima pasiekti tik laikantis bendro ir suderinto požiūrio. Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos teisės aktuose nustatoma ES masto duomenų rinkimo ir žvejybos bei akvakultūros statistikos teikimo sistema, kurioje vartojamos visų valstybių narių mastu suderintos sąvokos ir apibrėžtys. Ja įtvirtinami bendri standartai ir metodikos, kuriais ne tik gaunami palyginami rezultatai, kurių reikia BŽP ir kitoms ES politikos sritims valdymo ir analizės tikslais, bet ir didinamas veiksmingumas, savalaikiškumas ir patikimumas.

Be to, ES teisinė sistema užtikrina galimybę naudotis kokybės kontrolės mechanizmais ir prieiga prie metaduomenų. Todėl nacionaliniai Europos žuvininkystės statistinių duomenų teikėjai ir instituciniai suinteresuotieji subjektai pabrėžė ES masto teisinio pagrindo svarbą.

Proporcingumo principas aptariamas prie šio pasiūlymo pridedamo poveikio vertinimo 8 skirsnyje. Pasirinkta priemonė – nauja supaprastinta Europos žuvininkystės statistikos teisinė sistema – yra proporcingas atsakas siekiant nurodytųjų tikslų ir sprendžiant nurodytąsias problemas. Šis atsakas būtinas, nes tokia sistema galima geriau ir lanksčiau patenkinti naudotojų poreikius nei būtų buvę pasirinkus mažiau išsamią Europos žuvininkystės statistikos teisėkūros ir organizacinę reformą. Be to, naujoji supaprastinta Europos žuvininkystės statistikos teisinė sistema neviršys to, kas būtina siekiant modernizuoti sužvejojamo laimikio, iškraunamo laimikio, Sąjungos žvejybos laivyno ir akvakultūros duomenų rinkimą.

Pasirinkta priemonė – naujas reglamentas, kuriuo nustatoma supaprastinta Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos teisinė sistema. Šis variantas tinkamesnis nei direktyva arba neprivalomos priemonės, nes aukštos kokybės oficiali visų valstybių narių mastu palyginama Europos statistika iš esmės reikalauja, pvz., suderinti techninius aspektus ir kokybės nuostatas. Siekiant užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, labai svarbu, kad priimtame reglamente būtų numatytos valstybėse narėse tiesiogiai taikomos įgyvendinimo ir deleguotosios nuostatos. Šis požiūris užtikrina valstybių narių duomenų palyginamumą ir suteikia joms galimybę lanksčiai pasirinkti savo duomenų šaltinius, jei jie atitinka siūlomame reglamente nustatytus kokybės kriterijus.

Pagrindinės Europos žuvininkystės statistikos suinteresuotųjų subjektų kategorijos:

·duomenų teikėjai, t. y. žvejai, akvakultūros sektoriaus gamintojai ir kt., teikiantys žuvininkystės duomenis kaip administracinius (pvz., iš žvejybos žurnalų ir iškrovimo deklaracijų) arba atliekant tyrimus ir surašymus;

·duomenų rengėjai, t. y. nacionalinės statistikos institucijos ir kitos nacionalinės institucijos, kurios renka ir tvarko žuvininkystės duomenis, rengia oficialią statistiką ir perduoda ją Eurostatui ir kitoms organizacijoms;

·duomenų naudotojai –

·instituciniai naudotojai, t. y. subjektai, kurie tiesiogiai dalyvauja formuojant ES politiką ES, tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat nacionaliniai mokslinių tyrimų institutai, susiję su DRS;

·oficialios Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos perskirstytojai, kurie viešai dalijasi informacija ir žinių produktais, pagrįstais Europos žuvininkystės statistika. EMODnet ir EUMOFA laikomi duomenų perskirstytojais. Tarptautiniu lygmeniu FAO, EBPO ir Pasaulio prekybos organizacija yra ir instituciniai naudotojai, ir perskirstytojai;

·kiti profesionalūs duomenų naudotojai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie ES lygmens politikos formavimo proceso ir suteikia pridėtinės vertės Europos žuvininkystės statistikai, pvz., atlikdami mokslinę arba socialinę ir ekonominę analizę. Jie apima ES profesines žuvininkystės organizacijas, patariamąsias tarybas, jūrų programas įgyvendinančias NVO, jūrų konvencijų organizacijas, specializuotą žuvininkystės žiniasklaidą, universitetus, mokslinių tyrimų institutus, nacionalines žuvininkystės organizacijas, privačiojo sektoriaus akvakultūros organizacijas ir atskiras privačias bendroves;

·plačioji visuomenė ir žiniasklaida palyginti mažai domisi žuvininkystės statistika ir daro jai labai nedidelę įtaką.

·praktinis seminaras su valstybėmis narėmis apie Europos žuvininkystės statistikos pranašumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes nacionalinių statistikos institucijų požiūriu;

·16 išsamių pokalbių su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, pvz., politikos formuotojais ir BŽP dalyviais, dėl Europos žuvininkystės statistikos naudojimo, poreikių ir lūkesčių. Pagrindiniai suinteresuotieji subjektai buvo perskirstytojai (t. y. organizacijos, kurios Europos žuvininkystės statistiką perskirsto per savo duomenų bazes ir papildo kitų šalių ar vietovių informacija) ir nuolatiniai profesionalūs duomenų naudotojai (organizacijos, kurioms Europos žuvininkystės statistikos reikia pagrindinei profesinei veiklai vykdyti);

·šeši nacionaliniai atvejų tyrimai ir vienas tarpvalstybinis akvakultūros atvejo tyrimas, siekiant pateikti įvairių duomenų rinkimo ir bendradarbiavimo metodų apžvalgas ir išsamią analizę. Atvejų tyrimų tikslas buvo apžvelgti ir išsamiau išanalizuoti nacionalines Europos žuvininkystės statistinių duomenų rinkimo sistemas. Remiantis jais taip pat buvo galima suvokti, kaip valstybėse narėse organizuojamas įvairių rūšių bendradarbiavimas dėl su žuvininkyste susijusių duomenų ir kaip bendradarbiauja organizacijos. Be to, vykdant atvejų tyrimus siekta išnagrinėti, kaip nacionaliniai duomenų naudotojai naudoja Europos žuvininkystės statistiką, ir įvertinti, ar ji atitinka jų poreikius nacionaliniu požiūriu. Nacionaliniai atvejų tyrimai atlikti Danijoje, Airijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje. Be to, šios šalys ir Vokietija buvo įtrauktos į papildomą kompleksinį akvakultūros atvejo tyrimą, kuriame daugiausia dėmesio skirta duomenų konfidencialumo klausimui;

·atlikta internetinė apklausa – tikslinės į ekspertus orientuotos konsultacijos, užduodant bendrų ir konkrečių klausimų apie Europos žuvininkystės statistiką: jų naudingumą, patogumą naudoti, rinkimo išlaidas, statistikos kokybę, veiksmingumą, efektyvumą ir nuoseklumą. Iš 353 organizacijų ar asmenų, į kuriuos kreiptasi, į apklausos klausimus atsakė 135. Atsakymus pateikė 33 iš 36 šalių, į kurias kreiptasi (įskaitant valstybes nares, EEE šalis, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates);

·viešos konsultacijos siekiant surinkti informaciją iš profesionalių duomenų naudotojų, asmenų ir kitų suinteresuotųjų subjektų apie jų patirtį, susijusią su Europos žuvininkystės statistika. Klausimyno atsakymus pateikė 24 respondentai.

·konsultacijose su plačiąja visuomene: i) daugiausia dėmesio skirta klausimui, ar Europos žuvininkystės statistika atitinka respondentų poreikius, be to, ii) respondentai galėjo pakomentuoti ir sureitinguoti poveikio vertinimo tikslus ir galimybes, taip pat teikti grįžtamąją informaciją apie tikėtiną galimybių poveikį. Sulaukta 15 atsakymų, o tinkamiausia galimybe pasirinkta nauja supaprastinta teisinė sistema;

·konsultacijose su ekspertais daugiausia dėmesio skirta duomenų poreikiams, ir gauti 35 atsakymai. Respondentai pateikė išsamius atsakymus dėl: i) sužvejoto laimikio, iškraunamo laimikio ir akvakultūros duomenų poreikių; ii) pageidavimų, susijusių su duomenų dažnumu ir savalaikiškumu ir iii) tikslų, kuriems jie naudoja Europos žuvininkystės statistiką (pvz., rinkos ir atsekamumo analizei);

·konsultacijos su duomenų rengėjais vyko per metinį Žemės ūkio ir žuvininkystės statistikos direktorių grupės (DGAS) susitikimą. Jame dalyvavo visų valstybių narių ir EEE šalių, taip pat kai kurių šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių atstovai. Tikslas buvo apsvarstyti tikėtiną numatomų galimybių poveikį, pasiūlyti kitų galimybių, jas sureitinguoti ir padėti parengti poveikio vertinimą.

·2022 ir 2023 m. surengus kelis struktūrinius susitikimus su institucijų darbuotojais, sektorių organizacijomis, valstybių narių atstovais, privačiais gamintojais, sektorių organizacijomis ir mokslininkais;

·per Eurostato žuvininkystės statistikos darbo grupės posėdžius ir vieną specialų DGAS posėdį 2022 ir 2023 m. – šie posėdžiai buvo labai svarbūs iš skirtingų techninių metodų pasirenkant paskirtį geriausiai atitinkančią galimybę ir koreguojant metodines procedūras. Šiuose posėdžiuose, be kitų, dalyvavo Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo 17 ir Europos dumblių biomasės asociacijos 18 atstovai.

Rengdama ir tobulindama Europos žuvininkystės statistikos teisės aktus, Komisija rinko ir naudojo įvairias išorės ekspertų žinias, nurodytas skirsnyje „Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis“. Svarbus vaidmuo teko nacionalinėms statistikos institucijoms, kurios savo ekspertinėmis žiniomis prisidėjo aktyviai dalyvaudamos reguliariuose konkrečių sričių darbo grupių, specialių darbo grupių ir DGAS susitikimuose. Šie susitikimai padėjo išsamiai diskutuoti ir keistis nuomonėmis.

Europos žuvininkystės statistikos poveikio vertinimas atliktas 2021 m. ir 2021 m. birželio 4 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę 19 . Šie dokumentai bus paskelbti kartu su pasiūlymu dėl teisės akto, o pateikus prašymą, juos galima gauti ir iki to laiko.

Svarstant, kaip pasiekti siūlomo reglamento tikslų, išnagrinėtos keturios galimybės:

1.atskaitos scenarijus – toliau rengti dabartinę Europos žuvininkystės statistiką;

2.neberengti Europos žuvininkystės statistikos;

3.nauja supaprastinta Europos žuvininkystės statistikos teisinė sistema;

4.naujas akvakultūros statistikos ir turimų žuvininkystės statistinių duomenų rinkimo iš ES lygmens administracinių šaltinių teisinis pagrindas, t. y. mišri galimybė, sudaryta iš 2 ir 3 galimybių, pagal kurią iškrauto laimikio statistika nebebūtų rengiama.

Atsižvelgiant į poveikio vertinimą, konsultacijų rezultatus ir diskusijas su suinteresuotaisiais subjektais, tinkamiausia galimybė yra 3 galimybė: t. y. nauja supaprastinta Europos žuvininkystės statistikos teisinė sistema. Tinkamiausią galimybę parėmė pagrindiniai duomenų naudotojai: Europos Komisijos padaliniai, EBPO, FAO, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba, kelios regioninės žvejybos valdymo organizacijos, didžioji dauguma nacionalinių statistikos institucijų, atsakingų už žuvininkystės statistiką Europos statistikos sistemoje (ESS), ir dauguma konsultacijose dalyvavusių respondentų.

Ši galimybė geriausiai atitinka programos REFIT tikslus, nes penki teisės aktai, kuriais šiuo metu reglamentuojama Europos žuvininkystės statistika, supaprastinami ir sujungiami į vieną nuoseklią teisinę sistemą. Tinkamiausia galimybė leidžia lanksčiai suderinti statistinius reikalavimus su kintančiais naudotojų poreikiais, kylančiais rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant BŽP ir susijusią ES politiką. Ja, nustatant nuoseklią visos Komisijos masto strategiją ir atnaujintą Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos struktūrą, taip pat pakeičiami galiojantys iš dalies nesuderinti ir besidubliuojantys metodai. Tai svarbu siekiant veiksmingai įgyvendinti politiką ir naudoti išteklius.

Be to, pasirinkus šią galimybę išlaidos ir našta mažės keliais būdais. Pirma, bus mažiau dubliavimosi renkant laimikio statistinius duomenis, nes jie gali būti renkami tiesiogiai iš ES lygmens administracinių šaltinių. Taip sumažinamos administracinės ir duomenų rinkimo sąnaudos, taip pat respondentų, t. y. žvejų, laiko sąnaudos. Antra, EŽAS suderinama su FAO, EBPO ir regioninių žvejybos valdymo organizacijų poreikiais. Taip valstybėms narėms bus suteikta galimybė leisti Eurostatui jų vardu ir joms sutikus perduoti duomenis šioms organizacijoms ir taip sumažės įvairių duomenų teikimo pareigų. Trečia, supaprastinus akvakultūros duomenų struktūrą, duomenų naudotojams bus prieinama daugiau duomenų, todėl mažiau duomenų bus konfidencialūs. Ketvirta, supaprastinus duomenų teikimo mechanizmus sumažės duomenų teikėjams ir rengėjams tenkanti našta.

Tikimasi, kad pasirinkus tinkamiausią galimybę Europos žuvininkystės statistika taps aktualesnė, nes naujoji teisinė sistema būtų modernizuota atsižvelgiant į naujus duomenų naudotojų poreikius, susijusius su, pvz.:

·bendru laimikiu, įskaitant į jūrą išmestą laimikį ir mėgėjų žvejybos laimikį, pateikiant informaciją apie pažeidžiamas rūšis;

·Sąjungos žvejybos laivyno iškraunamu laimikiu visame pasaulyje ir trečiųjų šalių laivų iškraunamu laimikiu ES uostuose;

·ekologiniais ir regioniniais akvakultūros aspektais.

Vis labiau reikia išsamesnės ir savalaikės Europos statistikos, kuri padėtų įgyvendinti įvairias Komisijos iniciatyvas, įskaitant susijusias su ekologinės gamybos plėtros veiksmų planais, tvaria akvakultūra, tvaria mėlynąja ekonomika, dumblių sektoriaus plėtra, energetikos pertvarka žvejybos ir akvakultūros srityse ir jūrų ekosistemų apsauga.

Europos žuvininkystės statistika taptų veiksmingesnė, nes išliktų dabartinė nauda (pvz., vieno langelio principu veikianti aukštos kokybės palyginamos žvejybos ir akvakultūros statistikos sistema, kurios ilgos laiko eilutės yra prieinamos visiems), o kartu būtų sukurta racionalesnė ir paprastesnė teisinė sistema, pagal kurią būtų galima geriau integruoti ir patenkinti naujus duomenų naudotojų poreikius. Būtų sumažinta dvigubo duomenų teikimo atvejų, suderinant apibrėžtis ir pertvarkant duomenų srautus, atitinkamai taip pat sumažėtų įvairių šaltinių duomenų skirtumai, todėl Europos žuvininkystės statistika būtų patikimesnė, tikslesnė ir geriau palyginama tarptautiniu mastu.

Pagrindinės tiesioginės suinteresuotųjų subjektų išlaidos yra susijusios su ESS statistinių ir techninių sistemų pritaikymu. Numatoma, kad pritaikymo išlaidos bus nedidelės. Numatoma, kad veiksmingiau naudojant duomenis ir supaprastinus duomenų srautus naujasis Europos žuvininkystės statistikos teisinis pagrindas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu padės sutaupyti maždaug 1,2 mln. EUR per metus (remiantis apskaičiuotomis bendromis 27 valstybių narių ir Europos Komisijos išlaidomis Europos žuvininkystės statistikai rengti, kurios yra apie 5,6 mln. EUR per metus). Išlaidos sumažėtų ir nacionalinėms statistikos institucijoms, nes Europos žuvininkystės statistika būtų rengiama tiesiogiai remiantis ES lygmens BŽP administraciniais duomenimis, o keli duomenų srautai būtų supaprastinti į vieną, apimantį ES lygmens ir tarptautinius poreikius.

Apskaičiuota, kad bendros valstybių narių ir Europos Komisijos Europos žuvininkystės statistikos rengimo išlaidos yra apie 5,6 mln. EUR per metus, iš kurių apie 5 proc. tenka Europos Komisijai. Apskaičiuota, kad kasmet bus sutaupyta 1,2 mln. EUR t. y. 21 proc. visų su laimikio duomenimis susijusių išlaidų.

Šios išlaidos sudaro 0,05 proc. metinės ES žvejybos ir akvakultūros produkcijos vertės, taigi – labai mažai. Šios išlaidos mažos, nes duomenims apie sužvejotą laimikį, iškraunamą laimikį ir laivyną gauti plačiai naudojami turimi administraciniai duomenys.

Europos žuvininkystės statistikos rengimo išlaidas valstybės narės finansuoja iš savo biudžetų, nes nacionalinės statistikos institucijos turi vykdyti ES teisines pareigas dėl šios statistikos ir taip pat reguliariai pritaikyti savo sistemas prie naujų ar atnaujintų reglamentų.

Kadangi Europos žuvininkystės statistikos reglamentas yra vienas iš statistikos reglamentų, tiesiogiai taikomų ES valstybėse narėse, specialios paramos ar įgyvendinimo planų nereikia.

Šiuo teisės akto pasiūlymu nustatoma integruota bendros Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos sistema, susijusi su: i) jūrų biologinių išteklių gavyba vykdant žvejybos veiklą ir jų patekimu į rinką; ii) žūklės laivų struktūra ir iii) akvakultūros ūkių produkcija ir struktūra. Jame pabrėžiamas pakartotinis ES lygmens administracinių duomenų naudojimas šiai statistikai rengti ir duomenų srautų dubliavimosi ir sutapimų mažinimas, siekiant sumažinti naštą ir išlaidas nacionaliniams duomenų teikėjams ir rengėjams.

Remiantis dalyko ir taikymo srities apibrėžtimi, 1 straipsnyje duomenys, kurie turi būti renkami, skirstomi į dvi pagrindines sritis: žvejybos ir akvakultūros. Šiose srityse nustatomos temos ir potemės, kurios išsamiau apibūdinamos priede. 2 ir 3 straipsniuose pateikiami atitinkami terminai (apibrėžtys) ir stebėjimo vienetai. 4 straipsnyje nustatomi duomenims keliami reikalavimai ir kriterijai, pagal kuriuos valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos Komisijai (Eurostatui) teikti tam tikrų kintamųjų duomenis. Juo Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti, išbraukti ar pakeisti temas ir potemes ir įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikiami duomenų rinkiniai ir jų techniniai komponentai. Šios struktūros privalumas – visoms temoms siūlomas suderintas pagrindas, apimantis tuos pačius bendrus aspektus, kartu sprendžiant antrinės teisės aktų temų skirtumų klausimą.

5 straipsnyje nustatoma, kad Komisija gali priimti deleguotuosius aktus dėl ad hoc duomenų rinkimo, jei manoma, kad to reikia papildomiems statistikos poreikiams patenkinti. 6 straipsnyje paaiškinama šiuo reglamentu nustatoma statistinių duomenų aprėptis.

Siekiant sumažinti administracinę naštą, 7 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai (išskyrus atvejus, kai valstybė narė tam prieštarauja) rengti nacionalinę ir Europos laimikio ir laivynų statistiką pakartotinai naudojant atitinkamus duomenis iš duomenų bazių ar registrų, sukurtų pagal ES teisę, kuriuos tvarko Komisija arba kurie yra sukurti nacionaliniu lygmeniu ir prie kurių Komisija turi prieigą. 7 straipsnyje taip pat numatoma galimybė ateityje pagal tą patį metodą rengti iškraunamo laimikio ir akvakultūros Europos statistiką.

8 straipsnyje nurodomi duomenų šaltiniai, kuriais turi naudotis valstybės narės, jei jie leidžia rengti Europos statistiką, atitinkančią šio reglamento 11 straipsnyje nustatytus kokybės reikalavimus. 9 straipsnyje nustatoma galimybė ir sąlygos Komisijai (Eurostatui), susitarus su atitinkama valstybe nare, perduoti suvestinius duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, tarptautinėms, tarpvyriausybinėms ir regioninėms žvejybos valdymo organizacijoms.

10 ir 11 straipsniuose nurodomi ataskaitiniai laikotarpiai ir pateikiamos kokybės ataskaitų teikimo, dėl kurio Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, nuostatos. 12 straipsnyje nustatoma mėgėjų žvejybos laimikio ir pažeidžiamų rūšių laimikio duomenų, kaip reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, perdavimo pereinamojo laikotarpio tvarka, kol tie duomenys taps prieinami.

13 straipsnyje nurodoma veikla, kuriai gali būti skiriamas ES finansinis įnašas. 14–18 straipsniuose nustatomi išimčių taikymo ir įgaliojimų perdavimo mechanizmai, taip pat komiteto procedūra, panaikinimo ir įsigaliojimo nuostatos.

2025/0246 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1921/2006, (EB) Nr. 762/2008, (EB) Nr. 216/2009, (EB) Nr. 217/2009 ir (EB) Nr. 218/2009

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)patikima, išsami ir savalaikė Europos statistika yra labai svarbi rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant su žvejyba ir akvakultūra susijusią Sąjungos politiką ir teisės aktus, visų pirma susijusius su bendra žuvininkystės politika (BŽP) 20 . Ši statistika taip pat padeda įvertinti žvejybos ir akvakultūros poveikį verslo plėtrai, apsirūpinimo maistu saugumui, vandens kokybei, pažeidžiamoms rūšims, buveinėms, klimato kaitai ir visuomenės sveikatai, taip pat rinkos veikimą ir JT darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą;

(2)Europos žvejybos ir akvakultūros statistika turėtų būti rengiama taip, kad padėtų priimti įrodymais pagrįstus sprendimus ir stebėti pažangą siekiant Sąjungos strateginių tikslų, pvz., įgyvendinant Europos žaliąjį kursą 21 ;

(3)Europos žvejybos ir akvakultūros statistiniai duomenys šiuo metu renkami remiantis penkiais teisės aktais, kuriais nėra užtikrinamas visiškas statistikos sričių nuoseklumas. Norint jį užtikrinti ir taip pat supaprastinti statistikos procesus ir sudaryti sąlygas laikytis labiau kompleksinio požiūrio, reikalinga bendra teisinė sistema;

(4)vis labiau reikia išsamesnės ir savalaikės Europos statistikos, kuri padėtų įgyvendinti ES politiką, teisės aktus 22 ir įvairias Komisijos iniciatyvas, įskaitant susijusias su ekologinės gamybos 23 plėtros veiksmų planais, tvaria akvakultūra 24 , 25 , tvaria mėlynąja ekonomika 26 , dumblių sektoriaus plėtra 27 , energetikos pertvarka žvejybos ir akvakultūros 28 srityse ir jūrų ekosistemų apsauga 29 ;

(5)Parlamento rezoliucijose taip pat pabrėžiama Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos svarba 30 , 31 ;

(6)Sąjunga yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją 32 pasirašiusi šalis, tad atitinkamai yra įsipareigojusi skatinti tausiąją žvejybą ir naudojasi savo įgaliojimais jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir žvejybos srityse, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 3 straipsnio 1 dalies d punkte ir 4 straipsnio 2 dalies d punkte;

(7)FAO žuvininkystės statistikos koordinavimo darbo grupė 33 nustato tarptautinius žuvininkystės statistikos standartus, įskaitant sąvokas ir klasifikatorius, pvz., statistinius žvejybos rajonus ir vandens mokslų ir žuvininkystės informacinės sistemos (ASFIS) rūšių sąrašą. Europos žvejybos ir akvakultūros statistika, kai taikytina, turėtų atitikti šiuos standartus;

(8)bendra Europos statistikos sistema, kurioje pabrėžiami kokybės kriterijai ir kuo labiau mažinama respondentams tenkanti ir administracinė našta, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 34 ;

(9)duomenų nuoseklumas, palyginamumas bei sąveikumas ir vienodi duomenų teikimo formatai labai svarbūs norint veiksmingai rinkti duomenis ir užtikrinti Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos kokybę;

(10)šiuo reglamentu prašymai pateikti duomenis, apibrėžtys, metodika ir duomenų teikimo formatai turėtų būti suderinti su taikomais FAO ir EBPO, kad duomenys būtų nuoseklesni, geriau palyginami ir sąveikesni ir būtų sumažinta administracinė našta;

(11)Europos akvakultūros statistika turėtų būti grindžiama aiškia akvakultūros ūkių apibrėžtimi, kuria: i) ji aiškiau atskiriami nuo pagal Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktą 35 rengiamos statistikos ir ii) atsižvelgiama į unikalius akvakultūros (įskaitant augalų, dumblių ir melsvabakterių auginimą) bruožus ir tai, kad vienu metu gali veikti įvairios gamybos linijos;

(12)ekologinės akvakultūros produkcijos statistika – labai svarbi ES ekologinės gamybos veiksmų plano įgyvendinimo pažangai stebėti. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir palyginamumą, turėtų būti kuo labiau naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848 36 renkamais administraciniais duomenimis;

(13)sausumos teritorinių vienetų duomenims turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 37 ;

(14)siekiant patenkinti naujus informacijos poreikius, galima rinkti žvejybos ir akvakultūros ad hoc duomenis. Toks prašymas pateikti papildomų duomenų turėtų būti tinkamai pagrįstas ir neturėtų užkrauti neproporcingos naštos respondentams ir nacionalinėms institucijoms;

(15)šiame reglamente naudojama duomenų struktūra turėtų būti palyginama su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1004 38 nustatyta duomenų rinkimo sistema (DRS);

(16)duomenų rinkimo metodais turėtų būti kuo labiau sumažintos respondentų, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones ir valstybes nares, sąnaudos ir administracinė našta;

(17)siekiant, kad valstybės narės neturėtų teikti tų pačių duomenų kelis kartus, Komisija (Eurostatas) laimikio ir Sąjungos žvejybos laivyno statistiką, kiek įmanoma, turėtų rengti remdamasi ES lygmens administraciniais duomenimis, renkamais pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 39 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/218 40 ;

(18)siekiant veiksmingiau rengti statistiką, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti įvairius duomenų šaltinius ir metodus, įskaitant administracinius šaltinius, tyrimus, trūkstamų reikšmių įrašymą, vertinimą ir modeliavimą. Taip pat turėtų būti skatinama naudoti skaitmeninius sprendimus 41 , stebėsenos priemones ir nuotolinius jutiklius, kartu užtikrinant statistikos kokybę, tikslumą, savalaikiškumą ir palyginamumą;

(19)pagal šį reglamentą turėtų būti nustatytos priemonės užtikrinti, kad konfidencialūs duomenys būtų naudojami pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 21 ir 22 straipsnius;

(20)Komisija (Eurostatas) gali perduoti suvestinius duomenis tarptautinėms organizacijoms tik statistikos ar mokslo tikslais, siekdama sumažinti duomenų teikimo naštą;

(21)pagal šį reglamentą parengtą statistiką ir kokybės ataskaitas Komisija (Eurostatas) turėtų platinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009;

(22)Europos statistikos sistemos komitetas (ESSK) patvirtino bendrą integruotą metaduomenų struktūrą (SIMS) 42 kaip Europos statistikos sistemos (ESS) kokybės ataskaitų teikimo standartą, kuriuo padedama laikytis vienodų standartų ir suderintų metodų;

(23)Komisijos rekomendacijoje (ES) 2023/397 43 valstybės narės raginamos rengiant bazinius metaduomenis ir kokybės ataskaitas taikyti SIMS statistines sąvokas ir įgyvendinti šią rekomendaciją tiek, kiek ji aktuali žvejybos ir akvakultūros statistikai;

(24)Komisijai atlikus Europos žuvininkystės statistikos vertinimą (2019 m.) 44 rekomenduota peržiūrėti galiojančią teisinę sistemą, kad būtų patenkinti dabartiniai ir būsimi statistikos poreikiai;

(25)Komisijai atlikus Europos žuvininkystės statistikos poveikio vertinimą (2021 m.) rekomenduota, kad naujojoje teisinėje sistemoje pirmenybė turėtų būti teikiama žvejybos ir akvakultūros statistikos veiksmingumui ir aktualumui;

(26)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti vienos, būtinas koordinuotas ir suderintas požiūris. Todėl, siekiant nuoseklumo ir palyginamumo, tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, kad Sąjunga turėtų galimybę patvirtinti priemones pagal SESV 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal minėtame straipsnyje numatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neturėtų būti viršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(27)siekiant patenkinti naujus žvejybos ir akvakultūros duomenų poreikius ir atsižvelgti į kintančius politikos prioritetus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos šiame reglamente išvardytos potemės ir nustatomi ad hoc renkamiems duomenims keliami reikalavimai. Priimdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų atsižvelgti į sąnaudas ir administracinę naštą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 45 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, tiek dėl reguliariai renkamų, tiek dėl ad hoc duomenų: i) perduotinų duomenų rinkinių techninius elementus ir techninius formatus; ii) kintamųjų sąrašą; iii) kintamųjų aprašymą; iv) matavimo vienetus; v) pažeidžiamų rūšių kintamuosius; vi) ekologinės gamybos kintamuosius; vii) regionų lygmens kintamuosius; viii) ribinius dydžius, pagal kuriuos nustatomi kintamieji, kuriems taikoma išimtis; ix) stebėjimo vienetus; x) tikslumo reikalavimus; xi) metodines taisykles ir xii) duomenų perdavimo terminus. Be to, siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti praktinę kokybės ataskaitų teikimo tvarką ir jų turinį ir valstybėms narėms taikomas nukrypti leidžiančias nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 46 . Naudodamasi tais įgaliojimais Komisija turėtų atsižvelgti į tokius aspektus kaip respondentų ir valstybių narių sąnaudos ir administracinė našta;

(29)tinkamai pagrįstais atvejais Komisija turėtų turėti galimybę ribotam laikotarpiui nustatyti valstybėms narėms nukrypti leidžiančias nuostatas, jei šiam reglamentui įgyvendinti ir visų pirma duomenų rinkimo sistemoms pritaikyti prie naujų reikalavimų, įskaitant administracinių šaltinių naudojimą, reikia iš esmės keisti jų nacionalines statistikos sistemas;

(30)šio reglamento įgyvendinimui paremti turėtų būti reikalaujama, kad tiek valstybės narės, tiek Sąjunga skirtų finansavimą. Todėl turėtų būti numatyta nuostata dėl Sąjungos finansinio įnašo dotacijų forma;

(31)siekiant užtikrinti žvejybos ir akvakultūros statistikos nuoseklumą ir palyginamumą, reikėtų stiprinti ESS vidaus koordinavimą;

(32)šiuo reglamentu nustatytomis priemonėmis turėtų būti pakeistos priemonės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1921/2006 47 , (EB) Nr. 762/2008 48 , (EB) Nr. 216/2009 49 , (EB) Nr. 217/2009 50 ir (EB) Nr. 218/2009 51 . Todėl šie reglamentai turėtų būti panaikinti;

(33)su ESSK konsultuotasi,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.Šiuo reglamentu nustatoma integruota Europos statistikos, susijusios su jūrų biologinių išteklių gavyba vykdant žvejybos veiklą ir jų pateikimu rinkai, taip pat su Sąjungos žūklės laivynu, akvakultūros produkcija ir akvakultūros ūkiais, sistema.

2.Su žvejyba ir akvakultūra susijusi statistika apima šias sritis ir temas:

(1)žvejybos statistiką:

(a)sužvejotą laimikį,

(b)iškrautą laimikį,

(c)žūklės laivyną;

(2)akvakultūros statistiką:

(a)akvakultūros, išskyrus veisyklas ir jauniklių auginimo vietas, produkciją,

(b)akvakultūros srautus,

(c)akvakultūros ūkius.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)Sąjungos vandenys, jūrų biologiniai ištekliai, žvejybos laivas, Sąjungos žvejybos laivas, į jūrą išmestas laimikis, akvakultūra, žvejybos veikla, žvejybos produktai ir akvakultūros produktai suprantami pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 52  4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 10, 25, 28, 29 ir 34 punktuose nustatytas apibrėžtis;

(2)Sąjungos žvejybos laivynas – kaip suprantama pagal atitinkamą apibrėžtį, pateiktą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/218 2 straipsnio c punkte;

(3)pažeidžiama rūšis – kaip suprantama pagal atitinkamą apibrėžtį, pateiktą Reglamento (ES) 2019/1241 53  6 straipsnio 8 punkte;

(4)laimikis ir iškraunamas laimikis – kaip suprantama pagal atitinkamas apibrėžtis, pateiktas Komisijos reglamento (EB) 1639/2001 54  2 straipsnio 15 ir 16 punktuose;

(5)žvejybos licencija, mėgėjų žvejyba ir žūklės laivas – kaip suprantama pagal atitinkamas apibrėžtis, pateiktas Reglamento (EB) 1224/2009 4 straipsnio 9, 28 ir 33 punktuose;

(6)ekologinė gamyba – kaip suprantama pagal atitinkamą apibrėžtį, pateiktą Reglamento (ES) 2018/848 55  3 straipsnio 1 punkte;

(7)pateikimas rinkai – kaip suprantama pagal atitinkamą apibrėžtį, pateiktą Reglamento (ES) 1379/2013 56  5 straipsnio f punkte;

(8)rūšis – organizmų taksonai, identifikuojami pagal tarptautinį triraidį kodą 57 , nustatytą JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) (Vandens mokslų ir žuvininkystės informacinės sistemos rūšių sąrašas, skirtas žuvininkystės statistikos tikslams), arba, jei jo nėra, taksonų suvestinio lygmens triraidį kodą;

(9)FAO žvejybos rajonai – geografiniai žvejybos rajonai, identifikuojami naudojant FAO 58 statistikos tikslais nustatytą tarptautinį skaitmeninį kodą;

(10)verslinė žvejyba – jūrų biologinių išteklių naudojimas komerciniais tikslais, kurį vykdo žūklės laivas, turintis galiojančią žvejybos licenciją, arba fizinis ar juridinis asmuo, turintis žvejybos be laivo licenciją arba registruotas alternatyvioje tokios žvejybos sistemoje;

(11)verslinės žvejybos laimikis – verslinės žvejybos metu sužvejotas laimikis, išskyrus į jūrą išmestą laimikį;

(12)mėgėjų žvejybos laimikis – Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 55 straipsnyje nustatytomis sąlygomis Sąjungos teritorijoje ir Sąjungos vandenyse sužvejotas laimikis;

(13)iškrautų jūrų biologinių išteklių pirminis pardavimas – pirmasis finansinis sandoris, kai iškrauti žvejybos produktai pirmą kartą pateikiami rinkai;

(14)akvakultūros ūkis – administraciniu požiūriu apibrėžta ar identifikuojama infrastruktūra, kurioje vykdoma akvakultūra, išskyrus akvariumus ir dekoratyvinių rūšių auginimo vietas. Tame pačiame akvakultūros ūkyje gali veikti kelios gamybos linijos;

(15)sugautų organizmų akvakultūra – praktika, kai iš laukinės gamtos surenkami augintini organizmai – nuo ankstyvosios vystymosi stadijos iki suaugusių gyvūnų – ir vėliau naudojant akvakultūros metodus auginami nelaisvėje iki prekybai tinkamo dydžio;

(16)pirminis pardavimas – kalbant apie akvakultūrą, tai pirmasis finansinis sandoris, kai akvakultūros produktai pirmą kartą pateikiami rinkai;

(17)veisyklos ir jauniklių auginimo vietos – vietos dirbtiniam vandens gyvūnų veisimui, nerštui ir auginimui ankstyvaisiais gyvenimo etapais. Rengiant statistinius veisyklų duomenis atsižvelgiama tik į apvaisintų kiaušinėlių produkciją. Pirmaisiais raidos etapais vandens gyvūnai auginami jauniklių auginimo vietose;

(18)akvakultūros produkcija – parduoti skirta akvakultūros būdu gauta produkcija, įskaitant veisyklų ir jauniklių auginimo vietų produkciją;

(19)paleidimas į gamtą – tikslinis vandens organizmų paleidimas upių, ežerų ir kitų vandenų ištekliams atkurti, išskyrus tuos atvejus, kai tai daroma akvakultūros tikslais;

(20)stebėjimo vienetas – identifikuojamas vienetas, apie kurį gali būti gaunami duomenys;

(21)sritis – vienas ar keli duomenų rinkiniai, kurie aprėpia konkrečias temas;

(22)tema – rinktinos informacijos apie stebėjimo vienetus turinys; kiekvieną temą sudaro viena arba kelios potemės;

(23)potemė – išsamus rinktinos informacijos apie stebėjimo vienetus turinys, susijęs su konkrečia tema; kiekvieną potemę sudaro vienas arba keli kintamieji;

(24)duomenų rinkinys – vienas ar keli suvestiniai kintamieji, pateikti struktūruota forma;

(25)kintamasis – stebėjimo vieneto charakteristika, kuri gali būti siejama su daugiau nei vienu verčių rinkiniu;

(26)ad hoc duomenys – tam tikru laiku naudotojus ypač dominantys duomenys, neįtraukti į reguliariai renkamų duomenų rinkinius;

(27)administraciniai duomenys – paprastai viešosios ar privačios įstaigos tvarkomi duomenys, gauti iš ne statistikos šaltinio, kurių pagrindinė paskirtis nėra susijusi su statistika;

(28)metaduomenys – informacija, kuri reikalinga statistikai naudoti ir aiškinti ir kuria struktūrizuotai apibūdinami duomenys.

3 straipsnis

Stebėjimo vienetai

Taikant šį reglamentą gaunami šių stebėjimo vienetų duomenys:

(a)Sąjungos žvejybos laivyno;

(b)ne Sąjungos žvejybos laivynų, kurie Sąjungoje iškrauna žvejybos produktus;

(c)fizinių ar juridinių asmenų, turinčių žvejybos be laivo licenciją arba įregistruotų alternatyvioje tokios žvejybos sistemoje;

(d)laivų savininkų, didmenininkų, registruotų pirkėjų, registruotų aukcionų ir gamintojų organizacijų, kurios yra įgaliotos valstybių narių;

(e)Sąjungoje mėgėjų žvejybą vykdančių fizinių asmenų;

(f)Sąjungos akvakultūros ūkių.

4 straipsnis

Duomenims keliami reikalavimai

1.1 straipsnyje nurodytos žvejybos ir akvakultūros statistikos potemės, duomenų perdavimo dažnumas, ataskaitiniai laikotarpiai ir aspektai, susiję su pažeidžiamomis rūšimis, ekologine gamyba ir suskirstymu pagal regionus, yra nustatyti priede.

2.Jūrų regioniniai duomenys perduodami išsamiausių statistinių žvejybos regionų, naudojamų apibūdinant FAO žvejybos rajonus, lygmeniu. Sausumos regioniniai duomenys perduodami NUTS 2 lygiu, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1059/2003.

3.Siekiant sumažinti administracinę ir finansinę naštą, valstybė narė gali būti atleista nuo pareigos pateikti Komisijai (Eurostatui) tam tikro kintamojo duomenis, jeigu:

(a)toje valstybėje narėje atitinkamo kintamojo nėra ar jis mažai paplitęs arba

(b)kintamasis susijęs su nedidele akvakultūros produkcijos dalimi nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu (FAO rajono arba NUTS 2 lygiu).

4.Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priedas iš dalies keičiamas įtraukiant, išbraukiant arba pakeičiant potemes, įskaitant jų aprašymus, ir keičiant priede nustatytą potemių duomenų perdavimo dažnumą, ataskaitinius laikotarpius ir taikytinus aspektus.

5.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi toliau nurodyti techniniai elementai, ir kai taikytina, dėl atskirų Komisijai (Eurostatui) perduotinų duomenų rinkinių:

(a)kintamųjų sąrašas;

(b)kintamųjų aprašymas;

(c)matavimo vienetai;

(d)pažeidžiamų rūšių kintamieji;

(e)ekologinės gamybos kintamieji;

(f)regionų lygmens kintamieji;

(g)ribiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatomi kintamieji, kuriems taikoma išimtis;

(h)tikslumo reikalavimai;

(i)metodinės taisyklės;

(j)duomenų perdavimo terminai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki atitinkamų ataskaitinių metų pradžios.

6.Valstybės narės perduoda duomenis ir susijusius metaduomenis, naudodamos Komisijos (Eurostato) nurodytą kiekvieno duomenų rinkinio techninį formatą. Duomenys Komisijai (Eurostatui) perduodami naudojant vieną bendrą prieigą.

5 straipsnis

Ad hoc duomenų rinkimas

1.Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant duomenis, kuriuos valstybės narės turi pateikti ad hoc, kai, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, manoma, kad papildomos informacijos rinkimas yra būtinas papildomiems statistikos poreikiams patenkinti. Tais deleguotaisiais aktais nustatoma:

(a)ad hoc rinktinų duomenų temos ir potemės, susijusios su 1 straipsnyje nurodytomis sritimis, bei tokių papildomų statistikos poreikių priežastys;

(b)ataskaitiniai laikotarpiai.

2.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus, pradedant nuo ataskaitinių metų [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Nuo vieno ad hoc surinktų duomenų perdavimo termino iki kito turi būti praėję bent dveji metai.

3.1 dalyje nurodyto ad hoc duomenų rinkimo tikslais Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais, kai tinkama, nustatomi šie perduotinų duomenų techniniai elementai:

(a)kintamųjų sąrašas;

(b)kintamųjų aprašymas;

(c)matavimo vienetai;

(d)pažeidžiamų rūšių kintamieji;

(e)ekologinės gamybos kintamieji;

(f)regionų lygmens kintamieji;

(g)ribiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatomi kintamieji, kuriems taikoma išimtis;

(h)tikslumo reikalavimai;

(i)metodinės taisyklės;

(j)duomenų perdavimo terminai;

(k)stebėjimo vienetai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki atitinkamų ataskaitinių metų pradžios.

6 straipsnis

Aprėptis

1.Statistiniai duomenys turi atitikti statistinio tyrimo visumą, kurią jie apibūdina.

2.Siekiant sumažinti administracinę ir statistinių respondentų naštą, 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti žvejybos ir akvakultūros duomenys kiekvienoje valstybėje narėje turi aprėpti bent:

95 proc. verslinės žvejybos laimikio svorio;

90 proc. Sąjungos žūklės laivyno, kiek tai susiję su į jūrą išmetamo laimikio svorio duomenimis;

90 proc. mėgėjų žvejybą vykdančių fizinių asmenų;

95 proc. iškraunamo laimikio svorio;

95 proc. Sąjungos žūklės laivyno;

95 proc. akvakultūros produkcijos.

7 straipsnis

Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos rengimas

1.Rengdama laimikio ir Sąjungos žūklės laivyno Europos statistiką, Komisija (Eurostatas) pakartotinai naudoja atitinkamus duomenis iš duomenų bazių ar registrų, sukurtų pagal Sąjungos teisę, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje, kuriuos tvarko Komisija arba kurie sukurti nacionaliniu lygmeniu ir prie kurių Komisija turi prieigą. Prieš platindama šią statistiką, Komisija (Eurostatas) konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis statistikos institucijomis, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi statistinių duomenų konfidencialumo reikalavimų. Jei valstybė narė prieštarauja tam, kad Komisija (Eurostatas) pakartotinai naudotų jos nacionalinius duomenis, ji perduoda Komisijai (Eurostatui) laimikio ir žūklės laivyno duomenis suvestinių duomenų rinkinių forma. Atitinkama valstybė narė prieštaravimą tinkamai pagrindžia ir apie jį Komisijai (Eurostatui) praneša ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki ataskaitinių metų pradžios.

2.Iškrauto laimikio ir akvakultūros Europos statistikai rengti valstybės narės Komisijai (Eurostatui) perduoda iškrauto laimikio ir akvakultūros statistinius duomenis suvestinių duomenų rinkinių forma.

3.Jei atitinkamus iškrauto laimikio ir akvakultūros duomenis įmanoma gauti iš bet kurių kitų duomenų bazių ar registrų, sukurtų pagal Sąjungos teisę, Komisija (Eurostatas) tuos duomenis pakartotinai naudoja statistikai rengti pagal tas pačias procedūras, kaip nustatyta 1 dalyje, su sąlyga, kad tie duomenys atitinka 11 straipsnyje nustatytus kokybės reikalavimus.

8 straipsnis

Duomenų šaltiniai ir metodai

1.Valstybės narės naudoja vieną ar daugiau iš šių duomenų šaltinių ir metodų, jei pagal juos galima parengti 11 straipsnyje nurodytus kokybės reikalavimus atitinkančią statistiką:

(a)2 dalyje nurodytus administracinių duomenų šaltinius;

(b)nacionaline teise pagrįstus administracinių duomenų šaltinius;

(c)statistinius tyrimus;

(d)novatoriškus metodus ir šaltinius, pvz., skaitmenines priemones ir nuotolinius jutiklius.

2.Kiek tai susiję su šio straipsnio 1 dalies a punktu, valstybės narės gali naudoti duomenis iš šių šaltinių:

(a)elektroninių duomenų bazių, sukurtų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009;

(b)kompiuterinių duomenų bazių, sukurtų pagal Reglamentą (ES) 2017/1004;

(c)Sąjungos žvejybos laivyno registro, sukurto pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/218;

(d)registrų, sukurtų pagal Reglamentą (ES) 2018/848;

(e)bet kokių kitų atitinkamų administracinių duomenų šaltinių, sukurtų pagal Sąjungos teisę.

9 straipsnis

Dalijimasis duomenimis su tarptautinėmis organizacijomis

Komisija (Eurostatas) gali perduoti suvestinius duomenis, kuriems taikomas šis reglamentas, tarptautinėms, tarpvyriausybinėms ir regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, jei Komisija (Eurostatas) ir atitinkama organizacija yra sudariusios susitarimą, kuriuo užtikrinama, kad duomenys būtų naudojami tik statistikos ar mokslo tikslams. Šiais susitarimais taip pat įgyvendinamos tinkamos priemonės: i) duomenims apsaugoti, visų pirma užtikrinant fizinę ir loginę konfidencialių duomenų apsaugą, ir ii) neteisėto atskleidimo ar bet kokio naudojimo, viršijančio tikslus, kuriais duomenys buvo perduoti, rizikai stebėti ir užkirsti jai kelią. Šiomis aplinkybėmis konfidencialūs duomenys perduodami atitinkamai valstybei narei sutikus.

10 straipsnis

Ataskaitinis laikotarpis

Pirmasis ataskaitinis laikotarpis prasideda [įrašyti metus, kurie prasideda sausio 1 d., praėjus 18 mėnesių po priėmimo] kalendoriniais metais.

11 straipsnis

Kokybės reikalavimai ir kokybės ataskaitų teikimas

1.Įgyvendinant šį reglamentą taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti kokybės kriterijai.

2.Valstybės narės imasi būtinų priemonių Komisijai perduodamų duomenų ir metaduomenų kokybei užtikrinti.

3.Komisija (Eurostatas) įvertina valstybių narių perduotų arba iš Sąjungos lygmens administracinių šaltinių gautų duomenų ir metaduomenų kokybę.

4.Įgyvendama 3 dalį kiekviena valstybė narė pirmą kartą ne vėliau kaip [įrašyti atitinkamą datą], o vėliau – kas trejus metus perduoda Komisijai (Eurostatui) kokybės ataskaitas, kuriose aprašomi statistiniai procesai, susiję su per tą laikotarpį perduotais duomenimis, visų pirma įskaitant:

(a)metaduomenis, apibūdinančius taikytą metodiką ir tai, kaip buvo laikomasi šiame reglamente nustatytų techninių specifikacijų;

(b)informaciją apie duomenų, gautų iš 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų šaltinių ir naudotų rengiant statistiką pagal šį reglamentą, kokybę;

(c)informaciją apie atitiktį 6 straipsnyje nustatytiems aprėpties reikalavimams.

5.Komisija (Eurostatas) kas trejus metus skelbia žvejybos ir akvakultūros statistikos kokybės ataskaitą, parengtą 7 straipsnyje nurodyta tvarka.

6.Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma kokybės ataskaitų teikimo praktinė tvarka ir turinys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.Valstybės narės, jei reikia, praneša Komisijai (Eurostatui) apie bet kokią susijusią informaciją ar pokyčius, susijusius su šio reglamento įgyvendinimu ir galinčius paveikti perduodamų duomenų kokybę.

8.Gavusios tinkamai pagrįstą Komisijos (Eurostato) prašymą, valstybės narės pateikia bet kokią reikiamą papildomą informaciją, būtiną perduotų duomenų ir metaduomenų kokybei įvertinti.

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio režimas, taikomas pažeidžiamų rūšių laimikio ir

mėgėjų žvejybos laimikio duomenims

Nukrypstant nuo 7 straipsnio, valstybės narės atleidžiamos nuo pareigos perduoti duomenis, susijusius su pažeidžiamų rūšių laimikiu ir mėgėjų žvejybos laimikiu, kol bus gauti duomenys, kurių reikalaujama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 ir 55 straipsnius.

13 straipsnis

Sąjungos įnašas

1.Šiam reglamentui įgyvendinti iš Sąjungos bendrojo biudžeto gali būti skiriamas finansinis įnašas nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitoms nacionalinėms institucijoms, įtrauktoms į Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, siekiant padengti šios veiklos išlaidas:

(a)šio reglamento 5 straipsnyje nurodyto ad hoc duomenų rinkimo;

(b)novatoriškų metodų ir būdų, pvz., skaitmeninių priemonių ir nuotolinių jutiklių, kaip nurodyta šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies d punkte, naudojimo.

2.Sąjungos finansinis įnašas pagal šį straipsnį negali viršyti 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

3.Šiame straipsnyje numatyto Sąjungos finansinio įnašo suma nustatoma pagal atitinkamos finansavimo programos taisykles, atsižvelgiant į turimas lėšas.

14 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.Jei norint taikyti šį reglamentą ar pagal jį priimtus įgyvendinimo ar deleguotuosius aktus valstybės narės nacionalinę statistikos sistemą reikia iš esmės keisti, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tai valstybei narei ne ilgiau kaip dvejus metus leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Per tris mėnesius nuo atitinkamo akto įsigaliojimo dienos atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą dėl tokios nukrypti leidžiančios nuostatos. 
 
Šių nukrypti leidžiančių nuostatų poveikis valstybių narių duomenų palyginamumui arba reikalaujamų savalaikių ir reprezentatyvių Europos suvestinių rodiklių apskaičiavimui turi būti kuo mažesnis. Leidžiant taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą turi būti atsižvelgiama į respondentams tenkančią naštą.

2.1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

15 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.4 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3.5 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

4.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 4 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų delegavimo atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

6.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

7.Pagal 4 straipsnio 4 dalį arba 5 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

16 straipsnis

Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas ESSK. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

17 straipsnis

Panaikinimas

1.Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1921/2006, (EB) Nr. 762/2008, (EB) Nr. 216/2009, (EB) Nr. 217/2009 ir (EB) Nr. 218/2009 panaikinami nuo [įrašyti metus, kurie bus prasidėję praėjus 18 mėnesių po priėmimo] sausio 1 d., nedarant poveikio tuose teisės aktuose nustatytoms pareigoms dėl ataskaitinių laikotarpių, kurie visiškai arba iš dalies eina iki tos datos, duomenų ir metaduomenų, įskaitant kokybės ataskaitas, perdavimo.

2.Nuorodos į panaikintus aktus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [įrašyti metus, kurie bus prasidėję praėjus 18 mėnesių po priėmimo] sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

TEISĖS AKTO PASIŪLYMO FINANSINIO POVEIKIO IR SKAITMENINIŲ ASPEKTŲ PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA3

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas3

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)3

1.3.Tikslas (-ai)3

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)3

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)3

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis3

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai3

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:4

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas4

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį4

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.5

1.5.3.Panašios patirties išvados5

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis5

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą5

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė6

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai)6

2.VALDYMO PRIEMONĖS7

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės7

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)7

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas7

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)7

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)7

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės7

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS8

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)8

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams10

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka10

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai10

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas17

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka19

3.2.3,1.Patvirtinto biudžeto asignavimai19

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai19

3.2.4,1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto20

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga21

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa22

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai22

3.3.Numatomas poveikis pajamoms23

4.Skaitmeniniai aspektai24

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai24

4.2.Duomenys25

4.3.Skaitmeniniai sprendimai29

4.4.Sąveikumo vertinimas30

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės33

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama politikos sritis (-ys)

1.3.Tikslas (-ai)

1.3.1.Bendrasis tikslas (-ai)

1.3.2.Konkretus tikslas (-ai)

1.3.3.Numatomas rezultatas (-ai) ir poveikis

1.3.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.4.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 59

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą (naują) veiksmą

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.ES dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame skirsnyje „ES dalyvavimo pridėtinė vertė“ – ES veiksmais užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) ir jo (jos) finansinio poveikio trukmė

 trukmė ribota

–    galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

–    įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM;

 trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2027 iki 2030 m.,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas biudžeto vykdymo metodas (-ai) 60

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–    vykdomųjų įstaigų.

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytoms įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį;

–valstybėje narėje įsteigtoms įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė arba Sąjungos teisė ir kurioms pagal konkrečių sektorių taisykles gali būti patikėtas Sąjungos lėšų arba biudžeto garantijų įgyvendinimas tiek, kiek tokias įstaigas kontroliuoja viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba įstaigos, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, ir joms kontrolės įstaigos suteikia tinkamas finansines garantijas solidariosios atsakomybės forma arba lygiavertes finansines garantijas, kurios kiekvienam veiksmui gali būti apribotos iki didžiausios Sąjungos paramos sumos.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Biudžeto vykdymo metodo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės išlaidų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Priimant reglamentą finansinis pasiūlymo poveikis dar nebus žinomas. ES įnašas taikomas ne įprastam statistinių duomenų rinkimui, o tik renkant ad hoc duomenis, kaip nurodyta reglamento projekto 5 straipsnyje. Pirmieji ad hoc duomenys gali būti renkami ne anksčiau kaip po dvejų metų nuo pirmųjų ataskaitinių metų, jei nustatomas tinkamai pagrįstas ir nenumatytas duomenų poreikis. Todėl neįmanoma nustatyti finansinio poveikio.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

3.2.1.1.Patvirtinto biudžeto asignavimai

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD: <……>						Metai		Metai		Metai		Metai		IŠ VISO DFP 2021–2027
						2024		2025		2026		2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė		Įsipareigojimai		1a										0,000
		Mokėjimai		2a										0,000
Biudžeto eilutė		Įsipareigojimai		1b										0,000
		Mokėjimai		2b										0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 646
Biudžeto eilutė				3										0,000
IŠ VISO asignavimų <…….> GD		Įsipareigojimai		= 1a + 1b + 3		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
		Mokėjimai		= 2a + 2b + 3		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
					Metai		Metai		Metai		Metai		IŠ VISO DFP 2021–2027
					2024		2025		2026		2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai		4		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai		5		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų			6		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai		= 4 + 6		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai		= 5 + 6		0,000		0,000		0,000		0,000		0,000

GD: <……>			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a					0,000
	Mokėjimai	2a					0,000
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1b					0,000
	Mokėjimai	2b					0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 657
Biudžeto eilutė		3					0,000
IŠ VISO asignavimų	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
<…….> GD	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

GD: <……>			Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
			2024	2025	2026	2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1a					0,000
	Mokėjimai	2a					0,000
Biudžeto eilutė	Įsipareigojimai	1b					0,000
	Mokėjimai	2b					0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 668
Biudžeto eilutė		3					0,000
IŠ VISO asignavimų	Įsipareigojimai	= 1a + 1b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
<…….> GD	Mokėjimai	= 2a + 2b + 3	0,000	0,000	0,000	0,000	0,000

						Metai		Metai		Metai		Metai		IŠ VISO DFP 2021–2027
						2024		2025		2026		2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai		4			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai		5			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų			6			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai		= 4 + 6			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
	Mokėjimai		= 5 + 6			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
							Metai		Metai		Metai		Metai		IŠ VISO DFP 2021–2027
							2024		2025		2026		2027
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)		Įsipareigojimai		4			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
		Mokėjimai		5			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)				6			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas		Įsipareigojimai		= 4 + 6			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000
(Orientacinė suma)		Mokėjimai		= 5 + 6			0,000		0,000		0,000		0,000		0,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija		7	„Administracinės išlaidos“ 679
GD: ESTAT						Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
						2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai						0,000	0,000	0,000	0,564	0,564
 Kitos administracinės išlaidos						0,000	0,000	0,000	0,056	0,056
IŠ VISO ESTAT GD	Asignavimai					0,000	0,000	0,000	0,620	0,620
GD: <……>						Metai	Metai	Metai	Metai	IŠ VISO DFP 2021–2027
						2024	2025	2026	2027
 Žmogiškieji ištekliai						0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
 Kitos administracinės išlaidos						0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO <….> GD	Asignavimai					0,000	0,000	0,000	0,000	0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ				(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)		0,000	0,000	0,000	0,620	0,620

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

GD: <……>									Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
									2024			2025			2026			2027
Veiklos asignavimai
Biudžeto eilutė		Įsipareigojimai			1a																0,000
		Mokėjimai			2a																0,000
Biudžeto eilutė		Įsipareigojimai			1b																0,000
		Mokėjimai			2b																0,000
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 6810
Biudžeto eilutė					3																0,000
IŠ VISO asignavimų <…….> GD		Įsipareigojimai			= 1a + 1b + 3				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
		Mokėjimai			= 2a + 2b + 3				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
								Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
								2024			2025			2026			2027
IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai			4				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
	Mokėjimai			5				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų				6				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos <...> IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai			= 4 + 6				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
	Mokėjimai			= 5 + 6				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
										Metai			Metai			Metai			Metai			IŠ VISO DFP 2021–2027
										2024			2025			2026			2027
• IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)			Įsipareigojimai			4				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
			Mokėjimai			5				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)						6				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 išlaidų kategorijas			Įsipareigojimai			= 4 + 6				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000
(orientacinė suma)			Mokėjimai			= 5 + 6				0,000			0,000			0,000			0,000			0,000

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

7

„Administracinės išlaidos“ 6911

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas (decentralizuotų agentūrų atveju nepildoma)

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3. Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

3.2.3,1. Patvirtinto biudžeto asignavimai

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.4.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4,1.Finansuojami iš patvirtinto biudžeto

Sąmatą surašyti etato ekvivalentais 7214

Pasiūlymui įgyvendinti reikalingi darbuotojai (etato ekvivalentais):

Vykdytinų užduočių aprašymas, kai užduotis vykdo:

3.2.5.Numatomo poveikio su skaitmeninėmis technologijomis susijusioms investicijoms apžvalga

Privaloma: su skaitmeninėmis technologijomis susijusių investicijų pagal pasiūlymą (iniciatyvą) geriausias įvertis turėtų būti pateiktas tolesnėje lentelėje.

Išimties tvarka, kai tai reikalinga pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti, asignavimai pagal 7 išlaidų kategoriją turėtų būti pateikti tam skirtoje eilutėje.

Asignavimai pagal 1–6 išlaidų kategorijas turėtų būti nurodyti kaip „Politikos priemonių IT išlaidos veiklos programoms“. Šios išlaidos parodo veiklos biudžetą, naudojamą su iniciatyvos įgyvendinimu tiesiogiai susijusioms IT platformoms ar priemonėms pakartotinai naudoti, pirkti ir (arba) sukurti ir susijusioms investicijoms (pvz., licencijoms, tyrimams, duomenų saugojimui ir kt.). Šioje lentelėje pateikta informacija turėtų atitikti 4 skirsnyje „Skaitmeniniai aspektai“ pateiktus duomenis.

3.2.6.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlymas (iniciatyva)

–    Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

–    Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

–    Reikia persvarstyti DFP.

3.2.7.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

–    nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

–    numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

 
3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–    nuosaviems ištekliams

–    kitoms pajamoms

–    nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

4.SKAITMENINIAI ASPEKTAI

4.1.Skaitmeninės svarbos reikalavimai

4.2.Duomenys

Derėjimas su Europos duomenų strategija

Derėjimas su vienkartinio duomenų pateikimo principu

Reglamentu siūloma nustatyti integruotą Europos statistikos sistemą, susijusią su jūrų biologinių išteklių gavyba vykdant žuvininkystės veiklą ir jų pateikimu rinkai, taip pat su Sąjungos žūklės laivynu, akvakultūros produkcija ir akvakultūros ūkiais. Pagal šią sistemą Europos Komisijai siūloma suteikti įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus dėl naujų duomenų ir susijusių metaduomenų techninių specifikacijų. Paskelbti duomenys bus laisvai prieinami Eurostato viešoje sklaidos duomenų bazėje (EUROBASE).

Duomenų srautai

4.3.Skaitmeniniai sprendimai

Europos statistikos sistemos, skirtos žuvininkystei ir akvakultūrai

Nacionalinės statistikos sistemos, skirtos žuvininkystei ir akvakultūrai

4.4.Sąveikumo vertinimas

Statistinės paslaugos.

4.5.Skaitmeninio įgyvendinimo rėmimo priemonės

(1)    Pažymėtina, kad atliekant teisės akto vertinimą ir poveikio vertinimą buvo vartojamas terminas „žvejyba“. Tačiau, siekiant suderinti su bendra žuvininkystės politika, jis pakeistas terminu „žuvininkystė“.

(2)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1921/2006 dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1382/91 (OL L 403, 2006 12 30, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1921/oj ; 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96 (OL L 218, 2008 8 13, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2008/762/oj ; 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/216/oj ; 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 42, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/217/oj ; 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo, (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 70, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/218/oj ).

(3)    Šiuo metu Europos žuvininkystės statistikos reglamentai taikomi septyniems FAO žvejybos rajonams netoli ES: 21 – šiaurės vakarų Atlante, 27 – šiaurės rytų Atlante, 34 – rytų vidurio Atlante, 37 – Viduržemio ir Juodojoje jūrose, 41 – pietvakarių Atlante, 47 – pietryčių Atlante ir 51 – vakarinėje Indijos vandenyno dalyje.

(4)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, (OL L 354, 2013 12 28, p. 22, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1380/oj ).

(5)    2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008, (nauja redakcija) (OL L 157, 2017 6 20, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1004/oj ).

(6)    REFIT yra Europos Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa ir ja siekiama užtikrinti, kad ES teisės aktų tikslai būtų pasiekti mažiausiomis sąnaudomis – kuo naudingiau asmenims ir įmonėms.

(7)    2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2842, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 ir, kiek tai susiję su žuvininkystės kontrole, iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 bei (EB) Nr. 1005/2008 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/1139, (ES) 2017/2403 bei (ES) 2019/473, (OL L, 2023/2842, 2023 12 20, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2842/oj ).

(8)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, (OL L 343, 2009 12 22, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1224/oj ).

(9)    2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008, (nauja redakcija) (OL L 157, 2017 6 20, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1004/oj ).

(10)    2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (OL L 34, 2017 2 9, p. 9, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2017/218/oj ).

(11)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, (OL L 150, 2018 6 14, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/848/oj ).

(12)     https://www.eumofa.eu/ .

(13)     https://emodnet.ec.europa.eu/en .

(14)     https://emodnet.ec.europa.eu/geoviewer/ .

(15)    Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (OL C 326, 2012 10 26, p. 47, ELI: http://data.europa.eu/eli/treaty/tfeu_2012/oj ).

(16)    Europos žuvininkystės statistikos vertinimas, SWD(2019) 425 .

(17)     https://unglobalcompact.org/ .

(18)     https://www.eaba-association.org/en .

(19)    2021 m. birželio 4 d. Reglamentavimo patikros valdybos nuomonė, ARES(2021)3681988.

(20)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, (OL L 354, 2013 12 28, p. 22, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1380/oj ).

(21)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final).

(22)    2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19, ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2008/56/oj/eng ); 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2009/147/oj ) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/1992/43/oj ).

(23)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano (COM(2021) 141 final).

(24)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strateginės gairės“ (COM(2021) 236 final).

(25)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui dėl 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96, įgyvendinimo (COM(2023) 597 final).

(26)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities“ (COM/2021/240 final).

(27)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Stipraus ir tvaraus ES dumblių sektoriaus kūrimas“ (COM(2022) 592 final).

(28)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES žvejybos ir akvakultūros sektoriaus energetikos pertvarkos (COM(2023) 100 final).

(29)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų planas: jūrų ekosistemų apsauga ir atkūrimas siekiant darnios ir atsparios žuvininkystės“ (COM(2023) 102 final).

(30)    2022 m. gegužės 3 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant tvarios mėlynosios ekonomikos ES: žvejybos ir akvakultūros sektorių vaidmuo“ (2021/2188(INI)).

(31)    2022 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Siekiant tvarios ir konkurencingos ES akvakultūros: tolesni veiksmai“ (2021/2189(INI)).

(32)     https://www.un.org/Depts/los/convention_agreements/texts/unclos/unclos_e.pdf .

(33)    Įsteigta 1959 m. pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencijos dešimtosios sesijos rezoliuciją 23/59 ( http://www.fao.org/3/x5573E/x5573e0c.htm#Resolution23 ).

(34)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą, (OL L 87, 2009 3 31, p. 164, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/223/oj ). 

(35)    2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai, („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2016/429/oj ).

(36)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, (OL L 150, 2018 6 14, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/848/oj ).

(37)    2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2003/1059/oj ).

(38)    2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008, (nauja redakcija) (OL L 157, 2017 6 20, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2017/1004/oj ).

(39)    2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006, (OL L 343, 2009 12 22, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/1224/oj ).

(40)    2017 m. vasario 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/218 dėl Sąjungos žvejybos laivyno registro (C/2017/0504) (OL L 34, 2017 2 9, p. 9, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2017/218/oj ).

(41)    Pavyzdžiui, Sąjungos Žemės stebėjimo programą „Copernicus“, https://www.copernicus.eu/lt .

(42)    Daugiau informacijos apie SIMS – https://ec.europa.eu/eurostat/web/metadata/reference-metadata-reporting-standards.

(43)    2023 m. vasario 17 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2023/397 dėl Europos statistikos sistemai skirtos informacijos apie metaduomenis ir kokybės ataskaitų, kuria pakeičiama Rekomendacija 2009/498/EB dėl Europos statistikos sistemai skirtų referencinių metaduomenų, (OL L 53, 2023 2 21, p. 104, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reco/2023/397/oj ).

(44)    Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Europos žuvininkystės statistikos vertinimas“( SWD(2019) 425 ).

(45)    Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj ).

(46)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj ).

(47)    2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1921/2006 dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1382/91 (OL L 403, 2006 12 30, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1921/oj ).

(48)    2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 762/2008 dėl valstybių narių akvakultūros statistikos pateikimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 788/96 (OL L 218, 2008 8 13, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2008/762/oj ).

(49)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/216/oj ).

(50)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 42, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/217/oj ).

(51)    2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo, (nauja redakcija) (OL L 87, 2009 3 31, p. 70, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2009/218/oj ).

(52)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, (OL L 354, 2013 12 28, p. 22, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1380/oj ).

(53)    2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005, (OL L 198, 2019 7 25, p. 105, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1241/oj ).

(54)    2001 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1639/2001, nustatantis Bendrijos minimalią ir išplėstinę duomenų rinkimo žuvininkystės sektoriuje programas bei nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1543/2000 taikymo taisykles, (OL L 222, 2001 8 17, p. 53, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2001/1639/oj ).

(55)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, (OL L 150, 2018 6 14, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2018/848/oj ).

(56)    2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, (OL L 354, 2013 12 28, p. 1, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1379/oj ).

(57)    Vandens mokslų ir žuvininkystės informacinės sistemos rūšių sąrašas, skirtas žuvininkystės statistikos tikslams ( https://www.fao.org/fishery/en/collection/asfis/en ).

(58)    FAO žuvininkystės statistikos koordinavimo darbo grupės Žuvininkystės statistikos standartų vadovo H skirsnis „Statistiniai žvejybos rajonai“ ( https://www.fao.org/cwp-on-fishery-statistics/handbook/general-concepts/main-water-areas/en/ ).

(59)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(60)    Informacija apie biudžeto vykdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“ https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx .

(61) 3    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(62) 4    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(63) 5    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidatų.

(64) 6    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(65) 7    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(66) 8    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(67) 9    Būtini asignavimai turėtų būti nustatomi naudojant atitinkamo „BUDGpedia“ tinklalapio duomenis apie vidutines metines išlaidas.

(68) 10    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(69) 11    Būtini asignavimai turėtų būti nustatomi naudojant atitinkamo „BUDGpedia“ tinklalapio duomenis apie vidutines metines išlaidas.

(70) 12    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(71) 13    Apibūdinta 1.3.2 skirsnyje „Konkretus tikslas (-ai) ...“.

(72) 14    Po lentele nurodykite, kiek etato ekvivalentų iš nurodyto skaičiaus jau paskirti veiksmui valdyti ir (arba) gali būti perskirstyti jūsų generaliniame direktorate ir kokie yra jūsų grynieji poreikiai.

(73) 15    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 07 30

COM(2025) 435 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

dėl Europos žvejybos ir akvakultūros statistikos, kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 1921/2006, (EB) Nr. 762/2008, (EB) Nr. 216/2009, (EB) Nr. 217/2009 ir (EB) Nr. 218/2009

{SEC(2025) 224 final} - {SWD(2025) 232 final} - {SWD(2025) 233 final}

PRIEDAS

Sritys, temos ir potemės, duomenų perdavimo dažnumas, ataskaitiniai laikotarpiai ir taikytini aspektai

(a)Sritis „Žuvininkystės statistika“

(b)Sritis „Akvakultūros statistika“

Tema	Potemės	Perdavimo dažnumas	Ataskaitinis laikotarpis	Aspektai
				Ekologinė	Regioniniai duomenys
Akvakultūros srautai Duomenys apima akvakultūros srautus, kurie nėra skirti vartoti.	Sugautų organizmų akvakultūra Duomenys apima laukinėje gamtoje sužvejotų gyvūnų, kurie vėliau auginami akvakultūros ūkyje, svorį ir vertę pagal rūšį.	Kasmet	Kalendoriniai metai
	Veisyklų ir jauniklių augimo vietų produktai Duomenys apima veisyklų ir jauniklių augimo vietų produkciją pagal rūšį, nurodant pridaugintų ir auginti parduotų arba pridaugintų ketinant paleisti į laukinę gamtą individų skaičių, suskirstant pagal naudojimo paskirtį ir gyvenimo ciklo etapą. Duomenys apima auginti skirtos veisyklų ir jauniklių augimo vietų produkcijos piniginę vertę pirminio pardavimo metu pagal rūšį, suskirstant pagal naudojimo paskirtį ir gyvenimo ciklo etapą.
Akvakultūros ūkiai Duomenys apima akvakultūros ūkių struktūrą.	Ūkiai Duomenys apima akvakultūros ūkių skaičių ir matmenis, suskirstant pagal Komisijos deleguotojo sprendimo (ES) 2021/1167 1  11 lentelę.	Kas antrus metus	Kalendoriniai metai		Taikytina