EUROPOS KOMISIJA
Strasbūras, 2025 02 11
COM(2025) 46 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS VADOVŲ TARYBAI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Rengiantis kitai daugiametei finansinei programai
1.ĮŽANGA. ES POLITIKOS PRIORITETŲ CENTRE – ES BIUDŽETAS
Sąjungos politikos veiksmų centre – ES biudžetas. Jau kelis dešimtmečius jis padeda gerinti piliečių, ūkininkų, mokslininkų, įmonių ir regionų gyvenimo kokybę ir pragyvenimo šaltinius visoje Europoje ir už jos ribų. Tikroji ES biudžeto vertė išaiškėjo, kai jį pasitelkę įveikėme pandemiją ir energetikos krizę, išsaugojome milijonus darbo vietų izoliavimosi laikotarpiu ir investavome į švarią, skaitmeninę ateitį. Praeityje susidūrusi su viena reikšmingiausių pastarųjų metų krizių – COVID-19 pandemija ir jos padariniais – ES reagavo naudodama priemonę „NextGenerationEU“ ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Taip buvo nutiestas kelias sparčiam ekonomikos atsigavimui, o Europa tapo žalesnė, labiau skaitmeninė ir pasirengusi ateities iššūkiams. ES biudžeto veiksmingumas darsyk patvirtintas Rusijai pradėjus agresijos karą ties Europos sienomis, kai reikėjo imtis neatidėliotinų veiksmų – remti Ukrainą ir spręsti energijos kainų šuolio problemą.
Dėl pastaraisiais metais kilusių iššūkių masto prireikė atitinkamo lygmens bendro ES atsako. Naujus politinius prioritetus padėjo įgyvendinti dideli asignavimai: moksliniams tyrimams, migracijai, gynybai ir išorės veiksmams skirtos išlaidos, palyginti su ankstesniais daugiamečiais biudžetais, pasiekė aukščiausią lygį. Pirmą kartą didelio masto finansavimas skirtas ne tik investicijoms, bet ir reformoms – tai leido dar labiau padidinti priemonės „NextGenerationEU“ poveikį. Taip pat daug dėmesio teko teisinės valstybės principui: bendras ES biudžeto apsaugos sąlygų režimas dabar apsaugo ES lėšas nuo teisinės valstybės principų pažeidimų valstybėse narėse.
Tačiau dėl naujų poreikių, ekstremaliųjų situacijų ir vis garsiau skambančių raginimų imtis ES lygmens veiksmų, ES biudžetas atsidūrė ties galimybių riba ir 2024 m. kilo poreikis atlikti daugiametės finansinės programos peržiūrą. Geopolitine būtinybe tapo tvirta, nuspėjama parama Ukrainai, migracijos ir sienų valdymo programų stiprinimas, ES kaimynių partnerių ir plėtros šalių rėmimas; didesnės paramos reikėjo ypatingos svarbos technologijoms. Svyruojančios palūkanų normos ir augančios finansavimo išlaidos pareikalavo ad hoc sprendimų ir didesnio lankstumo. Pirmą kartą istorijoje peržiūrint daugiametės finansinės programos viršutines išlaidų ribas teko iš esmės perskirstyti lėšas ir sukurti naujas specialias priemones.
Su ES veiksmais siejami vis didesni lūkesčiai rodo būtinybę persvarstyti ES biudžetą. Laisvos, demokratinės, stiprios, saugios, klestinčios ir konkurencingos Europos tikslo, nustatyto naujosios Komisijos politinėse gairėse ir 2024–2029 m. Europos Vadovų Tarybos strateginėje darbotvarkėje, reikia siekti labai sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis. Tam ES biudžetą prireiks pertvarkyti ir sustiprinti. Be to, 2028 m. reikės pradėti grąžinti priemonės „NextGenerationEU“, iš esmės sudariusios sąlygas vieningam fiskaliniam atsakui krizės sąlygomis, skolą. Tokios išmokos dar labiau padidins kitos daugiametės finansinės programos finansinius poreikius.
Europa turi padaryti neįmanoma: nenustačius naujų nuosavų išteklių, mūsų užmojams ir visų pirma priemonės „NextGenerationEU“ skolos grąžinimui užtikrinti tinkamas ES biudžetas nesuderinamas su dabartiniais nacionaliniais finansiniais įnašais. Reikia priimti sprendimus ir pasirinkti.
Siekiant inicijuoti visuotinį dialogą, padėsiantį parengti pasiūlymą dėl kitos daugiametės finansinės programos, šiuo komunikatu apibrėžiami keli pagrindiniai politikos ir biudžeto uždaviniai, tenkantys kitai daugiametei finansinei programai.
2. KITOS DAUGIAMETĖS FINANSINĖS PROGRAMOS POLITIKOS UŽDAVINIAI
Būsimo ES biudžeto dėmesio centre turėtų būti bendri uždaviniai, kuriuos sprendžiant Europos lygmens išlaidos užtikrintų pačią didžiausią pridėtinę vertę. Pirmiausia reikia plačiai susitarti dėl to, kas bus finansuojama, t. y. dėl ateinančių metų investicijų poreikių, ir tik tada tartis, kaip tuos poreikius finansuoti, – sutelkiant privačiąsias investicijas, iš nacionalinių biudžetų ar iš mūsų bendro ES biudžeto, – ir kokias priemones pastaruoju atveju naudoti.
Europos konkurencingumui trukdo dar nepašalintos bendrosios rinkos kliūtys, nesąžininga tarptautinė konkurencija, aukštos energijos kainos, kvalifikacijos ir darbo jėgos stoka ir įmonių patiriami sunkumai gauti reikiamą kapitalą. Europos ekonomika turi svarbių stipriųjų pusių – atvirą ekonomiką, didelę rinkos konkurenciją, stiprų gerovės modelį, pasižymintį maža nelygybe ir aukštais valdymo, sveikatos priežiūros, švietimo ir aplinkosaugos standartais, ir unikalią turtingą kultūrą. Tačiau aiškėja ir kai kurie trūkumai. Per mažai viešųjų išlaidų Europoje skiriama moksliniams tyrimams ir inovacijoms: tik dešimtadalis jų skiriama Europos lygmeniu, be to, jos išsklaidytos po daugelį sričių ir nepakankamai sutelktos į proveržio inovacijas 1 . 2023 m. ES išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai siekė 381 mlrd. EUR, arba 2,22 proc. ES BVP, ir atsiliko nuo 3 proc. tikslo 2 . Taip pat ir ES įmonės 2021 m. moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išleido maždaug 270 mlrd. EUR mažiau nei JAV įmonės 3 . Pramonės struktūra yra statiška: per pastarąjį penkiasdešimtmetį neįsteigta nė viena ES įmonė, kurios rinkos kapitalizacija viršytų 100 mlrd. EUR, kai tuo tarpu per šį laikotarpį atsirado šešios JAV įmonės, kurių vertė viršija 1 trln. EUR. Neišnykstanti privačiųjų investicijų spraga teikiant finansavimą vėlyvajame augimo etape trukdo ES įmonėms plėstis 4 . Be to, visai Europos ekonomikai būdinga įgūdžių stoka, kurią dar labiau gilina mažėjanti darbo jėga 5 . Apskritai, Europos konkurencingumas ateityje priklausys nuo mūsų gebėjimo pradėti naują išradimų ir išmonės amžių užtikrinus, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos, mokslas ir technologijos taptų mūsų ekonomikos ašimi.
Augant geopolitinei įtampai Europos Sąjunga susiduria su vis didesnėmis grėsmėmis saugumui. Europos gynybos technologinei ir pramoninei bazei dešimtmečiais trūksta investicijų: 1999–2021 m. bendros ES gynybos išlaidos išaugo 22 proc., palyginti su 66 proc. JAV, 289 proc. Rusijoje ir 579 proc. Kinijoje 6 . Valstybės narės, kurios yra NATO narės, įsipareigojo gynybai skirti bent 2 proc. savo BVP, tačiau ne visos tą tikslą pasiekė, nors jau svarstomas didesnis išlaidų tikslas. Ribotas ir bendradarbiavimas: valstybės narės net nepriartėjo prie pačių prieš 15 metų užsibrėžto kriterijaus į Europos bendradarbiavimu grindžiamus projektus kartu investuoti 35 proc. 7 . Susiskaidymas ties valstybių sienomis ir silpnas bendradarbiavimas bei susijusios veiklos dubliavimas kenkia Europos gynybos įmonių konkurencingumui ir kuria strateginę priklausomybę. Siekiant tiek atgrasyti nuo agresijos ateityje, tiek remti Ukrainos pastangas siekti taikos, būtina stipresnė gynybos parengtis, be kita ko, pasitelkus kosmoso įrangą, ir karinis mobilumas. Visiems šiems uždaviniams būtina didinti ir optimizuoti gynybos finansavimą visoje Europos Sąjungoje. Narystė tikroje Europos gynybos sąjungoje įpareigoja Europą išleisti daugiau, geriau ir kartu. Kovo mėn. Komisija pristatys Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities.
Dėl karo, nesaugumo, skurdo ir galimybių trūkumo vyksta priverstinė migracija ir neteisėta migracija iš ES pietinių kaimyninių šalių į Europą 8 . Europa daug nuveikė įtvirtindama vieningą požiūrį į migraciją, prieglobstį ir valstybių sienas, tačiau migracija toliau kelia problemų, kurių sprendimas išlieka europiečių prioritetu. Nusikaltėliai pelnosi iš neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis. Migracijos kaip ginklo naudojimas prie ES išorės sienų išryškino naujas, hibridines grėsmių formas, kuriomis sėjama nesantaika ir skatinamas nepasitikėjimas Europos visuomenėse. Todėl kitas ilgalaikis biudžetas turėtų padėti spręsti su migracija, be kita ko, veiksminga ES išorės sienų apsauga ir visapusiška partneryste su kilmės ir tranzito šalimis, susijusius uždavinius. Be to, jis turėtų remti valstybes nares, kad jos tikrai turėtų kvalifikaciją, operacinius ir finansinius pajėgumus, reikalingus įgyvendinant Naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą.
Bendrosios rinkos sėkmė taip pat priklauso nuo jos gebėjimo teikti naudą visiems Europos piliečiams ir įmonėms. Nors, be kita ko, pasitelkus ES sanglaudos politiką regioninė ir teritorinė nelygybė smarkiai sumažinta, 29 proc. ES piliečių vis dar gyvena regionuose, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 75 proc. ES vidurkio, o maždaug 135 mln. žmonių gyvena vietovėse, kurios per paskutinius du dešimtmečius pamažu atsiliko 9 . Mažosios ir vidutinės įmonės samdo beveik du trečdalius ES darbo jėgos ir užtikrina šiek tiek daugiau nei pusę ES kuriamos pridėtinės vertės, tačiau daugelis šių įmonių patekdamos į bendrąją rinką susiduria su kliūtimis, pavyzdžiui, sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis, didele administracine našta ir informacijos bei paramos paslaugų trūkumu 10 . Siekiant visoje Europoje užtikrinti ekonominę plėtrą būtina skirti daugiau investicijų, tačiau reikia ir reformų regioninei plėtrai kliudantiems trūkumams (pavyzdžiui, investavimo kliūtims, reguliavimo kliūtims, darbo rinkos ir verslo aplinkos trūkumams) šalinti.. 11 Mes turime iš naujo suvienyti mūsų visuomenę pasitelkdami švietimą ir paramą jaunimui. Šiuos uždavinius reikia spręsti įgyvendinant sustiprintą, modernizuotą sanglaudos ir augimo politiką ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis.
Aprūpinimo maistu saugumas ir gamtos apsauga užtikrina gyvenimo Europoje kokybę, tačiau šiose srityse kyla konkrečių sunkumų. Vis didesnį poveikį ūkininkams, žvejams ir kaimo vietovėms daro nesąžininga pasaulinė konkurencija, augančios energijos kainos, jaunų ūkininkų ir žvejų trūkumas, taip pat sunkumai gauti kapitalo. Nepaisant didelės paramos pagal bendrą žemės ūkio politiką, vienam darbuotojui tenkančios žemės ūkio sektoriaus pajamos išlieka nestabilios ir gerokai mažesnės nei ES ekonomikos vidutinis darbo užmokestis (60 proc. 2023 m.). 2021 m. mažos apimties priekrantės žvejybos sektoriaus darbuotojų vidutinis darbo užmokestis tesiekė maždaug pusę ekonomikos vidutinio darbo užmokesčio. ES žemės ūkis sensta: 2020 m. jaunesnių nei 35 m. ūkininkų dalis tesudarė 6,5 proc. 12 . Siekiant žemės ūkio sektoriuje pašalinti investicijų spragą ir jame įgyvendinti skaitmeninius, žaliuosius ir energetikos pertvarkos tikslus prireiktų apie 62 mlrd. EUR 13 . Be to, maisto sistemai kyla vis didesnė rizika dėl klimato kaitos. Atitinkanti paskirtį bendra žemės ūkio politika, grindžiama strateginio dialogo dėl ES žemės ūkio ateities rekomendacijomis ir būsima žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija, labiausiai pažeidžiamiems ūkininkams turi teikti tikslinę paramą, apdovanojimais ir paskatomis ekosisteminėms paslaugoms skatinti teigiamus aplinkosaugos ir socialinius rezultatus ir remti tinkamas sąlygas klestėti kaimo vietovėse. Ši politika turi būti paprastesnė, tikslingesnė ir palaikyti tinkamą paskatų, investicijų ir reglamentavimo pusiausvyrą, kad ūkininkų pajamos būtų sąžiningos ir pakankamos.
Dažnesnės ir didesnės su klimatu susijusios nelaimės lemia didelius socialinius ir ekonominius nuostolius 14 . Per pastarąjį dešimtmetį vidutiniai gaivalinių nelaimių nuostoliai padvigubėjo (nuo 8 mlrd. EUR per metus devintajame dešimtmetyje iki 16 mlrd. EUR dabar). 2021–2022 m. nuostoliai per metus viršijo 50 mlrd. EUR, o 2023 m. – per visą istoriją karščiausiais metais – siekė 40 mlrd. EUR. Remiantis 2024 m. Europos klimato rizikos vertinimo ataskaita, pagal 3 °C atšilimo scenarijų bendri ekonominiai nuostoliai galėtų siekti 175 mlrd. EUR (t. y. apie 1,4 proc. ES BVP). Be to, atsižvelgdami į šią riziką, Europos Audito Rūmai rekomendavo ES finansavimą, skiriamą prisitaikymui prie klimato kaitos, pritaikyti ateities poreikiams 15 . Tuo tikslu reikės paspartinti darbą, vykdomą klimato ir hidrologinio atsparumo bei parengties srityse: įgyvendinant mūsų ekonomikos augimo strategiją ir siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, pasirengimas su klimatu susijusios rizikos didėjimui turės būti svarbiausias ES veiksmų tikslas tiek Sąjungos viduje, tiek išorėje.
Pasaulinė politinė ir ekonominė situacija kelia beprecedenčio masto iššūkius. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sugrąžino karą į Europos žemyną. Europos finansinė, politinė ir karinė parama Ukrainai privalo būti teikiama tol, kol reikės, nes tai investicija į Europos saugumą. Padėtis Artimuosiuose Rytuose lemia nestabilumą regione ir papildomus humanitarinius poreikius. Vis didesnė nesąžininga konkurencija ir agresyvesnė ekonominė ir geopolitinė pozicija susilpnino pasaulinę daugiašalę sistemą, o bendradarbiavimą pakeitė konkuravimas ir kylantys konfliktai. Mažiau nei 20 proc. darnaus vystymosi tikslų įgyvendinama pagal planą 16 , o besivystančiose šalyse išlieka investicijų spraga. Humanitariniai poreikiai vis didėja: 2024 m. humanitarinei pagalbai prireikė 45 mlrd. EUR, t. y. beveik dvigubai, palyginti su 2019 m. Abipusiškai naudingoms partnerystėms būtina geriau su ES strateginiais interesais suderinta Europos užsienio politika, pagal kurią mūsų partneriams būtų numatytas tikslingesnis ir didesnį poveikį darantis finansavimas.
Plėtra – politinė ir geostrateginė būtinybė. Stojimas į ES visada bus nuveiktais darbais grindžiamas procesas, o kiekviena kandidatė bus vertinama pagal jos pažangą, padarytą vykdant visus kriterijus. ES turės paspartinti šalių kandidačių pasirengimui būsimai narystei ES teikiamą paramą, t. y. investicijas ir reformas. Vakarų Balkanų, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo BVP vienam gyventojui tebėra maždaug 50 proc. ES BVP arba mažesnis, o konvergencijos siekimo tempas yra lėtas. Ukrainai prireiks ES ir jos sąjungininkių paramos, kad atlaikytų brutalią Rusijos agresiją ir susijusius ekonominius padarinius 17 . Didesnė ir stipresnė Sąjunga turi didelių socialinių ir ekonominių, politinių ir saugumo privalumų.
Taigi dėl mūsų laukiančių uždavinių masto reikia tiek dydžiu, tiek struktūra plataus užmojo ES biudžeto.
3.EUROPOS PASIRINKIMAS – PAPRASTESNIS, TIKSLINGESNIS IR DIDESNIO POVEIKIO BIUDŽETAS
Tikslingesnis ES biudžetas
Įgyvendinant dabartinę finansinę programą įgyta patirtis parodė, kaip padidinti ES biudžeto lankstumą ir geriau jį suderinti su mūsų prioritetais ir tikslais. Užtikrinant biudžeto gebėjimą reaguoti į permainas svarbiausia – lankstumas. Tačiau tai neįmanoma, jei beveik visos ES lėšos nuo pradžių yra iš anksto suprogramuotos: daugiau kaip 90 proc. lėšų pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą ir priemonę „NextGenerationEU“ iš anksto skirta konkretiems tikslams, programoms ar nacionaliniams lėšų paketams 18 . Taigi nuo 2021 m. dėl pasikeitusių poreikių ir krizių tenka keisti turimų lėšų paskirtį ar jas perskirstyti (šie procesai kartais ilgai trunka), taip pat kurti naujus ad hoc fondus, programas ar priemones, dar labiau aštrinant išbarstyto ES finansavimo problemą. Nuo pradžių, dar svarstant būsimą finansinę programą, būtinas didesnis tikslumas ir supaprastinimas, kad ES finansavimo poveikis būtų kuo didesnis.
ES atsakas į ekonominius padarinius, sukeltus Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, parodo, kaip programa, kurioje mūsų politikos tikslai suderinti su mūsų išlaidų prioritetais, sustiprina bendrų ES veiksmų poveikį. Kai dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą smarkiai pakilo energijos kainos, išaugo poreikis toliau mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą. Per Europos semestrą visoms valstybėms narėms buvo pateikta speciali rekomendacija, kurią jos savo ruožtu galėjo įgyvendinti naudodamosi naujais gaivinimo ir atsparumo planų skyriais „REPowerEU“ ir papildomomis ES lėšomis. Mūsų bendrais veiksmais dujų suvartojimas 2022 m. rugpjūčio mėn. – 2024 m. kovo mėn. sumažintas 18 proc., įveikta priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro, užtikrinta galimybė naudotis įperkama energija ir padidinta atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba 19 .
Siekiant nustatyti išties politika grįstą biudžetą reikia dėti tolesnes pastangas sąveikai tarp mūsų politikos ir Sąjungos finansinių veiksmų užtikrinti. ES biudžetas išlieka per daug priklausomas nuo išlaidų programų struktūros, o ne nuo politikos. Todėl ES politikos prioritetų finansavimas yra dažnai išbarstytas po kartais besidubliuojančias programas. Esama galimybių sustiprinti bendro politikos koordinavimo ir ES biudžeto sąsają įdiegus naują valdymo mechanizmą, susiejantį ES prioritetus ir ES biudžetą. Kalbant apie konkurencingumą, konkurencingumo koordinavimo priemonė kartu su optimizuotu Europos semestru, orientuotu į nacionalinio lygmens reformas ir investicijas, įsilies į nuoseklų ir optimizuotą valdymo mechanizmą, kuriuo bus grindžiami ES ir nacionalinio lygmens sprendimai dėl investicijų ir reformų. Žvelgiant plačiau, galima būtų patobulinti būdą, kuriuo ES politika yra grindžiami ir remiami biudžeto prioritetai, siekiant užtikrinti, kad ES biudžetas remtų Europos viešąsias gėrybes, visų pirma tarpvalstybinius projektus.
Siekiant geriau propaguoti Sąjungos strateginius interesus labai svarbus labiau suderintas vidaus ir išorės politikos finansavimas. Kad būtų kuo labiau padidintas Europos pasaulinių investicijų ir bendradarbiavimo veiksmingumas ir matomumas, būtinas papildomumas su valstybių narių išorės veiksmais, užtikrinamas koordinavimo veiksmais. Tuo tikslu ištikus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei buvo suburta Europos komanda, užtikrinusi koordinuotą ir visapusišką ES, jos valstybių narių ir Europos viešųjų finansų įstaigų visuotinį atsaką. Nuo to laiko Europos komandos metodu pradėtas grįsti tarptautiniam bendradarbiavimui skiriamas ES finansavimas. Šiuo metodu grindžiama ir strategija „Global Gateway“, pagal kurią telkiamos pajėgos bendriems interesams nustatyti ir inicijuojama nauja infrastruktūros investicijų banga visame pasaulyje. Kartu išorės veiksmų finansavimas taip pat apima daug įvairių sričių (nuo bendros prekybos politikos iki medžiagų, energijos, klimato ir migracijos), kurioms būdingos reikšmingos vidaus ir išorės politikos sąsajos. Įgyvendinti ES strateginius bei ekonominius saugumo interesus ir sustiprinti abipusiai naudingas partnerystes Europos kaimynystėje ir už jos ribų padės geriausios praktikos ir pačių veiksmingiausių priemonių peržiūra ir masto didinimas.
Paprastesnis ES biudžetas
Galimybę naudotis ES finansavimu apsunkina dabartinis sudėtingumas. Nors dabartinio laikotarpio pradžioje išlaidų programų skaičius jau buvo tam tikru mastu sumažintas, dar yra per 50 išlaidų programų biudžete ir kitų programų už jo ribų 20 . Nors tai rodo didelį ES finansavimo mastą, tokia padėtis kelia dubliavimosi riziką ir mažina poveikį bei skaidrumą, kartu leidžia atsirasti spragoms dėl kompleksiniams prioritetams, pavyzdžiui, konkurencingumui, netaikomų visapusiškų, koordinuotų finansavimo metodų. Europos Sąjungoje „inovacijų gyvavimo ciklo trūkumai (...) užkerta kelią atsirasti naujiems sektoriams ir inovatoriams [ir] prasideda nuo kliūčių visame inovacijų komercializacijos procese“ 21 . Čia paminėtinos iš ES biudžeto skiriamos paramos spragos, nes iš jo nėra nepertraukiamai finansuojama visa veikla nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų iki vystymo ir diegimo. Šis susiskaidymas kartu su sudėtingumu ir nelankstumu mažina ES finansavimo veiksmingumą.
Naudos gavėjams sudėtinga orientuotis tarp gausybės taisyklių ir kriterijų, nepaisant supaprastinimo priemonių, įdiegtų dabartinėje finansinėje programoje 22 . Skirtingos tinkamumo finansuoti taisyklės, paraiškų teikimo procedūros, bendro finansavimo normos ir daugybė prieigos punktų potencialiems pareiškėjams kelia pavojų įgyvendinimo spartai bei kokybei ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimui. Be to, šie elementai, jei bus nesuderinti, gali trukdyti siekti ES tikslų. Teikti paraišką dėl ES lėšų pagal kvietimą teikti pasiūlymus gali būti sudėtinga, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms 23 . Šiandien virš 30 techninės pagalbos ir paramos teikimo priemonių galima būtų supaprastinti ir pašalinti sutampančias jų funkcijas. Be to, kuo taisyklės sudėtingesnės, tuo didesnė išlaidų klaidų rizika. Vienas tikras prieigos punktas visiems ES lėšų prašantiems naudos gavėjams ir konsultacinės paslaugos, numatyti kitoje finansinėje programoje, galėtų palengvinti prieigą naudos gavėjams.
Finansinės aplinkos susiskaidymas taip pat lemia per didelę gausą programavimo dokumentų, kuriems administruoti reikia labai daug išteklių, todėl darbas vėluoja. Dabartinė finansinė programa apima dešimt iš anksto paskirtų fondų 24 , kuriems valdyti reikalingos atskiros planavimo ir programavimo pastangos. Kiekvieno finansinio laikotarpio pradžioje vadovaujančiosioms institucijoms ir projektų rengėjams tenka sunki administracinė našta, lemianti reikšmingą vėlavimą periodu tarp finansinės programos rengimo ir įgyvendinimo vietose. Tai buvo stebima ir 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, kai įgyvendinimas vėlavo dėl vėlyvo sektorių teisės aktų priėmimo ir ilgo programavimo dokumentų priėmimo proceso. Pavyzdžiui, sanglaudos politikos fondų veiksmų programos priimtos tik 2022 m. viduryje 25 .
Dėl vėlyvo veiksmų programų priėmimo, kelių fondų veiklos dubliavimosi (pavyzdžiui, Teisingos pertvarkos fondo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kai pastarosios terminas yra trumpesnis) ir to, kad pirmiausia nacionalinės institucijos, taikydamos „n + 3“ taisyklę, orientavosi į fondų paramos įgyvendinimą pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, yra išmokėta mažiau nei 7 proc. 2021–2027 m. asignavimų 26 , iš kurių pusę sudaro išankstinis finansavimas.
Programavimas pagal išorės veiksmų finansavimo programas, visų pirma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“, taip pat truko iki trejų metų.
Lėtas kai kurių programų įgyvendinimas vietose lemia didesnius neįvykdytus įsipareigojimus (pranc. reste à liquider) (1 diagrama) 27 ir didesnę įsipareigojimų panaikinimo riziką, taip pat gali mažinti veiksmingumą, nes smarkiai (kelerius metus) vėluojant laikotarpiu nuo prioriteto nustatymo, programavimo iki faktinio investicijų panaudojimo politikos prioritetai jau būna pasikeitę.
1 diagrama. ES biudžeto neįvykdyti įsipareigojimai
Pastaba: einamosios kainos EUR, suapvalintos iki artimiausio milijardo. 2024–2027 m. atitinka ilgalaikę mokėjimų prognozę.
Didesnį poveikį darantis ES biudžetas
ES biudžetas atspindi bendrą Sąjungos finansinį pajėgumą. Platesnė ES išlaidų programų finansų architektūra apima paskolas, garantijas ir finansines priemones, finansuojamas iš ES biudžeto, ir sutelkia bendrą finansavimą iš valstybių narių ir naudos gavėjų. Pasitelkus programą „InvestEU“ ir Europos inovacijų tarybą ES biudžetu mažinama inovatyvių projektų rizika ir pritraukiamos privačiojo sektoriaus investicijos. 95 proc. projektų rengėjų pranešė, kad be programos „InvestEU“ finansavimo jų projektai arba nebūtų buvę vykdomi, arba būtų vykdyti ne pagal planą. Be to, 58 proc. projektų rengėjų numanė, kad programos „InvestEU“ garantuotas finansavimas paveikė kitų finansuotojų ar investuotojų sprendimus įsipareigoti finansuoti projektą.
Tačiau dabartiniam ilgalaikiam biudžetui pritraukti privačiųjų investicijų vis dar sudėtinga. ES biudžeto pajėgumą prisiimti riziką dar galima optimizuoti, taip kuo labiau padidinant viešųjų išteklių poveikį. Pavyzdžiui, siekiant remti sektorius, kuriems kyla daugiau sunkumų gauti rinkos finansavimą, sakykim, didelės rizikos sektorius arba nišinius sektorius, kaip antai biologinės įvairovės arba socialinių produktų sektorius, būtina numatyti didesnius atidėjinius. Atsvara galėtų būti kiti produktai, kuriems numatomi mažesni atidėjiniai. ES biudžeto pajėgumą sutelkti privačiąsias investicijas naudojant rizikos pasidalijimo priemones varžo menkas įgyvendinančiųjų partnerių noras prisiimti riziką, nes dauguma jų orientuojasi į santykinai mažai rizikingas investicijas 28 . Paaiškėjo, kad pagal programą „InvestEU“ remti su gynyba susijusius projektus naudojant dabartinį daugiametį biudžetą yra sudėtinga dėl įgyvendinančiųjų partnerių vidaus taisyklių. Be to, programos „InvestEU“ biudžetą reikšmingai papildė priemonė „NextGenerationEU“. Dėl trumpesnių priemonės „NextGenerationEU“ terminų laikotarpio pradžioje reikėjo patvirtinti daug išlaidų ir daugeliui finansinių produktų biudžeto nebeliko. Todėl kai kurių finansinių produktų, ypač susijusių su labai rizikingomis sritimis, naujų išlaidų patvirtinimo laikotarpis baigsis po 2025 m. 29 . Neišnaudojamos visos galimybės naudotis kitais finansavimo šaltiniais nei banko finansavimas: pavyzdžiui, nepakankamai išvystytas ES rizikos kapitalas: fondai pritraukia tik 5 proc. pasaulinio rizikos kapitalo, kai tuo tarpu JAV šis rodiklis siekia 52 proc. Siekiant pritraukti privačiųjų investicijų bus labai svarbu užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą. Kartu ES biudžetas gali papildyti ir sutelkti privačiąsias investicijas, taip sudarydamas palankesnes sąlygas komerciniams bankams, investuotojams ir rizikos kapitalo įmonėms finansuoti sparčiai augančias įmones ir šalinti kliūtis, ribojančias Europos kapitalo, skirto inovacijoms finansuoti, sumą. ES turi geriau pasinaudoti savo biudžetu, kad pritrauktų daugiau nacionalinio, privačiojo ir institucinio finansavimo ir sumažintų susijusią riziką.
Žaliosios, skaitmeninės ir socialinės pertvarkos finansavimui būtina skirti kuo daugiau viešųjų investicijų ir pritraukti privatųjį kapitalą. Investicijos, kuriomis siekiama įgyvendinti ES priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslus ir pašalinti energetikos sąjungai trukdančias kliūtis, Europai suteikia galimybę mažinti energijos kainas, didinti savo energetinį saugumą ir pirmauti švarių technologijų srityje. Kad šis tikslas būtų pasiektas, reikės racionalizuoti švarioms technologijoms skiriamą ES finansavimą ir orientuotis į technologijas, kurių atžvilgiu ES turi pranašumų ir didelį augimo potencialą. Be to, ES finansinė parama šiuo metu neapima veiklos sąnaudų, kurių deficitas yra pats didžiausias 30 . Bendrosios rinkos ir finansavimo galimybių susiskaidymas trukdo inovatyvių įmonių, ypač jaunų, inovatyvių technologijų įmonių, gebėjimui plėstis. Vienas iš veiksnių, mažinančių mūsų konkurencingumą, yra negebėjimas kapitalizuoti skaitmeninės revoliucijos, tad siekiant lygiuotis į pagrindinius Europos konkurentus reikės didžiulių investicijų: kad pasiektume pakankamą strateginių projektų rėmimo mastą, labai svarbu panaikinti atotrūkį Europos inovacijų srityje. Europos investicijų fondas čia gali atlikti svarbų vaidmenį toliau finansuodamas didelį potencialą turinčias ir sparčiai augančias Europos įmones. Apskritai, galima dar labiau padidinti ES išlaidų teikiamą papildomą naudą ir užtikrinti, kad ES biudžetas būtų orientuotas į tas investicijas, kurių kitu atveju nebūtų.
Didesnis dėmesys veiklos rezultatams padėjo suderinti ES politikos tikslus ir ES išlaidas. Pagal kai kurias programas pereita nuo mokėjimų, kuriais kompensuojamos išlaidos, prie įgyvendinimo modelių, labiau orientuotų į siektinus tikslus ir rezultatus. Tokia yra ne tik Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, t. y. didelio masto programa, pagal kurią mokėjimai priklauso nuo patenkinamo iš anksto nustatytų tikslų įgyvendinimo, bet ir kitos programos, kaip antai Ukrainos priemonė ir Vakarų Balkanų ekonomikos augimo priemonė. Siekiant didinti ES išlaidų veiksmingumą taikyti ir kiti mechanizmai, pavyzdžiui, su išlaidomis nesusijęs finansavimas 31 ir strateginis planavimas. Pavyzdžiui, pagal bendrą žemės ūkio politiką intensyvesnis orientavimasis į veiklos rezultatus pasiektas taikant nacionalinius strateginius planus, pritaikytus prie nacionalinių poreikių ir gebėjimų, kuriuose visos intervencijos taip pat susiejamos su rodikliais, leidžiančiais įvertinti valstybių narių pažangą siekiant jų tikslų. Vis dėlto šis metodas nepadėjo išvengti perteklinio sudėtingumo, su kuriuo tenka susidurti pavieniams ūkininkams. Sanglaudos srityje Taryba pabrėžė poreikį apsvarstyti, kaip labiau orientuoti sanglaudos politiką į veiklos rezultatus, kad būtų padidintas jos produktyvumas, remiantis tiek įgyvendinant šią politiką įgyta patirtimi ir taikant kitas ES priemones išmoktomis pamokomis, tiek šios politikos stiprybėmis, t. y. pasidalijamuoju valdymu, daugiapakopiu valdymu, konkrečia vietove grindžiamu metodu ir partnerystės principu 32 . Ateičiai tinkamo reglamentavimo platformoje per Europos regionų komiteto regioninių centrų tinklo surengtas konsultacijas išsakytose nuomonėse dėl sanglaudos fondų vertinimo taip pat raginama daugiau dėmesio skirti veiklos rezultatams 33 .
Didesnį dėmesį veiklos rezultatams turi lydėti supaprastinimas ir atskaitomybė. Veiklos rezultatais grindžiami metodai pasižymi svarbiomis teigiamomis savybėmis, susijusiomis su įgyvendinimo produktyvumu ir spartumu. Kartu dėl jų įgyvendinimo valstybių narių administracijos patyrė pradinių išlaidų, tačiau administravimo procesą galima dar labiau supaprastinti 34 . Lygiai taip pat reikia atsižvelgti į svarbius su ES lėšomis susijusius atskaitomybės ir atsekamumo veiksnius. Šiuo atžvilgiu Europos Audito Rūmai nustatė tobulintinas sritis 35 , 36 .
Nors ES biudžetas padėjo propaguoti horizontaliuosius prioritetus, kaip antai klimato veiksmus, biologinę įvairovę ir lyčių lygybę, ir parengti tvirtesnį veiklos peržiūros planą, dar yra kur tobulėti. Nepaisant pažangos, padarytos remiant horizontaliuosius prioritetus, dar galima nuosekliau šiuos prioritetus integruoti į programas jų rengimo metu. Be to, pagal peržiūrėtą Finansinį reglamentą ES programomis privaloma, kai aktualu ir įmanoma, atsižvelgti į reikšmingos žalos nedarymo principą, darbo bei įdarbinimo sąlygas ir lyčių lygybės principą. Mūsų veiklos peržiūros planas yra patikimas ir užtikrina, kad programose būtų numatyti reikšmingi rodikliai, padedantys stebėti ES išlaidas ir jų rezultatus. Tačiau stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės išlieka painios – skirtingos metodikos ir rodikliai priklauso nuo programų.
Lankstesnis ES biudžetas
ES biudžete reikia pasiekti pusiausvyrą tarp ilgalaikių investicijų nuspėjamumo ir lankstumo reaguojant į krizes. ES biudžetas skiriasi nuo nacionalinių biudžetų, nes jis yra iš esmės investicijų biudžetas, kuriam taikomas daugiametis planavimas. Kartu jis turi būti lankstus, kad galėtų reaguoti į nenumatytus poreikius (pavyzdžiui, dideles ekonomikos krizes ar gaivalines nelaimes) arba finansuoti naujus prioritetus, atitinkančius sparčiai kintančią padėtį pasaulyje.
Daugiametei finansinei programai būdingas nelankstumas turi būti panaikintas. Nuo seno ES biudžetas sudarė daugiau nei 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o dabar kartu su priemone „NextGenerationEU“ – 1,7 proc. ES BNP (2 diagrama). Dabartinėje finansinėje programoje išlaidos yra užfiksuojamos septyneriems metams, vadinasi, tarp politikos kūrimo ir jos įgyvendinimo etapų praeina labai daug laiko. Negana to, išlaidos yra susiejamos su laikotarpio pradžioje nustatytomis ir išteklių pervedimus varžančiomis bendromis metinėmis ribomis, taip pat ribomis, taikomomis kiekvienai pagrindinei veiklos sričiai (išlaidų kategorijos ir pakategorės) 37 . Dabartinė daugiametė finansinė programa turi didžiausią skaičių išlaidų kategorijų (septynias) ir pakategorių (dvi), palyginti su praeitimi.
2 diagrama. ES biudžetas kaip BNP procentinė dalis 38
Dabartiniame biudžete taip pat integruotos kelios finansinio lankstumo priemonės, tačiau jų dydis ribotas, o taikymas dažnai siauras. Reaguoti į nenumatytus poreikius gali padėti specialios priemonės, viršijančios išlaidų viršutines ribas. Į kelias programas integruotos lankstumo priemonės ar rezervai 39 . Iš viso daugiametės finansinės programos priėmimo metu esamų lankstumo priemonių vertė sudarė 3,65 proc. bendrų viršutinių ribų 40 . Daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros metu ES biudžeto lankstumo priemonės buvo jau išnaudotos dėl sukrėtimų, kuriems jos buvo taikomos, masto, visų pirma dėl Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių, taip pat dėl gaivalinių nelaimių ES ir už jos ribų: lankstumo priemonės bei solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo metinis asignavimas buvo visas panaudotas 2021–2022 m.; buvo paskirsta 79 proc. rezervo naujiems iššūkiams ir prioritetams ir 75 proc. nepaskirstytų maržų visam laikotarpiui. Taigi lankstumo priemonę ir solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą teko padidinti, be to, reaguojant į nenumatytus poreikius sukurtos dvi naujos priemonės – EURI priemonė ir Ukrainos rezervas.
Kartu ES biudžetas buvo nuolat naudojamas reaguojant į nenumatytus poreikius, nes krizės, su kuriomis susidūrė Europa, plėtėsi, darėsi sudėtingesnės ir dažnesnės. Naudodama integruotas lankstumo priemones ir perprogramavimą, per pastarąsias dideles krizes ES galėjo valstybėms narėms suteikti likvidumo, tačiau tam reikėjo ad hoc sprendimų. Svarbiu įrankiu, padėjusiu ES reaguoti į COVID-19 pandemiją, tapo sanglaudos politika 41 , nes pagal ją galima reikšmingas priemones diegti regioniniu ir vietos lygmenimis. Tada ją vėl prireikė panaudoti reaguojant į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinius (taikant sanglaudos veiksmus dėl pabėgėlių Europoje (CARE) 42 ir lanksčią pagalbą teritorijoms (FAST-CARE) 43 , taip pat SAFE 44 MVĮ ir pažeidžiamų namų ūkių didelėms energijos išlaidoms remti). Kai Europą siaubė vis intensyvesni ir didesni potvyniai, paaiškėjo, kad dabartinių priemonių ir dabartinės sanglaudos sistemos šiems neatidėliotiniems poreikiams tenkinti nepakanka. Todėl Komisija, siekdama teikti platesnio masto paramą atstatymo veiksmams po gaivalinių nelaimių, pasiūlė vėl iš dalies pakeisti esamas sanglaudos politikos taisykles įtraukiant RESTORE programą. Nors šiais ad hoc sprendimais prisidėta prie tvirto Europos atsako, jie pareikalavo daug laiko ir užtikrino tik fragmentišką atsaką į pasikartojančius, didelio masto simetrinius sukrėtimus, kartu apsunkindami kitų sanglaudos politikos tikslų siekimą.
Biudžetas, padedantis įgyvendinti ES prioritetus
Siekiant užtikrinti, kad skiriamos lėšos virstų įgyvendintais ES politikos prioritetais, būtini stiprūs mechanizmai. Šių bendrai sutartų prioritetų turėtų padėti siekti visos investicijos, remiamos iš ES biudžeto, nepriklausomai nuo to, ar jas įgyvendina Komisija viena ar kartu su valstybėmis narėmis ir jų regionais.
Įgyvendinti ES prioritetus reikia drauge su valstybėmis narėmis ir jų regionais, pritaikančiais daugumą ES investicijų vietose, ES biudžetui remiant ir skatinant jų veiksmus. Didesnis dėmesys veiksmingumui lemia realius rezultatus: lėšos išmokamos, kai akivaizdžiai pasiekiami sutarti tikslai. Kartu su bendra sistema (pavyzdžiui, reikšmingos žalos nedarymo principas, paramos sąlygos) tai padeda stiprinti mūsų bendrą darbą įgyvendinant ES prioritetus.
Be to, nė vienas euras neturėtų būti išleistas veiklai, kurią įgyvendinant nesilaikoma teisinės valstybės principo ar neužtikrinama ES finansinių interesų apsauga. Teisinės valstybės principas ir geras valdymas yra užtikrinimo, kad lėšos būtų naudojamos tik pagal numatytą paskirtį, išankstinės sąlygos. Priėmus Sąlygų reglamentą Sąjunga įgijo veiksmingą priemonę, kuria ES biudžetas apsaugomas nuo teisinės valstybės principų pažeidimų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė kartu su horizontaliąja reikiama sąlyga pagal sanglaudos politiką taip pat parodė, kaip ES biudžetu galima skatinti reformas, kuriomis valstybėse narėse įtvirtinamas teisinės valstybės principas. Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos 45 parodė, kokią pažangą valstybės narės padarė pastaraisiais metais, tačiau problemų pobūdis ir mastas valstybėse narėse vis dar skiriasi. Išlieka tokios problemos kaip teismų nepriklausomumo suvokimas, teisingumo sistemų produktyvumas, teisė kreiptis į teismą ir kova su interesų konfliktais ir korupcija.
Teisinės valstybės principo laikymasis nėra savaime suprantamas dalykas ir turėtų išlikti privalomu ES lėšų skyrimo kriterijumi. Kitoje daugiametėje finansinėje programoje turėtų būti numatyti tvirti šio principo saugikliai. Nors bendras sąlygų režimas taikomas visam ES finansavimui, išlieka galimybė įtvirtinti sąsają tarp teisinės valstybės principo taikymo ataskaitos rekomendacijų ir finansinės paramos iš ES biudžeto, be kita ko, plėtros šalims.
4.ES BIUDŽETO FINANSAVIMAS
Modernizuoti ES biudžeto pajamas būtina, kad išspręstume šią dilemą: grąžinti skolų pagal priemonę „NextGenerationEU“ (šią pareigą ES bet kuriuo atveju įvykdys) ir sudaryti ES biudžeto, atitinkančio mūsų užmojus, neįmanoma nepakeitus dabartinių nacionalinių finansinių įnašų ir nenumačius naujų nuosavų išteklių.
Turėdama priemonę „NextGenerationEU“ ES dabar yra penktas didžiausias emitentas Europos kapitalo rinkoje ir turi aukštą kredito reitingą. 2021–2027 m. laikotarpiu iš Sąjungos biudžeto mokamos susijusios palūkanos. Pradedant kita finansine programa iš biudžeto bus pradėta grąžinti pagrindinė suma (357 mlrd. EUR suma, panaudota negrąžintinos paramos forma). Remiantis Sprendimu dėl nuosavų išteklių, visa pagrindinė suma bus grąžinta iki 2058 m. Darant prielaidą, kad bus grąžinta visa negrąžintinai paramai skirta priemonės „NextGenerationEU“ skola, taikomi linijiniai mokėjimai ir dabar prognozuojamos palūkanų normos, priemonės „NextGenerationEU“ skolos pagrindinei sumai ir palūkanoms grąžinti kasmet gali reikėti apie 25–30 mlrd. EUR visą kitos daugiametės finansinės programos laikotarpį. Tai sudaro beveik 20 proc. dabartinio metinio biudžeto. Tai dukart viršija metinį programos „Europos horizontas“ biudžetą, taip pat dukart viršija bendrą saugumo ir gynybos biudžeto sumą pagal dabartinę daugiametę finansinę programą, nustatytą visiems septyneriems metams. Nors lėšos dar renkamos ir palūkanų normų situacija keičiasi, visais atvejais priemonės „NextGenerationEU“ išmokoms ateityje reikės reikšmingo finansavimo.
Todėl 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu 46 susitarta dėl veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo. Komisija įvykdė savo įsipareigojimus: išsamus naujos kartos nuosavų išteklių teisės aktų paketas pristatytas 2021 m. ir pakoreguotas 2023 m., t. y. anksčiau, nei numatyta. Jis apima peržiūrėtus pasiūlymus dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo, taip pat dėl nuosavų išteklių, susietų su bendrovių pelnu įmonių sektoriuje. Be to, Komisija pasiūlė nuosavus išteklius, grindžiamus 1 ramsčiu pagal EBPO G 20 susitarimą dėl tarptautinės mokesčių sistemos reformos.
Komisija ragina Tarybą skubiai tęsti darbą, susijusį su naujų nuosavų išteklių problema, nuo 2020 m. pagal tarpinstitucinį susitarimą ir Budapešto deklaraciją dėl Naujojo Europos konkurencingumo susitarimo 47 .
5.STATUS QUO TĘSTIS NEBEGALI
Europa išgyvena esminių – mūsų visuomenės ir saugumo, mūsų ekonomikos ir planetos – permainų laikus. Spartūs pokyčiai sukelia problemų, kurias galima išspręsti tik bendrais veiksmais suvienytoje Europoje. Kitas ES biudžetas privalo atlikti svarbų vaidmenį skatinant tvarų ES klestėjimą, stiprinti gynybą ir saugumą, palaikyti ES konkurencingumą, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir taip padėti ES tapti pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. ES biudžetas turėtų toliau gerinti piliečių, ūkininkų, mokslininkų, įmonių ir regionų gyvenimo kokybę ir pragyvenimo šaltinius visuose Europos regionuose ir už ES ribų. Biudžetas turi užtikrinti ES klestėjimą, konkurencingumą, suverenitetą, saugumą, atsparumą, pasirengimą ir įtaką pasaulyje, kartu išsaugodamas aukščiausius teisinės valstybės ir demokratinių vertybių standartus. ES biudžetas remia visus šiuos prioritetus, todėl prireiks visų institucijų ir suinteresuotųjų subjektų bendrų pastangų.
Atsižvelgus į šiame komunikate aptartus politikos ir biudžeto iššūkius, tam, kad ES biudžetas šiuos tikslus pasiektų, status quo tęstis nebegali 48 . Kitame ilgalaikiame biudžete turės nebelikti dabar įsigalėjusio sudėtingumo, trūkumų ir nelankstumo, taip pat reikia kuo labiau padidinti kiekvieno išleidžiamo euro daromą poveikį, sutelkiant dėmesį į ES prioritetus ir tikslus, kuriems reikalingiausi ES veiksmai. Naujas požiūris į šiuolaikišką ES biudžetą turėtų iš esmės apimti:
·kiekvienai šaliai skirtą planą, kuriame būtų numatytos pagrindinės reformos ir investicijos ir susitelkta į bendrus mūsų prioritetus, be kita ko, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimą. Turi būti parengta ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis įgyvendinta patobulinta sanglaudos ir augimo politika, kurioje daugiausia dėmesio skiriama regionams;
·Europos konkurencingumo fondą, kuriantį investavimo pajėgumus, kuriais bus remiami strateginiai sektoriai ir technologijos, kurie yra itin svarbūs ES konkurencingumui, be kita ko, moksliniai tyrimai ir inovacijos, taip pat bendriems Europos interesams svarbūs projektai. Visapusiška fondo struktūra suteiks jam galimybę prisidėti prie Europos projektų bet kuriuo investavimo proceso etapu: nuo mokslinių tyrimų, veiklos plėtros, pramoninio diegimo iki gamybos. Jis taip pat padės pritraukti privačiųjų investicijų ir sumažinti su jomis susijusią riziką;
·pertvarkytą išorės veiksmų finansavimą, kad jis būtų veiksmingesnis bei tikslingesnis mūsų partneriams ir labiau atitiktų mūsų strateginius interesus. Tai turėtų padėti kurti ir naują užsienio politiką;
·tvirtus teisinės valstybės principo saugiklius;
·didesnes modernizuotas pajamas, visų pirma grindžiamas naujais nuosavais ištekliais, kad būtų užtikrintas pakankamas, tvarus mūsų bendrų prioritetų finansavimas.
6.TOLESNI VEIKSMAI
Siekiant formuoti kitą ilgalaikį ES biudžetą būtina bendra pagrindinių iššūkių analizė ir glaudus bendradarbiavimas atsižvelgiant į rengiamą Komisijos pasiūlymą. Stiprus ir veiksmingas ES biudžetas yra bendras interesas. Todėl pasiūlymas dėl kitos finansinės programos bus grindžiamas plataus masto konsultacijomis, politinio, institucinio ir suinteresuotųjų subjektų lygmens įžvalgomis ir aktyviu piliečių dalyvavimu.
Priimant sprendimus, ką ir kaip finansuoti dėl mūsų bendros ateities, ypač svarbu nuolat tęsti struktūrinį dialogą su skirtingų lygmenų valstybių narių atstovais visoje Europoje. Šiomis aplinkybėmis Komisija įvairiais lygmenimis dalyvaus įtraukiame procese rengdama kitą daugiametę finansinę programą.
Rengti ateičiai tinkamą ES biudžetą padės visapusiškas dialogas su suinteresuotaisiais subjektais. Jį sudarys teminės viešos konsultacijos, šiandien pradedamos rengiantis naujai ES išlaidų priemonių kartai. Darbą pradėjo piliečių dalyvavimo platforma, po jos kovo–gegužės mėn. bus surengtas piliečių forumas būsimo ilgalaikio biudžeto klausimais. Platforma pakvies piliečius dalyvauti debatuose. 2025 m. gegužės mėn. vyksiančios metinio biudžeto konferencijos įtraukiuose ir atviruose debatuose bus galimybė pateikti skirtingas nuomones, padėsiančias parengti plataus užmojo finansinę programą.
Formuojant kitą ilgalaikį biudžetą svarbų vaidmenį atliks Europos Parlamentas. Todėl Komisija laukia, kad Europos Parlamentas pateiktų pranešimą savo iniciatyva. Debatus apie būsimų ES finansų projektą taip pat papildys kitų institucijų ir organizacijų, kaip antai Europos Audito Rūmų, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, taip pat įgyvendinančiųjų partnerių dalyvavimas ir pateiktos įžvalgos.
Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes ir siekdama įvairiems suinteresuotiesiems subjektams suteikti pakankamai laiko prasmingoms konsultacijoms, Komisija ketina pateikti kitą finansinę programą 2025 m. liepos mėn. Komisijos pasiūlymu bus užtikrinta, kad būsimas teisės aktų rinkinys taptų tvirtu pagrindu sparčiai ir laiku priimsimam susitarimui dėl kitos finansinės programos gerokai anksčiau, nei numatyta šios programos įgyvendinimo pradžia (t. y. 2028 m. sausio mėn.).
Kita daugiametė finansinė programa privalo nutiesti kelią stipresnei, į ateitį orientuotai Sąjungai.
Europos Audito Rūmai, 2023 m. „ES finansų aplinka. Nevienalytė struktūra, kurią reikia toliau paprastinti ir didinti jos atskaitomybę“. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 05.
Pavyzdžiui, keletas supaprastinimo priemonių buvo nustatyta sanglaudos politikos fonduose, visų pirma Bendrųjų nuostatų reglamente: smarkiai sumažintas valdymo patikrinimų mastas, nustatytas vieno audito principas, proporcinga audito tvarka, didesnės galimybės naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu ir su išlaidų sistemomis nesusietas finansavimas.
Tuo tikslu STEP portale pirmąsyk (nors dar neišsamiai) apžvelgiami kvietimai teikti pasiūlymus, susiję su inovatyviomis technologijomis, tiek valstybių narių / regionų lygmeniu, tiek pagal tiesiogiai ES lygmeniu valdomas programas.
Sektorių teisės aktai buvo priimti 2021 m. birželio mėn., o valstybių narių veiksmų programos – antrąjį 2022 m. pusmetį, nepaisant plataus užmojo valstybių narių veiksmų gairių, kuriose jos numatė savo programas Komisijai pateikti tvirtinti iki 2020 m. pabaigos.
SWD(2024) 229 final.