EUROPOS KOMISIJA

Strasbūras, 2024 02 06

COM(2024) 62 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Siekis – plataus užmojo pramoninis anglies dioksido tvarkymas ES

1.Kodėl ES reikia pramoninio anglies dioksido tvarkymo strategijos

Europos Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C. Ji įgyvendina išsamią politikos sistemą, kuria siekiama iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc., o Komisija dabar nustatė pagrindą, kuriuo remiantis ES klimato srities užmojis bus įgyvendinamas ateinantį dešimtmetį 1 .

Norint pasiekti šiuos tikslus ir nusimesti iškastinio kuro jungą, reikia imtis ryžtingų klimato politikos veiksmų visuose ekonomikos sektoriuose. ES pramoninio anglies dioksido tvarkymo strategija natūraliai papildo būtinas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo priemones. ES, būdama pasaulio lydere, gali įgyti ekonominį pranašumą pramoninio anglies dioksido tvarkymo technologijų, suteikiančių pasaulinių verslo galimybių, srityje 2 . Pramoninis anglies dioksido tvarkymas gali padėti dekarbonizuoti gamybos procesus Europos ekonomikai svarbiuose pramonės sektoriuose ir papildyti kitas dekarbonizacijos pastangas. Todėl pramoninis anglies dioksido tvarkymas yra tvirtas ir svarbus sudedamasis tvarios ir konkurencingos Europos ekonomikos elementas.

2040 m. iškastinio kuro energijai gaminti būtų sunaudojama maždaug 80 proc. mažiau nei 2021 m. 3 Tai bus pasiekta sparčiai plėtojant ir integruojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, taikant žiediškumo principą, efektyviai naudojant išteklius, užtikrinant pramonės simbiozę, efektyviai vartojant energiją, taikant alternatyvius gamybos procesus ir naudojant medžiagų pakaitus, o prie šių esminių permainų prisidės anglies dioksido naudojimas. Be to, jas skatins naujausia ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) reforma, pagal kurią tam, kad būtų pasiektas 2030 m. tikslas, pramonės sektoriuje išmetamas teršalų kiekis turės mažėti sparčiau ir kuria nustatyta nauja ES ATLPS, taikoma naudojant degalus kelių transporto sektoriuje ir kurą pastatų ir kituose sektoriuose išmetamam CO2 kiekiui 4 . Tačiau kai kuriuose sektoriuose 2040 m. iškastinis kuras, nors ir ribotai, vis dar bus naudojamas, pavyzdžiui, nafta – transporto sektoriuje, o kai kurios dujos – šildymo sektoriuje ir pramonėje (taip pat kaip žaliava). Šiame komunikate pripažįstama, kad pramoninio anglies dioksido tvarkymo technologijos yra vienas iš sprendinių, padėsiančių iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. Šios technologijos reikalingos norint toliau mažinti ES pramoninių procesų metu išmetamą anglies dioksido kiekį ir jį sutvarkyti, ypač tais atvejais, kai kitos švelninimo galimybės yra ribotos.

Tačiau norint toliau mažinti ES pramoninių procesų metu išmetamą anglies dioksido kiekį ir jį sutvarkyti, ypač tais atvejais, kai kitos švelninimo galimybės yra ribotos, reikia papildomų priemonių 5 . Šį dešimtmetį daugiausia dėmesio bus skiriama procesų metu išsiskiriančio CO2, taip pat iš kai kurių iškastinių ir biogeninių šaltinių išmetamo CO2 surinkimui (žr. 1 diagramą). Be natūralių anglies dioksido absorbentų ir sekvestruojamojo ūkininkavimo 6 , norint iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą, jau iki 2040 m. reikės užtikrinti pramoninį anglies dioksido absorbavimą iš biogeninių ir atmosferos šaltinių, kad būtų atsvertas sunkiai sumažinamas ES išmetamas teršalų kiekis ir vėliau būtų pasiektas neigiamas išmetamųjų teršalų kiekio balansas.

ES užima gana gerą poziciją CO2 surinkimo technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, o kelios įmonės tiekia įvairias surinkimo technologijas komercinėmis sąlygomis 7 . Rengiant anglies dioksido tvarkymo projektus bus labai svarbios geologinės žinios ir praktinė patirtis, kurią įmonės įgijo tiesdamos vamzdynus, statydamos laivus ir gręždamos gręžinius.

ES jau vykdo įvairią politiką, kuria remiamas CO2 surinkimas. Tačiau, norėdama išnaudoti visą savo ekonominį potencialą, kaip užsimota Komunikate dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo 8 , ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, ES turės dėti gerokai daugiau pastangų. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte Komisija pasiūlė iki 2030 m. pasiekti, kad geologinėse saugyklose būtų galima saugoti ne mažiau kaip 50 mln. tonų CO2 per metus.

Iš rengiant Komunikatą dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo atlikto modeliavimo rezultatų matyti, kad iki 2040 m. reikės surinkti apie 280 mln. tonų, o iki 2050 m. – apie 450 mln. tonų CO2 9 (žr. 1 diagramą). Šie rezultatai yra pagrindas toliau diskutuoti su pramonės atstovais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais dėl šių technologijų naudojimo būdų. Iki 2040 m. beveik pusė kasmet surinksimo CO2 kiekio turės būti surenkama iš biogeninių šaltinių arba tiesiai iš atmosferos. Tai atliktų svarbų vaidmenį absorbuojant anglies dioksidą iš atmosferos ir užtikrinant neutralaus poveikio klimatui anglies dioksido šaltinį įvairioms pramoninėms reikmėms, taip pat gaminti tvariems degalams, skirtiems naudoti transporto sektoriuose, kuriuose sunku sumažinti išmetamą teršalų kiekį, pavyzdžiui, aviacijos ir jūrų transporto sektoriuje, pastarajame svarstytina ir galimybė surinkti anglies dioksidą laivuose.

Šių pastangų mastas yra didelis. 50 mln. tonų, saugomų saugyklose 2030 m., prilygsta Švedijos 2022 m. išmestam CO2 kiekiui 10 . Pramonės suinteresuotieji subjektai pareiškė, kad iki 2030 m. Europoje būtų galima surinkti iki 80 mln. tonų CO2 per metus, jei būtų sudarytos reikiamos investavimo sąlygos 11 .

Anglies dioksidui surinkti taip pat reikės daug papildomos energijos, nes tai energijai imlus procesas 12 , o biogeniniam anglies dioksidui surinkti – tvarių biomasės šaltinių. Be to, nors anglies dioksido surinkimas ir saugojimas bei pramoniniai jo projektai turėtų būti plėtojami ir vykdomi komerciniu pagrindu, reikės tam tikros finansinės paramos tarpiniams sprendiniams sukurti, ypač pirmajame Europos rinkos ir infrastruktūros kūrimo etape.

1 diagrama. ES saugoti ir naudoti surinksimo CO2 kiekis (viršutinis grafikas) ir jo dalys pagal kilmę (apatinis grafikas) 13

Atsižvelgiant į šio iššūkio mastą, reikalinga visos ES pramoninio anglies dioksido tvarkymo strategija. Ji bus grindžiama trimis kryptimis:

•CO2 surinkimas saugoti (CCS): išmestas iškastinės kilmės, biogeninės kilmės ar atmosferinis CO2 surenkamas ir transportuojamas į geologinę saugyklą, kur bus nuolat ir saugiai laikomas.

•CO2 absorbavimas iš atmosferos: vykdomas nuolatinis biogeninio arba atmosferinio CO2 saugojimas ir dėl to iš atmosferos absorbuojamas anglies dioksidas.

•CO2 surinkimas naudoti (CCU): pramonė naudoja surinktą CO2 sintetiniams produktams, cheminiams produktams ar kurui gaminti. Nors iš pradžių bus naudojamas visų rūšių CO2, ilgainiui strateginis naudojimo vertės grandinių orientavimas į biogeninio arba atmosferinio CO2 surinkimą klimatui bus naudingesnis.

Visų šių krypčių bendras vardiklis – CO2 transportavimo infrastruktūra. Jei surinktas CO2 nebus iškart naudojamas vietoje, jį reikės transportuoti ir arba panaudoti pramoniniuose procesuose (pavyzdžiui, statybos produktams, sintetiniams degalams, plastikams ar kitiems cheminiams produktams gaminti), arba nuolat saugoti geologinėse formacijose.

Todėl šios strategijos tikslas – sujungti įvairias politikos kryptis, kad būtų sukurta palanki aplinka pramoninio anglies dioksido tvarkymo metodams plėtoti ir jų taikymo mastui didinti. Joje aprašoma dabartinė pramoninio anglies dioksido tvarkymo padėtis, numatomas kelias iki 2050 m., pramoninio anglies dioksido tvarkymo politikos sistema ir būtinos išankstinės sąlygos remti pramoninio anglies dioksido tvarkymo metodus.

2.Dabartinė pramoninio anglies dioksido tvarkymo padėtis Europoje

ES jau vykdo tam tikrą politiką, kuria remiamas anglies dioksido surinkimas, saugojimas ir (arba) naudojimas bei su tuo susiję infrastruktūros poreikiai. Nuo 2009 m. geologinis CO2 saugojimas reglamentuojamas CCS direktyva, kurioje nustatytos leidimų išdavimo taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti CO2 saugojimo saugą ir aplinkosauginį naudingumą, taip pat nustatytos teisės skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis naudotis infrastruktūra 14 . Be to, CO2 transportavimo projektai remiami pagal peržiūrėtą TEN-E reglamentą 15 , o pagal dabartinį 14 bendro intereso projektų arba abipusio intereso projektų 16 sąrašą bendras planuojamas pajėgumas siekia iki 103 mln. tonų CO2 per metus ir apima keturias saugyklas sausumoje ir aštuonias ar daugiau vietų jūroje.

Išmetamo CO2 kaina nustatyta pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) 17 , o nuo 2013 m. ES ir Europos ekonominėje erdvėje (EEE) skatinama rinkti CO2 nuolatinio saugojimo tikslais. Neseniai vykdant ES ATLPS reformą buvo padaryta keletas pakeitimų, kuriais siekiama remti pramoninį anglies dioksido tvarkymą, be kita ko, buvo išplėsta CO2 transportavimo saugoti taikymo sritis ir nustatytos paskatos naudoti sintetinius degalus aviacijos sektoriuje. Be to, jei CO2 laikomas visam laikui surinktu ir panaudotu 18 , nereikia atsisakyti susijusių apyvartinių taršos leidimų, taigi teršėjams suteikiama daugiau galimybių rinkti CO2. ES inovacijų fondo, kurį sudaro pajamos iš ES ATLPS, lėšomis jau remiami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo projektai, kurių pajėgumai siekia maždaug 10 mln. tonų CO2 per metus ir bus pradėti naudoti jau 2027 m.

2021 m. Komisija nustatė didelius 2030 m. tikslus užtikrinti, kad bent 20 proc. ES chemijos pramonėje kaip žaliava naudojamos anglies sudarytų anglis iš tvarių šaltinių, ir absorbuoti bei nuolatinėse saugyklose saugoti ne mažiau kaip 5 mln. tonų CO2 19 . Tikimasi, kad ES anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema 20 , kurią netrukus priims teisėkūros institucijos, užtikrins sertifikuoto anglies dioksido absorbavimo aplinkosauginį naudingumą.

Be to, siūlomame Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte 21 anglies dioksido surinkimas ir saugojimas pripažįstami strateginėmis nulinio ŠESD balanso technologijomis ir remiamas projektų įgyvendinimas taikant reglamentavimo priemones, įskaitant paspartintas leidimų išdavimo procedūras. Pasiūlyme taip pat numatytas ES tikslas iki 2030 m. pasiekti metinį 50 mln. tonų CO2 saugojimo pajėgumą, o naftos ir dujų gamintojai įpareigojami investuoti į šią pirminę infrastruktūrą, pripažįstant specifinę šio sektoriaus praktinę patirtį šioje srityje.

Remdamosi šia politika, 20 valstybių narių jau įtraukė pramoninio anglies dioksido tvarkymo sprendinius į savo nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) projektus 22 . Savo planų projektuose valstybės narės numato, kad 2030 m. bus surenkama iki 34,1 mln. tonų CO2 per metus, iš jų 5,1 mln. tonų iš biogeninių šaltinių 23 . Tai galima palyginti su bendru 2030 m. valstybių narių apskaičiuotu 39,3 mln. tonų per metus įleidimo pajėgumu 24 . Remiantis pateiktais NEKSVP projektais, CO2 daugiausia būtų surenkamas iš proceso metu išsiskiriančių ŠESD, ypač cemento, plieno ir gamtinių dujų perdirbimo sektoriuose. Valstybės narės taip pat teikia pirmenybę anglies dioksido surinkimui gaminant elektros energiją, ypač iš biomasės, ir gaminant mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį. Kitos NEKSVP nurodytos anglies dioksido surinkimo taikymo sritys – rafinavimo sektorius, atliekų deginimas ir šiluminės energijos gamyba.

Septynios valstybės narės šias technologijas įtraukė ir į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Danijoje ir Nyderlanduose jau veikia nacionalinės anglies dioksido surinkimo subsidijavimo sistemos ir imtasi spartesnių veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos saugoti CO2. Šios keturios šalys kartu su Norvegija ir Islandija yra CO2 geologinio saugojimo pramoniniu mastu pradininkės ir sulaukia vis didesnio komercinio susidomėjimo saugojimo tiek sausumoje, tiek jūroje licencijomis. Prancūzija, Vokietija ir Austrija šiuo metu rengia anglies dioksido tvarkymo strategijas.

Siekiant remti anglies dioksido surinkimą ir naudojimą, 2021 m. buvo sukurta suinteresuotųjų subjektų dialogo platforma – Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCUS) forumas 25 . Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumo darbo grupės daugiausia dėmesio skyrė pagrindiniams klausimams, susijusiems su anglies dioksido tvarkymo rinkos plėtojimu: infrastruktūrai (įskaitant CO2 specifikacijų ir standartų ekspertų grupę), priimtinumui visuomenei ir pramonės partnerystės iniciatyvoms 26 . Komisija ketina ir toliau remtis šia platforma būsimame pramoninio anglies dioksido tvarkymo darbe.

Nepaisant pramoninio anglies dioksido tvarkymo rėmimo politikos ir planuojamų projektų, stambių projektų Europoje vykdoma nedaug. Be to, iš šiandienos patirties matyti, kad kyla nemažai iššūkių, visų pirma:

-sunku sukurti perspektyvų ekonominį modelį, be kita ko, dėl to, kad reikalingas didelis pradinis investicinis kapitalas, neaišku, kiek CO2 kainuos ateityje, ir reikalingas papildomas dėmesys mažo anglies dioksido pėdsako produktų pasiūlos ir paklausos suderinimui;

-nėra išsamios visą vertės grandinę apimančios reglamentavimo sistemos, visų pirma susijusios su pramoniniu anglies dioksido absorbavimu ir tam tikru CO2 naudojimu;

-pirmosios įmonės, dalyvaujančios kuriant anglies dioksido vertės grandines, taip pat susiduria su skirtingoms CO2 vertės grandinėms būdinga rizika, pavyzdžiui, atsakomybe už nuotėkį arba transportavimo ar saugojimo infrastruktūros neprieinamumu;

-koordinavimas ir planavimas, ypač tarpvalstybinio masto, yra nepakankami;

-nepakanka paskatų privačiosioms ir viešosioms investicijoms, kad būtų įrodytas pramoninio anglies dioksido tvarkymo ekonominis modelis.

Apskritai valdžios sektorius visoje ES vis dar turi pripažinti, kad anglies dioksido surinkimas ir saugojimas yra teisėta ir būtina dekarbonizacijos sprendimo dalis.

Šioje strategijoje kiekvienas iš tų iššūkių aptariamas remiantis jau atliktais veiksmais ir politiniais bei ekonominiais argumentais dėl platesnio užmojo pramoninio anglies dioksido tvarkymo Europoje.

3.Europos požiūrio į pramoninį anglies dioksido tvarkymą vizija

Norint sukurti bendrąją pramoninio anglies dioksido tvarkymo sprendinių rinką, kuri būtų vienas pagrindinių elementų siekiant poveikio klimatui neutralumo 2050 m., reikia bendro požiūrio ir vizijos. Tai apima verslui ir investicijoms palankią sistemą, kurią skatina platesnio užmojo ir gerai koordinuojama nacionalinio lygmens politika, taip pat strateginį infrastruktūros planavimą ES lygmeniu, grindžiamą tvirtu ES ir nacionalinių administravimo institucijų, taip pat įmonių, pilietinės visuomenės ir mokslinių tyrimų bendruomenių bendradarbiavimu.

Norint tai pasiekti, Europoje reikės sukurti plataus masto anglies dioksido vertės grandines, kurios padėtų įgyvendinti įvairius pramoninio anglies dioksido tvarkymo etapus.

ES strateginis 2030 m. tikslas – įdiegti metinį bent 50 mln. tonų CO2 saugojimo pajėgumą 27 , kartu plėtojant susijusį transportavimą – vamzdynais, laivais, traukiniais ir sunkvežimiais, priklausomai nuo ekonominio modelio.

2030 m. vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo pramonės ir transporto sektoriuose tikslai skatins naudoti CO2 metanoliui ir elektroliziniams degalams gaminti. Tikimasi, kad Europoje rasis pirmieji CO2 infrastruktūros centrai ir pramonės klasteriai, reikalingi pagal nacionalines ir ES finansavimo programas remiamiems CO2 surinkimo projektams, kurių daugelis priklauso nuo tarpvalstybinio CO2 transportavimo. Šiame ankstyvajame CO2 transportavimo plėtros etape didžioji dalis CO2 naudojant įvairias transporto galimybes bus transportuojama iki pakrantės, o po to laivais gabenama į saugyklas jūroje. Tuo pat metu, kai randasi šie CO2 infrastruktūros centrai, pasirašomos pirmosios įsipareigojimo pirkti sutartys dėl CO2 surinkimo ir saugojimo, ypač tuose pramoniniuose objektuose, kuriuose jo surinkimo sąnaudos yra palyginti nedidelės. Investicijas į šiuos centrus palengvins naujos ES masto CO2 transportavimo infrastruktūros sąveikumo taisyklės, įskaitant minimaliuosius CO2 kokybės standartus, kad būtų užtikrintas laisvas jo judėjimas visoje EEE.

Kad būtų pasiekti ES klimato srities tikslai, iki 2040 m. dauguma anglies dioksido vertės grandinių turėtų tapti ekonomiškai perspektyvios, o tam reikia, kad CO2 taptų saugoti arba naudoti skirta preke, kuria prekiaujama ES bendrojoje rinkoje. Panaudoti būtų galima iki trečdalio surinksimo CO2. Šioms vertės grandinėms reikėtų ES masto transportavimo ir saugojimo infrastruktūros, pagrindinė transportavimo priemonė būtų vamzdynai, taip pat būtų naudojamos transportavimo laivais galimybės. Infrastruktūra suteikia galimybę tarpvalstybiniu mastu transportuoti surinktą CO2, skirtą saugoti arba naudoti, remiantis reglamentavimo aplinka, kuria užtikrinamos nediskriminacinės galimybės naudotis konkurencingomis transportavimo ir saugojimo paslaugomis. Pramonės sektoriuose išmetamo CO2, kurio kiekį sunku sumažinti, surinkimas taptų norma, įskaitant visus svarbius likusius pramoninių procesų metu išsiskiriančių ŠESD šaltinius. Kad būtų pasiektas 2040 m. grynojo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo tikslas, biogeninio ir atmosferinio CO2 surinkimo lygis jau 2040 m. turėtų būti panašus į iškastinio CO2 surinkimo lygį ir ilgainiui jį viršyti (žr. 1 diagramą).

Po 2040 m. pramoninis anglies dioksido tvarkymas turėtų tapti neatsiejama ES ekonomikos sistemos dalimi, o biogeninė arba atmosferinė anglis turėtų tapti pagrindiniu pramoninių procesų ar transporto degalų, kuriems reikia anglies, šaltiniu. Reikėtų surinkti visą likusį iškastinį CO2, o neigiamas išmetamas jo kiekis būtų pagrįstas tvirtu ekonominiu modeliu.

Norint įgyvendinti šią gerai veikiančios ir konkurencingos surinkto CO2 rinkos viziją, reikia partnerystės su pramone ir valstybėmis narėmis bei išteklių nuosekliai politikos sistemai, kuri užtikrintų reglamentavimo tikrumą ir skatintų investuoti į anglies dioksido surinkimą, saugojimą, naudojimą ir absorbavimą, sukurti. Šios technologijos būtinos siekiant užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir remti efektyvias investicijas į transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą.

4.Pramoninio anglies dioksido tvarkymo sprendinių diegimo politikos sistemos numatymas

Išmetamo CO2 surinkimas yra bendras pradinis visų pramoninio anglies dioksido tvarkymo būdų etapas: anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS), anglies dioksido absorbavimo ir anglies dioksido surinkimo ir naudojimo (CCU). Be to, be vietinio CO2 naudojimo ir saugojimo, reikia sukurti CO2 transportavimo infrastruktūrą, kad būtų galima įgyvendinti skirtingus būdus ir sukurti bendrą CO2 rinką Europoje.

2 diagrama. CO2 vertės grandinių aprašymas

4.1.    Transporto infrastruktūros diegimas bendrojoje CO2 rinkoje

CO2 transportavimas jau yra komercinė veikla, tačiau įvairių rūšių transportu ir vietiniais tinklais transportuojamo CO2 kiekis yra labai mažas, palyginti su būsimais pramoninio anglies dioksido tvarkymo poreikiais.

CO2 surinkėjai, jį naudojančios įmonės ir saugyklų operatoriai turėtų turėti galimybę kliautis veikiančiu tarpvalstybiniu, atviros prieigos CO2 transportavimo tinklu, nes šiuo metu tokie tinklai ES lygmeniu nereglamentuojami. ES ATLPS taikoma visoms CO2 transportavimo rūšims, tačiau pagal šią sistemą turi būti parengtos visų rūšių transporto išmetamųjų teršalų apskaitos ir atsakomybės taisyklės.

Norint sukurti rinką, atitinkančią CCS, CCU ir pramoninio anglies dioksido absorbavimo poreikius, reikės didelių investicijų. Komisijos atliktame tyrime apskaičiuota, kad CO2 transportavimo tinklo, įskaitant vamzdynus ir laivybos maršrutus, ilgis galėtų siekti 7 300 km, o diegimas iki 2030 m. iš viso galėtų kainuoti iki 12,2 mlrd. EUR, iki 2040 m. – atitinkamai apie 19 000 km ir 16 mlrd. EUR 28 . Norint sutelkti investicijas ir sukurti tokį platų transportavimo tinklą, reikia įveikti keletą iššūkių.

Nors vamzdynai daugeliu atvejų yra labiausiai paplitusi CO2 transportavimo galimybė, jiems tiesti reikia daug pradinio kapitalo ir tai ilgai trunka. Iki 2030 m. svarbus bus CO2 transportavimas laivais, tačiau tam reikia turėti specializuotų CO2 transportavimo laivų laivyną. Netikrumas dėl būsimo CO2 kiekio, sudėtingas vertės grandinių koordinavimas ir ilgos leidimų išdavimo procedūros yra didelės kliūtys, trukdančios investuotojams imtis projektų. Be to, didelio masto tarpvalstybinio transportavimo infrastruktūroje reikės tvarkyti naudojant skirtingas technologijas surinkto CO2 srautus iš skirtingų šaltinių, naudoti skirtingas transporto priemones ir skirtingas saugyklas, todėl būtina užtikrinti sąveikumą.

Ateityje reikės nustatyti minimalius CO2 srauto kokybės standartus, kad būtų išvengta rinkos susiskaidymo 29 . Standartizuojant turėtų būti sprendžiami tokie klausimai kaip sudėtis, grynumas, slėgis ir temperatūra. Be to, reikia bendrų gairių dėl „panašių medžiagų, atsitiktinai patekusių iš šaltinio, atsitiktinai patekusių surinkimo ar suleidimo proceso metu“, kurios gali būti įtrauktos į CO2 saugojimo leidimus 30 . Taip būtų palaikoma sąžininga rinka, nes būtų užtikrinta ekonominio efektyvumo ir rizikos pusiausvyra, mat skirtingo grynumo CO2 kainuoja skirtingai, ir kartu būtų išvengta didelio pavojaus aplinkai.

Anglies dioksido surinkimo įrenginiai, esantys atokiau nuo pramonės centrų ir saugyklų, ir mažesni teršėjai, kurių išmetamo CO2 kiekis nėra pakankamas, kad sudomintų transportuotojus, rizikuoja apskritai nepatekti į rinką, o tai gali labai pakenkti dekarbonizacijai. Reikia konkrečių sprendimų, kad būtų patenkinti tokių vietų ir pažeidžiamų regionų poreikiai, padidinta jų derybinė galia su tinklo operatoriais ir užtikrinta teisinga pertvarka, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Norint Europoje sukurti bendrąją CO2 rinką, reikalinga transportavimo infrastruktūra. Norint sukurti nediskriminacinę, atviros prieigos, skaidrią, daugiarūšio tarpvalstybinio CO2 transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą, reikia koordinuoti visą vertės grandinę, užtikrinti sutarčių ir kainų skaidrumą ir laiku išduoti leidimus.

Atsižvelgiant į potencialų šios rinkos dydį, kaip matyti iš analitinio darbo 31 , reikės specialios politikos ir reglamentavimo sistemos, kad būtų optimizuota jos plėtra ir užtikrintas suderinimas visoje Europoje, laikantis ES konkurencijos taisyklių.

Siekiant optimizuoti infrastruktūrai išleisto kapitalo naudą, būsimoje sistemoje taip pat reikės įvertinti sąveiką su elektros, dujų ir vandenilio sektoriais ir būsimą nepanaudotų pajėgumų poreikį, be kita ko, sudaryti galimo esamos infrastruktūros pertvarkymo ir panaudojimo CO2 srautams žemėlapį. Tikslas – užtikrinti sistemos integravimą ir skatinti ES energetikos sistemos lankstumą bei atsparumą. Toks tinklo planavimas visoje ES turėtų būti grindžiamas dalyvavimu, kaip tai daroma elektros ir dujų sektoriuose, kai suinteresuotieji subjektai teikia informaciją per konsultacijas. Siekdama remti ankstyvuosius (tarpvalstybinius) CO2 infrastruktūros projektus, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su pramonės atstovais, apsvarstys galimybę paskirti Europos koordinatorius, kurie spręstų tokius klausimus kaip tam tikri sunkumai ar vėlavimai ir teiktų informaciją, reikalingą tinkamai reglamentavimo sistemai kurti. Prie šio darbo prisidės Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumas, o JRC rems šį procesą savo darbu, susijusiu su visos Europos CO2 transportavimo infrastruktūros plėtra 32 .

Komisija numato: ·nuo 2024 m. pradėti parengiamuosius darbus, siekdama pasiūlyti galimo būsimo CO2 transportavimo reglamentavimo dokumentų rinkinį; bus svarstomi tokie klausimai kaip rinkos ir sąnaudų struktūra, tarpvalstybinis integravimas ir planavimas, techninis suderinimas ir paskatos investuoti į naują infrastruktūrą, trečiųjų šalių prieiga, kompetentingos reguliavimo institucijos, tarifų reguliavimas ir nuosavybės modeliai; ·nuo 2024 m. rengti pasiūlymą dėl ES masto CO2 transportavimo infrastruktūros planavimo mechanizmo, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumo suinteresuotųjų subjektų platforma. Atliekant su tinklo planavimu susijusį darbą ir svarstant dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių infrastruktūros poreikių prioritetus, taip pat bus vertinama, ar įmanoma CO2 transportavimo ir saugojimo reikmėms naudoti esamą infrastruktūrą (arba atitinkamai pakeisti jos paskirtį), ir kokie reglamentavimo pakeitimai būtų reikalingi tokiu atveju; ·nuo 2024 m., glaudžiai bendradarbiaudama su pramonės atstovais, apsvarstyti galimybę paskirti Europos koordinatorius, kurie remtų ankstyvąjį (tarpvalstybinių) infrastruktūros projektų rengimą; ·parengti išmetamųjų teršalų apskaitos taisykles, susijusias su ES ATLPS, kad būtų galima naudoti visas CO2 transportavimo priemones ir užtikrinti atsakomybę už nuotėkį; ·bendradarbiauti su Europos standartizacijos institucijomis, kad būtų nustatyti būtiniausi tinklo kodekse naudotini CO2 srautų standartai, taikytini visiems pramoninio anglies dioksido tvarkymo sprendiniams, be to, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, apsvarstyti gaires dėl atsitiktinai patekusių panašių medžiagų, kad būtų užtikrintas infrastruktūros ir kaupviečių vientisumas; ·per Tarptautinę jūrų organizaciją skatinti parengti visas būtinas saugaus CO2 transportavimo jūra gaires.

4.2.    Išmetamo CO2 surinkimas ir saugojimas, užuot išleidus jį į atmosferą

Taikant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijas CO2 surenkamas ir nuolat saugomas. Remiantis poveikio vertinimu, kuriuo grindžiamas ES komunikatas dėl 2040 m. klimato srities tikslo, CCS turi būti diegiamas plačiai, kad papildytų kitus švelninimo veiksmus, taikomus išmetamoms, visų pirma pramoninių procesų metu, ŠESD, kurių kiekį sunku sumažinti, ir padėtų iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.

Kaip ir taikant daugumą kitų pramoninio anglies dioksido tvarkymo būdų, jo pradinis etapas yra surinkti pramonės išmetamą CO2, kurio kiekį sunku sumažinti, užuot išleidus jį į atmosferą. ATLPS nustatyta anglies dioksido kaina skatina surinkti CO2, susidarantį dėl iškastinio kuro ir išsiskiriantį pramoninių procesų metu. Tikimasi, kad dėl naujausios reformos ši paskata dar labiau išaugs, nes didžiausias apyvartinių taršos leidimų skaičius nuolat mažėja, todėl numatoma, kad anglies dioksido kaina ES bus didelė.

Šiuo metu pramonės įmonės visoje ES svarsto strategines galimybes pertvarkyti savo gamybos procesus taip, kad jų grynasis išmetamas ŠESD kiekis būtų lygus nuliui, siekdamos sumažinti sąnaudas ir rinkai pasiūlyti mažo arba nulinio anglies dioksido pėdsako galutinių produktų. Pramonės sektoriai, kurių procesų metu išsiskiriančių ŠESD kiekį sunku sumažinti (pavyzdžiui, cemento), vis dažniau rengia investicinius planus, kuriais siekiama surinkti CO2, kad jis būtų panaudotas kurui ir (arba) cheminiams produktams gaminti(CCU) arba būtų nuolat saugomas (CCS) 33 .

Investavimo sprendimai priklauso nuo mažo arba nulinio anglies dioksido pėdsako galutinių produktų rinkų plėtros ir visos CO2 vertės grandinės, kurioje konkurencingomis kainomis siūlomos surinkimo, transportavimo, naudojimo ar saugojimo paslaugos, prieinamumo.

Komisija sieks, kad iki 2026 m. būtų sukurta ES CO2 paslaugų telkimo platforma, kuri padėtų CO2 surenkančioms įmonėms pirkti CO2 vertės grandinės paslaugas. Taip siekiama lengviau suderinti saugyklų paklausą ir jų prieinamumą laiko ir vietos požiūriu ir kartu padėti užtikrinti saugyklų pasiūlą talpos ir įperkamumo požiūriu 34 . Ši platforma taip pat galėtų užtikrinti sutarčių sudarymo ir viešųjų pirkimų skaidrumą bei suteikti transportavimo ir saugojimo paslaugų teikėjams informacijos apie infrastruktūros planavimą. Tai ypač aktualu mažesnę derybinę galią turinčioms surinkimo įmonėms.

Taikant anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas, CO2 reikia ne tik surinkti, bet ir nuolat jį saugoti. Norint plėtoti saugyklas, kad būtų pasiektas 2030 m. įleidimo pajėgumo tikslas, reikės leidimus išduodančių institucijų paramos ir dialogo su jomis. Paraiškų dėl saugojimo leidimų nagrinėjimo procesas vyksta tik keturiose valstybėse narėse 35 , tačiau aštuonios valstybės narės numato, kad jau nuo 2025 m. iš viso bus surenkama 15,2 mln. tonų CO2 per metus, o tai rodo, kad iki 2030 m. būtina turėti veikiančius CO2 saugojimo pajėgumus 36 .

Tai rodo, kaip svarbu, kad prašymų išduoti leidimą teikėjai ir kompetentingos institucijos parengiamuoju strateginių nulinio balanso CO2  saugojimo projektų etapu kuo anksčiau pradėtų bendradarbiauti, ir kad reikia papildomų ekonominių paskatų, būtų identifikuota ir įrengta daugiau saugojimo pajėgumų. Taip pat bus svarbu, kad visos valstybės narės, atsižvelgdamos į Komisijos rekomendacijas, galutiniuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose užbaigtų surinkimo poreikių ir saugojimo galimybių analizę 37 .

Ypatingos svarbos CO2 saugojimo infrastruktūros plėtojimas yra ekonomiškai pagrįstas ne tik siekiant neatidėliotino tikslo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį per ateinančius dešimtmečius, nes jis gali prisidėti prie neigiamo išmetamųjų teršalų balanso visoje ekonomikoje net ir po 2050 m. Pirmiausia valstybės narės turėtų pripažinti ir remti saugyklas ir su jomis susijusią surinkimo ir transportavimo infrastruktūrą kaip nulinio balanso strateginius projektus pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, kad įleidimo pajėgumą būtų galima naudoti išmetamam CO2, kurio kiekį sunku sumažinti, tvarkyti. Taip būtų skatinami pramoninio anglies dioksido tvarkymo vertės grandinės klasteriai, kurių tikslas – sutelkti pradinius surinkto anglies dioksido kiekius ir taip sumažinti investavimo į saugyklas riziką.

Siekdamos sumažinti pradines investuotojų į saugyklas išlaidas, valstybės narės gali apsvarstyti galimybę telkti iš CO2 saugyklų operatorių reikalaujamą finansinę garantiją, kurios forma – rinkliava už saugomo CO2 kiekį, atsižvelgiant į tai, kad CO2 saugojimas yra mažiau rizikingas nei, pavyzdžiui, angliavandenilių gavyba 38 .

Išsamios išmetamo CO2 kiekio mažinimo veiksmų gairės turėtų būti bendrai rengiamos ir įgyvendinamos sektorių lygmeniu, atsižvelgiant į pramoninių procesų sudėtingumą. Tinkama platforma sektorinėms veiksmų gairėms rengti, jei jos apima pramoninį anglies dioksido tvarkymą, yra dalijimosi žiniomis apie pramoninius anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo projektus platforma.

Remiantis poveikio vertinimo, kuriuo grindžiamas 2040 m. klimato srities tikslas, modeliavimu, 2040 m. Europos ekonominėje erdvėje metinis CO2 įleidimo į geologines saugyklas pajėgumas turėtų būti padidintas bent iki 250 mln. tonų CO2 per metus 39 . Tam ES turi nustatyti ir plėtoti savo galimus CO2 saugojimo pajėgumus ir užtikrinti, kad CO2 transportavimo ir saugojimo infrastruktūros pajėgumai būtų didinami taip, kad atitiktų didėjančius pramoninio surinkimo ir saugojimo poreikius po 2030 m.

Todėl Komisija pradės rengti ES masto investicijų į potencialias CO2 saugyklas atlasą. Įvertinusi duomenų poreikius ir turimus žmogiškuosius bei finansinius išteklius, Komisija, remdamasi Europos geologinių tyrimų duomenimis, parengs skaitmeninį požeminio CO2 saugojimo aprašą 40 . Kiekviena potenciali saugykla bus paženklinta pagal jos parengtumo lygį ir suderinta su viešais duomenimis, kad būtų galima greičiau nustatyti ir įvertinti saugojimo pajėgumus 41 .

EEE geologijos tarnybos turėtų būti aprūpintos ištekliais ir gebėti kaupti visas turimas žinias apie podirvį. Jei įmanoma, tai turėtų būti techninė informacija, pavyzdžiui, gręžinių mėginiai, geofizinės charakteristikos, seisminiai duomenys iš angliavandenilių gavybos vietų ir ankstyvųjų CO2 saugyklų. Investuotojai turėtų galėti naudotis šiuo atlasu, kad nustatytų saugojimo galimybes kaip CO2 vertės grandinių dalį.

Be to, reikia aiškiai nustatyti CO2 saugojimo leidimų išdavimo procedūras, užtikrinti jų skaidrumą ir palyginamumą visoje ES. Komisija padės valstybėms narėms įgyvendinti pripažintus nulinio balanso strateginius projektus, skirtus pramoniniam anglies dioksido tvarkymui, be kita ko, spręsti skirtingose CO2 vertės grandinėse veikiančių veiklos vykdytojų atsakomybės rizikos klausimą.

Remdamasi strateginėmis vietovėmis, kuriose iki 2030 m. bus užtikrinti pirmieji 50 mln. tonų per metus saugojimo pajėgumai, Komisija parengs CO2 saugojimo leidimų išdavimo gaires. Jose bus suderintas konkrečios vietovės lankstumas ir investicijų nuspėjamumas siekiant palengvinti ir paspartinti CO2 saugyklų diegimą.

Komisija numato: ·kartu su valstybėmis narėmis ne vėliau kaip 2026 m. pradžioje sukurti CO2 transportavimo ar saugojimo paslaugų paklausos vertinimo ir telkimo platformą, kad būtų galima suvesti CO2 tiekėjus su saugojimo ir transportavimo paslaugų teikėjais ir užtikrinti sutarčių ir viešųjų pirkimų skaidrumą; ·bendradarbiaujant su EEE geologijos tarnybomis, iki 2026 m. pradžios sukurti ir pateikti investicijų į potencialias CO2 saugyklas atlasą, pagrįstą bendru saugyklų parengtumo lygio formatu; ·naudotis dalijimosi žiniomis apie pramoninius anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo projektus platforma ir kartu su pramonės atstovais rengti sektorines pramoninio anglies dioksido tvarkymo veiksmų gaires; ·kartu su valstybėmis narėmis iki 2025 m. parengti išsamias leidimų vykdyti nulinio balanso strateginius CO2 saugojimo projektus išdavimo gaires, visų pirma susijusias su: oveiklos vykdytojų atsakomybės perdavimu kompetentingoms institucijoms ir atitinkamais finansinės garantijos bei finansinių mechanizmų reikalavimais; oleidimų išdavimo reikalavimų ir rizika pagrįstų metodų skaidrumu, kad saugyklų operatoriams būtų lengviau priimti galutinius investavimo sprendimus. Valstybės narės turėtų: ·į savo atnaujintus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus įtraukti surinkimo poreikių ir saugojimo pajėgumų (galimybių) vertinimą ir nustatyti veiksmus, kuriais būtų remiamas CCS vertės grandinės diegimas; ·iki 2025 m. užtikrinti, kad būtų nustatytos skaidrios procedūros, pagal kurias prašymų išduoti saugojimo leidimą teikėjai galėtų bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis parengiamuoju etapu; ·nuo 2024 m. pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą remti bendrų nulinio balanso strateginių projektų rengimą ir įgyvendinimą, kad būtų sukurtos vientisos anglies dioksido surinkimo, transportavimo ir saugojimo vertės grandinės, taip pat ir tarpvalstybinės; ·ne vėliau kaip iki 2025 m. sudaryti sąlygas savo geologijos tarnyboms teikti turimus duomenis ir kaupti naujus duomenis, kad galėtų prisidėti prie EEE masto investicijų į potencialias CO2 saugyklas atlaso sukūrimo.

4.3.    CO2 absorbavimas iš atmosferos

Pramoninio anglies dioksido absorbavimo vertės grandinės yra labai svarbios siekiant anglies dioksido poveikio neutralumo tikslo, įtvirtinto Europos klimato teisės akte 42 . Norint iki 2050 m. pasiekti, kad visoje ekonomikoje išmetamas grynasis ŠESD kiekis būtų lygus nuliui, ES gali prireikti anglies dioksido absorbavimu kompensuoti apie 400 mln. tonų CO2 ekvivalento liekamąjį ŠESD išsiskyrimą sektoriuose, kuriuose jų kiekį sunku sumažinti, pavyzdžiui, žemės ūkyje, aviacijoje ir tam tikrų šakų pramonėje 43 . Gamtinio anglies dioksido absorbavimo sprendiniai bus labai svarbūs, tačiau jų nepakaks. Šiam tikslui pasiekti taip pat reikės pramoninio anglies dioksido absorbavimo.

Vykdant pramoninį anglies dioksido absorbavimą, grindžiamą CCS technologija, CO2 surenkamas tiesiai iš atmosferos (DACCS) arba surenkamas biogeninis CO2, išmetamas iš elektrinių ar vykdant pramoninius procesus (BioCCS), ir jis nuolat saugomas, priešingai nei taikant nenuolatinio absorbavimo sprendimus, tokius kaip miškų atkūrimas, anglies dioksido sekvestracija dirvožemyje ar biologinės statybinės medžiagos. Tačiau pramoninis anglies dioksido absorbavimas yra brangus, jam reikia daug energijos (DACCS) arba daug gamtos išteklių (BioCCS) ir jei šie klausimai nebus tinkamai sprendžiami, gali kilti susirūpinimas dėl tvarumo. Norint diegti tiek nuolatinį, tiek nenuolatinį anglies dioksido absorbavimą, reikalingos paskatos, kuriomis būtų atsižvelgta į jų ypatumus.

Šiuo metu pramoniniam anglies dioksido absorbavimui netaikoma nei ES ATLPS direktyva, nei Pastangų pasidalijimo reglamentas 44 ar Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamentas 45 . Kadangi ES ATLPS nepripažįstamas neigiamas išmetamųjų teršalų kiekis, ES anglies dioksido rinkos kaina neskatinamas biogeninio ir atmosferinio CO2 surinkimas ir saugojimas ir vienintelė ES lygmens paskata šiuo metu yra Inovacijų fondo lėšos. Atsižvelgiant į tai, investavimo sprendimai dėl tokio pobūdžio veiklos daugiausia priklauso nuo valstybės subsidijų arba savanoriškų anglies dioksido rinkų. Savanoriška ES anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema, kurioje atsižvelgiama į anglies dioksido absorbavimo veiklos gyvavimo ciklo metu išmetamus teršalus, padės sutelkti finansavimą, kartu užtikrinant anglies dioksido absorbavimo aplinkosauginį naudingumą, tačiau svarbu, kad Komisija įvertintų, kaip geriausiai skatinti pramoninį anglies dioksido absorbavimą galiojančiais ES teisės aktais arba naujomis priemonėmis.

Kadangi anglies dioksido absorbavimas bus labai svarbus siekiant 2040 m. tikslo ir poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m., prireikus būtų galima apsvarstyti galimybę nustatyti konkrečius anglies dioksido absorbavimo tikslus, atsižvelgiant į bendrą ES grynojo išmetamo ŠESD kiekio sumažinimo iki 2040 m. tikslą.

Teisėkūros institucijos jau įpareigojo Komisiją iki 2026 m. įvertinti, ar ir kaip iš atmosferos absorbuotas ir saugiai bei nuolat saugomas CO2 galėtų būti įtraukiamas į apskaitą ir prekybą apyvartiniais taršos leidimais 46 . Tai turi būti pasiekta nekompensuojant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą, visų pirma kalbant apie tausiai išgaunamos biomasės naudojimą BioCCS vykdyti.

Tai būtų galima padaryti įtraukiant pramoninį anglies dioksido absorbavimą į ES ATLPS (bendroji rinka, kurioje su apribojimais arba be apribojimų leidžiama užtikrinti pramoninį anglies dioksido absorbavimą, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai atsisakyti apyvartinių taršos leidimų) arba sukuriant atskirą tokiam absorbavimui skirtą atitikties mechanizmą, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusį su ES ATLPS. Taigi, taip būtų sukurtos kaina pagrįstos paskatos pramoniniu būdu absorbuoti anglies dioksidą.

Iš pradžių vienas iš pagrindinių uždavinių būtų pašalinti didelį dabartinį skirtumą tarp vyraujančios anglies dioksido kainos ir CO2 absorbavimo taikant pramoninius sprendinius sąnaudų. Nors kai kurių BioCCS įrenginių sąnaudos gali būti nedaug didesnės nei naudojant iškastinį kurą ir procesų metu išsiskiriančio CO2 surinkimo ir nuolatinio saugojimo sąnaudos 47 , kitų rūšių absorbavimo, pavyzdžiui, tiesioginio anglies dioksido surinkimo iš oro ir saugojimo, apskaičiuotos būsimos sąnaudos svyruoja nuo 122 iki 539 EUR už toną CO2 48 , t. y. gerokai viršija dabartinę ATLPS kainą. Todėl vien integravimas į ES ATLPS kainų nustatymo sistemą gali būti nepakankama paskata vykdyti pramoninį absorbavimą. Ankstyvuoju diegimo etapu reikės papildomos paramos, kad būtų paspartintas technologinis mokymasis ir dar labiau sumažintos sąnaudos. Šiomis aplinkybėmis taip pat būtų svarbu išnagrinėti valstybių narių vaidmenį plėtojant pramoninį anglies dioksido absorbavimą.

Kartu bus svarbu paspartinti mokslinius tyrimus, plėtrą ir demonstracinę veiklą, kad būtų tobulinamos naujos anglies dioksido absorbavimo technologijos ir mažinamos jų sąnaudos. Kadangi skirtingos absorbavimo technologijos yra nevienodai brandžios, reikės specialiai pritaikytų programų, kuriomis būtų galima vadovautis plėtojant šias technologijas. Komisija pasinaudos esamomis priemonėmis, kad paremtų pramoninio anglies dioksido absorbavimo technologijas. Konkrečiai programa „Europos horizontas“ bus skirta moksliniams tyrimams, kuriais siekiama didinti absorbavimo, ypač tiesioginio surinkimo iš oro, technologijų, efektyvumą ir įgyvendinamumą, taip pat jų komercializavimui ir diegimui rinkoje, remiant Europos inovacijų tarybai. Inovacijų fondas toliau rems švarias technologijas, kurios padės didinti anglies dioksido absorbavimo mastą.

Komisija numato: ·įvertinti bendrus anglies dioksido absorbavimo tikslus, atitinkančius ES 2040 m. klimato srities tikslą ir tikslą iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o vėliau – neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį; ·parengti galimas politikos priemones ir paramos mechanizmus, skirtus pramoniniam anglies dioksido absorbavimui, įskaitant tai, ar ir kaip jį įtraukti į ES ATLPS; ·tuo pat metu programos „Europos horizontas“ ir Inovacijų fondo lėšomis skatinti ES mokslinius tyrimus, inovacijas ir ankstyvą demonstravimą, susijusius su naujomis pramoninėmis CO2 absorbavimo technologijomis.

4.4.    Surinkto CO2 naudojimas kaip pramoninės gamybos ištekliaus vietoj iškastinio kuro

Kitas svarbus ir novatoriškas pramoninio anglies dioksido tvarkymo vertės grandinės aspektas yra CO2 surinkimas ir perdirbimas pažangiesiems sintetiniams degalams, cheminiams produktams, polimerams, baltymams ar mineralinėms medžiagoms gaminti. Juo taip pat prisidedama prie žiedinės ekonomikos modelio, o jis pagal klimato srities veiksmų programą iki 2040 m. taps dar svarbesnis. Cheminių produktų ir kitų medžiagų gamyboje vis dar naudojama daug iškastinių žaliavų. Palaipsniui jas pakeis alternatyvios žaliavos, pavyzdžiui, tvari biomasė, perdirbtos atliekos ir surinktas CO2 49 . Taigi, pakeičiant iškastines žaliavas surinktu anglies dioksidu galima prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, energetinio saugumo ir ES savarankiškumo.

Be to, CCU skatina pramonės simbiozę ir geresnį procesų integravimą pramonės klasteriuose. Todėl su CCU susijusi infrastruktūra turėtų būti įgyvendinama decentralizuotai, sujungiant pramoninių išmetamųjų teršalų šaltinius su gamybos vietomis vertės grandinėse vietos lygmeniu, nebūtinai naudojant didelę CO2 transportavimo infrastruktūrą. Kad būtų galima naudoti CCU technologijas, taip pat reikia prieigos prie vandenilio. Todėl, siekiant skatinti dekarbonizaciją, svarbus vaidmuo gali tekti CCU ir vandenilio tinklų sinergijai. Tačiau šių CO2 panaudojimo technologijų nauda dar nėra visiškai pripažinta, kaip ir tai, ar jos galėtų būti šaltinis anglies, kuria galima pakeisti iškastinio kuro anglį tam tikruose nuo anglies priklausomuose ES ekonomikos sektoriuose. Vertinant tai, kokią visapusišką naudą klimatui duoda kiekviena CCU technologija, teikianti alternatyvą iškastiniam produktui, reikės atsižvelgti į šio energijai imlaus proceso energijos sąnaudas.

Teisės aktais remiami tam tikri surinkto CO2 naudojimo produktuose būdai 50 . Šiomis taisyklėmis skatinama vietoj iškastinio kuro pagrindiniuose sektoriuose pradėti naudoti taikant CCU technologiją pagamintą kurą, numatant apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad išmetamas ŠESD kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikalaujama.

ATLPS direktyvoje numatyta, kad 2024–2030 m. orlaivių naudotojams nemokamai bus suteikta ne daugiau kaip 20 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurie bus skirti padengti likusiam kainų skirtumui, susijusiam su nebiologinės kilmės degalų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir tvarių alternatyviųjų degalų diegimu 51 . „ReFuelEU Aviation“ taisyklėmis 52 taip pat reikalaujama, kad nuo 2030 m. nebiologinės kilmės degalai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių apimtų ir sintetinius degalus, pagamintus naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją taikant CCU technologiją. Panašiai Reglamente dėl iniciatyvos „FuelEU Martime“ 53 nustatyta speciali skatinamoji tvarka, kuria siekiama remti nebiologinės kilmės kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą 54 . Siekiant išvengti dvigubo būdingojo išmetamo anglies dioksido kiekio apskaičiavimo, toks taikant CCU technologiją pagaminto kuro naudojimas taip pat bus pripažįstamas ES ATLPS.

2023 m. peržiūrėtoje ES ATLPS direktyvoje taip pat pripažįstamas anglies dioksido saugojimo tam tikrų rūšių produktuose nuolatinumas. Komisija rengia deleguotąjį aktą, kuriame bus apibrėžtos sąlygos, kuriomis gali būti pripažintas nuolatinis saugojimas, kad nuolatiniam CCU ir CCS būtų nustatytos vienodos sąlygos ATLPS. Su ES ATLPS deranti ES anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema suteiks galimybę sertifikuoti anglies dioksido kiekį, absorbuotą vykdant pramoninę veiklą, kai atmosferinis ar biogeninis anglies dioksidas išsaugomas produktuose tokiu būdu, kad nebūtų vėl išmestas į atmosferą.

Tačiau reikia papildomų priemonių, kad būtų pripažinta galima nauda klimatui, kai iš surinkto CO2 gaunama tvari anglis vietoj iškastinės anglies naudojama kitoms reikmėms. Chemijos pramonėje surinktas CO2 galėtų būti naudojamas kaip žaliava vietoj iškastinių žaliavų, pavyzdžiui, gaminant polimerus, plastikus, tirpiklius, dažus, ploviklius, kosmetikos gaminius ir vaistus. Šiuo metu skaičiuojama, kad vien Europos chemijos sektoriuje per metus reikia apie 125 mln. tonų anglies, arba apie 450 mln. tonų CO2 ekvivalento, iš kurių daugiau kaip 90 proc. sudaro iškastinė anglis 55 .

Labai svarbu skatinti tvarius anglies ciklus ir gerokai sumažinti chemijos pramonės priklausomybę nuo iškastinių žaliavų bei naudoti tvarius anglies šaltinius tuose sektoriuose, kuriuose jų labiausiai reikia ir kuriuose galima pasiekti didžiausią naudą klimatui. Tai galima padaryti remiant žiedinius modelius, pasitelkiant žiedinę ir tvarią ES bioekonomiką ir skatinant naudoti surinktą CO2 kaip naują anglies išteklų, kartu atsižvelgiant į susijusius energijos poreikio ir sąnaudų iššūkius.

Kad CCU technologijos atliktų svarbų vaidmenį ES ekonomikoje, reikia identifikuoti ir pašalinti esamas struktūrines problemas ir reguliavimo kliūtis, trukdančias diegti CCU technologijas. Reikia sukurti CCU sistemą, pagal kurią būtų galima stebėti kelių šimtų milijonų tonų CO2 šaltinius, transportavimą ir naudojimą. Ji turėtų užtikrinti aplinkosauginį naudingumą, įskaitant atsakomybę už CO2 nuotėkį, ir sukurti kainų paskatą, kuri tiksliai atspindėtų sprendinio naudą klimatui visoje pramoninio anglies dioksido tvarkymo vertės grandinėje.

Kad sistema būtų efektyvi ir veiksminga, ji turi būti grindžiama tvirta ir skaidria apskaitos sistema, kuri kiekvienam veiklos vykdytojui vertės grandinėje suteiktų aiškią ir tiesioginę paskatą imtis veiksmų, kurie nepriklausytų nuo kitų pradinės ar galutinės grandies veiklos vykdytojų veiksmų.

Atliekant 2026 m. ES ATLPS peržiūrą bus vertinami keli klausimai, įskaitant tai, ar ES ATLPS apskaitos sistema užtikrinama, kad į apskaitą būtų įtrauktas visas išmetamųjų teršalų kiekis ir išvengiama dvigubos apskaitos, kai surinktas CO2 naudojamas produktuose, kurie ATLPS kontekste nelaikomi nuolatiniais. Joje bus vertinama, ar CO2, galintis išsiskirti iš nenuolatinių CCU produktų ir kuro, į apskaitą turėtų būti įtraukiamas išmetimo į atmosferą metu (galutinės grandies apskaita), ar tada, kai CO2 iš pradžių surenkamas (pradinės grandies apskaita).

Atliekant 2026 m. ES ATLPS peržiūrą taip pat bus įvertintos galimybės į ES ATLPS įtraukti komunalinių atliekų deginimo įrenginius ir kitus atliekų tvarkymo procesus, ypač sąvartynus, atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, aplinkosauginį naudingumą ir suderinamumą su žiedinės ekonomikos ir Atliekų direktyvos tikslais 56 . Visų pirma būtų įvertinta, ar, įtraukus šiuos sektorius į ES ATLPS, būtų pripažinta, kad nenuolatinis CCU yra būdas sumažinti įsipareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų nustatant galutinės grandies išmetamųjų teršalų kainas.

Komunikate dėl tvarių anglies ciklų 57 taip pat nustatytas tikslas iki 2030 m. pasiekti, kad 20 proc. chemijos ir plastiko gaminiuose naudojamos anglies būtų gaunama iš tvarių neiškastinių šaltinių. Šiam tikslui pasiekti reikia kartu su chemijos pramone parengti būdų, kaip gamyboje iškastinė anglis galėtų būti pakeista anglimi iš tvarių šaltinių, planą.

Šiems tikslams pasiekti reikės remti naujoviškas technologijas, kuriomis iš atmosferos ar pramonės atliekų srautų surenkamas CO2 ir iš teršalo paverčiamas vertingu ištekliumi. Surinktą CO2 galima paversti įvairiais tvariais produktais, įskaitant degalus, cheminius produktus, mineralines medžiagas ar baltymus.

Tokia parama turėtų būti teikiama visų technologinės parengties lygių technologijoms. Ji turėtų būti grindžiama programa „Europos horizontas“, skirta bandomiesiems moksliniams tyrimams, Europos inovacijų tarybos parama, skirta tam tikrą brandos lygį jau pasiekusioms CCU technologijoms, ir Inovacijų fondo parama, skirtu ikiprekybiniams projektams, kurie gali būti plečiami.

Komisija numato: ·kartu su pramonės atstovais įvertinti paklausos didinimo galimybes, siekiant padidinti anglies iš tvarių šaltinių kaip ištekliaus naudojimą pramonės sektoriuose, visapusiškai atsižvelgiant į būsimą Komisijos biotechnologijų ir jomis pagrįstos gamybos iniciatyvą; ·naudotis dalijimosi žiniomis apie pramoninius anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo projektus platforma, siekiant kartu su pramonės sektoriais parengti konkretiems sektoriams skirtas CCU veiksmų gaires; ·parengti nuoseklią sistemą, pagal kurią į apskaitą būtų įtraukiama visa pramoninio anglies dioksido tvarkymo veikla, tiksliai atspindinti naudą klimatui visose jos vertės grandinėse, ir skatinti diegti novatoriškas ir tvarias nuolatinio ir nenuolatinio CCU technologijas, kartu šalinant kliūtis.

5.Pramoniniam anglies dioksido tvarkymui palankios aplinkos kūrimas

Norint išnaudoti visą pramoninio anglies dioksido tvarkymo potencialą, reikia sudaryti palankias sąlygas plėtoti kiekvieną anglies dioksido vertės grandinės elementą. Tai reiškia ne tik tinkamą reglamentavimą, bet ir investicijas bei finansavimą, skirtus tiek moksliniams tyrimams, tiek inovacijoms, tiek ankstyvam diegimui. Norint, kad investuotojai būtų užtikrinti, o ekonominiai modeliai – perspektyvūs, reikia, kad visuomenė suprastų pramoninio anglies dioksido tvarkymo sprendinius ir apie juos žinotų. Galiausiai, kadangi pramoninio anglies dioksido tvarkymo mastui didinti labai svarbus yra tarpvalstybinis aspektas, tarptautinis bendradarbiavimas bus būtinas siekiant kuo labiau padidinti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą Europoje ir už jos ribų.

5.1.    Investavimas į perėjimą prie švarios anglies ir jo finansavimas

Siūlomam Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslui – iki 2030 m. užtikrinti 50 mln. tonų metinį CO2 saugojimo pajėgumą – pasiekti reikia maždaug 3 mlrd. EUR investicijų į anglies dioksido saugyklas, priklausomai nuo geologinių saugyklų vietos ir talpos 58 . Be to, Komisijos ataskaitoje apskaičiuota, kad investicijų į transportavimo vamzdynais ir laivais infrastruktūrą, susijusią su Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslu, poreikis iki 2030 m. sieks apie 6,2–9,2 mlrd. EUR 59 . Galiausiai apskaičiuota, kad CO2 surinkimo iš sutelktosios taršos šaltinių sąnaudos, priklausomai nuo pramonės šakos, surinkimo technologijos ir CO2 koncentracijos, svyruoja nuo 13 iki 103 EUR už toną CO2. Be to, Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumui pramonės suinteresuotųjų subjektų parengtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad iki 2030 m. šiuo metu anonsuotiems CCS projektams iš viso trūks 10 mlrd. EUR 60 .

Komisija apskaičiavo, kad po 2030 m., norint pasiekti 2040 ir 2050 m. tikslus, kaip nustatyta ES komunikate dėl 2040 m. klimato srities tikslo, 2050 m. investicijų į CO2 transportavimo infrastruktūrą poreikis sieks nuo 9,3 iki 23,1 mlrd. EUR.

Nepaisant didėjančio investicijų poreikio, Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumo ataskaitoje tikimasi, kad po 2030 m. pradės formuotis komerciškai perspektyvi rinka, kurioje investuotojai galės uždirbti konkurencingą investuoto kapitalo grąžą, pagrįstą ES anglies dioksido kaina. Kad CCS projektai taptų komerciškai perspektyvūs, svarbiausias bus ES ATLPS anglies dioksido kainos signalas, nustatytas atsižvelgiant, viena vertus, į CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo sąnaudas ir, kita vertus, į to paties CO2 kiekio išmetimo kainą.

Be to, norint sudaryti palankesnes sąlygas investuoti, reikėtų nustatyti tarifus, naujas finansavimo priemones, garantijas ir rizikos priemones. Galiausiai šie investicijų poreikiai nustatyti atsižvelgiant į numatomą ekstrapoliuotą teorinį surinkto CO2 rinkos potencialą ES (360–790 mln. tonų CO2), kuris nuo 2030 m. galėtų sukurti 45–100 mlrd. EUR bendrą ekonominę vertę būsimoje CO2 vertės grandinėje ES ir padėti sukurti 75 000–170 000 darbo vietų 61 .

Laikotarpiu iki 2030 m. papildoma ES ir nacionalinio lygmens parama, įskaitant investicijas į reikiamų įgūdžių ugdymą, yra labai svarbi kuriant ir plėtojant pramoninio anglies dioksido tvarkymo sprendinius. Pirmieji tokio pobūdžio pramoninio anglies dioksido tvarkymo projektai yra brangūs, o galutiniai investavimo sprendimai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tai apima galimybę derinti viešąjį ir privatųjį finansavimą. Be to, siekiant padėti pagrindą galutiniams investavimo sprendimams, reikia koordinavimo tarp tokių projektų rengėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma energetikos ir transporto srities veiklos vykdytojų.

Šiuo metu tebėra prieinami tarpiniai dotacijų finansavimo mechanizmai, įskaitant ES ATLPS inovacijų fondą, kad būtų galima skirti tam tikrą finansavimą atrinktiems novatoriškiems didelio masto CO2 projektams įgyvendinti. Iki šiol iš Inovacijų fondo pagal ES ATLPS direktyvą parama skirta 26 didelio ir nedidelio masto CCS ir CCU projektams – jiems skirta daugiau kaip 3,3 mlrd. EUR dotacijų.

Europos energetikos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) yra dar vienas svarbus ES paramos mechanizmas, skirtas tarpvalstybiniams energetikos ir transporto infrastruktūros projektams plėtoti. Iki šiol pagal EITP bendro intereso CO2 projektams skirta apie 680 mln. EUR 62 . Ekonomiškai perspektyviems CCS ir CCU projektams iš esmės taip pat gali būti skiriamas rinka pagrįstas finansavimas iš „InvestEU“ fondo 63 .

Be to, valstybės narės gali pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, kad paremtų investicijas į anglies dioksido surinkimą 64 . Kalbant apie valstybės pagalbą pramoninio anglies dioksido tvarkymo sprendiniams remti, Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse 65 ir Bendrajame bendrosios išimties reglamente 66 numatytos sąlygos, kuriomis valstybės pagalba investicijoms į CCS ir CCU būtų leistina. CCS taip pat įtrauktas į ES tvaraus finansavimo taksonomiją – klasifikavimo sistemą, sukurtą siekiant nustatyti ir apibrėžti ekonominę veiklą, kuri laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria 67 . Europos investicijų bankas įtraukė anglies dioksido surinkimą ir saugojimą į 45 mlrd. EUR vertės finansavimo paketą, skirtą Žaliojo kurso pramonės planui remti 68 .

Siekdamos sumažinti anglies dioksido kainos ir pramoninio anglies dioksido tvarkymo projektų sąnaudų atotrūkį, valstybės narės gali siūlyti sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumo, pagal kurias subsidijomis būtų padengiamas anglies dioksido referencinės kainos ir sutartos vykdymo kainos, atspindinčios tikrąsias projekto sąnaudas, skirtumas 69 . Šis paramos būdas leidžia projektų rengėjams numatyti pajamų srautus ir yra geras sprendimas investicijų rizikai sumažinti.

Kad CCS projektai taptų komerciškai perspektyvūs ir stambūs nulinio balanso strateginiai projektai pajudėtų iš pradinio etapo, svarbiausias bus ES ATLPS anglies dioksido kainos signalas, nustatytas atsižvelgiant, viena vertus, į CO2 surinkimo, transportavimo ir saugojimo sąnaudas ir, kita vertus, į to paties CO2 kiekio išmetimo kainą.

Tais atvejais, kai reikia viešosios paramos, Inovacijų fonde būtų galima numatyti ES masto mechanizmą paslauginiams aukcionams remti, kuris leistų EEE šalims iš savo nacionalinio biudžeto skirti paramą jų teritorijoje vykdomiems projektams naudojantis ES masto aukcionų mechanizmu. Taip būtų galima paspartinti projektų įgyvendinimą bendrojoje rinkoje ir nustatyti konkurencingiausius ir aplinkai naudingiausius projektus, laikantis valstybės pagalbos taisyklių ir turint pakankamai konkuruojančių nacionalinių projektų. Pagal Inovacijų fondo bandomąjį aukcioną, skirtą vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybai ES, pirmą kartą pradėtas taikyti konkurencinis pasiūlymų teikimo mechanizmas 70 . Norėdamos dalyvauti bendruose paramos mechanizmuose, suinteresuotosios šalys turi laikytis pranešimų apie valstybės pagalbą teikimo proceso 71 .

Be to, sėkmingas bendriems Europos interesams svarbių baterijų ir vandenilio projektų patvirtinimas parodė, kad glaudus bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir įmonėmis, norinčiomis imtis plataus užmojo novatoriškų ar atvirų infrastruktūros projektų, duoda gerų rezultatų įgyvendinant sudėtingus tarpvalstybinius integruotus projektus, kurie yra svarbūs, nes padeda siekti ES tikslų.

2023 m. spalio mėn. Komisija įsteigė Jungtinį bendriems Europos interesams svarbių projektų forumą (JEF-IPCEI), kurio tikslas – identifikuoti ES ekonomikai strategiškai svarbias technologijas, kurios galėtų būti tinkamos įgyvendinant būsimus bendriems Europos interesams svarbius projektus, ir nustatyti jų prioritetus 72 . Todėl valstybės narės gali pasinaudoti JEF-IPCEI, kuriame dalyvauja valstybių narių ir Komisijos tarnybų ekspertai, kaip platforma, skirta koordinuotai ir skaidriai atrinkti ir parengti galimam bendriems Europos interesams svarbiam projektui pramoninio anglies dioksido tvarkymo srityje.

Komisija numato: ·nuo 2024 m. kartu su valstybėmis narėmis skaidriai ir koordinuotai rengti galimą bendriems Europos interesams svarbų CO2 transportavimo ir saugojimo infrastruktūros projektą, pasitelkiant JEF-IPCEI. Kad galėtų kuo greičiau pradėti procesą, pasinaudoti esama Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumo platforma, kad užtikrintų gerą koordinavimą, nustatytų tvarkaraštį, stebėtų pažangą ir išlaikytų projekto tempą. Apsvarstyti galimybę sukurti specialią aukšto lygio platformą darbui po 2030 m.; ·iki 2025 m. įvertinti, ar tam tikri CO2 surinkimo įrenginiai, pavyzdžiui, cemento ar kalkių gamybos įrenginiai, yra pakankamai brandūs ir ar galima tikėtis pakankamos konkurencijos, kad nuo projektams skiriamų dotacijų paramos būtų galima pereiti prie rinka grindžiamų finansavimo mechanizmų, pavyzdžiui, konkursinių paslauginių aukcionų, siūlomų Inovacijų fondo; ·nuo 2024 m. bendradarbiauti su Europos investicijų banku dėl CCS ir CCU projektų finansavimo; ·sudaryti sąlygas lengviau patenkinti investicijų į pramoninį anglies dioksido tvarkymą poreikį iki 2040 ir 2050 m., be kita ko, sumaniai panaudojant viešąjį finansavimą privačiosioms investicijoms pritraukti.

5.2.    Visuomenės informuotumas

Kadangi pramoninio anglies dioksido tvarkymo infrastruktūros projektai yra būtini, kad Europa pasiektų nulinio balanso tikslą, ir jiems reikės viešojo finansavimo bent pradiniame diegimo etape, labai svarbu, kad valstybės narės skatintų ir remtų įtraukias, moksliškai pagrįstas ir skaidrias diskusijas apie visas pramoninio anglies dioksido tvarkymo technologijas. Be to, užtikrinant socialines, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos priemones bus labai svarbu remti atsakingą įgyvendinimą ir visuomenės pritarimą. Valdžios institucijos, projektų rengėjai, NVO ir pilietinė visuomenė turėtų dalyvauti prieš formuojant politiką ir įgyvendinant projektus, jų metu ir po jų įgyvendinimo. Labai svarbu aktyviai įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, kad tai nebūtų vienpusis informavimo procesas, ir apsvarstyti galimybę atsilyginti vietos gyventojams už anglies dioksido tvarkymo infrastruktūros įrengimą.

Remdamosi nustatytais dekarbonizacijos tikslais, valstybės narės turėtų įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, dirbančius rengiant nacionalines pramoninio anglies dioksido tvarkymo strategijas. Tokiose diskusijose turėtų būti ne tik skatinama nacionalinė diskusija dėl pramoninio anglies dioksido tvarkymo, atsižvelgiant į klimato srities tikslus, bet ir pateikiami ekonominiai argumentai, kuriais grindžiama parama technologijoms kurti ir jų taikyti, dėl to atsirandančios galimybės, taip pat sąnaudos, su sauga ir aplinka susijusios problemos ir pavojai bei reglamentavimo priemonės, kuriomis šios problemos sprendžiamos. Šios diskusijos taip pat turėtų vykti tarptautiniu mastu.

Komisija pasinaudos Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumu ir kitais Komisijos forumais, įskaitant Europos tvarios energijos savaitę, kad paskatintų viešas diskusijas ir padidintų visuomenės supratimą bei informuotumą apie pramoninį anglies dioksido tvarkymą. Ji taip pat prisidės prie viešų diskusijų nacionaliniu ir vietos lygmenimis, dalydamasi duomenimis ir patirtimi, įgyta įgyvendinant jos remiamus projektus, įskaitant Inovacijų fondo ir transeuropinių energetikos tinklų projektus.

Komisija stebės visuomenės nuomonę apie pramoninį anglies dioksido tvarkymą, be kita ko, atlikdama „Eurobarometro“ apklausas, ir skatins valstybes nares vertinti visuomenės informuotumą nacionaliniu lygmeniu. Į ES mokslinių tyrimų finansavimo programas, skirtas pramoniniam anglies dioksido tvarkymui, bus įtrauktos temos, susijusios su visuomenės suvokimu.

Komisija numato: ·bendradarbiauti su valstybėmis narėmis nustatant CO2 transportavimo ir saugojimo projektų veiklos sąlygas, pagal kurias vietos bendruomenės galėtų gauti atlygį už jų priėmimą; ·bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais siekiant didinti žinias, informuotumą ir skatinti viešas diskusijas apie pramoninį anglies dioksido tvarkymą.

5.3.    Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas leidžia gerokai sumažinti sąnaudas. Suinteresuotieji subjektai pabrėžia, kad inovacijos turi aiškų potencialą didinti efektyvumą, mažinti sąnaudas ir gerinti integravimą. 2007–2023 m. laikotarpiu Komisija, vykdydama nuoseklias bendrąsias mokslinių tyrimų ir inovacijų programas (BP 7, „Horizontas 2020“ ir „Europos horizontas“), į novatoriškus CCUS sprendimus investavo daugiau kaip 540 mln. EUR. Komisija toliau investuos į mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusias su visomis pramoninio anglies dioksido tvarkymo technologijomis, įskaitant naujus sprendinius, kad padidintų technologijų prieinamumą rinkoje ir pasiektų vidutinės trukmės ir ilgalaikius tikslus.

Atviraisiais duomenimis grindžiamais tyrimais, atliekamais prieš pradedant rengti standartus, galima prisidėti prie standartizavimo darbų. Pavyzdžiui, šiuo metu neturime išsamaus vaizdo apie fizikines ir chemines negryno CO2 savybes. Siekiant toliau optimizuoti anglies dioksido surinkimo technologijas (pavyzdžiui, gryninimo) ir padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą, reikia mokslinių tyrimų ir inovacijų. Todėl reikalingi fundamentiniai moksliniai tyrimai, taip pat reikia koncepcijų, kurios leistų sekti arba stebėti visas atitinkamas priemaišas. Tokiais atvejais mokslinių tyrimų tikslais reikalinga prieiga prie lengvai prieinamų ir atvirų duomenų, kad būtų galima pagrįsti standartizavimo komponentus ir išvengti pernelyg griežtų apribojimų.

Kadangi vis daugiau CCUS projektų planuojama pradėti įgyvendinti iki 2030 m., labai vertinga šiuos pramoninio masto projektus sujungti į dalijimosi žiniomis platformą, kad būtų lengviau rinkti informaciją ir geriausią patirtį apie CCUS projektus ES ir ja dalytis. Inovacijų fondas jau pradėjo šį darbą su projektais, kuriems buvo skirta dotacija. Šiuo metu daugiausia dėmesio dalijantis žiniomis skiriama įgytai patirčiai, kaip priimti galutinius investavimo sprendimus, įskaitant surinkimo ir saugojimo apimčių suderinimą, leidimų išdavimą ir vertės grandinės tarpusavio rizikos klausimo sprendimą.

Ateityje dalijimasis žiniomis apims surinkimo technologijas, transportavimo ir saugojimo infrastruktūrą, saugyklų charakteristikas, reglamentavimo aspektus, standartų poreikį, galimybes gauti finansavimą ir suinteresuotųjų subjektų valdymą. Taip pat bus aptariama įgyta patirtis, susijusi su visuomenės dalyvavimu ir dalijimusi gerąja patirtimi per projektų rengėjų, vietos ir nacionalinės valdžios institucijų tarpusavio dialogus. Dalijimosi žiniomis platforma bus atvira visiems projektams, pasirengusiems dalytis informacija ir bendradarbiauti neatskleidžiant neskelbtinos komercinės informacijos ir visapusiškai laikantis bendrosios rinkos konkurencijos taisyklių.

Pramonės projektų metu įgyta patirtis turėtų būti panaudota nacionalinėse ir Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programose, kad būtų pašalintos žinių spragos ir paspartintas naujų technologijų kūrimas.

Komisija numato: ·remti naują bendradarbiavimo ir dalijimosi žiniomis platformą, skirtą pramoniniams CCUS projektams; ·toliau investuoti į pramoninio anglies dioksido tvarkymo technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas, įskaitant procesų energijos ir sąnaudų efektyvumo optimizavimą ir mokslinius tyrimus, atliekamus prieš pradedant rengti standartus, siekiant prisidėti prie standartizavimo.

5.4.    Tarpvalstybinis ir tarptautinis bendradarbiavimas

Sėkmingas pritaikomų pramoninio anglies dioksido tvarkymo sistemų diegimas taip pat bus reikalingas mūsų pasauliniams partneriams ir labai svarbus siekiant Paryžiaus susitarime numatytų tikslų. Pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, remdamos tiesioginį surinkimą iš oro, taiko Dvipartinį infrastruktūros įstatymą, o pagal Infliacijos mažinimo įstatymą padidino mokesčių lengvatas, taikomas anglies dioksido surinkimui ir nuolatiniam saugojimui. 2023 m. Jungtinė Karalystė paskelbė anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo viziją ir siekia iki 2030 m. sukurti rinką, kurioje būtų surenkama 20–30 mln. tonų CO2 per metus 73 . Todėl ES pramonės šakų verslo galimybės yra pasaulinio masto. Bendradarbiavimas su kitomis pirmaujančiomis šalimis, siekiant nustatyti anglies dioksido kainas ir sumažinti vertės grandinių sąnaudas, taip pat suteiks galimybių sparčiau mažinti išmetamą ŠESD kiekį visame pasaulyje.

Kartu yra aiškių galimybių bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu. Jau pasirašyta pirmoji komercinė tarpvalstybinė sutartis dėl ES pagaminto CO2 surinkimo ir gabenimo saugoti į Norvegiją 74 . Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėms narėms įgyvendinta ES teisinė sistema yra atitinkamas šalių susitarimas, apibrėžtas tarptautinės 1972 m. Konvencijos dėl jūros taršos laidojant atliekas ir kitas medžiagas prevencijos 1996 m. Londono protokolo (Londono protokolas) 6 straipsnio 2 dalyje. Taigi bet kuris CO2 transportavimo tinklų ir (arba) CO2 saugyklų operatorius, importuodamas arba eksportuodamas EEE surinktą CO2, gali visapusiškai naudotis ES teisine sistema.

Kol kas vienintelis būdas išplėsti tokią naudą ne EEE šalims būtų saugyklas eksploatuoti pagal ATLPS, susietą su EEE ATLPS 75 , ir pagal sistemą, kurioje būtų numatytos teisinės apsaugos priemonės, lygiavertės ES CCS direktyvai.

Galimas būsimas CO2 saugyklų pripažinimas trečiosiose šalyse, kuriose nėra susietos ATLPS, priklausytų nuo lygiaverčių sąlygų, užtikrinančių nuolatinį saugų ir aplinkai nekenksmingą surinkto CO2 geologinį saugojimą, su sąlyga, kad saugykla nenaudojama angliavandenilių gavybai didinti ir kad dėl to apskritai sumažės išmetamųjų teršalų kiekis. ES šalys kandidatės, svarstančios nustatyti laikinas anglies dioksido kainų nustatymo sistemas, jei jos būtų susietos su ATLPS, turi ypač palankių galimybių bendradarbiauti pasirengimo narystei laikotarpiu.

Tarptautiniu mastu pagal Paryžiaus susitarimą reikalaujama, kad šalys išmatuotų pažangą, padarytą siekiant išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslų, ir apie ją praneštų, taip pat atsižvelgtų į savo nacionaliniu lygmeniu nustatytą indėlį. Tai apima anglies dioksido šalinimo absorbentais ir kitos pramoninio anglies dioksido tvarkymo veiklos ataskaitas. Kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, išmetamas ir absorbuojamas išmetamųjų teršalų kiekis turi būti apskaičiuotas ir dėl jo viena šalis turi kreiptis tik vieną kartą.

Pramoninio anglies dioksido tvarkymo veiklos ataskaitų teikimas ŠESD apskaitoje pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) yra labai svarbi tema. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tarptautinėms vertės grandinėms, kai CO2 surenkamas, transportuojamas, saugomas ar naudojamas skirtingose šalyse. Tai apima importuotą taikant CCU technologiją pagamintą kurą, naudojamą ES, taip pat tarptautines anglies dioksido absorbavimo vertės grandines, pavyzdžiui, vykdant BioCCS arba DACCS operacijas. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) atliks svarbų vaidmenį pateikdama aiškias gaires ir metodikas, kad UNFCCC ŠESD apskaitoje būtų tinkamai nurodytos visų rūšių CCS, CCU ir pramoninio anglies dioksido absorbavimo operacijos.

Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat bus būtinas siekiant kuo geriau išnaudoti pramoninio anglies dioksido tvarkymo potencialą mažinant išmetamo CO2 kiekį pasauliniu mastu, pavyzdžiui, vykdant anglies dioksido absorbavimo misiją pagal iniciatyvą „Misija – inovacijos“ 76 . Konkrečiai, pasiekus bendrą sampratą, kaip nuolat saugoti CO2, kad jis nebepatektų į atmosferą, geologinėse formacijose arba patvariuose produktuose, būtų galima lengviau paspartinti ir išplėsti projektus, padaryti juos ekonomiškai perspektyvesnius ir efektyvesnius.

ES turėtų prisidėti prie tarptautinių informacijos mainų ir seminarų su pramonės atstovais, akademine bendruomene, vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis pramoninio anglies dioksido tvarkymo klausimais, kad pasauliniu mastu sumažintų išmetamą CO2 kiekį ir sudarytų sąlygas ES įmonėms veikti trečiųjų šalių rinkose. Taip pat bus svarbu bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad jų rinkos, ypač viešųjų pirkimų rinkos, išliktų atviros ES pramonei ir technologijoms ir atvirkščiai.

G7 patvirtino, kad nors neatidėliotinas, tvarus ir spartus išmetamo ŠESD kiekio mažinimas tebėra vienas pagrindinių prioritetų, siekiant nulinio balanso tikslų bus labai svarbu diegti anglies dioksido absorbavimo procesus numatant patikimas socialines ir aplinkos apsaugos priemones, tokias kaip gamtinių absorbentų stiprinimas, BioCCS ir DACCS, kad būtų galima atsverti liekamąjį ŠESD kiekį, išmetamą sektoriuose, kuriuose greičiausiai nepavyks visiškai panaikinti priklausomybės nuo iškastinio kuro. G7 taip pat pripažino, kad „CCU / anglies dioksido perdirbimas ir CCS gali būti svarbi plataus dekarbonizacijos sprendinių portfelio dalis, kad iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis ŠESD kiekis“.

Komisija numato: ·siekti spartesnio tarptautinio bendradarbiavimo, kad būtų skatinamas suderintas pramoninio anglies dioksido tvarkymo veiklos ataskaitų teikimas ir apskaita, siekiant užtikrinti, kad būtų tvarkoma tiksli šios veiklos apskaita pagal UNFCCC skaidrumo sistemą; ·užtikrinti, kad tarptautiniu mastu nustatant anglies dioksido kainas būtų orientuojamasi į būtiną išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, kartu numatant anglies dioksido absorbavimą, kad būtų sprendžiama išmetamųjų teršalų kiekio sektoriuose, kuriuose šį kiekį sunku sumažinti, problema.

6.Išvada

Kad iki 2050 m. būtų pasiektas poveikio klimatui neutralumas ir ES ekonomika turėtų visas priemones 2040 m. klimato srities tikslui įgyvendinti, ES turi sukurti bendrą ir išsamią politikos ir investicijų sistemą, apimančią visus pramoninio anglies dioksido tvarkymo aspektus. Pramoninis anglies dioksido tvarkymas bus reikalingas siekiant papildyti sunkiai sumažinamo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangas ir užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį po 2050 m.

Technologinių sprendinių, kaip surinkti, transportuoti, naudoti ir saugoti CO2, yra, tačiau juos reikia įdiegti komercinėmis sąlygomis ir dideliu mastu tiek esamose pramonės šakose, tiek siekiant pradėti absorbuoti CO2 iš atmosferos. Tačiau šiandien juos taikančios įmonės nurodo dideles anglies dioksido surinkimo, saugojimo ir naudojimo sąnaudas ir daugialypius rinkos trūkumus, kuriuos reikia šalinti taikant integruotą Europos požiūrį į pramoninį anglies dioksido tvarkymą.

Daugelis valstybių narių yra numačiusios teorines geologines saugyklas, tačiau dabar reikia, kad jos taptų įperkamais CO2 saugojimo pajėgumais. Tam reikalingos ne tik investicijos, bet ir visuomenės supratimas, kad CO2 saugojimas po žeme gali būti patikimas kovos su klimato kaita sprendinys ir pelningas verslas. Taip pat reikia sukurti CO2 transportavimo infrastruktūrą.

Surinktas CO2 tampa vertinga preke, ypač jei jis surenkamas iš biologinių šaltinių arba atmosferos. Jis turėtų būti plačiau naudojamas gamybos procesuose, ypač gaminti cheminiams produktams ir plastikams, kuriems gaminti šiandien naudojama žalia nafta ir gamtinės dujos, taip pat gaminti tvariems degalams, kad būtų galima spręsti sunkiai sumažinamo išmetamųjų teršalų kiekio transporto sektoriuje problemą.

Plataus užmojo pramoniniam anglies dioksido tvarkymui ES suformuoti reikia remti projektus, kuriuose naudojamos šios technologijos ir dalijamasi žiniomis. Valstybės narės ir Komisija turi bendradarbiauti, kad sukurtų ir įdiegtų politikos sistemą, būtiną siekiant suteikti daugiau tikrumo investuotojams ir kartu įtraukti vietos bendruomenes tose vietovėse, kuriose geologinės CO2 saugyklos gali padėti dekarbonizuoti ekonomiką.

Visi tokie sprendiniai visų pirma turi duoti realią ir kiekybiškai įvertinamą naudą piliečiams, aplinkai ir klimatui. Pagal šią strategiją pramoninis anglies dioksido tvarkymas yra teisėtas ir ekonomiškai perspektyvus būdas ES siekti poveikio klimatui neutralumo iki 2050 m. Kad ji būtų greitai įgyvendinta, labai svarbios bus suderintos Komisijos, valstybių narių, pramonės atstovų, piliečių grupių, mokslinių tyrimų bendruomenių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų pastangos.

(1)

Komunikatas „Mūsų ateities užtikrinimas. Europos 2040 m. klimato srities tikslas ir siekis iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą kuriant tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę“, COM(2024) 63 (Komunikatas dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo).

(2)

Žr. Švarios energijos technologijų konkurencingumo pažangos ataskaitą (COM(2023) 652 final).

(3)

Poveikio vertinimas, kuriuo grindžiamas Komunikatas dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo, SWD(2024) 63.

(4)

Ji pradės veikti 2027 m.; Direktyva (ES) 2023/959.

(5)

IPCC (2022), Climate Change 2022: Mitigation of Climate Change; TEA (2021), Net Zero Roadmap A Global Pathway to Keep the 1.5 °C Goal in Reach; ESABCC (2023), Scientific advice for the determination of an EU-wide 2040 climate target and a greenhouse gas budget for 2030–2050 ( nuoroda ).

(6)

Žr. Komunikatą dėl tvarių anglies ciklų (COM(2021) 800 final).

(7)

JRC švarios energijos technologijų stebėjimo centras, 2023 m. anglies dioksido surinkimo ir saugojimo ataskaita ( nuoroda ) .

(8)

COM(2024) 63.

(9)

SWD(2024) 63.

(10)

Remiantis Eurostato 2023 m. duomenimis, 2022 m. bendras Švedijoje išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis buvo 49,5 mln. tonų ( nuoroda ) .

(11)

Kaip apskaičiavo Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumo suinteresuotųjų subjektų koalicija (pramonė, NVO), galutinių investavimo sprendimų dėl šių projektų nepriimta, nes, be kita ko, trūksta CO2 vertės grandinės paslaugų (transportavimo, saugojimo) ir neužtikrinta pakankama finansinė parama, žr. Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo vizijos darbo grupės duomenis, 2023 m. balandžio mėn. ( nuoroda ).

(12)

Įprastos anglies dioksido surinkimo procesų energijos sąnaudos yra 1–3 MWh/t CO2. Duomenys pagrįsti TEA 2022 m. leidiniu „Direct Air Capture“ ir 2023 m. leidiniu „The Oil and Gas Industry in Net Zero Transitions“.

(13)

Šioje diagramoje pateikti skaičiai pagrįsti poveikio vertinimo (SWD(2024) 63), kuriuo grindžiamas Komunikatas dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo, modeliavimu. Surinksimo, saugosimo ir naudosimo CO2 kiekiai ir dalys pagal CO2 kilmę priklauso nuo scenarijaus; šioje diagramoje pateikiamos S2 ir S3 scenarijų vidurkį atitinkančios vertės. Nedidelis surinksimo iškastinio CO2 dalies padidėjimas 2040 m. atspindi platesnį CO2 surinkimo diegimą elektros energijos įrenginiuose, o 2050 m. bendras iškastinio kuro naudojimas elektros energijos įrenginiuose bus gerokai mažesnis.

(14)

Žr. Direktyvos 2009/31/EB 21 straipsnį dėl teisės naudotis transportavimo ir saugojimo infrastruktūra.

(15)

Reglamentas (ES) 2022/869.

(16)

Bendro intereso projektai – svarbiausi tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai, kuriais sujungiamos ES šalių energetikos sistemos ( nuoroda ).

(17)

Direktyva 2003/87/EB.

(18)

Apima CO2, naudojamą nebiologinės kilmės kurui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminti ir naudoti.

(19)

COM(2021) 800.

(20)

COM(2022) 672 final.

(21)

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sistemos Europos poveikio klimatui neutralizavimo technologijos produktų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo (Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas), COM(2023) 161 final.

(22)

Valstybės narės turi skirtingus prioritetus: Vokietija, Vengrija, Lietuva, Portugalija – CCS ir CCU, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Švedija, Slovėnija, Slovakija – CCS, Suomija, Liuksemburgas – CCU.

(23)

Remiantis iki 2023 m. birželio 30 d. pateiktais nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) projektais (COM(2023) 796 final), Belgija, Čekija, Danija, Graikija, Italija, Lietuva, Nyderlandai ir Prancūzija planuoja jau nuo 2025 m. kasmet surinkti tam tikrą kiekį CO2, iš viso valstybės narės planuoja, kad 2030 m. bus surenkama 34,1 mln. tonų CO2 per metus, iš jų 5,1 mln. tonų CO2 iš biogeninių šaltinių.

(24)

Tik Danija, Italija ir Nyderlandai savo NEKSVP projektuose apskaičiavo 2030 m. galimus metinius CO2 įleidimo pajėgumus, kitos valstybės narės šiuo metu atlieka arba planuoja atlikti savo galimų geologinių pajėgumų vertinimą.

(25)

  Nuoroda .

(26)

  Nuoroda .

(27)

COM(2023) 161 final.

(28)

 Šioje strategijoje pateikti vidutiniai įverčiai grindžiami 2040 m. modeliavimo duomenimis. Bendro JRC tyrimo įverčiai taip pat apima Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio modeliavimą, todėl gali skirtis. Tumara, D., Uihlein, A. and Hidalgo González, I. Shaping the future CO2 transport network for Europe, European Commission, Petten, 2024, JRC136709.

(29)

 An interoperable CO2 transport network – towards specifications for the transport of impure CO2 ( nuoroda ).

(30)

Pagal Direktyvos 2009/31/EB 12 straipsnio 2 dalį.

(31)

ENTEC tyrimas „EU regulation for the development of the market for CO2 transport and storage“ ( nuoroda ).

(32)

Tumara, D., Uihlein, A. and Hidalgo González, I. Shaping the future CO2 transport network for Europe, European Commission, Petten, 2024, JRC136709.

(33)

Į šį sąrašą įtrauktos Inovacijų fondui paraiškas pateikusios įmonės, kurios iš viso planuoja iki 2030 m. surinkti daugiau kaip 20 mln. tonų CO2.

(34)

Palyginti su SGD ir dujų paklausos telkimo ir bendrų viešųjų pirkimų platforma, kuri remiasi esama dujų rinkos infrastruktūra (pavyzdžiui, virtualiaisiais prekybos taškais arba SGD terminalais), CO2 platformoje reikės numatyti ilgesnius terminus, nes naujos CO2 infrastruktūros ir surinkimo įrenginių diegimas užtrunka, taip pat priklauso nuo sutartinio tikrumo.

(35)

Naujausioje CCS direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje (COM(2023) 657 final) nurodoma, kad nuo 2023 m. balandžio mėn. du trečdaliai valstybių narių leidžia saugoti CO2 savo teritorijoje, o pusė jų pradėjo diskusijas dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo, kad užtikrintų CO2 srautus į planuojamas saugyklas EEE.

(36)

Remiantis nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų (NEKSVP) projektais (COM(2023) 796 final), Belgija, Čekija, Danija, Graikija, Italija, Lietuva, Nyderlandai ir Prancūzija planuoja jau nuo 2025 m. kasmet surinkti tam tikrą kiekį CO2, iš viso valstybės narės planuoja, kad 2030 m. bus surenkama 34,1 mln. tonų CO2 per metus, iš jų 5,1 mln. tonų CO2 iš biogeninių šaltinių.

(37)

Daugiau informacijos pateikiama Komisijos pranešimo dėl valstybėms narėms skirtų 2021–2030 m. nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimo gairių (2022/C 495/02) 2.5 skirsnyje „Anglies dioksido ilgalaikio geologinio saugojimo integravimas“.

(38)

Pagal Direktyvos 2009/31/EB 19 straipsnį valstybės narės gali nuspręsti dėl atitinkamų priemonių.

(39)

Iš modeliavimo rezultatų, gautų atlikus poveikio vertinimą, kuriuo grindžiamas Komunikatas dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo (SWD(2024) 63), matyti, kad iki 2040 m. ES turi pasiekti, kad saugoti būtų surenkama 200 mln. tonų CO2 per metus, ir reikalingas didesnis metinis CO2 įleidimo pajėgumas, kad būtų atsižvelgta į įprastas techninės priežiūros prastovas. Tokiam metiniam įleidimo pajėgumui EEE reikia kelių gigatonų CO2 geologinio saugojimo pajėgumo.

(40)

Pavyzdžiui, įgyvendinant projektą CO2 saugojimo potencialui Europoje ištirti (projektas „CO2StoP“) 2013 m. parengtas Europos CO2 saugyklų atlasas, kurį tvarko JRC ( nuoroda ), yra geras pagrindas, tačiau taip pat matyti, kad reikia užpildyti duomenų spragas.  

(41)

Duomenis būtų galima gauti per Komisijos Energetikos ir pramonės geografijos laboratoriją ( nuoroda ).

(42)

Reglamentas (ES) 2021/1119.

(43)

Poveikio vertinimas, kuriuo grindžiamas Komunikatas dėl ES 2040 m. klimato srities tikslo (SWD(2024) 63).

(44)

Reglamentas (ES) 2023/857.

(45)

Reglamentas (ES) 2018/841.

(46)

Žr. Direktyvos 2003/87/EB 30 straipsnį.

(47)

Pavyzdžiui, pagal dabartinius skaičiavimus BECCS (įskaitant saugojimą) ateityje kainuos apie 52–134 EUR už toną CO2 (pradinės vertės JAV doleriais, 1 USD = 0,92 EUR). Bednar, Johannes & Höglund, Robert & Möllersten, Kenneth & Obersteiner, Michael & Tamme, Eve (2023), The role of carbon dioxide removal in contributing to the long-term goal of the Paris Agreement.

(48)

Ten pat.

(49)

 Chemijos pramonės pertvarkos kelias ( nuoroda ).

(50)

Direktyva (ES) 2018/2001 ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/1185.

(51)

Direktyvos 2003/87/EB 3c straipsnio 6 dalis.

(52)

Reglamentas (ES) 2023/2405.

(53)

Reglamentas (ES) 2023/1805.

(54)

 Reglamente dėl iniciatyvos „FuelEU Martime“ taip pat numatyta peržiūros sąlyga dėl galimo anglies dioksido surinkimo ir laikino saugojimo laivuose įtraukimo.

(55)

Kähler, F., Porc, O. and Carus, M. (2023). RCI Carbon Flows Report: Compilation of supply and demand of fossil and renewable carbon on a global and European level. Editor: Renewable Carbon Initiative, May 2023 ( nuoroda ).

(56)

Direktyva 2008/98/EB.

(57)

COM(2021) 800 final.

(58)

Investicijų poreikio ir finansavimo galimybių siekiant sustiprinti ES neutralaus poveikio klimatui technologijų gamybos pajėgumus įvertinimas, SWD(2023) 68 final.

(59)

Tumara, D., Uihlein, A. and Hidalgo González, I. Shaping the future CO2 transport network for Europe, European Commission, Petten, 2024, JRC136709.

(60)

Vykdant šiuos projektus iš viso bus surenkama 80 mln. tonų CO2. Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo ES vizija, kurią Europos Sąjungos Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo forumui parengė Anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo vizijos darbo grupė, 2023 m. balandžio mėn. ( nuoroda ). Analizė grindžiama esamu Europos ir nacionaliniu CCS projektams skiriamu finansavimu, o investicijų poreikis – CATF Europos anglies dioksido surinkimo ir saugojimo duomenų bazėje esančių projektų grynąja dabartine surinkimo, transportavimo ir saugojimo sąnaudų verte.

(61)

SWD(2023) 219 final, Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, parengtas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sistemos Europos poveikio klimatui neutralizavimo technologijos produktų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo (Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas), grindžiamas dokumentu „The potential of a European CCS market viewed from a Danish perspective“ („Kraka Advisory“, 2023 m. kovo mėn.).

(62)

Reglamentas (ES) 2021/1153.

(63)

Dėl didesnio CCS ir CCU projektų rizikingumo „InvestEU“ fondo remiamas finansų įstaigų finansavimas galėtų papildyti dotacijų finansavimą iš kitų ES ar nacionalinių šaltinių arba galėtų būti teikiamas kaip finansavimas derinant „InvestEU“ ir kitų Sąjungos programų išteklius.

(64)

Pavyzdžiui, Danija ir Graikija anglies dioksido surinkimo projektus įtraukė į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Valstybės pagalbos taisyklės taikomos pagal priemonės sistemą.

(65)

Komisijos komunikatas (2022/C 80/01). 2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės.

(66)

Reglamentas 2014/651/EB.

(67)

Reglamentas 2020/852/EB.

(68)

EIB remia Žaliojo kurso pramonės planą skirdamas 45 mlrd. EUR papildomą finansavimą ( nuoroda ).

(69)

Kai kurios valstybės narės yra įgyvendinusios sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo schemas, kad suteiktų tikslinę ir būtiną paramą dekarbonizacijos projektams, įskaitant anglies dioksido tvarkymo diegimą, laikydamosi taikomų valstybės pagalbos taisyklių.

(70)

Žr. Competitive bidding: A new tool for funding innovative low-carbon technologies under the Innovation Fund ( nuoroda ).

(71)

Be bendrų paramos mechanizmų, valstybės narės, laikydamosi valstybės pagalbos taisyklių, išlaiko galimybę nustatyti nepriklausomas paramos sistemas.

(72)

  Nuoroda .

(73)

Baltieji rūmai (2023). Clean Energy Economy: A Guidebook to the Inflation Reduction Act‘s investments in clean energy and climate action, Jan. 2023; Energetinio saugumo ir nulinio balanso departamentas (2023). Carbon Capture Use and Storage: A vision to establish a competitive market, December, 2023.

(74)

„Yara“ investuoja į CCS Sleiskilyje ir pasirašo privalomą CO2 transportavimo ir saugojimo sutartį su „Northern Lights“ ( nuoroda ).

(75)

Sudarius susitarimą pagal Direktyvos 2003/87/EB 25 straipsnį.

(76)

Bendrai vadovaujama Kanados, JAV ir Saudo Arabijos, dalyvaujant Europos Komisijai, Australijai, Indijai, Japonijai ir Norvegijai ( nuoroda ).