|
2023 2 22 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 65/12 |
Paraiškos įregistruoti pavadinimą paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą
(2023/C 65/05)
Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos (1) reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos.
BENDRASIS DOKUMENTAS
„Çağlayancerit Cevizi“
ES Nr.: PDO-TR-02608 – 18.5.2020
SKVN (X) SGN ( )
1. [SKVN arba SGN] pavadinimas (-ai)
„Çağlayancerit Cevizi“
2. Valstybė narė arba trečioji šalis
Turkija
3. Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas
3.1. Produkto rūšis
1.6 klasė. Vaisiai, daržovės ir grūdai, švieži arba perdirbti
3.2. Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas
„Çağlayancerit Cevizi“ yra vidutinio dydžio graikinis riešutas, sveriantis 16 g, kurio pilnumas siekia apie 99 proc. Jo branduolio svoris sudaro 53–54 proc. paties vaisiaus svorio. Šio graikinio riešuto plotis yra apie 33–35 mm, ilgis – 40–44 mm, o kevalo storis – 1–1,10 mm. Kevalą galima lengvai sutraiškyti ir iš jo išgliaudyti visą sveiką branduolį. Šie graikiniai riešutai parduodami džiovinti gliaudyti arba negliaudyti.
Fizinės savybės
Negliaudyto vaisiaus svoris: 16 g
Branduolio svoris: 8–9 g
Branduolio santykis: 53–54 %
Kevalo storis: 1,00–1,10 mm
Branduolio spalva: šviesiai geltona (balta)
Ilgis: riešutmedžio laja yra plokščios formos ir gali siekti 15–20 m.
Vietinių ir užsienio graikinių riešutų veislių palyginimas:
|
Vietinių graikinių riešutų veislės |
||||||
|
Graikinių riešutų savybės |
„Çağlayancerit Cevizi“ |
„Yalova-1“ |
„Kaman-1“ |
„Bilecik“ |
„Şebin“ |
„Sütyemez-1“ |
|
Negliaudyto vaisiaus svoris (g) |
16 |
15,20 |
12 |
10,40 |
11,40 |
25,80 |
|
Branduolio svoris (g) |
8 –9 |
7,60 |
6,30 |
5,20 |
7,20 |
12,94 |
|
Branduolio santykis (%) |
53 –54 |
50,30 |
54 |
50 |
63 |
50,15 |
|
Užsienio graikinių riešutų veislės |
||||
|
Graikinių riešutų savybės |
„Çağlayancerit Cevizi“ |
„Franquette“ |
„Pedro“ |
„Chandler“ |
|
Negliaudyto vaisiaus svoris (g) |
16,00 |
10,75 |
15,06 |
13,26 |
|
Branduolio svoris (g) |
8 –9 |
4,78 |
6,88 |
6,50 |
|
Branduolio santykis (%) |
53 –54 |
44,46 |
43,68 |
49,02 |
Cheminės savybės
100 gramų „Çağlayancerit Cevizi“ branduolio sudėtis:
|
Parametrai |
Vienetai |
Vidutinė Vertė |
Mažiausia vertė |
Didžiausia vertė |
|
Visas riebalų kiekis |
% |
62,33 |
52,00 |
72,00 |
|
Sočiosios riebalų rūgštys |
% |
5,86 |
5,00 |
7,00 |
|
Nesočiosios riebalų rūgštys |
% |
56,47 |
49,00 |
65,00 |
|
Baltymai |
% |
13,99 |
11,00 |
15,00 |
|
Drėgnis |
% |
3,09 |
2,50 |
3,50 |
|
Bendras pelenų kiekis |
% |
1,95 |
1,50 |
2,20 |
|
Angliavandeniai |
% |
18,63 |
11,00 |
27,00 |
|
Energetinė vertė |
kcal |
691,55 |
620,00 |
750,00 |
|
Energetinė vertė |
kj |
2 891,72 |
2 590,00 |
3 150,00 |
|
Riebalų rūgščių sudėtis |
Vidutinė vertė |
Mažiausia vertė |
Didžiausia vertė |
|
Miristo rūgštis (C14:0) |
0,02 |
0,00 |
0,05 |
|
Palmitino rūgštis (C16:0) |
6,40 |
5,00 |
7,00 |
|
Palmitoleino rūgštis (C16:1) |
0,07 |
0,03 |
0,10 |
|
Heptadekano rūgštis (C17:0) |
0,05 |
0,03 |
0,08 |
|
Heptadekano rūgštis (C17:1 Cis 10) |
0,02 |
0,00 |
0,05 |
|
Stearino rūgštis (C18:0) |
2,88 |
2,50 |
3,30 |
|
Oleino rūgštis (C18:1n9c) |
23,68 |
20,00 |
29,00 |
|
Linolo rūgštis (C18:2n6c) |
55,65 |
50,00 |
60,00 |
|
Eikozano rūgštis (C20:0) |
0,08 |
0,03 |
0,10 |
|
Linolo rūgštis (C18:3n6 Y) |
0,04 |
0,00 |
0,07 |
|
Eikozano rūgštis (C20:1c11) |
0,16 |
0,10 |
0,20 |
|
Linolo rūgštis (C18:3n3) |
10,92 |
9,00 |
12,00 |
|
Eikozadieno rūgštis (C20:2 Cis 11-14) |
0,02 |
0,00 |
0,03 |
|
Beheno rūgštis (C22:0) |
0,02 |
0,00 |
0,03 |
Juslinės savybės
Graikiniai riešutai „Çaglayancerit Cevizi“ yra sodraus skonio, su ryškia luobele, simetriškos ovalo formos, šviesiai geltonos spalvos ir vidutinio traškumo branduoliu bei vidutinio storio odele. Skonis šiek tiek kartus, vidutinio saldumo, juntamas stiprus aliejinis aromatas.
3.3. Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)
–
3.4. Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje
Visi gamybos veiksmai turi būti atlikti 4 punkte nurodytoje nustatytoje geografinėje vietovėje.
3.5. Specialios produkto, kurio pavadinimas nurodytas, pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės
–
3.6. Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės
–
4. Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas
Graikinių riešutų „Çağlayancerit Cevizi“ gamybos geografinę vietovę sudaro Čahlajandžerito centrinis rajonas, Boilu, Beliukdamlaro, Emirušahi, Kalės, Kiučiukdžerito, Sohukpinaro, Oručpinaro, Zeinepušahi, Kiučiukiungiuto kaimai, taip pat Bozlaro ir Cheletės miestai.
Čahlajandžerito vietovės geografinės koordinatės yra: 37° 45′ 0.5904″ šiaurės platumos, 37° 17′ 35.5524″ rytų ilgumos.
5. Ryšys su geografine vietove
Gamtiniai ir žmogiškieji veiksniai
Gamtiniai veiksniai
Žiemą saulės spinduliai šio regiono tiesiogiai nepasiekia, tačiau nuo balandžio mėnesio jį šildo pavasarinė saulė. Todėl graikiniai riešutai pradeda nokti vėlai ir taip gali išvengti vėlyvųjų pavasario šalnų. Be to, drėkinimo įrenginiai ir natūrali vėsa šių graikinių riešutų branduolius apsaugo nuo patamsėjimo.. Nors graikiniai riešutai žiemos sezonu yra atsparūs –20 °C temperatūrai, pakanka 2–3 savaites išlaikyti juos žemiau +7 °C, o vasarą jiems nereikia aukštesnės temperatūros nei 35 °C, be to, Čahlajandžerito rajone šios sąlygos susidaro natūraliai. Šiai vietovei nėra būdingi staigūs oro temperatūros svyravimai, todėl šiems riešutams augti susidaro labai palanki aplinka.
Čahlajandžerito rajonas yra labai tinkamas graikiniams riešutams augti: požeminis vanduo yra ne giliau kaip 2,5–3 m, be to, šio vandens yra nedaug. Taip pat dėl purios aliuvinio dirvožemio struktūros ir dėl to, kad pats dirvožemis yra drėgnas, gilus ir minkštas, riešutmedžių šaknys gali lengvai skverbtis gilyn. Priklausomai nuo aukščio virš jūros lygio, skiepijimo rodiklis Čahlajandžerito rajone yra 95 proc. Aukščiausias taškas rajone yra 1 150 metrų virš jūros lygio. Graikiniai riešutai negali būti auginami drėgnuose plotuose, o 1 000–1 500 m aukštyje esančiose vietose augančių graikinių riešutų branduoliai netamsėja. Dėl vėsaus ir sauso vėjo, pučiančio iš vakarų į rytus išilgai slėnio, regione susidaro tinkamas drėgmės balansas. Dėl Čahlajandžerito rajono geografinių sąlygų, klimato, aukščio virš jūros lygio ir drėkinimo sistemos įtakos graikiniai riešutai „Çağlayancerit Cevizi“ yra itin atsparūs ligoms (ypač antrakozei ir vidiniam kirmėlių užsiveisimui), kurios būdingos kitoms graikinių riešutų veislėms. Be to, šiame rajone plačiai paplitusi bitininkystės veikla daro didelį poveikį graikinių riešutų apdulkinimo kokybei žydėjimo laikotarpiu.
Graikiniai riešutai „Çağlayancerit Cevizi“ puikiai prisitaikė prie čia vyraujančių sąlygų, todėl riešutų atsparumas ligoms ir kenkėjams yra geresnis, o tai sudaro sąlygas juos auginti nenaudojant cheminių pesticidų.
Žmogiškieji veiksniai
Graikinių riešutų auginimas tapo svarbia tradicine Čahlajandžerito veikla. „Çağlayancerit Cevizi“ jau daugelį metų yra Kachramanmarašo simbolis. Geriausias rodiklis, rodantis istorinę graikinių riešutų auginimo svarbą ir dabartinę jų produkcijos apimtį regione, yra 400–500 metų senumo riešutmedžiai.
Tiek anskčiau, tiek ir dabar Čahlajandžerito rajone kiekviena šeima , visų pirma, augino graikinius riešutus augina visų pirma tam, kad patenkintų savo poreikius. Graikinių riešutų auginimas – tradicija, kuri perduodama iš šeimos į šeimą. Dabar 80 proc. Čahlajandžerito rajone gyvenančių žmonių pragyvenimo šaltinis yra būtent graikiniai riešutai.
Čahlajandžerito regione organizuojami graikinių riešutų festivaliai ir praktiniai seminarai, siekiant populiarinti graikinius riešutus. Vietinis šių graikinių riešutų pavadinimas yra „Koz“. „Koz“ yra vietinių žmonių vartojama frazė – tai graikinio riešuto sinonimas. Tačiau graikiniai riešutai „Çağlayancerit Cevizi“ yra regione auginama graikinių riešutų veislė. Iki 1930 m. šios veislės riešutmedžiai taip pat buvo auginami naudojant sėjinukus arba sodinant sėklas iš tų pačių, neskiepytų riešutmedžių. Dėl didelio iš tokių sėklų šiame rajone užaugintų medžių skaičiaus rajonas tapo graikinių riešutų veisimo centru. Dėl šios savybės graikiniai riešutai yra strategiškai svarbūs Čahlajandžerito rajono žmonių ekonominei gerovei. Rudenį Čahlajandžerito rajone žmonių darbinė veikla yra susijusi tik su graikiniais riešutais, kurie yra pagrindinis jų pajamų šaltinis. Daugelį metų graikiniai riešutai „Çağlayancerit Cevizi“ yra parduodami dar nenuskynus jų, ir tik vėliau sandėliuojami – taip parodoma jųkokybė. Graikinių riešutų derlius nuimamas senolių perduotu metodu: naudojant 4–5 metrų kartis. Kasmet nuimant graikinių riešutų derlių, vyrai iš kiekvienos šeimos graikinius riešutus numušinėja kartimis, o moterys ir vaikai surenka nukritusius riešutus. Po 3–5 dienų šeima rankomis nulupa graikinių riešutų žalius kevalus ir palieka juos džiūti. Toliau riešutai laikomi maišuose su žaliais kevalais 3–5 dienas, o vėliau visi šeimos nariai imasi darbo peiliu nulupdami žalią žievę. Lupimui ar džiovinimui nenaudojamas joks cheminis metodas. Šeimos, kurios dabar prekiauja dideliais kiekiais, taip pat lupa riešutų žievę mechanizuotai. Tačiau lupimas rankiniu būdu yra sveikiausias. Mechanizuoto lupimo atveju dėl kevalo sutraiškymo susidaro šiek tiek vandens, o tai gali neigiamai paveikti riešuto vidinę kokybę. Vaisiai gali būti sutraiškyti ir jie gali sudrėkti. Sodinimo praktinė patirtis, kai palaikomi atstumai tarp riešutmedžių yra didesni nei kitų sodinamų veislių, yra naudinga tuo, kad riešutmedžiai tampa sveikesni, pagerėja vaisių kokybė, sumažėja ligų ir kenkėjų rizika, palyginti su kitomis graikinių riešutų veislėmis. Patirtis tradiciškai perduodama iš kartos į kartą perduodant gamybos ir paruošimo metodus. Šiame regione graikinių riešutų sodai ir gamybos patirtis yra didžiausias protėvių palikimas.
Nors XX a. pirmajame dešimtmetyje institucija nebuvo oficialiai įsteigta, prekyba buvo vykdoma taikant mainų sistemą, pagal kurią buvo sudaromi metiniai ūkininkų ir prekybininkų susitarimai kitose provincijose. Laukinių augalų dauginimo srityje didžiausią vaidmenį atliko İbrahimas KÖŞKERIS. 1930 m. skiepydamas riešutmedžius, jis daugino Čahlajandžerito graikinį riešutą ir išplatino šią veislę kaimuose. Šį metodą perėmė visi kaimų gyventojai. 2012 m. graikiniai riešutai „Çağlayancerit Cevizi“ oficialiai pripažinti „geografiniu ženklu“ ir įregistruoti Čahlajandžerito žemės ūkio rūmuose, siekiant juos apsaugoti. Oficialiai 2019 m. įsteigtas žemės ūkio plėtros kooperatyvas Çağlayancerit Cevizcili , subūrė 1500 rajono ūkininkų ir visus gamintojus. Daugiau plėtros galimybių ūkininkams suteiks 2019 m. pradėta ir beveik baigta statyti Čahlajandžerito graikinių riešutų perdirbimo ir pakavimo įmonė.
Šeimos paprastai šiuos graikinius riešutus vartoja kaip užkandžius žiemą kartu su vietiniu produktu „tarhana“. Toks graikinių riešutų vartojimas yra šio rajono žmonių kultūros dalis. Graikiniai riešutai taip pat naudojami vietos produktams „samsa“ ir „sucuk“ gaminti. Viena seniausių Kachramanmaraše gyvuojančių meno rūšių yra medienos raižyba. Svarbiausia raižymo žaliava yra riešutmedis. Graikiniai riešutai sudaro 80 proc. pagamintų raižybos gaminių. Visoje šalyje prekiaujama iš graikinių riešutmedžių medienos pagamintais gaminiais: skryniomis, rakinamomis juvelyrinių dirbinių dėžutėmis, raižiniais puoštomis dėžutėmis (turk. cemekan), kėdėmis, kavos staliukų rinkiniais, padėklais ir kt.
Produkto ypatumai
Čahlajandžerito rajonas tapo natūraliu graikinių riešutų sodu, kuriame galima pastebėti daugybę graikinių riešutų auginimo ypatumų. Nors paprastai graikiniai riešutai auginami aplink Kachramanmarašą, graikiniai riešutai „Çağlayancerit Cevizi“ dėl Čahlajandžerito rajono buvimo vietos yra pranašesni aromato, dydžio ir kokybės požiūriu, beje, šiame regione pagaminamas didžiausias jų kiekis.
Šio graikinio riešuto plotis yra apie 33–35 mm, ilgis – 40–44 mm, o kevalo storis – 1–1,10 mm. Kevalą galima lengvai sutraiškyti ir išgliaudyti visą sveiką branduolį. Skonis šiek tiek kartus, vidutinio saldumo, juntamas stiprus aliejinis aromatas. Graikiniai riešutai „Çaglayancerit Cevizi“ yra sodraus skonio, su ryškia luobele, simetriškos ovalo formos, šviesiai geltonos spalvos ir vidutinio traškumo branduoliu bei vidutinio storio odele.
Priežastinis ryšys
Čahlajandžerito rajonas yra graikinių riešutų sodas, kuriame yra tinkamos sąlygos graikinių riešutų auginimui, atsižvelgiant į jo vietą, klimatą, geografinę struktūrą ir šio rajono žmonių praktinę patirtį – visa tai lėmė produkto kokybę ir gerą vardą.
Mūsų provincijos žemės ūkio direktorato atliktuose tyrimuose pastebėta, kad graikinių riešutų, auginamų dideliame aukštyje, žaliojo kevalo storis yra didesnis nei graikinių riešutų, auginamų mažame aukštyje virš jūros lygio. Taip pat pastebėta, kad graikinių riešutų žaliojo kevalo storis turi įtakos vidinei vaisiaus spalvai ir skoniui. Dėl stipraus žalio kevalo vaisiai gauna daugiau maistinių medžiagų, jie tampa aliejingesni, sodresnio skonio ir aromatingesni. Dėl didelio riešutmedžių „Çağlayancerit Cevizi“ derlingumo ir vidinio produkto išeigos jo išorinis kevalas tapo plonesnis. Šių graikinių riešutų vidiniam kevalui suplonėjus jį tapo lengviau išgliaudyti, todėl jam buvo teikiama pirmenybė.
Graikiniai riešutai „Çağlayancerit Cevizi“ yra pranašesni už kituose regionuose užaugintus graikinius riešutus dėl kevalo baltumo, branduolių pilnumo, aliejingo skonio ir aromato intensyvumo. Viena iš svarbiausių graikinių riešutų „Çağlayancerit Cevizi“ savybių yra tai, kad galima išgliaudyti visą vaisių arba atskiras dvi jo dalis.
Nuoroda į paskelbtą specifikaciją
–