2023 1 30   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 34/26


Pranešimo apie vyno sektoriaus produkto specifikacijos standartinio pakeitimo patvirtinimą paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 17 straipsnio 2 ir 3 dalis

(2023/C 34/10)

Šis pranešimas skelbiamas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 (1) 17 straipsnio 5 dalį

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

„Rosé d'Anjou“

PDO-FR-A1007-AM02

Pranešimo data: 2022 11 11

PATVIRTINTO PAKEITIMO APRAŠYMAS IR PAGRINDIMAS

1.   Oficialusis geografinių kodų registras

Arčiausiai esančios geografinės vietovės komunų sąrašas atnaujintas atsižvelgiant į Oficialųjį geografinių kodų registrą.

Tai nedaro poveikio nustatytos geografinės vietovės riboms.

Iš dalies pakeisti bendrojo dokumento 6 ir 9 punktai.

2.   Nustatytas sklypų plotas

Įterpiamos datos, kuriomis kompetentinga valdžios institucija patvirtino geografinėje gamybos vietovėje nustatytų sklypų pakeitimą. Sklypų nustatymas – geografinėje gamybos vietovėje esančių sklypų, kuriuose gali būti gaminamas šia saugomos kilmės vietos nuoroda žymimas produktas, parinkimas.

Bendrajam dokumentui šis pakeitimas įtakos neturi.

3.   Atstumas tarp sodinių

Mažiausias atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje sumažinamas nuo 1 m iki 0,90 m.

Šio pakeitimo tikslas – sudaryti sąlygas padidinti vynmedžių sodinimo tankumą nekeičiant atstumo tarp eilių.

Įterpiama speciali nuostata dėl mažiausio atstumo tarp vynmedžių, auginamų ant didesnio nei 10 proc. statumo šlaitų, sodinių: jis turi siekti bent 0,80 m.

Ši nuostata įterpiama siekiant atsižvelgti į vynmedžių auginimo ant stačių šlaitų ypatumus, lemiančius savitą sodinimo tvarką (sodiniai sodinami ne statmenai šlaitams, o lygiagrečiai su jais).

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

4.   Genėjimas

Genėjimo taisyklės suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN genėjimo taisyklėmis.

Suvienodinimo tikslas – patobulinti veiklos vykdytojų žinias ir supaprastinti kontrolę. Šiuo pakeitimu vynuogių augintojams suteikiama galimybių prisitaikyti prie vis vėlyvesnių šalnų.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 5 punktas.

5.   Ryšys su geografine vietove

Iš dalies keičiamas šio ryšio aprašymas: 2018-ieji metai pakeičiami 2021-aisiais metais ir pakoreguojamas po komunų susijungimo pasikeitęs jų skaičius.

Iš dalies keičiamas bendrojo dokumento 8 punktas.

6.   Pereinamojo laikotarpio priemonės

Išbraukiamos baigusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės.

Įterpiama pereinamojo laikotarpio priemonė, taikoma po naujo sklypų ploto nustatymo kai kuriose komunose.

Bendrasis dokumentas nekeičiamas.

7.   Ženklinimas

Ženklinimo taisyklės patikslintos ir suvienodintos su kitų Luaros žemumos Anžu Somiūro zonos SKVN ženklinimo taisyklėmis. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Iš dalies pakeistas bendrojo dokumento 9 punktas.

8.   Kontrolės įstaigos duomenys

Siekiant redakcijos suderinamumo su kitomis nuorodų specifikacijomis, peržiūrėti kontrolės įstaigą duomenys. Šis pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio.

Dėl šio pakeitimo bendrasis dokumentas nekeičiamas.

9.   Redakciniai pakeitimai

Padaryta keletas redakcinių specifikacijos pakeitimų.

Dėl šių pakeitimų bendrasis dokumentas nekeičiamas.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1.   Pavadinimas (-ai)

Rosé d'Anjou

2.   Geografinės nuorodos tipas

SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda

3.   Vynuogių produktų kategorijos

1.

Vynas

4.   Vyno (-ų) aprašymas

TRUMPAS APRAŠYMAS

Tai rožiniai neputojantys vynai, pasižymintys šiomis analitinėmis savybėmis:

Vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 9,50 %.

Po fermentacijos fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis vynuose yra ne didesnis kaip 7 g/l.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12 proc.

Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido vertės atitinka nustatytąsias Bendrijos teisės aktuose, tačiau kiekvienos neišpilstyto vyno, kuris gali būti žymimas nuoroda „primeur“ arba „nouveau“, partijos lakusis rūgštingumas turi būti ne didesnis nei 10,2 mekv/l.

Vynuose yra fermentuojamų cukrų, tad jie yra daugiau ar mažiau saldūs. Jų aromatas intensyvus, atitinkamai būdingas vynuogių veislei. Tačiau visuose juose juntami vaisių (persikų, braškių, citrusinių vaisių ir pan.) aromatai. Vynų skonis pasižymi meistriškai subalansuotu gaivumu ir švelnumu. Stiprus aromatas išlieka labai ilgai.

Bendrosios analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

 

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

9

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

 

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais litre)

 

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

 

5.   Vyno gamybos metodai

5.1.   Specifiniai vynininkystės metodai

1.   Sodinimo tankumas. Atstumas tarp eilių ir sodinių

Auginimo praktika

Mažiausias vynuogyno tankumas – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2,50 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 0,90 m. Saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kur atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra mažesnis nei 0,90 m, tačiau lygus arba didesnis nei 0,80 m, o šlaitai yra didesnio nei 10 proc. statumo.

Derliui, nuimtam vynuogynų sklypuose, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau lygus arba didesnis nei 3 300 sodinių viename hektare, saugoma kilmės vietos nuoroda suteikiama su sąlyga, kad bus laikomasi šioje specifikacijoje nustatytų šakų rišimo ir lapijos aukščio taisyklių. Šiuose vynuogynų sklypuose atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 3 m, o atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 1 m.

2.   Vynmedžių genėjimo ir rišimo taisyklės

Auginimo praktika

Vynmedžiai genimi trumpai, ilgai arba mišriai, ant kiekvieno sodinio paliekant ne daugiau kaip po 12 pumpurų.

Vynmedžiai gali būti genimi ant sodinio paliekant 2 papildomus pumpurus su sąlyga, kad 11–12 lapų fenologinėje stadijoje (kai išsiskleidžia atskiri žiedpumpuriai) metinių vaisius mezgančių šakų bus 12 arba mažiau.

Pririštų vynmedžių lapijos aukštis yra bent jau lygus iš 0,6 padaugintam atstumui tarp eilių. Pririštų vynmedžių lapijos aukštis matuojamas nuo apatinio lapijos krašto, esančio mažiausiai 0,40 m aukštyje nuo žemės, iki viršutinio šoninių nugenėtų šakelių krašto, esančio mažiausiai 0,20 m aukštyje virš viršutinės vielos.

Vynuogynai, kurių tankumas mažesnis kaip 4 000 sodinių viename hektare, tačiau ne mažesnis kaip 3 300, taip pat turi atitikti šiuos pririšimo reikalavimus: mažiausias kuolelių, prie kurių rišama, aukštis nuo žemės – 1,90 m; rišama keturiomis vielų pakopomis; mažiausias viršutinės vielos aukštis – 1,85 m virš žemės.

3.   Drėkinimas

Auginimo praktika

Laistyti draudžiama.

4.   Specifinis vynininkystės metodas

Draudžiama naudoti vyno gamybai skirtus anglies preparatus, atskirai arba kartu su kitais preparatais.

Draudžiama naudoti medžio skiedras.

Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12 proc.

Be to, kas nurodyta pirmiau, vynai turi būti gaminami laikantis visoje Sąjungoje taikytinų ir Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės praktikos reikalavimų.

5.2.   Didžiausia išeiga

75 hektolitrai iš hektaro

6.   Nustatyta geografinė vietovė

Visi vynų, kurie gali būti žymimi saugoma kilmės vietos nuoroda „Rosé d’Anjou“, gamybos etapai vykdomi geografinėje vietovėje, kuri apima toliau nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

De Sevro departamentas: Brion-près-Thouet, Loretz-d’Argenton, Louzy, Plaine-et-Vallées (tik Uarono deleguotosios komunos teritorija), Saint-Cyr-la-Lande, Sainte-Verge, Saint-Martin-de-Mâcon, Saint-Martin-de-Sanzay, Thouars (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Mauzé-Thouarsais ir Sainte-Radegonde ir buvusios Tuaro komunos teritorija), Tourtenay, Val en Vignes (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Bouillé-Saint-Paul, Cersay ir Saint-Pierre-à-Champ);

Meno ir Luaros departamentas: Allonnes, Angers, Antoigné, Artannes-sur-Thouet, Aubigné-sur-Layon, Beaulieu-sur-Layon, Bellevigne-en-Layon, Bellevigne-les-Châteaux, Blaison-Saint-Sulpice, Bouchemaine, Brain-sur-Allonnes, Brissac Loire Aubance (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Alleuds, Brissac-Quincé, Charcé-Saint-Ellier-sur-Aubance, Chemellier, Coutures, Luigné, Saint-Rémy-la-Varenne, Saint-Saturnin-sur-Loire ir Vauchrétien), Brossay, Cernusson, Chalonnes-sur-Loire, Champtocé-sur-Loire, Chaudefonds-sur-Layon, Chemillé-en-Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chanzeaux, La Jumellière ir Valanjou), Cizay-la-Madeleine, Cléré-sur-Layon, Le Coudray-Macouard, Courchamps, Denée, Dénezé-sous-Doué, Distré, Doué-en-Anjou, Épieds, Fontevraud-l'Abbaye, Les Garennes sur Loire, Gennes-Val-de-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Chênehutte-Trèves-Cunault, Gennes, Grézillé, Saint-Georges-des-Sept-Voies ir Le Thoureil), Huillé-Lézigné (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Huillé), Ingrandes-Le Fresne sur Loire (tik šios buvusios komunos teritorija: Ingrandes), Jarzé Villages (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Lué-en-Baugeois), Louresse-Rochemenier, Lys-Haut-Layon, Mauges-sur-Loire (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: La Chapelle-Saint-Florent, Le Mesnil-en-Vallée, Montjean-sur-Loire, La Pommeraye, Saint-Florent-le-Vieil, Saint-Laurent-de-la-Plaine ir Saint-Laurent-du-Mottay), Mazé-Milon (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Fontaine-Milon), Montilliers, Montreuil-Bellay, Montsoreau, Mozé-sur-Louet, Mûrs-Erigné, Orée d'Anjou (tik šių deleguotųjų komunų teritorija: Bouzillé, Champtoceaux, Drain, Landemont, Liré ir La Varenne), Parnay, Passavant-sur-Layon, La Possonnière, Le Puy-Notre-Dame, Rives-de-Loir-en-Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Villevêque), Rochefort-sur-Loire, Rou-Marson, Sainte-Gemmes-sur-Loire, Saint-Georges-sur-Loire, Saint-Germain-des-Prés, Saint-Just-sur-Dive, Saint-Macaire-du-Bois, Saint-Melaine-sur-Aubance, Saumur, Savennières, Soulaines-sur-Aubance, Souzay-Champigny, Terranjou, Tuffalun, Turquant, Les Ulmes, Val-du-Layon, Varennes-sur-Loire, Varrains, Vaudelnay;

Vjeno departamentas: Berrie, Curçay-sur-Dive, Glénouze, Pouançay, Ranton, Saint-Léger-de-Montbrillais, Saix, Ternay, Les Trois-Moutiers.

Su geografinės vietovės kartografine medžiaga galima susipažinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto interneto svetainėje.

7.   Vyninių vynuogių veislė (-ės)

„Cabernet franc N“

„Cabernet-Sauvignon N“

„Cot N“ – „Malbec N“

„Gamay N“

„Grolleau N“

„Grolleau gris G“

„Pineau d’Aunis N“

8.   Ryšys (-iai) su geografine vietove

1.   Informacija apie geografinę vietovę

a)   Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Geografinė vietovė plyti ant dviejų didelių geologinių darinių, kuriuose vynuogynai daugiausia auga upių krantų šlaituose ir keliose plokštikalnėse: vakaruose – prie Armorikos aukštumos besišliejančios prekambro ir paleozojaus platformos, o rytuose – ant senovinės platformos slūgsančio Paryžiaus baseino mezozojaus ir kainozojaus periodų substrato. Dėl šių geologinių ypatumų vakarinė geografinės vietovės dalis, kurioje yra skalūninių uolienų, visų pirma skalūno, vietinių vadinama „juoduoju Anžu“, o rytinė geografinės vietovės dalis (Somiūras), kuriai būdingas kreidingas tufas – „baltuoju Anžu“.

Istoriškai priklausiusi Anžu provincijai, 2021 m. geografinė vietovė užėmė pietinę Meno ir Luaros departamento pusę (68 komunas), taip pat šiaurinius De Sevro (11 komunų) ir Vjeno (9 komunas) departamentų pakraščius.

Sklypų, kuriuose auginamos vynuogės, dirvožemis susiformavo iš įvairių geologinių darinių. Nors dirvožemiai labai skiriasi, visi jie iš esmės yra nederlingi ir juose nedaug drėgmės. Taip pat jie greitai įšyla.

Geografinei vietovei būdingas nuosaikus jūrinis klimatas, gana nedidelis temperatūros svyravimas, kurį lemia, viena vertus, santykinai arti esantis Atlanto vandenynas, antra vertus, temperatūrą reguliuojanti Luaros upė ir jos intakai. Galiausiai vietovei būdinga tai, kad vynuogynai sodinami ant kalvų. Toks klimatas dar vadinamas „anžujietišku švelnumu“. Labiausiai šis pavadinimas pasiteisina žiemą, ilgą pavasarį ir rudenį, nes vasarą dažnai užklumpa dideli karščiai. Į šiaurės vakarus ir pietryčius atsigręžę šlaitai saugo nuo dažnai drėgmę nešančių vėjų. Todėl geografinėje vietovėje mažai kritulių, joje nuo kalnų pučia šiltas ir sausas fenas, o aukštas Šoltė ir Možo reljefas apsaugo nuo vandenyno drėgmės. Metinis kritulių kiekis yra maždaug 585 mm, o Šoltė jų iškrenta beveik 800 mm.

b)   Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas

Žinoma, kad Anžu vynuogynai nuolatos buvo auginami nuo I m. e. a. Kaip liudija kelios Apolonijaus poemos eilutės (VI a.), vynuogynai toje vietovėje klestėjo: „Netoli Bretanės ant uolos stūkso miestas, gausiai apdovanotas Cereros ir Bakcho gėrybėmis ir vardą gavęs iš graikiško vardo Andegavas (Anžė).“ Nors vienuolynų globojami Luaros pakrantėse ir aplink Anžė augę Anžu vynuogynai tarpo per visą viduramžių laikotarpį, išties garsūs ir žinomi jie tapo XII ir XIII a. Suklestėjus Henriko II ir Eleonoros Akvitanietės karalystei, Anžu vynai pasiekė kilmingiausių šeimų stalus.

Vyno gamyba smarkiai pašoko XVI amžiuje, atvykus savo kraštui ir kolonijoms vynų ieškojusiems olandų tarpininkams. Olandai sukaupė dideles vynų atsargas ir XVIII a. prekybos apimtis išaugo tiek, kad, siekiant palengvinti vynų gabenimą, laivybai buvo pritaikyta per vietovę tekanti Lajono upė. Tačiau didžiulis Anžu vynų žinomumas sužadino gobšumą ir užtraukė daugybę mokesčių (miesto sienų mokestį, dėžės mokestį, pintos mokestį, aštuntadalio mokestį, tranzito mokestį ir kt.), o šie padarė didžiulę žalą prekybai. Vynuogyną galutinai suniokojo ir sužlugdė Vandėjos karai. Iš naujo jis suklestėjo XIX a. 1881 m. vynuogynas užėmė 45 000 hektarų. Po vynuoginių filokserų antplūdžio 1893 m. iš jų beliko 10 000 hektarų.

Didžiausią šlovę Anžu atnešė iš „Chenin B“ veislės vynuogių gaminami baltieji vynai. Tačiau po vynuoginių filokserų antplūdžio imta sodinti daugiau „Cabernet franc N“ veislės, kiek vėliau – „Cabernet-Sauvignon N“ veislės vynmedžių. XX a. pradžioje daugiausia buvo gaminama vietinio lengvo kavinėse geriamo vyno, vadinamo „rouget“. Tai buvo pirmasis Anžu vynuogynų virsmo etapas. Kartu su „Grolleau N“ ir „Grolleau gris G“ vynuogių veislėmis, iš kurių gaminamas „clairet“ tipo šviesus vynas, taip pat su papildomai naudojamomis „Gamay N“ ir „Pineau d'Aunis N“ veislėmis „Cabernet franc N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ vynuogių veislės padėjo išplėtoti garsių pavyzdinių rožinių vynų, žymimų saugomomis kilmės vietos nuorodomis „Cabernet d’Anjou“ ir „Rosé d’Anjou“, gamybą. Antrasis šio virsmo etapas grindžiamas vynų gamintojų įgyta patirtimi ir vynuogynų valdymu. Stebėjimas ir analizė, leidžiantys parinkti konkrečiai vynuogių veislei geriausią auginimo vietą, derliaus potencialo įvertinimas ir įsisavinti vyno gamybos metodai lėmė raudonųjų vynų gamybos augimą nuo pat XX a. 7-ojo dešimtmečio.

2.   Informacija apie produkto kokybę ir savybes

Rožiniuose vynuose yra fermentuojamų cukrų, tad jie yra daugiau ar mažiau saldūs. Jų aromatas intensyvus, atitinkamai būdingas vynuogių veislei. Tačiau visuose juose juntami vaisių (persikų, braškių, citrusinių vaisių ir pan.) aromatai. Vynų skonis pasižymi meistriškai subalansuotu gaivumu ir švelnumu. Stiprus aromatas išlieka labai ilgai.

3.   Priežastiniai ryšiai

Šiaurinėje dalyje augantis ypatingo kraštovaizdžio vynuogynas kartu su švelniu klimatu, originalia geologine ir dirvožemio sandara suteikia vynams savito skonio, kuriam būdingas gaivumas.

Dėl įvairių vynuogėms augti tinkamų geografinių ir dirvožemio sąlygų augintojai galėjo parinkti kiekvienai vynuogių veislei atsiskleisti leidžiančias optimalias sąlygas. Po ilgo vynmedžių stebėjimo ir analizės augintojams pavyko surasti geriausias vietas vynuogynams sodinti.

Iš smėlingose ir akmeningose kalvose ir terasose gausiai augančių „Grolleau N“, „Grolleau gris G“ ar „Pineau d'Aunis N“ veislių vynuogių gaminami vaisiški rožiniai vynai, o iš reguliariai drėkinamuose negiliuose dirvožemiuose ar rudžemiuose gerai augančių „Cabernet franc N“ ir „Cabernet-Sauvignon N“ veislių vynuogių gaunami švelnūs, ilgai išliekančio aromato vynai.

9.   Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)

Arčiausiai esanti vietovė

Teisinis pagrindas

ES teisės aktai

Papildoma sąlyga

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Sąlygos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynų, kurie gali būti žymimi saugoma kilmės vietos nuoroda „Rosé d’Anjou“, vyndarystės ir gaminimo vietovė apima toliau nurodytų komunų, apibrėžtų 2021 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijas:

Endro ir Luaros departamentas: Saint-Nicolas-de-Bourgueil;

Atlanto Luaros departamentas: Ancenis-Saint-Géréon (tik šios buvusios komunos teritorija: Ancenis), Le Loroux-Bottereau, Le Pallet, La Remaudière, Vair-sur-Loire (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Anetz), Vallet;

Meno ir Luaros departamentas: Orée d’Anjou (tik šios deleguotosios komunos teritorija: Saint-Laurent-des-Autels), Saint-Martin-du-Fouilloux.

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildoma sąlyga

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.

Sąlygos aprašymas

Atsižvelgiant į specifikacijos nuostatas, prie SKVN pavadinimo gali būti pateikiamos nuorodos „primeur“ arba „nouveau“.

Papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal Bendrijos teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse rašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis, plotis ar storis) ne didesnis nei dvigubas rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydis.

Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, prie SKVN pavadinimo gali būti pateikiama geografinė nuoroda „Val de Loire“. Geografinė nuoroda „Val de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei 2/3 rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

Pateikiant ir aprašant vynus draudžiama vartoti terminą „Cabernet“ arba nurodyti vynuogių veislių „Cabernet-Sauvignon N“ ar „Cabernet franc N“ pavadinimus.

Būtina nurodyti nuorodomis „primeur“ arba „nouveau“ žymimų vynų derliaus metus.

Vynų etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis: – įtrauktas į kadastrą; – nurodytas derliaus deklaracijoje. Į kadastrą įtrauktas jo pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei pusė rašmenų, kuriais užrašytas SKVN pavadinimas, dydžio.

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/gedei/site/bo-agri/document_administratif-cea1d3f7-577f-445e-9e58-b708a8d13eb8


(1)  OL L 9, 2019 1 11, p. 2.