Aiškinamasis memorandumas

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

ES miškams ir kitai medžiais apaugusiai žemei vis didesnį poveikį daro klimato kaita, netvarus tiesioginis ar netiesioginis naudojimas žmonių reikmėms ir žmonių veikla, taip pat susiję žemės naudojimo pokyčiai. Tokie pavojai kaip gamtos gaisrai, kenkėjų protrūkiai, sausros ir karščio bangos, dažnai vienas kitą papildantys, gali lemti dažnesnius ir intensyvesnius katastrofinius įvykius, kurie neretai juntami ir kaimyninėse valstybėse. Šis neigiamas poveikis mažina miškų atsparumą ir kelia grėsmę miškų gebėjimui atlikti įvairias aplinkosaugines, socialines ir ekonomines funkcijas. Kai kurie pavojai, pavyzdžiui, gamtos gaisrai, taip pat kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai ir saugai. Be to, dėl jų didėja miškų tvarkymo išlaidos, įskaitant gamtos gaisrų gesinimo išlaidas.

Išsami ir kokybiška stebėsenos sistema, apimanti visus ES miškus ir kitą medžiais apaugusią žemę, gali padėti geriau kovoti su visais šiais sunkumais ir pavojais. Pavyzdžiui, dažnai stebint medžių lajų dangą ir jos trikdžius naudojant Žemės stebėjimo (ŽS) technologijas, jas papildant antžeminiais stebėjimais, galima nustatyti dažniausią miškų pažeidžiamumą ir sudaryti sąlygas sprendimus priimantiems asmenims imtis prisitaikymo priemonių. Jei šių žinių trūksta, tai taip pat turi įtakos valstybių narių vykdomo miškų planavimo savalaikiškumui ir kokybei. Ilgalaikis integruotas planavimas yra labai svarbus siekiant išlaikyti įvairių miško paslaugų ir išteklių poreikių pusiausvyrą ir užtikrinti atsparumą nelaimėms pagal ES politikos uždavinius ir tikslus, susijusius su miško paslaugomis, naudojimu ir apsauga.

Dabartinės stebėsenos priemonės nevisiškai atitinka paskirtį. Tokios paslaugos, kaip programa „Copernicus“ grindžiama Europos miškų gaisrų informacijos sistema (EFFIS) ir „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugos Miškų didelės skiriamosios gebos sluoksnis, padėjo užtikrinti tam tikrą standartizuotą nuotoliniu stebėjimu grindžiamą stebėseną ir duomenis ES. Tačiau siekiant suderinti antžeminius duomenis, daugiausia surinktus iš nacionalinių miškų inventorių, daugiausia dėmesio skiriama keliems esminiams kintamiesiems rodikliams, susijusiems su medienos ištekliais, pavyzdžiui, antžeminei biomasei, medyno tūriui ir prieaugiui. Net ir šiais atvejais yra spragų, susijusių su duomenų savalaikiškumu ir didesniu prieinamumu, todėl kyla abejonių dėl jų patikimumo ir atsiranda jų naudojimo apribojimų. Nebuvo dirbama siekiant suderinti kitus antžeminius duomenis apie kintamuosius rodiklius, ypač susijusius su biologine įvairove, todėl ES mastu sunku įvertinti miškų ekosistemos būklę. Be to, turimuose duomenyse apie miškus yra nemažai spragų, pavyzdžiui, duomenyse apie sausras arba žievėgraužių daromą žalą miškams. Šios spragos trukdo žemės valdytojams ir atitinkamoms valdžios institucijoms veiksmingai užkirsti kelią miškų nelaimėms, joms pasirengti ir į jas reaguoti. Be to, kai kuriuos miškų parametrus, pavyzdžiui, miško biomasę ir struktūrą, visoje ES galima patikimai kartografuoti ir stebėti tik derinant antžeminius stebėjimus, nuotolinį stebėjimą ir modeliavimą. Šis derinys yra sudėtingas ir sunkiai įgyvendinamas, dažnai dėl dalijimosi duomenimis ir prieigos prie jų problemų.

Dėl informacijos apie miškų būklę ir raidą, susijusią su trikdžiais ar ekosistemų dinamika, trūkumo politikos formuotojams ir miškininkams sunku pastebėti tendencijas, anksti nustatyti žalą ar degradaciją ir imtis veiksmingų veiksmų. Tai trukdo miškams nuolat teikti visuomenei ekosistemines paslaugas, prekes ir funkcijas, įskaitant klimato kaitos švelninimą, kurį vykdant miškams tenka svarbus vaidmuo.

Apskritai informacija apie ES miškų būklę, jų ekologinę, socialinę ir ekonominę vertę, jiems daromą neigiamą poveikį ir jų teikiamas ekosistemines paslaugas yra fragmentiška ir padrika, iš esmės nevienalytė ir nenuosekli, joje esama duomenų spragų ir dubliavimosi, be to, duomenys teikiami pavėluotai ir dažnai tik savanoriškai. Nors esama ataskaitų teikimo procesų, pagal kuriuos renkami duomenys ir informacija apie miškus ir jų raidą, pavyzdžiui, Eurostato Europos miškų ataskaitos, „Forest Europe“ ataskaitos „Europos miškų būklė“ arba FAO pasauliniai miškų išteklių vertinimai, ES trūksta bendros nuoseklaus tikslių ir palyginamų miškų duomenų rinkimo ir dalijimosi jais sistemos.

Sparti stebėsenos priemonių ir technologijų, naudojamų ŽS per palydovą ar iš oro (įskaitant dronus), ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) paslaugų, tokių kaip GALILEO, raida suteikia unikalią galimybę modernizuoti, skaitmenizuoti ir standartizuoti miškų stebėseną kaip paslaugą visiems miškų naudotojams ir valdžios institucijoms. Tai gali būti naudinga savanoriškam integruotam ilgalaikiam valstybių narių planavimui ir paskatinti šių technologijų rinkos augimą bei susijusių naujų įgūdžių ugdymą, taip pat ir ES MVĮ. Turi būti užtikrinta duomenų apsauga ir nuosavybė.

Atsižvelgiant į tai, šiuo pasiūlymu siekiama: i) užtikrinti nuoseklią aukštos kokybės stebėseną, kad būtų galima stebėti pažangą įgyvendinant ES tikslus, politikos uždavinius ir tikslus, susijusius su miškais, įskaitant biologinės įvairovės, klimato ir reagavimo į krizes sritis; ii) pagerinti rizikos vertinimą ir pasirengimą ją valdyti ir iii) padėti žemės valdytojams ir valdžios institucijoms priimti įrodymais pagrįstus sprendimus, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Per pastaruosius kelerius metus ES institucijos ir valstybių narių ekspertai atitinkamose ekspertų grupėse, įskaitant Miškų nuolatinio komiteto pogrupį, ne kartą ir aiškiai minėjo, kad reikia stiprinti ES miškų stebėseną. Todėl Naujojoje 2030 m. ES miškų strategijoje paskelbta apie specialų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES miškų stebėjimo, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo, kuris taip pat apimtų atsakingų nacionalinių institucijų parengtus strateginius miškų ir su mišku susijusio sektoriaus planus.

Kai kurių valstybių narių dabartinėse priemonėse nenumatytas integruotas požiūris į miškus kaip į daugiafunkcines ekosistemas, nes jose dažnai į miškus atsižvelgiama tik iš konkrečių politikos perspektyvų: pavyzdžiui, nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir ilgalaikėse strategijose aptariama anglies dioksido sekvestracija, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumas, o nacionalinėse ir regioninėse prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose aptariami prisitaikymo prie klimato kaitos poreikiai, tačiau nebūtinai atsižvelgiama į kitus aspektus, pavyzdžiui, biologinę įvairovę ar atsparumą.

Dauguma ES nacionalinių planavimo priemonių apima ne ilgesnį kaip 10 metų miškų planavimo ciklą. Todėl jomis neatsižvelgiama į ilgalaikį klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, rūšių pasiskirstymui arba ekstremalių reiškinių dažnumui ir intensyvumui. Be to, jose dažnai nesilaikoma prisitaikomojo požiūrio, o tai reiškia, kad jomis neįmanoma atsižvelgti į miškų ir miškininkystės politikos pokyčius ES ir nacionaliniu lygmenimis, dėl kurių reikėtų struktūriškai reaguoti strateginiu ir perspektyviniu lygmenimis.

Su miškais susijusi ES politika yra ilgalaikė, todėl reikalingas strateginis prognozavimas, pagrįstas savalaike ir tikslia informacija. Pavyzdžiui, iki 2050 m. turi būti pasiekti pagrindiniai tikslai: neutralizuoti ES poveikį klimatui (ES klimato teisės aktas ir Reglamentas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės – LULUCF reglamentas) ir užtikrint ES atsparumą klimato kaitos poveikiui (ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija) arba išlaikyti ir atkurti Europos ekosistemas (siūlomas ES gamtos atkūrimo teisės aktas). Daugelis klimato kaitos prognozių apima laikotarpį iki šio šimtmečio pabaigos, įskaitant tyrimus apie tai, kaip miškai reaguos į spartėjančią klimato kaitą ir kaip ji paveiks miškus.

Be to, didelė nacionalinių planavimo metodų įvairovė arba apskritai planavimo nebuvimas trukdo greitai, nuosekliai ir veiksmingai reaguoti į nelaimių riziką, ypač į tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes, pavyzdžiui, augalų kenkėjus ar gamtos gaisrus.

Atsižvelgiant į tai, pasiūlymu taip pat siekiama padėti valstybėms narėms savanoriškai vykdyti integruotą ilgalaikį planavimą, kad būtų nuosekliau įgyvendinami įvairūs sektorių politikos uždaviniai tikslai, siekiant užtikrinti miškų atsparumą besikeičiančio klimato sąlygomis.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Pasiūlymu siekiama remti nuoseklų ir veiksmingą esamos ES politikos, tiesiogiai ar netiesiogiai darančios poveikį miškams, įgyvendinimą aplinkos ir biologinės įvairovės, klimato, nelaimių ir rizikos mažinimo, energetikos ir bioekonomikos srityse.

Konkrečiai, pasiūlymu bus remiamos toliau nurodytos politikos priemonės.

• Naujoji 2030 m. ES miškų strategija, suteikiant žinių bazę integruotam požiūriui į miškus kaip į daugiafunkcines ekosistemas ir stebint, kaip įgyvendinami jos tikslai ir uždaviniai.

• 2030 m. biologinės įvairovės strategija, nustatant rodiklius, pagal kuriuos būtų stebima: i) kaip įgyvendinimas plataus užmojo tikslas padidinti miškų kiekį ir kokybę bei jų atsparumą tokioms nelaimėms kaip gaisrai, sausros, kenkėjai ir ligos, kurių gali padaugėti dėl klimato kaitos, ii) kaip siekiama tikslų griežtai saugoti likusius pirminius miškus ir sengires
ir iii) kaip vykdoma tolesnė Europos miškų informacinės sistemos plėtra.

• LULUCF reglamentas, gerinant rodiklių stebėseną, kuri palengvins geografiškai detalių duomenų apie miško žemę teikimą.

• Miškų naikinimo reglamentas, nustatant su miškų naikinimu ir miškų alinimu susijusius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima stebėti pažangą, padarytą siekiant tikslo nealinti miškų.

• Bioekonomikos strategija, gerinant rodiklių, pagal kuriuos stebima ES ir jos valstybių narių pažanga siekiant tvarumo ir kurie įtraukiami į Jungtinio tyrimų centro Bioekonomikos žinių centro stebėsenos sistemą, aprėptį ir stebėseną.

• Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, stiprinant įrodymų bazę, susijusią su tvarumo kriterijais, taikomais energijos gamybai naudojamos biomasės gavybai, visų pirma reikalaujant, kad valstybės narės turėtų informacijos apie pirminių miškų ir sengirių vietą.

• Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (SCSM) ir neseniai priimti Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslai, gerinant miškų duomenų prieinamumą. Tai padės patobulinti ankstyvojo perspėjimo apie gamtos gaisrus ir kitas nelaimes priemones, parengti tikslesnius rizikos vertinimus ir padidinti bendrą pasirengimą reaguoti į būsimas nelaimes.

• Europos skaitmeninė darbotvarkė ir Dronų strategija 2.0, skatinant nuotolinio stebėjimo technologijų naudojimą miškų stebėsenos srityje.

• Reglamentas dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, stiprinant kenkėjų dinamikos įrodymų bazę.

•Suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis

Europos žaliajame kurse raginama imtis veiksmų, kad būtų padidintas ES miškingo ploto dydis ir pagerinta jo kokybė bei toliau būtų didinamas miškų atsparumas. Juo siekiama neutralizuoti poveikį klimatui, nustatyti didesnius biologinės įvairovės plataus užmojo tikslus, užtikrinti sveiką aplinką, gerinti žmonių sveikatą ir gerovę ir skatinti tvarią ir žiedinę bioekonomiką. Kad tai būtų daroma veiksmingai, labai svarbu stebėti miškų ir ekosistemų būklę bei tendencijas ir daugiafunkciškumą, taip remiant savanorišką integruotą ilgalaikį valstybių narių planavimą.

Pasiūlymu siekiama užtikrinti sąveiką su kitomis politikos sritimis, taip pat ir su jose taikomomis taisyklėmis dėl su miškais susijusių duomenų rinkimo, stebėsenos ir planavimo. Tai apima oro, vandens ir gamtos direktyvas, taip pat Komisijos pasiūlymus dėl Gamtos atkūrimo teisės akto ir dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų keitimo. Pasiūlymu taip pat bus remiama klimato politika, nes bus galima stebėti prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo pažangą ir bus sudarytos sąlygos taikyti anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo schemas pagal siūlomą anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistemą. Pasiūlymas taip pat visiškai atitinka Konferencijos dėl Europos ateities galutinę ataskaitą, ypač 2 pasiūlymą, kuriame aiškiai pritariama pastangoms atsodinti miškus, želdinti miškus, įskaitant dėl gaisrų prarastus miškus, ir užtikrinti atsakingą miškotvarką.

Pasiūlymas taip pat gali padėti ES parodyti, kad ji pasaulyje pirmauja, ir paskatinti tarptautinę bendruomenę imtis įrodymais pagrįstų tikslingų veiksmų, kad būtų sustiprintas miškų atsparumas kintant klimatui ir pagerintas tvarus miškų, kaip daugiafunkcinių ekosistemų, tvarkymas. Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje numatytas specialus tikslas dėl prieinamų aukštos kokybės duomenų, informacijos ir žinių, skirtų integruotam ir dalyvaujamajam biologinės įvairovės valdymui.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią ES turi teisę imtis veiksmų, kad pasiektų savo aplinkos politikos tikslus. ES aplinkos politikos tikslai, nustatyti SESV 191 straipsnio 1 dalyje, yra aplinkos kokybės išsaugojimas, apsauga ir gerinimas; žmonių sveikatos saugojimas; apdairus ir racionalus gamtos išteklių naudojimas tarptautinio lygio priemonių, skirtų regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovoti su klimato kaita, rėmimas. ES aplinkos politika turi būti siekiama aukšto apsaugos lygio, atsižvelgiant į situacijų įvairovę įvairiuose ES regionuose. Ji turi būti grindžiama atsargumo principu ir principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma jos atsiradimo vietoje ir kad moka teršėjas.

Tuo pačiu teisiniu pagrindu grindžiamos ES miškų ekosistemų gamtos paveldo apsaugos priemonės. Miškų stebėsenos sistema suteiks duomenų, kuriais remiantis bus galima stebėti su miškais susijusius Europos žaliojo kurso tikslus ir plėtoti miškų ekosistemų išsaugojimo politiką. Aplinka yra ES ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, todėl ES veiksmai turi atitikti subsidiarumo principą.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Veiksmai ES lygmeniu yra pagrįsti dėl nuo miškų priklausomų rinkų masto ir tarpvalstybinio pobūdžio, taip pat dėl didėjančios su klimato kaita susijusios rizikos ir netikrumo, dėl kurių reikia stebėti ES politikos ir teisės aktų poveikį ir tiksliau bei laiku įvertinti, ar reikia keisti politiką, kad būtų pasiekti politikos tikslai.

Tai visų pirma susiję su tokiais trikdžiais kaip žievėgraužių protrūkiai, gamtos gaisrai ar vėtros, kurie turi didelį tarpvalstybinį poveikį. Šių trikdžių dažnumas ir intensyvumas dėl klimato kaitos didėja, todėl padidėja jų prevencijos ir mažinimo išlaidos, taip pat didėja išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, nyksta biologinė įvairovė ir iškraipoma rinka. Pavyzdžiui, kalbant apie žievėgraužius, ankstyvas žievėgraužių židinių aptikimas yra labai svarbus siekiant sumažinti sanitarinio kirtimo mastą ir su tuo susijusias išlaidas bei prarastas pajamas. Jei sanitarinis kirtimas vykdomas dideliu mastu, jis gali sutrikdyti medienos rinką, o tai turi ypač neigiamą poveikį MVĮ, kurios labai priklauso nuo medienos kainos. Feromonų gaudyklės ir kita antžeminė stebėsena, derinamos su ŽS, kuris suteikia aukštos kokybės duomenų, padeda laiku imtis politinių intervencinių priemonių, todėl gali atlikti veiksmingą ir efektyvų vaidmenį mažinant išlaidas. Kitas pavyzdys – supratimas, kokios rūšies miškai ir kuras vyrauja konkrečiose vietovėse, bus svarbus įgyvendinant miškų gaisrų prevencijos priemones ir padės veiksmingiau vykdyti operacijas pagal SCSM, nes bus patobulintos Europos ankstyvojo įspėjimo apie gamtos gaisrus sistemos.

Šiuo metu miškų stebėsena yra nenuosekli ir fragmentiška, o tai trukdo ES laiku imtis veiksmų kovojant su (tarpvalstybinio pobūdžio) rizikos veiksniais ir grėsmėmis, kaip teigiama naujojoje ES miškų strategijoje, ir kuo labiau išnaudoti ekonomiškai efektyvius technologinius pokyčius ir skaitmenines inovacijas, ypač susijusius su ŽS. Tokia padėtis susidarė dėl to, kad valstybės narės daugelį metų veikė pavieniui ir nekoordinuotai. Nors miškų ekosistemos dažnai driekiasi per valstybių sienas, miškai dažnai laikomi suvereniais subjektais, todėl iki šiol nuoseklus tarptautinis duomenų rinkimo metodas nebuvo sukurtas. Sveiki ir atsparūs miškai yra bendro intereso ir mažai tikėtina, kad valstybės narės be ES įsikišimo ištaisys šią fragmentišką padėtį.

Kalbant apie planavimą, kelios valstybės narės taiko planavimo priemones, tačiau į sektorių politiką atsižvelgiama nepakankamai, o tai gali turėti įtakos politikos formavimo nuoseklumui tiek valstybių narių, tiek ES lygmeniu. Valstybės narės galėtų pasinaudoti koordinuoto valdymo sistema, kad užtikrintų nuoseklų sektorinės miškų politikos tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį ir užtikrintų, kad būtų įtraukta bendra informacija.

•Proporcingumo principas

Pasiūlyme pasirinktas aspektų derinys yra proporcingas, nes jame numatyti tik tie aspektai, kuriuos valstybės narės turi įgyvendinti, kad būtų tinkamai pasiekti siūlomo reglamento tikslai. Todėl valstybės narės privalo rinkti tik tuos miškų duomenis, kurie yra susiję su ES teisės aktais ir politikos tikslais. Be to, siūlomas reglamentas bus grindžiamas dalijimusi suderintais duomenimis, gautais iš esamų nacionalinių duomenų rinkimo sistemų, daugiausia nacionalinių miškų inventorių. Taip bus sumažintas valstybių narių poreikis pritaikyti savo duomenų rinkimo metodus. Siekiant užtikrinti nedideles koregavimo išlaidas, miškų duomenų aprašymai buvo parinkti remiantis jau atliktu darbu, susijusiu su nacionaliniais miškų inventoriais. Pasiūlymu taip pat siekiama dirbti su esamais pateiktais duomenimis, kai jie atitinka reikalavimus, vengiant pareigos teikti ataskaitas dubliavimo. Valstybių narių savanoriškas ilgalaikis integruotas planavimas skatinamas atitinkamai remiantis jau vykdomomis pastangomis.

Kadangi problema yra plataus masto ir tarpvalstybinio pobūdžio, ES yra vienintelė institucija, galinti užtikrinti nuoseklią stebėsenos sistemą ir paskatinti savanorišką ilgalaikį integruotą planavimą, kuriame dalyvautų valstybės narės. Bendrų duomenų rinkimo ir stebėsenos standartų bei minimalių bendrų planavimo elementų valstybių narių lygmeniu neįmanoma parengti.

Pagal nė vieną iš galimybių valstybių narių įgaliojimai nebūtų perduodami ES, išskyrus būtiną stebėsenos suderinimą ir standartizavimą (įgaliojimai dėl su miškotvarka susijusių veiklos pasirinkimų nebūtų perduodami).

•Priemonės pasirinkimas

Atsižvelgiant į šios iniciatyvos dalyką ir jos tikslumo lygį, labiau tinka taikyti teisėkūros, o ne su teisėkūra nesusijusį metodą. Šio pasiūlymo tikslų geriausia siekti priimant reglamentą. Taip bus užtikrintas tiesioginis ir vienodas nuostatų taikymas ES tuo pačiu metu, taigi bus padedama suderinti ir laiku teikti duomenis. Reglamentu bus galima nustatyti bendrus standartus, kurie bus privalomi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse, išvengiant administracinės naštos ir delsimo dėl būtinybės perkelti teisės aktą į nacionalinę teisę.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Ex post vertinimas / galiojančių teisės aktų tinkamumo patikrinimas

Netaikoma, nes tai nauja teisėkūros iniciatyva.

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Vadovaujantis geresnio reglamentavimo gairėmis, šis reglamentas ir prie jo pridedamas poveikio vertinimas buvo pagrįsti išsamiomis konsultacijomis. Komisija surinko įvairių suinteresuotųjų subjektų, visų pirma valstybių narių, aplinkosaugos organizacijų, mokslinių tyrimų institutų, miškų asociacijų ir verslo atstovų, nuomones. Konsultacijos buvo vykdomos per atviras viešas konsultacijas, trijuose ekspertų seminaruose ir susitikimuose su suinteresuotaisiais subjektais bei valstybėmis narėmis. Specialus Miškų nuolatinio komiteto darbo pogrupis posėdžiavo keturis kartus, o pirmininkaujančios Čekijos ir Švedijos surengtuose dviejuose praktiniuose seminaruose pateikta daugiau įžvalgų. Skirtingos nuomonės suteikė vertingos informacijos ir įžvalgų, kurios padėjo parengti poveikio vertinimą ir pasiūlymą.

Kvietimas teikti informaciją

Kvietimas teikti informaciją vyko nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki gegužės 6 d. Gauta 116 atsakymų iš 21 šalies, daugiausia iš plačiosios visuomenės, NVO, valdžios institucijų, verslo asociacijų, prekybos organizacijų ir aplinkosaugos organizacijų (mažėjančia tvarka).

Dauguma respondentų įvairiose suinteresuotųjų subjektų grupėse pritarė iniciatyvai dėl ES miškų stebėsenos sistemos ir strateginių planų, išskyrus plačiąją visuomenę, kurioje pritarimą išreiškė mažiau nei pusė respondentų. Visų pirma buvo išreikštas susirūpinimas dėl to, kad dėl šios iniciatyvos didėjantis centralizavimas neturėtų be reikalo apsunkinti esamos nacionalinės miškų stebėsenos ir kad naujais teisės aktais neturėtų būti trikdoma dabartinė miškų savininkų miškotvarkos praktika. Komisija atsižvelgė į šią nuomonę atlikdama poveikio vertinimą ir rengdama pasiūlymą.

Viešos konsultacijos

2022 m. rugpjūčio 25 d. – lapkričio 17 d. Komisija vykdė atviras viešas konsultacijas ir gavo 314 naudingų nuomonių.

Konsultacijų metu buvo renkamos nuomonės dėl miškų stebėsenos poreikio, susijusių technologijų pasirinkimų, tinkamiausių politikos ir finansavimo galimybių, taip pat dėl miškų strateginių planų pridėtinės vertės. Rezultatai akivaizdžiai patvirtino, kad ES mastu reikia suderintos ir savalaikės informacijos apie įvairius miškų aspektus, pavyzdžiui, būklę, trikdžius ir klimato kaitą. Stebėsenos sistemos turėtų būti grindžiamos lauko duomenimis ir nuotolinio stebėjimo technologijomis. Dauguma respondentų laikėsi nuomonės, kad geriausia politikos galimybė yra integruoti valstybių narių stebėsenos sistemų duomenis, o bendrai ES stebėsenos sistemai buvo vienodai pritarta ir nepritarta. Tokia sistema turėtų būti finansuojama derinant valstybių narių, privačiuosius ir ES išteklius. Maždaug pusė respondentų laikėsi nuomonės, kad holistinis požiūris, bendras koordinavimas, palyginamumas ir keitimasis informacija su kitomis valstybėmis narėmis sukuria pridėtinę vertę ilgalaikiam planavimui. Tik nedidelė dalis respondentų neįžvelgė jokios pridėtinės vertės.

Praktiniai ekspertų seminarai

2022 m. spalio–lapkričio mėn. Komisija surengė tris praktinius seminarus su dalyko ekspertais: 1) „Miškų strateginiai planai“; 2) „Dabartinės ir būsimos Žemės stebėjimo galimybės vykdant operatyvinę miškų stebėseną“ ir 3) „Miškų stebėsenos nauda ir išlaidos“. Seminarų metu gauta vertingos informacijos poveikio vertinimui.

Miškų nuolatinio komiteto darbo pogrupis

Nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. įvyko keturi posėdžiai su valstybių narių atstovais, kuriuose vyko techninės diskusijos dėl politikos galimybių. Visų pirma buvo surinktos nuomonės dėl rodiklių aprėpties, ŽS naudojimo ir galimų pagrindinių integruoto ilgalaikio planavimo aspektų. Diskusijose buvo remiamasi atvirų viešų konsultacijų rezultatais ir poveikio vertinimo projektu, taip pat iš anksto parengtais klausimais, su kuriais grupės nariai buvo supažindinti prieš posėdžius. Tuomet pogrupis priėmė būsimos iniciatyvos ataskaitą.

•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Pasiūlymas grindžiamas naujausiais moksliniais įrodymais. Prie šio pasiūlymo pridedamas poveikio vertinimas grindžiamas išorės ekspertų grupės parengtu pagrindžiamuoju tyrimu, paskelbtu […]. Ekspertų grupė įvairiais tyrimo etapais aktyviai konsultavosi su Komisija. Darbo pogrupio posėdžiuose valstybės narės turėjo galimybę pasikeisti nuomonėmis dėl pagrindinių iniciatyvos aspektų, įskaitant preliminarų miškų rodiklių sąrašą, atvirų viešų konsultacijų rezultatus ir ilgalaikį integruotą planavimą. Į šias nuomones buvo atsižvelgta rengiant poveikio vertinimą ir šį siūlomą reglamentą.

Rengdama šį pasiūlymą Komisija taip pat naudojosi daugeliu kitų informacijos šaltinių, visų pirma ES mokslinių tyrimų ir inovacijų projektų rezultatais ir pripažintomis tarptautinėmis ataskaitomis.

Europos aplinkos agentūra suteikė konkrečių ekspertinių žinių ir aktyviai dalyvavo rengiant pasiūlymą ir atliekant jo poveikio vertinimą.

•Poveikio vertinimas

Šis pasiūlymas parengtas remiantis poveikio vertinimu. 2023 m. vasario 17 d. Reglamentavimo patikros valdyba (RPV) pateikė teigiamą nuomonę dėl poveikio vertinimo su išlygomis 1 . Pagrindinės RPV pastabos buvo susijusios su iniciatyvos pridėtine verte, visų pirma dėl ilgalaikio miškų planavimo ir įvairių ES intervencijos lygmens galimybių pateikimo ( ES miškai. Nauja ES miškų stebėsenos sistema ir strateginiai planai (europa.eu) ). Atsižvelgiant į nuomonę, pasiūlymo pridėtinė vertė buvo patikslinta, o poveikio vertinime parengta mišri galimybė, pagal kurią privaloma stebėsena ir duomenų rinkimas derinami su savanorišku planavimu.

Poveikio vertinime apsvarstytos penkios politikos galimybės, iš kurių dvi buvo atmestos ankstyvame etape, nes labai mažai tikėtina, kad jomis būtų pasiekti norimi rezultatai. Toliau pateiktos politikos galimybės buvo išsamiai įvertintos.

1) Visiškai savanoriška galimybė. Šia galimybe būtų siekiama bendro savanoriško požiūrio į miškų stebėseną ir integruotą planavimą, kad būtų užtikrintas nuoseklus su miškais susijusių ES tikslų ir prioritetų įgyvendinimas, kartu paliekant valstybėms narėms kuo daugiau lankstumo dėl to, kaip juos įgyvendinti savo nacionalinėmis aplinkybėmis.

Komisija paskelbtų savanoriškas gaires, kuriomis būtų stiprinamas duomenų rinkimo nuoseklumas ir palyginamumas, skatinamas ŽS ir palengvinamas įrodymais pagrįsto integruoto miškų planavimo rengimas, pavyzdžiui, siūlant bendrą pagrindinių reikalavimų ir esminių elementų rinkinį, į kurį galėtų atsižvelgti valstybės narės.

Ekspertų grupė padėtų Komisijai rengti savanoriškas gaires ir palengvintų koordinavimą bei keitimąsi gerąja praktika, kad būtų skatinamas suderintas nacionalinių duomenų rinkimas ir stiprinamos miškų planavimo sistemos ir mechanizmai.

Komisija, naudodamasi „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslauga, ir toliau teiktų esamas ŽS paslaugas, susijusias su atrinktais miškų duomenimis, pavyzdžiui, fenologija ir grynuoju pirminiu derlingumu.

2) Teisėkūros galimybė. Šia galimybe būtų siekiama sukurti privalomą ES sistemą, kuri apimtų: i) miškų stebėsenos sistemos, skirtos miškų plotų geografinei vietai nustatyti, sukūrimą; ii) duomenų rinkimą ir dalijimąsi jais, įskaitant pažangų ŽS naudojimą, ir iii) integruotą miškų planavimą. Šią galimybę sudaro du variantai, susiję su ES intervencijos, susijusios su miškų duomenų aprėptimi, lygiu, ŽS sistemų naudojimu ir strateginio planavimo kūrimu bei plėtojimu valstybių narių lygmeniu.

Pagal abu variantus privalomi miškų duomenys būtų suskirstyti į dvi grupes, kaip nurodyta toliau.

– Standartizuoti duomenys, kurių tvarkymui vadovauja Komisija ir kurių atveju ji užtikrina vienodą dalijimąsi duomenimis visoje ES. Šie duomenys pirmiausia būtų renkami vykdant ŽS (pvz., „Copernicus“) ir jiems būtų taikomi techniniai protokolai, pavyzdžiui, tie, kuriuos jau prižiūri Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas ir Jungtinis tyrimų centras.

– Suderinti duomenys, prie kurių valstybės narės prisidėtų savo surinktais duomenimis, naudodamos savo tyrimus, pavyzdžiui, nacionalinius miškų inventorius, pagrįstus antžeminiais stebėjimais, tačiau naudodamos ŽS priemones, kai įmanoma ir taikytina. Nors valstybės narės turėtų pateikti Komisijai suderintus duomenis pagal bendrus informacinius aprašymus, jos neprivalėtų standartizuoti savo duomenų rinkimo metodų (pavyzdžiui, ėminių ėmimo metodų ir matavimo metodų), o tik suderintai pateikti duomenis, jei jie atitinka duomenų tikslumo reikalavimus. Tai reiškia, kad valstybės narės galėtų ir toliau naudoti savo esamas duomenų rinkimo sistemas, jei jos įdiegtos, iš esmės nekeisdamos šiuo metu taikomų priemonių.

Privalomų miškų duomenų atveju aprašymai ir metodai būtų suderinti remiantis esamais aprašymais ir metodais arba tais, kurie būtų parengti padedant ekspertų grupei (žr. toliau). Standartizuoti miškų duomenis būtų siūloma tais atvejais, kai suderintų įverčių netikrumas yra per didelis.

Pagal antrąjį galimybės variantą numatoma į miškų stebėsenos sistemą įtraukti papildomus miškų duomenis, apimančius ne tik esamas ES ir tarptautines stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemas. Tai apimtų Komisijos rekomendacijų dėl valstybių narių rengiamų integruotų ilgalaikių planų teikimą.

3) Mišri galimybė. Šia galimybe būtų derinami pagrindiniai pirmiau aprašytų savanoriškų ir teisėkūros galimybių aspektai. Stebėsenos aspektai būtų privalomi, kad būtų išspręsta skirtingo duomenų aprėpties lygio ir skirtingų duomenų rinkimo metodų valstybėse narėse problema (kaip ir pagal antrąjį teisėkūros galimybės variantą). Integruotas miškų planavimas valstybėms narėms būtų neprivalomas (kaip ir pagal visiškai savanorišką galimybę).

Visapusiškas teisėkūros metodas buvo įvertintas kaip veiksmingiausia, efektyviausia ir nuosekliausia politikos galimybė. Sukūrus bendrą sistemą naudojant paprastą vieną priemonę, būtų patenkintas poreikis skatinti holistinį ir integruotą požiūrį į miškus, remiantis Naująja 2030 m. ES miškų strategija.

Tinkamiausią galimybę sudaro abiejų galimybės variantų aspektų, susijusių su ES intervencijos lygiu, derinys. Miškų duomenų stebėsena ir dalijimasis jais būtų privalomas remiantis bendrais suderintais arba standartizuotais miškų duomenų rinkinio, apimančio visas prioritetines politikos sritis, įskaitant miškų atsparumą ir biologinę įvairovę, aprašymais ir metodais. Tai labai svarbu siekiant strateginių duomenų palyginamumo, kokybės ir prieinamumo tikslų.

Miškų duomenys būtų renkami ir jais būtų dalijamasi palaipsniui, atsižvelgiant į galimybes naudotis bendrais aprašymais ir metodais, ŽS grindžiamų priemonių ir metodų prieinamumą, stebėsenos ir dalijimosi duomenimis padėtį valstybėse narėse.

Būtų sustiprinta Europos miškų informacinė sistema, kuri yra vieno langelio principu grindžiama sistema. Taip būtų padidintas skaidrumas ir palengvinta suinteresuotųjų subjektų prieiga prie informacijos apie miškus. Tai padėtų kurti integruotą supratimą apie miškus, jų būklę ir įvairias ekosistemines paslaugas.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės nevienodai naudoja ŽS, pirmasis miškų duomenų rinkinys pagal miškų stebėsenos sistemą būtų stebimas ES lygmeniu, naudojant sustiprintas „Copernicus“ galimybes, paliekant valstybėms narėms galimybę atsisakyti dalyvauti ir prisidėti prie sistemos veikimo savo duomenų rinkiniais. Taip būtų pasiekta pusiausvyra tarp suinteresuotųjų subjektų nuomonių, išreikštų per atviras viešas konsultacijas, ir poreikio užtikrinti aukštos kokybės duomenis bei sudaryti sąlygas sutaupyti lėšų.

Privalomi ilgalaikiai planai, apimantys bendrą pagrindinių aspektų rinkinį, ir Komisijos rekomendacijos dėl jų rengimo padėtų valstybėms narėms nustatyti tolesnius konkrečioms aplinkybėms pritaikytus prioritetus, tikslus ir priemones taip, kad jais būtų galima lengvai dalytis ES lygmeniu, kartu užtikrinant integruotą suderinamumą su ES miškų išsaugojimo ir naudojimo politika.

Ekspertų grupė, kuri steigiama kaip naujo ES miškų valdymo, sukurto pagal miškų strategiją [pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą], dalis, be kita ko, sudarys Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo ir koordinavimo pagrindą ir padės Komisijai rengti bendrus miškų duomenų ir duomenų rinkimo aprašymus ir protokolus. Šioje ekspertų grupėje taip pat turėtų galėti dalyvauti ekspertai iš narystės siekiančių šalių.

Siūlomas didesnio standartizavimo ir geresnio miškų duomenų suderinimo derinys sudarytų sąlygas sukurti labai stiprią ES masto bendrąją rinką šiame sektoriuje veiklą vykdančioms MVĮ. Jis taip pat tiesiogiai grindžiamas operatyviniais produktais, kuriuos šiuo metu tvarko Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas. Šie produktai yra tvirtas pagrindas šiame pasiūlyme nurodytiems konkretiems miškų stebėsenos sluoksniams plėtoti. Be to, siūlomas derinys suteiktų aiškų teisinį pagrindą ir jau būtų grindžiamas Komisijos (Jungtinio tyrimų centro) ir Europos aplinkos agentūros patirtimi, susijusia su esamų žemėlapių sluoksnių, pavyzdžiui, jau parengtų pagal programą „Copernicus“, tobulinimu ir derinimu.

Skaitmeninių geoerdvinių duomenų rinka yra dinamiška, tačiau, kalbant apie miškus, fragmentiška ir labai techniška rinka. Pasirinkus tinkamiausią galimybę, nuotolinio stebėjimo bendrovės, tyrimų operatoriai ir duomenų apdorojimo specialistai galėtų standartizuoti ir sureguliuoti beveik pusės ES žemės ploto produktus. Tokiu būdu taip pat būtų sudarytos palankesnės sąlygos sektoriaus pažangių skaitmeninių priemonių inovacijoms, pavyzdžiui, geriau veikiančioms skaitmeninėms priemonėms, skirtoms nustatyti ES masto rodiklius, reikalingus klimato ir biologinės įvairovės politikai (pvz., anglies dioksido absorbavimas ir veiksmų miškuose sertifikavimas).

Tinkamiausia galimybe grindžiamas pasiūlymas glaudžiai susijęs su pagrindiniais galiojančiais teisės aktais, pavyzdžiui, LULUCF reglamentu, Miškų naikinimo reglamentu ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, taip pat su pasiūlymais, dėl kurių vyksta derybos (anglies dioksido absorbavimo sertifikavimu, Gamtos atkūrimo teisės aktu, naujais aplinkos ekonominių sąskaitų moduliais). Tokiu būdu pasinaudojama bendros stebėsenos sistemos sinergija, kuria užtikrinamas skirtingų teisinių sistemų stebėsenos reikalavimų sąveikumas, nedidinant valstybėms narėms tenkančios reglamentavimo naštos.

Pagal pasiūlymą įdiegus miškų stebėseną būtų sukurta ekonomiškai efektyvi sistema, pagrįsta masto ekonomija, pagal kurią ES masto miškų duomenų produktai galėtų būti rengiami pagal standartizuotas apibrėžtis ir technines specifikacijas, todėl nereikėtų jų rengti atskirai nacionaliniu lygmeniu. Taip bus sudarytos sąlygos veiksmingiau įgyvendinti minėtus teisės aktus. Pavyzdžiui, remiantis ekstrapoliuotais rezultatais, gautais atlikus vieno rodiklio (antžeminio plynojo kirtimo kartografavimo) pakeitimo „Copernicus“ palydovų duomenimis atvejo tyrimą, galima teigti, kad iki 2035 m. visose valstybėse narėse bendra nauda gali siekti 28–38 mln. EUR.

Jei nacionalinės stebėsenos sistemos jau įdiegtos, dėl pasiūlymo nereikėtų iš esmės keisti jų veikimo, susijusio su duomenų rinkimo metodais, o veikiau būtų suteikiama daug lankstumo, tik reikalaujant, kad valstybės narės suderintų apskaičiuotas bendras vertes pagal bendras apibrėžtis. Taip bus padidintas sistemos ekonominis efektyvumas ir sumažinta nacionalinėms administracijoms tenkanti administracinė našta.

Ši veiksminga ir ekonomiškai efektyvi miškų stebėsenos sistema būtų naudojama įvairiais tikslais:

– gerinant politikos formavimo ir įgyvendinimo duomenis, be kita ko, teikiant naujausią informaciją apie natūralius trikdžius ir miškų nelaimes visose valstybėse narėse, ir

– sudarant sąlygas atskiriems miškininkams prekiauti savo ekosisteminėmis paslaugomis, pavyzdžiui, anglies dioksido absorbavimu, remiantis palyginamais ir patikimais duomenimis.

Dauguma iniciatyvos privalumų yra netiesioginiai, įskaitant mažesnę administracinę naštą įmonėms, miškininkams, administracijoms ir plačiajai visuomenei ieškant su miškais susijusios informacijos, kaip numatyta Europos skaitmeninėje darbotvarkėje. Vieša prieiga prie patikimų duomenų taip pat gali padėti mokslo bendruomenei, politikos formuotojams bei miškų pramonės atstovams naudotis miškų duomenimis ir paskatinti novatoriškas MVĮ kurti naujas duomenimis grindžiamas paslaugas.

Savalaikė ir tiksli informacija apie anglies sankaupas ir srautus miškuose gali suteikti miškininkams galimybę geriau nustatyti, kur yra potencialo papildomai absorbuoti anglies dioksidą jo sertifikavimo tikslais ir kuo veiksmingiau planuoti tinkamą tvaraus valdymo praktiką. ES miškų ploto grynojo anglies dioksido absorbento ekonominė vertė gali siekti 32,8 mlrd. EUR. Šiuo metu ES miškai ir medienos produktai per metus pašalina apie 380 Mt CO2 ekvivalento. Jei būtų sukurta ES masto sistema, skirta savalaikiam ŽS ir ilgalaikiam planavimui, pagerėtų ankstyvas ir greitas miškų trikdžių nustatymas ir miškų bei su mišku susijusio sektoriaus prisitaikymas prie klimato kaitos. Numatoma, kad iki 2100 m. dėl temperatūros kilimo poveikio 32 Europos medžių rūšims Europos miškų žemės vertė sumažės 27 proc., nes prognozuojama, kad sumažės ekonomiškai vertingų rūšių. Šiandien imantis strateginių ir pagrįstų veiksmų šis sumažėjimas jau rytoj būtų sumažintas, o tai padėtų ES iki 2050 m. pasiekti Europos klimato teisės akte nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą.

Numatoma, kad su tinkamiausia galimybe susijusias išlaidas padengs valstybės narės ir Europos Sąjunga, o MVĮ tai iš esmės neturės įtakos. Dauguma valstybių narių išlaidų būtų susijusios su poreikiu reguliariai sistemingai rinkti antžeminius duomenis stebėsenos vietų tinkle. Šiuo metu daugelyje valstybių narių šis darbas vykdomas atliekant nacionalines miškų inventorizacijas. Jei valstybė narė turi parengti nacionalinį miškų inventorių, numatomos su tuo susijusios išlaidos sudaro 42 EUR už km2 miško ploto (remiantis trijų valstybių narių patirtomis išlaidomis sudarant nacionalinius miškų inventorius, įskaitant penkerių metų intervalą ir ŽS naudojimą). Apskaičiuota, kad miškų duomenų derinimo išlaidos vienam rodikliui sudarys 10 000 EUR. Numatoma, kad naujo rodiklio įtraukimas į jau parengtą miškų inventorių nepareikalaus didelių papildomų išlaidų. Tačiau dėl kelių rodiklių, pasirinktų pagal tinkamiausią galimybę, pavyzdžiui, pirminių miškų ir sengirių arba miško buveinių kartografavimo pagal Buveinių direktyvą, be miško inventorizacijos gali prireikti atlikti papildomus lauko tyrimus, dėl kurių valstybės narės, turinčios didelius miško plotus, patirtų papildomų išlaidų.

Apskaičiuota, kad integruoto ilgalaikio plano rengimo ir informavimo apie jį išlaidos sieks 600 000 EUR (remiantis Vokietijos išlaidomis, patirtomis rengiant 2050 m. miškų strategiją).

Atsižvelgiant į tai, kad geresnės žinios ir geresnis planavimas padės priimti geresnius miškotvarkos sprendimus ir geriau formuoti politiką, pasiūlymu bus netiesiogiai prisidedama prie kelių darnaus vystymosi tikslų (DVT), įskaitant tikslus, susijusius su sveikata (3-iasis DVT), vandeniu (6-asis DVT), atsakingu vartojimu ir gamyba (12-asis DVT), klimato srities veiksmais (13-asis DVT) ir gyvybe sausumoje (15-asis DVT), įgyvendinimo. Kalbant apie įperkamą ir švarią energiją (7-asis DVT), galima tikėtis teigiamo poveikio ir galimų kompromisų. Geresnės žinios ir planavimas, sudarantys palankesnes sąlygas tvaresniam valdymui, gali padėti užtikrinti didesnį ar labiau ilgalaikį medienos biomasės tiekimą atsinaujinančiųjų išteklių energijai gaminti, tačiau kyla rizika, kad bus iškirsta per daug medžių. Numatoma, kad panašus poveikis bus daromas deramam darbui ir ekonomikos augimui (8-asis DVT), nes geresnės žinios ir planavimas padės plėtoti naują bioekonominę veiklą ir užimtumo galimybes, tačiau dėl to tradiciniai sektoriai patirs nuosmukį.

Politikos formuotojams ir sprendimus priimantiems asmenims, įskaitant miškininkus, remiant tikslingesnes ir labiau įrodymais pagrįstas priemones, pasirinkus tinkamiausią galimybę būtų sustiprintas tvarus ekonominių, socialinių ir kultūrinių miškų išteklių ir paslaugų teikimas. Pavyzdžiui, apskaičiuota, kad 2021 m. medienos tiekimo vertė siekė apie 16 mlrd. EUR, o reglamentavimo ir kultūrinių ekosistemų paslaugų (t. y. potvynių kontrolės, vandens valymo ir poilsio organizavimo (miškai sudarė didžiausią dalį visos su gamta susijusio poilsio vertės) vertė – apie 57 mlrd. EUR.

Išvados

Pasiūlymas atitinka poveikio vertinime nurodytą tinkamiausią galimybę visais pirmiau minėtais aspektais, išskyrus integruotą ilgalaikį planavimą. Remdamasi konsultacijomis su valstybėmis narėmis, Komisija nusprendė apriboti intervencijos lygį iki savanoriško integruoto planavimo. Tai turės įtakos tiek susijusioms pasiūlymo išlaidoms, tiek naudai, palyginti su tinkamiausia galimybe. Nesant įpareigojimo parengti ar atnaujinti integruotus ilgalaikius planus, valstybės narės nebūtinai patirs administracinių išlaidų. Tačiau valstybės narės, nusprendusios parengti integruotus ilgalaikius miškų planus, galės užtikrinti geresnį miškų prisitaikymą prie klimato kaitos, pagerinti politikos nuoseklumą ir efektyvumą, išvengti kompromisų ir konfliktų.

•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Laikantis Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį reglamentavimą, pasiūlymas buvo parengtas įtraukiai, remiantis skaidrumu ir nuolatiniu bendradarbiavimu su suinteresuotaisiais subjektais. Vadovaujantis principu „kiek plius, tiek minus“, buvo išanalizuotas administracinis poveikis. Administracines išlaidas daugiausia patirs ES ir valstybių narių viešojo administravimo institucijos. Numatoma, kad įmonėms, įskaitant miškų savininkus ir žmones, tenkančios administracinės išlaidos bus nedidelės, nes iniciatyva nenustatoma naujų šioms grupėms taikytinų tiesioginių administracinių reikalavimų.

Valstybių narių valdžios institucijos patirs administracinių išlaidų užtikrindamos, kad jų stebėsenos sistemos atitiktų šiame pasiūlyme nustatytus minimalius duomenų rinkimo dažnio ir rodiklių aprėpties standartus. Jei jos pasirinks savanorišką planavimą, jos taip pat patirs administracinių išlaidų, susijusių su ilgalaikių integruotų miškų planų rengimu ar atnaujinimu, jų peržiūra ir pažangos siekiant plane nustatytų tikslų stebėsena. Administracinės išlaidos priklausys nuo atskirų valstybių narių atskaitos taškų.

Plačiau naudojant pažangias miškų stebėsenos technologijas, taip pat gerinant miškų duomenų prieinamumą ir galimybes jais naudotis per bendrą Europos miškų informacinės sistemos skaitmeninę platformą, sumažės administracinė našta įmonėms, plačiajai visuomenei ir administracijoms, ieškančioms su miškais susijusios informacijos.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlyme gerbiamos pagrindinės teisės ir visų pirma laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų. Jis padeda užtikrinti teisę į aukšto lygio aplinkos apsaugą ir gerinti aplinkos kokybę pagal Chartijos 37 straipsnyje nustatytą tvaraus vystymosi principą.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymui įgyvendinti reikės Komisijos žmogiškųjų išteklių, kaip nurodyta pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. Numatoma, kad poveikio Komisijos žmogiškiesiems ištekliams klausimas bus sprendžiamas skiriant papildomus asignavimus, kaip nurodyta finansinėje pažymoje.

Įgyvendinimui taip pat reikės Europos aplinkos agentūros paramos, kuriai reikės papildomų išteklių, kaip nurodyta finansinėje pažymoje.

Komisijos išlaidos, patiriamos kuriant ir teikiant pagrindinius nuotolinio stebėjimo duomenis ir produktus, padengiamos pagal programą „Copernicus“. Išlaidos, susijusios su konkrečiais produktais, kurių dar nėra, padengiamos iš papildomų išteklių, šiame reglamente numatytų Europos aplinkos agentūrai.

Šiame pasiūlyme numatyti straipsniai, kuriuose išsamiai aprašomas tolesnis darbas, kurio reikės šiam reglamentui įgyvendinti, įskaitant įgaliojimus priimti deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus (pavyzdžiui, parengti papildomų rodiklių, įskaitant tuos, pagal kuriuos reikia integruoti nuotolinio stebėjimo ir antžeminius duomenis, technines specifikacijas ir duomenų rinkimo nuostatas).

Į šį pasiūlymą įtrauktoje finansinėje pažymoje nurodytas išsamus poveikis biudžetui ir reikiami žmogiškieji bei administraciniai ištekliai. Papildomų užduočių, kurias turi atlikti Komisija, išlaidos bus padengtos pagal programą LIFE. Europos aplinkos agentūrai patikėtos užduotys bus finansuojamos perskirstant lėšas pagal programą LIFE. Galimybės pagal ES mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąją programą, pavyzdžiui, būsimą partnerystę „Miškai ir miškininkystė siekiant tvarios ateities“, turėtų toliau prisidėti prie to, kad valstybėse narėse būtų rengiami geresni, nuoseklūs ir naujausi miškų duomenys.

5.KITI ASPEKTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Ne vėliau kaip iki šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengs planą, grindžiamą tarpinių reikšmių rinkiniu, kad būtų galima stebėti, kaip per konkretų laikotarpį įgyvendinamos konkretiems tikslams pasiekti reikalingos priemonės (pvz., duomenų derinimo ir standartizavimo bei valdymo sistemos techninių įgyvendinimo priemonių priėmimas).

Be to, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, reguliariai (kas dvejus metus) stebės priemonių įgyvendinimą ir poveikį, atsižvelgdama į šiuos aspektus:

·miško duomenų su bendra apibrėžtimi skaičių;

·miško duomenų, kuriems taikomi suderinti arba standartizuoti duomenų rinkimo metodai, skaičių;

·valstybių narių duomenų teikimą Europos miškų informacinei sistemai;

·prieigą prie duomenų per Europos miškų informacinę sistemą (vidutinį apsilankymų skaičių per mėnesį);

·nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir rizikos vertinimo bei rizikos valdymo strategijas, grindžiamas bendrais rodikliais;

·miškų skaitmeninių paslaugų rinkos plėtrą (visų pirma MVĮ skaičių);

·valstybių narių priimtų savanoriškų integruotų ilgalaikių planų skaičių;

·savanoriškų integruotų ilgalaikių planų suderinimo su bendrais pagrindiniais aspektais, kuriuos reikia apsvarstyti, lygį ir

·ES lėšų panaudojimą stebėsenos veiklai remti.

Komisija taip pat pradės pirmiau minėtais aspektais pagrįstą vertinimą ir pateiks Tarybai ir Parlamentui ataskaitą dėl reglamento įgyvendinimo praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Toliau pateikiamos pagrindinės siūlomo reglamento nuostatos.

1 straipsnyje nustatomas šio reglamento dalykas – miškų stebėsenos sistemos sukūrimas. Jame nustatyti pagrindiniai reglamento principai ir bendrieji tikslai, taip pat susiję su savanorišku integruotu ilgalaikiu planavimu valstybių narių lygmeniu ir sustiprintu Komisijos ir valstybių narių valdymu.

3 straipsnyje aprašoma miškų stebėsenos sistema, kurią turi sukurti ir valdyti Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ir nurodomi jos elementai. Jame nustatomos Komisijos taisyklės ir pareigos, o Europos aplinkos agentūra įgaliojama padėti Komisijai įgyvendinti stebėsenos sistemą, įskaitant Europos miškų informacinę sistemą.

4 straipsnyje nustatomos taisyklės, taikomos pirmajam miškų stebėsenos sistemos elementui, t. y. geografiškai detaliai miško vienetų kartografavimo ir lokalizavimo identifikavimo sistemai.

5 straipsnyje nustatomos miškų duomenų rinkimo stebėsenos sistemos taisyklės (antrasis miškų stebėsenos sistemos elementas), nustatant Komisijai taikomus su standartizuotais miškų duomenimis susijusius laiko ir duomenų rinkimo reikalavimus ir valstybėms narėms taikomus dažnio reikalavimus, susijusius su suderintais miškų duomenimis. Juo Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos į I priedą įtrauktų standartizuotų miškų duomenų specifikacijos.

6 straipsniu valstybėms narėms suteikiama galimybė atsisakyti dalyvauti standartizuotame miškų duomenų rinkime, kurį vykdo Komisija, pateikiant nacionalinius duomenis pagal standartizuotas specifikacijas ir užtikrinant kokybės vertinimą.

7 straipsnyje nustatomos trečiajam miškų stebėsenos sistemos elementui, t. y. dalijimosi miškų duomenimis sistemai, taikomos taisyklės, kuriomis nustatomi valstybėms narėms taikomi laiko ir suderinimo reikalavimai ir numatomi atitinkami įgaliojimai Komisijai parengti tolesnes technines taisykles. Jame nurodomi reikalavimai valstybėms narėms ir Komisijai, kad duomenys būtų viešai prieinami, taip pat ir Europos miškų informacinėje sistemoje. Juo Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamos II priede pateiktos suderintų duomenų specifikacijos.

8 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės rinktų papildomus miškų duomenis, pagrįstus tinkamomis metodikomis, ir Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti tokias metodikas.

9 straipsnyje nustatoma Komisijos ir valstybių narių atsakomybė kurti suderinamas keitimosi duomenimis sistemas, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti taisykles, kuriomis būtų užtikrinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų suderinamumas, ir nustatyti apsaugos priemones, susijusias su geografiškai detalia stebėsenos vietų padėtimi.

10 straipsnyje nustatomi Komisijos ir valstybių narių vaidmenys ir pareigos užtikrinant duomenų kokybės kontrolę, Komisijai suteikiant įgaliojimus nustatyti tikslumo standartus ir kokybės vertinimo taisykles priimant deleguotuosius aktus bei nustatyti konkrečias taisykles dėl vertinimo ataskaitų ir taisomųjų veiksmų priimant įgyvendinimo aktus.

11 ir 12 straipsniais nustatoma valdymo sistema, kurioje nustatomos Komisijos, valstybių narių ir atitinkamų regioninių suinteresuotųjų subjektų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo taisyklės ir principai bei nacionalinių korespondentų vaidmuo.

13 straipsnyje numatoma galimybė valstybėms narėms plėtoti arba pritaikyti esamus integruotus ilgalaikius miškų planus, išsamiau nurodant aspektus, į kuriuos reikia atsižvelgti planuose, ir pareigą juos skelbti viešai.

16 straipsnyje numatoma, kad reglamentas bus nuolat peržiūrimas ir kad Komisija per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo dienos pateiks jo įgyvendinimo ataskaitą.

2023/0413 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl stebėsenos sistemos Europos miškų atsparumui didinti

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 2 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę ( 3 ),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)miškai ir kita medžiais apaugusi žemė užima beveik pusę Sąjungos žemės paviršiaus ir atlieka svarbų vaidmenį švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, išsaugant ir atkuriant biologinę įvairovę, užtikrinant stiprią miškų bioekonomiką ir klestinčias kaimo vietoves, išsaugant kultūros paveldą, taip pat suteikiant poilsio ir švietimo galimybes Sąjungos piliečių gerovei. Miškai teikia gyvybiškai svarbias ekosistemines paslaugas, tokias kaip klimato reguliavimas, oro valymas, vandens tiekimas ir reguliavimas, potvynių ir erozijos kontrolė, biologinės įvairovės buveinės, genetiniai ištekliai. Sveikos miškų ekosistemos remia didelę Sąjungos bioekonomikos dalį, nes jos teikia žaliavas (medienines ir nemedienines, pvz., maistą ir gydomuosius augalus) įvairiems sektoriams, o išplėstose su mišku susijusiose vertės grandinėse šiuo metu Sąjungoje sukurta 4,5 mln. darbo vietų. Medžiais apaugusi žemė yra pagrindinis Sąjungos anglies dioksido absorbentas ir ji turėtų atlikti esminį vaidmenį vykdant įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (Europos klimato teisės aktą) 4 , įskaitant Sąjungos tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, ir Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, visų pirma naujus stebėsenos įpareigojimus, nustatytus peržiūrėtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1999 5 , atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/841 (LULUCF reglamentas) 6 . Medžiais apaugusiai žemei taip pat taikomi kiti įpareigojimai, pavyzdžiui, susiję su rūšių ir buveinių apsauga pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB 7 , miškų naikinimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/1115 (Miškų naikinimo reglamentas) 8 , [gamtos atkūrimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) [X/X] 9 ] ir atsinaujinančiųjų išteklių energija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva) 10 . Miškai ir miškininkystė taip pat yra labai svarbūs įgyvendinant pagrindinius prioritetus, pavyzdžiui, naująjį europinį bauhauzą 11 arba ES bioekonomikos strategiją 12 ;

(2)tačiau dėl precedento neturinčių sausrų, žievėgraužių protrūkių ir gamtos gaisrų, kuriuos sukėlė klimato kaita, pastaraisiais metais daugelyje valstybių narių jau gerokai sumažėjo medžių ir laikinai sunyko miškai. Prognozuojama, kad ekstremalių klimato ir meteorologinių reiškinių dažnis ir stiprumas toliau didės. Didelė dalis Sąjungos miškų yra jautrūs jų poveikiui, o tai turi neigiamų pasekmių miškų savininkams, su mišku susijusiems sektoriams ir vertės grandinėms, kaimo gyventojų pragyvenimo šaltiniams ir miškų biologinei įvairovei bei neigiamai veikia miškų gebėjimą teikti gyvybiškai svarbias ekosistemines paslaugas, nuo kurių priklauso Sąjungos piliečių gerovė ir Sąjungos bioekonomika. Tokie pavojai kaip gamtos gaisrai ir kenkėjų protrūkiai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl klimato kaitos didėja. Dėl to didėja jų mažinimo išlaidos ir medienos rinkos nepastovumas. Europos miškai jau dabar kasmet patiria apie 1,5 mlrd. EUR vertės ekonominį poveikį dėl miškų gaisrų, taip pat prognozuojama, kad iki šio šimtmečio pabaigos dėl pakitusios rūšių sudėties miškų vertė sumažės keliais šimtais milijardų eurų;

(3)norint kovoti su šiomis neigiamomis tendencijomis ir grėsmėmis, užtikrinti, kad Sąjungos miškai ir toliau galėtų atlikti įvairias funkcijas kintant klimatui, ir išsaugoti miškų ekosistemas kaip gamtos paveldą, reikia stiprinti miškų nelaimių prevenciją, pasirengimą joms, reagavimą į jas ir atsigavimą po jų, didinti biologinę įvairovę, kad miškai būtų atsparesni klimato kaitos poveikiui, stiprinti gebėjimą valdyti riziką ir pritaikyti miškotvarkos metodus;

(4)valstybės narės, miškų savininkai ir Sąjunga gali imtis tinkamų veiksmų tik tada, jei turi nuoseklius, patikimus, savalaikius ir palyginamus duomenis, kuo geriau pasinaudodami skaitmeninės pertvarkos galimybėmis, įskaitant Žemės stebėjimo technologiją. Tuo tikslu turėtų būti sukurta Europos masto miškų stebėsenos sistema, skirta rinkti miškų duomenis ir jais dalytis; šie duomenys padės priimti informacija pagrįstus sprendimus, pavyzdžiui, sudarant sąlygas laiku nustatyti, įvertinti ir šalinti miškams kylančius pavojus, riziką ir jiems daromą žalą. Atsižvelgiant į tai, Naujojoje 2030 m. ES miškų strategijoje paskelbtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES miškų stebėjimo, ataskaitų teikimo ir duomenų rinkimo, be kita ko, susijusių su strateginiais miškų planais ir miškų sektoriumi;

(5)dėl „Copernicus“ palydovų ir kitų kosmoso įrenginių, taip pat periodiškai vykdomų atvaizdų iš orlaivių kampanijų, Europos Sąjunga turi patikimas, ekonomiškai efektyvias ir nesunkiai valdomas Žemės stebėjimo technologijas. Jos leidžia nustatyti ir stebėti klimato kaitos sukeliamus miškų trikdžius, pavyzdžiui, gamtos gaisrus, sausras, audras ir kenkėjų protrūkius;

(6)be to, būtina susidaryti tikslų ir išsamų vaizdą apie Europos miškus Sąjungoje, kad būtų galima įvertinti jų pažeidžiamumą ir atsparumą klimato kaitai, taip pat priemonių, skirtų padėti jiems prisitaikyti prie klimato kaitos, veiksmingumą. Tam reikia rinkti atitinkamus duomenis apie miškų būklę, biologinę įvairovę ir miškų struktūras;

(7)dauguma nacionalinio lygmens duomenų apie miškus buvo surinkti iš nacionalinių miškų inventorių. Daugiausia dėmesio skiriama medienos išteklių stebėsenai, nors kai kurie surinkti duomenys apima ir kitas miško funkcijas. Be to, šiuo metu Sąjungos lygmeniu nėra išsamios sistemos, kuria būtų galima užtikrinti palyginamų kokybiškų duomenų prieinamumą visose atitinkamose politikos srityse, įskaitant miškų atsparumą ir biologinę įvairovę. Be to, išlieka problemų, susijusių su nuotolinio stebėjimo duomenų ir antžeminių duomenų integravimu, nes trūksta antžeminių duomenų sąveikumo ir prieigos prie jų, dažnai susijusių su duomenų konfidencialumo klausimais. Apskritai vykdant dabartinę miškų stebėseną Sąjungoje reikia toliau plėtoti sistemingą duomenų rinkimą ir dalijimąsi duomenimis pagal bendrus aprašymus ir ilgas bei palyginamas didelės skiriamosios gebos laiko eilutes;

(8)sparti stebėsenos priemonių ir technologijų, visų pirma Žemės stebėjimo iš kosmoso ar iš oro ir pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų, raida suteikia unikalią galimybę modernizuoti, skaitmenizuoti ir standartizuoti miškų stebėseną, teikti paslaugas miškų naudotojams ir valdžios institucijoms bei remti savanorišką integruotą ilgalaikį planavimą, kartu skatinant Sąjungos rinkos augimą, susijusį su šiomis technologijomis ir naujais įgūdžiais, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) įgūdžius. Šiuo metu sparčius miško ploto pokyčius, pavyzdžiui, dėl miško trikdžių, galima aptikti Žemės stebėjimo priemonėmis ir taip padidinti miškų stebėsenos veiksmingumą. Tačiau norint sukurti, tikrinti ir kalibruoti Žemės stebėjimo duomenų produktus, reikia atlikti antžeminius matavimus. Be to, didelėse teritorijose daugelį su miško trikdžiais ar biologine įvairove susijusių savybių (pvz., miško trikdžių priežasčių priskyrimą, negyvos medienos kiekį, miško natūralumą ar sengirių buvimą) sunku numatyti naudojant tik Žemės stebėjimą;

(9)yra keletas Sąjungos politikos priemonių, kurios daro tiesioginį ar netiesioginį poveikį miškams aplinkos ir biologinės įvairovės, klimato, energetikos, bioekonomikos ir civilinės saugos srityse. Aukštos kokybės miškų stebėsenos sistema, kurioje antžeminis stebėjimas derinamas su Žemės stebėjimo duomenimis ir produktais, leis stebėti pažangą vykdant Sąjungos politikos uždavinius ir tikslus ir sudarys sąlygas juos sėkmingai įgyvendinti ir įvertinti. Pavyzdžiui, įgyvendinant persvarstytą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą reikia, kad valstybės narės turėtų informacijos apie pirminių miškų ir sengirių vietą. Be to, turint prieigą prie išsamių metinių duomenų apie medžių lajų dangos pokyčius ir miškų trikdžių mastą, galima padėti valstybėms narėms stebėti anglies sankaupų pokyčius ir teikti ataskaitas LULUCF reglamento tikslais. Šis požiūris dera su kitomis Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, ES miškų naikinimo, miškų alinimo ir susijusių veiksnių stebėjimo centru, kaip numatyta 2019 m. komunikate „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ 13 , kuriuo siekiama stebėti pasaulio miškų pokyčius ir su jais susijusius veiksnius, pateikiant pasaulio miškų žemėlapius, informaciją apie tiekimo grandines ir Žemės stebėjimo priemones regioninei ir pasaulinei analizei atlikti;

(10)be to, kokybiškų miškų duomenų prieinamumas turėtų padėti diegti tvarius verslo modelius, pavyzdžiui, anglies dioksido absorbavimo technologijas ir anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo sprendimus pagal Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistemą, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento [X/X] 14 , skatinant tvaraus anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje didinančio ūkininkavimo ir anglies dioksido saugojimo praktikos diegimą visoje Sąjungoje, mažinant miškininkams, nusprendusiems dalyvauti tokiose sistemose, tenkančias išlaidas;

(11)atsižvelgdama į tai, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų sukurti miškų stebėsenos sistemą, grindžiamą trimis palaipsniui įgyvendinamais elementais: geografiškai detalia miško vienetų identifikavimo sistema, miškų duomenų rinkimo sistema ir dalijimosi duomenimis sistema. Miškų stebėsenos sistema turėtų sudaryti sąlygas rinkti duomenis, pagrįstus Žemės stebėjimu ir georeferenciniais antžeminiais stebėjimais, ir užtikrinti sąveikumą su kitomis esamomis elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis, įskaitant tas, kurios yra svarbios LULUCF veiklos stebėsenai ir prekių, dėl kurių nėra naikinami miškai, stebėjimui pagal Miškų naikinimo reglamentą. Miškų stebėsenos sistema turėtų atitikti naujausioje Europos sąveikumo sistemoje 15 nustatytus principus;

(12)siekiant užtikrinti nuoseklią miškų duomenų stebėseną, pirmiausia būtina nustatyti ir lokalizuoti miško vienetus, turinčius panašias pagrindines savybes, pavyzdžiui, mažiausią plotą, medžių lajų dangos tankumą ir pagrindinį miško tipą. Šiuo tikslu geografiškai detali identifikavimo sistema turėtų sudaryti sąlygas teisingai kartografuoti ir lokalizuoti vietoves, kuriose yra miškų, kad ilgainiui būtų galima stebėti miško ploto ir savybių pokyčius. Siekiant užtikrinti pakankamą tikslumą, sistema turėtų atitikti minimalius mastelio standartus ir turėtų būti parengta remiantis standartizuotu metodu;

(13)miškų duomenys, kurie turi būti renkami pagal šį reglamentą, atitinka duomenų, reikalingų Sąjungos politikai klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo, biologinės įvairovės ir bioekonomikos srityse pagrįsti, poreikius. Miškų duomenų rinkimo sistema turėtų būti grindžiama skirtingais duomenų rinkiniais: standartizuotais duomenimis, kuriuos tvarkys Komisija, kurie pirmiausia bus renkami vykdant Žemės stebėjimą per „Copernicus“ palydovus ir kuriems bus taikomi techniniai protokolai, ir suderintais duomenimis, prie kurių rinkimo turėtų prisidėti valstybės narės, sistemingai rinkdamos duomenis, naudodamos savo tyrimus, grindžiamus ėmimo sklypų tinklu, pavyzdžiui, nacionalinius miškų inventorius arba kitus stebėsenos vietų tinklus, ir papildydamos juos Žemės stebėjimo priemonėmis, jei tokių yra ir jos taikytinos;

(14)kad būtų galima sudaryti kuo išsamesnį Sąjungos miškų būklės ir padėties vaizdą, valstybės narės turėtų turėti galimybę nesinaudoti Komisijos teikiama paslauga ir prisidėti prie Komisijos vykdomo standartizuotų duomenų rinkimo savo šaltiniais. Tai turėtų sudaryti sąlygas stebėsenos sistemas įdiegusioms valstybėms narėms prisidėti savo nacionaliniu lygmeniu taikytinais duomenų rinkiniais, pavyzdžiui, duomenimis in situ arba orlaivių kampanijomis, kurie nėra prieinami visoje Sąjungoje, nesukuriant papildomos išteklių naštos ir laikantis subsidiarumo principo. Be to, papildomas stebėjimo ore sistemų naudojimas turėtų padėti kiekybiškai įvertinti miškų gaisrų poveikį, kad būtų galima planuoti išdegusio ploto atkūrimą, ir taip sumažinti valstybių narių ir miškų savininkų išlaidas, nes miškai po gaisro būtų tvarkomi veiksmingiau. Jei valstybės narės nuspręstų nesinaudoti Komisijos teikiamomis paslaugomis, jos turėtų rinkti duomenis pagal šiame reglamente pateiktas technines specifikacijas ir kasmet vertinti šių duomenų kokybę;

(15)siekiant sumažinti išlaidas ir palengvinti prieigą prie miškų duomenų, dalijimosi miškų duomenimis sistema turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės ir Komisija tokius duomenis skelbtų viešai, be kita ko, Europos miškų informacinėje sistemoje. Valstybės narės turėtų turėti galimybę toliau naudotis savo esamomis duomenų rinkimo sistemomis. Suderinimo tikslais jos turėtų dalytis duomenimis pagal į reglamentą įtrauktas technines specifikacijas, kurios grindžiamos esamais pamatiniais aprašymais ir metodais. Kalbant apie duomenis, susijusius su stebėsenos vietų padėtimi, kurie šiuo metu daugumoje nacionalinių miškų inventorių laikomi konfidencialiais, dalijimasis jais turėtų vykti tik parengus susijusius ES reikalavimus atitinkančias apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad nebūtų pakenkta tokių duomenų konfidencialumui. Dalijimosi miškų duomenimis sistema turėtų palengvinti tos informacijos priskyrimą kiekvienam miško vienetui, nustatant geografinę valstybių narių duomenų, kuriais jos dalijasi, vietą;

(16)šiuo metu ne visi su miškais susiję duomenys Sąjungoje stebimi ir teikiami pagal esamas Sąjungos ir tarptautines sistemas, nes trūksta duomenų rinkimo sistemų ir suderintų metodikų, pavyzdžiui, duomenų, svarbių siekiant stebėti prisitaikymo prie klimato kaitos pažangą, kaip reikalaujama pagal Europos klimato kaitos įstatymo 5 ir 6 straipsnius. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad tokie papildomi miškų duomenys būtų įtraukti į miškų stebėsenos sistemą, jei Komisija, padedama Jungtinio tyrimų centro sukurtos Europos miškų mokslo partnerystės, parengs atitinkamas metodikas. Šių papildomų miškų duomenų techninės specifikacijos turėtų būti rengiamos palaipsniui, priimant įgyvendinimo aktus, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, remiantis aukščiausiu politikos prioritetu ir atsižvelgiant į finansines ir technines galimybes bei galimą administracinę naštą valstybėms narėms;

(17)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 16 dėl atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo įpareigojama viešojo sektoriaus duomenis skelbti nemokamai ir atvirais formatais. Bendras tos direktyvos tikslas – toliau stiprinti Sąjungos duomenų ekonomiką didinant viešojo sektoriaus duomenų, kuriuos galima pakartotinai naudoti, kiekį, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir lengvą prieigą prie viešojo sektoriaus informacijos bei skatinant duomenimis grindžiamas tarpvalstybines inovacijas. Pagrindinis tos direktyvos principas yra tas, kad valdžios sektoriaus duomenys turėtų atitikti principą „atviras pagal pritaikymą ir pagal standartą“. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB 17 siekiama valstybėse narėse užtikrinti teisę gauti informaciją apie aplinką pagal 1998 m. Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija). Orhuso konvencija apima plataus pobūdžio pareigas, susijusias tiek su informacijos apie aplinką teikimu to paprašius, tiek su aktyvia tokios informacijos sklaida. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB 18 taip pat reglamentuojamas dalijimasis erdvine informacija, įskaitant duomenų rinkinius įvairiomis aplinkosaugos temomis. Šio reglamento nuostatomis, susijusiomis su prieiga prie informacijos ir dalijimosi duomenimis susitarimais, turėtų būti papildytos tos direktyvos, kad nebūtų sukurtas atskiras teisinis režimas, todėl jos neturėtų daryti poveikio direktyvoms (ES) 2019/1024, 2003/4/EB ir 2007/2/EB. Pagal tas direktyvas dalijimasis miškų duomenimis pagal šį reglamentą neturėtų turėti neigiamo poveikio nacionaliniam saugumui ir gynybai;

(18)siekdamos užtikrinti duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų, skirtų miškų duomenų rinkimui ir dalijimuisi jais pagal miškų stebėsenos sistemą, suderinamumą, Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti, taip pat įtraukdamos specializuotas įstaigas;

(19)miškų stebėsenos sistema turėtų būti užtikrinta, kad duomenys, kuriais dalijamasi, būtų patikimi ir patikrinami. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų kontroliuoti pagal miškų stebėsenos sistemą surinktų miškų duomenų kokybę ir išsamumą. Jei atlikus kokybės vertinimą nustatoma sistemos trūkumų, valstybės narės turėtų juos pašalinti ir pateikti Komisijai vertinimą bei taisomuosius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti taisykles ir procedūras miškų stebėsenos sistemos kokybei užtikrinti, atsižvelgiant į poreikį kuo labiau sumažinti MVĮ tenkančią papildomą administracinę naštą;

(20)siekiant padėti valstybėms narėms vykdyti miškų stebėseną ir savanorišką integruotą ilgalaikį planavimą, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta Komisijos ir valstybių narių bei valstybių narių tarpusavio veiksmų koordinavimo ir bendradarbiavimo valdymo sistema, kad būtų pagerinta miškų duomenų kokybė, savalaikiškumas ir aprėptis. Valdymo sistema turėtų būti įtrauki ir moksliškai pagrįsta ir ja turėtų būti siekiama toliau didinti mokslinių rekomendacijų patikimumą ir integruotų ilgalaikių planų kokybę, taip sudarant palankesnes sąlygas keistis žiniomis ir gerąja praktika. Šia valdymo sistema turėtų būti užtikrintas kompetentingų institucijų, atsakingų už įvairius politikos tikslus, kuriais atsižvelgiama į miškų daugiafunkciškumą, ir nepriklausomų ekspertų dalyvavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą [X/X] 19 . Šiai valdymo sistemai įgyvendinti kiekviena valstybė narė turėtų paskirti nacionalinį korespondentą ir informuoti Komisiją; nacionalinis korespondentas turėtų būti pagrindinis ryšių punktas, atsakingas už bet kokią veiklą, susijusią su miškų stebėsenos sistema ir savanorišku integruotu ilgalaikiu planavimu. Valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų pasinaudoti esamomis regioninio institucinio bendradarbiavimo struktūromis, įskaitant struktūras, veikiančias pagal regionines konvencijas ir kitus su miškais susijusius forumus ir procesus;

(21)be to, siekiant remti integruotą požiūrį visose atitinkamose politikos srityse ir užtikrinti Sąjungos miškų atsparumą, šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms savanoriškai rengti integruotus ilgalaikius miškų planus arba prireikus pritaikyti esamas ilgalaikes miškų strategijas ar planus, atsižvelgiant į šiame reglamente nurodytus aspektus, taip pat į socialinius ir ekonominius aspektus. Sukūrus tokį integruotą požiūrį, Sąjungos tikslų įgyvendinimas būtų nuoseklesnis, nes į planus būtų įtraukti bendri aspektai, kurie taip pat apimtų tokius įgalinančius elementus kaip reikalingos investicijos, mokymas ir gebėjimų stiprinimas, kad būtų remiamas miškininkų kvalifikacijos kėlimas. Planai turėtų būti skelbiami viešai ir juose turėtų būti atsižvelgiama į vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą, įskaitant, be kita ko, 2040 ir 2050 m.;

(22)siekiant užtikrinti tinkamą miškų stebėsenos sistemos veikimą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas ir papildomas šis reglamentas, siekiant suderinti miškų duomenų technines specifikacijas su technikos ir mokslo pažanga ir priimti duomenų tikslumo standartus bei kokybės vertinimo taisykles. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 20 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(23) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su dalijimosi miškų duomenimis ir jų derinimo techninėmis taisyklėmis ir procedūromis, tam tikrų miškų duomenų rinkimo metodikomis ir tolesniu jų aprašymų patikslinimu, procedūromis ir formatais, naudotinais siekiant užtikrinti duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų suderinamumą ir nustatyti konfidencialumo apsaugos priemones, kad į tas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas būtų įtraukta informacija, susijusi su geografiškai detalia stebėsenos vietų padėtimi, duomenų kokybės vertinimo ataskaitų turiniu ir jų pateikimo Komisijai tvarka bei taisomųjų veiksmų aprašymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 21 ;

(24)Komisija turėtų nuolat peržiūrėti šį reglamentą, atsižvelgdama į atitinkamus pokyčius, susijusius su Sąjungos teisės aktais, tarptautinėmis sistemomis, technologijų ir mokslo pažanga bei papildomais stebėsenos poreikiais. Atliekant peržiūrą taip pat turėtų būti įvertinta duomenų suderinimo kokybė, visų pirma tai, ar dėl suderinimo nekyla pernelyg daug su įverčiais susijusių neaiškumų, dėl kurių reikėtų nustatyti standartizuotą duomenų rinkimą. Praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, Komisija turėtų pateikti jo įgyvendinimo ataskaitą;

(25)Sąjungos miškai ir tvari miškotvarka yra labai svarbūs Europos žaliajam kursui ir jo tikslams. Sąjunga turi daugybę kompetencijų, kurios taip pat gali būti susijusios su miškais, pavyzdžiui, klimato, aplinkos, kaimo plėtros ir nelaimių prevencijos srityse. Šiose pasidalijamosios Sąjungos kompetencijos srityse miškai ir miškininkystė nepriklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai. Šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti aukštą Sąjungoje renkamų miškų duomenų kokybę ir palyginamumą ir skatinti savanorišką integruoto ilgalaikio planavimo, kuriuo remiamas Sąjungos miškų atsparumas, plėtrą valstybių narių lygmeniu, valstybės narės negali deramai pasiekti pavieniui ir dėl siūlomo veiksmo masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Todėl, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis
Dalykas

1.Šiuo reglamentu nustatoma Sąjungos miškų stebėsenos sistema, numatant taisykles, kuriomis:

a)užtikrinama, kad miškų duomenys Sąjungoje būtų savalaikiai, tikslūs, nuoseklūs, skaidrūs, palyginami, išsamūs ir prieinami visuomenei;

b)padedama savanoriškai valstybių narių lygmeniu rengti integruotuosius ilgalaikius planus, laikantis įrodymais grindžiamo, įtraukaus, tarpsektorinio ir adaptyvaus požiūrio;

c)sukuriamas sustiprintas valdymas tarp Komisijos ir valstybių narių.

2.Šiuo reglamentu nustatomos informacijos rinkimo ir jos prieinamumo užtikrinimo taisyklės siekiant padėti:

d)įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką, susijusius su miškų ekosistemų ir jų paslaugų išsaugojimu, atkūrimu ir tvariu naudojimu, ypatingą dėmesį skiriant tikslui didinti miškų atsparumą ir sudaryti sąlygas išsaugoti miškų daugiafunkciškumą, be kita ko, susijusį su:

a)prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu;

b)biologine įvairove;

c)nelaimių rizikos prevencija ir valdymu;

d)miškų būkle;

e)miško biomasės naudojimu įvairiais socialiniais ir ekonominiais tikslais;

f)invazinėmis svetimomis rūšimis;

e)valstybių narių vykdoma nacionaline miškotvarka ir integruotu ilgalaikiu planavimu, inter alia, siekiant padidinti miškų atsparumą gamtos gaisrams, kenkėjams, sausroms ir kitiems trikdžiams.

2 straipsnis
Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)geografiškai tiksli informacija – informacija, susieta ir saugoma tokiu būdu, kuris leidžia ją itin preciziškai ir tiksliai parodyti žemėlapyje ir lokalizuoti;

2)geografinė informacinė sistema – kompiuterinė sistema, galinti fiksuoti, saugoti, analizuoti ir rodyti geografiškai tikslią informaciją;

3)miškų vienetas – geografiškai tikslus plotas, kurį sudaro pakankamai vienalytis miškas, apibrėžtas pagal Žemės stebėjimo duomenis ir kokį nors kitą tinkamą papildomą geografiškai tikslios informacijos elementą, pvz., medžių lajų dangos tankį, administracinę ribą arba topografinę ribą nacionalinėje kartografavimo sistemoje;

4)miškų duomenys – informacija, susijusi su miškų ekosistemų sandara bei būkle ir jų naudojimu, įskaitant pirminius duomenis ir iš tokios informacijos gautus suvestinius duomenis;

5)Žemės stebėjimas – duomenų apie Žemės fizines, chemines ir biologines sistemas rinkimas naudojant tolimojo stebėjimo technologijas, pvz., palydovus arba ore esančias platformas su vizualizavimo ar kitais jutikliais, kai taikoma, kartu renkant duomenis in situ;

6)miškas – didesnis nei 0,5 hektaro žemės plotas, kuriame medžių aukštis yra didesnis nei 5 metrai ir kurio daugiau kaip 10 % dengia lajos arba kuriame medžiai gali pasiekti šias ribas in situ, išskyrus žemę, kuri daugiausia yra žemės ūkio paskirties arba naudojama miesto reikmėms. Jis apima plotus su medžiais, įskaitant natūraliai augančių jaunų medžių grupes arba plantacijas, kuriose pirmiau nurodytos medžių lajų dangos ar lygiaverčio skalsumo minimalios vertės arba minimalus medžių aukštis dar nepasiekti, įskaitant plotą, kuris paprastai yra miško dalis, bet kuriame dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, kirtimo, arba dėl gamtinių priežasčių medžiai laikinai neauga, tačiau kuris, tikimasi, vėl gali tapti mišku;

7)kita medžiais apaugusi žemė – prie miško nepriskiriama, didesnio nei 0,5 hektaro ploto žemė, kurioje auga aukštesni kaip 5 metrų medžiai, o medžių lajų danga apima 5–10 %, arba kurioje medžiai gali pasiekti šias ribas in situ, arba kurioje lajų danga, įtraukus krūmokšnius, krūmus ir medžius, apima daugiau kaip 10 %. Ji neapima žemės, kuri daugiausia yra žemės ūkio paskirties arba naudojama miesto reikmėms;

8)duomenų derinimas – procesas, kuriame naudojami turimi duomenys, surinkti naudojant įvairias stebėsenos sistemas, siekiant gauti palyginamus įverčius, atitinkančius sutartą orientacinį aprašymą;

9)standartizacija – bendrų duomenų standartų nustatymo ir įgyvendinimo proceso rezultatas, siekiant užtikrinti, kad duomenys visoje Sąjungoje būtų renkami, saugomi ir naudojami nuosekliai ir tiksliai;

10)duomenys in situ – duomenys, surinkti vietoje naudojantis stebėsenos vietų tinklu pagal standartizuotus protokolus. Tai apima geografiškai tikslią matavimo vietą, kuri geografiškai susieta, inter alia, su pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos paslaugomis.

2 SKYRIUS
MIŠKŲ STEBĖSENA

3 straipsnis
Miškų stebėsenos sistema

1.Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis pagal 11 straipsnį, sukuria ir valdo miškų stebėsenos sistemą, kurią sudaro šie elementai:

a)miškų vienetams kartografuoti ir lokalizuoti skirta geografiškai tiksli identifikavimo sistema, nustatyta 4 straipsnyje;

b)miškų duomenų rinkimo sistema, nustatyta 5 ir 8 straipsniuose;

c)dalijimosi miškų duomenimis sistema, nustatyta 7 straipsnyje.

2.Miškų stebėsenos sistemą sudaro elektroninės duomenų bazės ir geografinės informacinės sistemos ir ja sudaromos sąlygos keistis miškų duomenimis su kitomis elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis, įskaitant tas, kurios sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 22 V priedo 3 dalį ir Reglamento (ES) 2023/1115 33 straipsnį, ir tuos duomenis į tas sistemas integruoti.

Miškų stebėsenos sistema užtikrinama, kad būtų reguliariai ir sistemingai renkami:

a)miškų duomenys, pagrįsti programos „Copernicus“ palydovų „Sentinel“ ar kitų lygiaverčių sistemų atkuriamais ortofotografiniais vaizdais iš oro arba kosmoso;

b)duomenys in situ, gaunami per stebėsenos vietų tinklą.

3.Komisija gali prašyti specializuotų įstaigų pagalbos kuriant ir valdant miškų stebėsenos sistemą ir teikiant valstybių narių kompetentingoms institucijoms technines konsultacijas miškų stebėsenos klausimais.

4.Europos aplinkos agentūra padeda Komisijai įgyvendinti miškų stebėsenos sistemą, be kita ko, kurti ir valdyti Europos miškų informacinę sistemą (FISE).

5.Komisija savo parengtais Žemės stebėjimo duomenimis nemokamai dalijasi su valstybių narių institucijomis, kompetentingomis miškų stebėsenos sistemos klausimais, arba su paslaugų teikėjais, kuriuos tos institucijos įgaliojo joms atstovauti.

4 straipsnis
Geografiškai tiksli miškų vienetų identifikavimo sistema

1.Komisija sukuria geografiškai tikslią identifikavimo sistemą, skirtą miško vienetams kartografuoti ir lokalizuoti (toliau – identifikavimo sistema), kuri pradeda veikti [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos].

2.Identifikavimo sistema yra geografinė informacinė sistema. Komisija sukuria ir reguliariai atnaujina identifikavimo sistemą pagal iš oro ar kosmoso atkurto ortofotografinio vaizdo duomenis, laikydamasi vienodo standarto, garantuojančio tokį tikslumo lygį, kuris būtų bent lygiavertis 1:100 000 mastelio kartografijai.

3.Identifikavimo sistema:

a)suteikiama galimybė tiksliai kartografuoti ir lokalizuoti miškų plotus ir, laikantis pagal 8 straipsnio 3 dalį nustatytos metodikos, kitą medžiais apaugusią žemę visoje Sąjungoje;

b)pagal unikalų identifikatorių identifikuojami miškų vienetai remiantis 5 straipsnio 2 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų miškų duomenų deriniu;

c)sudaromos sąlygos nustatyti ir lokalizuoti skirtumus tarp žemės, kurioje auga miškas, ir žemės be miško.

5 straipsnis
Miškų duomenų rinkimo sistema

1.Miškų duomenų rinkimo sistema pradeda veikti ne vėliau kaip [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – 12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] kiek tai susiję su 2 dalyje nurodytų miškų duomenų rinkimu, ir ne vėliau kaip [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – 30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos], kiek tai susiję su 3 dalyje nurodytų miškų duomenų rinkimu.

2.Komisija, laikydamasi I priede nustatytų techninių specifikacijų ir taip užtikrindama duomenų standartizaciją, renka šiuos miškų duomenis:

a)miško ploto;

a)medžių lajų dangos tankio;

b)miško tipo;

c)miškų jungčių;

d)defoliacijos;

e)miškų gaisrų;

f)gamtos gaisrų rizikos vertinimo;

g)medžių lajų dangos trikdžių.

3.Valstybės narės II priede nurodytu dažnumu renka šiuos miškų duomenis:

a)miško, iš kurio gali būti tiekiama mediena, ir miškas, iš kurio mediena negali būti tiekiama;

b)medyno tūrio;

c)grynojo metinis prieaugio;

d)medyno struktūros;

e)medžių rūšių sudėties ir gausa;

f)Europos miškų tipo;

g)ištrauktos medienos;

h)negyvos medienos;

i)miško buveinių vietų „Natura 2000“ teritorijose;

j)įprastų miško paukščių gausos;

k)neliestų miškų ir sengirių vietų;

l)saugomų miško teritorijų;

m)medienos produktų gamybos ir prekybos jais;

n)bioenergijai skirtos miško biomasės.

4.Taikydamos 3 dalies a–h punktus, valstybės narės renka duomenis in situ remdamosi antžeminiais tyrimais kartu su Žemės stebėjimo duomenimis, jei jų turima, ir duomenimis iš kitų atitinkamų informacijos šaltinių. Antžeminiai tyrimai grindžiami stebėsenos vietų, kurios atitinka 2 dalies a punkte nurodytą valstybės narės miško plotą ir yra su juo suderinamos, tinklu.

5.Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos I priede nustatytos techninės specifikacijos, siekiant jas priderinti prie technikos ir mokslo pažangos.

6 straipsnis
Galimybės pasirinkti sąlyga

1.Rinkdamos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus miškų duomenis valstybės narės gali nuspręsti nesinaudoti Komisijos teikiama paslauga ir prie 3 straipsnyje nurodytos miškų stebėsenos sistemos veikimo prisidėti savo pačių duomenimis.

2.Jei valstybė narė pasirenka 1 dalyje numatytą variantą, ji:

a)renka 5 straipsnio 2 dalyje nurodytus miškų duomenis pagal I priede nustatytas technines specifikacijas;

b)dalijasi 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais miškų duomenimis pagal 7 straipsnio 2 dalį;

c)kasmet įvertina surinktų duomenų kokybę pagal 10 straipsnį.

7 straipsnis
Dalijimosi miškų duomenimis sistema

1.Ne vėliau kaip [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – 30 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės, laikydamosi II priede nustatytų techninių specifikacijų pradeda dalytis naujausiais turimais 5 straipsnio 3 dalyje nurodytais miškų duomenimis, užtikrindamos, kad jie būti prieinami viešai. Valstybės narės užtikrina, kad duomenys būtų suderinti, dalydamosi II priede nustatytus aprašymus atitinkančiais suvestiniais miškų duomenimis. Kad būtų galima dalytis duomenimis apie geografiškai tikslią stebėsenos vietų padėtį, turi būti įvestos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos apsaugos priemonės.

2.Valstybės narės ir Komisija viešai skelbia 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis atviru kompiuterio skaitomu formatu, kuriuo pagal Direktyvos (ES) 2019/1024 5 straipsnį užtikrinamas sąveikumas ir galimybė juos pakartotinai naudoti.

3.Komisija toliau nurodytus duomenis viešai skelbia FISE:

a)pagal 5 straipsnio 2 dalį surinktus duomenis;

b)duomenis, kuriais dalijamasi pagal šio straipsnio 1 dalį, išskyrus duomenis apie geografiškai tikslią stebėsenos vietų padėtį;

c)duomenis, kuriais dalijamasi pagal 6 straipsnio 2 dalies b punktą;

d)duomenis, renkamus pagal 8 straipsnio 1 dalį.

4.Valstybės narės duomenis, kuriais dalijamasi per dalijimosi miškų duomenimis sistemą, gali naudoti rengdamos šio reglamento 13 straipsnyje nurodytus savanoriškus integruotus ilgalaikius miškų planus, taip pat taikydamos Reglamento (ES) 2018/841 14 straipsnį.

5.Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos II priede nustatytos techninės specifikacijos, siekiant jas priderinti prie technikos ir mokslo pažangos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos keitimosi miškų duomenimis ir jų derinimo pagal šį reglamentą techninės taisyklės ir procedūros. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis
Papildomi miškų duomenys

1.Komisija ir valstybės narės renka III priede išvardytus miškų duomenis, laikydamosi laipsniškumo principo, kai priimami šio straipsnio 3 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai.

2.Taikydamos 1 dalį Komisija ir valstybės narės naudojasi Žemės stebėjimo duomenimis arba duomenimis in situ, o III priedo a, b ir c punktuose išvardytų miškų duomenų atveju – Žemės stebėjimo duomenų, duomenų in situ ir duomenų iš kitų atitinkamų informacijos šaltinių deriniu.

3.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos III priede išvardytų miškų duomenų rinkimo metodikos, įskaitant technines specifikacijas, ir išsamiau patikslinami tame priede išvardytų miškų duomenų aprašymai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis
Suderinamos duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemos

1.Komisija ir valstybės narės, padedamos 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų specializuotų įstaigų, bendradarbiauja siekdamos sukurti suderinamas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas, skirtas miškų duomenims rinkti ir jais dalytis pagal miškų stebėsenos sistemą.

2.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl procedūrų ir formatų, kurie turi būti naudojami siekiant užtikrinti 1 dalyje nurodytų duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemų suderinamumą ir nustatyti konfidencialumo apsaugos priemones, taikomas į tas duomenų saugojimo ir keitimosi jais sistemas įtraukiant informaciją apie geografiškai tikslią stebėsenos vietų padėtį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis
Duomenų kokybės kontrolė

1.Komisija ir valstybės narės atsako už miškų duomenų, kuriuos jos renka ir kuriais dalijasi pagal miškų stebėsenos sistemą, kokybę ir išsamumą.

2.Valstybės narės kasmet vertina duomenų, kuriais dalijamasi pagal šį reglamentą, kokybę.

Jei atlikus vertinimą nustatoma duomenų trūkumų, valstybės narės imasi tinkamų taisomųjų veiksmų. Valstybės narės iki metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais nustatytas trūkumas, liepos 1 d. pateikia Komisijai duomenų kokybės vertinimo ataskaitą ir, jei reikia, taisomųjų veiksmų aprašymą bei jų įgyvendinimo tvarkaraštį.

3.Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatytais duomenų, kuriais dalijamasi pagal šį reglamentą, tikslumo standartais ir šio straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto kokybės vertinimo taisyklėmis.

4.Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas duomenų kokybės vertinimo ataskaitų turinys ir jų teikimo Komisijai tvarka, taip pat 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų taisomųjų veiksmų aprašymas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 SKYRIUS
INTEGRUOTAS VALDYMAS

11 straipsnis
Koordinavimas ir bendradarbiavimas

1.Valstybės narės ir Komisija koordinuoja savo pastangas ir bendradarbiauja siekdamos pagerinti miškų duomenų kokybę, savalaikiškumą ir aprėptį.

2.Komisija valstybių narių prašymu padeda joms rengti arba pritaikyti 13 straipsnyje nurodytus savanoriškus integruotus ilgalaikius miškų planus, teikdama informaciją apie pamatinių mokslinių žinių statusą ir sudarydama palankesnes sąlygas keistis žiniomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais.

3.Valstybės narės bendradarbiauja tarpusavyje ir koordinuoja savo veiksmus, siekdamos pagerinti miškų duomenų kokybę, savalaikiškumą ir aprėptį. Toks bendradarbiavimas ir koordinavimas grindžiami atviromis mokslinėmis diskusijomis ir jais siekiama remti nešališkas mokslines rekomendacijas.

4.Valstybės narės ir Komisija gali naudotis esamomis regioninio institucijų bendradarbiavimo struktūromis, įskaitant struktūras, įsteigtas pagal regionines konvencijas, ir kitais su miškais susijusiais forumais bei procesais.

12 straipsnis
Nacionaliniai korespondentai

1.Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį korespondentą ir apie tai informuoja Komisiją.

2.Nacionalinis korespondentas visų pirma atlieka šias užduotis:

a)koordinuoja miškų duomenų, kuriais turi būti dalijamasi pagal šį reglamentą, rengimą, atsižvelgdamas į visas kompetentingas institucijas, įskaitant tas, kurios yra atsakingos už nelaimių rizikos prevenciją ir valdymą;

b)koordinuoja atitinkamų ekspertų dalyvavimą Komisijos ir kitų atitinkamų įstaigų rengiamuose ekspertų grupių susitikimuose.

3.Nacionalinis korespondentas veikia kaip ryšių punktas Komisijai ir valstybei narei keičiantis informacija dėl 13 straipsnyje nurodyto savanoriško integruoto ilgalaikio plano rengimo ar pritaikymo. Jei rengiant arba pritaikant savanorišką integruotą ilgalaikį miškų planą dalyvauja kelios valstybės narės institucijos, už to darbo koordinavimą atsako nacionalinis korespondentas.

13 straipsnis
Savanoriški integruoti ilgalaikiai planai

1.Valstybės narės raginamos parengti integruotus ilgalaikius miškų planus arba pritaikyti jau esamus tokius planus ar strategijas, atsižvelgdamos į vidutinio ir ilgojo laikotarpio perspektyvą, įskaitant 2040 ir 2050 m., bet ne tik juos.

2.Valstybės narės, rengiančios arba pritaikančios 1 dalyje nurodytus planus, raginamos atsižvelgti į IV priede išdėstytus aspektus.

3.Valstybės narės skatina, kad rengiant integruotuosius ilgalaikius miškų planus aktyviai dalyvautų visos suinteresuotosios šalys. Valstybės narės užtikrina, kad planai būtų viešai skelbiami.

4 SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [Leidinių biurui: prašome įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 5 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą ir 10 straipsnio 3 dalį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

15 straipsnis
Komiteto procedūra

1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

16 straipsnis
Peržiūra

1.Šis reglamentas peržiūrimas visais aspektais, atsižvelgiant į atitinkamus pokyčius, susijusius su Sąjungos teisės aktais, tarptautinėmis sistemomis, technologijų ir mokslo pažanga, papildomais stebėsenos poreikiais ir duomenų, kuriais dalijamasi pagal šį reglamentą, kokybe.

2.Ne vėliau kaip [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą.

17 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

3.2.3.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka

3.2.3.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma atsparių Europos miškų stebėsenos sistema

Be to, ši finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma taip pat apima Europos aplinkos agentūros išteklius, susijusius su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo (Dirvožemio stebėsenos teisės aktas) (COM(2023) 416).

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

09 – Aplinkos ir klimato politika

Veikla:

09 02 Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)

09 10 – Europos aplinkos agentūra (EAA)

1.3.Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 23

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Siūlomo reglamento tikslas – padėti spręsti didelius visuomenės uždavinius, t. y.:

– neutralizuoti poveikį klimatui neutralizavimas ir užtikrinti atsparumą klimato kaitai;

– sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus dėl biologinės įvairovės;

– šalinti su miškų būkle ir atsparumu susijusią riziką;

– vykdyti tarptautinius įsipareigojimus dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir klimato kaitos.

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

Atsižvelgiant į bendrąjį tikslą, konkretus šio siūlomo reglamento tikslas yra:

1 konkretus tikslas.

Užtikrinti tikslius, suskaitmenintus, nuoseklius, palyginamus, savalaikius ir prieinamus duomenis apie ES miškų būklę, sukuriant miškų stebėsenos sistemą, kurią valdytų Komisija ir valstybės narės. Naujoji sistema sudarys sąlygas nustatyti geografinę miškų vienetų vietą, standartizuoti miškų duomenų rinkimą naudojantis geresnėmis Žemės stebėjimo ir navigacijos ir (arba) padėties nustatymo galimybėmis ir suderintai arba, kai tai neįmanoma, standartizuotai dalytis duomenimis.

2 konkretus tikslas. Skatinti valstybes nares parengti arba pritaikyti savo integruotus ilgalaikius miškų planus, remiantis aukštos kokybės stebėsenos informacija, susijusia su atitinkamais ES politikos tikslais, ir atsižvelgiant į nurodytus būtiniausius bendrus aspektus.

Atsižvelgiant į konkretų tikslą, veiklos tikslas yra:

Sukurti veiksmingą sistemą, kuria būtų užtikrinamas miškų duomenų rinkimas ir teikimas, integruojant Žemės stebėjimo duomenis ir geografiškai susietus stebėsenos duomenis in situ, ir skatinti nuoseklų ilgalaikį integruotą miškų planavimą valstybėse narėse.

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Siūloma iniciatyva bus labai naudinga aplinkai, įskaitant tokius aspektus kaip klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, biologinė įvairovė ir miškų būklė, nes pagerės pasirengimas trikdžiams ir reagavimas į juos.

Poveikio klimatui neutralumas ir tvari bei biologinės įvairovės turtinga žiedinė bioekonomika labai priklauso nuo ES miškų būklės ir atsparumo.

Tikimasi, kad įgyvendinus pasiūlymą atsiras naujų galimybių mažosioms ir vidutinėms įmonėms, susijusių tiek su skaitmeninių paslaugų rinkos, susijusios su miškų stebėsena, augimu, tiek su stebėsenos technologijų kūrimo ir taikymo inovacijomis. Be to, miškų ir miškininkystės sektorių subjektai galės pasinaudoti potencialiomis naujų pajamų galimybėmis, kurių atsiras taikant sertifikavimo sistemas, grindžiamas patikima stebėsena.

Taip pat tikimasi, kad įgyvendinant miškų stebėseną atsivers mokslinių tyrimų ir plėtros galimybių.

1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai

Nurodyti pažangos ir laimėjimų stebėsenos rodiklius.

Komisija reguliariai (kas dvejus metus) stebės priemonių įgyvendinimą ir poveikį, atsižvelgdama į šiuos aspektus:

• rodiklių su bendra apibrėžtimi skaičių;

• rodiklių, kuriems taikomi suderinti arba standartizuoti duomenų rinkimo metodai, skaičių;

• valstybių narių teikiamus duomenis į FISE;

• prieigą prie duomenų per FISE (vidutinį spragtelėjimų per mėnesį skaičių);

• nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir rizikos vertinimo bei rizikos valdymo strategijas, grindžiamas bendrais rodikliais;

• miškų skaitmeninių paslaugų rinkos raidą (visų pirma MVĮ skaičių);

• valstybių narių priimtų savanoriškų integruotų ilgalaikių planų skaičių;

• integruotų ilgalaikių planų suderinimo su bendrais pagrindiniais aspektais lygį;

• ES lėšų panaudojimą stebėsenos veiksmams remti.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šio reglamento, o Komisija parengia atitinkamas įgyvendinimo priemones. Taigi siekdamos laikytis pasiūlymo valstybės narės įgyvendina nacionaliniu lygmeniu būtiną politiką, priemones ir teisines bei administracines nuostatas.

Iki 2026 m. liepos mėn. (vieni metai po numatomo reglamento įsigaliojimo) Komisija ir valstybės narės nustatys miškų vienetų identifikavimo sistemą ir jų stebėsenos sistemą, o dalijimosi duomenimis sistema turės pradėti veikti nuo 2028 m. sausio 1 d. Komisija nemokamai teiks duomenis, surinktus vykdant Žemės stebėjimą, valstybėms narėms, kurios nuspręs prie standartizuoto naujosios stebėsenos sistemos veikimo prisidėti savo pačių duomenimis pagal galimybės pasirinkti sąlygą.

Iniciatyvoje taip pat numatyta priimti kelis antrinius teisės aktus. Visų pirma, glaudžiai konsultuodamasi su atitinkama ekspertų grupe ir bendradarbiaudama su Jungtiniu tyrimų centru ir Europos aplinkos agentūra, Komisija parengs deleguotuosius aktus, kuriais bus sukurtos ir iš dalies pakeistos į iniciatyvą įtrauktų trijų rūšių miškų duomenų rinkimo ir dalijimosi jais metodikos ir techninės specifikacijos. Be to, kad būtų gautas atitinkamo komiteto patvirtinimas, Komisija turės parengti įgyvendinimo aktus, kuriais bus nustatytos techninės taisyklės, reglamentuojančios miškų duomenų įsigijimą, apdorojimą, saugojimą ir naudojimą, taip pat techninės taisyklės dėl procedūrų, standartų ir lyginamosios analizės, kad būtų užtikrinta miškų stebėsenos sistemos kokybė ir tinkamas veikimas.

Iniciatyvai įgyvendinti reikės sukurti duomenų rinkimo ir dalijimosi jais sistemą ir susijusią žinių bazę išplėtojant ir naudojant Europos miškų informacinę sistemą (FISE) ir duomenų paslaugas pagal programą „Copernicus“.

Galiausiai, įsigaliojus reglamentui, Komisija bendradarbiaus ir koordinuos veiksmus su valstybėmis narėmis per valdymo sistemą, grindžiamą nacionalinių korespondentų komunikacija ir techninės paramos teikimu.

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

Akivaizdžiai reikalinga nuosekli sistema, skirta su klimato kaita susijusiems pokyčiams miškuose ir su miškais susijusiame sektoriuje stebėti ir planuoti. Be to, dėl klimato ir biologinės įvairovės krizių reikia iš naujo apsvarstyti miškų vaidmenį, daugiau dėmesio skiriant jų daugiafunkciškumui. Šiomis aplinkybėmis, neturint tinkamų ir palyginamų duomenų apie miškus, kurių pačios valstybės narės šiuo metu neteikia tiek, kiek reikia, neįmanoma pasiekti klimato, biologinės įvairovės ir tvarios bei žiedinės bioekonomikos politikos tikslų, tiesiogiai susijusių su Europos žaliuoju kursu.

Numatoma sukurti Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

Standartizuota, palyginama informacija, gaunama pasinaudojant novatoriškais Žemės stebėjimo sprendimais, padėtų valstybėms narėms vykdyti stebėsenos reikalavimus pagal su miškais susijusius teisės aktus (pvz., LULUCF) ir leistų ekonomiškai efektyviu būdu patikrinti įvairių su miškais susijusių politikos krypčių nuoseklumą ir tvarumą (arba nustatyti kompromisus) ES lygmeniu, papildant jas kokybiškais duomenimis ir valstybių narių vykdomu ilgalaikiu miškų planavimu. Veiklos suderinimas arba, kai tai neįmanoma, standartizuoto metodo taikymas padėtų sutaupyti daug lėšų, palyginti su 27 stebėsenos sistemų taikymu. Be to, bendros Europos Sąjungos miškų duomenų rinkimo ir dalijimosi jais sistemos sukūrimas labai padėtų Europos MVĮ įgyvendinti skaitmeninę transformaciją ir miškų sektoriaus subjektams naudotis sertifikavimo sistemomis ir atitinkamomis pajamų galimybėmis.

1.5.3.Panašios patirties išvados

„Forest Focus“ reglamentu, kurio galiojimas baigėsi 2006 m., nustatytas įpareigojimas vykdyti koordinuotą ES lygmens miškų stebėseną, grindžiamą dideliu bendru finansavimu (65 mln. EUR per ketverių metų laikotarpį ES-15). Tuo reglamentu sustiprinta integruota miškų stebėsena, sukurta duomenų bazė, kurioje kaupiami suvestiniai duomenys ir informacija apie ES miškų būklę, ir išplėsta miškų stebėsenos aprėptis įtraukiant dirvožemį ir biologinę įvairovę.

Tačiau kadangi nebuvo bendrų rodiklių, duomenų rinkimo ir stebėsenos protokolų aprašymų, to reglamento taikymas buvo nepakankamai ekonomiškai efektyvus. Dar pridėjus sudėtingą šių lėšų gavėjų landšaftą, rezultatas buvo didžiuliai ekonominio naudingumo įvairiems paramos gavėjams skirtumai.

Įvertinus šią teisinę priemonę padaryta išvada, kad, nepaisant griežtos finansų valdymo (išorės audito) kontrolės, miškų stebėsenos įgyvendinimas valstybėse narėse buvo nepakankamas. Po 2006 m. miškams dėmesio nebuvo skiriama pakankamai ir nebuvo nei aiškių stebėsenos tikslų, nei nuoseklumo ar derinimo įpareigojimų, todėl vėl padaugėjo nekoordinuotos veiklos ir sumažėjo aprėptis teritorijos ir laiko požiūriu.

1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Ši iniciatyva priklauso 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) 3 išlaidų kategorijai (gamtos ištekliai ir aplinka), 9 kategorijai (aplinka ir klimato srities veiksmai).

Ji yra Europos žaliojo kurso dalis. Ji taip pat grindžiama naujoje 2030 m. ES miškų strategijoje nustatytais užmojais ir padeda juos įgyvendinti. ES miškų strategija yra vienas iš pagrindinių 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos siekių ir joje nustatyta sistema ir konkrečios priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti ir atkurti miškus ir užtikrinti, kad jie būtų geros būklės ir atsparūs.

Pasiūlymas glaudžiai susijęs su kitomis Komisijos iniciatyvomis, kuriomis remiama miškų politika, pavyzdžiui:

• LULUCF reglamentu,

• Kovos su miškų naikinimu reglamentu,

• Bioekonomikos strategija,

• [Gamtos atkūrimo teisės aktu],

• [Europos aplinkos ekonominių sąskaitų reglamentu],

• [Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema];

• Oro, vandens ir gamtos direktyvomis,

• Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (AIED III),

• Sąjungos civilinės saugos mechanizmu.

1.5.5.Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Naujojo reglamento įgyvendinimas atneš Komisijai naujų užduočių ir veiklos. Tam reikės žmogiškųjų išteklių, EAA paramos, su išorės rangovais susijusių viešųjų pirkimų išteklių ir vieno administracinio susitarimo su Jungtiniu tyrimų centru (JRC).

Šiuo metu nėra specialios privalomos ES priemonės dėl miškų, todėl šio reglamento įgyvendinimas ir stebėsena reiškia naujus įsipareigojimus Komisijai ir valstybėms narėms. Šiuo metu miškų duomenų, gaunamų teikiant programos „Copernicus“ žemės paviršiaus stebėsenos paslaugas, sluoksniai ir atitinkamai susiję EAA ištekliai neatitinka visų būsimos stebėsenos sistemos poreikių – reikės sukurti ir išlaikyti papildomus miškų duomenų produktus (apie miško plotą, defoliaciją ir miškų jungtis).

Tuo tikslu visam ilgalaikiam teisės aktų įgyvendinimui reikės papildomų išteklių, susijusių su politikos žiniomis, analitiniais įgūdžiais, nepriklausomumu ir atsparumu. Taip pat reikės papildomos ekspertų paramos, be kita ko, kai įmanoma, užsakant iš jų paslaugas, tačiau pagrindines užduotis, susijusias su dideliu politiniu jautrumu, Komisija turės atlikti pati.

1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

– galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD],

– Įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM, o mokėjimų asignavimų – nuo MMMM iki MMMM.

 trukmė neribota

–Įgyvendinimo pradinis laikotarpis atitinka 2 metų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Planuojamas (-i) biudžeto vykdymo metodas (-ai) 24

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

– padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

– vykdomųjų įstaigų

 Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

– trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;

– tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

– EIB ir Europos investicijų fondui;

– įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;

– viešosios teisės subjektams;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurioms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;

– atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems įstaigoms ar asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Iniciatyva apima viešuosius pirkimus, administracinį susitarimą su JRC, EEA skirto įnašo didinimą ir poveikį Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD. Šios rūšies išlaidoms taikomos standartinės taisyklės.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)

2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Netaikoma, žr. pirmiau pateiktą informaciją.

2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Netaikoma, žr. pirmiau pateiktą informaciją.

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Netaikoma, žr. pirmiau pateiktą informaciją.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė		Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris		DA / NDA 25	ELPA šalių 26	valstybių kandidačių ir potencialių kandidačių 27	kitų trečiųjų valstybių	kitų asignuotųjų pajamų
imties dydis – 3.		09 02 01 Gamta ir biologinė įvairovė	DA	TAIP	NE	TAIP	NE
3		09 10 02 – Europos aplinkos agentūra	DA	TAIP	TAIP	NE	NE
7		20 01 02 01 – Darbo užmokestis ir išmokos	NDA	NE	NE	NE	NE
7		20 02 01 03 – Nacionaliniai valstybės tarnautojai, paskirti dirbti institucijoje	NDA	NE	NE	NE	NE
7		20 02 06 01 – Komandiruočių ir reprezentacinės išlaidos	NDA	NE	NE	NE	NE
7		20 02 06 02 – Susitikimai, ekspertų grupės	NDA	NE	NE	NE	NE

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Netaikoma

3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams

3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

Gamtos ištekliai ir aplinka

GD: ENV

2023

2024

2025

2026

2027 ir vėliau

IŠ VISO

□ Veiklos asignavimai

09 02 01 Gamta ir biologinė įvairovė

Įsipareigojimai

(1a)

0,700

0,200

0,150

1,050

Mokėjimai

(2 a)

0,700

0,200

0,150

1,050

IŠ VISO asignavimų
ENV GD

Įsipareigojimai

=1a+3

0,700

0,200

0,150

1,050

Mokėjimai

=2a

+3

0,700

0,200

0,150

1,050

Pirmiau nurodyta suma bus reikalinga ENV GD ir JRC įgyvendinant įvairias su teisės aktų nuostatomis susijusias įgyvendinimo užduotis.

Perkama veikla apima bendrąją paramos sutartį dėl miškų stebėsenos teisės akto įgyvendinimo.

Be to, į šią kategoriją įtrauktas administracinis susitarimas su JRC, visų pirma siekiant sukurti mokslinę partnerystę, numatytą Naujojoje 2030 m. miškų strategijoje, kuria bus remiamas naujų rodiklių ir metodikų kūrimas.

Visos išlaidos, išskyrus žmogiškuosius išteklius ir administracines išlaidas

(mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu))

Užduotys

Ištekliai

2023

2024

2025

2026

2027 ir vėliau

Iš viso

Bendra parama miškų stebėsenos teisės akto įgyvendinimui (techninių gairių rengimui, paramos valstybėms narėms teikimui)

Paslaugų teikimo sutartis / Išorės ekspertai

0,200

0,200

0,150

0,550

Techninė parama miškų stebėsenos teisės akto įgyvendinimui, visų pirma rodiklių rengimui, valstybių narių stebėsenos aspektų integravimui ir derinimo skatinimui per Europos miškų mokslo partnerystę

ENV GD ir JRC administracinis susitarimas

0,500

0,500

Iš viso

0,700

0,200

0,150

1,050

Agentūra: EEE

2023

2024

2025

2026

2027 ir vėliau

IŠ VISO

1 antraštinė dalis. Išlaidos darbuotojams

Įsipareigojimai

(1a)

0,468

0,955

0,974

2,398

Mokėjimai

(2 a)

0,468

0,955

0,974

2,398

2 antraštinė dalis. Infrastruktūra

Įsipareigojimai

(1b)

Mokėjimai

(2b)

3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos

Įsipareigojimai

(1c)

0,420

0,790

0,790

2,000

Mokėjimai

(2c)

0,420

0,790

0,790

2,000

IŠ VISO asignavimų
EAA agentūrai

Įsipareigojimai

=1a+1b +1c

0,888

1,745

1,764

4,398

Mokėjimai

=2a+2b

+2c

0,888

1,745

1,764

4,398

Pastabos dėl EAA išlaidų.

Siekiant pergrupuoti agentūrų stiprinimo poreikius į vieną finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą, į EAA išteklių prašymą taip pat įtraukiami poreikiai, susiję su Komisijos pasiūlymu dėl dirvožemio stebėsenos ir atsparumo direktyvos (COM 416(2023).

1 antraštinė dalis. Šią antraštinę dalį sudaro du papildomi laikinieji darbuotojai ir vienas papildomas sutartininkas, susiję su šiuo pasiūlymu, ir vienas laikinasis darbuotojas ir vienas sutartininkas, susiję su COM 416(2023) – visi pradėtų darbą 2025 m. viduryje:

Vyresnysis miškų stebėsenos klausimų ekspertas (laikinasis darbuotojas)

Užduotys:

·padėti rengti periodinius su II priede nurodytais miškų rodikliais susijusius duomenų rinkinius ir rodiklius, renkamus pagal miškų stebėsenos sistemą (vieną per metus, du per dvejus metus, du kas trejus metus, penkis kas penkerius metus, vieną kas šešerius metus). Tai apima rodiklių būklės ir tendencijų vertinimą ir nuoseklios šių sąvokų terminijos nustatymą;

·parengti gaires, kaip aiškinti duomenis ir gauti naudingus statistinius duomenis iš miškų rodiklių statuso ir pokyčių vertinimų;

·skelbti ir platinti surinktus duomenis patogiose naudoti suvestinėse ir aiškiose internetinėse vizualizacijose Europos miškų informacinėje sistemoje (FISE);

·parengti praktines įgyvendinimo gaires ir sprendimus, kaip atlikti miškų būklės ir tendencijų vertinimus;

·užtikrinti sinergiją su pagal LULUCF reglamentus teikiama informacija.

Vyresnysis miškų stebėsenos duomenų tvarkytojas (laikinasis darbuotojas, AD 6)

Užduotys:

·teikti IT technines ekspertines žinias kuriant duomenų teikimo schemas;

·valdyti į sąrašą įtrauktus teikiamų pranešimų srautus;

·sukurti ataskaitų formatą, platformos „Reportnet 3“ duomenų srautą, kokybės kontrolės patikras, etaloninius duomenų rinkinius;

·importuoti ir eksportuoti duomenis platformoje „Reportnet 3“;

·sukurti gamybos duomenų bazę su pateiktų duomenų rinkinių ES duomenų rinkiniais;

·sukurti ES duomenų rinkinius papildančias standartines paslaugas;

·kurti ir valdyti duomenų išvedinius, pvz., duomenų centre, žiūryklėje „Discomap“ ir t. t.

·kurti techninių gairių dokumentus;

·teikti pagalbos tarnybos paslaugas ir rengti mokomuosius internetinius seminarus.

Miškų stebėsenos duomenų analitikas (sutartininkas)

Užduotys:

·parengti išsamias gaires ir praktinį vadovą, į kurį būtų įtraukti orientaciniai kintamųjų aprašymai, duomenų rinkimo metodikos (įskaitant metriką), derinimo procedūrų gairės ir ataskaitų teikimo formatai;

·sukurti ir plėtoti ataskaitų teikimo priemonę (platformą „Reportnet 3“), kad būtų galima veiksmingai rinkti ir tvarkyti erdvinius ir lentelinius duomenis;

·nustatyti duomenų kokybės procedūras, kad būtų užtikrintas kiekvieno užregistruoto duomens tikslumas, teisingumas, išsamumas ir palyginamumas; sukurti kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės dokumentavimo sistemą, apimančią planą, kontrolinius sąrašus, pastabas, skaičiavimo lapus ir kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės veiklos dokumentavimo ataskaitas;

·sukurti Europos miškų duomenų bazę, apimančią atskirų šalių žemės ploto lygmens, lentelinius ir erdvinius duomenis ir Europos žemėlapius; integruoti duomenų bazę į Europos aplinkos agentūros erdvinių duomenų infrastruktūrą (EAA SDI);

·parengti duomenų bazės patvirtinimo taisykles, įskaitant duomenų tipo patvirtinimą, intervalo patikras, apribojimų patvirtinimą ir trūkstamų įrašų tikrinimą; pateikti duomenų perdavimo į centralizuotą duomenų bazę gaires;

·užtikrinti sinergiją su pagal LULUCF reglamentus teikiama informacija;

·teikti techninės paramos paslaugas, susijusias su stebėsena vietoje, derinimu ir duomenų teikimo procesais; šalinti galimus gedimus ir spręsti iškilusias technines problemas;

·kontroliuoti ir palaikyti duomenų srautą iš šalių į platformą „Reportnet 3“ ir Europos miškų duomenų bazę; prižiūrėti šalių žemėlapių kėlimą į Europos miškų žemėlapių saugyklą ir padėti juos kelti;

·kurti ir prižiūrėti produktus, grindžiamus programos „Copernicus“ duomenimis ir informacija, naudojamus teikiant reikiamus I priede nurodytus Žemės stebėjimus pagrįstus miškų rodiklius.

Dirvožemio duomenų valdymo ir vertinimo ekspertas (sutartininkas)

Užduotys:

·užtikrinant sinergiją ir koordinavimą su kitomis atitinkamomis sistemomis, sukurti keitimosi duomenų srautais per „Reportnet“ ir EIONET struktūrą, skirtą toliau nurodytiems kas šešerius metus valstybių narių teikiamiems duomenims rinkti, apdoroti, tvirtinti ir analizuoti:

·stebėsenos duomenims ir rezultatams;

·dirvožemio būklės deskriptorių ir rodiklių tendencijų analizei;

·Bendro priežiūros mechanizmo įgyvendinimo ir atkūrimo santraukai ir pažangos duomenims;

·nacionalinių užterštų teritorijų registrų duomenims;

·padėti Komisijai įvertinti, kaip įgyvendinamas Geros dirvožemio būklės teisės aktas praėjus 8 metams nuo jo įsigaliojimo.

Vyresnysis dirvožemio stebėsenos ekspertas (laikinasis darbuotojas)

Užduotys:

·padėti rengti nacionalinių užterštų teritorijų registrų apžvalgą ES lygmeniu ir valstybių narių ataskaitas, apibrėžtų terminų apžvalgą, potencialiai užterštų teritorijų apibrėžimo kriterijus ir potencialios užtaršos riziką keliančios veiklos sąrašus, nacionalinius dirvožemio tyrimų priežastinius veiksnius ir taisykles, ataskaitų teikimo specifikacijas ir schemą;

·reguliariai atnaujinti nacionaliniu lygmeniu taikomų rizikos vertinimo metodikų apžvalgą (įskaitant atrankinės patikros vertes), padėti rengti rizikos vertinimo metodų gaires ir prireikus padėti valstybėms narėms taikyti gaires;

·remti valstybių narių žemės užėmimo ir sandarinimo tikslų ir rodiklių apžvalgos rengimą ES lygmeniu (kas dvejus metus) ir skelbti bei skleisti su politika susijusius duomenis naudojant suvestines ir aiškias internetines duomenų vizualizacijas;

·padėti valstybėms narėms įgyvendinti rodiklius, atitinkančius Geros dirvožemio būklės teisės akte nustatytus aprašymus ir reikalavimus, įgyvendinti žemės užėmimo hierarchiją ir stebėti valstybėse narėse taikomas metodikas;

·parengti gaires, kaip naudoti ir aiškinti pagal programą „Copernicus“ gautus duomenis ir gauti naudingus statistinius duomenis iš statuso ir pokyčių vertinimų;

·parengti gaires dėl praktinių sprendimų, susijusių su grynojo žemės užėmimo tikslų nustatymu, jų įgyvendinimo veiksmais ir susijusia stebėsena.

2 antraštinė dalis. Infrastruktūra (daugiausia IT sistemų ir (arba) duomenų bazių kūrimas). IT sprendimai, kuriuos turi sukurti 1 antraštinėje dalyje nurodyti papildomi dirvožemio srities laikinasis darbuotojas ir sutartininkas.

3 antraštinės dalies išlaidas sudaro: IT plėtra, ataskaitų teikimo sistemų einamosios išlaidos, naujų rodiklių kūrimas ir rengimas, techninių susitikimų derinimas ir tolesni veiksmai, rekomendacinių dokumentų rengimas ir paramos sutartys dėl miškų rodiklių ir vertinimo, taip pat užteršto dirvožemio ir žemės naudojimo ekspertinių žinių.

□ IŠ VISO veiklos asignavimų

Įsipareigojimai

(4)

1,588

1,945

1,914

5,447

Mokėjimai

(5)

1,588

1,945

1,914

5,447

□IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų

(6)

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ ENV+EAA

Įsipareigojimai

= 4 + 6

1,588

1,945

1,914

5,447

Mokėjimai

= 5 + 6

1,588

1,945

1,914

5,447

□ IŠ VISO veiklos asignavimų (visose veiklos išlaidų kategorijose)

Įsipareigojimai

(4)

Mokėjimai

(5)

IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų (visose veiklos išlaidų kategorijose)

(6)

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–6 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Įsipareigojimai

= 4 + 6

1,588

1,945

1,914

5,447

Mokėjimai

= 5 + 6

1,588

1,945

1,914

5,447

Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorija

„Administracinės išlaidos“

Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Komisijos sprendimo dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto Komisijos skirsnio įgyvendinimo vidaus taisyklių 5 priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2024	2025	2026	2027 ir vėliau	IŠ VISO
GD: ENV
□ Žmogiškieji ištekliai		0,264	0,435	0,435	0,435	1,569
□ Kitos administracinės išlaidos		0,037	0,064	0,064	0,064	0,229
IŠ VISO ENV GD	Asignavimai	0,301	0,499	0,499	0,499	1,798

Kitos išlaidos yra ekspertų grupių posėdžių bei komandiruočių išlaidos ir kitos su šiais darbuotojais susijusios išlaidos.

		2024	2025	2026	2027 ir vėliau	IŠ VISO
GD: CLIMA
□ Žmogiškieji ištekliai		0,171	0,171	0,171	0,171	0,684
□ Kitos administracinės išlaidos
IŠ VISO Klimato politikos GD	Asignavimai	0,171	0,171	0,171	0,171	0,684

IŠ VISO asignavimų
pagal daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų)

0,472

0,670

0,670

0,670

2,482

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2024	2025	2026	2027 ir vėliau	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–7 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,472	2,258	2,615	2,584	7,959
	Mokėjimai	0,472	2,258	2,615	2,584	7,959

3.2.2.Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir atliktus darbus



N
metai

N+1
metai

N+2
metai

N+3
metai

Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)

IŠ VISO

ATLIKTI DARBAI

Rūšis 28

Vidutinės sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Skaičius

Sąnaudos

Bendras skaičius

Iš viso sąnaudų

1 KONKRETUS TIKSLAS 29 …

- Atliktas darbas

1 konkretaus tikslo tarpinė suma

2 KONKRETUS TIKSLAS ...

- Atliktas darbas

2 konkretaus tikslo tarpinė suma

IŠ VISO

3.2.3.Numatomo poveikio EAA žmogiškiesiems ištekliams ir administraciniams asignavimams Komisijoje santrauka

1.1.1.1.Numatomas poveikis EAA žmogiškiesiems ištekliams

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2023

2024

2025

2026

2027 ir vėliau

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)

0,346

0,705

0,719

1,770

Laikinieji darbuotojai (AST lygio)

Sutartininkai

0,123

0,250

0,255

0,628

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

0,468

0,955

0,974

2,398

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

2023

2024

2025

2026

2027 ir vėliau

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)

3

3

3

Laikinieji darbuotojai (AST lygio)

Sutartininkai

2

2

2

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

IŠ VISO

5

5

5

1.1.1.2.Numatomi Komisijos administracinių asignavimų poreikiai

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2024

2025

2026

2027

IŠ VISO

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJA

Žmogiškieji ištekliai

0,435

0,606

0,606

0,606

2,253

Kitos administracinės išlaidos

0,037

0,064

0,064

0,064

0,229

Daugiametės finansinės programos
7 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma

0,472

0,670

0,670

0,670

2,482

Apskaičiuota, kad išlaidos vienam etato ekvivalentui (AD/AST) yra 171 000 EUR per metus. Kitos išlaidos yra komiteto ir ekspertų grupių posėdžių bei komandiruočių išlaidos ir kitos su šiais darbuotojais susijusios išlaidos.

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ 30	2024	2025	2026	2027	IŠ VISO
Žmogiškieji ištekliai
Kitos administracinio pobūdžio išlaidos
Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 7 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

IŠ VISO

0,472

0,670

0,670

0,670

2,482

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.3.Numatomi Komisijos žmogiškųjų išteklių poreikiai

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

– Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

		2023	2024	2025	2026	2027 ir vėliau
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) ENV GD			1	2	2	2
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) CLIMA GD			1	1	1	1
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) JRC
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) DEFIS GD
20 01 02 03 (Delegacijos)
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
20 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) – ENV GD			1	1	1	1
20 02 03 (AC, AL, END, INT ir JPD atstovybėse)
XX 01 xx yy zz 9	- būstinėje
	- delegacijose
01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
01 01 01 12 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)
IŠ VISO			3	4	4	4

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

ENV GD pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarnybomis ir teikti paramą valstybėms narėms įgyvendinant iniciatyvą, visų pirma šiose srityse: ėminių ėmimo, duomenų, metodikos, vertinimo, stebėsenos ir analizės. Palaikyti dialogą dirvožemio stebėsenos klausimais su valstybėmis narėmis ir jų kompetentingomis institucijomis, be kita ko, atitinkamose ekspertų grupėse ir komitetuose; teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengti ir koordinuoti Komisijos įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, numatytų miškų stebėsenos teisės akte, priėmimą. Pasirengti ir vadovauti stebėsenai ir tikrinimui, kaip valstybės narės įgyvendina teisės aktus. Administruoti susitarimus dėl miškų mokslo partnerystės ir programos „Copernicus“ paslaugų su JRC ir dėl programos „Copernicus“ paslaugų bei FISE su EAA, kad jie būti atnaujinami ir atitiktų miškų stebėsenos teisės akto reikalavimus.
Išorės darbuotojai	Teikti bendro pobūdžio paramą įgyvendinant miškų stebėsenos teisės aktą (rengiant technines gaires ir paramą valstybėms narėms)
CLIMA GD pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Koordinuoti veiksmus su atitinkamomis tarnybomis ir teikti paramą valstybėms narėms įgyvendinant iniciatyvą, visų pirma šiose srityse: ėminių ėmimo, duomenų, metodikos, vertinimo, stebėsenos ir analizės. Palaikyti dialogą dirvožemio stebėsenos klausimais su valstybėmis narėmis ir jų kompetentingomis institucijomis, be kita ko, atitinkamose ekspertų grupėse ir komitetuose; teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Rengti ir koordinuoti Komisijos įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, numatytų miškų stebėsenos teisės akte, priėmimą.
JRC GD pareigūnai ir laikinieji darbuotojai	Valdyti Europos miškų mokslo partnerystę, kurti Žemės stebėjimu grindžiamas stebėsenos priemones, remti FISE atnaujinimą, palengvinti metodikų derinimą.

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

– galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

Kad Komisija galėtų atlikti papildomas užduotis, jai reikia papildomų su Sąjungos įnašo suma ir Europos aplinkos agentūros etatų plano pareigybėmis susijusių išteklių. ES įnašo į EAA, susijusio su miškų stebėsenos užduotimis, padidinimas bus perpus kompensuotas iš biudžeto eilutės 09.0201 „LIFE gamta ir biologinė įvairovė“ ir perpus iš eilutės 09.0203 „LIFE klimatas“. ES įnašo į EAA, susijusio su dirvožemio stebėsenos užduotimis, padidinimas bus kompensuotas iš biudžeto eilutės 09.0201 „LIFE gamta ir biologinė įvairovė“.Pagal biudžeto eilutę 09 02 01 numatytos išlaidos bus padengiamos pagal programą LIFE ir planuojamos pagal ENV GD metinį valdymo planą. Pageidautina, kad žmogiškųjų išteklių poreikiai būtų tenkinami papildomais asignavimais pagal metinę žmogiškųjų išteklių paskirstymo procedūrą.

– Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

– Reikia persvarstyti DFP.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

Pasiūlyme (iniciatyvoje):

– nenumatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas

– numatytas trečiųjų šalių bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	N metai 31	N+1 metai	N + 2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

– Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

– Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį pajamoms:

– nuosaviems ištekliams

– kitoms pajamoms

–nurodyti, jei pajamos priskirtos išlaidų eilutėms 

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto pajamų eilutė:	Einamųjų finansinių metų asignavimai	Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis 32
		N metai	N+1 metai	N+2 metai	N+3 metai	Atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą)
…………. straipsnis

Asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

Kitos pastabos (pvz., poveikio pajamoms apskaičiavimo metodas (formulė) arba kita informacija).

(1) https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/13396-ES-miskai-Nauja-ES-misku-stebesenos-sistema-ir-strateginiai-planai_lt

(2) OL C , , p. .

(3) OL C , , p. .

(4) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1), ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/1119/oj.

(5) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1) ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/1999/oj.

(6) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/841/oj).

(7) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7, ELI; http://data.europa.eu/eli/dir/1992/43/oj ).

(8) 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1115 dėl tam tikrų su miškų naikinimu ir alinimu siejamų biržos prekių ir produktų tiekimo Sąjungos rinkai ir jų eksporto iš Sąjungos, kuriuo panaikinimas Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 (OL L 150, 2023 6 9, p. 2, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/1115/oj ).

(9) … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) X/XX (OL...).

(10) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (OL L 328, 2018 12 21, p. 82, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2018/2001/oj ).

(11) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujasis europinis bauhauzas: gražu, tvaru, įtrauku“ (COM(2021) 573 final).

(12) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012)060 final).

(13) 2019 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES veiksmų, kuriais siekiama apsaugoti ir atkurti pasaulio miškus, stiprinimas“ (COM(2019) 352 final).

(14) … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) X/XX, kuriuo nustatoma Sąjungos anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo sistema (OL …).

(15) 2017 m. kovo 23 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ (COM(2017) 134 final).

(16) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (nauja redakcija) (OL L 172, 2019 6 26, p. 56 ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2019/1024/oj).

(17) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26 ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/4/oj).

(18) 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2007/2/oj).

(19) ... Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) X/X, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą (OL ...).

(20) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1 ELI: http://data.europa.eu/eli/agree_interinstit/2016/512/oj ).

(21) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13 ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj).

(22) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1. ELI: https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2018/1999/oj?locale=lt# ).

(23) Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(24) Informacija apie biudžeto valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BUDGpedia“: https://myintracomm.ec.europa.eu/corp/budget/financial-rules/budget-implementation/Pages/implementation-methods.aspx

(25) DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(26) ELPA: Europos laisvosios prekybos asociacija.

(27) Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(28) Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(29) Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...

(30) Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(31) N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. Pakeiskite „N“ numatomais pirmaisiais įgyvendinimo metais (pavyzdžiui, 2021 m.). Atitinkamai pakeiskite vėlesnius metus.

(32) Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 20 % surinkimo sąnaudų.

	Visos išlaidos, išskyrus žmogiškuosius išteklius ir administracines išlaidas		(mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu))
Užduotys	Ištekliai	2023	2024	2025	2026	2027 ir vėliau	Iš viso
Bendra parama miškų stebėsenos teisės akto įgyvendinimui (techninių gairių rengimui, paramos valstybėms narėms teikimui)	Paslaugų teikimo sutartis / Išorės ekspertai			0,200	0,200	0,150	0,550
Techninė parama miškų stebėsenos teisės akto įgyvendinimui, visų pirma rodiklių rengimui, valstybių narių stebėsenos aspektų integravimui ir derinimo skatinimui per Europos miškų mokslo partnerystę	ENV GD ir JRC administracinis susitarimas			0,500			0,500
Iš viso				0,700	0,200	0,150	1,050

Agentūra: EEE			2023	2024	2025	2026	2027 ir vėliau	IŠ VISO

1 antraštinė dalis. Išlaidos darbuotojams	Įsipareigojimai	(1a)			0,468	0,955	0,974	2,398
	Mokėjimai	(2 a)			0,468	0,955	0,974	2,398
2 antraštinė dalis. Infrastruktūra	Įsipareigojimai	(1b)
	Mokėjimai	(2b)
3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos	Įsipareigojimai	(1c)			0,420	0,790	0,790	2,000
	Mokėjimai	(2c)			0,420	0,790	0,790	2,000
IŠ VISO asignavimų EAA agentūrai	Įsipareigojimai	=1a+1b +1c			0,888	1,745	1,764	4,398
	Mokėjimai	=2a+2b +2c			0,888	1,745	1,764	4,398

□ IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	1,588	1,945	1,914	5,447
	Mokėjimai	(5)	1,588	1,945	1,914	5,447
□IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų		(6)
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ ENV+EAA	Įsipareigojimai	= 4 + 6	1,588	1,945	1,914	5,447
	Mokėjimai	= 5 + 6	1,588	1,945	1,914	5,447

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)	0,346	0,705	0,719	1,770
Laikinieji darbuotojai (AST lygio)
Sutartininkai	0,123	0,250	0,255	0,628
Deleguotieji nacionaliniai ekspertai