EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 02 06
COM(2023) 74 final
2023/0034(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl makrofinansinės paramos Šiaurės Makedonijos Respublikai suteikimo
{SWD(2023) 42 final}
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 02 06
COM(2023) 74 final
2023/0034(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl makrofinansinės paramos Šiaurės Makedonijos Respublikai suteikimo
{SWD(2023) 42 final}
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės Makedonija labai priklauso nuo importuojamos energijos, dėl išaugusių dujų ir elektros energijos kainų 2022 m. pastebimai pablogėjo išorės balansas. Po COVID-19 sukelto nuosmukio šalies ekonomiką siekta atgaivinti vykdant patikimą ekonominę ir pinigų politiką ir ryžtingai įgyvendinant reformas. Nepaisant to, smarkiai išaugusios pasaulinės maisto ir energijos kainos ilgainiui ėmė neigiamai veikti vidaus paklausą ir šalies išorės balansą. Nuo 2022 m. pradžios pastebimai išaugo šalies prekybos ir einamosios sąskaitos deficitas, nors iš užsienio buvo gaunamos didelės perlaidos. Pirmaisiais 2022 m. mėnesiais užsienio atsargos sumenko, daugiausia dėl kylančių importo kainų ir išorės skolos grąžinimo, bet nuo vasaros stabilizavosi. Pirmąjį 2022 m. pusmetį metinis BVP augimas dar siekė vidutiniškai 2,6 %, tačiau trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 2 %. Šalies vidaus paklausa dar labiau susitrauks dėl didelio netikrumo, kokie bus Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniai ekonomikai, didėjančios infliacijos ir sugriežtintų finansavimo sąlygų. Eksportą neigiamai veikia menkesnė išorės paklausa ir tebesitęsiantys tiekimo grandinės sutrikimai, ypač tie, kurie turi įtakos vienam pagrindinių šalies eksporto sektorių – automobilių sudedamųjų dalių gamybai.
Dėl griežtesnių pasaulinių finansinių sąlygų, padidėjusių energijos kainų ir didesnių, nei tikėtasi, valstybės valdomo elektros energijos gamintojo nuostolių Šiaurės Makedonijos vyriausybė 2022 m. spalio 18 d. atnaujino savo prašymą dėl makrofinansinės paramos (MFP). Komisija buvo laikinai atidėjusi pirminio vyriausybės prašymo dėl makrofinansinės paramos (pateikto 2022 m. balandžio 19 d.) svarstymą, iš esmės remdamasi tuo, kad 2022 m. ekonomika tebebuvo gana atspari ir kad buvo kitų galimybių išorės finansavimo poreikiams patenkinti. Balandžio mėn. vyriausybė jau buvo užsitikrinusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) tarnybų pritarimą dėl iki 530 mln. EUR vertės prevencinės ir likvidumo linijos (PLL) suteikimo 24 mėn. laikotarpiui. TVF vykdomoji valdyba tai oficialiai patvirtino 2022 m. lapkričio 22 d. TVF skaičiavimais, šalies išorės finansavimo poreikiai 2023 m. sieks apie 1,5 mlrd. EUR, atspindėdami didelį einamosios sąskaitos deficitą ir didelę grąžintiną valdžios sektoriaus išorės skolą (įskaitant euroobligacijas, kurių terminas sueis 2023 m. liepos mėn.) Atsižvelgdama į tai, kad sunku apibrėžti išorės rinkos finansavimo (jis, kaip manoma, padengs daugiau kaip pusę 2023 m. šalies išorės finansavimo poreikių) prieinamumą ir sąnaudas, Komisija šiuo metu Europos Parlamentui ir Tarybai teikia pasiūlymą suteikti Šiaurės Makedonijai iki 100 mln. EUR makrofinansinės paramos paskolą. Siūlomas teisinis pagrindas bus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnis.
Siūloma makrofinansinė parama padėtų Šiaurės Makedonijai padengti dalį 2023 m. likusių šalies išorės finansavimo poreikių, kurie pagal TVF atskaitos scenarijų sudaro 800 mln. EUR. Šia operacija būtų sumažintas ekonomikos trumpalaikis mokėjimų balanso ir fiskalinis pažeidžiamumas ir pademonstruota ES parama šaliai sprendžiant problemas, kai padėtis tokia sudėtinga. Rengiant ir įgyvendinant šią operaciją būtų atsižvelgiama į politikos gaires, dėl kurių susitarta 2022 m. gegužės 24 d. ES, Vakarų Balkanų ir Turkijos dialogo ekonomikos ir finansų klausimais bendrose išvadose 1 , taip pat į programą, dėl kurios Šiaurės Makedonija susitarė su TVF 2 .
Išmoka būtų išmokėta dviem dalimis. Kiekviena išmokos dalis būtų išmokėta su sąlyga, kad bus padaryta pažanga įgyvendinant tam tikras politikos priemones, dėl kurių turi susitarti Komisija ir valdžios institucijos ir kurios turi būti išvardytos susitarimo memorandume, taip pat su sąlyga, kad bus sėkmingai įgyvendinama TVF programa. Susitarimo memorandume veikiausiai pagrindinis dėmesys bus skiriamas politikos reformoms, kuriomis siekiama spręsti fiskalinio valdymo, mokesčių politikos, viešųjų investicijų valdymo, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, verslo aplinkos, valstybės pagalbos skaidrumo, energijos vartojimo efektyvumo, teismų reformos ir kovos su korupcija klausimus. Šių politikos priemonių tikslas bus ištaisyti tam tikras didžiausias Šiaurės Makedonijos ekonomikoje ir jos valdymo sistemoje atsiradusias spragas.
Kaip išsamiau aptarta prie šio pasiūlymo pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, remdamasi, be kita ko, savo atliktu politinės padėties vertinimu Komisija mano, kad išankstinės politinės ir ekonominės sąlygos vykdyti siūlomą makrofinansinės paramos operaciją yra tenkinamos.
•Bendrosios aplinkybės
Iš dalies atsigavusi po pandemijos sukelto nuosmukio, Šiaurės Makedonija smarkiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių. Šalies BVP 2020 m. sumažėjo 4,7 %, tačiau 2021 m. dėl vidaus paklausos pakilo 3,9 %. Perlaidos iš užsienio sugrįžo į prieškrizinį lygį ir sustiprino namų ūkių disponuojamąsias pajamas. Palaipsniui buvo panaikintos COVID-19 plitimo valdymo priemonės. 2021 m. pabaigoje ekonomikos augimas prislopo, nes sumažėjo išorės paklausa, pasaulinėse tiekimo grandinėse padaugėjo trikdžių, o pasaulinės maisto ir energijos kainos ėmė sparčiai kilti (padėtį dar labiau paaštrino 2022 m. Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniai). Šiaurės Makedonijos tiesioginiai ryšiai su Rusija ar Ukraina yra riboti, tačiau jos ekonomika yra pažeidžiama dėl kylančių žaliavų kainų. Dėl vyriausybės pastangų sušvelninti poveikį namų ūkiams ir smulkiajam verslui biudžeto išlaidos padidėjo taip, kad gerokai viršijo pradinį biudžetą. Dėl smarkiai išaugusių maisto ir energijos kainų 2022 m. rudenį infliacija šoktelėjo beveik iki 20 %. Pirmąjį 2022 m. pusmetį BVP padidėjo 2,6 %. Tai iš dalies buvo susiję su padidėjusiomis investicijomis, tačiau šį augimą didžiąja dalimi lėmė padidėję įmonių finansinių akcijų paketai. 2022 m. trečiąjį ketvirtį metinis augimas sulėtėjo iki 2 %.
Smarkiai išaugus importo kainoms, 2021 m. pabaigoje išorės pozicija ėmė prastėti. Einamosios sąskaitos deficitas 2021 m. siekė 3,5 % BVP (tiek pat, kiek ir 2020 m.). Šis rodiklis viršijo 2017–2019 m. fiksuotą 1,5 % vidurkį. Tačiau nuo 2021 m. paskutinio ketvirčio prekybos prekėmis balansas nuolat prastėjo, daugiausia dėl kylančių energijos kainų ir didelės šalies priklausomybės nuo energijos importo. Į šalį importuojama daugiau kaip 30 % jos vidaus energijos poreikiams patenkinti reikalingos energijos ir ji visiškai priklausoma nuo dujų ir naftos importo. Dėl staiga suprastėjusio energijos balanso keturių ketvirčių slenkamasis einamosios sąskaitos deficito vidurkis 2022 m. trečiąjį ketvirtį padidėjo iki 7,3 % BVP, palyginti su 1 % 2021 m. trečiąjį ketvirtį. Tai įvyko nepaisant pastebimai padidėjusių privačių pervedimų (perlaidų) ir paslaugų pertekliaus, kurį lėmė atsigavęs turizmo sektorius. Išorės skolos santykis 2016–2019 m. kasmet mažėjo, tačiau 2020 m. šoktelėjo 7,3 procentinio punkto ir pasiekė 80,3 % BVP, o 2021 m. dar labiau padidėjo iki 81,4 %, daugiausia dėl tęstinio užsienio finansavimo krizės sukeltiems poreikiams patenkinti.
2022 m. pirmąjį pusmetį užsienio atsargos labai sumažėjo, daugiausia dėl didesnio energijos importo ir išorės skolos grąžinimo. Užsienio valiutos atsargos 2022 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo daugiau kaip 14 % dėl padidėjusio vidaus denarais išreikštų santaupų konvertavimo į eurus; smarkiai išaugusio energijos importo; išorės skolos mokėjimo ir mažėjančio turimų vertybinių popierių vertinimo. Per didelio energijos importo laikotarpį, 2022 m. pradžioje, centrinis bankas įsikišo į užsienio valiutų rinką, kad palaikytų de facto valiutos kurso susiejimą su euru. Vasarą užsienio valiutų rinkos šiek tiek stabilizavosi dėl sezoniškai didelių užsienio valiutos įplaukų, kurios viršijo centrinio banko lūkesčius ir prie kurių prisidėjo 250 mln. EUR vertės neviešas valstybės skolos vertybinių popierių platinimas Vokietijoje rugsėjo mėn. Liepos–gruodžio mėn. užsienio valiutos atsargos kiekvieną mėnesį didėjo ir pasiekė 100 % TVF atsargų pakankamumo rodiklio, ir dabar atitinka 3,9 mėnesio importo apimtį. Tačiau manoma, kad, įsibėgėjant šildymo sezonui ir toliau didėjant energijos importui, atsargos vėl mažės.
Centrinis bankas griežtino pinigų politiką, siekdamas kovoti su didėjančios infliacijos prognozėmis ir apsaugoti de facto valiutos kurso susiejimą. Bendroji infliacija 2022 m. spalio mėn. išaugo iki 19,8 %, atspindėdama didelį pasaulinio energijos ir maisto kainų šuolio poveikį, tačiau lapkričio ir gruodžio mėn. šiek tiek sumažėjo. Nuo 2022 m. balandžio mėn. palūkanų norma buvo padidinta 350 bazinių punktų per aštuonis iš eilės padidinimus iki 4,75 %, taip vis didinant skirtumą, palyginti su Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų norma. Birželio ir rugsėjo mėn. centrinis bankas taip pat pakoregavo atsargų reikalavimo normas, kad neskatintų perėjimo prie indėlių eurais, – tai buvo svarbus veiksnys, lėmęs atsargų sumažėjimą 2022 m. pradžioje. Šie veiksmai sumažino infliacijos prognozes ir spaudimą valiutos kursui.
Valdžios institucijos reagavo į išorės sukrėtimus teikdamos didelę fiskalinę paramą. Greta nuolatinių išlaidų energetikos sektoriui remti ir subsidijuojamoms elektros energijos kainoms namų ūkiams palaikyti Šiaurės Makedonijos valdžios institucijos 2022 m. kovo mėn. patvirtino 400 mln. EUR vertės priemonių paketą, o spalio mėn. priėmė dar vieną 350 mln. EUR vertės priemonių paketą, kad apsaugotų namų ūkius nuo kylančių maisto ir energijos kainų ir padėtų įmonėms išlaikyti likvidumą. Daugiausia dėl nepakankamo kapitalo išlaidų biudžeto vykdymo visų 2022 m. biudžeto deficitas (4,3 % vyriausybės prognozuojamo BVP) buvo mažesnis už patikslintą tikslą (5,3 %) ir atitiko pradinį vyriausybės tikslą. Vyriausybė ketina ir 2023 m. toliau remti nuostolingai dirbantį vidaus elektros energijos gamintoją ir galutinius vartotojus, bet tai daryti kur kas tikslingiau. Bendrosios valdžios sektoriaus skolos ir valstybės skolos (įskaitant valstybės valdomų įmonių skolą) lygis tebebuvo vidutinis, tačiau 2020 ir 2021 m. jis gerokai pakilo dėl didelio fiskalinio deficito, o 2020 m. – dėl smukusio BVP.
Parlamento 2022 m. gruodžio mėn. priimtame 2023 m. biudžete fiskalinio deficito tikslas (palyginti su pradiniais planais, išdėstytais 2022 m. gegužės mėn. vidutinės trukmės fiskalinėje strategijoje) padidintas nuo 4,2 % iki 4,6 % BVP. Kartu vyriausybė sumažino 2023 m. realiojo BVP augimo prognozę iki 2,9 %. 2023 m. biudžete numatomas nedidelis konsolidavimo poveikis, kurį gali sukelti kai kurių fiskalinių skatinimo priemonių atšaukimas, taip pat subsidijų valstybės valdomai elektros energijos įmonei sumažinimas. Biudžetas grindžiamas keliomis fiskalinio konsolidavimo priemonėmis, visų pirma pajamas didinančiomis mokesčių sistemos reformomis, kurias vyriausybė patvirtino 2022 m. gruodžio mėn. Remiantis 2022 m. gegužės mėn. bendrųjų išvadų politikos gairėmis, numatoma, kad su krize susijusi fiskalinė parama bus labiau orientuota į pažeidžiamas grupes.
Pagal Komisijos rudens prognozę numatomas nuosaikus augimas ir tam tikras fiskalinio deficito mažėjimas po 2022 m., o rizika yra akivaizdžiai neigiama. Numatoma, kad BVP augimas 2022 ir 2023 m. sulėtės atitinkamai iki 2,3 % ir 2,5 %, nes didelė infliacija neigiamai veikia vidaus paklausą. Fiskalinis deficitas 2023 m. ir toliau turėtų būti didelis dėl tebesitęsiančio poreikio remti ekonomiką energetikos krizės metu. Todėl vyriausybei gali tekti dar metams atidėti fiskalinio konsolidavimo planus. Tuo pat metu vyriausybė yra įsipareigojusi įgyvendinti savo viešųjų finansų valdymo reformų darbotvarkę. Pagal naują biudžeto pagrindų įstatymą, kurį parlamentas priėmė 2022 m. liepos mėn., nustatoma fiskalinio deficito (3 % BVP ne krizės laikotarpiu) ir valdžios sektoriaus skolos (60 % BVP) viršutinė riba. Pradėjus taikyti šį įstatymą fiskalinė politika bus įtvirtinta vidutinės trukmės laikotarpiu. Augimo perspektyva gali apniukti, jei dėl geopolitinių iššūkių atsiras tolesnių energijos ir maisto kainų sukeltų sukrėtimų. Tikėtina, kad jie bus susiję su tolesniu pasaulinių finansinių sąlygų griežtinimu ir mažesnėmis galimybėmis besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims gauti kapitalo. Kita vertus, stojimo į ES procesas galėtų paskatinti reformas, fiskalinį ir išorės tvarumą, be kita ko, toliau didinant tiesioginių užsienio investicijų srautus.
2023 m. išorės finansavimo poreikis yra didelis, o rinkos sąlygos tebėra nepastovios. TVF skaičiavimais, šalies bendrieji išorės finansavimo poreikiai 2023 m. sieks 1,5 mlrd. EUR. Tai apima didelius skolos refinansavimo poreikius, kuriuos daugiausia lemia vyriausybės poreikis grąžinti 2016 m. euroobligacijas, kurių vertė siekia 450 mln. EUR. Apskritai, TVF daro prielaidą, kad vyriausybė skolindamasi išorės rinkoje gaus 800 mln. EUR. Dėl dabartinio geopolitinio neapibrėžtumo ir nepalankios finansavimo aplinkos tai gali būti sudėtinga. Šiaurės Makedonija turi sukaupusi patirties, susijusios su nuolatiniu valstybės patekimu į tarptautines kapitalo rinkas palankiomis sąlygomis. Nepaisant to, sugriežtinus pasaulines finansines sąlygas per pastaruosius mėnesius valstybių skolinimosi palūkanų normų skirtumai gerokai padidėjo, o Vakarų Balkanuose planai išleisti euroobligacijas buvo sustabdyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, siūloma makrofinansinė parama padėtų Šiaurės Makedonijai patenkinti likusius finansavimo poreikius.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2020/701 dėl makrofinansinės paramos teikimo plėtros ir kaimyninėms šalims partnerėms per COVID-19 pandemiją. Šiuo sprendimu Šiaurės Makedonijai suteikta 160 mln. EUR paskolų, kurios buvo visiškai išmokėtos 2020–2021 m.
•Suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis
2001 m. ES ir Šiaurės Makedonija sudarė stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris įsigaliojo 2004 m. 2005 m. Taryba suteikė šaliai kandidatės statusą. Nuo 2009 m. spalio mėn. Komisija nuolat rekomendavo pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija. 2020 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija 3 . 2022 m. liepos 19 d., Tarybai patvirtinus derybų programą, dėl stojimo derybų su Šiaurės Makedonija įvyko pirmoji tarpvyriausybinė konferencija. Komisija nedelsdama pradėjo ES acquis analitinės peržiūros procesą, kuris yra pirmasis derybų proceso etapas.
ES yra svarbiausia Šiaurės Makedonijos prekybos partnerė. 2021 m. ES teko 77,3 % viso Šiaurės Makedonijos eksporto ir 46,2 % viso importo. ES šalys taip pat yra svarbiausios investuotojos Šiaurės Makedonijoje: 2021 m. joms teko 56 % visų tiesioginių užsienio investicijų, o 2020 m. – 62 % visų tiesioginių užsienio investicijų.
ES šalims kandidatėms gali būti teikiama makrofinansinė parama, jei jos atitinka tam tikras sąlygas. ES makrofinansinė parama papildytų ir padidintų kitos šaliai teikiamos finansinės paramos, pavyzdžiui, teikiamos pagal Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) operacijas, įskaitant paramą biudžetui, veiksmingumą. Tai apima 80 mln. EUR ES paramą biudžetui pagal naująjį 1 mlrd. EUR vertės Vakarų Balkanams skirtą ES energijos paramos priemonių rinkinį.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 212 straipsnis.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą, nes Šiaurės Makedonijos išorės padėties stabilizavimo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti pačios, todėl jų geriau siekti Europos Sąjungos lygmeniu. Pagrindinės to priežastys – nacionalinio lygmens biudžeto apribojimai ir poreikis užtikrinti patikimą paramos teikėjų veiksmų koordinavimą, kad būtų užtikrintas didžiausias paramos mastas ir veiksmingumas.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą: apsiribojama tik tuo, ko minimaliai reikia makroekonominio stabilumo trumpuoju laikotarpiu tikslams pasiekti, ir neviršijama to, kas būtina tiems tikslams įgyvendinti.
Remdamasi TVF skaičiavimais, atliktais rengiant PLL programą, Komisija nustatė, kad siūlomos naujos makrofinansinės paramos suma sudaro apie 12,5 % 2023 m. vyriausybės išorės finansavimo poreikių. Tai suderinama su kita naštos dėl makrofinansinės paramos operacijų dalijimosi praktika, atsižvelgiant į prevencinį TVF programos pobūdį (parama turi būti išmokėta 2023 m. ir tik prireikus – 2024 m.).
•Priemonės pasirinkimas
Projektų finansavimas arba techninė parama nebūtų tinkami arba pakankami makroekonominiams tikslams įgyvendinti. Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausia pridėtinė makrofinansinės paramos vertė yra ta, kad ją teikiant sumažėtų išorės finansinių suvaržymų ir būtų padedama kurti stabilią makroekonominę sistemą (be kita ko, skatinant užtikrinti tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę) ir tinkamą struktūrinių reformų pagrindą. Kadangi teikiant makrofinansinę paramą padedama kurti tinkamą bendrą politikos sistemą, ši parama gali padidinti pagal kitas siauresnės aprėpties ES finansines priemones Šiaurės Makedonijoje finansuojamų veiksmų veiksmingumą.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Teikiama makrofinansinė parama yra neatskiriama tarptautinės paramos, skirtos Šiaurės Makedonijos ekonomikai stabilizuoti, dalis. Rengdamos šį pasiūlymą Komisijos tarnybos konsultavosi su TVF ir Pasaulio banku. Komisija taip pat nuolat palaikė ryšius su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Laikydamosi Finansinio reglamento reikalavimų Komisijos tarnybos 2020 m. birželio mėn., rengdamos COVID-19 makrofinansinės paramos operaciją, atliko Šiaurės Makedonijos finansinių ir administracinių procesų veikimo vertinimą, kad patikrintų, ar yra pakankamai garantijų, jog įdiegtos tinkamos paramos, įskaitant makrofinansinę, programos valdymo procedūros. Vertinimas atliktas remiantis nustatyta metodika ir turimais dokumentais, susijusiais su Komisijos paramos Šiaurės Makedonijos biudžetui programomis ir technine parama viešųjų finansų valdymo sistemai gerinti. Nustatyta, kad Šiaurės Makedonija atitinka tinkamumo reikalavimą turėti pakankamai patikimą ir deramą viešųjų finansų valdymo gerinimo programą, kad galėtų gauti ES paramą biudžetui. Šalies viešųjų finansų valdymo sistemos atitiktis pagrindiniams paramos biudžetui reikalavimams patvirtinta naujausioje 2022 m. gegužės Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės (VIFA) ataskaitoje. 2021 m. rizikos valdymo sistemoje Šiaurės Makedonijos viešųjų finansų valdymo rizika įvertinta kaip vidutinė.
•Poveikio vertinimas
ES makrofinansinė parama yra išskirtinė skubi priemonė, skirta dideliems mokėjimų balanso sunkumams ES nepriklausančiose šalyse įveikti. Šiam MFP pasiūlymui netaikomas reikalavimas atlikti poveikio vertinimą pagal Komisijos geresnio reglamentavimo gaires 4 , nes šioje situacijoje, į kurią reikia skubiai reaguoti, politiškai būtina veikti greitai.
Kalbant bendriau, Komisijos pasiūlymai dėl makrofinansinės paramos grindžiami patirtimi, įgyta atliekant anksčiau ES šalyse kandidatėse vykdytų operacijų ex post vertinimus. Naujoji makrofinansinė parama ir su ja susijusi ekonominio koregavimo ir reformų programa padės Šiaurės Makedonijai sumažinti trumpalaikius finansavimo poreikius ir imtis politikos priemonių, skirtų tvirtesniam mokėjimų balansui, didesniam fiskaliniam tvarumui ir tvariam augimui pasiekti vidutinės trukmės laikotarpiu, taip papildant TVF vykdomosios valdybos 2022 m. lapkričio mėn. priimtą PLL programą. Nustačius šias politines sąlygas, turėtų būti ištaisyti tam tikri didžiausi šalies ekonomikos ir jos valdymo sistemos trūkumai. Iš esmės galėtų būti reikalaujama vykdyti reformas, kuriomis siekiama gerinti fiskalinį valdymą, mokesčių politiką, viešųjų investicijų valdymą, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, verslo aplinką, valstybės pagalbos skaidrumą, energijos vartojimo efektyvumą, teismų reformą ir kovą su korupcija.
•Pagrindinės teisės
ES šalims kandidatėms gali būti teikiama makrofinansinė parama. Išankstinė MFP teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad reikalavimus atitinkanti valstybė paisytų veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrintų teisinę valstybę ir gerbtų žmogaus teises.
Kaip pažymima 2022 m. Komisijos komunikate dėl ES plėtros politikos 5 , 2022 m. pradėtas Šiaurės Makedonijos stojimo į ES derybų procesas buvo didelis proveržis, pradėjęs naują ES ir Šiaurės Makedonijos santykių etapą. Jame taip pat pažymima, kad Šiaurės Makedonijos pagrindinių teisių apsaugos teisinė sistema iš esmės atitinka Europos standartus, tačiau ją reikia geriau įgyvendinti.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Numatyta, kad pasiūlyta Šiaurės Makedonijai skirta iki 100 mln. EUR makrofinansinė parama bus išmokėta dviem lygiomis dalimis, kurios bus išmokėtos 2023–2024 m. 100 mln. EUR paskolai reikalingi atidėjiniai, sudarantys 9 % išorės veiksmų garantijos, bus suprogramuoti pagal PNPP ir iš viso sudarys 9 mln. EUR (15.020203 biudžeto eilutė „PNPP III – Bendro atidėjinių fondo atidėjiniai“ (Išorės veiksmų garantija – MFP)).
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Europos Sąjunga Šiaurės Makedonijai skiria iš viso iki 100 mln. EUR makrofinansinės paramos sumą, kuri teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų forma ir kuri padės patenkinti likusius Šiaurės Makedonijos finansavimo poreikius 2023–2024 m. Paramą planuojama išmokėti dviem dalimis periodiškai per visą makrofinansinės paramos teikimo laikotarpį, jeigu su kiekviena dalimi siejamos politikos priemonės bus visiškai įgyvendintos.
Makrofinansinę paramą valdys Komisija. Bus taikomos konkrečios Finansinį reglamentą atitinkančios sukčiavimo ir kitų pažeidimų prevencijos nuostatos.
Komisija ir Šiaurės Makedonijos valdžios institucijos susitars dėl susitarimo memorandumo, kuriame bus nustatytos struktūrinių reformų priemonės, susijusios su siūloma makrofinansinės paramos operacija, įskaitant veiksmų laiko ir sekos aspektus. Be to, kaip ir kitais makrofinansinės paramos teikimo atvejais, lėšų išmokėjimas priklausys nuo tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, teigiamų vertinimų pagal TVF programą. Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis, kad stebėtų su politikos veiksmais susijusią pažangą ir išankstinių sąlygų laikymąsi, kaip nurodyta pirmiau.
2023/0034 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl makrofinansinės paramos Šiaurės Makedonijos Respublikai suteikimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 212 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Šiaurės Makedonijos Respublikos (toliau – Šiaurės Makedonija) santykiai toliau plėtojami stabilizacijos susitarimo su ES ir 2022 m. liepos mėn. pradėtų stojimo į ES derybų pagrindu;
(2)Šiaurės Makedonijos ekonomiką labai paveikė 2020 m. ekonomikos nuosmukis, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, taip pat pastarojo meto energetikos krizė. Tokia padėtis prisidėjo prie šalies finansavimo deficito didėjimo, išorės pozicijos prastėjimo ir fiskalinių poreikių augimo;
(3)Šiaurės Makedonijos vyriausybė parodė tvirtą įsipareigojimą vykdyti tolesnes reformas, daugiausia dėmesio skirdama 2022 m. gegužės mėn. Bendrose ministrų išvadose nustatytoms pagrindinėms politikos sritims, įskaitant teisminių institucijų, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, gero valdymo ir teisinės valstybės sritis;
(4)Šiaurės Makedonija sėkmingai užbaigė COVID-19 makrofinansinės paramos operaciją 6 , nes buvo įgyvendinti visi reformų veiksmai, dėl kurių susitarta su Sąjunga susitarimo memorandume;
(5)vyriausybė ir TVF (2022 m. balandžio mėn.) pasiekė tarnybų lygmens susitarimą dėl 24 mėnesių prevencinės ir likvidumo linijos (PLL) iki 530 mln. EUR, kurį TVF vykdomoji valdyba oficialiai patvirtino 2022 m. lapkričio 22 d. TVF programa siekiama sušvelninti blogėjančią išorės padėtį, remti fiskalinį konsolidavimą ir paspartinti struktūrines reformas keliose srityse, įskaitant mokesčių politikos ir viešųjų investicijų;
(6)atsižvelgdama į blogėjančią ekonominę padėtį ir perspektyvas, 2022 m. balandžio mėn. Šiaurės Makedonija paprašė Sąjungos papildomos makrofinansinės paramos. Tačiau Komisija prašymo nagrinėjimą atidėjo, nes tuo metu Šiaurės Makedonijos ekonomika vis dar buvo gana atspari ir 2022 m. išorės finansavimo poreikiams patenkinti buvo kitų finansavimo galimybių. 2022 m. spalio mėn. Šiaurės Makedonijos vyriausybė atnaujino makrofinansinės paramos prašymą;
(7)atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės Makedonija yra ES šalis kandidatė, kuri stojimo derybų procesą pradėjo 2022 m. liepos mėn., laikoma, kad šalis atitinka reikalavimus gauti Sąjungos makrofinansinę paramą;
(8)Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti išskirtinė finansinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus paramos gavėjo išorės finansavimo poreikius ir kuri turėtų padėti įgyvendinti politikos programą, apimančią griežtas skubias koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, skirtas mokėjimų balanso būklei gerinti artimiausiu metu;
(9)atsižvelgiant į tai, kad šalies mokėjimų balanse atsispindi vis dar dideli likę išorės finansavimo poreikiai, viršijantys poreikius, kurie tenkinami TVF skirtais ištekliais, Šiaurės Makedonijai suteiktina makrofinansinė parama dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis laikoma tinkamu atsaku į šalies prašymą suteikti paramą jos ekonomikai stabilizuoti, kartu įgyvendinant TVF programą. Sąjungos makrofinansinė parama, papildydama išteklius, gaunamus pagal finansinį susitarimą su TVF, padėtų Šiaurės Makedonijai stabilizuoti ekonomiką ir vykdyti struktūrinių reformų darbotvarkę;
(10)Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti siekiama padėti Šiaurės Makedonijai atkurti tvarią išorės finansavimo padėtį ir tokiu būdu remti jos ekonominį ir socialinį vystymąsi;
(11)tikimasi, kad Sąjungos makrofinansinė parama bus derinama su paramos biudžetui operacijų, finansuojamų pagal pasirengimo narystei paramos priemonę, lėšų išmokėjimu;
(12)Sąjungos makrofinansinės paramos suma nustatoma remiantis Šiaurės Makedonijos likusių išorės finansavimo poreikių kiekybiniu įvertinimu ir atsižvelgiant į jos pajėgumą finansuotis iš savo išteklių, visų pirma naudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė parama turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko taikomas programas ir teikiamus išteklius. Paramos suma nustatoma taip pat atsižvelgiant į numatomus finansinius daugiašalių paramos teikėjų įnašus ir poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų dalijimąsi našta, taip pat į Šiaurės Makedonijoje jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones ir į pridėtinę bendro Sąjungos dalyvavimo vertę;
(13)Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė parama teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius įvairių išorės veiksmų sričių principus, tikslus bei priemones ir kitą susijusią Sąjungos politiką;
(14)Sąjungos makrofinansinė parama turėtų padėti Sąjungai vykdyti išorės politiką dėl Šiaurės Makedonijos. Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdami koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;
(15)Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti remiamas Šiaurės Makedonijos įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, tokių kaip demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms, darnus vystymasis ir skurdo mažinimas, taip pat atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;
(16)išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad Šiaurės Makedonija paisys veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrins teisinę valstybę ir gerbs žmogaus teises. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės paramos tikslai turėtų būti didinti viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir skatinti vykdyti struktūrines reformas, skirtas tvariam ir integraciniam augimui, deramų darbo vietų kūrimui ir fiskaliniam konsolidavimui remti. Komisija turėtų reguliariai stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip įgyvendinami tie tikslai;
(17)siekdama užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine parama susiję finansiniai jos interesai būtų veiksmingai apsaugoti, Šiaurės Makedonija turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su šia parama siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, o Audito Rūmai – auditus;
(18)Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos (kaip biudžeto valdymo institucijų) įgaliojimams;
(19)atidėjinių, reikalingų makrofinansinei paramai paskolų forma, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;
(20)Sąjungos makrofinansinę paramą turėtų administruoti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su parama susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;
(21)siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 7 ;
(22)Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į galimą didelį paramos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, poveikį tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės paramos Šiaurės Makedonijai sumą, nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą, mažinant paramą ir laikinai sustabdant ar nutraukiant jos teikimą;
(23)atsižvelgiant į ribotą finansinės paramos sumą (100 mln. EUR), jos vienkartinį pobūdį ir pageidaujamą išmokėjimo laikotarpį, taikant kompensacinio finansavimo metodą būtų užtikrintas didesnis skolinimosi operacijų lankstumas ir veiksmingumas, palyginti su diversifikuota finansavimo strategija. Todėl išimties tvarka Komisija turėtų finansuoti paskolos dalis kapitalo rinkoje vadovaudamasi kompensaciniu principu, o ne taikydama savo diversifikuotą finansavimo strategiją, numatytą Finansinio reglamento 220a straipsnyje. Todėl finansinę paramą tikslinga finansuoti atskirais finansiniais sandoriais,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1.Siekdama padėti Šiaurės Makedonijai stabilizuoti ekonomiką ir vykdyti esminių reformų darbotvarkę Sąjunga šiai šaliai teikia 100 mln. EUR sumos neviršijančią makrofinansinę paramą (toliau – Sąjungos makrofinansinė parama). Visa paramos suma teikiama paskolų forma. Sąjungos makrofinansinė parama teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinus atitinkamų metų Sąjungos biudžetą. Šia parama prisidedama prie TVF programoje nurodytų Šiaurės Makedonijos mokėjimų balanso poreikių tenkinimo.
2.Siekiant finansuoti paskolą, Komisijai suteikiami įgaliojimai Sąjungos vardu skolintis reikiamų lėšų kapitalo rinkose arba iš finansų įstaigų ir atitinkamas sumas pagal skolinimosi operacijoms taikomas sąlygas perskolinti Šiaurės Makedonijai. Vidutinis paskolų grąžinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 metų.
3.Sąjungos makrofinansinės paramos išmokėjimą valdo Komisija, laikydamasi TVF ir Šiaurės Makedonijos susitarimų ar susitarimo memorandumų ir pagrindinių ekonomikos reformų, kurios nurodytos ES ir Šiaurės Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarime, principų ir tikslų.
Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pokyčius, susijusius su Sąjungos makrofinansine parama, įskaitant jos išmokas, ir tinkamu metu pateikia toms institucijoms atitinkamus dokumentus.
4.Sąjungos makrofinansinė parama teikiama dvejus su puse metų nuo pirmos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo memorandumo įsigaliojimo dienos.
5.Jei Sąjungos makrofinansinės paramos mokėjimo laikotarpiu Šiaurės Makedonijos finansavimo poreikiai gerokai sumažėja, palyginti su pradinėmis projekcijomis, Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, sumažina paramos sumą arba laikinai sustabdo ar atšaukia jos teikimą.
2 straipsnis
1.Išankstinė Sąjungos makrofinansinė parama turi būti teikiama su sąlyga, kad Šiaurės Makedonija paisys veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, užtikrins teisinę valstybę ir gerbs žmogaus teises.
2.Komisija stebi, kaip šios išankstinės sąlygos laikomasi visu Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo laikotarpiu.
3.1 ir 2 dalys taikomos laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES 8 .
3 straipsnis
1.Komisija, laikydamasi 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, susitaria su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis dėl vykdytinų aiškiai apibrėžtų Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo ekonominės politikos ir finansinių sąlygų (daugiausia dėmesio skirdamos struktūrinėms reformoms ir patikimiems viešiesiems finansams), kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume (toliau – susitarimo memorandumas), į kurį įtraukiamas tų sąlygų įvykdymo tvarkaraštis. Susitarimo memorandume nustatytos ekonominės politikos ir finansinės sąlygos derinamos su 1 straipsnio 3 dalyje nurodytais susitarimais ar susitarimų memorandumais, įskaitant makroekonominio koregavimo ir struktūrinių reformų programas, kurias TVF remiant įgyvendina Šiaurės Makedonija.
2.1 dalyje nurodytomis sąlygomis visų pirma siekiama didinti Šiaurės Makedonijos viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, naudojant Sąjungos makrofinansinę paramą. Rengiant politikos priemones deramai atsižvelgiama ir į pažangą, daromą abiem pusėms atveriant rinką, plėtojant taisyklėmis grindžiamą sąžiningą prekybą ir įgyvendinant kitus Sąjungos išorės politikos prioritetus. Komisija reguliariai stebi pažangą, daromą siekiant tų tikslų.
3.Išsamios finansinės Sąjungos makrofinansinės paramos sąlygos nustatomos paskolos susitarime, kurį turi sudaryti Komisija ir Šiaurės Makedonija.
4.Komisija reguliariai tikrina, ar toliau laikomasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, įskaitant, be kita ko, tai, ar Šiaurės Makedonijos ekonominė politika atitinka Sąjungos makrofinansinės paramos tikslus. Atlikdama tą tikrinimą Komisija glaudžiai koordinuoja veiksmus su TVF ir Pasaulio banku, o prireikus – su Europos Parlamentu ir Taryba.
4 straipsnis
1.Jei laikomasi 3 dalyje nustatytų sąlygų, Komisija Sąjungos makrofinansinę paramą išmoka dviem vienodomis dalimis.
2.Sąjungos makrofinansinės paramos sumoms prireikus sudaromi atidėjiniai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/947.
3.Sprendimą dėl dalių mokėjimo Komisija priima atsižvelgdama į tai, ar įvykdytos šios sąlygos:
(a)2 straipsnyje nustatyta išankstinė sąlyga;
(b)sėkmingas tęstinis politikos programos, kuri apima griežtas koregavimo ir struktūrinių reformų priemones, įgyvendinimas, remiamas išmokomis pagal TVF susitarimą dėl kredito suteikimo;
(c)sėkmingas susitarimo memorandume sutartų ekonominės politikos ir finansinių sąlygų vykdymas.
Antroji dalis iš esmės išmokama ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po pirmosios dalies išmokėjimo.
Jei 3 dalyje nurodytos sąlygos neįvykdomos, Komisija laikinai sustabdo arba nutraukia Sąjungos makrofinansinės paramos išmokėjimą. Tokiais atvejais Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie laikino sustabdymo ar nutraukimo priežastis.
4.Sąjungos makrofinansinė parama išmokama Šiaurės Makedonijos nacionaliniam bankui. Jei bus laikomasi nuostatų, dėl kurių turi būti susitarta susitarimo memorandume, įskaitant likusių biudžeto finansavimo poreikių patvirtinimą, Sąjungos lėšos gali būti pervestos Šiaurės Makedonijos finansų ministerijai, kuri yra galutinė paramos gavėja.
5 straipsnis
1.Su Sąjungos makrofinansine parama susijusios skolinimosi ir skolinimo operacijos atliekamos eurais taikant tą pačią lėšų įskaitymo datą, dėl tų operacijų Sąjungai nereikia spręsti su terminų pasikeitimu susijusių klausimų ir ji nepatiria jokios valiutų kurso arba palūkanų normos rizikos ar kokios nors kitos komercinės rizikos.
2.Jei aplinkybės palankios ir to prašo Šiaurės Makedonija, Komisija gali imtis būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad paskolos terminai ir sąlygos būtų papildyti išankstinio grąžinimo sąlyga, atitinkančia atitinkamą skolinimosi operacijų terminų ir sąlygų nuostatą.
3.Jei aplinkybės palankios paskolos palūkanų normai sumažinti ir jei to prašo Šiaurės Makedonija, Komisija gali nuspręsti refinansuoti visas jos iš pradžių pasiskolintas lėšas ar jų dalį arba gali restruktūrizuoti atitinkamas finansines sąlygas. Refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos atliekamos laikantis 1 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, ir dėl jų neturi būti pratęstas susijusių pasiskolintų lėšų grąžinimo terminas arba padidėti refinansavimo arba restruktūrizavimo operacijos dieną likusi mokėtina pagrindinė suma.
4.Visas Sąjungos patirtas išlaidas, susijusias su skolinimosi ir skolinimo operacijomis pagal šį sprendimą, padengia Šiaurės Makedonija.
5.Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie 2 ir 3 dalyse nurodytų operacijų pokyčius.
6 straipsnis
1.Sąjungos makrofinansinė parama teikiama laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 1046/2018 9 .
2.Įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę paramą taikomas tiesioginis valdymas.
3.Į paskolos susitarimą, dėl kurio turi būti susitarta su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis, įtraukiamos nuostatos, kuriomis:
(a)užtikrinama, kad Šiaurės Makedonija reguliariai tikrintų, ar iš Sąjungos biudžeto suteiktas finansavimas panaudotas tinkamai, imtųsi reikiamų pažeidimų ir sukčiavimo prevencijos priemonių ir prireikus imtųsi teisinių veiksmų neteisėtai pasisavintoms lėšoms, suteiktoms pagal šį sprendimą, išieškoti;
(b)užtikrinama Sąjungos finansinių interesų apsauga, visų pirma numatant konkrečias priemones, skirtas sukčiavimo, korupcijos ir kitų pažeidimų, darančių poveikį Sąjungos makrofinansinei paramai, prevencijai ir kovai su jais, pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 10 , Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 11 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 12 , o toms valstybėms narėms, kurios glaudžiai bendradarbiauja Europos prokuratūros klausimais, – pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 13 . Būtent šiuo tikslu Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus, įskaitant visų pirma patikrinimus ir inspektavimus vietoje, be kita ko, skaitmeninės ekspertizės operacijas ir pokalbius. Komisijai arba jos atstovams aiškiai suteikiami įgaliojimai atlikti patikrinimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje;
(c)Komisijai ir Audito Rūmams aiškiai suteikiami įgaliojimai Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo laikotarpiu ir jam pasibaigus atlikti auditus, įskaitant dokumentų auditus ir auditus vietoje, pavyzdžiui, procedūrų veikimo vertinimus;
(d)užtikrinama, kad nustačius, jog Šiaurės Makedonija, valdydama Sąjungos makrofinansinę paramą, sukčiavo, ėmėsi korupcinių veiksmų arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, darančios neigiamą poveikį Sąjungos finansiniams interesams, Sąjunga turėtų teisę anksčiau laiko susigrąžinti paskolą;
(e)užtikrinama, kad visas su finansine parama susijusias Sąjungos patirtas išlaidas padengtų Šiaurės Makedonija.
4.Prieš teikdama Sąjungos makrofinansinę paramą Komisija atlieka veiklos vertinimą ir nustato, ar su tokia parama susiję šalies finansiniai susitarimai, administracinės procedūros ir vidaus bei išorės kontrolės mechanizmai yra patikimi.
7 straipsnis
1.Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
8 straipsnis
1.Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą, įskaitant to įgyvendinimo vertinimą. Ataskaitoje:
(a)išnagrinėjama pažanga, padaryta įgyvendinant Sąjungos makrofinansinę paramą;
(b)įvertinama Šiaurės Makedonijos ekonominė padėtis ir perspektyvos, taip pat pažanga, padaryta įgyvendinant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos priemones;
(c)nurodomas susitarimo memorandume nustatytų ekonominės politikos sąlygų, šalies einamųjų ekonominių ir fiskalinių rezultatų ir Komisijos sprendimų išmokėti Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis ryšys.
2.Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto paramos teikimo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ex post vertinimo ataskaitą, kurioje įvertinami suteiktos Sąjungos makrofinansinės paramos rezultatai bei veiksmingumas ir jos indėlio siekiant paramos tikslų mastas.
9 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo toliau teikti Šiaurės Makedonijos Respublikai makrofinansinę paramą
1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 14
Politikos sritis: ekonomikos ir finansų reikalai
Veikla: tarptautiniai ekonomikos ir finansų reikalai
1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 15
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamo veiksmo galiojimo pratęsimu
◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę
1.4.Tikslas (-ai)
1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)
Žmonėms tarnaujanti ekonomika
Pasaulyje stipresnė Europa
1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)
a) makrofinansinio stabilumo užtikrinimas ir augimą skatinančių reformų už ES ribų rėmimas, be kita ko, palaikant nuolatinį ekonominį dialogą su pagrindinėmis šalimis partnerėmis ir teikiant makrofinansinę paramą bei
b) plėtros proceso, ES plėtros ir kaimynystės politikos įgyvendinimo ir kitų ES prioritetų šalyse partnerėse rėmimas vykdant ekonominę analizę ir atliekant politikos vertinimą ir teikiant konsultacijas.
1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).
(1)Padėti patenkinti Šiaurės Makedonijos išorės finansavimo poreikius, atsižvelgiant į tai, kad dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos ir energetikos krizės labai pablogėjo jos išorės sąskaitos.
(2)Sumažinti Šiaurės Makedonijos biudžeto finansavimo poreikius.
(3)Remti fiskalinio konsolidavimo pastangas ir išorės pozicijos stabilizavimą pagal TVF programą.
(4)Remti struktūrines reformas, kuriomis siekiama gerinti bendrą makroekonominį valdymą, stiprinti ekonomikos valdymą ir skaidrumą, taip pat gerinti tvaraus augimo sąlygas.
1.4.4.Veiklos rezultatų rodikliai
Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.
Šiaurės Makedonijos valdžios institucijų bus prašoma reguliariai pranešti Komisijos tarnyboms apie tam tikrus ekonominius rodiklius, o prieš išmokant paramos dalis – pateikti išsamią ataskaitą apie tai, kaip laikomasi sutartų politikos sąlygų.
Po 2020 m. liepos mėn. pateikto Šiaurės Makedonijos finansinių ir administracinių procedūrų veikimo įvertinimo Komisijos tarnybos toliau stebės viešųjų finansų valdymą. ES delegacija Šiaurės Makedonijoje taip pat reguliariai teiks ataskaitas paramos stebėsenai svarbiais klausimais. Komisijos tarnybos palaikys glaudžius ryšius su TVF ir Pasaulio banku, kad iš šių organizacijų pasisemtų patirties, susijusios su jų veikla Šiaurės Makedonijoje.
Teisėkūros procedūra priimamo sprendimo pasiūlyme numatyta teikti metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinamas šios operacijos įgyvendinimas. Nepriklausomas paramos ex post vertinimas bus atliktas per dvejus metus nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.
1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį
Parama bus išmokėta su sąlyga, kad bus laikomasi išankstinių politinių sąlygų ir bus sėkmingai įgyvendinama Šiaurės Makedonijos ir TVF sutarta ekonominė programa, kurią TVF valdyba patvirtino 2022 m. lapkričio 22 d., po to, kai Šiaurės Makedonijos valdžios institucijos ėmėsi tam tikrų prioritetinių veiksmų. Be to, Komisija ir Šiaurės Makedonijos valdžios institucijos susitaria dėl konkrečių politikos sąlygų, išvardytų susitarimo memorandume.
Paramos lėšas planuojama išmokėti dviem dalimis. Pirmąją dalį numatoma išmokėti 2023 m. rudenį. Antroji dalis galėtų būti išmokėta 2024 m. pradžioje, su sąlyga, kad su kiekviena dalimi susietos politikos priemonės būtų įgyvendintos laiku.
1.5.2.Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pvz., koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.
Makrofinansinės paramos priemonė yra politika grindžiama priemonė, kuria siekiama sušvelninti trumpalaikius ir vidutinės trukmės išorės finansinius poreikius. Tebesitęsiant energetikos krizei, MFP padės suteikti ekonominės ir fiskalinės politikos galimybių valdžios institucijoms, kad jos galėtų imtis veiksmingų ekonominių priemonių krizei įveikti. Siūloma MFP padės šaliai partnerei įveikti ekonominius sunkumus, kuriuos energetikos krizė ir COVID-19 pandemija dar padidino, ir taip skatinti makroekonominį ir politinį Šiaurės Makedonijos stabilumą. MFP papildys tarptautinių finansų įstaigų, dvišalių paramos teikėjų ir kitų ES finansų įstaigų teikiamus išteklius. Taip ji prisidės prie bendro tarptautinės bendruomenės teikiamos finansinės paramos ir kitos ES finansinės paramos, įskaitant paramos biudžetui operacijas, veiksmingumo.
Be to, labai palankiomis sąlygomis teikdama ilgalaikį finansavimą, paprastai mažesnį nei kiti daugiašaliai arba dvišaliai paramos teikėjai, MFP programa turėtų padėti vyriausybei vykdyti biudžetą be fiskalinių nukrypimų ir didinti skolos tvarumą.
Be finansinio MFP poveikio, siūloma programa sustiprins vyriausybės įsipareigojimą vykdyti reformas. Šito bus pasiekta, be kita ko, tinkamai laikantis paramos išmokėjimo sąlygų. Atsižvelgiant į platesnį kontekstą, programa parodys, kad ES yra pasirengusi remti savo partneres šalyse kandidatėse ir platesniame rytinių kaimyninių šalių regione ekonominių sunkumų metu.
1.5.3.Panašios patirties išvados
Šalyse partnerėse vykdomoms makrofinansinės paramos operacijoms taikomas ex post vertinimas. Iki šiol atliktuose (užbaigtų MFP programų) vertinimuose daroma išvada, kad MFP operacijomis prisidedama (nors kartais nedaug ir netiesiogiai) prie didesnio šalies partnerės išorės tvarumo, makroekonominio stabilumo ir struktūrinių reformų vykdymo pažangos. Daugeliu atvejų MFP operacijos darė teigiamą poveikį šalies partnerės mokėjimų balansui ir padėjo sušvelninti jos biudžeto suvaržymus. Jos taip pat lėmė šiek tiek didesnį ekonomikos augimą.
1.5.4.Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis
Suderinamumas su daugiamete finansine programa
2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje atidėjiniai MFP paskoloms bus padengti išorės veiksmų garantija pagal Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę „Globali Europa“. Šis MFP programai numatytas (orientacinis) skolinimo pajėgumas yra pakankamas šiai operacijai ir kitoms vykdomoms MFP operacijoms padengti.
Galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis
ES yra viena iš pagrindinių paramos Šiaurės Makedonijai teikėjų, remianti jos ekonomines, struktūrines ir institucines reformas ir pilietinę visuomenę. MFP programa papildo kitus ES išorės veiksmus arba priemones, visų pirma Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) operacijas, kuriais remiama Šiaurės Makedonija.
Palyginti su kitomis ES priemonėmis, svarbiausia pridėtinė MFP vertė būtų ta, kad ji padėtų kurti stabilią makroekonominę sistemą, be kita ko, skatinant užtikrinti tvarią mokėjimų balanso ir biudžeto būklę, ir tinkamą struktūrinių reformų vykdymo pagrindą. MFP nėra reguliarios finansinės paramos priemonė ir nutraukiama iš karto, kai tik atkuriamas šalies partnerės išorės finansinės padėties tvarumas.
MFP taip pat papildytų numatomus tarptautinės bendruomenės intervencinius veiksmus, visų pirma TVF ir Pasaulio banko remiamas koregavimo ir reformų programas.
Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą
Naudojant paskolas, šia MFP operacija didinamas ES biudžeto veiksmingumas dėl sverto poveikio ir ji yra ekonomiškai efektyviausia pasirinkimo galimybė.
Komisijai suteikiami įgaliojimai tiek Europos Sąjungos, tiek Euratomo vardu skolintis reikiamų lėšų kapitalo rinkose naudojant ES biudžeto garantiją. Tikslas – rinkoje gauti lėšų geriausiomis normomis dėl aukščiausio ES ir Euratomo kreditingumo (AAA – „Fitch“, „Moody’s“ ir „DBRS“, AA – „S&P“, visi su stabilia perspektyva), o tada jas perskolinti reikalavimus atitinkantiems skolininkams, teikiant paskolas pagal Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), mokėjimų balanso, makrofinansinės paramos (MFP) ir Euratomo projektus. Skolinimosi ir skolinimo operacijos vykdomos vadovaujantis kompensaciniu principu, kuriuo užtikrinama, kad ES biudžetui nekiltų jokios palūkanų normos ar užsienio valiutos kurso rizikos. Tikslas – gauti lėšų geriausiomis turimomis skolinimosi ir skolinimo veiklos normomis – buvo pasiektas, nes šios normos atitinka analogiškų institucijų (EIB, EFSM ir ESM) normas.
1.6.Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis
X trukmė ribota
–◻ galioja nuo 2022 iki 2024 m.,
–◻ įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2022 iki 2024 m, o mokėjimų asignavimų – nuo 2022 iki 2025 m.
◻ trukmė neribota
–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,
–vėliau – visuotinis taikymas.
1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 16
X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:
–X padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;
–◻ vykdomųjų įstaigų.
◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis
◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:
–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtoms įstaigoms;
–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);
–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;
–◻ įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose;
–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, tiek, kiek joms užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir užtikrinamos pakankamos finansinės garantijos;
–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.
–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.
Pastabos
2.VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės
Nurodyti dažnumą ir sąlygas.
Pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Komisija įgyvendins pagal tiesioginio valdymo principus iš būstinės ir su Sąjungos delegacijų parama.
Ši parama yra makroekonominio pobūdžio, o jos struktūra suderinama su TVF remiama programa. Komisijos tarnybos vykdys stebėseną remdamosi susitarimo su TVF ir konkrečių reformų priemonių, dėl kurių bus susitarta susitarimo memorandume su šalių partnerių valdžios institucijomis, įgyvendinimo pažanga (taip pat žr. 1.4.4 punktą), o jos dažnumas priklausys nuo dalių skaičiaus.
2.2.Valdymo ir kontrolės sistema (-os)
2.2.1.Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės sistemos pagrindimas
Pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Komisija įgyvendins pagal tiesioginio valdymo principus iš būstinės ir su Sąjungos delegacijų parama.
MFP išmokėjimas priklauso nuo sėkmingų peržiūrų ir nuo to, ar laikomasi su kiekviena operacija susijusių sąlygų. Ar tų sąlygų laikomasi, atidžiai stebi Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Sąjungos delegacijomis.
2.2.2.Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)
Nustatyta rizika
Patikimas išorės įsipareigojimų vykdymo laiku rezultatas; geri kredito reitingai; patikima makrofiskalinė politika ir nuosaikus skolos lygis (taip pat ilgesnio termino skolos struktūros pagerėjimas) rodo šalies gebėjimą tvarkyti savo skolas, net atsižvelgiant į didėjančią valstybės skolą ir didėjančius palūkanų mokėjimus. Apskritai Šiaurės Makedonija pasiekė gerų rezultatų, užsitikrindama nuolatinę galimybę valstybei pasinaudoti tarptautinėmis kapitalo rinkomis palankiomis sąlygomis. Šalies skola pagal „Standard and Poor’s“ (2022 m. rugpjūčio mėn.) vertinama BB-/B, o perspektyva stabili. Dėl ankstesnės pažangos plėtojant institucinius viešųjų finansų valdymo ir kovos su korupcija gebėjimus mažai tikėtina, kad MFP, kuri nėra skirta konkrečioms išlaidoms padengti (priešingai nei, pavyzdžiui, projektų finansavimas), galėtų būti naudojama sukčiaujant. Valdymo sistemos centriniame banke ir finansų ministerijoje, administracinės procedūros, kontrolės ir priežiūros funkcijos, IT sistemų saugumas ir vidaus bei išorės audito pajėgumų tinkamumas Šiaurės Makedonijoje yra gerokai pažengę. Esama nedidelės išorės rizikos, kylančios dėl galimo Europos ir pasaulio ekonominės aplinkos susilpnėjimo ir didelio agresijos karo prieš Ukrainą, kuris daro didesnį poveikį tarptautinėms energijos kainoms (atsižvelgiant į Šiaurės Makedonijos priklausomybę nuo energijos importo, įskaitant visišką priklausomybę nuo Rusijos dujų importo, ir glaudžius šalies prekybos ryšius su ES rinka).
Vidaus kontrolės sistemos
Makrofinansinei paramai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnyje.
Ex ante: Komisijos atliekamas paramą gaunančios šalies valdymo ir kontrolės sistemos vertinimas. Komisija, jei reikia, remdamasi konsultantų technine parama, atlieka kiekvienos paramą gaunančios šalies finansinės grandinės ir kontrolės aplinkos ex ante veikimo vertinimą. Siekiant užtikrinti pagrįsto lygio patikimą finansų valdymą, atliekama apskaitos procedūrų, centrinio banko ir finansų ministerijos pareigų atskyrimo ir vidaus bei išorės audito analizė. Jei nustatoma trūkumų, jų ištaisymas pateikiamas kaip sąlyga, kuri turi būti įvykdyta, kad parama būtų išmokėta. Be to, prireikus taikoma speciali mokėjimų tvarka (pvz., tikslinės sąskaitos).
Įgyvendinimo metu: Komisijos atliekami periodinių šalių partnerių deklaracijų patikrinimai. Mokėjimų stebėseną – ar vykdomos sutartos sąlygos – 1) vykdo Ekonomikos ir finansų reikalų GD darbuotojai, glaudžiai bendradarbiaudami su ES delegacijomis ir išorės suinteresuotosiomis šalimis, pvz., TVF, ir 2) jiems taikoma finansinėje grandinėje (2 modelyje) nustatyta įprasta Ekonomikos ir finansų reikalų GD naudojama kontrolės procedūra, įskaitant finansų padalinio atliekamą patikrinimą, ar įvykdytos sąlygos, susijusios su pirmiau minėtos paramos išmokėjimu. Su MFP operacijomis susijusioms išmokoms gali būti taikomas papildomas nepriklausomas GD ex post kontrolės grupės pareigūnų atliekamas ex post patikrinimas (dokumentų patikrinimas ir (arba) patikrinimai vietoje). Tokie patikrinimai taip pat gali būti pradėti atsakingo perdeleguotojo leidimus suteikiančio pareigūno prašymu. Mokėjimų nutraukimas ir sustabdymas, finansinis koregavimas (vykdomas Komisijos) ir lėšų susigrąžinimas gali būti vykdomi prireikus (iki šiol to daryta nebuvo) ir yra aiškiai numatyti finansavimo susitarimuose su šalimi partnere.
2.2.3.Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą)
Įdiegtos kontrolės sistemos, pavyzdžiui, ex ante procedūrų veikimo vertinimai arba ex post vertinimai, užtikrino, kad MFP mokėjimų faktinis klaidų lygis būtų 0 %. Nėra žinomų sukčiavimo, korupcijos ar neteisėtos veiklos atvejų. MFP operacijos turi aiškią intervencijos logiką, kuri leidžia Komisijai įvertinti jų poveikį. Kontrolės priemonės užtikrina patikinimą ir leidžia pasiekti politikos tikslus bei prioritetus.
2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės
Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pvz., išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.
Siekiant sumažinti sukčiavimo riziką, buvo ir bus imtasi kelių priemonių.
Visų pirma, į paskolos susitarimą bus įtrauktos nuostatos dėl inspektavimo, sukčiavimo prevencijos, auditų ir lėšų susigrąžinimo sukčiavimo arba korupcijos atvejais. Taip pat numatoma, kad bus nustatytos konkrečios politikos sąlygos, taikomos teikiant paramą, įskaitant sąlygas viešųjų finansų valdymo srityje, siekiant stiprinti veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę. Be to, parama būtų išmokėta į specialią sąskaitą šalies partnerės centriniame banke.
Laikydamosi Finansinio reglamento reikalavimų Komisijos tarnybos taip pat atliko Šiaurės Makedonijos finansinių ir administracinių grandinių veikimo vertinimą, kad patikrintų, ar yra pakankamai garantijų, jog įdiegtos tinkamos paramos, įskaitant makrofinansinę paramą, programos valdymo procedūros. Vertinimas atliktas 2020 m. ir apima tokias sritis kaip biudžeto sudarymas ir vykdymas, viešoji vidaus finansų kontrolė, vidaus ir išorės auditas, viešieji pirkimai, pinigų ir viešosios skolos valdymas, taip pat centrinio banko nepriklausomumas. Šios srities pokyčius ir toliau atidžiai stebės šalyse partnerėse esančios ES delegacijos. Komisija taip pat pasitelkia paramos biudžetui operacijas, kad padėtų atitinkamų šalių partnerių valdžios institucijoms gerinti viešųjų finansų valdymo sistemas, ir šias pastangas labai remia ir kiti paramos teikėjai.
Galiausiai paramai bus taikomos tikrinimo, kontrolės ir audito procedūros, už kurias bus atsakinga Komisija, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai, kaip numatyta Finansinio reglamento 129 straipsnyje.
3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis
·Dabartinės biudžeto eilutės
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija |
Biudžeto eilutė |
Išlaidų
|
Įnašas |
|||
|
Numeris
|
DA / NDA 17 . |
ELPA šalių 18 |
šalių kandidačių 19 |
trečiųjų valstybių |
pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą |
|
|
15.020203 |
DA |
NE |
NE |
NE |
NE |
|
·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės (netaikoma)
3.2.Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams
3.2.1.Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka
–◻ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
|
6 |
6 išlaidų kategorija – Kaimyninės šalys ir pasaulis |
|
Ekonomikos ir finansų reikalų GD |
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
IŠ VISO |
|||
|
• Veiklos asignavimai |
||||||||||
|
Biudžeto eilutė 20 15.020203 |
Įsipareigojimai |
(1) |
9 |
9 |
||||||
|
Mokėjimai |
(2) |
9 |
9 |
|||||||
|
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami iš konkrečių programų paketo lėšų 21 |
||||||||||
|
Biudžeto eilutė 14.20.03.01 |
(3) |
0,15 |
0,15 |
|||||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 1 + 3 |
0,15 |
9 |
9,15 |
|||||
|
Mokėjimai |
= 2 + 3 |
0,15 |
9 |
9,15 |
||||||
|
|
Įsipareigojimai |
(4) |
9 |
9 |
|||||
|
Mokėjimai |
(5) |
9 |
9 |
||||||
|
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų iš konkrečių programų paketo lėšų |
(6) |
0,15 |
0,15 |
||||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,15 |
9 |
9,15 |
||||
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,15 |
9 |
9,15 |
|||||
Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms veiklos išlaidų kategorijoms, pakartokite pirmiau pateiktą dalį: (mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu))
|
Daugiametės finansinės programos išlaidų
|
7 |
7 išlaidų kategorija – Europos viešasis administravimas |
|
Ekonomikos ir finansų reikalų GD |
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
IŠ VISO |
|||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,262 |
0,262 |
0,262 |
0,786 |
|||||
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,005 |
0,005 |
0,010 |
||||||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Asignavimai |
0,267 |
0,267 |
0,262 |
0,796 |
||||
|
(Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |
0,267 |
0,267 |
0,262 |
0,796 |
|||||
Šią dalį pildyti naudojant administracinio pobūdžio biudžeto duomenų lentelę, kuri pirmiausia bus pateikta finansinės teisės akto pasiūlymo pažymos priede (Vidaus taisyklių V priedas) ir įkelta į DECIDE tarnybų tarpusavio konsultacijoms.
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
2027
|
IŠ VISO |
|||
|
IŠ VISO asignavimų
|
Įsipareigojimai |
= 4 + 6 |
0,267 |
0,267 |
0,417 |
9,000 |
9,951 |
||
|
Mokėjimai |
= 5 + 6 |
0,267 |
0,267 |
0,417 |
9,000 |
9,951 |
–Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas
Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
Nurodyti tikslus ir atliktus darbus ⇩ |
2022 metai |
2023 metai |
2024 metai |
2026 metai |
2027 metai |
IŠ VISO |
|||||||||||
|
Rūšis 22 |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Skaičius |
Sąnaudos |
Bendras skaičius |
Iš viso sąnaudų |
|||||
|
1 KONKRETUS TIKSLAS 23 |
|||||||||||||||||
|
1 atliktas darbas |
Dotacijų išmokėjimas |
||||||||||||||||
|
2 atliktas darbas |
Išorės veiksmų garantijos atidėjiniai |
2 |
9 |
2 |
9 |
||||||||||||
|
3 atliktas darbas |
Ex post vertinimas |
1 |
0,15 |
1 |
0,15 |
||||||||||||
|
1 konkretaus tikslo tarpinė suma |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1 |
0,15 |
2 |
9 |
3 |
9,15 |
|||||
|
IŠ VISO IŠLAIDŲ |
- |
- |
- |
- |
- |
- |
1 |
0,15 |
2 |
9 |
3 |
9,15 |
|||||
3.2.2.Numatomo poveikio administraciniams asignavimams santrauka
–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:
mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)
|
2022
|
2023
|
2024
|
2025
|
2026
|
IŠ VISO |
|
Daugiametės finansinės programos
|
||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
0,262 |
0,262 |
0,262 |
0,786 |
||
|
Kitos administracinės išlaidos |
0,005 |
0,005 |
0,010 |
|||
|
Daugiametės finansinės programos
|
0,267 |
0,267 |
0,262 |
0,796 |
|
Neįtraukta į daugiametės finansinės programos
|
||||||
|
Žmogiškieji ištekliai |
||||||
|
Kitos administracinio
|
||||||
|
Tarpinė suma,
|
|
IŠ VISO |
0,267 |
0,267 |
0,262 |
0,796 |
Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate.
3.2.2.1.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai
–X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:
Sąmatą surašyti etatų vienetais
|
2022
|
2023
|
2024 metai |
2025 metai |
2026 metai |
|||||
|
•Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |
|||||||||
|
20 01 02 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) |
0,171 |
0,171 |
0,171 |
||||||
|
20 01 02 03 (Delegacijos) |
|||||||||
|
01 01 01 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
01 01 01 11 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
|||||||||
|
• Išorės darbuotojai (etatų vienetais) 25 |
|||||||||
|
20 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) |
0,091 |
0,091 |
0,091 |
||||||
|
20 02 03 (AC, AL, END, INT ir JPD delegacijose) |
|||||||||
|
XX 01 xx yy zz 26 |
- būstinėje |
||||||||
|
- delegacijose |
|||||||||
|
01 01 01 02 (AC, END, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
01 01 01 12 (AC, END, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai) |
|||||||||
|
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |
|||||||||
|
IŠ VISO |
0,262 |
0,262 |
0,262 |
||||||
XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.
Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.
Vykdytinų užduočių aprašymas:
|
Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai |
Direktorato D direktorius turi: prižiūrėti ir valdyti operaciją, palaikyti ryšius su Taryba ir Parlamentu priimant sprendimą ir patvirtinant susitarimo memorandumą (SM), vesti derybas su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis dėl SM, peržiūrėti ataskaitas, vadovauti misijoms ir vertinti pažangą, padarytą siekiant laikytis sąlygų. Direktorato D skyriaus vadovas / skyriaus vadovo pavaduotojas turi: padėti direktoriui valdyti operaciją, palaikyti ryšius su Taryba ir Parlamentu priimant sprendimą ir patvirtinant susitarimo memorandumą (SM), vesti derybas su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis dėl SM ir Paskolos susitarimo (kartu su L direktoratu), peržiūrėti ataskaitas ir vertinti pažangą, padarytą siekiant laikytis sąlygų. BIUDŽETO GD (E1, E3 skyriai, prižiūrint direktoriui) turi: parengti susitarimą dėl paskolos programos, vesti derybas su Šiaurės Makedonijos valdžios institucijomis ir pasirūpinti, kad jį patvirtintų atsakingos Komisijos tarnybos ir pasirašytų abi šalys. Vykdyti priežiūrą po paskolos susitarimo įsigaliojimo. Parengti Komisijos sprendimą (-us) dėl skolinimo sandorio (-ių), užtikrinti tolesnius veiksmus po prašymų suteikti lėšų pateikimo, parengti ir vykdyti finansavimo sandorį (-ius) ir išmokėti lėšas šaliai. Vykdyti netiesioginio aptarnavimo veiklą siekiant prižiūrėti paskolos (-ų) išmokėjimą. Parengti atitinkamas šios veiklos ataskaitas. |
|
Išorės darbuotojai |
Ekonomistai, MFP sektorius (D direktoratas) turi: parengti sprendimą ir SM, palaikyti ryšius su valdžios institucijomis ir tarptautinėmis finansų įstaigomis, vykti į patikrinimo komandiruotes, parengti Komisijos tarnybų ataskaitas ir Komisijos procedūras, susijusias su paramos administravimu, palaikyti ryšius su išorės ekspertais dėl procedūrų veikimo vertinimo ir ex post vertinimo. |
3.2.3.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
–X Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.
3.2.4.Trečiųjų šalių įnašai
Pasiūlyme (iniciatyvoje):
–X nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo
3.3.Numatomas poveikis pajamoms
–X Pasiūlymas /
–iniciatyva neturi finansinio poveikio įplaukoms.
–