1.Nauji nuosavi ištekliai: pažangos įvertinimas

2020 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl veiksmų gairių dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo atsižvelgiant į priemonę „NextGenerationEU“ 1 . Pagal susitarimą, „[s]u Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšų grąžinimu susijusios Sąjungos biudžeto išlaidos neturėtų sąlygoti nepagrįsto programų išlaidų arba investicinių priemonių pagal DFP sumažinimo. Taip pat pageidautina sušvelninti valstybėms narėms nustatytų BNP pagrįstų nuosavų išteklių padidėjimą.“ Todėl „Institucijos stengsis nustatyti pakankamus naujus nuosavus išteklius, kad būtų padengta suma, atitinkanti numatomas išlaidas, susijusias su grąžinimu. Laikantis universalumo principo tai nereikštų, kad konkretūs nuosavi ištekliai bus skiriami arba asignuojami konkrečios rūšies išlaidoms padengti.“

2021 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė tris naujus ES biudžeto pajamų šaltinius: 2 įnašus iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS), iš ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) ir iš didžiausių tarptautinių įmonių likutinio pelno dalies, kuri būtų perskirstyta Europos Sąjungai pagal EBPO ir G20 pirmojo ramsčio susitarimą. Šis nuosavų išteklių krepšelis dera prie anksčiau tais pačiais metais pasiūlytų sektorių teisės aktų dėl ATLPS direktyvos peržiūros ir dėl pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo.

Komisija įsipareigojo iki 2023 m. pabaigos pateikti papildomų pasiūlymų dėl naujų nuosavų išteklių. Teisėkūros diskusijose dėl 2021 m. gruodžio mėn. pasiūlymo pažanga padaryta nedidelė. Šiandien Komisija, atsižvelgdama į susitarimą dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio ir nuo to laiko įvykusius pokyčius, siūlo pakoreguoti pirmąjį naujų nuosavų išteklių krepšelį ir įtraukti naujus statistiniais duomenimis pagrįstus nuosavus išteklius. Ji mano, kad po šio pasiūlymo valstybės narės disponuoja visais būtinais elementais, kad galėtų daryti pažangą derybose pagal sutartas veiksmų gaires. Komisija ragina Tarybą šias derybas vykdyti sparčiau.

2.Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinys ir nauji nuosavi ištekliai: pakoreguotas rinkinys

2022 m. gruodžio mėn. ES susitarė dėl daugelio pasiūlymų, kurie yra Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis, siekdama ES 2030 m. klimato politikos tikslo – išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Šiuo susitarimu ES visų pirma padidino dabartinės ATLPS užmojus. Antra, pagal jį išplečiama ATLPS taikymo sritis įtraukiant jūrų laivybos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį, taip pat palaipsniui bus naikinami nemokami aviacijos sektoriaus apyvartiniai taršos leidimai. Trečia, ES sukūrė naują apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, apimančią pastatus, kelių transportą ir papildomus sektorius. Ketvirta, 2026 m. sausio mėn. bus įsteigtas Socialinis klimato fondas, padėsiantis valstybėms narėms mažinti naujosios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, transporto naudotojams ir labai mažoms įmonėms. Galiausiai, nuo 2023 m. spalio mėn. prasidės naujo pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo pereinamasis etapas. 2026 m. sausio mėn. sistemai įsigaliojus galutinai, išaugs ES klimato srities užmojai ir bus užkirstas kelias anglies dioksido nutekėjimui.

Naujų nuosavų išteklių krepšelis turi būti pakoreguotas, kad atspindėtų susitarimą dėl Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio ir teisėkūros institucijų sutartus pakeitimus. Visų pirma, nuo 2026 m. Socialinis klimato fondas iš pradžių bus finansuojamas išorės asignuotosiomis pajamomis, o ne Sąjungos biudžeto bendrosiomis pajamomis, kaip Komisija siūlė 2021 m. gruodžio mėn.. Komisija siūlo atidėti nuosavų išteklių iš naujosios 2027 m. sukursimos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įvedimą iki 2028 m. Esama apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagrįsti nuosavi ištekliai gali būti nustatyti jau dabar. Siūlomuose teisės aktuose dėl nuosavų išteklių Komisija taip pat siūlo atsižvelgti į kitus susitarimo aspektus, pavyzdžiui, galimybę panaikinti apyvartinius taršos leidimus nacionalinių anglies dioksido mokesčių atveju.

Nuo 2021 m. liepos mėn. anglies dioksido kaina gerokai padidėjo. Kai Komisija pateikė Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, buvo daroma prielaida, kad anglies dioksido kaina už toną CO2 2026–2030 m. laikotarpiu bus 55 EUR (2020 m. kainomis) 3 . 2022 m. dabartinės ATLPS anglies dioksido kaina padidėjo iki 80 EUR. Metinės valstybių narių pajamos iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione padidėjo dvigubai nuo maždaug 15 mlrd. EUR 2020 m. iki precedento neturinčio lygio – beveik 30 mlrd. EUR 2022 m. Komisija siūlo šiek tiek didesnį ATLPS pagrįstų nuosavų išteklių pareikalavimo tarifą: ES biudžetui atitektų 30 proc. visų pajamų, gautų iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos. Nustačius tokį pareikalavimo tarifą, sumos, kurias pasilieka valstybės narės, vis tiek bus didesnės, nei tikėtasi siūlant Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio teisės aktus. Nuo 2028 m. visos pajamos, gaunamos iš ATLPS nuosavų išteklių, siektų apie 19 mlrd. per metus. Valstybėms narėms atitektų vidutiniškai 46 mlrd. EUR per metus 4 . Komisija siūlo išlaikyti solidarumo koregavimo mechanizmą. Šiuo mechanizmu siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės prisidėtų teisingai, išvengiant kai kurių valstybių narių neproporcingo, palyginti su jų ekonomikos dydžiu, įnašo į ES biudžetą.

Kalbant apie pasienio anglies dioksido korekciniu mechanizmu pagrįstus nuosavus išteklius, Komisija mano, kad siūlomas pareikalavimo tarifas tebėra tinkamas. Tikimasi, kad nuo 2028 m. taikant pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą ES biudžetas gaus apie 1,5 mlrd. EUR. Pasiekus susitarimą dėl naujo valdymo modelio, pagal kurį dalis užduočių labiau centralizuojamos ES lygmeniu, Komisija atitinkamai siūlo tam tikrus techninius kontrolės sistemos pakeitimus.

3.Laikinais nuosavais ištekliais, pagrįstais statistiniais įmonių pelno duomenimis, papildytas krepšelis

Pelno apmokestinimo srityje vienas iš svarbiausių ES ir jos valstybių narių prioritetų tebėra EBPO ir G20 pirmojo ramsčio susitarimo įgyvendinimas. 2021 m. gruodžio mėn. Komisija pasiūlė nustatyti nuosavus išteklius, pagrįstus tarptautinių įmonių likutinio pelno dalimi, kuri bus perskirstyta ES valstybėms narėms pagal EBPO ir G 20 susitarimą dėl vadinamojo pirmojo ramsčio. Šiuo susitarimu sprendžiamos mokesčių problemos, kylančios dėl ekonomikos skaitmenizacijos: pagal jį bus iš esmės reformuota tarptautinė pelno mokesčio sistema. 2021 m. spalio mėn. priėmus susitarimą padaryta didelė pažanga, ir Komisija toliau skatins tokias pastangas. Tačiau daugiašalė konvencija dar nepasirašyta ir neratifikuota, o tai reiškia, kad ji dar negali įsigalioti.

Kaip paskelbta Komisijos darbo programoje 5 , 2023 m. trečiąjį ketvirtį Komisija ketina pasiūlyti iniciatyvą „Verslas Europoje: pajamų apmokestinimo sistema“ (BEFIT). Ši iniciatyva pagerins bendrosios rinkos veikimą, nes supaprastins pelno mokesčio taisykles bei mokestinių prievolių vykdymą ir suvienodins sąlygas įmonėms. BEFIT tikslas yra spręsti sudėtingumo bei dvigubo apmokestinimo problemas ir sumažinti mokestinių prievolių vykdymo išlaidas, kurias šiuo metu bendrojoje rinkoje patiria įmonės, daugiausia tos, kurios vykdo tarpvalstybinę veiklą. Ji padės ES tapti patrauklesne tarpvalstybinėms investicijoms ir rems ekonomikos augimą. BEFIT bus privaloma didelėms grupėms, kurių bendros metinės pasaulinės pajamos yra ne mažesnės negu 750 mln. EUR. Tikimasi, kad diskusijos Taryboje prasidės 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį.

Kol bus nustatyti galimi atitinkamu mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai, Komisija siūlo statistiniais duomenimis grindžiamus nuosavus išteklius. Šie nuosavi ištekliai nėra mokestis įmonėms ir nedidina įmonėms tenkančių reikalavimų laikymosi išlaidų – jie būtų nacionalinis įnašas, apskaičiuotas remiantis nacionalinių sąskaitų statistiniais duomenimis pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS). Jie padėtų subalansuoti nuosavų išteklių krepšelį ir toliau įvairinti ES biudžeto pajamų šaltinius.

Statistinė bazė, kuria remiantis būtų apskaičiuojamas nuosavų išteklių įnašas, būtų nustatoma naudojant suderintą rodiklį, kuriuo būtų apytikriai įvertintas įmonių pelnas, t. y. bendrą likutinį perteklių. Ši sąlyginė ES įmonių pelno bazė būtų apskaičiuojama naudojant finansų ir ne finansų bendrovių sektorių nacionalines sąskaitas pagal 2010 m. Europos sąskaitų sistemą, pranašią tuo, kad apskaita yra suderinta visose valstybėse narėse. Ši bazė bus apskaičiuojama finansų ir ne finansų bendrovių sektorių bendrą likutinį perteklių dauginant iš pareikalavimo tarifo. Numatomos pajamos vidutiniškai siektų apie 16 mlrd. per metus.

4.Pakoreguotas dokumentų rinkinys deryboms paspartinti

Tikimasi, kad pagal šį pakoreguotą pasiūlymą 2028–2030 m. laikotarpiu bus gaunama vidutiniškai iki 36 mlrd. EUR metinių pajamų 6 , todėl Komisija teikia pirmenybę naujų nuosavų išteklių rinkiniui, dėl kurio gali būti susiderėta nedelsiant, ir ragina Tarybą paspartinti derybas. Gavusios pasiūlymą dėl laikinų statistiniais įmonių pelno duomenimis pagrįstų nuosavų išteklių, dabar valstybės narės Taryboje disponuoja visais elementais, kurių reikia, kad galėtų tęsti derybas ir greitai pasiekti susitarimą.