EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 03 16
COM(2023) 156 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl Europos vandenilio banko
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 03 16
COM(2023) 156 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
dėl Europos vandenilio banko
1.Įvadas
Europos Sąjungai dedant pastangas iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui ir siekiant gerokai iki 2030 m. tapti nepriklausomai nuo Rusijos iškastinio kuro svarbi funkcija teks vandeniliui. Vandenilio sritis taip pat yra strateginė Komisijos naujojoje pramonės strategijoje ir turi didelį kokybiškų darbo vietų kūrimo potencialą. 2020 m. Europos vandenilio strategijoje 1 užsibrėžta Europos Sąjungoje pagaminti iki 10 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio. Plane „REPowerEU“ 2 siūloma šį tikslą papildyti sudarant sąlygas iki 2030 m. 10 mln. tonų tokio vandenilio importuoti.
Europos Komisija pasiūlė išplėtotą gamybos, vartojimo ir infrastruktūros plėtros teisinę sistemą ir būsimos vandenilio rinkos taisykles, taip pat privalomas atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio vartojimo pramonėje ir transporte kvotas. Nors dėl kelių teisės aktų pasiūlymų tarpinstitucinės derybos tebevyksta, akivaizdu, kad Europos Sąjunga, kaip regionas, pasaulyje bus labiausiai pasistūmėjusi link perspektyvios, nuspėjamos ir visapusės reguliavimo sistemos, kuri paskatintų greitą atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio technologijų diegimą pasaulio dalies mastu. Tarptautiniu lygmeniu ES plėtoja abipusiškai naudingą partnerystę su trečiosiomis šalimis, be kita ko, per laisvosios prekybos susitarimus ir strategiją „Global Gateway“, kad joms pereinant prie žaliosios energetikos atsirastų vietos vandeniliui ir būtų remiamos jų pastangos kurti pridėtinę vertę vietos lygmeniu.
2022 m. gruodžio mėn. buvo pasiektas politinis susitarimas dėl ES ATLPS direktyvos peržiūros, kuria nustatomi nemokami apyvartiniai taršos leidimai, skirti vandenilį gaminantiems elektrolizeriams, padidinamas Inovacijų fondui skirtų apyvartinių taršos leidimų skaičius ir sudaromos sąlygos visoje ES rengti aukcionus dėl Inovacijų fondo leidimų.
Lygiagrečiai su teisėkūros įdirbiu Europos pramonė jau suformavo solidžią vandenilio projektų bazę. Europos švaraus vandenilio aljansas nustatė 840 vandenilio projektų visose vertės grandinės dalyse 3 ir turi pirmuosius pasaulyje plieno gamybos naudojant vandenilį projektus. 16 ES valstybių narių priėmė nacionalines vandenilio strategijas: jose numatyta iki 2030 m. kolektyviai įrengti 40 GW elektrolizerių pajėgumų arba pagaminti 5,6 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio. Kalbant apie reikiamą infrastruktūrą, įgyvendinant transeuropinių energetikos tinklų politiką yra rengiamas pirmasis Sąjungos bendro intereso projektų ir abipusio intereso projektų sąrašas, ir tarp jų taip pat yra vandenilio bei elektrolizerių projektų 4 .
Europa taip pat yra pasaulinė elektrolizerių gamybos lyderė, o ES pramonės pasirengimą veikti patvirtina bendra deklaracija 5 dėl elektrolizerių gamybos pajėgumų didinimo. Šie konkurenciniai pranašumai ir ankstyvas reguliavimo sistemų kūrimas paskatino daug vandenilio projektų rengėjų planuoti investicijas Europoje. Šiandien daugiau kaip 30 proc. siūlomų pasaulinių investicijų į vandenilį tenka Europai 6 .
Pirmieji galutiniai investavimo sprendimai priimti 2022 m. Tačiau didžioji dauguma investicijų į vandenilį Europoje vis dar yra planavimo etape. Kad būtų pradėtos investicijos į gamybą, reikia didesnio paklausos matomumo. Šiuo metu vandenilis elektrolizės būdu beveik negaminamas dideliu mastu ir negali konkuruoti su tradiciškai pagamintu vandeniliu. TEA yra apskaičiavusi 7 , kad pasaulyje bus įgyvendinti 2,4 mln. tonų per metus atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio eksporto projektai, o 2030 m. apimtis pasieks apie 10 mln. tonų 8 . TEA nuomone, eksportuoti į Europos Sąjungą iki šiol numatyta tik 0,9 mln. tonų per metus.
Rugsėjo 14 d. pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė U. von der Leyen paskelbė apie Europos vandenilio banko steigimą 9 . Banko tikslas – pašalinti investicijų trūkumą ir būsimą atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio pasiūlą susieti su mūsų tiksline paklausa – 20 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio. Europos vandenilio bankas sudarys palankesnes sąlygas tiek gaminti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį ES, tiek jį importuoti ir taip padės siekti „RepowerEU“ tikslų ir pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
Vandenilio bankas atitinka Žaliojo kurso pramonės plano 10 ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto tikslus. Atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį gaminsiančių elektrolizerių gamybos plėtra padės didinti Europos pramonės, įskaitant plieno ir trąšų gamybą ir laivybos pramonę, konkurencingumą ir atsparumą 11 . Europos vandenilio rinkos plėtra taip pat leis Europos įmonėms atlikti vadovaujamą vaidmenį besiformuojančioje pasaulinėje vandenilio rinkoje, kuri žada naujas augimo galimybes ir kokybiškų darbo vietų kūrimą. Šis komunikatas dėl Vandenilio banko pridedamas prie pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto.
Europos vandenilio bankas bus Europos Komisijos įgyvendinama iš dviejų naujų finansavimo mechanizmų sudaryta priemonė, padėsianti remti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybą ES ir tarptautiniu mastu. Jis taip pat užtikrins didesnį vandenilio paklausos, pasiūlos, srautų ir kainų skaidrumą, atliks koordinavimo funkciją ir palengvins derinimą su esamomis finansinėmis priemonėmis, kad būtų remiami vandenilio projektai.
Norint, kad Europos vandenilio banką lydėtų sėkmė, pirmiausia turi būti nustatyta vandenilio gamybos ir vartojimo reguliavimo sistema. Todėl Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pasirūpinti, kad greičiau įsigaliotų deleguotieji aktai, kuriuose paaiškinama, kada vandenilis ir vandeniliniai degalai gali būti laikomi pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat užbaigti derybas ir skubiai priimti siūlomą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir būsimas veiksmingų vandenilio rinkų taisykles, įskaitant mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio apibrėžtį 12 .
Nors Komisija telkia visas pastangas, kad paspartintų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio naudojimą, plane „RePowerEU“ taip pat pripažįstama, kad gamtines dujas gali pakeisti ir kitoks ne iš iškastinio kuro gautas vandenilis, konkrečiai, pagamintas naudojant branduolinę energiją. Vietovėse, kuriose diegiami papildomi atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybos pajėgumai, labai svarbu laikytis Vandens pagrindų direktyvos, kad būtų atsižvelgta į papildomus gėlo vandens poreikius.
Finansavimo poreikiai
Europos vandenilio rinkai kyla keturi investavimo uždaviniai: didinti elektrolizerių gamybos pajėgumus, didinti naujus vandenilio gamybos pajėgumus, atsinaujinančiųjų išteklių vandeniliui ir mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliui rasti naujus paklausos sektorius ir kurti specialią vandenilio infrastruktūrą. Tam taip pat reikia papildomų kvalifikuotų darbuotojų, todėl reikia daug investuoti į reikiamos darbo jėgos perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą 13 .
Šiuo metu ES suvartojama apie 8 mln. tonų vandenilio, daugiausia pagaminto iš gamtinių dujų 14 . Šiuo metu ES naudojant elektros energiją pagaminama mažiau nei 0,3 mln. tonų vandenilio. Šiuo metu ES įrengtų elektrolizerių pajėgumas siekia apie 160 MW 15 , o 10 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybos tikslui pasiekti reikėtų 80–100 GW. Tam reikės maždaug 150–210 GW papildomų nebrangios elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos pajėgumų, kad atsinaujinančiųjų išteklių vandenilis pajėgtų konkuruoti su alternatyvomis iš iškastinio kuro.
Apskritai tikimasi, kad bendros investicijos, kurių reikia norint pagaminti, transportuoti ir suvartoti 10 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio, sudarys 335–471 mlrd. EUR, o papildomai elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių reikės 200–300 mlrd. EUR. Investicijų į pagrindines vandenilio infrastruktūros kategorijas poreikiai iki 2030 m. apskaičiuoti taip: 50–75 mlrd. EUR elektrolizeriams, 28–38 mlrd. EUR ES vidaus vamzdynams ir 6–11 mlrd. EUR saugykloms. Norint padidinti elektrolizerių gamybos pajėgumus, reikės investuoti ne daugiau kaip 1,2 mlrd. EUR. Kad atsirastų sąlygos importuoti 10 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio, į tarptautines vertės grandines reikės papildomai investuoti 500 mlrd. EUR, be kita ko, išvestinių finansinių priemonių forma.
Didžioji investicijų į vandenilio sektorių dalis turės būti padengta privačiosiomis lėšomis. Deleguotasis aktas dėl taksonomijos pagal klimato srities tikslus jau nukreipia privatųjį finansavimą į veiklą, susijusią su vandenilio gamybos ir naudojimo įrangos gamyba, vandenilio gamyba ir jo laikymu.
Kartu telkiamos visos tinkamos ES lėšos, kurios padėtų remti spartesnę vandenilio rinkos plėtrą Europoje. Remiama elektrolizerių gamybos masto plėtra: pagal programą „Europos Horizontas“, be Švariojo vandenilio bendrosios įmonės finansuojamų mokslinių tyrimų ir demonstracinių projektų, buvo remiamas pirmųjų 100 MW elektrolizerių kūrimas. Siekiant remti vandenilio technologijos pateikimą rinkai, aštuoni su vandenilio gamyba ar vartojimu susiję didelio masto projektai paremti iš ES ATLPS inovacijų fondo. Sprendžiant pagal visą Inovacijų fondo projektų, gautų pagal 2021 m. paskelbtą didelio masto kvietimą teikti paraiškas, bazę, planuojama pastatyta apie 2,6 GW elektrolizerių pajėgumų. Be to, iki kovo 16 d. galiojusiame 2022 m. didelio masto kvietime teikti pasiūlymus numatyta 1 mlrd. EUR skirti pasiūlymams dėl vandenilio ir pramonės elektrifikacijos, o 700 mln. EUR – švarių technologijų, įskaitant elektrolizerius, gamykloms.
Siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir elektrolizinio vandenilio gamybą ir naudojimą, dviem bendriems Europos interesams svarbių projektų ciklams buvo patvirtintas valstybės pagalbos finansavimas, iš viso 10,6 mlrd. EUR, kuris, tikimasi, pritrauks dar 15,8 mlrd. EUR privačiųjų investicijų. Be to, kelios valstybės narės projektuoja konkurencinių konkursų schemas, pagal kurias atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio projektai būtų įgyvendinami kuo pigiau. Daugiau kaip 10 mlrd. EUR skirta pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir iš jų bendriems Europos interesams svarbiems projektams teks 4,9 mlrd. EUR. Kalbant apie infrastruktūrą, likusiu 3,3 mlrd. EUR Europos infrastruktūros tinklų priemonės (energetikos segmentas) biudžetu numatyta iki 2027 m. remti tam tikrų kategorijų energetikos infrastruktūrą, pavyzdžiui, susijusią su vandeniliu.
Didelę paramą investicijoms visoje vandenilio tiekimo grandinėje – nuo inovacijų iki bandomojo ir pradinio diegimo aspektų – valstybės narės ir regionai gaus kaip sanglaudos politikos finansavimą, visų pirma iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Teisingos pertvarkos fondo (TPF) ir iš „InvestEU“ fondo. Pagal programą „InvestEU“ tokios investicijos gali būti finansuojamos, pavyzdžiui, kaip EIB žaliosios pertvarkos teminis produktas arba pasitelkiant kitus įgyvendinančiuosius partnerius, tokius kaip ERPB ar Šiaurės investicijų bankas. Programa „InvestEU“ lanksčiai sudaro sąlygas veiksmingai papildyti finansavimą arba derinti jį su kitomis ES priemonėmis, pavyzdžiui, Inovacijų fondu. Galiausiai, į atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybos efektyvumo didinimą ir jo gamybos, saugojimo ir skirstymo sąnaudų mažinimą investuoja Švariojo vandenilio bendroji įmonė, siekdama, kad jis galėtų labiau konkuruoti su vandeniliu, gaminamu iš iškastinio kuro, ir greičiau jį pakeistų.
Be to, Europos investicijų bankas (EIB), kaip ES klimato bankas, įsipareigojo iki 2025 m. daugiau kaip 50 proc. visos skolinimo apimties, be kita ko, iš nuosavų išteklių, skirti klimato politikos veiksmams ir aplinkosauginiam tvarumui. Per pastarąjį dešimtmetį su vandenilio projektais tiesiogiai susiję daugiau kaip 1 mlrd. EUR EIB finansavimo. Šią sumą neseniai papildė su „REPowerEU“ susijęs 30 mlrd. EUR EIB paketas, kuriuo siekiama iki 2027 m. sutelkti iki 115 mlrd. EUR investicijų, padėsiančių sumažinti ES pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Tačiau tebeegzistuoja žalioji priemoka – tie perkantieji subjektai, kurie nori rinktis vandenilį, o ne iškastinį kurą, turi daugiau išlaidų. Viešuosius išteklius tikslingai naudojant žaliajai priemokai finansuoti, galima sumažinti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybos riziką ir taip pritraukti privačiojo sektoriaus investicijas. Skaičiavimai rodo, kad vandenilio importui laivais (kai jį reikia importuoti amoniako, metanolio, skystųjų organinių vandenilio nešiklių arba elektrolizinių degalų pavidalu) reikėtų maždaug 3–5 EUR/kg rizikos priemokos. Čia įskaičiuotas transportavimas, laikymas ir pristatymas galutiniam vartotojui. Kadangi atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio pasaulinėje rinkoje dar nėra, žaliąją priemoką reikės naudoti gamybos pajėgumams užtikrinti. Apskaičiuota, kad 1 mlrd. EUR biudžetas sudarys sąlygas per metus gaminti 0,04–0,06 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio. Numatoma, kad po 2025 m. rizikos priemoka sumažės dėl mažėsiančių gamybos sąnaudų ir augsiančios žaliųjų produktų, pagamintų naudojant atsinaujinančiųjų išteklių vandenilį, paklausos. Be to, taikant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir siūlomą Europos mokesčių direktyvą, atsinaujinančiųjų išteklių vandenilis ir mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis taps patrauklesni, palyginti su vandeniliu iš iškastinio kuro.
Remiantis prognoze, kad atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybos sąnaudos mažės, o paklausa didės, apskaičiuota, kad apie 20 mln. tonų atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio vidaus gamybos ir importo žalioji priemoka iš viso sieks 90–115 mlrd. EUR. Kuo anksčiau bus padidinti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybos mastai, tuo mažesnė turėtų būti ši žalioji priemoka.
Trumpuoju laikotarpiu, siekiant sustiprinti ES lygmens pastangas diegti vandenilį ir remti kitų strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos plėtrą, ES lygmeniu reikės papildomų išteklių. Inovacijų fondo teisinis pagrindas, ypač naujos nuostatos dėl ES lygmens konkurencinių konkursų aukcionų, yra labai perspektyvus ir ekonomiškai efektyvus būdas remti atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir kitų strateginių poveikio klimatui neutralizavimo technologijų gamybos ir diegimo plėtrą Europoje ir taip stiprinti Europos suverenumą klimato politikos veiksmams ir energetiniam saugumui svarbiausių technologijų srityje. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas yra pirmas strateginių projektų organizavimo pagrindas. Inovacijų fondo finansinį svertą galima padidinti įvairiopai, be kita ko, dėl didesnių ATLPS pajamų ir pagal susitarimą dėl ATLPS direktyvos, kuriuo valstybės narės įpareigojamos visas savo ATLPS pajamas investuoti į klimato ir energetikos tikslus. Į tai atsižvelgsime, per daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą projektuodami Suverenumo fondą.
2.Europos vandenilio banko koncepcija, uždaviniai ir struktūra
Europos vandenilio banko tikslas – pritraukti privačiųjų investicijų į vandenilio vertės grandines ES ir trečiosiose šalyse atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio pasiūlą susiejant su besiformuojančia Europos perkančiųjų subjektų paklausa ir taip suformuoti pradinę atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio rinką. Bankas skatins atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamybą ES viduje ir importą Europos vartotojams iš tarptautinių gamintojų.
Kadangi ankstyviems projektams nenumatyta pakankama žalioji rinkos priemoka, Europos vandenilio banko koncepcijoje reikia atsižvelgti į sąnaudų skirtumą tarp atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio ir iškastinio kuro, kurį jis gali pakeisti, ir taikant tą priemoką taip pat galiausiai jį sumažinti.
Europos vandenilio bankas veiks keturiomis kryptimis, o veiklą vykdys Europos Komisija. Jį sudarys du nauji finansavimo mechanizmai, kuriais naudojantis bus remiama atsinaujinančiųjų išteklių vandenilio gamyba ES ir tarptautiniu mastu. Be to, bankas užtikrins didesnį paklausos matomumą, nes susies perkančiuosius subjektus, lygiagrečias valstybių narių iniciatyvas ir esamus duomenų centrus. Galiausiai bankas taip pat atliks koordinavimo vaidmenį ir sudarys palankesnes sąlygas derinti paramą vandenilio projektams su esamomis finansinėmis priemonėmis (1 diagrama).