EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2023 02 08
COM(2023) 61 final
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI
Europos Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslai. Bendri pasirengimo būsimoms ekstremaliosioms situacijoms veiksmai
I.Europos Sąjunga kintant rizikos pobūdžiui: rengimasis nežinomybei
Europos Sąjungai vienu metu kyla įvairūs iššūkiai ir grėsmės, dalį kurių dar visai neseniai buvo net sunku įsivaizduoti. Šiuos iššūkius ES turi iš anksto numatyti ir geriau jiems pasirengti. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą sukrėtė žemyną, be to, vis permainingesnėmis pasaulinio saugumo sąlygomis privalome stiprinti civilinę avarinę parengtį įvairioms – tiek žmogaus sukeliamų, tiek gaivalinių nelaimių – grėsmėms. Branduolinė rizika, energijos, transporto ir maisto tiekimo sutrikimai, gydymo trikdžiai, sveikatos priežiūros infrastruktūros sunaikinimas ir masinis gyventojų judėjimas Europoje pabrėžia esminių paslaugų, kurios yra mūsų visuomenės veikimo pagrindas, išlaikymo svarbą.
Prie ES rytinės sienos vyksta karas, be to, ES toliau kovoja su COVID-19 pandemijos padariniais. Prieš jai prasidedant, kelių Europos šalių nacionaliniuose rizikos vertinimuose buvo nustatyta, kad viena pagrindinių rizikos rūšių yra pandemijos. Tačiau nustačius šią riziką konkrečių ekstremaliųjų situacijų planavimo ir nelaimių prevencijos pastangų, kurios būtų galėjusios padėti geriau apsaugoti mūsų piliečius, nedėta. Atsižvelgdama į šią įgytą patirtį, Sąjunga stiprino savo sveikatos saugumo sistemą, visų pirma per ES sveikatos sąjungą.
Kol sprendžiame šias krizes, mūsų kasdieniame gyvenime vis akivaizdesnis tampa didelis klimato kaitos poveikis – jis dar labiau didina Europos pažeidžiamumą krizių atveju 1 . Per pastaruosius 30 metų temperatūra Europoje padidėjo dvigubai daugiau, negu ji vidutiniškai padidėjo visame pasaulyje, – daugiausia iš visų žemynų 2 . Ši šilimo tendencija turi didelių pasekmių. 2022 m. sausra paveikė beveik du trečdalius ES teritorijos 3 , dėl to sumažėjo upių srautai, nuseko vandens rezervuarai ir požeminis vanduo, o tai turėjo įtakos sveikatos priežiūros ir energetikos sektoriams, vandens tiekimui, transportui ir žemės ūkio gamybai. Karščio bangos kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Dėl pasikartojančių ilgų sausrų visoje ES didėja gamtos gaisrų geografinė aprėptis, dažnumas ir intensyvumas. 2022 m. gaisrų sezonas ES buvo antras blogiausias istorijoje, be to, per pastaruosius 15 metų vidutinis išdegęs plotas padidėjo 250 proc. 4 2021 m. liepos mėn. kelias Europos šalis sukrėtę pražūtingi potvyniai taip pat aiškiai primena, kad dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių žūsta žmonės, siaubiami namai ir patiriama didelių ekonominių nuostolių. Aplinkos būklei blogėjant dėl taršos, miškų naikinimo ir kitos žmogaus veiklos, ekosistemos tampa pažeidžiamesnės ir didėja klimato kaitos poveikis. Daugiau kaip pusė ES valstybių narių mano, kad vieną didžiausių rizikų kelia žemės drebėjimai. Ekstremalios oro sąlygos didina seisminį senstančios Europos infrastruktūros (įskaitant transporto infrastruktūrą, ligonines, gaisrines ir energijos gamybos bei paskirstymo įrenginius) pažeidžiamumą.
Įvykus nelaimei nukentėjusiems gyventojams gyvybiškai svarbi civilinė sauga 5 . Taikydama Sąjungos civilinės saugos mechanizmą (toliau – Sąjungos mechanizmas) 6 ES visais lygmenimis stiprina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Kai krizė viršija vienos šalies pajėgumus, Sąjungos mechanizmas yra Europos kolektyvinio atsako Sąjungoje (įskaitant ES atokiausius regionus) ir už Sąjungos ribų veiklos pagrindas. 2020–2022 m. Sąjungos mechanizmas aktyvuotas daugiau kaip 320 kartų 7 (iš jų – daugiau negu 100 kartų valstybių narių). Šis skaičius yra penkis kartus didesnis už pastarųjų 10 metų vidurkį.
Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą sąlygomis pagal Sąjungos mechanizmą buvo teikiama gyvybiškai svarbi pagalba vykdant didžiausią ir sudėtingiausią ES civilinės saugos operaciją nuo mechanizmo sukūrimo. Ukrainai ir jos kaimyninėms šalims suteikta daugiau negu 80 000 tonų pagalbos natūra, kurios vertė – apie 500 mln. EUR.
Elektros generatorių tiekimas Ukrainai naudojantis rezervu „RescEU“.
© Departamentul pentru Situaţii de Urgenţă, 2022 m.
Ankstyvajame COVID-19 pandemijos etape naudojantis Sąjungos mechanizmu sukurtos pirmosios strateginės „rescEU“
8
medicininių atsako priemonių atsargos, padėjusios išgelbėti tūkstančius gyvybių visoje Europoje. Mechanizmas padėjo repatrijuoti daugiau kaip 100 000 per pandemiją užsienyje strigusių ES piliečių ir pagal ES vakcinų strategiją paskirstyti 40 mln. vakcinos dozių 49 šalims visame pasaulyje.
Sąjungos mechanizmas padėjo išreikšti kolektyvinį Europos solidarumą ryžtingai sprendžiant didžiulių 2022 m. vasaros gamtos gaisrų problemą: siekiant gelbėti gyvybes ir užkirsti kelią Europos miškų gaisrams, be beveik 400 ugniagesių ir 100 transporto priemonių, išsiųstų su ES vėliava, 38-ioms ES gaisrų gesinimo operacijoms sutelkta orlaivių ir sraigtasparnių.
Daugiau kaip du dešimtmečius pagal Sąjungos mechanizmą taip pat buvo remiamos ir papildomos valstybių narių pastangos nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms srityje. Atsižvelgiant į kintantį rizikos pobūdį, tokios pastangos turi būti stiprinamos. Veiksminga prevencija ir pasirengimas turi būti grindžiami perspektyviais scenarijais, apimančiais ne tik civilinės saugos sistemą, bet ir įvairius socialinius ir ekonominius sektorius, įskaitant mūsų kultūros paveldą. ES patiriamos įvairių rūšių rizikos kompleksiškumas ir tarpusavio priklausomybė rodo, kad svarbu nustatyti ypatingos svarbos sektorių pažeidžiamumą, iš anksto numatyti pavojus ir grėsmes ir stiprinti kolektyvinius veiksmus siekiant geriau užkirsti kelią nelaimėms ir joms pasirengti.
II.Penki atsparumo nelaimėms didinimo tikslai, kuriais siekiama didinti bendrą ES atsparumą
Dėl vienu metu kylančios ir valstybių sienas peržengiančios įvairių rūšių rizikos reikia keisti mąstyseną visais lygmenimis. Tarpvalstybinio ir europinio masto grėsmių, pažeidžiamumo ir tarpusavio priklausomybės atvejais labai greitai išryškėja nacionalinio nelaimių rizikos nustatymo ir planavimo ribotumas. Pripažįstant konkretiems sektoriams skirtų priemonių svarbą, prevencija ir pasirengimas turi būti atitinkamai pritaikyti ir tapti daugiasektoriais, daugiasluoksniais ir visos Europos masto.
Todėl, kaip reikalaujama pagal teisinę sistemą, kuria sukurtas Sąjungos mechanizmas
9
, ES ir valstybės narės kartu nustatė penkis atsparumo nelaimėms didinimo tikslus, susijusius su tomis sritimis, kuriose poreikis didinti Europos atsparumą nelaimėms ir krizėms yra didžiausias. Tokie tikslai yra bendras pagrindas siekiant remti nelaimių, kurios gali turėti daugiašalį tarpvalstybinį poveikį, prevencijos ir pasirengimo joms veiksmus. Šie tikslai išdėstyti prie šio komunikato pridedamoje Komisijos rekomendacijoje
10
. Jie siejami su konkrečiais siekiais ir sudaro bendrą darbotvarkę, kuria siekiama stiprinti bendrus ES pajėgumus atlaikyti būsimų nelaimių poveikį ir apsaugoti piliečius, pragyvenimo šaltinius ir aplinką.
Minėti penki tikslai yra šie:
1.iš anksto numatyti – gerinti rizikos vertinimą, numatymą ir nelaimių rizikos valdymo planavimą;
2.pasirengti – gerinti gyventojų informuotumą apie riziką ir pasirengimą;
3.perspėti – gerinti ankstyvąjį perspėjimą;
4.reaguoti – didinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo reagavimo pajėgumus;
5.apsaugoti – užtikrinti tvirtą civilinės saugos sistemą.
1 diagrama. Šiais tikslais stiprinamas nelaimių prevencijos, pasirengimo nelaimėms ir reagavimo į jas ciklas
|
Užtikrinti tvirtą civilinės saugos sistemą Apsaugoti Didinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo reagavimo pajėgumus Reaguoti Gerinti ankstyvąjį perspėjimą Perspėti Gerinti gyventojų informuotumą apie riziką ir pasirengimą Pasirengti Gerinti rizikos vertinimą, numatymą ir nelaimių rizikos valdymo planavimą Iš anksto numatyti
|
Atsparumo nelaimėms didinimo tikslais stiprinamos ES pastangos užtikrinti, kad atsparumas taptų nauju ES politikos formavimo kelrodžiu 11 . Komisijos strateginio prognozavimo darbotvarke ir atsparumo nelaimėms didinimo tikslais siekiama to paties: formuojant ES politiką daugiausia dėmesio skirti atsparumui. Tiek darbotvarke, tiek minėtais tikslais – remiantis moksliniais tyrimais, scenarijais, tendencijų analize ir kitomis priemonėmis – siekiama užtikrinti sprendimus, kurie bus aktualūs ateityje ir padės didinti Europos atsparumą. Todėl atsparumo nelaimėms didinimo tikslais bus remiamas Komisijos strateginio prognozavimo darbotvarkės įgyvendinimas, užtikrinant, kad į ateitį orientuotas ekstremaliųjų situacijų valdymo metodas virstų konkrečiais veiksmais. Nors pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms, siekiant remti atsparumo didinimo veiksmus reikia įtraukti visų sprendimų priėmimo lygmenų subjektus ir visuomenę.
Visuomenės atsparumas priklauso nuo tam tikrų subjektų bendradarbiavimo su civilinės saugos subjektais. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, terorizmo, karo ir kitų tyčinių grėsmių atveju, įgaliojimai imtis prevencijos ir pasirengimo priemonių priklauso platesnei kiekvienos valstybės narės ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemai. Ji apima saugumo bei karines pajėgas. Nors atsparumo nelaimėms didinimo tikslai aktualūs civilinės saugos srityje, jais papildomos ir stiprinamos ES atsparumo didinimo priemonės keliose srityse.
Siekiant užtikrinti žmonių gerovę ir patį reagavimą į ekstremaliąsias situacijas, itin svarbios esminės paslaugos, pavyzdžiui, energetikos, vandens ir sveikatos priežiūros, transporto
12
bei telekomunikacijų. Nelaimės metu ir po jos šios paslaugos turi būti toliau teikiamos. Todėl civilinės saugos institucijos turėtų labai padėti gerinti ypatingos svarbos infrastruktūrą valdančių subjektų atsparumą, kad jie galėtų teikti esmines paslaugas
13
. Dedant pasirengimo pastangas taip pat turi būti atsižvelgiama į didėjantį kibernetinių išpuolių dažnumą, įskaitant ekstremaliųjų situacijų scenarijus, kai kibernetiniai išpuoliai sutrikdo esmines paslaugas.
Priėmus teisės aktus dėl ES sveikatos sąjungos ir įsteigus Europos pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms ir reagavimo į jas instituciją (HERA), pagerėjo pasirengimas būsimoms pandemijoms ir kitoms grėsmėms sveikatai, kurioms reikia skirti dėmesio Sąjungos lygmeniu. Atsparumo nelaimėms didinimo tikslai padės geriau nustatyti dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai. Tai apima priemones, kuriomis stiprinama priežiūra ir ankstyvasis perspėjimas, taip pat medicininių atsako priemonių kaupimą 14 .
Siūloma Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimo ekstremaliosiose situacijose priemone 15 ypatingas dėmesys, be kita ko, bus skiriamas atsparumui nelaimėms prekybos apribojimų ar bet kokios kitos krizės, darančios poveikį laisvam prekių, paslaugų ir asmenų judėjimui, atveju, kaip buvo COVID-19 pandemijos metu. Naująja priemone būtų užtikrintas laisvas kilus krizei svarbių prekių ir paslaugų judėjimas ir prieinamumas ekstremaliosios situacijos, darančios poveikį bendrajai rinkai, metu. Taigi ši priemonė padėtų remti civilinės saugos darbuotojus.
Investuojant į atsparumą gaunama socialinė, ekonominė ir aplinkosauginė nauda, kuri nusveria sąnaudas, kad ir kur ar kada įvyktų nelaimė. Investicijų grąža yra didžiausia, kai investicijomis skatinami pažangūs prevencijos aspektai. Tai, pavyzdžiui, ankstyvojo perspėjimo apie įvairius pavojus sistemos arba gamtos procesais pagrįsti sprendimai (žalieji stogai, tvenkiniai ir šlapynės), padedantys užkirsti kelią šilumos saloms, miškų gaisrams ir potvyniams. Pavyzdžiui, Europoje ankstyvojo perspėjimo apie ekstremalų karštį sistemos padeda gelbėti gyvybes: įrodyta, kad kiekvienas išleistas euras atneša daugiau kaip 130 EUR naudos 16 . Didesnė klimato, aplinkos ir civilinės saugos bendruomenių sinergija gali paskatinti geresnę prevenciją ir duoti naudos tiek gyventojams, tiek planetai. Atsparumo nelaimėms didinimo tikslai sudarys palankesnes sąlygas tokiai sinergijai ir padės siekti Europos žaliojo kurso tikslų visų pirma prisitaikymo prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės apsaugos bei atkūrimo srityse.
Siekdamos paskatinti investicijas, kuriomis remiamas atsparumas, valstybės narės turėtų naudotis dideliu teikiamu ES finansavimu, pavyzdžiui: pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, iš sanglaudos politikos fondų, Žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo, pagal programą LIFE, techninės paramos priemonę ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos misiją. Techninė pagalba pagal Sąjungos mechanizmą teikiama siekiant parengti pažangias prevencines investicijas, kurios padės apsaugoti piliečius nuo nelaimių, prisitaikyti prie klimato kaitos, išvengti aplinkos būklės blogėjimo ir paspartinti žaliąją pertvarką. ES piliečiai ir įmonės patiria nuostolių dėl su klimatu susijusių nelaimių. Palaikant dialogą atsparumo klimato kaitai klausimais
17
nustatomi reagavimo į su klimatu susijusią riziką būdai, pavyzdžiui, pasitelkiant draudimą.
Be to, ES lygmens tvarių investicijų (ES taksonomijos) klasifikavimo sistema padeda nukreipti privačias investicijas į ekonominę veiklą, kuria prisidedama prie prisitaikymo prie klimato kaitos. Minėta sistema apims pagalbos tarnybų vykdomo nelaimių rizikos valdymo kriterijus.
Atsparumas nelaimėms taip pat priklauso nuo veiksmingo krizių valdymo. ES padėjo šalinti tarpsektorinį ir tarpvalstybinį COVID-19, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir kitų didelio masto krizių bei ekstremaliųjų situacijų poveikį. Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (RNKC) tapo ES operatyviniu krizių valdymo centru. Šiuo metu jis turi daugiau išankstinio numatymo ir analitinių pajėgumų, koordinuoja veiklą įvairiuose sektoriuose ir padeda valstybių narių, trečiųjų šalių ir privačiojo sektoriaus subjektų reagavimo priemones sieti su paklausa. Be to, centras veiklą koordinuoja su Tarybos Integruotu politinio atsako į krizes mechanizmu (IPCR), o spręsdamas saugumo ir konsulines krizes už ES ribų – su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Reagavimo į krizes centru. Kad galėtų reaguoti į galimas būsimas krizes, atsižvelgdamas į mokslinėje nuomonėje dėl krizių valdymo 18 išdėstytas rekomendacijas, RNKC toliau stiprins savo, kaip centrinio tinklo, jungiančio visus krizių valdymo subjektus, atsižvelgiant į jų įgaliojimus, vaidmenį.
Dėl nelaimių gali prireikti priimti neeilines neatidėliotinas priemones. Nors tokios priemonės yra teisėtos, jos turi būti pagrįstos, ribotos trukmės ir proporcingos. Be to, jos turi būti taikomos remiantis tvirtu teisiniu pagrindu ir sudaryti sąlygas stabdžių ir atsvarų sistemai, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo.
Reagavimo į nelaimes koordinavimo centras Briuselyje.
© Europos Sąjunga, 2018 m.
III.Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslai
|
|
1 tikslas: iš anksto numatyti – gerinti rizikos vertinimą, numatymą ir nelaimių rizikos valdymo planavimą |
Norint priimti gerus sprendimus, reikia laiku turėti patikimą informaciją. Dabartinės prevencijos ir pasirengimo priemonės pagal Sąjungos mechanizmą turi būti grindžiamos visos Sąjungos masto prielaidomis, kuriomis remiantis būtų nustatomi pajėgumų ir investicijų prioritetai tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis. Visų pirma tai susiję su tarpsektorinio ir tarpvalstybinio pobūdžio nelaimėmis ir krizėmis, kurios vis dažnėja. Tiek Sąjunga, tiek valstybės narės turi laiku reaguoti į naujas ir atsirandančias grėsmes ir geriau suvokti jų galimą poveikį. Regioninis požiūris gali papildyti rizikos ir jos galimo tarpvalstybinio poveikio numatymą nacionaliniu ir Europos lygmenimis. Siekdama, kad vertinant būsimą riziką būtų gaunama informacijos, galinčios paskatinti imtis ankstyvų veiksmų, Komisija ketina toliau gerinti Sąjungos masto scenarijų kūrimo pajėgumus, rizikos vertinimą, prognozavimo pajėgumus bei rizikos valdymo planavimą, kad būtų rengiami prevenciniai veiksmai.
Pavyzdinė iniciatyva: visos Europos masto nelaimių scenarijai
Iki 2023 m. pabaigos Komisija ketina baigti rengti pagrindinius tarpvalstybinius tarpsektorinius scenarijus, apimančius 16 pagrindinių pavojų ir galimą grandininį poveikį Europoje, kaip nurodyta 2 diagramoje. Šia iniciatyva siekiama pagerinti Europos kolektyvinius gebėjimus numatyti būsimas krizes, nustatyti prioritetines prevencijos priemones ir atitinkamai pritaikyti rizikos valdymo planavimą.
Kadangi didelio masto nelaimių poveikis peržengia valstybių sienas, valstybės narės turėtų visapusiškai prisidėti siekdamos užtikrinti, kad visos Europos nelaimių scenarijuose būtų atsižvelgiama į nacionalinio lygmens scenarijus ir kad šiais nacionalinio lygmens scenarijais būtų grindžiamas ir tolesnis pasirengimas nelaimėms. Po 2023 m. scenarijai prireikus bus naujinami ir plečiami, atsižvelgiant į nuolatinį dialogą su valstybėmis narėmis.
2 diagrama. 16 pavojų, į kuriuos atsižvelgiant bus parengti nelaimių scenarijai
|
|
2 tikslas: pasirengti – gerinti gyventojų informuotumą apie riziką ir pasirengimą |
Ištikus nelaimei nukentėjusioje teritorijoje žmonės turi žinoti, kaip reaguoti, kad apsaugotų savo ir kitų bendruomenės narių gyvybes ir turtą. Kadangi į nelaimes visada pirmiausia reaguojama vietos lygmeniu, apie tai, kaip užkirsti kelią nelaimėms, joms pasirengti ir į jas reaguoti, turi būti informuojamos visos gyventojų grupės.
Šiuo metu, nors nelaimių rizika ir poveikis gali būti dideli, apie riziką savo regione žino apie 60 proc. ES gyventojų, be to, valstybėse narėse ši procentinė dalis labai skiriasi 19 . Visi bendruomenės nariai, įskaitant pažeidžiamus asmenis, turėtų aktyviai dalyvauti pasirengimo ir prevencijos veikloje ir padėti valdžios institucijoms nustatyti riziką ir mokslines žinias papildyti savo kasdiene patirtimi, įgyta teritorijose, kuriose jie gyvena. Siekiant, kad visi piliečiai padėtų aktyviai kurti atsparią visuomenę, itin svarbu užtikrinti, kad didinant informuotumą apie riziką ir skatinant nelaimių prevencijos priemones niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
Siekdama, kad ES piliečiai žinotų apie riziką ir jai pasirengtų, Komisija padės valstybėms narėms didinti bendrą informuotumo apie riziką lygį, gerinti visuomenės prieigą prie informacijos apie nelaimių riziką prieinamu formatu 20 , aktyviau taikyti rizikos prevencijos ir pasirengimo priemones ir stiprinti ES gyventojų rizikos prevencijos kultūrą.
Pavyzdinė iniciatyva: visos Europos informuotumo apie atsparumą nelaimėms programa „preparEU“
Nusimanymas apie pagrindinius pavojus ir apie tai, kokių veiksmų reikia imtis įvykus nelaimėms vietovėse, kuriose žmonės gyvena arba į kurias keliauja, gali padėti gelbėti gyvybes. Valstybės narės, remiamos Komisijos, turėtų imtis viešosios komunikacijos veiksmų, kad ES piliečiai kasdienybėje būtų informuojami apie nelaimių prevenciją ir pasirengimą joms, skatindamos pilietinį aktyvumą ir savanoriškas nelaimių prevencijos bei pasirengimo joms iniciatyvas, kaip ragino Europos Parlamentas 21 .
Tarp parengtinų priemonių galėtų būti šios:
- nelaimių rizikos piktogramos ir vaizdinė medžiaga, skirtos mokykloms, viešosioms erdvėms (įskaitant transporto mazgus) ir turistų lankomiausioms vietoms, kuriomis būtų pranešama apie saugų elgesį ir atsparumo priemones ir kurias visose valstybėse narėse visomis kalbomis lengvai suprastų visų kultūrų atstovai ir neįgalieji;
- patikimais moksliniais įrodymais 22 grindžiamas Europos rizikos atlasas, kuriuo ES piliečiai būtų informuojami apie pagrindines jiems kylančios rizikos rūšis ir kuriuo būtų paneigiamos melagingos naujienos ir dezinformacija;
- pasirengimo nelaimėms mėnuo, per kurį Sąjungos lygmens veikla būtų siejama su panašiomis valstybių narių iniciatyvomis. Žmonės būtų informuojami apie namų ūkių atsparumą, būtų siekiama padėti jiems priimti tinkamus kasdienius sprendimus ir tinkamai elgtis žinant apie riziką. Be to, būtų skatinama naudotis pasirengti nelaimėms padedančiais kontroliniais sąrašais ir dalyvauti pratybose.
Komisija ir valstybės narės, siekdamos didinti informuotumą, gerinti pasirengimą bei tobulinti mokymus, turėtų išnaudoti dirbtinio intelekto, naujų technologijų, naudotojams patogių taikomųjų programų ir išplėstinės realybės potencialą.
|
|
3 tikslas: perspėti – gerinti ankstyvąjį perspėjimą |
Pastarojo meto nelaimės parodė, kad laiku perspėti vietos gyventojus tebėra sudėtinga. Labai svarbu sukurti veiksmingą institucinę struktūrą, kuria būtų užtikrinamas savalaikis perspėjimo žinučių perdavimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Komisija ketina padėti valstybėms narėms nustatyti ir šalinti silpnąsias jų nacionalinių ankstyvojo perspėjimo sistemų jungtis. Jeigu būtų sparčiai pereita prie vadinamojo poveikiu grindžiamo prognozavimo, t. y. tam tikro tipo meteorologinių prognozių, kurios jau rodo galimą ekstremalių oro sąlygų poveikį, asmenys, kuriems kyla pavojus, galėtų greičiau imtis veiksmų.
Rengdamos perspėjimo žinutes valstybės narės turėtų atsižvelgti į konkrečius pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, neįgaliųjų ir vaikų poreikius. Perspėjimo žinutės turėtų būti prieinamos, aiškios ir praktiškos ir, kiek įmanoma, turėtų būti pateikiamos keliomis kalbomis, siekiant užtikrinti, kad jos pasiektų visų grupių gyventojus, įskaitant turistus, sezoninius gyventojus ir migrantus. Galiausiai, kompleksiškos tarpvalstybinės nelaimės rodo, kad reikia plataus spektro Sąjungos lygmens ankstyvojo perspėjimo sistemos. Komisija ketina kartu su valstybėmis narėmis išnagrinėti, kaip užtikrinti, kad nacionaliniai ankstyvieji perspėjimai visoje Sąjungos teritorijoje būtų prieinamesni visiems Sąjungos piliečiams, įskaitant keliautojus, turistus ir bendruomenes pasienio teritorijose.
Siekdama sustiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas ES, Komisija ketina gerinti prognozavimo, nustatymo ir stebėsenos pajėgumus ir tobulinti viešąsias perspėjimo sistemas.
Pavyzdinė iniciatyva: pasaulinio ankstyvojo perspėjimo susiejimas su vietos veiksmais Europoje
RNKC sukūrė įvairias automatizuotas Europos ir pasaulines ankstyvojo perspėjimo ir nustatymo sistemas, kurias naudodamas jis stebi įvykius Sąjungos teritorijoje ir už jos ribų. Siekiant užtikrinti, kad iš tų sistemų gaunami perspėjimai ir įspėjimai taptų naudotojams skirta informacija, padedančia reaguoti į ekstremalias situacijas, pagal Sąjungos mechanizmą remiamos Europos mokslinės partnerystės 23 , kurios visą parą kasdien teikia greitų aptiktų arba prognozuojamų įvykių poveikio vertinimų paslaugą.
Siekdamas geriau padėti valstybėms narėms greitai suvokti perspėjimus apie vietos įvykius, RNKC išplės tokius ankstyvojo perspėjimo ir analitinius pajėgumus, sukurdamas specialią nacionalinės valdžios institucijoms skirtą programą, pagal kurią bus teikiama proaktyvi užsakomoji ankstyvojo perspėjimo paslauga. RNKC taip pat parengs įvairių pavojų rodiklių suvestinę, kurioje ekstremaliųjų situacijų valdymo tarnyboms bus teikiama informacija apie padėtį Europoje. Siekiant didinti RNKC informuotumą apie padėtį ir tobulinti šio centro produktus, bus skatinamas sąveikumas su kitomis sektorių sistemomis ir civilinėmis bei karinėmis institucijomis 24 .
Kad ankstyvasis perspėjimas visoje Europoje būtų tikrai veiksmingas, valstybės narės raginamos peržiūrėti ankstyvojo perspėjimo grandinę ir užtikrinti, kad pagrindinė informacija tinkamu laiku pasiektų vietoves, kuriose gali įvykti nelaimės, kad būtų galima gelbėti gyvybes ir turtą. Nors už nacionalinio lygmens ankstyvąjį perspėjimą yra atsakingos valstybės narės, pagal Sąjungos mechanizmą gali būti teikiama tikslinė techninė parama, galinti padėti joms nustatyti savo ankstyvojo perspėjimo sistemų spragas ir stiprinti pajėgumus, siekiant patobulinti perspėjimų sklaidą vietos lygmeniu.
|
|
4 tikslas: reaguoti – didinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmo reagavimo pajėgumus |
Krizės atveju valstybių narių skubiosios pagalbos tarnybos turi būti pasirengusios tenkinti gyventojų poreikius. Kai šalies pajėgumų nebepakanka, ES reagavimo ištekliai ir grupės gali padėti užpildyti kritines spragas ir išvengti tolesnio padėties blogėjimo. Kritinės situacijos tampa vis dažnesnės, sudėtingesnės ir didesnio masto. Tai reiškia, kad Komisija turės dažniau telkti strateginio rezervo „rescEU“ pajėgumus ES mastu. Todėl šiuo atsparumo nelaimėms didinimo tikslu nustatomi konkretūs siekiai stiprinti ES gebėjimą reaguoti į pagalbos prašymus pagal Sąjungos mechanizmą ir padėti valstybėms narėms reaguoti į būsimas ekstremaliąsias situacijas. ES reagavimo pajėgumų poreikiai bus reguliariai peržiūrimi vadinamosiose pajėgumų trūkumų ataskaitose.
Reagavimo pajėgumų rūšis ir skaičius bus grindžiami įrodymais ir scenarijais, nustatytais pagal 1 tikslą (iš anksto numatyti), kad ES galėtų nustatyti bendrus būtiniausius reagavimo pajėgumų poreikius. 4 tikslu (reaguoti) apibūdinami pirmieji konkretūs kokybiniai ir kiekybiniai Sąjungos mechanizmo pajėgumų (reaguoti į nelaimes ir krizes, susijusias su potvyniais, paieškos ir gelbėjimo operacijomis, gamtos gaisrais, neatidėliotinais sveikatos priežiūros poreikiais, taip pat su radiologiniais ir branduoliniais įvykiais), įskaitant transporto ir logistikos sričių pajėgumus, veiksmingumo siekiai. Savo ruožtu valstybės narės raginamos teikti naujausią informaciją, susijusią su jų nacionaliniais ekstremaliųjų situacijų valdymo planais, į kuriuos turėtų būti įtrauktos konkrečios nuostatos, kaip reaguoti į nustatytą ES masto riziką. Todėl šiuo atsparumo nelaimėms didinimo tikslu nustatomi konkretūs siekiai užtikrinti Europos gebėjimą reaguoti į pagalbos prašymus pagal Sąjungos mechanizmą šių ekstremaliųjų situacijų atveju: gamtos gaisrų, potvynių, paieškos ir gelbėjimo operacijų, cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių įvykių, taip pat ekstremaliųjų sveikatos situacijų.
Pavyzdinė iniciatyva: strateginio rezervo „rescEU“ stiprinimas
„rescEU“ tapo kertiniu ES reagavimo į didelio masto ekstremaliąsias situacijas, kurioms įveikti valstybių narių ir jų tiesioginių kaimynių pajėgumų nepakanka, akmeniu. Europos miškų gaisrai, COVID-19 pandemija ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniai paskatino greitai plėtoti ir mobilizuoti „rescEU“ skubios pagalbos pajėgumus gaisrų gesinimo iš oro, medicininės pagalbos, pastogės, energijos tiekimo ir reagavimo į ChBRB ekstremaliąsias situacijas srityse. Šiandienos krizės rodo, kad šį strateginį rezervą svarbu stiprinti, be kita ko, įgyvendinant ES politiką, kuria sprendžiamas platesnis ES atviro strateginio savarankiškumo, susijusio su būtiniausiomis atsargomis, naudojamomis reaguojant į ekstremaliąsias situacijas, klausimas, siekiant užtikrinti ES ir jos piliečių saugumą. Todėl pagal Sąjungos mechanizmą Komisija ketina kartu su valstybėmis narėmis toliau plėtoti rezervą „rescEU“ ir reguliariai peržiūrėti bendrus pajėgumus Europos lygmeniu. Pavyzdžiui, Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir kitų krizių padariniai parodė, kad strateginis medicininių pajėgumų rezervas itin svarbus ne tik reaguojant į pandemiją.
Atsižvelgdama į 2022 m. Komisijos Pirmininkės pranešimą apie Sąjungos padėtį 25 , Komisija, kad pašalintų nustatytą trūkumą, ketina iki 2023 m. padvigubinti „rescEU“ gaisrų gesinimo iš oro orlaivių parką: skirti iki 3 papildomų sraigtasparnių ir 12 papildomų lengvųjų orlaivių. Kartu su patobulintomis prevencijos priemonėmis ir išankstiniu ugniagesių išdėstymu šis orlaivių skaičiaus padidinimas turėtų padėti pasirengti kitam gamtos gaisrų sezonui Europoje, įskaitant Sąjungos centrines ir šiaurines teritorijas, kuriose šiuo metu dideli gamtos gaisrai kyla vis dažniau. Tikimasi, kad reagavimo į gamtos gaisrus pajėgumai gerokai padidės 2023–2026 m. įsigijus 9 sraigtasparnius, o 2026 m. – 12 lėktuvų, priklausysiančių „rescEU“ nuolatiniam orlaivių parkui. Nors „rescEU“ užtikrina tvirtesnę apsaugos sistemą, valstybės narės taip pat turi toliau nacionaliniu lygmeniu investuoti į savo reagavimo pajėgumus, tinkamai parengtą personalą ir gamtos gaisrų prevencijos priemones.
|
|
5 tikslas: apsaugoti – užtikrinti tvirtą civilinės saugos sistemą |
Civilinės saugos institucijos turi toliau veikti tiek vykstant nelaimei, tiek po jos – kai visuomenei jų labiausiai reikia. Šiuo tikslu siekiama užtikrinti, kad RNKC ir valstybių narių civilinės saugos institucijų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai veiktų nuolat. Be kita ko, reikia vykdyti periodinę veiklos tęstinumo planų ir procedūrų peržiūrą ir sistemingą patirties, įgytos įvykus nelaimėms, nustatymą ir taikymą.
Dabartinėmis rizikos sąlygomis civilinės saugos institucijos negali dirbti pavieniui. Komisija ir valstybės narės stiprina tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, įskaitant esminių paslaugų operatorius. Siekdama užtikrinti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų veiklos tęstinumą valstybėse narėse ir ES lygmeniu, Komisija ketina tobulinti planus ir procedūras, tarpsektorinį bei tarpvalstybinį koordinavimą, komunikaciją ir informacijos valdymą ir įgytos patirties taikymą.
Pavyzdinė iniciatyva: ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis visoje Europoje
Bandomuoju visos Europos civilinės saugos pasirengimo nelaimėms testavimu nepalankiausiomis sąlygomis bus tikrinamas ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų veiklos tęstinumas sumodeliuotos visuotinės avarijos, kuri vienu metu galėtų turėti įtakos keliems Europos subregionams, atveju. Toks modeliavimas turėtų būti suderintas su vykdoma ypatingos svarbos infrastruktūros objektų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veikla ES lygmeniu. Dalyvauti civilinės saugos pasirengimo nelaimėms testavime nepalankiausiomis sąlygomis ir laikytis po testavimo pateiktų rekomendacijų turėtų įsipareigoti visos valstybės narės. Į šio bandomojo projekto, kurį planuojama vykdyti 2023 m., rezultatus ir įgyvendinimo patirtį bus atsižvelgiama rengiant būsimus testavimus.
IV.Atsparumo nelaimėms didinimo tikslai pasauliniame atsparumo kontekste
Nelaimės prie ES sienų nesibaigia. Siekiant atsparumo nelaimėms taip pat reikia plataus masto partnerysčių su sprendimus priimančiais asmenimis ir suinteresuotaisiais subjektais pasauliniu lygmeniu. Todėl labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą atsparumo srityje su pagrindiniais partneriais, kaimyninėmis ir kitomis trečiosiomis šalimis. Ypatingos svarbos infrastruktūrą eksploatuojančių subjektų atsparumas, taip pat gebėjimas kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir kibernetiniais išpuoliais, be kita ko, skatinant sinergiją su NATO septyniais pagrindiniais civilinės parengties reikalavimais 26 , padės išsaugoti pagrindines Europos vertybes. Be to, atsparumo nelaimėms didinimo tikslai papildo ES įsipareigojimą pagal Saugumo ir gynybos strateginį kelrodį 27 gerinti civilinį ir karinį bendradarbiavimą remiant pagalbos civilinių nelaimių atveju pastangas.
Regioninis bendradarbiavimas gali tapti atsparumo nelaimėms didinimo tikslų įgyvendinimo ES modeliu, kuriuo remiantis būtų galima valdyti riziką tarpvalstybiniu lygmeniu, rengtis nelaimėms ir bendrai į jas reaguoti kitose pasaulio dalyse. Prie Sąjungos mechanizmo jungiantis Vakarų Balkanų ir kaimyninėms šalims, atsparumo nelaimėms didinimo tikslai turėtų tapti atskaitos tašku valdant ir plėtojant politinį dialogą nelaimių rizikos valdymo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir aplinkos apsaugos klausimais. Išplečiant ankstyvojo perspėjimo sistemas visame pasaulyje 28 ir skatinant nelaimių rizikos finansavimo strategijas, taip pat finansinę ir techninę pagalbą, skirtą civilinės saugos sistemoms šalyse partnerėse stiprinti, bus padidintas atsparumas už ES ribų.
Atsparumo nelaimėms didinimo tikslai taip pat gali padėti sustiprinti ES, kaip patikimos ir atsakingos pasaulinės veikėjos, vaidmenį. Jie padės siekti 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programos prioritetų ir tikslų. 2023 m. gegužės 18–19 d. Niujorke vyksiančiame Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime dėl Sendajaus programos laikotarpio vidurio peržiūros bus proga pristatyti tikslus ir juos propaguoti pasauliniu lygmeniu. Minėti tikslai taip pat padės siekti darnaus vystymosi tikslų ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą.
V.Kintantis požiūris. Išvados ir tolesni veiksmai
Nelaimių rizika ir toliau kis, nes įvairius jos aspektus lemia žmogaus veikla, pasaulinės tendencijos ir įvairūs sukrėtimai. Todėl atsparumo nelaimėms didinimo tikslai taip pat turėtų išlikti dinamiški, jų tinkamumas turėtų būti nuolat tikrinamas ir ilgainiui jie turėtų būti plėtojami. Siekiant šių tikslų taip pat reikia didelio nuolatinio valstybių narių įsipareigojimo pritraukti reikiamų investicijų, kad būtų sustiprinta nelaimių prevencija ir pasirengimas joms. Todėl labai svarbu, kad Komisija ir valstybės narės reguliariai drauge peržiūrėtų atsparumo nelaimėms didinimo tikslus ir įvertintų padarytą pažangą.
2023 m. rekomendacijos turėtų būti pradėtos įgyvendinti tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis. Tai apims konkrečių veiksmų, skirtų siūlomoms pavyzdinėms iniciatyvoms vykdyti, įgyvendinimą, taip pat atsparumo nelaimėms didinimo tikslų sklaidą, įtraukiant pagrindinius suinteresuotuosius subjektus valstybėse narėse, ir veiksmingų sąsajų su ES ir pasaulinėmis atsparumo iniciatyvomis kūrimą.
2024 m. į duomenis, kurie bus gauti taikant naujus nelaimių scenarijus, ir gaires, kurios bus pateiktos būsimame Europos klimato rizikos vertinime 29 , bus atsižvelgta rekomendacijoje dėl atsparumo nelaimėms didinimo tikslų. Turėtų būti pradėta išsami atsparumo nelaimėms didinimo tikslų įgyvendinimo šalių lygmeniu tarpusavio peržiūra. Galiausiai tikslų įgyvendinimo pažanga 2024 m. taip pat bus peržiūrėta kitame Civilinės saugos forume.
Dėdama platesnio masto pastangas didinti atsparumą, Komisija ketina remti valstybių narių pajėgumų stiprinimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi srityse, kurias apima atsparumo nelaimėms didinimo tikslai, be kita ko, pasitelkiant tarpusavio vertinimus, finansinę ir techninę pagalbą ir padedant Europos bei pasaulio partneriams. Sąjungos civilinės saugos žinių tinklas 30 pagal vieno langelio principą padės specialistams, tyrėjams ir pilietinės visuomenės subjektams megzti ryšius, dalytis žiniomis ir kartu siekti atsparumo nelaimėms didinimo tikslų.
Ataskaita „The State of the Climate in Europe“, 2022 m. Pasaulinė meteorologijos organizacija.
Europos aplinkos agentūra, „Global and European temperatures“, 2022 m., https://www.eea.europa.eu/ims/global-and-european-temperatures .
JRC, „Drought in Europe August 2022“, https://edo.jrc.ec.europa.eu/documents/news/GDO-EDODroughtNews202208_Europe.pdf .
Nuo 2006 m., kai ES mastu gaisrus pradėta registruoti naudojant palydovinį ryšį.
Civilinė sauga apima pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, teikiamą remiant valdžios institucijoms, rengiantis nelaimei Europoje ir kur nors kitur pasaulyje arba iškart po nelaimės.
Sąjungos civilinės saugos mechanizmui priklauso 27 valstybės narės ir 8 trečiosios šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Juodkalnija, Norvegija, Serbija, Šiaurės Makedonija ir Turkija). 2022 m. Ukraina ir Moldova oficialiai paprašė tapti Sąjungos mechanizme dalyvaujančiomis valstybėmis.
Nors 2022 m. Ukrainoje karo kontekste mechanizmas aktyvuotas tik vieną kartą, iš viso būta daugiau kaip 120 atnaujintų pagalbos prašymų.
„Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijos“, „rescEU“ informacijos suvestinė, https://civil-protection-humanitarian-aid.ec.europa.eu/what/civil-protection/resceu_en
Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 6 straipsnio 5 dalis.
Komisijos rekomendacija dėl Europos Sąjungos atsparumo nelaimėms didinimo tikslų, C(2023) 400.
Siekdama pateikti holistinį ES ir jos valstybių narių atsparumo vertinimą, Komisija parengė atsparumo rodiklių suvestines. Suvestinėse nurodyti rodikliai apima keturis tarpusavyje susijusius aspektus: socialinį bei ekonominį, žaliąjį, skaitmeninį ir geopolitinį. https://ec.europa.eu/info/strategy/strategic-planning/strategic-foresight/2020-strategic-foresight-report/resilience-dashboards_en
Siekdama padidinti ES transporto atsparumą krizės metu, Komisija priėmė komunikatą „Transporto sektoriui skirtas nenumatytų atvejų planas“ (COM/2022/211 final). Taip pat žr. Karinio mobilumo veiksmų planą 2.0: https://defence-industry-space.ec.europa.eu/action-plan-military-mobility-20_en
Pagal 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2557 dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2008/114/EB (OL L 333, 2022 12 27, p. 164), 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (OL L 333, 2022 12 27, p. 80), ir Tarybos rekomendaciją dėl Sąjungos suderinto požiūrio į ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumo didinimą (OL C 20, 2023 1 20, p. 1–11).
ES pasirengimo ekstremaliosioms sveikatos situacijoms apžvalga pateikta https://health.ec.europa.eu/publications/state-health-preparedness-report_en .
COM(2022) 459 final, COM(2022) 461 final, COM(2022) 462 final.
Pasaulio bankas, „Economics for Disaster Prevention and Preparedness. Investments in Disaster Risk Management in Europe Makes Economic Sense“, 2021 m., https://www.worldbank.org/en/news/feature/2021/06/04/economics-for-disaster-prevention-and-preparedness-in-europe
https://climate.ec.europa.eu/eu-action/adaptation-climate-change/climate-resilience-dialogue_en
Mokslinių konsultacijų mechanizmas, vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupė, ,,Strategic crisis management in the EU : improving EU crisis prevention, preparedness, response and resilience“, Europos Sąjungos leidinių biuras, 2022 m., https://data.europa.eu/doi/10.2777/517560
Europos Sąjunga, specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 511b: ES civilinė sauga, 2021 m., https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2264
Valstybės narės turėtų teikti prieinamą informaciją apie nelaimių riziką, laikydamosi Sąjungos ir valstybių narių prievolių pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją. 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 35).
2022 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Sausrų, gaisrų ir kitų ekstremalių meteorologinių reiškinių pasekmės: ES pastangų kovos su klimatu srityje didinimas“ (2022/2829 [RSP]).
Įskaitant, be kita ko, „Sausrų rizikos atlasą“, kuris 2023 m. bus paskelbtas pagal Europos sausrų stebėjimo centro projektą EDORA.
Įskaitant Europinę gamtinių pavojų srities mokslinę partnerystę (angl. „European Natural Hazard Scientific Partnership“). Žr. https://civil-protection-humanitarian-aid.ec.europa.eu/what/civil-protection/early-warning-and-information-systems_en
Pavyzdžiui, jūrų srityje šiuo metu kuriama bendra keitimosi informacija aplinka (BKIA).
Europos Komisija, 2022 m. Pirmininkės U. von der Leyen pranešimas apie Sąjungos padėtį, 2022 m., https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/speech_22_5493 .
Roepke, W-D., Thankey, H. „Resilience, the first line of defence“, „NATO Review“, 2019 m., https://www.nato.int/docu/review/articles/2019/02/27/resilience-the-first-line-of-defence/index.html .
2022 m. kovo 21 d. Bendrųjų reikalų tarybos priimtas „Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis – Europos Sąjungai, kuri gina savo piliečius, vertybes bei interesus ir prisideda prie tarptautinės taikos ir saugumo“ (dok. 7371/22).
Atsižvelgiant į JT Generalinio Sekretoriaus pradėtos iniciatyvos „Ankstyvasis perspėjimas visiems“ tikslus.
https://climate-adapt.eea.europa.eu/en/eu-adaptation-policy/key-eu-actions/climate_risk_assessment
Europos Sąjunga, Sąjungos civilinės saugos žinių tinklas, https://civil-protection-knowledge-network.europa.eu/ .
