EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 10 21
COM(2022) 562 final
2022/0346(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1351, kuriuo Latvijos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Tarybos reglamente (ES) 2020/672 (toliau – SURE reglamentas) nustatyta teisinė sistema, pagal kurią valstybėms narėms, kurios dėl COVID-19 protrūkio patiria didelį ekonomikos sukrėtimą arba kurioms kyla didelė tokio sukrėtimo grėsmė, teikiama Sąjungos finansinė parama. Parama pagal SURE skirta pirmiausia sutrumpinto darbo laiko tvarkos ar panašioms priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis ir taip sumažinti nedarbo ir pajamų praradimo mastą, finansuoti, taip pat naudojama kaip papildoma priemonė tam tikroms su sveikata susijusioms priemonėms, visų pirma darbo vietoje, finansuoti.
2020 m. rugpjūčio 7 d. Latvija paprašė Sąjungos finansinės paramos ir 2020 m. rugsėjo 25 d. savo Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1351 Taryba Latvijai suteikė finansinę paramą, siekdama papildyti jos nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
2021 m. kovo 11 d. Latvija dar kartą paprašė Sąjungos finansinės paramos pagal SURE reglamentą. Atsižvelgiant į šį prašymą, Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1351 buvo iš dalies pakeistas 2021 m. balandžio 23 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/677.
2022 m. spalio 6 d. Latvija trečią kartą paprašė Sąjungos finansinės paramos pagal SURE reglamentą.
Pagal SURE reglamento 6 straipsnio 2 dalį Komisija pasikonsultavo su Latvijos valdžios institucijomis, kad patikrintų, ar dėl COVID-19 pandemijos staiga smarkiai padidėjo faktinės ir planuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su Latvijos darbo rinkos priemonėmis ir su sveikata susijusiomis priemonėmis. Visų pirma tai susiję su esamomis priemonėmis, nurodytomis Tarybos įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/1351:
(a)esamos prastovų kompensavimo darbuotojams schemos taikymo sritis išplečiama įvairiais būdais: i) išplečiant jos taikymo sritį ir įtraukiant grožio pramonėje dirbančius asmenis, ii) suteikiant teisę gauti paramą asmenims, kurie nuo 2021 m. pakeitė jiems taikomą apmokestinimo tvarką, iii) gerinant patento mokesčių mokėtojams keliamas sąlygas ir iv) suteikiant galimybę paramos gavėjams pasirinkti vieną iš dviejų tinkamumo prašyti paramos kriterijų. Pagal šią schemą laikinai atostogų išleistiems darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims mokamos 50 proc. arba 70 proc. jų darbo užmokesčio ar pajamų kompensacijos, priklausomai nuo jiems taikomos apmokestinimo tvarkos. Nustatyta, kad minimalus paramos dydis yra 500 EUR vienam darbuotojui per kalendorinį mėnesį, o maksimalus – 1 000 EUR. Schema taikoma įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir licencijos mokesčio mokėtojams, kurių pajamos iš ekonominės veiklos sumažėjo bent 20 proc., palyginti su 2020 m. rugpjūčio–spalio mėn. vidurkiu;
(b)kartu su prastovų kompensavimo darbuotojams schema taikoma esama darbuotojams mokamos priemokos už vaikus schema, pagal kurią suteikiama papildoma parama laikinai atostogų išleistiems darbuotojams, turintiems išlaikomų vaikų. Ši priemoka yra 50 EUR vienam vaikui per mėnesį;
(c)pagal galiojančią darbo užmokesčio subsidijų schemą paramos laikotarpis pratęsiamas iki 2022 m. vasario 28 d., išplečiama tinkamumo gauti paramą apimtis, suteikiant galimybę paramos gavėjams pasirinkti vieną iš dviejų tinkamumo prašyti paramos kriterijų, pašalinama kompensacijos permokos rizika, patikslinami tinkamumo gauti paramą apribojimai patento mokesčių mokėtojams, taip pat nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. paramą gali gauti tik asmenys, turintys COVID-19 pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19 arba persirgęs COVID-19 liga. Parama teikiama darbdaviams, kurių pajamos iš bet kurios ekonominės veiklos sumažėjo bent 20 proc. Pagal schemą kompensuojama 50 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 500 EUR per kalendorinį mėnesį. Paramą gaunantys darbdaviai privalo išlaikyti remiamų darbuotojų darbo vietas ir sumokėti darbo užmokesčio subsidijos ir įprasto darbo užmokesčio skirtumą;
(d)esamos su COVID-19 susijusios ligos išmokos mokėjimas pratęsiamas iki 2022 m. vasario 28 d. ir ji skiriama tik asmenims, turintiems pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19 arba persirgęs COVID-19 liga, arba gavusiems specialisto rekomendaciją atidėti skiepijimą nuo COVID-19. Vyriausybė asmenims, kurie negalėjo dirbti dėl reikalavimo izoliuotis arba būti karantine, moka visą laikinojo nedarbingumo išmoką, nors paprastai dalimi laikinojo nedarbingumo išmokos dalijamasi su darbdaviu;
(e)pagal esamą priemonę, kurią sudaro ligos išmokos tėvams ir globėjams, parama teikiama darbuotojams, negalintiems dirbti nuotoliniu būdu ir turintiems prižiūrėti jaunesnius nei 10 metų vaikus arba neįgaliuosius, kai mokyklos ir dienos centrai yra uždaryti dėl COVID-19 infekcijos. Išmoka sudaro 60 proc. paramos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio per paskutinius 12 mėnesių. Paramos gavėjo darbdavys turi patvirtinti, kad paramos gavėjas negali dirbti nuotoliniu būdu, o mokykla arba savivaldybė turi patvirtinti, kad mokykla uždaryta arba nėra galimybės naudotis dienos centrų paslaugomis;
(f)esamomis su sveikata susijusiomis išlaidomis asmeninėms apsaugos priemonėms ir kitoms medicinos priemonėms pirkti, siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus darbuotojų, visų pirma sveikatos priežiūros darbuotojų, sveikatą ir saugą;
(g)esama priemone, kurią sudaro priemokos gydytojams terapeutams ir darbuotojams, padedantiems įveikti COVID-19 krizę, siekiant atlyginti jiems už darbą padidėjusios rizikos ir darbo krūvio sąlygomis. Šios priemokos, sudarančios 20–100 proc. mėnesinio darbo užmokesčio, viršija didžiausias viešojo sektoriaus darbuotojams leidžiamas mokėti priemokas.
Latvija pateikė Komisijai atitinkamą informaciją.
Atsižvelgdama į turimus įrodymus, Komisija siūlo Tarybai priimti įgyvendinimo sprendimą suteikti Latvijai finansinę paramą pagal SURE reglamentą pirmiau nurodytoms priemonėms remti.
Latvijos prašomų su sveikata susijusių priemonių, įskaitant tas, kurių buvo paprašyta 2022 m. spalio 6 d., suma sudaro 70 921 236 EUR.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šis pasiūlymas visiškai atitinka Tarybos reglamentą (ES) 2020/672, pagal kurį teikiamas pasiūlymas.
Šis pasiūlymas papildo kitą Sąjungos teisės priemonę, skirtą teikti paramai valstybėms narėms ekstremaliųjų situacijų atveju, t. y. 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą (ESSF) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2012/2002). 2020 m. kovo 30 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/461, kuriuo ta priemonė iš dalies keičiama, siekiant išplėsti jos taikymo sritį, į ją įtraukiant didelio masto ekstremaliąsias visuomenės sveikatos situacijas, ir apibrėžti konkrečius tinkamus finansuoti veiksmus.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymas yra įvairių priemonių, parengtų reaguojant į dabartinę COVID-19 pandemiją, tokių kaip Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva, dalis ir papildo kitas priemones, kuriomis remiamas užimtumas, pavyzdžiui, Europos socialinį fondą ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) / „InvestEU“. Šis pasiūlymas, kuriuo suteikiama galimybė skolinti ir skolintis siekiant šiuo konkrečiu COVID-19 protrūkio atveju paremti valstybes nares, veiks kaip antroji gynybos linija – juo remiantis bus finansuojamos sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašios priemonės, padedančios apsaugoti darbo vietas ir taip nuo nedarbo rizikos apsaugoti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šios priemonės teisinis pagrindas yra Tarybos reglamentas (ES) 2020/672.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į valstybės narės prašymą ir parodo Europos solidarumą, valstybėms narėms, nukentėjusioms nuo COVID-19 protrūkio, teikiant Sąjungos finansinę paramą laikinų paskolų forma. Kaip antroji gynybos linija, tokia finansinė parama laikinai padeda vyriausybėms finansuoti padidėjusias viešąsias išlaidas, susijusias su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, siekiant padėti apsaugoti darbo vietas ir taip nuo nedarbo ir pajamų praradimo rizikos apsaugoti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis.
Tokia parama padės nukentėjusiems gyventojams, taip pat padės sušvelninti tiesioginį socialinį ir ekonominį dabartinės COVID-19 krizės poveikį.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą. Juo neviršijama to, kas būtina priemonės tikslams pasiekti.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Kadangi pasiūlymą reikėjo parengti skubiai, kad Taryba spėtų laiku jį priimti, surengti konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo įmanoma.
•Poveikio vertinimas
Kadangi pasiūlymas yra skubus, poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Komisija turėtų galėti sudaryti sutartis dėl skolinimosi finansų rinkose, kad perskolintų tokias lėšas finansinės paramos pagal priemonę SURE prašančiai valstybei narei.
Be valstybių narių teikiamų garantijų, sistemoje įtvirtintos kitos apsaugos priemonės, užtikrinančios jos finansinį patikimumą:
·griežtas ir konservatyvus požiūris į finansų valdymą;
·paskolų portfelio sudarymas apribojant koncentracijos riziką, metinę poziciją ir pernelyg didelę poziciją atskirų valstybių narių atžvilgiu, kartu užtikrinant, kad pakankamai išteklių būtų galima suteikti toms valstybėms narėms, kurioms jų labiausiai reikia, ir
·galimybės refinansuoti skolą.
2022/0346 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS
kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1351, kuriuo Latvijos Respublikai pagal Reglamentą (ES) 2020/672 suteikiama laikina parama nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos reglamentą (ES) 2020/672 dėl Europos laikinos paramos priemonės nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE) sukūrimo 1 , ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)atsižvelgdama į 2020 m. rugsėjo 7 d. Latvijos prašymą, Taryba Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1351 2 suteikė Latvijai finansinę paramą paskolos, kuri neviršija 192 700 000 EUR ir kurios ilgiausias vidutinis grąžinimo terminas yra 15 metų, o prieinamumo laikotarpis – 18 mėnesių, forma, kad papildytų Latvijos nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius ir ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;
(2)Latvija paskolą turėjo panaudoti Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnyje nurodytoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašioms priemonėms bei su sveikata susijusioms priemonėms finansuoti;
(3)atsižvelgdama į 2021 m. kovo 11 d. pateiktą antrąjį Latvijos prašymą, Taryba Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2021/677 3 , kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1351, suteikė Latvijai papildomą 112 500 000 EUR finansinę paramą, didžiausią paskolos sumą padidindama iki 305 200 000 EUR, kai šios paskolos ilgiausias vidutinis grąžinimo terminas yra 15 metų, o prieinamumo laikotarpis – 18 mėnesių, kad papildytų Latvijos nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir švelninti protrūkio socialinius ir ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;
(4)Latvija papildomą paskolą turėjo panaudoti Tarybos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnyje nurodytoms sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašioms priemonėms bei su sveikata susijusioms priemonėms finansuoti;
(5)COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Latvijos darbo jėgos dalį. Dėl to Latvijoje staiga smarkiai padidėjusios viešosios išlaidos, susijusios su Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio a, c, d, g, h, f ir i punktuose nurodytomis priemonėmis, vis dar nesumažėjo;
(6)COVID-19 protrūkis ir ypatingos priemonės, kurias Latvija įgyvendino 2020, 2021 ir 2022 m. siekdama suvaldyti tą protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turėjo ir vis dar turi didžiulį poveikį viešiesiems finansams. 2020 m. Latvijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarė atitinkamai 4,5 proc. ir 43,3 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), o vėliau augo ir 2021 m. pabaigoje atitinkamai sudarė 7,3 proc. ir 44,8 proc. Pagal Komisijos 2022 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2022 m. pabaigos Latvijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 7,2 proc. ir 47,0 proc. BVP. Remiantis Komisijos 2022 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2022 m. Latvijos BVP padidės 3,9 proc.;
(7)2022 m. spalio 6 d. Latvija paprašė papildomos 167 607 000 EUR dydžio Sąjungos finansinės paramos, kad toliau papildytų 2020, 2021 ir 2022 m. nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį ir reaguoti į protrūkio socialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Visų pirma Latvija papildomai pratęsė ir (arba) iš dalies pakeitė keletą sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašių priemonių, nurodytų 8–12 konstatuojamosiose dalyse;
(8)prastovų kompensavimo darbuotojams schema taikoma įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims ir licencijos mokesčio mokėtojams, kurių pajamos iš ekonominės veiklos sumažėjo bent 20 proc., palyginti su 2020 m. rugpjūčio–spalio mėn. vidurkiu. Pagal šią schemą laikinai atostogų išleistiems darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims mokamos 50 proc. arba 70 proc. jų darbo užmokesčio ar pajamų kompensacijos, priklausomai nuo jiems taikomos apmokestinimo tvarkos. Nustatyta, kad minimalus paramos dydis yra 500 EUR vienam darbuotojui per kalendorinį mėnesį, o maksimalus – 1 000 EUR.
4 5 6 7 8 Schema nustatyta Ministrų kabineto nutarimu Nr. 709 (priimtu 2020 m. lapkričio 24 d. ir iš dalies pakeistu 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. vasario 26 d.) „Nuostatos dėl mokesčių mokėtojams skirtos išmokos už prastovas, kad jie galėtų tęsti savo veiklą COVID-19 krizės sąlygomis“.
Pagal šią priemonę Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio a punkte nurodyta schema taikoma ir grožio pramonėje dirbantiems asmenims, suteikiama teisė gauti paramą asmenims, kurie nuo 2021 m. pakeitė jiems taikomą apmokestinimo tvarką, pagerinamos patento mokesčių mokėtojams keliamos sąlygos ir suteikiama galimybė paramos gavėjams pasirinkti vieną iš dviejų tinkamumo prašyti paramos kriterijų;
(9) kartu su prastovų kompensavimo darbuotojams schema nustatyta darbuotojams mokama Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio c punkte nurodyta priemoka už vaikus, dėl kurios Latvija prašo papildomos paramos. Priemoka už vieną vaiką, sudaranti 50 EUR per mėnesį, suteikiama papildoma parama nedirbantiems darbuotojams, turintiems teisę į gyventojų pajamų mokesčio lengvatą dėl išlaikomų asmenų. Paramos priemonė išplėsta 2020 m. gruodžio 1 d. Ministrų kabineto įsakymu Nr. 706 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ 9 ir 2021 m. sausio 11 d. Ministrų kabineto įsakymu Nr. 15 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ 10 . Ši priemonė gali būti laikoma panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes jomis remiamos darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros uždarius mokyklas išlaidas ir sudarys sąlygas tėvams toliau dirbti, todėl nekils pavojus darbo santykiams;
(10) pagal darbo užmokesčio subsidijų schemą parama skiriama darbdaviams, kurių pajamos iš bet kurios ekonominės veiklos sumažėjo bent 20 proc. Pagal schemą kompensuojama 50 proc. vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 500 EUR per kalendorinį mėnesį. Paramą gaunantys darbdaviai privalo išlaikyti remiamų darbuotojų darbo vietas ir sumokėti darbo užmokesčio subsidijos ir įprasto darbo užmokesčio skirtumą.
11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Schema nustatyta Ministrų kabineto nutarimu Nr. 675 „Nuostatos dėl pagalbos teikimo mokesčių mokėtojams, kad jie galėtų tęsti veiklą COVID-19 krizės sąlygomis“ (priimtu 2020 m. lapkričio 10 d. ir iš dalies pakeistu 2021 m. sausio 12 d., 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. sausio 11 d.) ir Ministrų kabineto įsakymu Nr. 128 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“.
Pagal šią priemonę pratęsiamas Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio d punkte nurodytas schemos paramos laikotarpis ir išplečiama tinkamumo gauti paramą apimtis, suteikiant galimybę paramos gavėjams pasirinkti vieną iš dviejų tinkamumo prašyti paramos kriterijų, pašalinama kompensacijos permokos rizika, patikslinami tinkamumo gauti paramą apribojimai patento mokesčių mokėtojams, taip pat nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. paramą gali gauti tik asmenys, turintys COVID-19 pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19 arba persirgęs COVID-19 liga;
(11) pagal su COVID-19 susijusių ligos išmokų schemą valstybė moka ligos išmokas asmenims, kurie negalėjo dirbti dėl reikalavimo izoliuotis arba būti karantine, nors paprastai dalimi laikinojo nedarbingumo išmokos dalijamasi su darbdaviu.
Sistema nustatyta Motinystės ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitimu (priimtu 2020 m. kovo 20 d. 21 ir iš dalies pakeistu 2020 m. lapkričio 12 d. 22 , 2021 m. lapkričio 4 d. 23 ir 2022 m. sausio 13 d. 24 ).
Pagal priemonę numatoma pratęsti su COVID-19 susijusių ligos išmokų, kaip nurodyta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio g punkte, paramos laikotarpį ir leisti paramą skirti tik asmenims, turintiems pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19 arba persirgęs COVID-19 liga, arba gavusiems specialisto rekomendaciją atidėti skiepijimą nuo COVID-19, taip pat nustatyti atvejai ir sąlygos, kuriais darbdaviai turėtų įsitraukti į laikinojo nedarbingumo išmokų mokėjimą darbuotojui be valstybės paramos;
(12)skiriant ligos išmokas tėvams ir globėjams, parama teikiama darbuotojams, negalintiems dirbti nuotoliniu būdu ir turintiems prižiūrėti jaunesnius nei 10 metų vaikus arba neįgaliuosius, kai mokyklos ir dienos centrai yra uždaryti dėl COVID-19 protrūkio. Priemonė gali būti laikoma panašia į sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672, nes ja remiamos tėvų ir globėjų pajamos ir padedama išlaikyti darbo vietas, nes tėvams ir globėjams, kurie turi prižiūrėti vaikus arba neįgaliuosius, kol mokyklos ir dienos centrai uždaryti, nereikia nutraukti darbo santykių. Ligos išmokos nustatytos 2020 m. lapkričio 26 d. Motinystės ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitimu 25 , 2020 m. gruodžio 1 d. Ministrų kabineto įsakymu Nr. 707 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ 26 ir 2021 m. sausio 11 d. Ministrų kabineto įsakymu Nr. 13 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ 27 .
Latvija prašo papildomos paramos šiai esamai priemonei, nurodytai Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2021/677 3 straipsnio h punkte;
(13)Latvija taip pat papildomai pratęsė arba iš dalies pakeitė kelias su sveikata susijusias priemones, skirtas kovoti su COVID-19 protrūkiu. Tai visų pirma susiję su 14–15 konstatuojamosiose dalyse nurodytomis priemonėmis;
(14)su sveikata susijusios išlaidos numatomos viešojo sektoriaus darbuotojų asmeninėms apsaugos priemonėms, kad būtų užtikrinta saugi darbo aplinka su COVID-19 viruso infekcija susiduriantiems asmenims.
28 Ši schema nustatyta Ministrų kabineto nutarimu Nr. 380 „Išteklių, būtinų į prioritetinių įstaigų ir poreikių sąrašą įtrauktų įstaigų epidemiologiniam saugumui užtikrinti, taisyklės“ (priimtu 2020 m. birželio 9 d.).
Latvija prašo papildomos paramos esamai priemonei, nurodytai Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio f punkte;
(15)skiriant priemokas gydytojams terapeutams ir darbuotojams, padedantiems įveikti COVID-19 krizę, sudarančias nuo 20 proc. iki 100 proc. mėnesinio darbo užmokesčio, atlyginama už darbą padidėjusios rizikos ir padidėjusio darbo krūvio sąlygomis, kaip nustatyta 2020 m. kovo 27 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 136 29 ir 2020 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. 656 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ 30 , 2020 m. gruodžio 8 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 743 „Dėl 2020 m. lapkričio 6 d. Ministrų kabineto įsakymo Nr. 655 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ pakeitimų“ 31 ir 2021 m. sausio 21 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 37 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ 32 . Tos priemokos papildo didžiausias priemokas, nustatytas Valstybės ir vietos savivaldos institucijų pareigūnų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu. Priemone remiamas užimtumas užtikrinant darbuotojų sveikatos saugą ir nepertraukiamą pagrindinių viešųjų paslaugų teikimą; Latvija prašo papildomos paramos esamai priemonei, nurodytai Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 3 straipsnio i punkte;
(16)Latvija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Latvija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir planuojamos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 508 124 069 EUR dėl nacionalinių priemonių, kurių imtasi siekiant sumažinti socialinį ir ekonominį COVID-19 protrūkio poveikį. Tai staigus ir smarkus padidėjimas, nes jis taip pat susijęs su esamų nacionalinių priemonių, kurios tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taikomomis didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Latvijoje, pratęsimu arba daliniu pakeitimu. Latvija ketina finansuoti 35 317 069 EUR savo lėšomis;
(17)Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Latvija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir planuojamos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis dėl COVID-19 protrūkio taikomomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, nurodytomis 2022 m. spalio 6 d. prašyme;
(18)su sveikata susijusių priemonių, nurodytų 2022 m. spalio 6 d. Latvijos prašyme ir 14–15 konstatuojamosiose dalyse, suma sudaro 70 921 236 EUR;
(19)todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Latvijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis;
(20)atsižvelgiant į tai, kad Įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/1351 nurodytas prieinamumo laikotarpis baigėsi, reikia nustatyti naują papildomos finansinės paramos prieinamumo laikotarpį. Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1351 suteiktas 18 mėnesių finansinės paramos prieinamumo laikotarpis turėtų būti pratęstas 21 mėnesiu, todėl bendras prieinamumo laikotarpis turėtų būti 39 mėnesiai nuo pirmos dienos po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/1351 įsigaliojimo;
(21)į šį sprendimą Latvija ir Komisija turėtų atsižvelgti paskolos susitarime, nurodytame Reglamento (ES) 2020/672 8 straipsnio 2 dalyje;
(22)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;
(23)Latvija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Latvija įvykdė tas išlaidas;
(24)sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Latvijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1351 iš dalies keičiamas taip:
1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Sąjunga suteikia Latvijai paskolą, kuri neviršija 472 807 000 EUR. Ilgiausias vidutinis paskolos grąžinimo terminas – 15 metų.“;
b) 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Šiuo sprendimu suteiktos finansinės paramos prieinamumo laikotarpis yra 39 mėnesiai nuo pirmos dienos po šio sprendimo įsigaliojimo.“;
c) 4 dalis pakeičiama taip:
„4. Pirma dalis išmokama įsigaliojus Reglamento (ES) 2020/672 8 straipsnio 2 dalyje numatytam paskolos susitarimui. Visos kitos dalys išmokamos atsižvelgiant į to paskolos susitarimo sąlygas arba atitinkamais atvejais įsigaliojus jo priedui arba iš dalies pakeistam Latvijos ir Komisijos sudarytam paskolos susitarimui, kuriuo pakeičiamas pirminis paskolos susitarimas.“;
2) 3 straipsnis pakeičiamas taip:
„3 straipsnis
Latvija gali finansuoti šias priemones:
(a)prastovų kompensavimo darbuotojams schemą, numatytą Ministrų kabineto nutarimuose Nr. 179 (priimtame 2020 m. kovo 31 d.) „Nuostatos dėl išmokų už prastovas savarankiškai dirbantiems asmenims, paveiktiems COVID-19 plitimo“ ir Nr. 165 (priimtame 2020 m. kovo 26 d.) „Nuostatos dėl COVID-19 sukeltos krizės paveiktų darbdavių, turinčių teisę į išmoką už prastovas ir į mokesčių, kuriuos vėluojama sumokėti, mokėjimą dalimis arba atidėjimą iki trejų metų“ (priemonė išplėsta ir paskutinį kartą iš dalies pakeista 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. vasario 26 d. Ministrų kabineto nutarimo Nr. 709 „Nuostatos dėl mokesčių mokėtojams skirtos išmokos už prastovas, kad jie galėtų tęsti savo veiklą COVID-19 krizės sąlygomis“ pakeitimais);
(b)išmokų už prastovas schemą, numatytą Ministrų kabineto nutarime Nr. 236 (priimtame 2020 m. balandžio 23 d.) „Nuostatos dėl išmokų už prastovas darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, paveiktiems COVID-19 plitimo“;
(c)darbuotojams mokamą priemoką už vaikus, numatytą 2020 m. balandžio 16 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 178 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ (priemonė išplėsta);
(d)turizmo ir eksporto sektorių darbo užmokesčio subsidijų schemą, numatytą informaciniame pranešime apie priemones, kuriomis siekiama įveikti COVID-19 krizę ir gaivinti ekonomiką (priemonė išplėsta ir paskutinį kartą iš dalies pakeista 2021 m. balandžio 1 d., 2021 m. spalio 26 d., 2021 m. lapkričio 9 d., 2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2021 m. gruodžio 23 d., taip pat 2022 m. sausio 11 d. Ministrų kabineto nutarimo Nr. 675 „Nuostatos dėl pagalbos teikimo mokesčių mokėtojams, kad jie galėtų tęsti veiklą COVID19 krizės sąlygomis“ pakeitimais);
(e)darbo užmokesčio rėmimo išmokas medicinos specialistams ir kultūros sektoriui, numatytas atitinkamai Įstatyme dėl priemonių, kuriomis siekiama išvengti COVID-19 plitimo valstybei keliamos grėsmės ir pasekmių bei ją mažinti, Įstatyme dėl COVID-19 infekcijos plitimo pasekmių mažinimo ir 2020 m. birželio 3 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 303 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“;
(f)su sveikata susijusias išlaidas asmeninėms apsaugos priemonėms, numatytas 2020 m. kovo 3 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 79, 2020 m. kovo 20 d. įsakyme Nr. 118 ir 2020 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. 220 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“, 2020 m. birželio 9 d. Ministrų kabineto nutarime Nr. 380 „Išteklių, būtinų į prioritetinių įstaigų ir poreikių sąrašą įtrauktų įstaigų epidemiologiniam saugumui užtikrinti, taisyklės“;
(g)su COVID-19 susijusias ligos išmokas, numatytas Motinystės ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitime (priimtame 2020 m. kovo 20 d.) (priemonė išplėsta ir paskutinį kartą iš dalies pakeista 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. sausio 13 d. Motinystės ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitimais);
(h)ligos išmokas tėvams ir globėjams, numatytas Motinystės ir sveikatos draudimo įstatymo pakeitime (pereinamojo laikotarpio nuostatų 48 ir 49 punktuose), priimtame 2020 m. lapkričio 26 d., ir 2020 m. gruodžio 1 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 707 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“ ir 2021 m. sausio 11 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 13 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“;
(i)priemokas gydytojams terapeutams ir darbuotojams, padedantiems įveikti COVID-19 krizę, numatytas 2020 m. kovo 27 d. priimtame Ministrų kabineto įsakyme Nr. 136 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“, 2020 m. lapkričio 6 d. priimtame Ministrų kabineto įsakyme Nr. 656 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“, 2020 m. gruodžio 8 d. Ministrų kabineto įsakyme Nr. 743 „Dėl 2020 m. lapkričio 6 d. Ministrų kabineto įsakymo Nr. 655 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ pakeitimo“ ir 2021 m. sausio 21 d. priimtame Ministrų kabineto įsakyme Nr. 37 „Dėl valstybės biudžeto programos „Nenumatytų atvejų rezervas“ lėšų skyrimo“.“
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė