EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 09 08

COM(2022) 469 final

2022/0284(NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2022) 292 final}

2022/0284 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 1 , ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)COVID-19 protrūkis sutrikdė Nyderlandų ekonomiką. 2019 m. Nyderlandų bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui buvo 149,8 % Sąjungos vidurkio. Nyderlandų realusis BVP 2020 m. sumažėjo 3,9 %, o 2020–2021 m. jis iš viso padidėjo 0,8 %. Tarp vidutinio laikotarpio ekonominės veiklos rezultatus veikiančių ilgalaikių veiksnių – makroekonominis disbalansas, susijęs su didele privačiojo sektoriaus skola ir dideliu einamosios sąskaitos pertekliumi, būsto rinkos iškraipymai, visuomenės senėjimas, energetikos ir aplinkos apsaugos problemos ir darbo rinkos segmentacija;

(2)2019 m. liepos 9 d., 2020 m. liepos 20 d. ir 2022 m. liepos 12 d. per Europos semestrą Taryba Nyderlandams pateikė rekomendacijų. Taryba rekomendavo Nyderlandams imtis priemonių namų ūkių įsiskolinimui palankiam iškraipymui ir iškraipymams būsto rinkoje sumažinti, užtikrinti, kad antrosios pakopos pensijų sistema taptų skaidresnė, teisingesnė skirtingų kartų asmenų atžvilgiu ir atsparesnė sukrėtimams, ir įgyvendinti politiką, kuria siekiama didinti namų ūkių disponuojamąsias pajamas. Nyderlandams taip pat rekomenduota sumažinti paskatas dirbti savarankiškai nesamdant kitų darbuotojų, kartu suteikti galimybes savarankiškai dirbantiems asmenims turėti adekvačią socialinę apsaugą, kovoti su fiktyviu savarankišku darbu ir mažinti paskatas naudotis lanksčiu arba laikinu darbu. Nyderlandams taip pat rekomenduota stiprinti visapusišką mokymąsi visą gyvenimą, švelninti COVID-19 krizės poveikį užimtumui ir socialinį poveikį, spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą ir didinti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybes, visų pirma darbo rinkos nuošalyje esantiems asmenims, taip pat neaktyviems asmenims. Nyderlandams rekomenduota sutelkti viešąsias ir privačiąsias investicijas pradiniame etape bei jas skatinti ir sutelkti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (visų pirma į skaitmeninių įgūdžių ugdymą). Taryba taip pat rekomendavo skatinti papildomas investicijas į energetikos tinklo infrastruktūrą ir toliau paprastinti su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijusių leidimų išdavimo procedūras, didinti energijos vartojimo efektyvumą, ypač pastatuose, ir spartinti investicijas į darnųjį transportą ir tvarų žemės ūkį. Be to, Nyderlandams rekomenduota užtikrinti sveikatos sistemos atsparumą, be kita ko, šalinant darbuotojų trūkumą ir spartinant e. sveikatos priemonių diegimą. Taip pat rekomenduota užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu sistemos taikymo priežiūrą ir vykdymą. Nyderlandams rekomenduota 2022 m. išlaikyti remiamojo pobūdžio fiskalinės politikos kryptį. Galiausiai, Nyderlandai buvo paraginti užtikrinti, kad 2023 m. nacionalinėmis lėšomis finansuojamų einamųjų išlaidų augimas atitiktų bendrą neutralios politikos kryptį, atsižvelgiant į tolesnę laikiną ir tikslinę paramą namų ūkiams ir įmonėms, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl energijos kainų šuolių, ir iš Ukrainos bėgantiems žmonėms. Įvertinusi pažangą, padarytą įgyvendinant šias šaliai skirtas rekomendacijas tuo metu, kai buvo pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas, Komisija daro išvadą, kad rekomendacija dėl 2022 m. fiskalinės politikos krypties buvo visiškai įgyvendinta. Didelė pažanga padaryta įgyvendinant rekomendacijas dėl investicijų į mokslinius tyrimus, orientuotus į tikslus, agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat dėl COVID-19 krizės ekonominio ir socialinio poveikio mažinimo;

(3)2022 m. gegužės 23 d. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1176/2011 2 5 straipsnį Komisija paskelbė nuodugnią apžvalgą dėl Nyderlandų. Atlikusi analizę Komisija padarė išvadą, kad Nyderlanduose yra susidaręs makroekonominis disbalansas, visų pirma susijęs su pažeidžiamumu dėl didelės privačiojo sektoriaus skolos ir didelio einamosios sąskaitos pertekliaus, kurie yra svarbūs tarpvalstybiniu mastu;

(4)Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos 3 euro zonos valstybėms narėms siūlyta, be kita ko, įgyvendinant savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, imtis šių veiksmų: inter alia, toliau naudoti ir koordinuoti nacionalinę fiskalinę politiką, kad būtų veiksmingai remiamas tvarus ir įtraukus ekonomikos atsigavimas. Tarybos rekomendacijoje euro zonos valstybėms narėms taip pat siūlyta skatinti politiką, kuria kovojama su agresyviu mokesčių planavimu, užtikrinti veiksmingą aktyvią darbo rinkos politiką, stiprinti įtraukias, kokybiškas švietimo ir mokymo sistemas, plėtoti ir prireikus pritaikyti socialinės apsaugos sistemas, stebėti įmonėms skirtų politikos paramos rinkinių veiksmingumą ir stiprinti nacionalines institucines sistemas, kad būtų šalinamos investavimo ir kapitalo perskirstymo kliūtys. Galiausiai Tarybos rekomendacijoje siūlyta užtikrinti makrofinansinį stabilumą, išlaikyti kreditų kanalus ir tęsti darbą, susijusį su bankų sąjunga ir skaitmeniniu euru;

(5)2022 m. liepos 8 d. pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 1 dalį Nyderlandai Komisijai pateikė nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Jis pateiktas po konsultacijų, vykdytų pagal nacionalinę teisinę sistemą su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Nacionalinė atsakomybė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą yra sėkmingo jo įgyvendinimo ir ilgalaikio poveikio valstybėje narėje ir patikimumo visoje Europoje pagrindas. Pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnį, Komisija ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir darną įvertino vadovaudamasi to reglamento V priede pateiktomis vertinimo gairėmis;

(6)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais turėtų būti siekiama Reglamentu (ES) 2021/241 nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – Priemonė) ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 sukurtos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės bendrųjų tikslų, siekiant remti atsigavimą po COVID-19 krizės. Jais turėtų būti skatinama Sąjungos ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, prisidedant prie Reglamento (ES) 2021/241 3 straipsnyje nurodytų šešių ramsčių;

(7)valstybių narių įgyvendinamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais visoje Sąjungoje bus koordinuojamos pastangos investuoti ir reformuoti. Koordinuotai ir vienu metu įgyvendinant tarpvalstybinius ir daugiašalius projektus, tokios reformos ir investicijos viena kitą papildys ir turės teigiamą šalutinį poveikį visoje Sąjungoje. Todėl maždaug trečdalį Priemonės poveikio valstybių narių ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui sudarys kitose valstybėse narėse įgyvendinamų priemonių šalutinis poveikis;

Subalansuotas atsakas prisidedant prie šešių ramsčių

(8)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies a punktą ir V priedo 2.1 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš esmės (A reitingas) yra visapusiškas ir deramai subalansuotas atsakas į ekonominę ir socialinę padėtį ir taip tinkamai prisideda prie visų šešių to reglamento 3 straipsnyje nurodytų ramsčių įgyvendinimo, atsižvelgiant į konkrečius šiai valstybei narei kylančius uždavinius ir jai skirtus finansinius asignavimus;

(9)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta priemonių, prisidedančių prie visų šešių ramsčių, o keliais komponentais vienu metu siekiama kelių ramsčių tikslų. Toks požiūris padeda užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir darniai siekiama kiekvieno ramsčio tikslų. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daug dėmesio skiriama žaliajai pertvarkai: jame numatytos su energetika ir klimatu susijusios priemonės. Tikimasi, kad priemonėmis, kuriomis skatinama tvaresnės energijos gamyba, be kita ko, priemonėmis, kuriomis didinama žaliojo vandenilio gamyba ir šalinamos jūros vėjo energijos gamybos kliūtys, bus skatinama žalioji pertvarka. Ji taip pat remiama statant ir naudojant visai netaršius laivus ir kuriant neutralaus poveikio klimatui oro transportą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu taip pat siekiama atkurti biologinę įvairovę ir sumažinti azoto nuosėdų, keliančių vieną iš didžiausių Nyderlanduose problemų aplinkos apsaugos srityje, kiekį. Tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis skatinamos novatoriškos technologijos ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas, visapusiškai prisidės prie skaitmeninio ramsčio įgyvendinimo. Skaitmeninė pertvarka spartinama modernizuojant viešojo administravimo įstaigų, įskaitant teismines institucijas, naudojamas informacinių technologijų sistemas ir imantis skaitmeninio švietimo ir e. sveikatos priemonių;

(10)pažangus ir tvarus ekonomikos augimas galėtų būti skatinamas keliais Europos pramonės strategija grindžiamais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos įvairios priemonės, įskaitant būsto ir darbo rinkų reformas, kuriomis siekiama didinti našumą ir augimą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma stiprinti socialinę sanglaudą imantis struktūrinių priemonių darbo rinkoje, taip pat švietimo ir pensijų sistemose. Tarp svarbių švietimo ir mokymo srities priemonių – priemonės, kuriomis didinamas pradinio ir vidurinio ugdymo atitiktis poreikiams, visų pirma sudarant sąlygas naudotis skaitmeniniais ištekliais. Galiausiai, siekiant sušvelninti neigiamus sukrėtimus ir geriau reaguoti į krizes, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta imtis veiksmų, kuriais siekiama prisidėti prie sveikatos priežiūros sistemos atsparumo didinimo, be kita ko, mažinant didelio žmogiškųjų išteklių trūkumo priežiūros sektoriuje riziką;

Visų ar didelės dalies konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytų uždavinių sprendimas

(11)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies b punktą ir V priedo 2.2 kriterijų, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį uždavinių, nustatytų atitinkamose Nyderlandams skirtose rekomendacijose (A reitingas), įskaitant mokestinius klausimus, ir rekomendacijose, pateiktose pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį, arba uždavinių, nustatytų kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą;

(12)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis remiamos investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant įgyvendinti susijusias šaliai skirtas rekomendacijas. Kalbant apie skaitmeninę pertvarką, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo priemonės, kuriomis siekiama pritraukti privačiųjų investicijų į dirbtinio intelekto ir kvantinę technologijas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos priemonės, kuriomis siekiama skatinti investicijas į žaliąją pertvarką, be kita ko, šalinant jūros vėjo elektrinių parko plėtojimo kliūtis, remiant žaliojo vandenilio gamybą ir skatinant šilumos siurblių naudojimą. Be to, papildomų gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pajėgumų diegimas remiamas Energetikos įstatymu – jame numatyta visapusiška reforma, kuria nustatomas teisinis pagrindas būtinoms sistemos operatorių investicijoms į tai, kad būtų galima pakeisti tinklą atsižvelgiant į numatomą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos perdavimo masto padidėjimą. Perėjimas prie švarios ir efektyvios energijos gamybos ir naudojimo taip pat remiamas fiskalinių žalinimo reformų rinkiniu; juo siekiama daryti įtaką piliečių ir įmonių elgsenai, kad jie remtų žaliąją pertvarką. Be to, didelis finansinis paketas skiriamas pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms finansuoti;

(13)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos dvi tiesioginės investicijos į taršos azotu poveikio ir pagrindinių priežasčių mažinimą. Tikimasi, kad šios priemonės padarys teigiamą poveikį biologinės įvairovės atkūrimui ir padės pereiti prie tvaresnio žemės ūkio Nyderlanduose. Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos didelės investicijos ir reformos, skirtos darniajam kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportui remti. Tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu bus pagerinta būsto pasiūla, siekiant sumažinti būsto, ypač įperkamo, trūkumą. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukta pensijų reforma siekiama šalinti pagrindinius antrosios pensijų sistemos pakopos trūkumus, susijusius su teisingumu tarp kartų, skaidrumu ir atsparumu sukrėtimams;

(14)atsižvelgiant į atitinkamas šaliai skirtas rekomendacijas, keliomis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytomis priemonėmis siekiama stiprinti darbo rinką. Pirma, tikimasi, kad kelių darbo rinkos reformų, įskaitant privalomo invalidumo draudimo įvedimą ir kovos su fiktyviu savarankišku darbu priemones, derinys padės mažinti paskatas dirbti savarankiškai nesamdant kitų darbuotojų ir užtikrinti vienodas sąlygas savarankiškai dirbantiems asmenims ir samdomiems darbuotojams. Antra, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos investicijos, kuriomis siekiama padėti didinti kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo galimybes. Trečia, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu prisidedama prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų trūkumo problemos sprendimo, nes numatyta investuoti į pedagogų ir studentų skirtinguose švietimo sistemos lygmenyse skaitmeninius gebėjimus, taip pat finansuoti antrosios pakopos ir doktorantūros studijas baigusių studentų mokslinius tyrimus dirbtinio intelekto ir kvantinės technologijos srityse. Tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos, pavyzdžiui, investicijos į nacionalinio buvusių sveikatos priežiūros specialistų rezervo sudarymą ir intensyviosios terapijos pajėgumų didinimą, padės sumažinti žmogiškųjų išteklių trūkumą priežiūros sektoriuje per sveikatos krizes. Numatyta ir kitų priemonių, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas nuotolinei sveikatos priežiūrai naudojantis e. paslaugomis ir gerinti sveikatos įstaigų keitimąsi duomenimis, taip pat mokslinių tyrimų tikslu;

(15)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos kelios reformos, kuriomis siekiama veiksmingiau kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, visų pirma taikant išskaičiuojamąjį mokestį dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams mažų mokesčių šalyse ir tais atvejais, kurie pagal Nyderlandų kovos su piktnaudžiavimu taisykles laikomi piktnaudžiavimu mokesčiais. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos pastarojo meto kovos su pinigų plovimu priemones papildančios priemonės, kuriomis siekiama didinti kliūtis nusikaltėliams plauti pinigus ir stiprinti tyrimo bei baudžiamojo persekiojimo pajėgumus;

(16)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra geras pagrindas tolesnėms reformoms būsto ir darbo rinkose ir papildomoms investicijoms į tai, kad asmenys, visų pirma esantys darbo rinkos nuošalyje ir neaktyvūs, ugdytųsi įgūdžius, įskaitant skaitmeninius;

(17)galima laikyti, kad rekomendacijos, susijusios su tiesioginiu fiskalinės politikos atsaku į pandemiją, nepatenka į Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano aprėptį, nepaisant to, kad apskritai 2020, 2021 ir 2022 m. šalis tinkamai ir pakankamai reagavo į tiesioginį poreikį remti ekonomiką fiskalinėmis priemonėmis, laikydamasi Stabilumo ir augimo pakto bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos;

(18)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta daug viena kitą papildančių reformų ir investicijų, visų pirma žaliosios, skaitmeninės ir energetikos pertvarkos, pensijų sistemos, darbo rinkos, būsto rinkos, agresyvaus mokesčių planavimo ir sveikatos priežiūros srityse, kurios padeda veiksmingai spręsti visus arba didelę dalį ekonominių ir socialinių uždavinių, nustatytų šaliai skirtose rekomendacijose, kurias per Europos semestrą 2019, 2020 ir 2022 m. Nyderlandams pateikė Taryba;

(19)tikimasi, kad, sprendžiant pirmiau minėtus uždavinius, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas taip pat padės panaikinti pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktose 2019, 2020 ir 2022 m. rekomendacijose nurodytą disbalansą, susidariusį Nyderlanduose visų pirma dėl didelės privačiojo sektoriaus skolos ir didelio einamosios sąskaitos pertekliaus nulemto pažeidžiamumo;

Indėlis į augimo potencialą, darbo vietų kūrimą ir ekonominį, socialinį ir institucinį atsparumą

(20)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies c punktą ir V priedo 2.3 kriterijų, numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turės didelį poveikį (A reitingas) Nyderlandų ekonomikos augimo potencialo didinimui, darbo vietų kūrimui, ekonominio, socialinio ir institucinio atsparumo didinimui, kartu prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, be kita ko, propaguojant vaikams ir jaunimui skirtą politiką, taip pat ekonominio ir socialinio COVID-19 krizės poveikio mažinimui, taip stiprinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir konvergenciją Sąjungoje;

(21)Komisijos tarnybų atliktas modeliavimas rodo, kad, įgyvendinus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir ėmusis kitų pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę finansuojamų priemonių, iki 2026 m. Nyderlandų BVP gali padidėti 0,4–0,6 % (toks modeliavimas neapima galimo didelio teigiamo struktūrinių reformų poveikio). Taip pat tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas iš dalies padės didinti užimtumą. Didžiausio ir ilgalaikio teigiamo poveikio augimui ir našumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais tikimasi ėmusis priemonių, susijusių su Nyderlandų švietimu, moksliniais tyrimais ir plėtra bei šalies ekonomikos skaitmenizacija, taip pat energetikos ir darbo rinkų reformų;

(22)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikiamas švietimo srities reformų ir investicijų rinkinys ir numatyti nauji darbo rinkos srities teisės aktai. Tikimasi, kad jie padės spręsti kai kuriuos šių sričių uždavinius ir taip įvairiai prisidės prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo. Visų pirma tikimasi, kad vienodas sąlygas samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims padės užtikrinti darbo rinkos reformos priemonės, kuriomis siekiama mažinti fiktyvų savarankišką darbą ir gerinti savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos aprėptį. Tikimasi, kad papildomi švietimo ištekliai bus naudingi jaunimui, – numatomos investicijos, kuriomis siekiama gerinti mokinių ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius ir plėtoti dirbtinio intelekto sprendimus, skirtus mokymosi procesui gerinti. Taip pat tikimasi, kad dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų būsto rinkos reformų ir investicijų į įperkamą būstą bei energijos vartojimo efektyvumą padidės socialinė sanglauda;

(23)tikimasi, kad priemonės, kuriomis remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarka, prisidės prie atsparumo, inovacijų ir tvarumo Nyderlanduose. Visų pirma tikimasi, kad investicijos, kuriomis siekiama dar labiau skaitmenizuoti viešąjį administravimą ir logistiką, padidins atsparumą. Tikimasi, kad reformomis, kuriomis skatinama mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, ir investicijomis į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir energijos vartojimo efektyvumą bus remiama žalioji pertvarka ir mažinamas pažeidžiamumas, sąlygotas priklausomybės nuo iškastinio kuro energijos, gaunamos iš užsienio valstybių, o tai irgi prisidės prie atsparumo. Tikimasi, kad pensijų sistemos antrosios pakopos reforma padės užtikrinti pensijų fondų atsparumą sukrėtimams. Be to, institucinis atsparumas bus remiamas priemonėmis, kuriomis sprendžiami agresyvaus mokesčių planavimo klausimai ir veiksmingai kovojama su pinigų plovimu;

(24)tikimasi, kad priemonės, kuriomis siekiama gerinti skaitmeninę infrastruktūrą ir užtikrinti darnesnį judumą, padidins konvergenciją ir teritorinę sanglaudą. Tikimasi, kad investicijos į geležinkelius ir išmanųjį judumą visoje šalies teritorijoje padidins transporto tinklų integraciją. Tikimasi, kad investicijos į skaitmeninių įgūdžių gerinimą padidins teritorinę sanglaudą, nes daugiau visuomenės narių galės naudotis darbo sąlygų, kurios nebėra susietos su fizinėmis biurų erdvėmis miestuose, teikiama nauda;

Reikšmingos žalos nedarymo principas

(25)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies d punktą ir V priedo 2.4 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma užtikrinti, kad jokia ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reformų ir investicinių projektų įgyvendinimo priemone nebūtų padaryta reikšminga žala aplinkos tikslams (A reitingas), kaip tai suprantama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 4 17 straipsnį (principas „nedaryti reikšmingos žalos“);

(26)vadovaudamiesi Komisijos pranešime „Reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės reglamentą techninės gairės“ 5 pateiktomis techninėmis gairėmis, Nyderlandai pateikė teiginio, kad jokia jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta priemone nedaroma reikšminga žala jokiems aplinkos tikslams, pagrindimą. Ypatingas dėmesys skirtas priemonėms, kurių poveikį aplinkos tikslams reikia atidžiai patikrinti. Šiuo atžvilgiu Nyderlandai pateikė svarių įrodymų ir numato įgyvendinti rizikos mažinimo priemones, kad išvengtų reikšmingos žalos, ir tai turėtų įtvirtinti atitinkamomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis. Tai visų pirma investicijos „Žalioji vandenilio energija“, susijusios su žaliojo vandenilio gamyba ir naudojimu, taip pat investicijos, susijusios su vidaus vandenų ir jūrų navigacijos laivais („Jūros vėjas“ ir „Energetikos pertvarka vidaus vandenų sektoriuje“, projektas „Visai netaršios paslaugos“);

Indėlis į žaliąją pertvarką, įskaitant biologinę įvairovę

(27)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies e punktą ir V priedo 2.5 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie žaliosios pertvarkos, įskaitant biologinę įvairovę, arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių sprendimo. Paramos siekiant klimato srities tikslų priemonėms skiriamos lėšos sudaro 47,8 % visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano asignavimų (apskaičiuota pagal to reglamento VI priede nurodytą metodiką). Pagal to reglamento 17 straipsnį, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinka 2021–2030 m. nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją;

(28)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos, kuriomis tikimasi svariai prisidėti prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energetikos pertvarkos tikslų, nustatytų Nyderlandų nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, taip prisidedant prie Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslo įgyvendinimo. Siekiant skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta didelė investicinė parama jūros vėjo elektrinių parko plėtros kliūtims šalinti. Priemonės „Jūros vėjas“ tikslas – finansuoti parko įrengimo ir integravimo jūroje išlaidas, kurios kuriant tokius parkus yra būtinos, pavyzdžiui, laivybos saugumo užtikrinimo, gamtos puoselėjimo ir rūšių apsaugos išlaidas, taip pat parko integravimo į sausumos tinklą ir ekosistemą išlaidas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatyta investuoti į tyrimus ir plėtrą ir stengtis diegti inovacijas, kuriomis, siekiant mažinti pramonės ir aviacijos priklausomybę nuo iškastinio kuro, remiama žaliojo vandenilio gamybos plėtra. Siekiant energijos vartojimo efektyvumo, investicijomis, kurių tikslas – mažinti pastatų energijos suvartojimą ir palaipsniui atsisakyti iškastinį kurą naudojančių elektros ir šildymo įrenginių, spartinamas pastatų išmetamo CO2 kiekio mažinimo procesas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos pagal priemonę „Naujos statybos projektų galimybės“ padeda užtikrinti, kad gyvenamieji rajonai būtų atsparesni klimato kaitos padariniams. Kalbant apie ekologinę pertvarką, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu tikimasi tiesiogiai prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo investicijomis į „Natura 2000“ teritorijų atkūrimą pagal „Gamtos programą“ ir „Kiaulių ūkiams atkurti skirtos pagalbos schemą“. Galiausiai į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos investicijos konkrečiai perėjimui prie netaršaus ir darnaus judumo remti: nuo investicijų į visai netaršius vidaus navigacijos laivus iki investicijų į pažangiuosius kelių ženklus ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERMTS) diegimą;

(29)investicijos papildomos ir sustiprinamos plačiu struktūrinių energetikos reformų rinkiniu, kuriuo siekiama skatinti įmones ir namų ūkius pereiti prie tvaresnių energijos šaltinių. Energetikos įstatymu tikimasi užtikrinti teisinę sistemą, reikalingą tam, kad sistemos operatoriai galėtų investuoti į tinklo pakeitimus, atsižvelgdami į didėjantį atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimą. Be to, šiuo įstatymu tikimasi supaprastinti su atsinaujinančiosios energijos projektais susijusių leidimų išdavimo ir šių projektų įgyvendinimo procedūras. Energetikos įstatymu ir CO2 mokesčio pramonei nustatymu bei apmokestinimo juo taisyklių sugriežtinimu tikimasi sudaryti palankesnes sąlygas mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro: panaikinamas labai taršių sektorių atleidimas nuo mokesčio ir už išmetamą CO2 kiekį nustatoma minimali kaina, kurią pramonė turi sumokėti tuo atveju, jei Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) nustatyta kaina nesiekia tam tikros ribos. Tikimasi, kad kelių ir oro transporto išmetamas CO2 kiekis sumažės ir dėl kitų reformų. Apriboti iškastiniu kuru varomų transporto priemonių judumą siekiama automobilių apmokestinimo reforma, kurioje numatytas ridos mokesčio įvedimas ir laipsniškas iškastiniu kuru varomų furgonų atleidimo nuo PVM panaikinimas, ir kelionėms lėktuvais taikomo mokesčio padidinimu;

Indėlis į skaitmeninę pertvarką

(30)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies f punktą ir V priedo 2.6 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane yra priemonių, kuriomis dideliu mastu (A reitingas) prisidedama prie skaitmeninės pertvarkos arba dėl tos pertvarkos kylančių uždavinių. Skaitmeninimo srities tikslų įgyvendinimo priemonėms skiriamos lėšos sudaro 25,6 % visų plano asignavimų ir yra apskaičiuotos remiantis Reglamento (ES) 2021/241 VII priede pateikta metodika;

(31)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės padeda spręsti Nyderlandams kylančius su skaitmenine pertvarka susijusius uždavinius. Pavyzdžiui, siekiant spręsti su eismo spūstimis susijusius klausimus, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos eismo valdymo sistemų tobulinimo ir logistikos procesų skaitmenizacijos priemonės. Kalbant apie sisteminį kvalifikuotų IRT technologijų specialistų trūkumą, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės, kuriomis siekiama stiprinti skirtingo lygio švietimo sistemoje įstaigų studentų ir dėstytojų skaitmeninius gebėjimus, taip pat dirbtinio intelekto srities stipendijų programą;

(32)tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investicijos prisidės prie Nyderlandų skaitmeninės pertvarkos ir kitose srityse. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas prisideda prie tolesnės viešojo administravimo skaitmenizacijos: numatyta vykdyti reformą, kuria siekiama didinti centrinės valdžios ir kitų viešųjų tarnybų veiklos skaidrumą, sudarant palankesnes sąlygas skaitmeninei prieigai prie dokumentų, ir investuoti į teisingumo sistemos skaitmenizaciją ir centrinės valdžios naudojamų IT sistemų modernizavimą. Be to, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu siekiama paspartinti kvantinės technologijos taikmenų kūrimą ir sukurti su kvantine kompiuterija susijusios mokslinių tyrimų ir verslo veiklos tinklą. Tarp kitų priemonių, kuriomis remiamos novatoriškos technologijos, – investicijos į platesnį dirbtinio intelekto sistemų naudojimą ekonomikoje;

(33)skaitmenizacija – kompleksinė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano tema: jame kaip priemonės numatyti skaitmeniniai sprendimai padeda siekti klimato srities tikslų, be kita ko, vykdant transporto skaitmenizaciją. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos priemonės, kuriomis remiama švietimo ir e. sveikatos skaitmenizacija;

Ilgalaikis poveikis

(34)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies g punktą ir V priedo 2.7 kriterijų, iš esmės (A reitingas) numatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu padaryti Nyderlandams ilgalaikį poveikį;

(35)Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta sistemingai šalinti mokesčių sistemos spragas, kuriomis naudojamasi agresyviam mokesčių planavimui, išplečiant išskaičiuojamųjų mokesčių taikymo sritį ir į ją įtraukiant palūkanas, autorinius atlyginimus ir dividendus, mokamus mažų mokesčių šalyse. Tikimasi, kad priemonėmis, įtrauktomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano skaitmeninį komponentą, bus užtikrinamas ilgalaikis viešųjų paslaugų veiksmingumo padidėjimas. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės atitinka vyriausybės darbotvarkę, išdėstytą jos 2021–2025 m. koalicijos susitarime. Tikimasi, kad pagrindinių darbo ir energijos rinkų ir pensijų sistemos reformų sisteminis poveikis ekonomikai išliks ir pasibaigus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo laikotarpiui;

(36)tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos investicijos į skaitmenizaciją ir technologijas bus naudingos Nyderlandų ekonomikai ilguoju laikotarpiu. Tikimasi, kad toliaregiškos investicijos į Nyderlandų ekonomikos skaitmenizaciją, pavyzdžiui, plačiau naudojant dirbtinį intelektą arba kvantinę kompiuteriją, padarys ilgalaikį poveikį konkurencingumui ir našumui, o skaitmeninių įgūdžių ugdymą remiančios priemonės padės spręsti IRT specialistų trūkumo daugelyje ekonomikos sektorių problemą vidutiniu laikotarpiu. Tikimasi, kad per ateinantį dešimtmetį dėl investicijų į būsto pasiūlą Nyderlanduose pagerės būsto rinka;

(37)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane taip pat numatytos reformos, kurios Nyderlandų ekonomikai naudingos ilgesnį laikotarpį. Tikimasi, kad po dabartinės ir būsimos kartos labui vykdomos reformos pensijų sistema bus parengta ateities iššūkiams ir taps atsparia sukrėtimams. Tikimasi, kad Energetikos įstatymo reforma padarys ilgalaikį poveikį žaliajai pertvarkai, nes bus sukurta teisinė sistema, kuria sudaromos sąlygos investicijoms, reikalingoms siekiant atsižvelgti į numatomą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos energijos perdavimo masto padidėjimą. Ilgalaikį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikį taip pat galima padidinti užtikrinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano ir kitų programų, be kita ko, finansuojamų sanglaudos politikos fondų lėšomis, sąveiką;

Stebėsena ir įgyvendinimas

(38)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies h punktą ir V priedo 2.8 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka yra tinkama (A reitingas), kad būtų užtikrinta veiksminga ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(39)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateikiama administracinė jo įgyvendinimo struktūra ir apžvelgiama numatoma stebėsenos ir ataskaitų teikimo tvarka, taip pat nurodomi subjektai ir jų vaidmuo bei atsakomybė. Koordinavimo įstaiga yra Finansų ministerijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programų direktoratas. Šakinių ministerijų programų direktoratams pavesta įgyvendinti ir stebėti reformas ir investicijas, patenkančias į jų kompetencijos sritį. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų priemonių tarpines ir siektinas reikšmes planuojama įtraukti į įvairių ministerijų metinių planų priedus;

(40)į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų priemonių tarpinės ir siektinos reikšmės yra aiškios ir realistiškos, o siūlomi tų tarpinių ir siektinų reikšmių rodikliai yra aktualūs, priimtini ir patikimi. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktoms priemonėms nustatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo terminai paskirstyti per visą plano įgyvendinimo laikotarpį, nors keletą pagrindinių reformų planuojama įgyvendinti tik 2025 arba 2026 m., o visas tam tikrų didžiųjų investicijų poveikis pasijus 2025 ir 2026 m. Tarpinės ir siektinos reikšmės taip pat aktualios jau įgyvendintoms priemonėms, kurios atitinka reikalavimus pagal Reglamento (ES) 2021/241 17 straipsnio 2 dalį. Tam, kad prašymas išmokėti lėšas būtų pagrįstas, tarpinės ir siektinos reikšmės ilgainiui turi būti patenkinamai pasiektos;

(41)valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie finansinę paramą pagal Priemonę būtų pranešama ir patvirtinama pagal Reglamento (ES) 2021/241 34 straipsnį. Techninės paramos, reikalingos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti, valstybės narės gali prašyti pagal techninės paramos priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 6 ;

Išlaidų įvertinimas

(42)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies i punktą ir V priedo 2.9 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pateiktas visų numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų sumos pagrindimas iš dalies (B reitingas) yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

(43)Nyderlandai pateikė iš esmės išsamų atskirų investicijų ir reformų išlaidų sąmatų suskirstymą ir į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtraukė susijusias išlaidas. Iš išlaidų vertinimo matyti, kad dauguma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų išlaidų yra pagrįstos ir patikimos. Išlaidų sąmatas pagrindžiančiais įrodymais galima pagrįstai paaiškinti pagrindinius siūlomų priemonių išlaidų veiksnius, nors su skirtingomis priemonėmis susijusių pateiktų įrodymų mastas ir išsamumas skiriasi. Dažniausiai pagrindiniams išlaidų veiksniams pagrįsti pateikiami lyginamieji išlaidų sąmatų duomenys, kaip antai ankstesnių projektų, faktiškai vykusių konkursų duomenys arba kiti palyginamieji išlaidų duomenys. Kai kuriais atvejais informacijos apie išlaidų sąmatoms sudaryti naudotą metodiką ir prielaidas pateikiama nedaug, todėl neįmanoma pateikti visiškai teigiamo išlaidų sąmatų įvertinimo. Nyderlandai taip pat pateikė išsamius daugumos priemonių patvirtinamuosius dokumentus, kad pagrįstų ir įrodytų išlaidų sąmatas. Vis dėlto kai kurių priemonių atveju ryšys tarp pagrindimo ir pačių išlaidų nėra visiškai aiškus. Nyderlandai pateikė pakankamai informacijos ir pakankamai užtikrino, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos nėra finansuojamos iš kitų Sąjungos lėšų. Galiausiai, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos tikėtinam nacionaliniam ekonominiam ir socialiniam poveikiui;

Sąjungos finansinių interesų apsauga

(44)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies j punktą ir V priedo 2.10 kriterijų, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta tvarka ir šiame sprendime pateiktos papildomos priemonės yra tinkamos (A reitingas), kad naudojant pagal tą reglamentą skirtas lėšas būtų užkirstas kelias korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, jie būtų nustatyti ir ištaisyti, ir ta tvarka numatoma veiksmingai užkirsti kelią dvigubam finansavimui pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Tai netrukdo taikyti kitų įrankių ir priemonių, kuriais skatinama laikytis Sąjungos teisės ir užtikrinama, kad jos būtų laikomasi, be kita ko, siekiant užkirsti kelią korupcijai, sukčiavimui ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092 7 ;

(45)Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pasiūlyta kontrolės sistema ir tvarka grindžiamos patikimais procesais ir struktūromis, naudojamais esamoje nacionalinėje sistemoje. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane aiškiai aprašyti atitinkami subjektai ir jų vaidmenys bei atsakomybė už vidaus kontrolės užduočių vykdymą. Koordinavimo įstaiga, atsakinga už Sąjungos finansinių interesų apsaugą, planuojama paskirti specialų Finansų ministerijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programų direktoratą. Įgyvendinančiosios institucijos, pavyzdžiui, ministerijos, agentūros ar konsorciumai, pagalbinėse deklaracijose patvirtins, kad užtikrina Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir pateiktų duomenų apie tarpines ir siektinas reikšmes patikimumą. Šias pagalbines deklaracijas tikrins ir tvirtins kiekvienos ministerijos finansų ir ekonomikos reikalų direktoratai. Audito institucija (auditdienst rijk), kuri yra nepriklausoma Finansų ministerijos tarnyba, reguliariai atliks valdymo ir kontrolės sistemų auditą ir išsamius testus;

(46)kontrolės sistema ir kita atitinkama tvarka, be kita ko, susijusios su visų standartinių kategorijų duomenų, nurodytų Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkte, rinkimu ir skelbimu, yra tinkamos siekiant užtikrinti korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų naudojant lėšas pagal Reglamentą (ES) 2021/241 prevenciją, nustatymą ir ištaisymą ir siekiant išvengti dvigubo finansavimo pagal tą reglamentą ir kitas Sąjungos programas. Be to, turėtų būti nustatyta centrinės saugyklos, kurioje turėtų būti saugoma visa su tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu susijusi informacija ir renkami, saugomi bei prieinami visi duomenys, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkte, sukūrimo tarpinė reikšmė. Ši tarpinė reikšmė turėtų būti pasiekta iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo;

(47)už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą ir koordinavimą atsakingų centrinių tarnybų, t. y. Finansų ministerijos Programų direktorato, audito įstaigos ir susijusių sektorių ministerijų finansų ir ekonomikos reikalų direktoratų, administraciniai gebėjimai yra pakankami, kad jie galėtų atlikti jiems numatytas funkcijas ir užduotis. Įtrauktos dvi tarpinės reikšmės, susijusios su oficialiu koordinavimo ir audito įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant Reglamentą (ES) 2021/241, teisinių įgaliojimų patvirtinimu. Tos tarpinės reikšmės turėtų būti pasiektos iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo;

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darna

(48)pagal Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalies k punktą ir V priedo 2.11 kriterijų, į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą dideliu mastu (A reitingas) įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės laikomos darniais veiksmais;

(49)Nyderlandų pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra darnus: jame numatytos nuoseklios, viena kitą papildančios reformos ir investicijos ir užtikrinama skirtingų komponentų sąveika. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir viešųjų investicijų projektai laikomi darniais veiksmais. Investicijos ir reformos suskirstytos į šešis komponentus, jas sieja bendros temos ir tarpusavio sąsajos. Darna užtikrinama tiek pačiuose plano komponentuose (atitinkamos reformos papildomos investicijomis), tiek tarp skirtingų jo komponentų. Komponentai atspindi bendrą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano užmojį skatinti dvejopos pertvarkos pažangą atsigaunant po COVID-19 krizės;

Lygybė

(50)tikimasi, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės padės Nyderlandams spręsti lyčių lygybės ir lygių galimybių užtikrinimo visiems uždavinius. Į skaitmeninį komponentą įtrauktos trys priemonės, kuriomis siekiama didinti lyčių lygybę šiame sektoriuje, sudarant palankesnes sąlygas moterims dalyvauti darbo rinkoje. Su darbo rinka susijusiomis priemonėmis, kuriomis mažinami instituciniai skirtumai tarp savarankiškai dirbančių ir samdomų asmenų, siekiama užtikrinti vienodas sąlygas ir prisidėti prie lygių galimybių skatinimo. Tarp priemonių, kuriomis siekiama mažinti nelygybę švietimo srityje, – didesnė parama mokykloms, kuriose mokosi palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintys moksleiviai, skiriama siekiant kompensuoti dėl COVID-19 pandemijos prarastas mokymosi galimybes. Taip pat tikimasi, kad parama jaunimui, įskaitant pažeidžiamoms grupėms priklausantį jaunimą, sudarys sąlygas dalyvauti mokymo ir profesinio orientavimo veikloje ir taip padės užtikrinti daugiau lygių galimybių;

Saugumo įsivertinimas

(51)Nyderlandai pateikė trumpą saugumo įsivertinimą pagal Reglamento (ES) 2021/241 18 straipsnio 4 dalies g punktą, parengtą įgyvendinant investicinę priemonę „Groundbreaking IT“. Ši priemonė susijusi su nuodugnia Gynybos ministerijos vidaus kompiuterinių sistemų patikra. Ji apima pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę reikalaujamas atitinkamas kibernetinio saugumo priemones. Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą neįtrauktos investicijos į 5G arba itin didelio pralaidumo tinklus;

Tarpvalstybiniai ir daugiašaliai projektai

(52)Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos kelios svarbų tarpvalstybinį aspektą turinčios investicinės priemonės. Projektų, kurie būtų įgyvendinami kartu su kitomis šalimis, nenumatyta, tačiau tikimasi, kad teigiamą šalutinį poveikį kitoms valstybėms narėms padarys keli projektai, pavyzdžiui, investicinė priemonė „Aviacijos pertvarka“, kuria siekiama sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamų teršalų kiekį, ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos diegimas, kuriuo siekiama suderinti traukinių stebėjimo sistemą su Europos traukinių apsaugos ir kontrolės standartu;

Konsultavimosi procesas

(53)2022 m. kovo 28 d. buvo paskelbta pirmoji ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koncepcija. Vėliau vykusių konsultacijų metu atitinkamų suinteresuotųjų subjektų buvo prašoma pateikti patarimų ir informacijos. Be kita ko, organizuoti susitikimai su valdžios institucijomis (miestų ir provincijų institucijomis, vandens ūkio valdybomis (už vandentvarką atsakingomis Nyderlandų įstaigomis)), socialiniais partneriais ir lyčių lygybę ir lygias galimybes visiems siekiančiomis puoselėti organizacijomis. Be to, internetu surengtos konsultacijos, kuriose savo nuomonę apie pirmąją Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano koncepciją galėjo pateikti visi piliečiai. Po konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas buvo iš dalies pakeistas, pavyzdžiui, atsižvelgus į susijusių valdžios institucijų pastabas priemonė „Mišrių šilumos siurblių naudojimo skatinimas“ buvo pakeista priemone „Investicijų į tvarią energetiką ir energijos taupymą subsidija“ (ISDE). Siekiant užtikrinti atitinkamų subjektų atsakomybę, į visus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų investicijų ir reformų įgyvendinimo etapus itin svarbu įtraukti visas vietos valdžios institucijas ir susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius;

Teigiamas įvertinimas

(54)Komisijai teigiamai įvertinus Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir padarius išvadą, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus pagal to reglamento 20 straipsnio 2 dalį ir V priedą, šiame sprendime turėtų būti išdėstytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti būtinos reformos ir investiciniai projektai, atitinkamos tarpinės bei siektinos reikšmės ir rodikliai, taip pat ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti kaip negrąžintina finansinė parama Sąjungos teikiama suma;

Finansinis įnašas

(55)Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 4 708 293 000 EUR. Kadangi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas pakankamai atitinka Reglamente (ES) 2021/241 nustatytus vertinimo kriterijus, be to, visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytų išlaidų suma yra didesnė už Nyderlandams teikiamą didžiausią finansinį įnašą, Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtas finansinis įnašas turėtų būti lygus Nyderlandams teikiamo finansinio įnašo visai sumai;

(56)pagal Reglamento (ES) 2021/241 11 straipsnio 2 dalį, didžiausio finansinio įnašo Nyderlandams apskaičiavimas atnaujintas 2022 m. birželio 30 d. Iš esmės pagal to reglamento 23 straipsnio 1 dalį dabar Nyderlandams turėtų būti pateikta to reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto didžiausio finansinio įnašo neviršijanti suma, dėl kurios teisinis įsipareigojimas turėtų būti prisiimtas ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d., o teisinis įsipareigojimas dėl pagal to reglamento 11 straipsnio 2 dalį apskaičiuoto atnaujinto didžiausio finansinio įnašo neviršijančios sumos turėtų būti prisiimtas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.;

(57)teiktina parama turi būti finansuojama lėšomis, kurias remdamasi Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 8 5 straipsniu Komisija skolinasi Sąjungos vardu. Parama turėtų būti išmokama dalimis, kai Nyderlandai patenkinamai pasieks nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes;

(58)šis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokių procedūrų, susijusių su Sąjungos lėšų skyrimu pagal bet kurią kitą Sąjungos programą, išskyrus Priemonę, arba procedūrų, kurios susijusios su vidaus rinkos veikimo iškraipymu ir gali būti vykdomos, visų pirma pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad pagal Sutarties 108 straipsnį valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimas

Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimas remiantis Reglamento (ES) 2021/241 19 straipsnio 3 dalyje numatytais kriterijais patvirtinamas.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos reformos ir investiciniai projektai, jo stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka yra išdėstyti šio sprendimo priede.

2 straipsnis. Finansinis įnašas

1.Sąjunga Nyderlandams kaip negrąžintiną paramą pateikia 4 707 063 471 EUR finansinį įnašą 9 . Dėl pateikiamos 3 929 409 575 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. Dėl pateikiamos papildomos 777 653 896 EUR sumos turi būti teisiškai įsipareigota nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2.Sąjungos finansinį įnašą Komisija Nyderlandams pateikia dalimis pagal priedą. Paramos dalis Komisija gali išmokėti viena ar keliomis dalinėmis išmokomis. Dalinių išmokų dydis priklauso nuo turimo finansavimo.

3.Paramos dalių išmokėjimas pagal finansavimo susitarimą priklauso nuo turimo finansavimo ir pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnį priimto Komisijos sprendimo, kad Nyderlandai patenkinamai pasiekė nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines ir siektinas reikšmes. Kad Nyderlandai atitiktų mokėjimo reikalavimus, tarpines ir siektinas reikšmes jie turi pasiekti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d., įsigaliojus 1 dalyje nurodytiems teisiniams įsipareigojimams.

3 straipsnis
Adresatas

Šis sprendimas skirtas Nyderlandų Karalystei.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas / Pirmininkė

(1) OL L 57, 2021 2 18, p. 17–75.

(2) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25).

(3) 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos rekomendacija dėl euro zonos ekonominės politikos (2022/C 153/01).

(4) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(5) OL C 58, 2021 2 18, p. 1.

(6) 2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(7) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(8) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).

(9) Ši suma atitinka finansinį asignavimą atėmus Nyderlandų proporcingą išlaidų dalį pagal Reglamento (ES) 2021/241 6 straipsnio 2 dalį (apskaičiuota pagal to reglamento 11 straipsnyje nurodytą metodiką).

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2022 09 08

COM(2022) 469 final

PRIEDAS

prie

Pasiūlymo dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo

dėl Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo

{SWD(2022) 292 final}

PRIEDAS

1 SKIRSNIS. EKONOMIKOS GAIVINIMO IR ATSPARUMO DIDINIMO PLANE NUMATYTOS REFORMOS IR INVESTICIJOS

1. Reformų ir investicijų aprašymas

A. 1 KOMPONENTAS. Žaliosios pertvarkos skatinimas

Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – skatinti ir spartinti žaliąją pertvarką Nyderlanduose ir spręsti problemas, kylančias dėl pernelyg didelio azoto nuosėdų kiekio Nyderlandų „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas. Komponentą sudaro penkios reformos ir šešios investicijos, skirtos žaliajai pertvarkai skatinti, iš jų dvi investicijos skirtos su azotu susijusioms problemoms spręsti.

Žaliosios pertvarkos tikslai remiami fiskalinių žalinimo reformų rinkiniu, kuriuo siekiama, kad tvarūs energijos ištekliai taptų finansiškai patrauklesni, palyginti su iškastiniu kuru, o piliečiai ir įmonės būtų skatinami riboti energijos vartojimą. Pavyzdžiui, visapusiškos Energetikos įstatymo reformos tikslas – atnaujinti, modernizuoti ir integruoti dujų ir elektros energijos sistemų reguliavimo sistemą, kad būtų remiamas elektros energijos tinklo perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos. Šias reformas papildo investicijų programos, skirtos atsinaujinančiųjų energijos išteklių (t. y. jūros vėjo energijos) ir nešiklių (t. y. ekologiško vandenilio) diegimui, taip pat investicijos į tvaraus judumo sprendimų, pavyzdžiui, netaršių vidaus vandenų laivų ir vandenilio varomų orlaivių, kūrimą.

Azoto problemos sprendžiamos taikant išsamią gamtos atkūrimo schemą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama azoto nuosėdų mažinimui pažeidžiamose „Natura 2000“ teritorijose esančiose buveinėse. Su azotu susijusios problemos taip pat sprendžiamos taikant subsidijų schemą, skirtą kiaulių ūkių, esančių netoli „Natura 2000“ teritorijų, veiklos nutraukimui.

Komponentas padeda siekti Nyderlandų energetikos ir klimato tikslų, įskaitant nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP). Pagal komponentą taip pat remiamas konkrečioms šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimas siekiant, kad su investicijomis susijusi ekonominė politika būtų sutelkta į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos vartojimo efektyvumą ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijas (2019 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija), investicijas sutelkiant į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija) ir sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimą, visų pirma skatinant papildomas investicijas į tinklo infrastruktūrą ir toliau paprastinant leidimų išdavimo procedūras, didinant energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose, ir spartinant investicijas į tvarų transportą ir tvarų žemės ūkį (2022 m. konkrečiai šaliai skirta 4 rekomendacija).

A.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C1.1 R1 reforma. Energijos mokesčių reforma

Šios reformos tikslas – skatinti įmones ir namų ūkius riboti energijos vartojimą ir pereiti prie klimatui palankesnių energijos šaltinių. Reformą sudaro tarifų pakeitimai, dėl kurių gamtinių dujų naudojimas bus brangesnis, o elektros energijos naudojimas – pigesnis, ir struktūrinis energijos mokesčių koregavimas, kuris, kaip tikimasi, neskatins energijos vartojimo.

Vykdant tarifų koregavimo reformą įvedami šie pakeitimai:

a)padidinamas dujų naudojimo pirmosios kategorijos tarifas („eerste schijf“) ir sumažinamas elektros energijos suvartojimo pirmosios kategorijos tarifas;

b)elektros energijos naudojimui taikomi antrosios ir trečiosios kategorijų tarifai („tweede en derde schijf“) sumažinami, palyginti su pagrindiniu tvarios energijos ir prisitaikymo prie klimato kaitos mokesčiu (Opslag Duurzame Energie, ODE);

c)energijos mokesčio tarifo struktūra turi būti mažiau proporcingai mažinama didinant tarifus ir didesniuose dujų, ir elektros energijos suvartojimo intervaluose; taip pat

d)elektros energijos vartotojams taikomo energijos mokesčio sumažinimo vienkartinė suma 2024–2026 m. padidinama 225 000 000 EUR per metus.

Vykdant reformą, susijusią su energijos mokesčių struktūriniais pakeitimais:

a)panaikinama metalurgijos ir mineraloginiams procesams taikoma atleidimo nuo mokesčių ir grąžinamųjų išmokų sistema (gamtinėms dujoms ir elektros energijai);

b)apribojama išimtis, taikoma gamtinių dujų suvartojimui gaminant elektros energiją, ją taikant tik į tinklą tiekiamai elektros energijai gaminti naudojamoms gamtinėms dujoms; taip pat

c)panaikinamas sumažintas tarifas šiltnamių sodininkystei.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

C1.1 R2 reforma. CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei

Šios reformos tikslas – sumažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį nustatant pramonei skirtą CO2 mokestį. Šis mokestis laikomas minimalia kaina, pagal kurią nustatoma minimali kaina už toną išmesto CO2: jei kaina Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nukrenta žemiau šios minimalios kainos, ATLPS kainos ir mažiausios kainos skirtumas imamas kaip mokestis.

Reforma, susijusi su pramonei taikomu CO2 mokesčiu, apima šiuos elementus:

a)nustatomas pramonės sektoriui taikomas CO2 mokestis; taip pat

b)sugriežtinamas mokestis siekiant dar labiau sumažinti pramonės išmetamą CO2 kiekį.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

C1.1 R3 reforma. Oro transporto mokesčio (OTM) padidinimas

Šios reformos tikslas – geriau atspindėti keleivių vežimo oro transportu socialines sąnaudas ir atgrasyti nuo trumpų nuotolių skrydžių. Reforma padidins oro transporto mokestį, dėl kurio iš Nyderlandų oro uosto išvykstantiems keleiviams nedelsiant padidėja lėktuvo bilietų kainos.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

C1.1 R4 reforma. Automobilių apmokestinimo reforma

Šios reformos tikslas – sumažinti iškastiniu kuru varomų automobilių nuvažiuotų kilometrų skaičių.

Reformą sudaro šie elementai:

a)laipsniškai panaikinamas atleidimas nuo motorinių transporto priemonių ir motociklų pirkimo mokesčio („Belasting van Personenauto’s en Motorrijwielen“, BPM), taikomas komercinių operatorių iškastiniu kuru varomiems furgonams; taip pat

b)esamo nuosavybės mokesčio bazės pakeitimas nuo transporto priemonės svorio iki nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C1.1 R5 reforma. Energetikos įstatymas

Šios reformos tikslas – atnaujinti, modernizuoti ir integruoti dujų ir elektros energijos sistemų reguliavimo sistemą. Reformą visų pirma sudaro Energetikos įstatymo įsigaliojimas, dabartinio Dujų įstatymo ir dabartinio Elektros energijos įstatymo integravimas į vieną bendrą teisinę sistemą ir šie aspektai:

a)duomenų apie dujas ir elektros energiją rinkimo, saugojimo ir keitimosi jais sistemos tobulinimas;

b)provincijų ar centrinės valdžios kišimosi į energetikos infrastruktūros projektus teisinio pagrindo peržiūrėjimas, siekiant optimizuoti leidimų išdavimą ir nacionalinės svarbos projektų įgyvendinimą – Energieprojecten van Nationale Belang (per Nacionalinę koordinavimo sistemą – Rijkscoördinatieregeling, RCR);

c)perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių reguliavimo sistemos atnaujinimas;

d)elektros energijos vartotojų galimybių reguliavimas, kad jie taptų aktyviais energetikos rinkos dalyviais leidžiant i) sudaryti sutartis su keliais operatoriais vienoje jungtyje, ii) parduoti pasigamintos elektros energiją, nesvarbu, ar tai daroma per telkimą, ar ne, ir iii) galutinių vartotojų lankstumą, susijusį su faktine paklausa, paversti pinigine verte per telkimą; taip pat

e)gerinti galutinių vartotojų apsaugą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

C1.1 I1 investicija. Jūros vėjo energija

Šiomis investicijomis siekiama padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje. Investicijomis siekiama ne padengti pačių jūros vėjo elektrinių parkų statybos sąnaudas, o sumažinti neigiamą išorinį poveikį, susijusį su papildomų jūros vėjo jėgainių pajėgumų diegimu.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)laivybos saugumo prie jūros vėjo elektrinių parkų didinimas i) perkant penkis naujus elektros įkrovimo punktus jūroje elektra varomiems laivams ir penkias naujas elektros įkrovimo punktus krantinėje elektra varomiems laivams (įskaitant hibridinius laivus) ir ii) perkant tris avarijų likvidavimo vilkikus;

b)Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsaugojimas, nes jai kyla pavojus, kad jūros vėjo elektrinių parkų diegimas neigiamai paveiks i) gamtos gerinimo veiksmus, skirtus paukščių ir jūrų žinduolių rūšių apsaugai, ii) bandomuosius gamtos atkūrimo veiksmus tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir už jų ribų, iii) mokslinių tyrimų projektus, susijusius su galimais veiksmais, kuriais siekiama stiprinti Šiaurės jūros ekosistemą ir rūšių išsaugojimą, iv) Nyderlandų vyriausybės jūros vėjo energijos ekologinę programą(WOZEP) ir v) Šiaurės jūros ekologinės stebėsenos skaitmeninimą, įskaitant ekologinių jutiklių įrengimą; taip pat

c)tinkamas jūros jėgainių jungties integravimas į sausumoje esančias iškrovimo vietas, įskaitant i) keturis investicijų į teritorijas planus, kuriais siekiama apriboti neigiamą vietos vėjo energijos iškrovimo vietų poveikį atitinkamoms teritorijoms, ii) ekologinio impulso paketą Vatų jūros teritorijoje ir kompensaciją už žemės ūkio paskirties žemės įdruskėjimą.

a)užtikrinimas, kad pagal EGADP remiami laivai naudotų tik žaliąjį metanolį, atitinkantį Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (ES) 2018/20014 (RED II) ir susijusius įgyvendinimo bei deleguotuosius aktus;

b)žaliasis vandenilis, naudojamas žaliajam metanoliui gaminti, turi atitikti reikalavimą vandenilio būvio ciklo metu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį 73,4 proc. (rezultatas – 3 t CO2eq/tH2);

c)naudojant žaliąjį metanolį išmetamas teršalų kiekis sumažinamas bent 70 proc. pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (ES) 2018/2001 (RED II) ir susijusius įgyvendinimo bei deleguotuosius aktus;

d)bent 90 proc. per visą laivo eksploatavimo laikotarpį suvartojamos energijos turi sudaryti elektra, o likęs energijos suvartojimas turi būti: i) žaliasis metanolis (atitinkantis c punkte nustatytas žaliojo metanolio sąlygas), pagamintas naudojant ekologišką vandenilį, gaunamą elektrolizės būdu naudojant vandens elektrolizę ir atsinaujinančiąją energiją (atitinkančias b punkte nustatytas žaliojo vandenilio sąlygas), ir CO2, gautas iš: 1) tiesioginio surinkimas iš oro, 2) pramoninės veiklos CO2 likučio, 3) neperdirbamų atliekų (perdirbamos anglies), išskyrus deginimo procesus, ir (arba) 4) šienuotos žolės (arba kitų biologiškai skaidžių atliekų, jei šienuota žolė nėra pakankamai) fermentacijos; visų rūšių kitos biologiškai skaidžios atliekos, naudojamos žaliajam metanoliui gaminti, turi atitikti RED II IX priedo A dalyje nurodytų žaliavų kategorijų likučius ir (arba) atliekas ir gauti iš jų; arba ii) būti grindžiamos geriausiomis turimomis sektoriaus technologijomis. Pasirinkimas tarp i ir ii punktų priklauso nuo to, ar bus pasiektas kuo mažesnis poveikis aplinkai šiame sektoriuje.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C1.1 I2 investicija. Žalioji vandenilio galia

Šiomis investicijomis siekiama paspartinti ir padidinti ekologiško vandenilio ekosistemos plėtrą Nyderlanduose.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)bent dviejų parodomųjų įrenginių, skirtų novatoriškoms ekologiško vandenilio technologijoms, statybai siekiant įrodyti didelio masto elektrolizės ir ekologiško vandenilio diegimo galimybes;

b)bent trims mokslinių tyrimų projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama ekologiško vandenilio gamybai, saugojimui, transportavimui ir naudojimui; taip pat

c)žmogiškojo kapitalo darbotvarkės plėtojimui, kurioje būtų numatyti veiksmai, kuriais siekiama didinti žaliojo vandenilio įgūdžių pasiūlą, įsteigiant bent penkias regionines mokymosi bendruomenes, kursų medžiagą ir renginius ar centrus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įmonių ir švietimo ar mokslinių tyrimų įstaigų mainams.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą. Visų pirma veiksmais, susijusiais su šia investicija, priemone remiama vandenilio gamyba, saugojimas, transportavimas ir naudojimas, grindžiamas elektrolize naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kaip nurodyta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvoje (ES) 2018/2001 (Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva II), arba elektros energija iš tinklo (pastaruoju atveju reikalaujama pagrįsti, kaip nacionaliniu lygmeniu pasiekiamas didesnis atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumas) arba vandenilio veikla, atitinkančia reikalavimą vandenilio būvio ciklo metu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį – 73,4 proc. (dėl to išmetamas ŠESD kiekis per gyvavimo ciklą yra mažesnis nei 3 t CO2e/tH2) ir 70 proc. – vandenilio pagrindu gaminamo sintetinio kuro atveju, palyginti su lyginamuoju iškastiniu kuru. 94 g CO2e/MJ pagal analogiją su Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nustatytu metodu.

Neįtraukiama veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriuos vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 1 .

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d.

C1.1 I3 investicija. Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, projektas „Nulinės taršos paslaugos“ (ZES)

Šiomis investicijomis siekiama diegti visiškai elektrinį, netaršų vidaus vandenų transportą. Investicija skiriama lėšų 75 modulinėms energijos talpykloms (MEC), 14 laivų krovimo aikštelių ir 45 visiškai elektra varomiems vidaus vandenų laivams užbaigti. MEC yra keičiamieji energijos konteineriai, kurie turi būti įkraunami iš atsinaujinančiųjų išteklių ir tinkami įrengti naujuose ir esamuose vidaus vandenų laivuose. Kapitonai turi gebėti keistis MEC bet kurioje iš 14 pakrovimo vietų. Šiose pakrovimo vietose turi būti įrengtas atviros prieigos tinklas, kuris gali būti naudojamas elektros tinklui stabilizuoti arba vietos ir laikinai elektros energijos paklausai patenkinti.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.1 I4 investicija. Aviacijos pertvarkymas

Šiomis investicijomis siekiama, kad Nyderlandų aviacijos sektorius taptų tvarus, kad iki 2050 m. Nyderlandų aviacijos poveikis klimatui būtų visiškai neutralus, pašalinant kliūtis, susijusias su vandenilio, kaip energijos nešiklio, naudojimo orlaiviuose technologijų plėtra.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)galutinis išsamus vandenilio degimo turbventiliatoriaus „H2-turbofan ombouw“ techninis projektas, skirtas vienam iš Fokker 100 variklių su skystajam vandeniliui tinkamomis degimo kameromis;

b)Kuro elementų elektrinės „Hydrogen Aircraft Powertrain and Storage System“ galutinis išsamus techninis projektas, kuris užtikrintų vandenilio kuro elementų elektrinę varymo sistemą ir veikti CS-23 orlaiviuose; taip pat

c)tvarios aviacijos ekspertų grupės („Flying Vision“), kurioje atstovaujama Nyderlandų aviacijos mokslinių tyrimų institutams, oro transporto bendrovėms ir oro uostams, taip pat tarptautinių orlaivių originalios įrangos gamintojams, įsteigimui.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C1.2 I1 investicija. Gamtos programa

Šios investicijos yra Nyderlandų struktūrinio požiūrio į azotą dalis ir jomis siekiama sumažinti neigiamą Nyderlanduose išmetamą azoto kiekio poveikį, kuris ypač paveikė rūšis ir buveines, ir atkurti pažeidžiamą gamtą. Investicijomis prisidedama prie palankių arba geresnių rūšių ir buveinių apsaugos būklės sąlygų pagal Direktyvą 2009/147 dėl laukinių paukščių apsaugos (Paukščių direktyva) ir Direktyvą 92/43 dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva) užtikrinimo, įgyvendinant šiuos veiksmus „Natura 2000“ teritorijose arba aplink juos:

a)gamtos kokybės gerinimas;

b)hidrologiniai veiksmai;

c)gamtos teritorijų išdėstymo išsaugojimas ir optimizavimas;

d)pereinamojo laikotarpio zonas, įskaitant jungtis tarp teritorijų; taip pat

e)kiti veiksmai, pvz., skirstymas į rekreacines zonas arba invazinių egzotinių rūšių kontrolė.

Be to, provincijos įgyvendina miško įveisimo veiksmus, kad kompensuotų miškų praradimą nustatytose vietovėse.

Atsižvelgiant į investicijas, parengiami kiekvienos iš 12 provincijų įgyvendinimo planai. Provincijų administracijos gaus reikiamus finansinius išteklius gamtos atkūrimo veiksmams įgyvendinti. Investicija prisidedama prie palankios arba geresnės rūšių ir buveinių apsaugos būklės pagal Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą įgyvendinimo. 12 įgyvendinimo planų įvertina ir tvirtina Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija. Veiksmais gerinama iš viso 101 924 hektarų gamtos kokybė tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas.

Žemėtvarkos organizacijos įgyvendina veiksmus, kuriais gerinama gamtos kokybė tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas. Šiems veiksmams įgyvendinti Nyderlandų įmonių agentūra (Rijksdienst voor Ondernemend Nederland, RvO) Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos vardu skiria ne mažiau kaip 49 410 000 EUR žemės valdymo organizacijoms.

Viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinis direktoratas (Rijkswaterstaat) įgyvendina trijų rūšių veiksmus, kuriais siekiama pagerinti upių gamtą ir kelių valdymą:

a)siekti, kad vandentvarka taptų tvaresnė;

b)imtis hidrologinių ir kitų planavimo veiksmų; taip pat

c)pertvarkyti infrastruktūros ribas arba gerinti kokybę.

Šiems veiksmams įgyvendinti Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija skiria ne mažiau kaip 29 610 000 EUR Viešųjų darbų ir vandentvarkos generaliniam direktoratui (Rijkswaterstaat).

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija skiria ne mažiau kaip 18 800 000 EUR, kad paremtų veiklą, daugiausia susijusią su žinių apie gamtos atkūrimą (įskaitant gamtos atkūrimo ir valdymo žinių tinklo (OBN) tobulinimą), komunikacija ir suinteresuotųjų šalių valdymu, taip pat esamos gamtos stebėsenos pritaikymu, kad būtų galima įvertinti su šiomis investicijomis susijusius veiksmus, ir taip:

a)turi veikti pirmoji patobulinta gamtos stebėsenos sistemos versija;

b)turi būti paskelbtos bent trys ataskaitos apie azotui jautrių buveinių gamtos kokybės gerinimą; taip pat

c)turi būti parengta komunikacijos strategija.

Tikimasi, kad nė viena šio komponento priemonė nedaro reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, atsižvelgiant į priemonių aprašymą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane pagal reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) nustatytų priemonių ir poveikio švelninimo veiksmų aprašymą. Visų pirma, turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES (Poveikio aplinkai vertinimo direktyva). Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendinami reikiami poveikio švelninimo veiksmai. Pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių vietovių ir (arba) vykdomų operacijų atveju atitinkamais atvejais turi būti atliktas atitinkamas vertinimas pagal Direktyvas 2009/147/EB ir 92/43/EB ir, remiantis jo išvadomis, turi būti įgyvendinti būtini poveikio švelninimo veiksmai.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C1.2 I2 investicija. Kiaulių ūkių rekonstrukcijai skirta pagalbos schema

Šių investicijų tikslas – trumpuoju laikotarpiu sumažinti išmetamą amoniako ir kvapų kiekį vietovėse, kuriose yra didelė kiaulių ūkių koncentracija, taip pat azoto nuosėdas „Natura 2000“ teritorijose. Dotacijos skiriamos siekiant remti kiaulių augintojus, kad jie savanoriškai visam laikui ir neatšaukiamai nutrauktų veiklą savo kiaulių ūkiuose:

a)visam laikui atsisakyti savo teisių veisti kiaules; taip pat

b)dotacijų gavėjų pareiga nutraukti savo gamybos pajėgumus, be kita ko, nugriauti tvartus, mėšlo rūsius, mėšlo silosines ir pašarų silosines.

Kiaulių augintojai gauna kompensaciją už tai, kad atsisako savo teisių veisti kiaules, taip pat už prarastą produktyvaus turto vertę. Palyginti su 2019 m., bent 6 proc. sumažinant kiaulių populiaciją Nyderlanduose, turi būti sumažintas gyvulių mėšlui būdingas kvapas ir sumažintas „Natura 2000“ teritorijose išmetamas azoto kiekis. Kompensacija skiriama 275 kiaulių ūkių veiklos nutraukimui, dėl kurio išmetamas amoniako kiekis, palyginti su 2019 m., sumažinamas bent 900 000 kg.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. birželio 30 d.

A.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

Skaičius

Susijusi priemonė (reforma arba investicija)

Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė

Pavadinimas

Kokybiniai rodikliai

(jei tai tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai
(jei tai siektinos reikšmės)

Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Bazinis lygis

Tikslas

Ketvirtis

Metai

1

C1.1 R1-1

Energijos mokesčių reforma

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo koreguojami energijos mokesčių tarifai, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

I ketv.

2024

Įsigalioja įstatymas, kuriuo energijos mokesčio tarifai keičiami taip:

a)padidinamas dujų naudojimo pirmosios kategorijos tarifas ir sumažinamas elektros energijos suvartojimo pirmosios kategorijos tarifas. Pirmosios kategorijos dujų tarifo norma 2024 m. padidinama 2,5 centais/m³, palyginti su 2022 m., o 2026 m. ši norma laipsniškai didinama iki 3,5 cento/m³. Pirmosios kategorijos elektros energijos tarifo norma 2024 m. sumažinama 2,5 centais/m³, palyginti su 2022 m., o 2026 m. ši norma laipsniškai didinama iki 3,5 cento/m³;

b)elektros energijos naudojimui taikomi antrosios ir trečiosios kategorijų tarifai sumažinami, palyginti su pagrindiniu tvarios energijos ir prisitaikymo prie klimato kaitos mokesčiu (ODE);

c)energijos mokesčio tarifo struktūra turi būti mažiau proporcingai mažinama didinant tarifus ir didesniuose dujų, ir elektros energijos suvartojimo intervaluose;

d)elektros energijos vartotojams taikomo energijos mokesčio sumažinimo vienkartinė suma 2024–2026 m. padidinama 225 000 000 EUR per metus.

2

C1.1 R1-2

Energijos mokesčių reforma

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo koreguojami struktūriniai energijos mokesčių elementai, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

I ketv.

2025

Įstatymo, kuriuo nustatomi toliau išvardyti pakeitimai, įsigaliojimas:

a)panaikinama atleidimo nuo energijos mokesčio (gamtinėms dujoms ir elektros energijai) ir jo grąžinimo sistema metalurgijos ir mineralų procesams;

b)apribojama išimtis, taikoma gamtinių dujų suvartojimui gaminant elektros energiją, ją taikant tik į tinklą tiekiamai elektros energijai gaminti naudojamoms gamtinėms dujoms;

c)panaikinamas sumažintas energijos mokesčio už šiltnamių sodininkystę tarifas.

3

C1.1 R2-1

CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo nustatomas CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

I ketv.

2021

Įstatymo, kuriuo nustatomas nacionalinis CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas Mokestis laikomas minimalia kaina, pagal kurią nustatoma minimali kaina už toną išmesto CO2: jei kaina Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nukrenta žemiau šios minimalios kainos, ATLPS kainos ir mažiausios kainos skirtumas imamas kaip mokestis.

4

C1.1 R2-2

CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo sugriežtinamas CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

I ketv.

2023

Įsigalios teisės aktai, kuriais nuo 30 EUR už toną 2021 m. padidinamas CO2 pramonės mokestis iki 50,10 EUR už toną 2023 m., o vėliau laipsniškai iki 82,80 EUR už toną 2026 m., taip pat įsigalios teisės aktai, kuriais palaipsniui mažinamas išmetamo CO2 kiekis, kuriam netaikomas CO2 pramonės mokestis, todėl 2026 m. numatomas išmetamas CO2 kiekis, kuriam taikoma išimtis, bus 2,4 mln. tonų mažesnis.

5

C1.1 R3-1

Oro transporto mokesčio (OTM) padidinimas

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo padidinamas iš Nyderlandų oro uosto išvykstančių oro transporto keleivių kelionės oro transportu mokestis, įsigaliojimas

Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

I ketv.

2023

Įstatymo, kuriuo padidinamas iš Nyderlandų oro uosto išvykstančių keleivių kelionės oro transportu mokestis, įsigaliojimas Mokestis turi būti bent tris kartus didesnis už 2022 m. mokestį (2022 m. – 7,94 EUR vienam keleiviui už vieną skrydį).

6

C1.1 R4-1

Automobilių apmokestinimo reforma

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo laipsniškai panaikinamas komercinių furgonų atleidimas nuo automobilių ir motociklų pirkimo mokesčio (BPM), įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

I ketv.

2025

Įsigalioja įstatymas, kuriuo laipsniškai panaikinamas atleidimas nuo motorinių transporto priemonių ir motociklų pirkimo mokesčio („Belasting van Personenauto’s en Motorrijwielen“, BPM), taikomas komercinių operatorių iškastiniu kuru varomiems furgonams.

7

C1.1 R4-2

Automobilių apmokestinimo reforma

Tarpinė reikšmė

Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas automobilių mokestis už lengvuosius automobilius ir furgonus,

paskelbimas Oficialiajame leidinyje

II ketv.

2025

Automobilių ir furgonų mokesčio bazės pakeitimo atsižvelgiant ne į automobilio ar furgono svorį, bet į nuvažiuotų kilometrų skaičių įstatymo paskelbimas Oficialiajame leidinyje. Į įstatymą gali būti įtrauktos nuostatos, kurios įsigalios ne vėliau kaip 2030 m. Įstatymas apima nuostatas, kuriomis atsakomybė ir kompetencijos priskiriamos atitinkamoms įgyvendinančiosioms institucijoms, kurios įsigalioja ir taikomos įstatymą paskelbus. Įstatyme nustatomos apmokestinimo sistemos tipo specifikacijos ir apibrėžiama, kaip nustatomas tarifas ir kaip nustatomas nuvažiuotų kilometrų skaičiaus registravimas.

8

C1.1 R4-3

Automobilių apmokestinimo reforma

Tarpinė reikšmė

Raštas Parlamentui dėl įstatymo, kuriuo iš dalies keičiama lengvųjų automobilių ir furgonų mokesčio bazė, įgyvendinimo padėties

Raštas Europos Parlamentui

II ketv.

2026

Vyriausybės rašte Parlamentui išsamiai nurodomi veiksmai, kurių ėmėsi įgaliotosios vykdymo agentūros, kad įgyvendintų automobilių ir furgonų mokesčio bazės pakeitimo atsižvelgiant ne į automobilio ar furgono svorį, bet į nuvažiuotų kilometrų skaičių įstatymą. Rašte aprašomi tolesni įgyvendinimo etapai, susiję su a) apmokestinimo sistema, b) tarifų struktūra ir c) nuvažiuotų kilometrų skaičiaus registravimu, siekiant užtikrinti veikimą pagal įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas galiojantis automobilių ir furgonų mokestis.

9

C1.1 R5-1

Energetikos įstatymas

Tarpinė reikšmė

Energetikos įstatymo įsigaliojimas

Įstatymo nuostata, numatanti jo įsigaliojimą

I ketv.

2025

Energetikos įstatymo įsigaliojimas, integruojant dabartinį Dujų įstatymą ir dabartinį Elektros energijos įstatymą į vieną bendrą teisinę sistemą, kuriai būdingi šie bruožai:

a)duomenų apie dujas ir elektros energiją rinkimo, saugojimo ir keitimosi jais sistemos tobulinimas;

b)provincijų ar centrinės valdžios kišimosi į energetikos infrastruktūros projektus teisinio pagrindo peržiūrėjimas, siekiant optimizuoti leidimų išdavimą ir nacionalinės svarbos projektų įgyvendinimą – Energieprojecten van Nationale Belang (per Nacionalinę koordinavimo sistemą – Rijkscoördinatieregeling, RCR);

c)perdavimo sistemos operatorių ir skirstymo sistemos operatorių reguliavimo sistemos atnaujinimas;

d)elektros energijos vartotojų galimybių reguliavimas, kad jie taptų aktyviais energetikos rinkos dalyviais leidžiant a) sudaryti sutartis su keliais operatoriais vienoje jungtyje, b) parduoti pasigamintos elektros energiją, nesvarbu, ar tai daroma per telkimą, ar ne, ir c) galutinių vartotojų lankstumą, susijusį su faktine paklausa, paversti pinigine verte per telkimą; taip pat

e)galutinių vartotojų apsaugos gerinimas.

10

C1.1 I1-1

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Laivybos saugumo užtikrinimas. Pasirašyta (-os) naujų įkrovimo punktų jūroje ir krantinėje pirkimo sutartis (-ys)

Pasirašyta (-os) sutartis (-ys) dėl penkių naujų įkrovimo punktų jūroje pirkimo ir dėl penkių naujų įkrovimo punktų krantinėje pirkimo.

II ketv.

2026

Penkių naujų elektros energijos įkrovimo punktų, skirtų elektra varomiems laivams (įskaitant hibridinius laivus) jūroje, pirkimo sutarties (-ių) pasirašymas; penkių naujų elektros energijos įkrovimo punktų, skirtų elektra varomiems laivams (įskaitant hibridinius laivus) krantinėje, pirkimo sutarties (-ių) pasirašymas.

11

C1.1 I1-2

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Laivybos saugos užtikrinimas. Konkurso (-ų), skirto (-ų) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti, paskelbimas

Paskelbtas (-i) konkursas (-ai), skirtas (-i) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti

IV ketv.

2025

Konkurso (-ų) dėl trijų naujų avarijų likvidavimo vilkikų, skirtų laivybos saugumui jūros vėjo elektrinių parkuose ir aplink juos užtikrinti, pirkimo paskelbimas. Konkurso specifikacijose pateikiami privalomi tinkamumo kriterijai, kuriuos, siekdama užtikrinti atitiktį RŽNP, tikrina įgyvendinančioji institucija, kaip nustatyta investicijos aprašyme.

12

C1.1 I1-3

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Laivybos saugos užtikrinimas. Sutarties (-čių), skirtos (-ų) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti, pasirašymas

Pasirašyta (-os) trijų avarijos likvidavimo vilkikų įsigijimo sutartis (-ys)

II ketv.

2026

Trijų naujų avarijų likvidavimo vilkikų, skirtų laivybos saugumui jūros vėjo elektrinių parkuose ir aplink juos užtikrinti, pirkimo sutarties (-čių) pasirašymas. Siekiant užtikrinant atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms, į sutartį (-is) įtraukiamos investicijos aprašyme išdėstytos specifikacijos.

13

C1.1 I1-4

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimas ir įgyvendinimas

Pasirašytos sutartys arba dotacijos susitarimai dėl gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimo ir įgyvendinimo

IV ketv.

2025

Pasirašytos sutartys ir (arba) dotacijos susitarimai dėl gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimo ir įgyvendinimo:

a)ne mažiau kaip šeši rūšių apsaugos planai arba gamtos gerinimo planai;

b)bent keturi tolesni moksliniai tyrimai, kuriais siekiama toliau tobulinti rūšių apsaugos planus ir (arba) gamtos gerinimo planus ir parengti pradinį žemėlapį;

c)bent trys (bandomieji) projektai, skirti rūšių apsaugos planuose ir (arba) gamtos gerinimo planuose nustatytiems veiksmams išbandyti, ir (arba) tolesni moksliniai tyrimai.

Pasirašytos sutartys ir (arba) dotacijos susitarimai dėl gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimo veiksmų įgyvendinimo:

a)ne mažiau kaip dvi paukščių prieglaudos;

b)ne mažiau kaip penki nedidelio masto rūšių apsaugos veiksmai;

c)gamtos atkūrimo arba gamtos gerinimo veiksmai bent trijuose jūros vėjo elektrinių parkuose.

14

C1.1 I1-5

Jūros vėjo energija

Siektina reikšmė

Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Projektai, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir saugomose teritorijose pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD)

Projektų, dėl kurių pasirašytos sutartys, skaičius

0

4

IV ketv.

2025

Sutartys pasirašytos dėl bent keturių projektų, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo tinklo „Natura 2000“ teritorijose, teritorijose, esančiose aplink „Natura 2000“ teritorijas, ir teritorijose, saugomose pagal Direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva, Jūrų strategijos pagrindų direktyva). Šiais keturiais projektais imamasi veiksmų, kuriais siekiama vieno ar kelių išsaugojimo tikslų, nurodytų šių saugomų teritorijų valdymo planuose.

15

C1.1 I1-6

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Jūros vėjo energijos ekologinė programa (WOZEP)

Jūros vėjo energijos ekologijos programos moksliniai tyrimai: paskelbta suvestinė ataskaita

I ketv.

2026

Mokslinių tyrimų projektai daro didelę pažangą šiose mokslinių tyrimų srityse:

a)duomenų apie jūros vėjo jėgainių ir vėjo jėgainių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams rinkimas ir modeliavimas;

b)jūros vėjo energetikos plėtros (statybos ir eksploatavimo etapai) poveikis jūros žinduoliams;

c)jūros vėjo energetikos plėtros poveikį Šiaurės jūros ekosistemai, įskaitant maisto produktų prieinamumą ir buveinių tinkamumą saugomoms paukščių, šikšnosparnių ir jūrų žinduolių rūšims; taip pat

d)suminio poveikio vertinimai siekiant apskaičiuoti planuojamų ir esamų vėjo jėgainių parkų poveikį saugomoms rūšims.

Pateikiama mokslinių tyrimų projektų santrauka ataskaitos forma; ji grindžiama turimais pirmiau išvardytų projektų rezultatais.

16

C1.1 I1-7

Jūros vėjo energija

Siektina reikšmė

Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Šiaurės jūros skaitmeninimas. Stebėsenos stotys

Įrengtų ir veikiančių stebėjimo stočių skaičius

0

12

I ketv.

2026

Įrengiamos ir eksploatuojamos bent dvi statinės stebėsenos stotys ir ne mažiau kaip 10 mobilių stebėjimo stočių.

17

C1.1 I1-8

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Elektros energijos jungtis jūroje prie iškrovimo sausumoje vietų. Valdymo susitarimai dėl investicijų į rajoną planų

Pasirašyti valdymo susitarimai

II ketv.

2024

Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija ir kiekvienas regionas, kuriame yra jūros vėjo energijos iškrovimo vietų (Borssele, Maasvlakte, Noordzeekanaalgebied ir Eemshaven), pasirašo valdymo susitarimą. Šiuose susitarimuose pateikiama bent ši informacija:

a)šalių ir suinteresuotųjų subjektų, dalyvaujančių valdant investicijų į regionus, kuriuose yra jūros vėjo energijos iškrovimo vietų, valdymo sistemą, teises ir pareigas;

b)nurodoma, kokia infrastruktūra būtina žaliajai energijai ir kokios jos pasekmės kiekvienam regionui;

c)regionui skirta suma veiksmams, kuriais siekiama sušvelninti neigiamą sausų jūros vėjo jėgainių poveikį regiono gyvenamosios aplinkos kokybei;

d)numatomų rizikos mažinimo veiksmų rūšis; taip pat

e)specifikacija, kad turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) pagal Direktyvą 2011/92/ES (Poveikio aplinkai vertinimo direktyva). Jei buvo atliktas PAV, aplinkos apsaugos tikslais įgyvendinami reikiami poveikio švelninimo veiksmai. Pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių vietovių ir (arba) vykdomų operacijų atveju atitinkamais atvejais turi būti atliktas atitinkamas vertinimas pagal Direktyvas 2009/147/EB ir 92/43/EB ir, remiantis jo išvadomis, turi būti įgyvendinti būtini poveikio švelninimo veiksmai.

18

C1.1 I1-9

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Elektros energijos jungtis jūroje prie iškrovimo sausumoje vietų. Administraciniai susitarimai dėl investicijų į rajoną planų

Pasirašyti administraciniai susitarimai

I ketv.

2026

Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija ir kiekvienas regionas, kuriame yra jūros vėjo energijos iškrovimo vietų (Borssele, Maasvlakte, Noordzeekanaalgebied ir Eemshaven), pasirašo administracinį susitarimą. Į šiuos susitarimus įtraukiami veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti regionuose siekiant sušvelninti neigiamą sausų jūros vėjo jėgainių poveikį fizinės gyvenamosios aplinkos kokybei, rinkiniai ir atitinkamas finansavimo įsipareigojimas. Į visus administracinius susitarimus kartu įtraukiami bent šie veiksmai:

a)garsinė aukštosios įtampos stočių apsauga,

b)žaliosios ir (arba) poilsio vietos, pvz., miškai ar parkai,

c)vietos judumo infrastruktūros, pvz., dviračių ar pėsčiųjų takų, gerinimas;

d)energetikos pertvarkai skirti vieši informacijos centrai.

Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija visiems veiksmams kartu skiria ne mažiau kaip 200 000 000 EUR.

19

C1.1 I1-10

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Elektros energijos jungtis jūroje su sausumoje esančiomis iškrovimo vietomis. Ekologinio impulso paketas Vatų jūroje

Priimtas (-i) sprendimas (-ai) dėl ekologijos impulso dokumentų rinkinio Vatų jūroje

III ketv.

2025

Sprendimą (-us) dėl ekologinio impulso paketo Vatų jūroje priima Vatų jūros regiono politikos valdyba, kurią sudaro nacionalinių ir regioninių vyriausybių atstovai. Ekologiniam impulso paketui Vatų jūroje priskiriami veiksmai, kuriais remiama:

a)paukščių veisimo veiksmų plano II etapo įgyvendinimas 2 ;

b)Vatų jūros valdymo institucijos integruoto valdymo plano 3 , kuriuo remiama povandeninė biologinė įvairovė, pvz., jūros dumblių atkūrimas aplink žmogaus sukurtas kietąsias struktūras po vandeniu ir midijų krantuose, stebėsena, druskingų žemapelkių stiprinimas ir priežiūra bei vykdymo užtikrinimas, įgyvendinimas;

c)gamtos atkūrimas jūros vandens ir gėlo vandens santakos zonose; taip pat

d)bendro poveikio žmonėms Vatų jūroje ir klimato kaitos ekologinio poveikio moksliniai tyrimai.

Sprendime (-uose) taip pat nurodomas šiuos veiksmus atitinkantis finansavimo įsipareigojimas.

Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija visiems veiksmams skiria ne mažiau kaip 17 000 000 EUR.

20

C1.1 I1-11

Jūros vėjo energija

Tarpinė reikšmė

Elektros energijos jungtis jūroje su sausumoje esančiomis iškrovimo vietomis. Kompensacija už žemės ūkio paskirties žemės druskingumą ir jos švelninimas

Priimtas (-i) sprendimas (-ai) dėl Vatų jūros regiono politikos valdybos

III ketv.

2025

Vatų jūros regiono politikos valdyba sprendžia dėl veiksmų, kuriais siekiama kompensuoti ir sušvelninti žemės ūkio paskirties žemės druskingumą. Ekonomikos reikalų ir klimato politikos ministerija visiems veiksmams skiria ne mažiau kaip 4 875 000 EUR.

21

C1.1 I2-1

Žalioji vandenilio galia

Tarpinė reikšmė

Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės paskelbimas siekiant padidinti ekologiško vandenilio įgūdžių pasiūlą

Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės paskelbimas siekiant padidinti ekologiško vandenilio įgūdžių pasiūlą

III ketv.

2023

Vyriausybė priima Žmogiškojo kapitalo darbotvarkę siekiant padidinti ekologiško vandenilio įgūdžių pasiūlą ir ją paskelbia Šioje darbotvarkėje pateikiamas veiksmų planas, kuriuo siekiama sukurti bent 5 regionines mokymosi bendruomenes, kursų medžiagą ir renginius ar centrus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įmonių ir švietimo ar mokslinių tyrimų institucijų mainams.

22

C1.1 I2-2

Žalioji vandenilio galia

Siektina reikšmė

Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų novatoriškos ekologiško vandenilio technologijos parodomiesiems įrenginiams

Pasirašytų dotacijų susitarimų skaičius

0

2

II ketv.

2025

Dotacijų susitarimų bent dviems parodomiesiems įrenginiams, skirtiems novatoriškoms ekologiško vandenilio technologijoms, statybai siekiant įrodyti didelio masto elektrolizės ir ekologiško vandenilio diegimo galimybes, pasirašymas. Siekiant užtikrinant atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms, į dotacijų sutartį (-is) įtraukiamos investicijos aprašyme išdėstytos specifikacijos.

23

C1.1 I2-3

Žalioji vandenilio galia

Siektina reikšmė

Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų ekologiško vandenilio mokslinių tyrimų projektams

Pasirašytų dotacijų susitarimų skaičius

0

3

II ketv.

2025

Dotacijų bent trims mokslinių tyrimų projektams, kuriais daugiausia dėmesio skiriama ekologiško vandenilio gamybai, saugojimui, transportavimui ir naudojimui, susitarimų pasirašymas. Siekiant užtikrinant atitiktį reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo techninėms gairėms, į dotacijų sutartį (-is) įtraukiamos investicijos aprašyme išdėstytos specifikacijos.

24

C1.1 I3-1

Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas

Siektina reikšmė

Veikiančių modulinių energijos talpyklų skaičius

Veikiančių modulinių energijos talpyklų skaičius

0

75

IV ketv.

2025

75 modulinės energijos talpyklos (MEC) turi veikti kartu su prišvartavimo stotimis. MEC yra keičiamosios energijos talpyklos, kurios turi būti įkraunamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, atitiktų Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos (ES) 2018/2001 (RED II) reikalavimus ir būtų tinkamos įrengti naujuose ir esamuose vidaus vandenų laivuose.

25

C1.1 I3-2

Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas

Siektina reikšmė

Eksploatuojamų pakrovimo aikštelių skaičius

Eksploatuojamų pakrovimo aikštelių skaičius

0

14

IV ketv.

2025

Veikia 14 laivų pakrovimo aikštelių. Pakrovimo vietos naudojamos modulinėms energijos talpykloms įkrauti. Kapitonai turi gebėti keistis MEC bet kurioje iš 14 pakrovimo vietų. Šiose pakrovimo vietose turi būti įrengtas atviros prieigos tinklas, kuris gali būti naudojamas elektros tinklui stabilizuoti arba vietos ir laikinai elektros energijos paklausai patenkinti.

26

C1.1 I3-3

Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas

Siektina reikšmė

Laivų, pertvarkytų taip, kad jų išmetamųjų teršalų kiekis yra nulinis, skaičius

Laivų, pertvarkytų taip, kad jų išmetamųjų teršalų kiekis yra nulinis, skaičius

0

45

IV ketv.

2025

Ne mažiau kaip 45 laivai pertvarkomi į netaršius, tik elektra varomus vidaus vandens kelių laivus.

27

C1.1 I4-1

Aviacijos pertvarkymas

Tarpinė reikšmė

Išsamus vandenilio degimo turboventiliatoriaus techninis projektas

Išsamus vandenilio degimo turbventiliatoriaus techninis projektas

IV ketv.

2025

Baigiamas išsamus vandenilio degimo turboventiliatoriaus „H2-turbofan ombouw“ techninis projektas. galutinis išsamus techninis projektas, skirtas vienam iš Fokker 100 variklių su skystajam vandeniliui tinkamomis degimo kameromis;

Galutiniame išsamiame techniniame projekte pateikiama išsami informacija apie:

a)numatomą orlaivio sistemos architektūrą;

b)turboventiliatorinio variklio modifikavimo charakteristikas;

c)vandenilio laikymo ir paskirstymo posistemių charakteristikas; taip pat

d)susijusias kontrolės sistemų charakteristikas

28

C1.1 I4-2

Aviacijos pertvarkymas

Tarpinė reikšmė

Išsamus vandenilio kuro elementų elektrinės varymo sistemos techninis projektas

Galutinis išsamus vandenilio kuro elementų elektrinės varymo sistemos techninis projektas užbaigtas

IV ketv.

2025

Baigiamas išsamus kuro elementų elektrinės varymo sistemos „Hydrogen Aircraft Powertrain and Storage System“ techninis projektas. Galutiniame išsamiame techniniame projekte pateikiama vandenilio kuro elementu varoma elektrinė varymo sistema, skirta naudoti CS-23 sertifikuojamame orlaivyje.

Galutiniame išsamiame techniniame projekte pateikiama išsami informacija apie:

a)numatomą orlaivio sistemos architektūrą;

b)vandenilio-elektrinės jėgos pavaros, įskaitant tokias svarbias sudedamąsias dalis kaip kuro elementas ir elektros variklis, charakteristikas;

c)vandenilio laikymo ir paskirstymo posistemių charakteristikas; taip pat

d)susijusias kontrolės sistemų charakteristikas.

29

C1.1 I4-3

Aviacijos pertvarkymas

Tarpinė reikšmė

Veikia Skrydžių vizijos ekspertų grupė

Skrydžio vizijos ekspertų grupė veikia ir paskelbtas pirmasis veiksmų planas

IV ketv.

2025

Veikia Skrydžių vizijos ekspertų grupė, kaip matyti iš jos pirmojo technologinio veiksmų plano sukurti neutralaus poveikio klimatui aviaciją paskelbimo. Šiame veiksmų plane apibrėžiami:

a)galimi problemų, susijusių su neutralaus poveikio klimatui skrydžiais, ilgalaikiai sprendimai; taip pat

b)visos pramonės mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros poreikiai.

30

C1.2 I1-1

Gamtos programa

Siektina reikšmė

Įgyvendinti kokybės gerinimo veiksmai tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas

Pagerintų teritorijų hektarų skaičius

0

101 924

II ketv.

2026

Provincijos „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas įgyvendina penkių rūšių kokybės gerinimo veiksmus:

a)gamtos kokybės gerinimas;

b)hidrologiniai veiksmai;

c)gamtos teritorijų išdėstymo išsaugojimas ir optimizavimas;

d)pereinamojo laikotarpio zonas, įskaitant jungtis tarp teritorijų;

e)kiti veiksmai, pvz., skirstymas į rekreacines zonas arba invazinių egzotinių rūšių kontrolė.

Be to, provincijos įgyvendina miško įveisimo veiksmus, kad kompensuotų miškų praradimą nustatytose vietovėse.

Veiksmais gerinama iš viso ne mažiau kaip 101 924 hektarų gamtos kokybė. Toje pačioje srityje įgyvendinami skirtingi veiksmai gali bendrai prisidėti prie tikslo pagerinti bent 101 924 ha plotą.

31

C1.2 I1-2

Gamtos programa

Siektina reikšmė

Spartesnis žemės tvarkymo organizacijų vykdomas gamtos atkūrimas

Suma (EUR)

0

49 410 000

II ketv.

2026

Žemėtvarkos organizacijos įgyvendina veiksmus, kuriais gerinama gamtos kokybė tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas. Šiems veiksmams įgyvendinti Nyderlandų įmonių agentūra (Rijksdienst voor Ondernemend Nederland) Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerijos vardu skiria ne mažiau kaip 49 410 000 EUR žemės valdymo organizacijoms.

32

C1.2 I1-3

Gamtos programa

Siektina reikšmė

Upių pakrančių gamtos kokybės gerinimas ir pakelių tvarkymas

Suma (EUR)

0

29 610 000

II ketv.

2026

Viešųjų darbų ir vandentvarkos generalinis direktoratas (Rijkswaterstaat) įgyvendina trijų rūšių veiksmus, kuriais siekiama pagerinti upių gamtą ir kelių valdymą:

a)siekti, kad vandentvarka taptų tvaresnė;

b)imtis hidrologinių ir kitų planavimo veiksmų;

c)pertvarkyti infrastruktūros ribas arba gerinti kokybę.

Šiems veiksmams įgyvendinti Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija skiria ne mažiau kaip 29 610 000 EUR Viešųjų darbų ir vandentvarkos generaliniam direktoratui (Rijkswaterstaat).

33

C1.2 I1-4

Gamtos programa

Siektina reikšmė

Veiksmai, kuriais prisidedama prie Gamtos programos žinių bazės stebėsenos ir plėtojimo

Suma (EUR)

0

18 800 000

II ketv.

2026

Žemės ūkio, gamtos ir maisto kokybės ministerija skiria ne mažiau kaip 18 800 000 EUR, kad paremtų veiklą, daugiausia susijusią su žinių apie gamtos atkūrimą (įskaitant gamtos atkūrimo ir valdymo žinių tinklo (OBN) tobulinimą), komunikacija ir suinteresuotųjų šalių valdymu, taip pat esamos gamtos stebėsenos pritaikymu, kad būtų galima įvertinti su šiomis investicijomis susijusius veiksmus:

a)turi veikti pirmoji patobulinta gamtos stebėsenos sistemos versija;

b)turi būti paskelbtos bent trys ataskaitos apie azotui jautrių buveinių gamtos kokybės gerinimą; taip pat

c)turi būti parengta komunikacijos strategija.

34

C1.2 I2-1

Kiaulių ūkių rekonstrukcijai skirta pagalbos schema

Siektina reikšmė

Uždarytų kiaulių auginimo vietų skaičius

Uždarytų kiaulių auginimo vietų skaičius

0

275

II ketv.

2023

Kompensacijos skiriamos 275 kiaulių ūkių veiklos nutraukimui, dėl kurio kiaulių skaičius nacionaliniu lygmeniu sumažės bent 6 proc., palyginti su 2019 m. Uždarius 275 kiaulių veisimo vietas išmetamo amoniako kiekis, palyginti su 2019 m., sumažės maždaug 900 000 kg.

B. 2 KOMPONENTAS. Skaitmeninės transformacijos spartinimas

Šia Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sudedamąja dalimi siekiama paspartinti Nyderlandų ekonomikos skaitmeninę pertvarką. Komponentą sudaro devynių investicijų rinkinys ir viena reforma, kuria siekiama i) skatinti novatoriškų technologijų ir skaitmeninių įgūdžių plėtojimą, ii) užtikrinti, kad judumas būtų perspektyvus, ir iii) paspartinti Nyderlandų centrinės valdžios skaitmeninimą.

Komponento tikslas – įgyvendinti Nyderlandams skirtas rekomendacijas, visų pirma investicijas sutelkti į skaitmeninę pertvarką (2020 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija) ir sumažinti transporto kliūtis (2019 m. konkrečiai šaliai skirta 3 rekomendacija).

B.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C2.1 I1 investicija. „Quantum Delta NL“

Šios investicijų programos tikslas – i) paspartinti kvantinės technologijos taikomųjų programų plėtojimą, ii) kurti, pritraukti ir išlaikyti talentus ir iii) skatinti naujų kvantinių technologijų srities įmonių kūrimą ir steigimą Nyderlanduose.

Investicijos tikslas – investuoti į kvantinių kompiuterių, kvantinių tinklų ir kvantinių jutiklių mokslinius tyrimus ir plėtrą ir bus teikiama finansinė parama „Quantum Delta NL“ paskelbto veiksmų plano pirmąjį ir antrąjį etapus. Šių dviejų etapų užbaigimas susideda iš bent:

a)parengiamojo etapo startuoliams skirtos priemonės kūrimo;

b)mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros ryšių tinklo kvantinės technologijos srityje („Quantum NL mokslinių tyrimų ir plėtros tinklas“) kūrimo;

c)investicijų į „Nanolab Cleanroom“; taip pat

d)kvantinių technologijų srities doktorantūros stipendijų skyrimo.

Siekiant užtikrinti, kad priemonė atitiktų reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01), į būsimų kvietimų teikti paraiškas tinkamumo kriterijus neįtraukiami sprendimų, procesų, technologijų ir priemonių, susijusių su šiuo veiklos ir turto sąrašu, kūrimas: i) veikla ir turtas, susiję su iškastiniu kuru, įskaitant naudojimą vartotojų grandies rinkoje 4 ; ii) veikla ir turtas pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), kuriuos vykdant numatomas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra ne mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius 5 ; iii) veikla ir turtas, susiję su atliekų sąvartynais, deginimo įrenginiais 6 ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais 7 ; ir iv) veikla ir turtas, kai ilgalaikis atliekų šalinimas gali pakenkti aplinkai. Be to, šiuose įgaliojimuose reikalaujama, kad būtų atrenkama tik ta veikla, kuri atitinka atitinkamus ES ir nacionalinius aplinkos teisės aktus.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C2.1 I2 investicija. DI NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės

Šios investicijos tikslas – plėtoti ir išnaudoti dirbtinio intelekto (DI) potencialą Nyderlandų ekonomikai ir visuomenei. Investicijomis siekiama šalinti kliūtis, trukdančias plačiai taikyti DI sprendimus, pavyzdžiui, lėtą inovacijų spartą, ribotą žinių bazės mastą, menką DI mokymo pasiūlą darbo rinkoje, ribotą platesnės visuomenės dalyvavimą ir keitimosi duomenimis sprendimų trūkumą.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)patikimų ir į žmogų orientuotų DI sistemų diegimo metodų kūrimas;

b)žinių apie dirbtinį intelektą lygio gerinimas skiriant stipendijas doktorantams ir doktorantams DI srityje skirti;

c)skiriant keturias dotacijas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektams, skirtiems novatoriškoms DI prietaikoms kurti; taip pat

d)šešių taikomųjų dirbtinio intelekto mokymosi bendruomenių sukūrimas.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C2.1 I3 investicija. Skaitmeninio švietimo impulsas

Šios investicijų programos tikslas – toliau išnaudoti skaitmeninimo galimybes profesinio rengimo ir aukštojo mokslo srityse ir gerinti studentų ir mokytojų skaitmeninius įgūdžius. Investicijomis siekiama suburti Nyderlandų profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigas, kad būtų sukurta standartizuota, saugi ir patikima sektorių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra ir sektorinė žinių infrastruktūra.

Investicijomis teikiama finansinė parama, skirta sukurti:

a)nacionalinę pagrindinę dalijimosi skaitmenine mokomąja medžiaga priemonę;

b)mokymo ir mokymosi centrus, galinčius teikti paramą studentams, dėstytojams ir tyrėjams skaitmeninės mokymosi medžiagos srityje; taip pat

c)studentų duomenų saugojimo ir saugios prieigos prie jų sistemą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C2.1 I4 investicija. Skaitmeninės infrastruktūros logistika

Šia investicijų programa siekiama paspartinti ir palengvinti logistikos sektoriaus skaitmeninimą sukuriant patikimą, decentralizuotą organizuotos duomenų infrastruktūrą, kad logistikos sektoriaus tiekimo grandinės operatoriai galėtų dalytis neskelbtinais komerciniais logistikos duomenimis.

Pagal programą teikiama investicinė parama:

a)Nyderlandų pagrindinių duomenų infrastruktūros kūrimui. Pagrindinių duomenų infrastruktūra apibrėžiama kaip principų ir susitarimų rinkinys, pagal kurį dalyvaujančios šalys gali kartu plėtoti konkretų IT tinklą; Pagrindinių duomenų infrastruktūra turi bent 80 proc. atitikti Infrastruktūros ir vandentvarkos ministerijos nustatytus būtiniausius bazinės architektūros reikalavimus.

b)Skaitmeninės parengties darbo dokumentų rinkinio siekiant padidinti Nyderlandų logistikos sektoriaus skaitmeninį pasirengimą rengimas; taip pat

c)bent keturių gyvų laboratorijų užbaigimui, t. y. jų duomenų paslaugų prijungimui prie pagrindinių duomenų infrastruktūros.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C2.2 I1 investicija. Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)

Šiomis investicijomis siekiama pakeisti esamą analoginę traukinių apsaugos sistemą Europos skaitmeniniu traukinių apsaugos ir kontrolės standartu – Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS).

Investicijomis teikiama finansinė parama šiems projektams:

a)kelio ruožo Kijfhoek – Belgijos siena planavimo tyrimui: geležinkelių eismo projektavimo (Rail Verkeers Technisch Ontwerp, RVTO) kūrimas. Geležinkelių eismo projektavimas turi parodyti, kad būtini eismo valdymo pakeitimai atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)Šiaurės Nyderlandų kelio ruožo planavimo tyrimui: funkcinio integruotos sistemos projektavimo ir geležinkelių eismo projektavimo (RVTO) kūrimas. Geležinkelių eismo projektavimas turi parodyti, kad būtini eismo valdymo pakeitimai atitinka atitinkamus geležinkelių saugos ir sąveikos teisės aktus ir taisykles ir kad parengtas susijęs funkcinis integruotos sistemos projektavimas;

c)GSM-geležinkelio radijo tinklo atnaujinimo projektui: bazinės siųstuvo-imtuvo stotys (GSM-geležinkelio stiebai) turi būti tinkamos veikti pagal ERTMS sistemą;

d)Pritaikyti specialias informacinių technologijų (IT) prietaikas ERTMS diegimui: infrastruktūros valdytojo „ProRail“ IT logistikos sistemos pritaikomos, įskaitant atitinkamų IT taikomųjų programų perrašymą arba atnaujinimą, kad, įdiegus ERTMS, jos galėtų gauti ir apdoroti teisingą geležinkelių saugos informaciją ir sąveikos saugumo informaciją (ERTMS/centrinės saugos sistemos (CSS) informaciją); taip pat

e)centrinė saugos sistemai ERTMS: SPT pradeda veikti ERTMS „ProRail“ reikmėms.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C2.2 I2 investicija. Saugus, išmanus ir tvarus judumas

Šiomis investicijomis siekiama stiprinti perėjimą prie saugaus, pažangaus ir tvaraus judumo optimizuojant esamų infrastruktūros tinklų naudojimą.

Investicijomis teikiama finansinė parama šiems veiksmams:

a)įrengti ne mažiau kaip 450 išmaniųjų eismo valdymo įtaisų, t. y. įtaisų, kuriuos galima skaitmeniniu būdu sujungti su kelių eismo dalyviais (Intelligente Verkeersregelinstallaties);

b)diegti eismo dalyviams skirtas prioritetines saugos paslaugas, kai susitariančiosios šalys, t. y. saugos paslaugų teikėjai, teikia kelių eismo dalyviams skaitmeninius pranešimus apie pavojingas situacijas kelyje;

c)sukurti nacionalinę „Ateities atsparaus judumo skaitmeninę infrastruktūrą“ (DITM), kuria būtų grindžiamas kintamo masto sąveikiosios, susietosios ir automatizuotos judumo sistemos (CCAM) kūrimas ir įgyvendinimas; taip pat

d)sukuti nacionalinio judumo duomenų prieigos centro (NTM) platformą, įskaitant 20 judumo duomenų rinkinių skelbimą internete.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C2.2 I3 investicija. Pažangiosios pakelės stotys (IWKS)

Šiomis investicijomis siekiama pakeisti esamas kelio stotis (angl. WKS), t. y. įrenginius šalia kelių juostų, kurie gali palaikyti ryšį su elektroniniais kelio ženklais, pažangiąsias pakelių stotis (IWKS), turinčias daugiau funkcijų. Pažangiosios pakelės stotys siekia sumažinti grūstis ir pagerinti eismo srautą greičiau pranešdamos apie incidentus ir eismo spūstis, taip pat geriau ir greičiau skleisdamos kelių eismą alternatyviuose maršrutuose. Be to, tikimasi, kad pažangiosios pakelės stotys bus veiksmingesnės ir patvaresnės ir joms reikės mažiau techninės priežiūros nei esamose keliuose esančiose stotyse.

Investicijomis teikiama finansinė parama, skirta 1 906 iWKS įrengti.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C2.3 R1 reforma. Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)

Šios reformos tikslas – peržiūrėti viešojo administravimo informacijos valdymą, kad įsigaliojus Atviros vyriausybės aktui (Wet open overheid, WOO) padidėtų jos skaidrumas ir atvirumas. Pagal Atviros vyriausybės aktą valdžios institucijos ir pusiau valdžios institucijos tampa skaidresnės užtikrinant, kad piliečiai, spauda ir žiniasklaida, Parlamento nariai ir jų darbuotojai galėtų lengviau rasti viešojo sektoriaus informaciją, ją būtų lengviau suderinti ir lengvai gauti skaitmeniniu būdu.

Reformą sudaro šie elementai:

a)Atviros vyriausybės akto įsigaliojimas;

b)centrinės valdžios organizacijų ir autonominių administracinių įstaigų bei agentūrų įpareigojimas pateikti veiksmų planus, skirtus viešųjų organizacijų informacinių sistemų skaitmeninei prieigai gerinti, kad būtų užtikrintas skaidrumas; taip pat

c)administracinių įstaigų prijungimas prie Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerijos prižiūrimos skaitmeninės infrastruktūros, suteikiančios visuomenei galimybę susipažinti su ne mažiau kaip 330 000 dokumentų.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C2.3 I1 investicija. Naujovių diegimas IT (GrIT)

Šios investicijos yra didelės apimties programos, skirtos Gynybos ministerijos informacinių technologijų (IT) infrastruktūrai atnaujinti, dalis. Investicijomis siekiama sukurti naują IT infrastruktūrą, kad Gynybos ministerija galėtų naudoti patikimas, saugias, perspektyvias ir lanksčias sistemas. Visa apimančią programą sudaro 42 projektai, iš kurių 14 projektų (įskaitant informacijos saugumą, skambučių centrus ir informacijos centrus, taip pat saugų bendravimą su trečiosiomis šalimis), kurie nėra tiesiogiai susiję su karinių ar gynybos pobūdžio operacijomis, įgyvendinami pagal Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)plėtoti veiksmus kibernetinio saugumo srityje, įskaitant i) saugumo operacijų centro įsteigimą, ii) tapatybės nustatymo ir prieigos valdymo sistemos, skirtos bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis, įdiegimą, iii) sprendimo, kaip keistis sertifikuota ir patikrinta mažai įslaptinta ir aukšto lygio įslaptinta informacija, įgyvendinimą; ir iv) skaitmeninės prieigos prie duomenų centrų kontrolės sprendimo įgyvendinimą;

b)sudaryti sąlygas ne mažiau kaip 500 civilių Gynybos ministerijos darbuotojų saugiai dirbti nuotoliniu būdu per saugų tinklą, suteikiantį galimybę naudotis ryšio priemonėmis (pvz., balso, vaizdo ir pokalbių), tiesioginių virtualių darbo vietų statyba, vienodų bendradarbiavimo erdvių kūrimu; taip pat

c)modernizuoti tinklo įrangą fizinėse vietose, padidinti tinklo dažnių juostos plotį, kad būtų užtikrinta pakankama tinklo kokybė Gynybos ministerijos civilių darbuotojų naudojamoms taikomosioms programoms, ir perkelti galines taikomąsias programas į naują duomenų centro infrastruktūrą ir prieglobos platformas.

d)toliau didinti ne mažiau kaip 500 Gynybos ministerijos civilių darbuotojų nuotolinio darbo saugą įsteigiant atnaujintą kontaktinį centrą ir suteikiant galimybę naudotis pagrindinėmis taikomosiomis programomis.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C2.3 I2 investicija. Baudžiamojo teisingumo grandinės skaitmeninimas

Šiomis investicijomis siekiama padidinti baudžiamosios teisenos grandinės veiksmingumą, esamų procesų dokumentų tvarkymą pakeičiant skaitmeninėmis priemonėmis ir užtikrinant nuolatinę prieigą prie atitinkamos informacijos.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)sukurti portalą, kuriame piliečiai galėtų atlikti veiksmus baudžiamosiose bylose, įskaitant ataskaitų teikimą; taip pat

b)tobulinti esamas informacines technologijas (IT) baudžiamosios teisenos grandinėje, kad baudžiamosios teisenos grandinės suinteresuotieji subjektai (t. y. policija, prokuratūra ir teisminės institucijos) galėtų skaitmeniniu būdu nagrinėti kategorijos „Dažni nusikaltimai“ baudžiamąsias bylas; ir suteikti suinteresuotiesiems subjektams prieigą prie vaizdo ir garso medžiagos, susijusios su kategorijos „Dažni nusikaltimai“ bylomis.

Rengiant ir įgyvendinant šią priemonę užtikrinamas tinkamas konsultavimasis su teisminėmis institucijomis ir jų dalyvavimas.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

B.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

C. 3 KOMPONENTAS. Būsto rinkos gerinimas ir nekilnojamojo turto energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Šia Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano sudedamąja dalimi siekiama spręsti Nyderlandų būsto rinkoje kylančias problemas. Ją sudaro penkios reformos ir trys investicijos, skirtos i) Nyderlandų mokesčių sistemos ypatumams, kuriais pirmenybė teikiama tam tikrų rūšių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuosavybei, o ne kitiems, pašalinti, ii) statybos veiklos Nyderlanduose spartinimui ir atvėrimui ir iii) energijos vartojimo efektyvumo didinimui tiek privačiame, tiek viešajame nekilnojamajame sklype teikiant renovacijos subsidijas. Šio komponento priemonėmis siekiama sumažinti nelygybę būsto rinkoje šalinant mokesčių iškraipymus ir didinant (įperkamo) būsto pasiūlą centralizuotai planuojant naujų būstų pasiūlą, šalinant statybos planavimo proceso kliūtis ir teikiant viešąsias investicijas gyvenamųjų namų statybos projektams įgyvendinti. Juo taip pat siekiama, kad socialinė nuoma būtų labiau priklausoma nuo pajamų, leidžiant didesnes pajamas gaunantiems nuomininkams didinti nuomos mokesčius. Investicijomis į antrąją komponento dalį siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą viešuosiuose ir privačiuose pastatuose, įskaitant tokias intervencijas kaip šilumos siurblių ir saulės energijos katilų įrengimas, taip pat būsto izoliacijos gerinimas.

Šio komponento tikslas – padėti įgyvendinti Nyderlandams skirtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, visų pirma mažinti namų ūkių įsiskolinimui palankų mokestinį iškraipymą ir būsto rinkos iškraipymus, be kita ko, remiant privačiojo nuomos sektoriaus plėtrą, ir imantis veiksmų būsto pasiūlai didinti (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija, 2022 m. šaliai skirta 1 rekomendacija) ir „sumažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro (...) didinant energijos vartojimo efektyvumą, visų pirma pastatuose“ (2022 m. šaliai skirta 4 rekomendacija) ir „su investicijomis susijusios ekonominės politikos orientavimą į (...) energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijas (...)“ (2019 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).

C.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C3.1 R1 reforma. Laisvos nuosavybės vertės santykio padidinimas

Šia reforma padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis (leegwaarderatio) Nyderlandų mokesčių sistemoje. Dabartinis privataus turto apmokestinimas grindžiamas prielaida, kad nekilnojamojo turto, kuris nėra savininko naudojamas turtas, vertinimo vertė yra per didelė. Todėl nuomojamo turto vertė koreguojama taikant laisvos nuosavybės vertės santykį, faktiškai taikant mokesčio nuolaidą nekilnojamojo turto savininkams, kurie perka turtą nuomai. Šio santykio padidinimo tikslas – geriau suderinti nuomojamo turto apmokestinimą su faktine ekonomine verte, kurią jis teikia turto savininkams, ir taip sumažinti būsto rinkos iškraipymus.

Nuomojamo nekilnojamojo turto, kurio metinis nuomos mokestis viršija 5 proc. atitinkamos savivaldybės (t. y. Waardering Onroerende Zaken (WOZ)) nustatytos turto vertinimo vertės, ir susijusioms šalims nuomojamo nekilnojamojo turto santykis padidinamas iki 100 proc., faktiškai panaikinant mokesčių nuolaidą. Nuomojamo nekilnojamojo turto, kurio metinis nuomos mokestis sudaro arba yra mažesnis nei 5 proc. vertinimo vertės, santykis padidinamas bent 25 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m. taikomu santykiu. Laisvos nuosavybės vertė netaikoma nuomojamam turtui, su kuriuo sudaryta laikinos nuomos sutartis, tokiu atveju faktiškai panaikinant mokesčių nuolaidą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

C3.1 R2 reforma. Laipsniškas dovanų, skirtų būstui įsigyti, atleidimo nuo mokesčio panaikinimas

Šia reforma dviem etapais bus panaikintas atleidimas nuo mokesčio už dovanas, skirtas jaunimo būsto pirkimui finansuoti. 2022 m. kiekvienas 18–40 metų amžiaus asmuo turi teisę į vienkartinį atleidimą nuo mokesčio už gautas iki 106 671 EUR vertės dovanas, jei dovanota suma naudojama pirmajam asmens (savininko reikmėms) būstui įsigyti. Nuo 2023 m. sausio 1 d. atleidimas nuo mokesčio sumažinamas bent 70 proc., palyginti su 2022 m. atleidimu nuo mokesčio. Jis panaikinamas nuo 2024 m. sausio 1 d. Reforma siekiama sumažinti būsto rinkos iškraipymus ir nelygybę.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

C3.1 R3 reforma. Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą

Pagal šią reformą nacionalinė vyriausybė kiekvienoje provincijoje nustato naujų būstų, kurie turi būti sukurti (t. y. naujai pastatyti arba pakeisti iš kitos paskirties, įskaitant apleistus arba netinkamus gyventi), skaičių, kuris savo ruožtu naudojamas nustatant naujų būstų, kuriuos reikia realizuoti savivaldybės lygmeniu, skaičių.

Reforma apima:

a)nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų dėl tam tikrai provincijai skirtų naujų būstų, kurie turi būti realizuoti, be kita ko, pertvarkant, iš viso 900 000 naujų būstų, kurie turi būti užbaigti ir pradėti eksploatuoti iki 2030 m., iš kurių 600 000 turi būti įperkami (kaip apibrėžta toliau), sudarymą;

b)provincijų ir savivaldybių susitarimų dėl savivaldybėms būdingo naujų būstų skaičiaus, kuris turi būti įgyvendintas siekiant įgyvendinti a punkte nustatytus nacionalinius užmojus, sudarymą;

c)stebėsenos sistemos, skirtos naujų būstų kūrimo pažangai stebėti, įgyvendinimą; taip pat

d)įsigaliojo teisės aktai, pagal kuriuos nacionalinė vyriausybė gali imtis administracinių ar teisinių veiksmų, jei pažeidžiami provincijų ar regioniniai susitarimai dėl naujų būstų realizavimo (t. y. atitinkamai a ir b punktuose nurodyti susitarimai).

Šios reformos tikslais įperkamas būstas apibrėžiamas kaip a) socialinis nuomojamas būstas, b) nuomojami būstai iki tam tikro didžiausio nuomos mokesčio, kuris 2022 m. yra 1 000 EUR, ir c) savininkų gyvenamieji būstai, kurių kaina yra mažesnė arba lygi didžiausiai būsto, kurio hipoteka garantuojama nacionaline hipotekos garantija (NHG), pirkimo kainai. Didžiausias nuomos mokestis, minimas b punkte, gali būti koreguojamas vėlesniais metais, jei tai pateisinama politikos ir ekonominiais pokyčiais, pvz., kainų ar pajamų pokyčiais. Visi koregavimai, visų pirma susiję ne tik su kainų ir pajamų pokyčių indeksavimu, turi būti tinkamai pagrįsti.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

C3.1 R4 reforma. Didinti nuompinigių priklausomybę nuo pajamų

Šia reforma padidinama suma, kuria socialinio būsto nuomininkams, gaunantiems vidutines ir dideles pajamas, per metus gali būti didinamas nuomos mokestis. Nuo 2022 m. sausio 1 d. naujas maksimalus mėnesinio nuomos mokesčio padidinimas yra 50 EUR vidutines pajamas gaunantiems nuomininkams ir 100 EUR dideles pajamas gaunantiems nuomininkams. Reformos tikslas – padėti geriau suderinti nuomos mokesčius su nuomininko pajamomis ir sudaryti sąlygas tikslingiau tiekti įperkamą būstą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kartu padedant būsto bendrovėms didinti investicijas į naują nuomojamą nekilnojamąjį turtą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

C3.1 R5 reforma. Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas

Šia reforma siekiama pašalinti statybos procesų planavimo ir leidimų išdavimo procedūros Nyderlanduose kliūtis. Pirmiausia atitinkama ministerija parengia veiksmų planą rašto Parlamentui forma. Veiksmų plane pateikiamas veiksmų, kuriais siekiama paspartinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras, sąrašas ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis. Antras etapas – turi būti atlikta nemažai nustatytų veiksmų. Tai apima bent i) veiksmus, kuriais siekiama gerinti savivaldybių ir statybos bendrovių žinias apie planavimo procedūras, ii) ekspertų grupės, galinčios padėti savivaldybėms ir būsto bendrovėms paspartinti procedūras, reikalingas naujiems būstams realizuoti, sudarymą ir iii) nacionalinės grupės, kuri padėtų savivaldybėms šalinti planavimo procedūrų kliūtis, sukūrimą, iv) procedūrų paspartinimo pažangos stebėsenos sistemos sukūrimą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d.

C3.1 I1 investicija. Naujų statybos projektų atvėrimas

Šiomis investicijomis siekiama suteikti savivaldybėms priemonių, kad jos galėtų imtis būtinų investicijų prieš pradedant gyvenamųjų namų statybą. Su šia investicija susijusių gyvenamųjų namų statybos projektų pradžia apibrėžiama kaip pastatų, kuriuose yra būstai, pamato darbų pradžia.

Investicijas sudaro finansinė parama savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pagal kurią bus pradėta statyti ne mažiau kaip 100 000 būstų.

Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerija paskelbia ataskaitą, kuri yra investicijos dalis. Ataskaitoje pateikiama kokybinių įrodymų, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai, atitinkantys atitinkamuose pakte nustatytus būtiniausius standartus, buvo įgyvendinti pagal patvirtintas paraiškas dėl subsidijų. Paktai – tai provincijų, savivaldybių ir kitų gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos proceso suinteresuotųjų subjektų susitarimai, pagal kuriuos suinteresuotieji subjektai įsipareigoja laikytis minimalių standartų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos statybos privačioje ir viešoje žemėje, susijusių su apsauga nuo šilumos, sausrų, lietaus sukeltų, upių ir pakrančių potvynių, taip pat su gamtos įtraukumu.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d.

C3.2 I1 investicija. Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema

Šiomis investicijomis teikiamos subsidijos viešojo nekilnojamojo turto, pvz., vietos administracijų pastatų arba švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, savininkams, siekiant pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą ir dėl to sumažinti išmetamą CO2 kiekį. Pagal ex ante skaičiavimus dėl to išmetamas CO2 kiekis per metus sumažinamas 110 kilotonų. Intervencinių priemonių tikslas – tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis turi būti sumažintas vidutiniškai bent 30 proc. palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.

Investicijos apima: a) reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijų schema, įsigaliojimą ir b) finansinę paramą renovacijai arba energijos vartojimo efektyvumo intervencijoms užbaigti pagal renovacijos subsidijų schemą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

C3.2 I2 investicija. Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui

Šios investicijos teikia subsidijas nekilnojamojo turto savininkams, kad jie galėtų įgyvendinti energijos taupymo intervencines priemones. Tinkamos finansuoti intervencijos yra saulės energijos katilai, šiluminės jungtys, izoliacija ir šilumos siurbliai. Skiriant subsidiją finansuojama ne mažiau kaip 225 000 šių intervencinių priemonių. Intervencijos tikslas – vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikis.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

D. 4 KOMPONENTAS. Darbo rinkos, pensijų ir į ateitį orientuoto švietimo stiprinimas

Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento, kurį sudaro keturios reformos ir šešios investicijos, tikslas yra i) parengti darbo rinką ir pensijų sistemą dabartiniams ir būsimiems uždaviniams ir ii) kovoti su prarastomis mokymosi galimybėmis dėl pandemijos, kartu skatinant skaitmenines inovacijas švietimo srityje. Į šį komponentą įtrauktomis priemonėmis siekiama sumažinti darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų skirtumus ir kovoti su fiktyviu savarankišku darbu, taip pat investuoti į tvarias darbo jėgos įsidarbinimo galimybes suteikiant kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybių. Be to, planuojama, kad antroji pensijų sistemos pakopa bus reformuota taip, kad ji būtų geriau pritaikyta prie kintančios darbo rinkos, kartu didinant kartų tarpusavio sąžiningumą, skaidrumą ir atsparumą sukrėtimams. Planuojamos švietimo srities kovos su mokymosi praradimais, patirtais dėl mokyklų uždarymo COVID-19 pandemijos metu, priemonės. Komponentas taip pat apima investicijas, kuriomis skatinamos skaitmeninės inovacijos švietimo srityje.

Komponento tikslas – prisidėti prie Nyderlandams skirtų rekomendacijų įgyvendinimo, visų pirma siekiant užtikrinti, kad antroji pensijų sistemos pakopa būtų skaidresnė, teisingesnė iš kartos į kartą ir atsparesnė sukrėtimams (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta 1 rekomendacija), sumažinti paskatas savarankiškai dirbantiems asmenims be darbuotojų, kartu skatinant tinkamą savarankiškai dirbančių asmenų socialinę apsaugą ir kovojant su fiktyviu savarankišku darbu, taip pat sušvelninti COVID-19 krizės poveikį užimtumui (ir socialiniam poveikiui) ir stiprinti įgūdžius, visų pirma tuos, kurie yra darbo rinkos nuošalyje ir neaktyvūs (2019 m. šaliai skirta 2 rekomendacijos, 2020 m. šaliai skirta 2 rekomendacija ir 2022 m. šaliai skirta 3 rekomendacija).

D.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C4.1 R1 reforma. Atskaitos, taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims sumažinimas

Reformos tikslas – sumažinti skirtingą darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinimą. Didžiausia suma, kurią savarankiškai dirbantys asmenys gali atskaityti iš savo mokesčių, palaipsniui mažinama 6 310 EUR 2022 m. iki 3 710 EUR ar mažesnės sumos 2026 m. 2030 m. didžiausia atskaitoma suma turi pasiekti struktūrinį 1 200 EUR ar mažesnės sumos lygį.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d.

C4.1 R2 reforma. Savarankiškai dirbančių asmenų invalidumo draudimas

Reformos tikslas – padidinti savarankiškai dirbančių asmenų socialinę apsaugą ir aprėptį įvedant privalomą invalidumo draudimą. Reforma apima įstatymo, kuriuo nustatomas privalomasis neįgalumo draudimas, rengimą ir įsigaliojimą. Įstatymas padeda užtikrinti vienodesnes sąlygas pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Įstatyme bent jau apibrėžiama apdraustųjų grupė ir vykdomosios įstaigos, kurios įgyvendina draudimą, ir nustatoma, kaip draudimas turi būti finansuojamas. Įstatyme gali būti numatytas pagrįstas pereinamasis laikotarpis veiksmingam draudimo taikymui užtikrinti. Socialinių reikalų ir užimtumo ministro rašte Parlamentui išsamiai aprašomi veiksmai, kurių ėmėsi įgaliotosios vykdomosios įstaigos, kad būtų įgyvendintas privalomasis neįgalumo draudimas, ir aprašomi tolesni veiksmai siekiant užtikrinti visišką draudimo veikimą pagal įstatymą, kuriuo nustatomas privalomas savarankiškai dirbančių asmenų neįgalumo draudimas.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C4.1 R3 reforma. Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma

Šia reforma siekiama reformuoti antrąją Nyderlandų pensijų sistemos pakopą, kad ji taptų skaidresnė, sąžiningesnė, atsparesnė sukrėtimams ir geriau pritaikyta kintančiai darbo rinkai. Reforma apima įstatymo, kuriuo reformuojama antroji pensijų sistemos pakopa, įsigaliojimą. Įstatymu panaikinamas sisteminis perskirstymas tarp skirtingų amžiaus grupių (doorsneesystematiek), nustatoma su amžiumi nesusijusi pensijų įmokų norma, pagal kurią kaupiamos pensijos atitinka įmokas, ir nustatomos naujų pensijų sutarčių taisyklės, grindžiamos pensijų kaupimu kapitalo požiūriu.

Įstatymas, kuriuo sukuriama nauja pensijų sistema, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ir nedelsiant taikomas pensijų sutartims, pasirašytoms įsigaliojus įstatymui. Tačiau esamoms pensijų sutartims gali būti taikomas pereinamasis laikotarpis. Šis pereinamasis laikotarpis – ne ilgesnis kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį imamasi būtinų veiksmų, kad būtų iš dalies pakeistos esamos pensijų sutartys ir pensijų turtas pagal esamas pensijų sutartis būtų perkeltas į naują sistemą.

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d.

C4.1 R4 reforma. Kova su fiktyviu savarankišku darbu

Reformos tikslas – sumažinti fiktyvų savarankišką darbą. Reformą sudaro šie elementai:

a)raštas Parlamentui, kuriame aprašomi planuojami fiktyvaus savarankiško darbo mažinimo veiksmai. Jame išsamiai aprašomi i) veiksmai, kurių reikia imtis siekiant panaikinti įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas, vykdymo moratoriumą (Wet Deregulering beoordeling arbeidsrelaties), ii) veiksmai, kuriais siekiama sustiprinti tų teisės aktų vykdymą ir padidinti atitinkamų įgyvendinančiųjų institucijų pajėgumus, ir iii) prevenciniai veiksmai prieš fiktyvų savarankišką darbą;

b)Įstatymo, kuriuo keičiama darbo santykių apibrėžtis, paskelbimas. Bendras įstatymo tikslas – patikslinti darbo santykių apibrėžtį ir sumažinti jos dviprasmiškumą; taip pat

c)įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas, vykdymo moratoriumo panaikinimas (Wet Deregulering beoordeling arbeidsrelaties).

Reforma turi būti užbaigta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

C4.1 I1 investicija. Nyderlandai toliau mokosi

Investicijų tikslas – stiprinti Nyderlandų darbo rinkos asmenų įsidarbinimo galimybes, kad jie netaptų bedarbiais arba, jei jie yra bedarbiai, padėtų jiems grįžti į darbą. Investicijomis teikiama finansinė parama trims laikinoms subsidijų schemoms, kurias sudaro šie elementai:

a)profesinio tobulėjimo konsultacijos siekiant padėti žmonėms perorientuoti savo karjerą, kurias teikia sertifikuoti karjeros konsultantai;

b)nemokama mokymo ir mokymosi veikla, skirta įgūdžių ugdymui remti; taip pat

c)parama asmenims taikant konkretiems sektoriams pritaikytus būdus konkrečiame sektoriuje. Šie būdai apima bent vieną iš šių elementų: i) profesinį konsultavimą (t. y. daugiausia dėmesio skiriant dabartiniam darbui, įgūdžiams ir karjeros raidai), ii) profesinį orientavimą (t. y. daugiausia dėmesio skiriant karjeros pokyčiams ir (arba) naujiems įgūdžiams ir darbo vietoms), iii) įgūdžių ugdymą arba iv) įgytų kompetencijų konsultacijų pripažinimą.

Atliekamas nepriklausomas subsidijų schemų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas pagal „Nyderlandai toliau mokosi“ ir po to paskelbiama politikos vertinimo ataskaita. Vertinimo ataskaitoje pateikiama informacija apie galimus būdus, kaip pagerinti politikos procesus, kuriais grindžiamas subsidijų schemų kūrimas ir įgyvendinimas. Vertinimo ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas subsidijų schemų poveikiui pažeidžiamoms grupėms, įskaitant tas, kurių išsilavinimo lygis yra profesinis parengimas arba žemesnis. Be to, ataskaitoje pateikiama politikos informacija apie subsidijų schemų socialinį, ekonominį ir ilgalaikį poveikį. Vertinimo ataskaita skelbiama internete.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C4.1 I2 investicija. Regioninės judumo grupės (RMT)

Bendras investicijų tikslas – sukurti regionines judumo grupes, kurios turėtų arba užkirsti kelią nedarbui skubaus judumo priemonėmis, arba užtikrinti, kad nedarbo laikotarpis būtų kuo trumpesnis, teikiant paramą dirbantiems asmenims ar bedarbiams, sudarant palankesnes sąlygas naudotis paslaugomis, pavyzdžiui, parama rengiant karjeros planus, darbo prašymus, mokymą pokalbiais ir įgūdžių ugdymą. Investicijomis teikiama finansinė parama, skirta 35 regioninėms judumo grupėms sukurti.

Siekiant surinkti įžvalgų apie naudojimąsi regioninių judumo grupių paslaugomis, viešai skelbiama suvestinė su kiekybine informacija apie regioninių judumo grupių teikiamas paslaugas ir tokios paramos gavėjų skaičių. Be to, Socialinių reikalų ir užimtumo ministerijos prašymu išorės mokslinių tyrimų agentūros atliktas vertinimas skelbiamas internete. Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio skiriama tam, kurie regioninių judumo grupių požiūrio elementai veikia, kodėl šie elementai veikia ir kokie elementai galėtų būti patobulinti.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. rugsėjo 30 d.

C4.2 I1 investicija. Nacionalinė švietimo laboratorija DI

Bendras šių investicijų tikslas – gerinti švietimą aptariant ir siūlant kintamo masto dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, skirtus pradinio ir (arba) vidurinio ugdymo mokymosi procesui. Projektus atrenka Nacionalinės švietimo laboratorijos DI valdančioji taryba.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)bent 20 projektų, kuriais siekiama gerinti pradinio ir (arba) vidurinio ugdymo kokybę pasitelkiant skaitmenines inovacijas, kuriuos turi atrinkti Nacionalinės švietimo laboratorijos DI valdančioji taryba;

b)iš atrinktų projektų bent 10 projektų užbaigimas padeda siekti bent vieno iš šių tikslų: i) prie konkrečių poreikių pritaikyto švietimo stiprinimas; ii) teikti švietimo produktus ir (arba) paslaugas, kurie gali padidinti mokinių motyvaciją; iii) dėstytojų ar studentų žinių ar kompetencijos gilinimas arba iv) didinti laiką, per kurį mokytojai gali padėti mokiniams; taip pat

c)vykdant atrinktus projektus sukuriami bent du produktai, kuriais skatinami novatoriški skaitmeniniai švietimo sprendimai, kurių technologinės parengties lygis pasiekė 6-ąjį technologinės parengties lygį (galutinis techninio pasirengimo etapas prieš rinkos etapą).

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C4.2 I2 investicija. Parama naujiems dalyviams, kad būtų išvengta prarastų mokymosi galimybių

Šių investicijų tikslas – užkirsti kelią prarasti mokymosi galimybes naujiems atvykėliams, t. y. migrantų kilmės studentams, kurie Nyderlanduose buvo mažiau nei dvejus metus dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, uždarius mokyklas. Pradinės ir vidurinės mokyklos, siūlančios švietimo programas naujiems atvykusiems asmenims, gauna papildomą finansavimą, kad galėtų teikti papildomą paramą migrantų kilmės studentams, kurie Nyderlanduose gyvena trumpiau nei dvejus metus.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C4.2 I3 investicija. Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais

Šių investicijų tikslas – teikti papildomą paramą moksleiviams paskutiniais vidurinės mokyklos metais, siekiant sumažinti prarastas mokymosi galimybes dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, dėl mokyklų uždarymo. Investicijos apima Švietimo, kultūros ir mokslo ministerijos interneto platformos, kurioje būtų mokomoji medžiaga, skirta padėti moksleiviams laikyti baigiamąjį egzaminą vidurinėje mokykloje, sukūrimą ir papildomą vidurinio ugdymo mokyklų valdybų finansavimą, kad mokyklos galėtų teikti papildomą paramą mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais. Mokyklų, kuriose mokiniai yra nepalankioje padėtyje, valdybos gauna papildomą finansinę paramą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

C4.2 I4 investicija. Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai, skirti internetiniam ir hibridiniam švietimui, siekiant kovoti su prarastomis mokymosi galimybėmis ir jas sumažinti

Investicijomis siekiama padėti mokykloms organizuoti hibridinį ir internetinį švietimą, siekiant kovoti su mokymosi nuostoliais dėl COVID-19 pandemijos, pavyzdžiui, patiriamais dėl mokyklų uždarymo, ir juos mažinti. Investicijos apima 75 000 prietaisų (nešiojamųjų kompiuterių ir planšetinių kompiuterių) suteikimą atrinktoms mokykloms, siekiant palengvinti internetinį ir mišrųjį švietimą pradinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir profesinio vidurinio ugdymo įstaigose.

Investicija būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 31 d.

D.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

E. 5 KOMPONENTAS. Visuomenės sveikatos priežiūros ir pasirengimo pandemijoms stiprinimas

Pagal šį Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponentą daugiausia dėmesio skiriama visuomenės sveikatos sektoriaus ir Nyderlandų sveikatos priežiūros sistemos pasirengimo pandemijoms stiprinimui. Tai apima investicijas, kuriomis siekiama sumažinti žmogiškųjų išteklių trūkumą sveikatos priežiūros sektoriuje kilus sveikatos krizei ir padidinti intensyviosios terapijos pajėgumus. Be to, į komponentą įtrauktomis priemonėmis siekiama sudaryti sąlygas nuotolinei sveikatos priežiūrai naudojantis e. paslaugomis ir stiprinti sveikatos priežiūros įstaigų keitimąsi duomenimis.

Komponentu siekiama prisidėti prie Nyderlandams skirtų rekomendacijų įgyvendinimo, visų pirma imtis visų būtinų priemonių sveikatos priežiūros sistemos atsparumui didinti, be kita ko, sprendžiant sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumo sveikatos krizės metu problemą ir aktyviau diegiant atitinkamas e. sveikatos priemones (2020 m. šaliai skirta 1 rekomendacija).

E.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C5.1 I1 investicija. Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu

Šių investicijų tikslas – užtikrinti pakankamus žmogiškųjų išteklių pajėgumus priežiūrai krizės metu. Siekiant šio tikslo, investicijomis siekiama suderinti buvusius sveikatos priežiūros darbuotojus ir pagalbinius darbuotojus su priežiūros įstaigomis. Be to, investicijomis siekiama sukurti buvusių sveikatos priežiūros specialistų nacionalinį sveikatos priežiūros rezervą, iš kurio sveikatos priežiūros įstaigos krizės metu galėtų įdarbinti papildomų darbuotojų.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)informavimo kampanijoms, buvusių sveikatos priežiūros specialistų mokymui ir derinimui su sveikatos priežiūros organizacijomis, kurioms reikia pagalbos, po kurių sveikatos priežiūros įstaigose dirbs 6 300 buvusių sveikatos priežiūros darbuotojų;

b)laikinam 5 000 pagalbinių darbuotojų įdarbinimui sveikatos priežiūros ir priežiūros specialistams padėti reaguojant į itin didelį priežiūros poreikį dėl COVID-19 pandemijos; taip pat

c)informavimo kampanijoms, buvusių sveikatos priežiūros specialistų mokymui ir derinimui su sveikatos priežiūros organizacijomis, po kurių sukuriamas 2 500 buvusių sveikatos priežiūros specialistų, kuriuos sveikatos priežiūros įstaigos gali įdarbinti esant reikalui, pavyzdžiui, būsimos sveikatos krizės metu, rezervas.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.

C5.1 I2 investicija. Intensyvios priežiūros pratęsimas

Šios investicijos tikslas – padidinti ligoninių pajėgumą prižiūrėti pacientus, visų pirma sergančius COVID-19. Investicijomis siekiama pagerinti ligoninių žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, kad jos galėtų pasirūpinti COVID-19 pacientais COVID-19 krizės metu ir vėliau. Ligoninės gali išlaikyti arba pašalinti patalpas (daugiausia ligoninių renovacijas, kuriomis siekiama išplėsti intensyviosios terapijos skyrius), kuriomis COVID-19 pandemijos metu pasibaigus subsidijų schemos galiojimui padidėjo intensyviosios terapijos skyrių pajėgumai. Ligoninės gali reguliariai dislokuoti arba nuolat įdarbinti apmokytus darbuotojus, kad padėtų sumažinti darbo jėgos trūkumą šiame sektoriuje.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)54 ligoninėms, kurios pritaikys infrastruktūrą, kad padidintų stacionarių ir lanksčių intensyviosios terapijos lovų skaičių; taip pat

b)67 ligoninėms, kad mokytų ir ugdytų savo darbuotojus, kad padidintų intensyviosios ir klinikinės priežiūros skyrių pajėgumus.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

C5.1 I3 investicija. E. sveikatos namuose skatinimas, COVID-19

Šios investicijos (E. sveikatos namuose skatinimas, Stimulering E-health Thuis, SET) tikslas – remti namuose gyvenančių asmenų, visų pirma vyresnio amžiaus žmonių ir pažeidžiamą sveikatą turinčių asmenų, priežiūrą. COVID-19 pandemijos metu šių dviejų kategorijų pažeidžiamiems asmenims reikalinga papildoma priežiūra ir parama teikiama taikant e. sveikatos sprendimus.

Investicijomis teikiama finansinė parama teikiant dotacijas, kad bendrosios sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai galėtų naudoti įvairias e. sveikatos taikomąsias programas (elektroninė sveikatos priežiūra naudojant vaizdo ryšį, diagnostika naudojant taikomąją programą ir vaistų išdavimo paslaugas) ir jas naudotų bendrosios medicininės priežiūros, slaugos rajonuose, psichikos sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos paslaugų teikėjai.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d.

C5.1 I4 investicija. Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)

Šios investicijos tikslas – skatinti inovacijas gyvosios gamtos mokslų ir sveikatos priežiūros sektoriuje standartizuojant ir susiejant duomenis tarp Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo. Investicijomis siekiama sukurti integruotą nacionalinę sveikatos duomenų ir mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pašalinti socialines ir organizacines kliūtis viešojo ir privačiojo sektorių suinteresuotųjų subjektų susitarimu ir sukurti centrinį duomenų išleidimo punktą.

Investicijomis teikiama finansinė parama:

a)mokslo darbuotojams skirtos paramos sistemos, kurią sudaro regioninio lygmens tarnybų centrus ir centrinis pagalbos centras nacionaliniu lygmeniu, kūrimas ir taikymas;

b)siekiant patvirtinti antriniam sveikatos duomenų naudojimui skirtą veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti veiksmai, kurių turi imtis universitetų medicinos centrai, siekdami užtikrinti, kad jų sveikatos duomenys būtų surasti, prieinami, jais būtų keičiamasi ir jie būtų pakartotinai naudojami; taip pat

c)pirmos duomenų portalo versijos, skirtos mokslinių tyrimų duomenų buvimo vietai ir prieigai prie jų, įdiegimui.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.

E.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

F. 6 KOMPONENTAS. Kova su agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu

Šio Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano komponento tikslas – veiksmingiau kovoti su agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu Nyderlanduose. Komponentą sudaro penkios reformos, kuriomis siekiama kovoti su agresyviu mokesčių planavimu, ir viena reforma, kuria siekiama kovoti su pinigų plovimu.

Komponentas padeda kovoti su mokesčių vengimu: i) nustatyti sąlyginį išskaičiuojamąjį mokestį palūkanoms, autoriniams atlyginimams ir dividendams, mokamiems mažų mokesčių jurisdikcijoms, ir tais atvejais, kurie laikomi piktnaudžiavimu pagal Nyderlandų kovos su piktnaudžiavimu reglamentus, ii) priimti įstatymą dėl kovos su neatitikimais taikant įprastų rinkos sąlygų principą, iii) užkirsti kelią atleidimui nuo mokesčių nustatant konkretų palūkanų atskaitymo apribojimą, iv) apriboti likvidavimo ir nutraukimo susitarimus ir v) apriboti nuostolių įskaitymą. Nyderlandai taip pat planuoja stebėti kovos su mokesčių vengimu pokyčius.

Pinigų plovimo problemos sprendžiamos strategija, kuria siekiama i) padidinti finansinės žvalgybos padalinio (FŽP) personalo pajėgumus 20 etato ekvivalentų ir ii) nustatyti mokėjimų grynaisiais pinigais ribą. Tokiu būdu šiuo komponentu siekiama didinti kliūtis nusikaltėliams plauti pinigus ir stiprinti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo pajėgumus.

Šis komponentas padeda įgyvendinti šaliai skirtas rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo (2019 m. šaliai skirta 1 rekomendacija, 2020 m. – 4 rekomendacija) ir dėl pinigų plovimo (2020 m. – šaliai skirta 4 rekomendacija).

F.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

C6.1 R1 reforma. Nyderlandų mokesčių politika

Reformos tikslas – apriboti agresyvaus mokesčių planavimo galimybes ir sumažinti lėšų srautus per Nyderlandus į mažus mokesčius taikančias jurisdikcijas. Išskaičiuojamuoju mokesčiu už palūkanas ir autorinius atlyginimus siekiama sudaryti sąlygas Nyderlandams apmokestinti mokėjimus šalims, kurios mažai arba visai neapmokestina mokesčių.

Reforma apima išskaičiuojamojo mokesčio taikymą palūkanoms, autoriniams atlyginimams ir dividendams, mokamiems mažų mokesčių jurisdikcijoms, ir atvejams, kurie laikomi piktnaudžiavimu mokesčiais pagal Nyderlandų kovos su piktnaudžiavimu taisykles. Į ją taip pat įtraukiama pagal šį komponentą vykdomos kovos su mokesčių vengimu politikos poveikio stebėsenos ataskaita.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d.

C6.1 R2 reforma. Nesutapimų taikant įprastų rinkos sąlygų principą šalinimas

Šios reformos tikslas – pašalinti neatitikimus, atsirandančius dėl skirtingo įprastų rinkos sąlygų principo taikymo ar aiškinimo pelno apmokestinimo srityje. Visų pirma tarptautinėse situacijose dėl tokių neatitikimų dalis tarptautinės bendrovės pelno gali būti neįtraukta į pelno mokestį. Reformos tikslas – neutralizuoti sandorių kainodarą arba vertės padidėjimą ir sumažėjimą, kad būtų išvengta dvigubo neapmokestinimo atvejų ir kad Nyderlandų mokesčių sistema taptų skaidresnė tarptautiniu mastu.

Reforma apima įstatymo, kuriuo sprendžiama ištiestos rankos principo taikymo neatitikimų problema, įsigaliojimą.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

C6.1 R3 reforma. Specialaus palūkanų atskaitymo apribojimo pakeitimas siekiant užkirsti kelią atleidimui nuo mokesčių už neigiamas palūkanas ir teigiamus valiutos keitimo rezultatus

Reformos tikslas – išvengti, kad dėl kovos su piktnaudžiavimu palūkanų atskaitymo apribojimo pagal Pelno mokesčio įstatymą (10a straipsnis) būtų nepagrįstai atleidžiama nuo mokesčių.

Reforma apima Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų įsigaliojimą, siekiant išvengti specialaus palūkanų atskaitymo apribojimo taikymo, kai dėl to atleidžiama nuo mokesčių už neigiamas palūkanas ir teigiamus valiutos keitimo rezultatus.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d.

C6.1 R4 reforma. Nuostolių dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo atskaitymo apribojimas

Reformos tikslas – apriboti galimybę iš įmonių pelno mokesčio atskaityti galutinius subjekto nuostolius (likvidavimo nuostolius) ir galutinius nuolatinės buveinės nuostolius (perskaičiavimo nuostolius).

Šia reforma iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, kad būtų apribotas likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių atskaitymas, nustatant tris būtinas toliau išvardytas sąlygas, kad šie nuostoliai būtų atskaitomi iš mokesčių:

a)laiko sąlyga: likvidavimo arba veiklos nutraukimo nuostoliai atskaitomi tik tuo atveju, jei likvidavimas arba veiklos nutraukimas užbaigiamas per trejus metus nuo kalendorinių metų, kuriais nutraukta verslo veikla, arba kalendorinių metų, kuriais buvo priimtas sprendimas;

b)teritorinė sąlyga: į likvidavimo ar veiklos nutraukimo nuostolius mokesčių atskaitos tikslais atsižvelgiama tik tuo atveju, jei likviduotas subjektas arba nuolatinis padalinys buvo įsisteigęs Nyderlanduose, Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje arba trečiosiose šalyse, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi asociacijos susitarimą; taip pat

c)kiekybinės sąlyga: likvidavimo nuostolius galima atskaityti tik tuo atveju, jei daroma lemiama įtaka (kontroliuojamoji dalis), o tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas turi teisę nustatyti likviduojamo subjekto veiklą.

Teritorinės ir kiekybinės sąlygos taikomos tik 5 000 000 EUR viršijantiems nuostoliams.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2021 m. kovo 31 d.

C6.1 R5 reforma. Nuostolių atskaitymo apribojimas

Reformos tikslas – apriboti galimybę išskaityti pelną iš kitų metų nuostolių. Reforma siekiama užkirsti kelią pelningą veiklą Nyderlanduose vykdančioms bendrovėms apeiti pelno mokesčio mokėjimą.

Šia reforma iš dalies keičiamas Pelno mokesčio įstatymas, kuriuo apribojamas nuostolių atskaitymas iš įmonių pelno mokesčio. Nuostolių atskaitymu galima naudotis tik iki 50 proc. apmokestinamojo pelno, viršijančio 1 000 000 EUR sumą kartu su neribotu nuostolių perkėlimo laikotarpiu (anksčiau – iki šešerių metų). Jei apmokestinamasis pelnas yra mažesnis arba lygus 1 000 000 EUR, nuostoliai visiškai atskaitomi.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2022 m. kovo 31 d.

C6.1 R6 reforma. Kovos su pinigų plovimu politika

Reformos tikslas – sustiprinti Nyderlandų kovos su pinigų plovimu sistemą ir kovoti su nusikaltėlių piktnaudžiavimu Nyderlandų finansų sistema.

Reformą sudaro:

a)finansinės žvalgybos padalinio (FŽP), atsakingo už pinigų plovimo prevenciją ir nustatymą, kovą su sukčiavimu ir nusikaltimų atsekimą, stiprinimas įdarbinant 20 papildomų visos darbo dienos ekvivalentų. taip pat

b)įsigaliojo įstatymas, kuriuo nustatoma mokėjimų grynaisiais riba.

Reforma turi būti įgyvendinta ne vėliau kaip 2025 m. kovo 31 d.

F.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

G. Auditas ir kontrolė

G.1. Su negrąžintina finansine parama susijusių reformų ir investicijų aprašymas

Siekiant veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą įdiegiama ir naudojama centrinė duomenų saugyklos sistema, kurioje registruojami ir saugomi visi svarbūs su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susiję duomenys, apimantys bent tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimą, duomenis apie galutinius gavėjus, rangovus, subrangovus ir tikruosius savininkus. Nyderlandai iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo pateikia specialią audito ataskaitą, kurioje patvirtinama, kad saugyklos sistema veikia.

Be to, atitinkami teisiniai įgaliojimai ir pavedimai institucijoms, dalyvaujančioms koordinuojant, stebint, kontroliuojant ir tikrinant Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, priimami pagal nacionalinės teisės aktus prieš pateikiant pirmąjį mokėjimo prašymą.

G.2. Su negrąžintina finansine parama susijusios stebėsenos ir įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės, rodikliai ir tvarkaraštis

2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos

Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visos numatytos išlaidos yra 4 708 293 000 EUR.

2 SKIRSNIS. FINANSINĖ PARAMA

1. Finansinis įnašas

2 straipsnio 2 dalyje nurodytų paramos dalių struktūra turi būti tokia:

1.1. Pirma paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas

3	C1.1 R2-1 CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo nustatomas CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas
4	C1.1 R2-2 CO2 mokesčio įvedimas ir sugriežtinimas pramonei	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo sugriežtinamas CO2 mokestis pramonei, įsigaliojimas
5	C1.1 R3-1 Oro transporto mokesčio (OTM) padidinimas	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo padidinamas iš Nyderlandų oro uosto išvykstančių oro transporto keleivių kelionės oro transportu mokestis, įsigaliojimas
35	C2.1 I1-1 „Quantum Delta NL“	Tarpinė reikšmė	„Quantum Delta NL“ sukūrimas
46	C2.2 I1-1 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	Kelio ruožo Kijfhoek-Belgijos siena planavimo tyrimą ERTMS užbaigė
58	C2.3 R1-1 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)	Tarpinė reikšmė	Atviros vyriausybės akto įsigaliojimas
59	C2.3 R1-2 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)	Tarpinė reikšmė	Atnaujintų informacijos valdymo gerinimo veiksmų planų skelbimas
67	C3.1 R1-1 Laisvos nuosavybės vertės santykio padidinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas
69	C3.1 R3-1 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimai dėl 900 000 naujų būstų įrengimo
73	C3.1 R4-1 Didinti nuompinigių priklausomybę nuo pajamų	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais didinamas didžiausias metinis nuomos mokesčio padidinimas vidutines ir dideles pajamas gaunantiems nuomininkams, gyvenantiems socialiniuose būstuose, įsigaliojimas
74	C3.1 R5-1 Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas raštas Parlamentui dėl planavimo proceso kliūčių nustatant galimus sprendimus
81	C3.2 I1-1 Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema	Tarpinė reikšmė	Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijavimo schema, įsigaliojimas
84	C4.1 R1-1 Atskaitos, taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims sumažinimas	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo sumažinamas savarankiškai dirbančių asmenų mokesčio atskaita, įsigaliojimas
87	C4.1 R3-1 Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja įstatymas, kuriuo reformuojama antroji pensijų sistemos pakopa
90	C4.1 R4-1 Kova su fiktyviu savarankišku darbu	Tarpinė reikšmė	Parlamentui pateiktas fiktyvaus savarankiško darbo mažinimo veiksmų planas
93	C4.1 I1-1 „Nyderlandai toliau mokosi“	Siektina reikšmė	Konsultacijos karjeros klausimais siekiant padėti asmenims
94	C4.1 I1-2 „Nyderlandai toliau mokosi“	Siektina reikšmė	Įgūdžių formavimas siekiant padėti pavieniams asmenims
97	C4.1 I2-1 Regioninės judumo grupės (RMT)	Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo įsteigiamos regioninės judumo grupės, įsigaliojimas
98	C4.1 I2-3 Regioninės judumo grupės (RMT)	Tarpinė reikšmė	Suvestinės, kurioje pateikiama kiekybinė informacija apie regioninių judumo grupių teikiamas paslaugas, skelbimas
105	C4.2 I3-1 Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais	Tarpinė reikšmė	Interneto platformos, skirtos praėjusių vidurinės mokyklos metų moksleiviams remti, sukūrimas
106	C4.2 I3-2 Parama mokiniams paskutiniais vidurinės mokyklos metais	Siektina reikšmė	Parama mokyklų valdyboms, siekiant teikti papildomą paramą moksleiviams paskutiniais vidurinės mokyklos metais
107	C4.2 I4-1 Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetiniai kompiuteriai, skirti internetiniam ir hibridiniam švietimui, siekiant kovoti su prarastomis mokymosi galimybėmis ir jas sumažinti	Siektina reikšmė	Suteiktų skaitmeninių prietaisų skaičius
108	C5.1 I1-1 Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu	Siektina reikšmė	Papildomų priežiūros sektoriaus darbuotojų skaičius
109	C5.1 I1-2 Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu	Siektina reikšmė	Su korona susijusiose darbo vietose įdarbintų pagalbinių darbuotojų skaičius
113	C5.1 I3-1 E. sveikatos namuose skatinimas, COVID-19	Siektina reikšmė	Skirtų dotacijų skaičius
114	C5.1 I4-1 Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)	Tarpinė reikšmė	Veikianti mokslo darbuotojams skirta paramos sistema. Paslaugų centrai
119	C6.1 R2-1 Nesutapimų taikant įprastų rinkos sąlygų principą šalinimas	Tarpinė reikšmė	Įsigalioja įstatymas, kuriuo sprendžiama ištiestos rankos principo taikymo neatitikimų problema.
120	C6.1 R3-1 Specialaus palūkanų atskaitymo apribojimo pakeitimas siekiant užkirsti kelią atleidimui nuo mokesčių už neigiamas palūkanas ir teigiamus valiutos keitimo rezultatus	Tarpinė reikšmė	Pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama panaikinti mokesčių lengvatas neigiamoms palūkanoms ir teigiamiems valiutos rezultatams, įsigaliojimas
121	C6.1 R4-1 Mokesčių dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo atskaitymo apribojimas	Tarpinė reikšmė	Įmonių pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais apribojamas atleidimas nuo mokesčių dėl likvidavimo ir veiklos nutraukimo nuostolių, įsigaliojimas
122	C6.1 R5-1 Nuostolių atskaitymo apribojimas	Tarpinė reikšmė	Įmonių pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais ribojama nuostolių užskaita, įsigaliojimas
125	C7-1 Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas	Tarpinė reikšmė	Audito ir kontrolės saugyklos sistema: EGADP įgyvendinimo stebėsenos informacija
126	C7-2 Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas	Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiami audito įstaigos (Auditdienst Rijk) įstatai, įsigaliojimas
127	C7-3 Auditas ir kontrolė, įgyvendinimas ir papildomumas	Tarpinė reikšmė	Ministro dekreto, kuriuo iš dalies keičiamas organizacinis sprendimas (organisatiebesluit), kuriuo nustatomi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano programos direktorato įgaliojimai, įsigaliojimas
		Paramos dalies suma	EUR 1 412 119 041

1.2. Antra paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas

1	C1.1 R1-1 Energijos mokesčių reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo koreguojami energijos mokesčių tarifai, įsigaliojimas
21	C1.1 I2–1 Žalioji vandenilio galia	Tarpinė reikšmė	Žmogiškojo kapitalo darbotvarkės paskelbimas siekiant padidinti ekologiško vandenilio įgūdžių pasiūlą
34	C1.2 I2-1. Kiaulių ūkių rekonstrukcijai skirta pagalbos schema	Siektina reikšmė	Uždarytų kiaulių auginimo vietų skaičius
47	C2.2 I1-2 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) planavimo tyrimas Šiaurės Nyderlanduose baigtas
55	C2.2 I3-1 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Intelektinių pakelės stočių skaičius
65	C2.3 I2-1 Baudžiamojo teisingumo grandinės skaitmeninimas	Tarpinė reikšmė	Veikia skaitmeninis portalas, skirtas oficialiai komunikacijai baudžiamosiose bylose
66	C2.3 I2-2 Baudžiamojo teisingumo grandinės skaitmeninimas	Tarpinė reikšmė	Dažnų nusikaltimų bylų skaitmeninis tvarkymas veikia
68	C3.1 R2-1 Laipsniškas dovanų, skirtų būstui įsigyti, atleidimo nuo mokesčio panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės akto įsigaliojimas laipsniškai panaikinant atleidimą nuo mokesčio dovanoms, skirtoms būstui įsigyti, dviem etapais
70	C3.1 R3-2 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Provincijų ir savivaldybių susitarimai dėl 900 000 naujų būstų įrengimo
71	C3.1 R3-3 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Įdiegta susitarimų su savivaldybėmis įgyvendinimo stebėsenos sistema
72	C3.1 R3-4 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo nustatomi papildomi veiksmai, kurių valstybė imasi, kad užtikrintų susitarimų dėl naujų būstų statybos vykdymą, įsigaliojimas
75	C3.1 R5-2 Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas	Tarpinė reikšmė	Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti būsto projektų planavimo procesą
76	C3.1 I1-1 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (1 skirsnis)
95	C4.1 I1-3 „Nyderlandai toliau mokosi“	Siektina reikšmė	Konkretiems sektoriams pritaikyti perėjimo į darbo rinką būdai
104	C4.2 I2-1 Parama naujiems dalyviams, kad būtų išvengta prarastų mokymosi galimybių	Siektina reikšmė	Parama pradinėms ir vidurinėms mokykloms, siekiant teikti papildomą paramą naujiems dalyviams
111	C5.1 I2-1 Intensyvios priežiūros pratęsimas	Siektina reikšmė	Ligoninių, kurios atliko esamų stacionarių lovų ir galimų papildomų lovų infrastruktūros pritaikymą, skaičius
112	C5.1 I2-2 Intensyvios priežiūros pratęsimas	Siektina reikšmė	Ligoninių darbuotojų mokymas
115	C5.1 I4-2 Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)	Tarpinė reikšmė	Priimtas veiksmų planas dėl FAIR duomenų (randami, prieinami, sąveikūs ir pakartotinai panaudojami duomenys)
116	C5.1 I4-3 Sveikatos mokslinių tyrimų infrastruktūra (HRI)	Tarpinė reikšmė	Veiklos duomenų portalas
117	C6.1 R1-1 Nyderlandų mokesčių politika	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo nustatomas išskaičiuojamasis mokestis, įsigaliojimas
		Paramos dalies suma	EUR 1 223 836 502

1.3. Trečia paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas

2	C1.1 R1-2 Energijos mokesčių reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo koreguojami struktūriniai energijos mokesčių elementai, įsigaliojimas
6	C1.1 R4-1 Automobilių apmokestinimo reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo laipsniškai panaikinamas komercinių furgonų atleidimas nuo automobilių ir motociklų pirkimo mokesčio (BPM), įsigaliojimas
9	C1.1 R5-1 Energetikos įstatymas	Tarpinė reikšmė	Energetikos įstatymo įsigaliojimas
17	C1.1 I1-8 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos jungtis jūroje prie iškrovimo sausumoje vietų. Valdymo susitarimai dėl investicijų į rajoną planų
37	C2.1 I2-1 DI NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Stipendijų skyrimas
43	C2.1 I4-1 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Sukurta pagrindinių duomenų infrastruktūra
48	C2.2 I1-3 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Siektina reikšmė	ERTMS naudojamų GSM geležinkelio stiebų skaičius
49	C2.2 I1-4 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	ERTMS pritaikytos logistikos sistemos
50	C2.2 I1-5 Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS)	Tarpinė reikšmė	Centrinė saugos sistema veikia
51	C2.2 I2-1 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Pažangieji eismo valdymo įtaisai
56	C2.2 I3-2 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Pažangiųjų pakelės stočių skaičius
61	C2.3 I1-1 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Tarpinė reikšmė	Įgyvendinti kibernetinio saugumo gerinimo veiksmai
62	C2.3 I1-2 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Siektina reikšmė	Gynybos ministerijos civilinis personalas, dirbantis nuotoliniu būdu per saugų tinklą
77	C3.1 I1-2 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (2 skirsnis)
85	C4.1 R2-1 Savarankiškai dirbančių asmenų invalidumo draudimas	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, nustatančio privalomą savarankiškai dirbančių asmenų neįgalumo draudimą, paskelbimas Oficialiajame leidinyje
88	C4.1 R3-2 Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma	Tarpinė reikšmė	Parengti ir paskelbti perėjimo prie naujos pensijų sistemos planai
91	C4.1 R4-2 Kova su fiktyviu savarankišku darbu	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo keičiama darbo santykių apibrėžtis, paskelbimas Oficialiajame leidinyje
92	C4.1 R4-3 Kova su fiktyviu savarankišku darbu	Tarpinė reikšmė	Panaikintas įstatymo, kuriuo panaikinamas darbo santykių vertinimas, vykdymo moratoriumas
96	C4.1 I1-4 „Nyderlandai toliau mokosi“	Tarpinė reikšmė	Nepriklausomas subsidijų schemų socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas pagal „Nyderlandai toliau mokosi“
99	C4.1 I2-4 Regioninės judumo grupės (RMT)	Tarpinė reikšmė	Regioninių judumo grupių veikimo vertinimo paskelbimas
101	C4.2 I1-1 Nacionalinė švietimo laboratorija DI	Siektina reikšmė	Atrinkti projektai novatoriškiems skaitmeniniams švietimo sprendimams skatinti
110	C5.1 I1-3 Laikini papildomi žmogiškųjų išteklių pajėgumai priežiūrai krizės metu	Siektina reikšmė	Sukurtas nacionalinis sveikatos priežiūros rezervas
123	C6.1 R5-1 Nuostolių atskaitymo apribojimas	Tarpinė reikšmė	Įmonių pelno mokesčio įstatymo pakeitimų, kuriais ribojama nuostolių užskaita, įsigaliojimas
124	C6.2 R6-1 Kovos su pinigų plovimu politika	Siektina reikšmė	Finansinės žvalgybos padalinio visos darbo dienos ekvivalentų skaičiaus padidinimas
		Paramos dalies suma	EUR 1 176 765 868

1.4. Ketvirta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas

7	C1.1 R4-2 Automobilių apmokestinimo reforma	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas automobilių mokestis už lengvuosius automobilius ir furgonus,
11	C1.1 I1-2 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Laivybos saugos užtikrinimas. Konkurso (-ų), skirto (-ų) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti, paskelbimas
13	C1.1 I1-4 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Gamtos gerinimo ir rūšių apsaugos plėtojimas ir įgyvendinimas
14	C1.1 I1-5 Jūros vėjo energija	Siektina reikšmė	Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Projektai, kuriais prisidedama prie gamtos gerinimo ir (arba) atkūrimo tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir saugomose teritorijose pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD)
19	C1.1 I1-10 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos jungtis jūroje su sausumoje esančiomis iškrovimo vietomis. Ekologinio impulso paketas Vatų jūroje
20	C1.1 I1-11 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos jungtis jūroje su sausumoje esančiomis iškrovimo vietomis. Kompensacija už žemės ūkio paskirties žemės druskingumą ir jos švelninimas
22	C1.1 I2–2 Žalioji vandenilio galia	Siektina reikšmė	Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų novatoriškos ekologiško vandenilio technologijos parodomiesiems įrenginiams
23	C1.1 I2–3 Žalioji vandenilio galia	Siektina reikšmė	Pasirašyti susitarimai dėl dotacijų ekologiško vandenilio mokslinių tyrimų projektams
24	C1.1 I3-11 Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas	Siektina reikšmė	Veikiančių modulinių energijos talpyklų skaičius
25	C1.1 I3-11 Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas	Siektina reikšmė	Eksploatuojamų pakrovimo aikštelių skaičius
26	C1.1 I3-3 Vidaus vandenų kelių energetikos pertvarka, ZES projektas	Siektina reikšmė	Laivų, pertvarkytų taip, kad jų išmetamųjų teršalų kiekis yra nulinis, skaičius
27	C1.1 I4-1 Aviacijos pertvarkymas	Tarpinė reikšmė	Išsamus vandenilio degimo turboventiliatoriaus techninis projektas
28	C1.1 I4-2 Aviacijos pertvarkymas	Tarpinė reikšmė	Išsamus vandenilio kuro elementų elektrinės varymo sistemos techninis projektas
29	C1.1 I4-3 Aviacijos pertvarkymas	Tarpinė reikšmė	Veikia Skrydžių vizijos ekspertų grupė
38	C2.1 I2-2 DI NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	ELSA DI mokslinių tyrimų laboratorijų veikla
39	C2.1 I2-3 DI NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, kuriems skirta dotacija
41	C2.1 I3-1 Skaitmeninio švietimo impulsas	Tarpinė reikšmė	Sukurta ir veikia bendroji platforma sukurtai skaitmeninei mokomajai medžiagai gauti ir naudojami mokiniams skirti skaitmeninės tapatybės sprendimai
42	C2.1 I3-2 Skaitmeninio švietimo impulsas	Siektina reikšmė	Mokymo ir mokymosi centrai veikia
44	C2.1 I4-2 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Didesnis skaitmeninis pasirengimas logistikos sektoriuje
52	C2.2 I2-2 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Prioritetinės saugos paslaugos
57	C2.2 I3-3 Pažangiosios pakelių stotys (iWKS)	Siektina reikšmė	Galutinis įrengtų pažangiųjų pakelės stočių skaičius
63	C2.3 I1-3 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Tarpinė reikšmė	Patobulinti tinklai ir užbaigtas perėjimas prie naujos IT infrastruktūros
78	C3.1 I1-3 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (3 skirsnis)
82	C3.2 I1-2 Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema	Siektina reikšmė	Dėl visos pagal schemą subsidijuojamos renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencijos per metus išmetamo CO2 kiekio sumažinimo suma (Kton)
86	C4.1 R2-2 Savarankiškai dirbančių asmenų invalidumo draudimas	Tarpinė reikšmė	Raštas Parlamentui dėl privalomo invalidumo draudimo įgyvendinimo padėties
89	C4.1 R3-3 Antrosios pakopos pensijų sistemos reforma	Tarpinė reikšmė	Baigti rengti ir paskelbti pensijų fondų įgyvendinimo planai
100	C4.1 I2-2 Regioninės judumo grupės (RMT)	Siektina reikšmė	Dirbantys asmenys arba bedarbiai, gaunantys paslaugas per regionines judumo grupes
102	C4.2 I1-2 Nacionalinė švietimo laboratorija DI	Siektina reikšmė	Projektai novatoriškiems skaitmeniniams švietimo sprendimams skatinti
103	C4.2 I1-3 Nacionalinė švietimo laboratorija DI	Siektina reikšmė	Dviejų produktų, kurių technologinės parengties lygis yra 6, pristatymas
118	C6.1 R1-2 Nyderlandų mokesčių politika	Tarpinė reikšmė	Parlamentui išsiųstas raštas dėl mokesčių politikos pakeitimų poveikio stebėjimo / vertinimo
		Paramos dalies suma	658 988 886 EUR

1.5. Penkta paramos dalis (negrąžintina parama)

Eilės numeris	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas

8	C1.1 R4-3 Automobilių apmokestinimo reforma	Tarpinė reikšmė	Raštas Parlamentui dėl įstatymo, kuriuo iš dalies keičiama lengvųjų automobilių ir furgonų mokesčio bazė, įgyvendinimo padėties
10	C1.1 I1-1 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Laivybos saugumo užtikrinimas. Pasirašyta (-os) naujų įkrovimo punktų jūroje ir krantinėje pirkimo sutartis (-ys)
12	C1.1 I1-3 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Laivybos saugos užtikrinimas. Sutarties (-čių), skirtos (-ų) avarijos likvidavimo vilkikams įsigyti, pasirašymas
15	C1.1 I1-6 Jūros vėjo energija	Siektina reikšmė	Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Jūros vėjo energijos ekologinė programa (WOZEP)
16	C1.1 I1-7 Jūros vėjo energija	Siektina reikšmė	Šiaurės jūros ekosistemos stiprinimas ir apsauga. Šiaurės jūros skaitmeninimas. Stebėsenos stotys
18	C1.1 I1-9 Jūros vėjo energija	Tarpinė reikšmė	Elektros energijos jungtis jūroje prie iškrovimo sausumoje vietų. Administraciniai susitarimai dėl investicijų į rajoną planų
30	C1.2 I1-1 Gamtos programa	Siektina reikšmė	Įgyvendinti kokybės gerinimo veiksmai tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir aplink jas
31	C1.2 I1-2 Gamtos programa	Siektina reikšmė	Spartesnis žemės tvarkymo organizacijų vykdomas gamtos atkūrimas
32	C1.2 I1-3 Gamtos programa	Siektina reikšmė	Upių pakrančių gamtos kokybės gerinimas ir pakelių tvarkymas
33	C1.2 I1-4 Gamtos programa	Siektina reikšmė	Veiksmai, kuriais prisidedama prie Gamtos programos žinių bazės stebėsenos ir plėtojimo
36	C2.1 I1-2 „Quantum Delta NL“	Tarpinė reikšmė	„Quantum Delta NL“
40	C2.1 I2-4 DI NL ir taikomosios DI mokymosi bendruomenės	Siektina reikšmė	Dirbtinio intelekto mokymosi bendruomenių sukūrimas
45	C2.1 I4-3 Skaitmeninės infrastruktūros logistika	Siektina reikšmė	Užbaigtos gyvosios laboratorijos
53	C2.2 I2-3 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Ateities atsparaus judumo skaitmeninė infrastruktūra (DITM)
54	C2.2 I2-4 Saugus, išmanus ir tvarus judumas	Siektina reikšmė	Duomenų rinkiniai, kuriuos galima rasti nacionaliniame judumo duomenų prieigos punkte
60	C2.3 R1-3 Viešosios informacijos valdymas (Atviros vyriausybės aktas)	Siektina reikšmė	Platformoje „Atvira vyriausybės informacija“ pateikiami dokumentai
64	C2.3 I1-4 Naujovių diegimas IT (GrIT)	Siektina reikšmė	Gynybos ministerijos civilinis personalas, turintis galimybę naudotis papildomomis saugiomis nuotolinio darbo patalpomis
79	C3.1 I1-4 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (4 skirsnis)
80	C3.1 I1-5 Naujų statybos projektų atvėrimas	Tarpinė reikšmė	Įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai
83	C3.2 I2-1 Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui (ISDE)	Siektina reikšmė	Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės.
		Paramos dalies suma	235 353 174 EUR

3 SKIRSNIS. PAPILDOMA TVARKA

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka

Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano stebėsena ir įgyvendinimas vykdomi taikant šią tvarką:

·Finansų ministerijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas (systeemverantwoordelijk) yra atsakingas už plano stebėseną ir įgyvendinimą ir Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

·Atitinkamų ministerijų, agentūrų ir konsorciumų politikos direktoratai užtikrina ataskaitų teikimą ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimą, o atitinkamų ministerijų Finansų ekonomikos reikalų direktoratai prižiūri ir stebi politikos direktoratus, visų pirma – pažangos, padarytos siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, priežiūrą.

·Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas prie Finansų ministerijos parengia bendrąsias gaires, kuriose apibrėžiama, kaip turi būti teikiamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, ir prie jų pridedami papildomi įrodymai. Šios gairės pateikiamos įvairių įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą dalyvaujančių ministerijų metinių ataskaitų priede ir įtraukiamos į vidaus planavimo ir kontrolės ciklą. Dalinėmis deklaracijomis (t. y. valdymo deklaracijomis vykdomųjų institucijų lygmeniu) vykdomosios įstaigos patvirtina Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir patvirtina pateiktų duomenų apie tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes pagrįstumą. Šias dalines deklaracijas tikrina ir pasirašo ministerijų, dalyvaujančių įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Finansų ekonomikos reikalų direktoratai.

·Audito institucija „Auditdienst Rijk“, nepriklausoma Finansų ministerijos tarnyba, reguliariai atlieka valdymo ir kontrolės sistemų auditą, įskaitant pagrindinius testus. Ji taip pat parengia atliktų auditų santrauką, kuri įtraukiama į mokėjimo prašymus. Atliekant valdymo ir kontrolės sistemų auditus įvertinama, ar stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka suteikia išsamių ir patikimų duomenų apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane apibrėžtus rodiklius ir ar įgyvendinimo sistema užtikrina, kad lėšos būtų valdomos laikantis taisyklių ir ar ja galima užkirsti kelią sukčiavimui, interesų konfliktams, korupcijai ir dvigubam finansavimui, juos nustatyti ir ištaisyti.

2.Komisijai užtikrinamos visapusiškos prieigos prie pagrindinių duomenų tvarka

Siekdama Komisijai užtikrinti visapusišką prieigą prie pagrindinių susijusių duomenų, Nyderlandai taiko šią tvarką:

·Koordinavimo įstaiga yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės programos direktoratas prie Finansų ministerijos. Ji taip pat atsako už mokėjimo prašymų ir valdymo deklaracijų rengimą. Visa su plano įgyvendinimu ir stebėsena susijusi informacija saugoma centrinėje saugyklos sistemoje, kuri parengiama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti. Įgyvendinančiosios institucijos renka ir saugo visus duomenis, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punkte. Informacija saugoma įvairių ministerijų departamentų IT sistemose ir ja dalijamasi su koordinavimo įstaiga. Kuriama centrinė duomenų saugyklos sistema apima informaciją, susijusią su tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, ir joje renkami, saugomi duomenys ir užtikrinama prieiga prie jų pagal Reglamento (ES) 2021/241 22 straipsnio 2 dalies d punktą.

·Pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 2 dalį, užbaigę šio priedo 2.1 skirsnyje nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, Nyderlandai pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą. Nyderlandai užtikrina, kad gavusi prašymą Komisija turėtų visapusišką prieigą prie pagrindinių atitinkamų duomenų, kuriais pagrindžiamas tinkamas mokėjimo prašymo pagrindimas, tiek mokėjimo prašymo vertinimo pagal Reglamento (ES) 2021/241 24 straipsnio 3 dalį, tiek audito ir kontrolės tikslais.

(1)

Jeigu įgyvendinus remiamą priemonę pasiekiamas prognozuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra gerokai mažesnis už atitinkamus santykinius taršos rodiklius, reikia paaiškinti priežastis, kodėl tai neįmanoma. Santykiniai taršos rodikliai, kuriais remiantis suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimai veiklai, patenkančiai į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymo sritį, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2021/447.

(2)

https://rijkewaddenzee.nl/wp-content/uploads/2018/05/Actieplan-Broedvogels-Waddenzee-2018_DEF_MET_voorwoord.pdf

(3)

https://www.beheerautoriteitwaddenzee.nl/integraal-beheerplan/wat-is-het-integraal-beheerplan

(4)

Išskyrus elektros energijos ir (arba) šilumos gamybos projektus, taip pat susijusius gamtinių dujų perdavimo ir paskirstymo infrastruktūros projektus, kurie atitinka reikšmingos žalos nedarymo principo taikymo technines gaires (2021/C 58/01) III priede nustatytas sąlygas.

(5)

(6)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams įrenginiuose, išimtinai skirtuose neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti, ir esamiems įrenginiams, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas, kad jas būtų galima saugoti ar panaudoti, arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(7)

Ši išimtis netaikoma pagal šią priemonę vykdomiems veiksmams esamuose mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, jei pagal šią priemonę vykdomais veiksmais siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą arba modifikuoti atskirtų atliekų perdirbimo operacijas į biologinių atliekų kompostavimą ir anaerobinį biologinių atliekų skaidymą, su sąlyga, kad dėl tokių pagal šią priemonę vykdomų veiksmų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai arba nepailgės šių įrenginių eksploatavimo trukmė; kurių įrodymai pateikiami gamyklos lygmeniu.

(8)

Skaičius	Susijusi priemonė (reforma arba investicija)	Tarpinė reikšmė / Siektina reikšmė	Pavadinimas	Kokybiniai rodikliai (jei tai tarpinės reikšmės)	Kiekybiniai rodikliai (jei tai siektinos reikšmės)			Orientacinis reikšmių pasiekimo tvarkaraštis		Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas
					Matavimo vienetas	Bazinis lygis	Tikslas	Ketvirtis	Metai
67	C3.1 R1-1 Laisvos nuosavybės vertės santykio padidinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				I ketv.	2023	Teisės aktų, kuriais padidinamas laisvos nuosavybės vertės santykis, įsigaliojimas Santykis padidinamas 100 proc. nuomojamam nekilnojamajam turtui, kurio metinis nuomos mokestis viršija 5 proc. atitinkamos savivaldybės (t. y. Waardering Onroerende Zaken (WOZ)) nustatytos turto vertinimo vertės, ir susijusioms šalims. Nuomojamo nekilnojamojo turto, kurio metinis nuomos mokestis sudaro arba yra mažesnis nei 5 proc. vertinimo vertės, santykis padidinamas bent 25 procentiniais punktais, palyginti su 2022 m. taikomu santykiu. Laisvos nuosavybės vertė netaikoma nuomojamam turtui, su kuriuo sudaryta laikinos nuomos sutartis.
68	C3.1 R2-1 Laipsniškas dovanų, skirtų būstui įsigyti, atleidimo nuo mokesčio panaikinimas	Tarpinė reikšmė	Teisės akto įsigaliojimas laipsniškai panaikinant atleidimą nuo mokesčio dovanoms, skirtoms būstui įsigyti, dviem etapais	Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				I ketv.	2024	Įsigalioja teisės aktai, kurie apima šiuos du etapus siekiant laipsniškai panaikinti atleidimą nuo mokesčio dovanoms, skirtoms būstui įsigyti: 1) nuo 2023 m. sausio 1 d. didžiausio atleidimo nuo mokesčio, taikomo dovanoms, skirtoms būstui įsigyti, sumažinimas bent 70 proc., palyginti su didžiausiu 2022 m. atleidimu nuo mokesčio; 2) nuo 2024 m. sausio 1 d. panaikinamas atleidimas nuo mokesčio.
69	C3.1 R3-1 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimai dėl 900 000 naujų būstų įrengimo	Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų pasirašymas				IV ketv.	2022	Nacionalinės vyriausybės ir provincijų susitarimų dėl naujų būstų, kurie turi būti sukurti iki 2030 m., be kita ko, pertvarkant, pasirašymas. Susitarimuose nustatomas kiekvienos provincijos naujų būstų, kurie turi būti pastatyti, skaičius ir tų naujų būstų, kurie turi būti įperkami, skaičius. Bendras naujų būstų skaičius provincijose turi sudaryti ne mažiau kaip 900 000 būstų, iš kurių ne mažiau kaip 600 000 turi būti įperkami būstai.
70	C3.1 R3-2 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Provincijų ir savivaldybių susitarimai dėl 900 000 naujų būstų įrengimo	Provincijų ir savivaldybių susitarimų pasirašymas				II ketv.	2023	Sudaryti provincijų ir savivaldybių susitarimus dėl savivaldybėms būdingo naujų būstų skaičiaus, kad iki 2030 m. būtų sukurta 900 000 naujų būstų, be kita ko, pertvarkant, iš kurių ne mažiau kaip 600 000 turi būti įperkami. Į šiuos susitarimus įtraukiamos bent šios sudedamosios dalys: 1) siektinos reikšmės, susiję su savivaldybėms skirtų būstų, kuriuos reikia įgyvendinti, skaičiumi, atskirai nurodant įperkamų būstų skaičių, 2) nuostata, kurioje nurodomi naudotini valstybės ištekliai ir priemonės, ir 3) naujų būstų realizavimo tvarkaraštis.
71	C3.1 R3-3 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Įdiegta susitarimų su savivaldybėmis įgyvendinimo stebėsenos sistema	Stebėsenos sistemos įdiegimas				III ketv.	2023	Turi būti įdiegta stebėsenos sistema, skirta provincijų ir savivaldybių pasirašytų susitarimų įgyvendinimo pažangai stebėti, t. y. naujų būstų realizavimo pažangai stebėti.
72	C3.1 R3-4 Centralizuotas planavimas siekiant padidinti būsto pasiūlą	Tarpinė reikšmė	Įstatymo, kuriuo nustatomi papildomi veiksmai, kurių valstybė imasi, kad užtikrintų susitarimų dėl naujų būstų statybos vykdymą, įsigaliojimas	Akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				I ketv.	2024	Įstatymo, kuriuo nacionalinei vyriausybei leidžiama imtis administracinių ar teisinių veiksmų, jei pažeidžiami sutartiniai įsipareigojimai pagal provincijos ar regioninius susitarimus dėl naujų būstų realizavimo, įsigaliojimas.
73	C3.1 R4-1 Didinti nuompinigių priklausomybę nuo pajamų	Tarpinė reikšmė	Teisės aktų, kuriais didinamas didžiausias metinis nuomos mokesčio padidinimas vidutines ir dideles pajamas gaunantiems nuomininkams, gyvenantiems socialiniuose būstuose, įsigaliojimas	Teisės akto nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				I ketv.	2022	Įsigalioja teisės aktai, kuriais nuo 2022 m. sausio 1 d. galimas didžiausias leistinas metinis socialinio būsto nuomos mokesčio padidinimas iki 50 EUR vidutines pajamas gaunantiems nuomininkams ir 100 EUR dideles pajamas gaunantiems nuomininkams. Vidutinių pajamų nuomininkų metinės pajamos yra nuo 47 948 EUR iki 56 527 EUR (vieno asmens namų ūkiai) arba nuo 55 486 EUR iki 75 369 EUR (kelių asmenų namų ūkiai) (2022 kainų lygis). Dideles pajamas gaunantys nuomininkai apibrėžiami kaip gaunantys didesnes metines pajamas, nei viršutinė šių maržų riba.
74	C3.1 R5-1 Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas	Tarpinė reikšmė	Paskelbtas raštas Parlamentui dėl planavimo proceso kliūčių nustatant galimus sprendimus	Rašto Parlamentui paskelbimas				IV ketv.	2022	Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerijos rašto Parlamentui, kuriame nurodomi veiksmai, kuriais siekiama pašalinti kliūtis, dėl kurių vėluojama planavimo procesą, leidimų išdavimą ir teisines procedūras, susijusias su gyvenamųjų pastatų projektais, paskelbimas, be kita ko, prireikus iš dalies keičiant teisės aktus; ir veiksmų įgyvendinimo tvarkaraštis su konkrečiais veiksmais.
75	C3.1 R5-2 Gyvenamųjų namų statybos proceso ir procedūrų spartinimas	Tarpinė reikšmė	Veiksmai, kuriais siekiama paspartinti būsto projektų planavimo procesą	Esminių veiksmų, nurodytų rašte Parlamentui, įgyvendinimas				I ketv.	2024	Siekiant paspartinti gyvenamųjų pastatų projektų planavimo procesą, turi būti imtasi esminių veiksmų, nurodytų rašte Parlamentui pagal 75 tarpinę reikšmę. Tai apima bent i) veiksmus, kuriais siekiama gerinti savivaldybių ir statybos bendrovių žinias apie planavimo procedūras, ii) ekspertų grupės, galinčios padėti savivaldybėms ir būsto bendrovėms paspartinti procedūras, reikalingas naujiems būstams realizuoti, sudarymą ir iii) nacionalinės grupės, kuri padėtų savivaldybėms šalinti planavimo procedūrų kliūtis, sukūrimą, iv) procedūrų paspartinimo pažangos stebėsenos sistemos sukūrimą.
76	C3.1 I1-1 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (1 skirsnis)		Skaičius	0	16 000	IV ketv.	2023	Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti 16 000 būstų.
77	C3.1 I1-2 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (2 skirsnis)		Skaičius	16 000	42 000	IV ketv.	2024	Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 26 000 būstų.
78	C3.1 I1-3 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (3 skirsnis)		Skaičius	42 000	71 000	IV ketv.	2025	Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 29 000 būstų.
79	C3.1 I1-4 Naujų statybos projektų atvėrimas	Siektina reikšmė	Statybos darbai (4 skirsnis)		Skaičius	71 000	100 000	II ketv.	2026	Patvirtinus finansinę paramą savivaldybėms pagal subsidijų schemą, pradedama statyti papildomų 29 000 būstų.
80	C3.1 I1-5 Naujų statybos projektų atvėrimas	Tarpinė reikšmė	Įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai	Paskelbta ataskaita apie įgyvendintus prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, finansuojamus pagal subsidijų schemą				II ketv.	2026	Vidaus reikalų ir Karalystės santykių ministerija paskelbia ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama kokybinių įrodymų, kad prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai, atitinkantys atitinkamuose pakte nustatytus būtiniausius standartus, buvo įgyvendinti pagal patvirtintas paraiškas dėl subsidijų. Paktai – tai provincijų, savivaldybių ir kitų gyvenamųjų ir komercinių pastatų statybos proceso suinteresuotųjų subjektų susitarimai, pagal kuriuos suinteresuotieji subjektai įsipareigoja laikytis minimalių standartų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos statybos privačioje ir viešoje žemėje, susijusių su apsauga nuo šilumos, sausrų, lietaus sukeltų, upių ir pakrančių potvynių, taip pat su gamtos įtraukumu.
81	C3.2 I1-1 Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema	Tarpinė reikšmė	Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijavimo schema, įsigaliojimas	Reglamento nuostata, numatanti jo įsigaliojimą				II ketv.	2022	Reglamento, kuriuo nustatoma renovacijos subsidijavimo schema, įsigaliojimas. Pagal šią subsidijų schemą teikiamos subsidijos viešojo nekilnojamojo turto, pvz., vietos administracijų pastatų arba švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų, savininkams, siekiant pagerinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą.
82	C3.2 I1-2 Viešojo sektoriaus nekilnojamojo turto tvarumo subsidijų schema	Siektina reikšmė	Dėl visos pagal schemą subsidijuojamos renovacijos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencijos per metus išmetamo CO2 kiekio sumažinimo suma (Kton)		Išmetamo CO2 kiekio mažinimo kilotonų per metus	0	110	I ketv.	2025	Iš anksto apskaičiuota pagal subsidijų schemą patvirtintos renovacijos arba energijos vartojimo efektyvumo didinimo intervencijos priemonės sumuojamos iki 110 kilotonų per metus išmetamo CO2 kiekio sumažinimo. Intervencinių priemonių tikslas – tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis turi būti sumažintas vidutiniškai bent 30 proc. palyginti su ex ante išmetamu kiekiu.
83	C3.2 I2-1 Investicijų subsidija tvariai energijai ir energijos taupymui	Siektina reikšmė	Subsidijuojamos tvarios energijos ir energijos taupymo intervencinės priemonės		Subsidijuojamų intervencinių priemonių skaičius	0	225 000	I ketv.	2026	Subsidijuojama ne mažiau kaip 225 000 intervencinių priemonių pagal investicijų subsidiją tvariai energijai ir energijos taupymui (saulės katilai, šiluminės jungtys, izoliacija ir šilumos siurbliai). Intervencijos tikslas – vidutiniškai bent 30 proc. sumažinti pirminės energijos poreikis.