EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 08 23
COM(2022) 415 final
2022/0244(NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2023 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2022/109 nuostatos
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos 1 (toliau – pagrindinis BŽP reglamentas), naudojant gyvuosius jūrų biologinius išteklius, žvejojamų rūšių populiacijos turi būti atkuriamos ir palaikomos tokio dydžio, kuris būtų didesnis nei tas, kuriam esant gali būti gautas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis (angl. maximum sustainable yield, toliau – MSY). Svarbi priemonė, skirta tam pasiekti, yra kiekvienais metais nustatomos žvejybos galimybės, t. y. bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) ir kvotos.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1139 2 , kuriuo nustatomas Baltijos jūrai skirtas daugiametis planas, konkrečiau nurodyti tiksliniai mirtingumo dėl žvejybos intervalai. Šie intervalai naudojami šiame pasiūlyme siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus, visų pirma pasiekti ir išlaikyti MSY.
Šio pasiūlymo tikslas − valstybėms narėms 2023 metams nustatyti svarbiausių verslinių Baltijos jūros žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes. Šiuo pasiūlymu taip pat siekiama reguliuoti mėgėjų žvejybą jūroje tiek, kiek reikalinga žuvų ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugoti. Siekiant supaprastinti ir išaiškinti su metiniais BLSK ir kvotomis susijusius sprendimus, nuo 2006 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybės nustatomos atskiru reglamentu.
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Šiuo pasiūlymu nustatomos kvotos, kurių dydis atitinka pagrindinio BŽP reglamento tikslus.
•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis
Pasiūlymas atitinka BŽP tikslus ir taisykles ir dera su Sąjungos darnaus vystymosi politika.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 43 straipsnio 3 dalis.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Pasiūlymas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, kaip nurodyta SESV 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių.
BŽP yra bendroji politika. Pagal SESV 43 straipsnio 3 dalį Taryba turi priimti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones.
Šiuo pasiūlymu dėl Tarybos reglamento valstybėms narėms paskirstomos žvejybos galimybės. Pagal pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 6 ir 7 dalis ir 17 straipsnį, valstybės narės, laikydamosi tuose straipsniuose nustatytų kriterijų, tokias galimybes gali savo nuožiūra paskirstyti regionams ar veiklos vykdytojams. Taigi, valstybės narės turi daug laisvės spręsti dėl naudojimosi paskirstytomis žvejybos galimybėmis pageidaujamo socialinio ir (arba) ekonominio modelio.
Pasiūlymas papildomo finansinio poveikio valstybėms narėms neturi. Taryba šio pobūdžio reglamentą priima kasmet, todėl viešosios bei privačiosios priemonės jam įgyvendinti jau parengtos.
•Priemonės pasirinkimas
Siūloma priemonė – reglamentas.
Tai yra pasiūlymas dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo remiantis SESV 43 straipsnio 3 dalimi.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Remiantis Komisijos komunikatu „Tausesnės žvejybos Europos Sąjungoje siekis: dabartinė padėtis ir 2023 m. orientyrai“ (COM(2022) 253 final), pasikonsultuota su Baltijos jūros patariamąja taryba. Mokslinį pagrindą pasiūlymui pateikė Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (toliau – ICES). Į suinteresuotųjų šalių pareikštas preliminarias nuomones dėl visų susijusių žuvų išteklių atsižvelgta, kiek tai buvo įmanoma neprieštaraujant dabartinei politikai ir nepabloginant pažeidžiamų išteklių būklės.
Mokslinės rekomendacijos dėl laimikio limitų ir išteklių būklės taip pat apsvarstytos su valstybėmis narėmis 2022 m. birželio mėn. regioniniame BALTFISH forume.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Konsultuotasi su moksline organizacija ICES.
Sąjunga kasmet prašo ICES mokslinių rekomendacijų dėl svarbių žuvų išteklių būklės. Gautos rekomendacijos apima visus Baltijos jūros išteklius ir jose siūlomi svarbiausių verslinių išteklių BLSK 3 .
•Poveikio vertinimas
Pasiūlymas yra ilgalaikės strategijos, pagal kurią žvejyba koreguojama taip, kad būtų užtikrintas ir išlaikomas ilgalaikis tausus žvejybos lygis, dalis. Tikimasi, kad ilgainiui taikant šią strategiją žvejybos intensyvumas bus stabilus, kvotos didesnės, todėl žvejai ir jų šeimos gaus daugiau pajamų. Tikimasi, kad didesnis iškraunamo laimikio kiekis bus naudingas žvejybos pramonei, vartotojams, perdirbimo pramonei ir mažmeninės prekybos sektoriui, taip pat visoms kitoms su versline ir mėgėjų žvejyba susijusioms pramonės šakoms. Tokiomis aplinkybėmis reikia akcentuoti tausios žvejybos ir geros jūrų aplinkos būklės, ypač Baltijos jūroje, sąsają. Biologinės įvairovės strategija ir susijusios iniciatyvos, ypač būsimas žvejybos ir jūrų aplinkos veiksmų planas, yra priemonės šiam tikslui pasiekti.
Iki 2019 m. priimtais sprendimais dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių pavyko pasiekti, kad visų išteklių, dėl kurių pateikta MSY rekomendacija, mirtingumas dėl žvejybos atitiko MSY intervalus tuo momentu, kai nustatytas BSLK visiems ištekliams, išskyrus vakarinės Baltijos jūros dalies atlantines silkes (toliau – silkės). Atrodo, kad šiais sprendimais taip pat pavyko atkurti išteklius ir vėl subalansuoti žvejybos pajėgumus ir žvejybos galimybes. Tačiau 2019 m. paaiškėjo, kad rytinės Baltijos jūros dalies atlantinių menkių (toliau – menkės) ištekliai buvo itin intensyviai žvejojami. ICES vertinimu, šie ištekliai ateinančius kelerius metus tikriausiai tebebus išeikvoti. 2021 m. paaiškėjo, kad ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai jau daugelį metų faktiškai nebėra tvaraus dydžio (t. y. nesiekia Blim), ir ICES pabrėžė, kad kelios atlantinių lašišų (toliau – lašišos) populiacijos yra labai prastos būklės. Galiausiai, nuo 2020 m. centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė nesiekia geros būklės lygio (t. y. nesiekia Btrigger), o 2022 m. Botnijos įlankos silkės buvo labai arti tos ribos. Taigi reikia toliau dėti pastangas siekiant atkurti visus išteklius ir užtikrinti, kad visų jų dydis atitiktų MSY.
2022 m. gegužės 31 d. ICES paskelbė savo mokslinę rekomendaciją dėl Baltijos jūros išteklių, išskyrus rekomendaciją dėl vakarinės Baltijos jūros dalies silkių, – pastaroji rekomendacija paskelbta 2022 m. birželio 30 d. ICES vertinimu, vakarinės Baltijos jūros dalies silkių, taip pat rytinės ir vakarinės Baltijos jūros dalių menkių biomasė vis dar nesiekia saugių biologinių ribų. Centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė tebėra žemiau geros būklės ribų. Dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių ir Suomijos įlankos lašišų teikiamos atsargumo principu grindžiamos rekomendacijos. Dėl likusių aštuonių išteklių teikiama MSY rekomendacija:
·atlantinių šprotų, Rygos įlankos silkių ir jūrinių plekšnių ištekliai yra geros būklės lygio;
·Botnijos įlankos silkių ištekliai sumažėjo beveik iki geros būklės lygio apatinės ribos;
·vakarinės dalies menkių, taip pat vakarinės ir centrinės Baltijos jūros dalių silkių ištekliai nesiekia geros būklės lygio;
·įvairių lašišų populiacijų pagrindiniame baseine būklė labai skiriasi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūloma į kitą laikotarpį perkelti: i) lašišų žvejybos Suomijos įlankoje galimybes; ii) regionalizavimu grindžiamą požiūrį į lašišų išteklius pagrindiniame baseine; iii) vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ir vakarinės bei rytinės Baltijos jūros dalių menkių priegaudos BLSK. Šiuo pasiūlymu centrinės dalies silkių žvejybos galimybės būtų padidintos 14 proc., jūrinių plekšnių – 25 proc. Šiuo pasiūlymu Botnijos įlankos silkių žvejybos galimybės būtų sumažintos 28 proc., Rygos įlankos silkių – 4 proc., atlantinių šprotų – 20 proc.
Taigi, 2023 m. pasiūlymo ekonominis poveikis bus visų valstybių narių žvejybos galimybių sumažinimas. Vertinant apskritai, pagal šį pasiūlymą žvejybos Baltijos jūroje galimybės sudarytų apie 402 000 tonų, taigi 15,6 proc. mažiau, palyginti su 2022 m. žvejybos galimybėmis.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Pasiūlyme numatyta lanksčiai taikyti kvotų mainų mechanizmus, jau nustatytus reglamentais dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje ankstesniais metais. Jokių naujų valdžios institucijoms (Sąjungos ar nacionalinėms) skirtų taisyklių ar naujų administracinių procedūrų, dėl kurių galėtų padidėti administracinė našta, įvesti nesiūloma.
Pasiūlymas teikiamas dėl metinio reglamento, kuris bus taikomas 2023 m., todėl jame nuostatos dėl peržiūros nėra.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymas neturi poveikio Sąjungos biudžetui.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 nustatyta naudojimosi žvejybos galimybėmis taikant BLSK ir kvotas stebėsena.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Šiuo pasiūlymu Baltijos jūroje žvejojančioms valstybėms narėms nustatomos 2023 m. tam tikrų žuvų išteklių ar išteklių grupių žvejybos galimybės.
2016 m. liepos 20 d. įsigaliojo Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatytas Baltijos jūrai skirtas daugiametis planas. Daugiamečiame plane numatytos žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal jo tikslus ir turi atitikti tikslinius mirtingumo dėl žvejybos intervalus, nurodytus turimose patikimiausiose mokslinėse rekomendacijose, pateiktose visų pirma ICES ar panašios nepriklausomos mokslo įstaigos. Daugiamečio plano 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išteklių, dėl kurių pateikiama MSY rekomendacija, BLSK iš esmės neturi viršyti mirtingumo dėl žvejybos lygio, kuriam esant užtikrinamas MSY (t. y. atitinkamai FMSY taško vertės ir apatinio FMSY intervalo). Tačiau pagal daugiamečio plano 4 straipsnio 4 dalį BLSK visada gali būti nustatytas žemiau FMSY intervalo. Daugiamečio plano 4 straipsnio 5 dalyje nustatytomis sąlygomis geros būklės išteklių BLSK gali viršyti FMSY taško vertę (t. y. gali būti viršutiniame FMSY intervale). Dėl išteklių, kurių biomasė yra žemiau geros būklės ribų, t. y. neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taško, kurio nesiekiant reikia imtis priemonių ištekliams atkurti iki tokio lygio, kuris viršytų MSY užtikrinti reikiamą lygį (Btrigger), pagal daugiamečio plano 5 straipsnio 1 dalį turi būti imamasi tinkamų taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad ištekliai greitai atsikurtų iki geros būklės lygio. Visų pirma, atsižvelgiant į biomasės sumažėjimą, turi būti nustatytas sumažintas žemiau viršutinio FMSY intervalo esantis BLSK. Pagal daugiamečio plano 5 straipsnio 2 dalį, jeigu išteklių biomasė nesiekia net saugių biologinių ribų, t. y. neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taško, kurio nesiekiant gali sumažėti išteklių reprodukcinis pajėgumas (Blim), reikia imtis papildomų taisomųjų priemonių. Taisomosios priemonės gali būti visų pirma atitinkamų išteklių specializuotosios žvejybos sustabdymas ir tinkamas tų išteklių žvejybos arba kitų tos pačios žvejybos metu žvejojamų išteklių žvejybos galimybių sumažinimas. Gali būti nustatomos ir kitokios taisomosios priemonės, tačiau jos turėtų būti funkciškai susietos su žvejybos galimybėmis. Priemonės turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į situacijos pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą.
Pagal pagrindinį BŽP reglamentą išteklių, dėl kurių pateikiamos atsargumo principu grindžiamos rekomendacijos, žvejybos galimybės turi būti nustatomos tokio dydžio, kad būtų užtikrinamas bent panašus išteklių išsaugojimo lygis. Pagrindinio BŽP reglamento 8 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad priimant su mišriąja žvejyba susijusius valdymo sprendimus turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad mišriosios žvejybos rajone sunku tuo pačiu metu žvejoti visų rūšių išteklius laikantis MSY, visų pirma tais atvejais, kai mokslinėse rekomendacijose nurodoma, kad didinant naudojamų žvejybos įrankių selektyvumą labai sunku išvengti žvejybą stabdančių žuvų rūšių reiškinio.
Žvejybos galimybės siūlomos laikantis pagrindinio BŽP reglamento 16 straipsnio 1 dalies (kurioje nurodytas santykinio stabilumo principas) ir 16 straipsnio 4 dalies (kurioje nurodyti BŽP tikslai ir daugiamečiuose planuose numatytos taisyklės).
Siekiant nustatyti bendrai su Rusijos Federacija naudojamų išteklių Sąjungos kvotas, atitinkami šių išteklių kiekiai buvo išskaičiuoti iš BLSK, kuriuos rekomendavo ICES. Valstybėms narėms skirti BLSK ir kvotos pateikiami šio pasiūlymo priede.
ICES įvertintas vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių dydis šiek tiek padidėjo, tačiau tebesiekia tik 59 proc. Blim. ICES įvertino, kad biomasė bent iki 2025 m. nesieks Blim, net jei šie ištekliai visai nebus žvejojami. Išteklių pasipildymo lygis daugelį metų buvo žemas ir tebėra beprecedentiškai žemo lygio. Kadangi pagal jokius laimikio variantus biomasė artimiausiu metu neviršytų Blim, ICES penktus iš eilės metus pateikė rekomendaciją dėl nulinio laimikio. 2021 m. Taryba pagal daugiamečio plano 5 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 4 dalį nusprendė uždrausti specializuotąją žvejybą, išskyrus vien mokslinę žvejybą ir smulkiąją priekrantės žvejybą. Taryba taip pat nusprendė nustatyti neišvengiamai priegaudai taikomą BLSK, kad būtų išvengta kitų rūšių žuvų žvejybos sustabdymo. Kadangi, taikant šias taisomąsias priemones, dar nepakako laiko išteklių būklei pagerinti, Komisija siūlo toliau drausti specializuotąją žvejybą, o BLSK nekeisti.
Dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių ICES vis dar negali nustatyti FMSY intervalų verčių. Todėl 2023 metams ji pateikė atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją. Ketvirtus metus iš eilės ICES pateikė rekomendaciją dėl nulinio laimikio. ICES įvertino, kad išteklių dydis vis dar nesiekia Blim ir nesieks vidutinės trukmės laikotarpiu, net jei šie ištekliai visai nebus žvejojami. Be to, ICES vertinimu, biomasė nuo 2021 m. beveik nepadidėjo, o išteklių pasipildymas tebėra kaip niekad mažas. Atsižvelgiant į tai, kad ištekliai išeikvoti, nuo 2019 m. imtasi griežtų priemonių. Rytinės Baltijos jūros dalies menkių specializuotoji žvejyba uždrausta, išskyrus vien mokslinę žvejybą, o siekiant išvengti daugumos kitų išteklių žvejybos Baltijos jūroje sustabdymo, BLSK taikomas tik neišvengiamai priegaudai. Patvirtintos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės – žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas, taikomas aktyviausio neršto laikotarpiu galimose nerštavietėse. Išimtys taikomos vien mokslinei žvejybai, tam tikrai smulkiajai priekrantės žvejybai pasyviosios žvejybos įrankiais ir pelaginių žuvų, skirtų maistui, žvejybai, vykdomai už pagrindinių galimų nerštaviečių ribų. Be to, mėgėjų žvejyba pagrindiniame šių žuvų paplitimo rajone uždrausta nuo 2020 m., nes, palyginti su priegaudos BLSK, sužvejoti kiekiai būtų dideli. Kadangi, taikant šias taisomąsias priemones, dar nepakako laiko išteklių būklei pagerinti, Komisija siūlo toliau taikyti šias priemones, o BLSK nekeisti.
Dėl vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ICES daugelį metų vertino, kad jų ištekliai yra pažeidžiami ir išteklių dydis nesiekia Btrigger. Todėl žvejybos galimybės buvo labai sumažintos ir patvirtintos papildomos priemonės, tokios kaip žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas ir mėgėjų žvejybos ribojimas. Kiekvienais metais prognozuota, kad ateinančiais metais ištekliai atsigaus, tačiau tai dar neįvyko. 2021 m. ICES pastebėjo, kad jos ankstesniuose vertinimuose buvo reikšmingų nenuoseklumų. Todėl ji atliko nuodugnesnį vertinimą. Šis vertinimas parodė, kad didžiąją praėjusių 10 metų laikotarpio dalį ištekliai iš tiesų net nesiekė Blim. Todėl ICES rekomendavo labai sumažinti bendrą sužvejojamą laimikį. Taryba nusprendė uždrausti specializuotąją žvejybą, išskyrus vien mokslinę žvejybą, ir nustatyti tik neišvengiamai priegaudai skirtą BLSK, kad būtų išvengta kitų rūšių žuvų žvejybos sustabdymo. Esamos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės buvo paliktos galioti arba sugriežtintos. Paliktas galioti žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas, taikomas aktyviausio neršto laikotarpiu galimose nerštavietėse, išskyrus išimtis, taikomas vien mokslinei žvejybai, tam tikrai smulkiajai priekrantės žvejybai pasyviosios žvejybos įrankiais, pelaginių žuvų, skirtų maistui, žvejybai už pagrindinių galimų nerštaviečių ribų, taip pat dvigeldžių moliuskų žvejybai dragomis tam tikruose sekliuose vandenyse. Be to, žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimo laikotarpis pratęstas, kad apimtų mėgėjų žvejybą. Mėgėjų žvejybos, vykdomos ne šiuo laikotarpiu, dienos riba sumažinta iki vienos žuvies vienam žvejui per dieną.
Šių metų rekomendacijoje ICES nurodė, kad įvertintas išteklių pasipildymas 2022 m. yra šiek tiek didesnis negu ankstesniais metais; tačiau išteklių biomasė toliau mažėja ir šiuo metu sudaro tik 38 proc. Blim. Vis dėlto rekomendacija dėl laimikio pagal FMSY taško vertę yra padidinti bendrą laimikio kiekį (kaip ir 2021 m., ICES negali pateikti atskirų rekomendacijų dėl verslinės ir mėgėjų žvejybos laimikių), ir įvertinta, kad 2024 m. biomasė viršys Blim. Tuo pat metu ICES pabrėžia, kad jos trumpalaikėje prognozėje yra kur kas daugiau neapibrėžtumo negu įprastai, nes pagal taikomą vertinimo modelį neatsižvelgiama į tam tikrus nežinomus (tikriausiai reikšmingus) mirtingumo veiksnius. Todėl ICES pabrėžia, kad, laimikio dydžiui atitinkant FMSY taško vertę, yra didelė rizika, kad 2024 m. biomasė iš tiesų vis dar nesieks Blim. Atsižvelgdama į labai mažą išteklių dydį, ICES svarstytus aspektus ir ankstesnį išteklių vertinimo neapibrėžtumą, Komisija siūlo laikytis apdairaus požiūrio ir nekeisti nustatyto BLSK lygio bei dabartinių taisomųjų priemonių.
2020 m. ICES įvertino, kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė nebesiekė Btrigger. 2021 m. biomasės dydis dar labiau sumažėjo ir beveik pasiekė Blim. Žvejybos galimybės buvo labai sumažintos; ištekliai vėl padidėjo, bet vis dar nesiekia Btrigger. Nuo 2015 m. ištekliai nė karto gausiai nepasipildė, o pagrindinis dabartines žvejybos galimybes lemiantis veiksnys yra 2019 metų klasės dydis; tačiau tų metų klasės dydžio įverčiai skiriasi. 2020 m. ICES įvertino, kad 2019 m. klasė buvo didelė, praėjusiais metais – kad jos dydis buvo mažesnis už vidutinį, o šiais metais – kad jos dydis yra didesnis už vidutinį. Tuo remdamasi ICES rekomenduoja reikšmingai padidinti žvejybos galimybes, tačiau kartu pabrėžia, kad ištekliai yra priklausomi nuo vienų metų klasės, kurios dydis nėra tiksliai žinomas. Todėl Komisija siūlo laikytis apdairaus požiūrio ir nustatyti žvejybos galimybes ties apatiniu FMSY intervalo tašku pagal daugiamečio plano 5 straipsnio 1 dalį.
Kelerius pastaruosius metus Botnijos įlankos silkių būklės vertinime buvo tam tikro neapibrėžtumo. Nuo 2010 m. jų biomasė nuolat mažėja. 2019 m. ICES dėl didelio retrospektyvaus vertinimo netikslumo teko pakeisti savo rekomendaciją į ICES žemesnės 3 duomenų kategorijos atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją. Atlikusi nuodugnesnį darbą, 2021 m. ICES dar kartą pakeitė rekomendaciją į ICES aukštesnės 1 duomenų kategorijos MSY rekomendaciją. Ji įvertino, kad biomasė pagaliau vėl didėja, ir rekomendavo reikšmingai padidinti žvejybos galimybes. Dabar ICES vertina, kad išteklių biomasė per kelerius praėjusius metus iš tiesų buvo kur kas mažesnė ir sumažėjo iki lygio, tik šiek tiek viršijančio Btrigger. ICES nurodo, kad šį pokytį tikriausiai lemia mažėjantis silkių dydis, – šį reiškinį jau kurį laiką pastebi ir kai kurie priekrantės žvejai. Svorio ir amžiaus santykis pastaruosius 15 metų buvo žemas, o 2021 m. toliau mažėjo. Vienintelis ICES rekomenduojamas laimikio variantas, pagal kurį ištekliai 2024 m. tebebūtų didesni nei Btrigger, yra ties apatiniu FMSY intervalo tašku. Atsižvelgdama į neigiamus išteklių pokyčius ir siekdama, kad išteklių dydis nenukristų žemiau Btrigger lygio, Komisija siūlo nustatyti žvejybos galimybes ties apatiniu FMSY intervalo tašku.
ICES rekomendacijoje dėl Rygos įlankos silkių nenustatyta jokių konkrečių apribojimų, todėl siūlomas BLSK atitinka FMSY taško vertę.
Pasak ICES, atlantinių šprotų (toliau – šprotai) biomasės būklė yra gera, tačiau praeityje žvejybos intensyvumas viršijo FMSY. Be to, ICES rekomenduoja apsvarstyti tarprūšinę sąveiką, nes šprotai yra svarbi žuvų, kuriomis minta menkės, rūšis. Todėl pagal daugiamečio plano 4 straipsnio 3 dalį Komisija siūlo nustatyti BLSK apatiniame FMSY intervale.
Jūrinių plekšnių (toliau – plekšnės) BLSK nustatytas derinant: i) MSY rekomendaciją dėl išteklių 21, 22 ir 23 pakvadračiuose ir ii) MSY rekomendaciją dėl išteklių 24–32 pakvadračiuose, kuri šiais metais pakeista į ICES aukštesnės 2 duomenų kategorijos MSY rekomendaciją. Abu ištekliai sėkmingai didėja, tačiau reikėtų atsižvelgti į tarprūšinę sąveiką. Menkės sudaro neišvengiamą plekšnių žvejybos priegaudą, o priegaudos dydis gali būti reikšmingas, ypač kai nenaudojami selektyvesni žvejybos įrankiai. Komisija siūlo palikti labai mažas abiejų Baltijos jūros menkių išteklių žvejybos galimybes. Taigi, Komisija siūlo nustatyti plekšnių BLSK apatiniame FMSY intervale pagal daugiamečio plano 4 straipsnio 3 dalį.
Daugelį metų ICES teigė, kad upių lašišų išteklių būklė Baltijos jūroje yra labai nevienoda, kai kurie iš jų yra geros, tačiau kiti – labai prastos būklės. Dėl pagrindinio baseino lašišų ICES anksčiau teikė MSY rekomendaciją, o dėl Suomijos įlankos lašišų – rekomendaciją, grindžiamą metodu, sukurtu ištekliams, apie kuriuos trūksta duomenų. Po nuodugnaus išteklių įvertinimo ICES nusprendė šį metodą 2020 m. taikyti ir pagrindiniam baseinui. Po tolesnio darbo ICES 2021 m. vėl pateikė MSY rekomendaciją; tačiau šioje rekomendacijoje pirmą kartą nurodyta, kad, siekiant apsaugoti nepakankamus upių išteklius, turėtų būti sustabdyta visa lašišų verslinė ir mėgėjų žvejyba pagrindiniame baseine, kuri yra iš esmės mišrioji žvejyba sužvejojant lašišų iš geros ir prastos būklės upių išteklių. Vis dėlto ICES taip pat manė, kad esamos specializuotosios žvejybos Botnijos įlankos ir Alandų jūros priekrantės rajonuose tąsa lašišų vasaros migracijos laikotarpiu vis dar atitiktų atsargumo principą. Todėl Taryba nusprendė uždrausti specializuotąją lašišų žvejybą pagrindiniame baseine ir nustatyti neišvengiamai priegaudai taikomą BLSK, darant išimtį vien mokslinei žvejybai, tačiau leisti vasaros laikotarpiu toliau vykdyti specializuotąją lašišų žvejybą tuose šiauriniuose priekrantės rajonuose. Taryba taip pat patvirtino papildomas taisomąsias priemones, funkciškai susietas su žvejybos galimybėmis. Uždrausta žvejoti ūdomis didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. Be to, vykdant mėgėjų žvejybą tose vietose ir tuo metu, kai specializuotoji verslinė žvejyba yra uždrausta, taikoma dienos riba – viena lašiša su nukirptu peleku vienam žvejui. Suomijos įlankos lašišoms Taryba nustatė BLSK pagal ICES atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją. 2022 m. dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą atitinkama ICES darbo grupė negalėjo susitikti, ir ICES nusprendė perkelti į kitą laikotarpį savo rekomendaciją dėl pagrindinio baseino lašišų ir rekomendaciją dėl Suomijos įlankos lašišų. Tuo remdamasi Komisija siūlo palikti abu BLSK dydžius nepakeistus ir toliau taikyti dabartines taisomąsias priemones, kartu aiškiai nustatant, kad mėgėjų žvejybos sugaunant ir paleidžiant metodai draudžiami, nes ICES mano, kad mirtingumas po paleidimo yra per didelis, kad būtų galima apsaugoti silpnas populiacijas.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant, pagal jo 3 ir 4 straipsnius, lankstumo nuostatas dėl išteklių, kuriems atitinkamai taikomi atsargumo principu pagrįsti ir analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK. Jo 2 straipsnyje nustatyta, kad nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikytini. Neseniai pradėtas taikyti lankstumo mechanizmas visiems ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 9 dalį. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pažeistų racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą ir kliudytų pasiekti BŽP tikslus, reikėtų patikslinti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi tik kai valstybės narės nesinaudoja pagrindinio BŽP reglamento 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.
Komisija taip pat siūlo iš dalies pakeisti Tarybos reglamentą (ES) 2022/109 nustatant norveginių menkučių, kurių žvejybos metai prasideda 2022 m. lapkričio 1 d., BLSK. Laukiant, kol 2022 m. spalio mėn. pradžioje bus paskelbta numatoma ICES rekomendacija ir bus surengtos konsultacijos su Jungtine Karalyste, atitinkamas BLSK dydis žymimas „p. m.“ (pro memoria).
2022/0244 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2023 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2022/109 nuostatos
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 4 reikalaujama, kad išteklių išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų organų parengtas ataskaitas, patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus jų kompetencijai priklausančius geografinius rajonus, rekomendacijas ir valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas;
(2)Taryba turi patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant, kai tikslinga, tam tikras su šiomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalį žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu;
(3)Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad bendros žuvininkystės politikos tikslas – pasiekti išteklių naudojimo lygį, užtikrinantį didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY), kai įmanoma, iki 2015 m., ir, laipsniškai artėjant prie tikslo, ne vėliau kaip 2020 m. tai pasiekti dėl visų išteklių. Pereinamojo laikotarpio iki 2020 m. tikslas buvo subalansuoti visų išteklių MSY pasiekimą su potencialiu socialiniu ir ekonominiu poveikiu, kurį turėtų galimas atitinkamų žvejybos galimybių koregavimas;
(4)todėl pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatomi bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK) remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius ir socialinius bei ekonominius padarinius ir užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis išreikštas nuomones;
(5)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 5 nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – daugiametis planas). Daugiamečiu planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad žvejojamų rūšių žuvų populiacijos būtų atkurtos ir išlaikytos tokio dydžio, kuris viršytų MSY užtikrinti reikiamą lygį. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose daugiamečiuose planuose nustatytas taisykles;
(6)pagal Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 1 dalį, to reglamento 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejybos galimybės turi būti nustatomos taip, kad kuo greičiau ir, laipsniškai artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas MSY atitinkantis mirtingumo dėl žvejybos, išreikšto intervalais, lygis. Todėl 2023 m. taikytini atitinkamų Baltijos jūros išteklių laimikio limitai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į daugiamečio plano tikslus;
(7)Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) 2022 m. gegužės 31 d. paskelbė metinę rekomendaciją dėl Baltijos jūros išteklių, išskyrus rekomendaciją dėl vakarinės Baltijos jūros dalies silkių; pastaroji rekomendacija paskelbta 2022 m. birželio 30 d. ICES nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė ICES 20–24 pakvadračiuose šiek tiek padidėjo, tačiau atitinka tik 59 proc. ribinio neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taško, kurio nesiekiant gali sumažėti reprodukcinis pajėgumas (Blim). Be to, išteklių pasipildymas tebėra beprecedentiškai mažas. Todėl ICES penktus iš eilės metus paskelbė rekomendaciją dėl nulinio vakarinės Baltijos jūros dalies silkių laimikio. Pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio MSY užtikrinti reikiamą lygį. To reglamento 5 straipsnio 2 dalyje taip pat reikalaujama imtis papildomų taisomųjų priemonių. Todėl 2022 m. uždrausta specializuotoji vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejyba ir nustatytas labai mažas vakarinės Baltijos jūros dalies silkių neišvengiamos priegaudos BLSK, kad būtų išvengta žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinio. Vis dėlto leista tikslingai žvejoti vakarinės Baltijos jūros dalies silkes per žvejybos operacijas, vykdomas vien mokslinių tyrimų tikslais ir visiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 6 25 straipsnyje nustatytų sąlygų, taip pat žvejams, vykdantiems smulkiąją priekrantės žvejybą tam tikrais pasyviosios žvejybos įrankiais. Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją ir į nepakitusią išteklių padėtį, tikslinga nustatyto žvejybos galimybių lygio ir funkciškai susietų taisomųjų priemonių nekeisti;
(8)dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių ICES nuo 2019 m. gali pagrįsti savo atsargumo principu grindžiamą rekomendaciją gausesnių duomenų vertinimu. ICES įvertino, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė toliau nesiekia Blim ir nuo 2021 m. beveik nepadidėjo. Todėl ICES ketvirtus iš eilės metus paskelbė rekomendaciją dėl nulinio rytinės Baltijos jūros dalies menkių laimikio. Nuo 2019 m. Sąjungoje patvirtintos griežtos išteklių išsaugojimo priemonės. Pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį specializuotoji rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejyba buvo uždrausta ir nustatytas labai mažas rytinės Baltijos jūros dalies menkių neišvengiamos priegaudos BLSK, kad būtų išvengta žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinio. Be to, patvirtintos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės – žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas ir mėgėjų žvejybos draudimas pagrindiniame šių žuvų paplitimo rajone. Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją ir į nepakitusią išteklių padėtį, tikslinga nustatyto žvejybos galimybių lygio ir funkciškai susietų taisomųjų priemonių nekeisti;
(9)vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių moksliniai vertinimai keletą metų rodė, kad neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekė ribinio atskaitos taško, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių ir tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger). Todėl per kelerius pastaruosius metus buvo patvirtinamos vis griežtesnės valdymo priemonės. 2021 m. ICES nusprendė atlikti išsamesnį vertinimą. Šis vertinimas parodė, kad jau daugiau kaip 10 metų vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė iš tiesų daugeliu atvejų nesiekė Blim. Todėl pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį buvo uždrausta specializuotoji vakarinės Baltijos jūros dalies menkių žvejyba ir nustatytas labai mažas vakarinės Baltijos jūros dalies menkių neišvengiamos priegaudos BLSK, kad būtų išvengta žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinio. Be to, patvirtintos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės – pratęstas žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas, apimantis ir mėgėjų žvejybą, ir papildomai sumažinta mėgėjų žvejybos dienos riba. Šiais metais ICES patikslino ir sumažino šių išteklių biomasės dydžio duomenis ir, nepaisant nedidelio padidėjimo praėjusiais metais, įvertinta biomasė nesiekia 40 proc. Blim. Dėl šiek tiek padidėjusių išteklių pasipildymo įverčių ir neaiškių papildomų mirtingumo veiksnių, kurių ICES šiuo metu negali įtraukti į savo vertinimo modelį, rekomendacijoje dėl mirtingumo dėl žvejybos, kuriam esant užtikrinamas MSY (FMSY), numatoma padidinti bendrą laimikį. Tačiau ICES pabrėžia, kad jos trumpalaikėje prognozėje yra daug neapibrėžtumo ir, atsižvelgiant į neaiškų papildomą mirtingumą, gali būti 66 proc. tikimybė, kad išteklių biomasė 2024 m. dar nesieks Blim, jei žvejybos galimybės bus nustatytos atitinkančios FMSY taško vertę. Be to, kaip ir 2021 m., ICES negali pateikti atskirų rekomendacijų dėl verslinės ir mėgėjų žvejybos laimikių. Atsižvelgiant į išteklių mažėjimo padėtį ir į neapibrėžtumą, siejamą su rekomendacija dėl laimikio, atitinkančio FMSY taško vertę, tikslinga laikytis atsargumo principo ir nekeisti nustatyto žvejybos galimybių lygio bei funkciškai susietų taisomųjų priemonių;
(10)2020 m. ICES įvertino, kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė sumažėjo tiek, kad nesiekė Btrigger, o 2021 m. vertinimu, jos dydis priartėjo prie Blim. Šiais metais ICES įvertino, kad biomasė padidėjo, tačiau vis dar nesiekia Btrigger. Ištekliai priklauso tik nuo 2019 metų klasės, o jos dydžio įvertinimas reikšmingai keičiasi nuo 2020 m. Todėl tikslinga nustatyti žvejybos galimybes pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 1 dalį;
(11)Botnijos įlankos silkių biomasė nuo 2010 m. nuolat mažėja. 2019 m. ICES dėl didelio retrospektyvaus išteklių vertinimo netikslumo nusprendė teikti rekomendaciją, grindžiamą metodu, sukurtu ištekliams, apie kuriuos trūksta duomenų. Atlikusi išsamią analizę ICES galėjo vėl pateikti MSY rekomendaciją 2021 m. Atnaujinta 2021 m. rekomendacija siekta reikšmingai padidinti 2021 m. žvejybos galimybes, remiantis įvertinimu, kad biomasė pagaliau pradėjo didėti. ICES rekomendacija 2022 m. buvo šiek tiek sumažinti žvejybos galimybes. Vis dėlto 2023 m. rekomendacijoje ICES patikslino ir reikšmingai sumažino išteklių biomasės dydžio duomenis. Pasak ICES, tokį mažesnį biomasės dydį tikriausiai lemia nuolatinis silkių dydžio mažėjimas. ICES vertinimu, išteklių biomasė dabar tik šiek tiek viršija Btrigger. Vienintelis ICES rekomenduojamas laimikio variantas, pagal kurį ištekliai 2024 m. tebebūtų didesni nei Btrigger, yra ties apatiniu FMSY intervalo tašku. Atsižvelgiant į neigiamus išteklių pokyčius ir siekiant, kad išteklių dydis nenukristų žemiau Btrigger lygio, tikslinga nustatyti žvejybos galimybes ties apatiniu FMSY intervalo tašku;
(12)ICES rekomendacijoje dėl jūrinių plekšnių (toliau – plekšnės) nurodyta, kad vykdant plekšnių žvejybą sužvejojama menkių priegauda. ICES rekomendacijoje dėl atlantinių šprotų (toliau – šprotai) nurodyta, kad šprotai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą, kurios metu žvejojamos ir silkės, be to, jais maitinasi menkės. Tikslinga atsižvelgti į šią tarprūšinę sąveiką ir atitinkamai nustatyti plekšnių ir šprotų žvejybos galimybes apatiniame FMSY intervale;
(13)dėl atlantinių lašišų (toliau – lašišos) ICES 22–31 pakvadračiuose ICES jau keletą metų teigia, kad upių išteklių būklė yra labai nevienoda. 2021 m. po išsamios analizės ICES rekomendavo, kad, siekiant apsaugoti nepakankamus upių išteklius, turėtų būti sustabdyta visa atitinkama verslinė ir mėgėjų žvejyba pagrindiniame baseine, kuri yra iš esmės mišrioji žvejyba sužvejojant lašišų iš geros ir prastos būklės upių išteklių. Vis dėlto ICES manė, kad esama specializuotoji žvejyba Botnijos įlankos ir Alandų jūros priekrantės rajonuose turėtų būti tęsiama lašišų vasaros migracijos laikotarpiu. Todėl lašišų priegaudai šiuose rajonuose buvo nustatytas specialus BLSK, darant išimtis i) žvejybos operacijoms, vykdomoms vien mokslinių tyrimų tikslais, visiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir ii) priekrantės žvejybai į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Taip pat patvirtintos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės – ūdų naudojimo apribojimai ir mėgėjų žvejybos dienos riba. 2022 m. ICES perkėlė savo rekomendaciją iš 2021 m. Todėl tikslinga išlaikyti esamą žvejybos galimybių lygį ir funkciškai susietas taisomąsias priemones, kartu patikslinant, kad mėgėjų žvejybos sugaunant ir paleidžiant metodai draudžiami;
(14)siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išnaudojamos priekrantės žvejybos galimybės, 2019 m. dėl lašišų nustatyta riboto tarprajoninio lankstumo tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad šių dviejų išteklių žvejybos galimybės nepakito, tikslinga palikti dabartinį lankstumo lygį;
(15)draudimas žvejoti paprastuosius šlakius (toliau – šlakiai) didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų ir šlakių priegaudos ribojimas iki daugiausia 3 proc. suminio šlakių ir lašišų laimikio labai prisidėjo prie to, kad reikšmingai sumažėjo anksčiau buvęs dažnas klaidingų ataskaitų teikimas dėl laimikio, sužvejoto vykdant lašišų žvejybą, ypač dėl šlakių laimikio. Todėl siekiant, kad klaidingų ataskaitų ir toliau būtų nedaug, tikslinga palikti galioti atitinkamą nuostatą;
(16)menkių ir lašišų mėgėjų žvejybai skirtos priemonės ir šlakių bei lašišų išteklių išsaugojimo priemonės neturėtų daryti poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius;
(17)naudojimuisi žvejybos galimybėmis, nustatytomis šiame reglamente, taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 7 , ypač jo 33 ir 34 straipsniai atitinkamai dėl laimikio ir žvejybos pastangų registravimo ir dėl duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimo Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susieti kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;
(18)Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 8 nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant, pagal jo 3 ir 4 straipsnius, lankstumo nuostatas dėl išteklių, kuriems atitinkamai taikomi atsargumo principu pagrįsti ir analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnyje nustatyta, kad nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikytini. Neseniai Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi nustatyta metų sandūros lankstumo priemonė visiems ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, kliudytų siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų ir lemtų prastesnę biologinę išteklių būklę, reikėtų aiškiai nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik kai nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;
(19)rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių biomasė nesiekia Blim ir 2023 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą, taip pat leidžiama vakarinės Baltijos jūros dalies silkių tam tikra smulkioji priekrantės žvejyba. Todėl valstybės narės, turinčios atitinkamo BLSK kvotos dalį, įsipareigojo 2023 m. šiems ištekliams netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytų metų sandūros lankstumo priemonių, kad 2023 m. laimikis neviršytų rytinės Baltijos jūros dalies menkėms, vakarinės Baltijos jūros dalies silkėms ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkėms nustatyto BLSK. Be to, į pietus nuo 59°30′ šiaurės platumos beveik visų upių lašišų išteklių biomasė nesiekia ribinio rituolių prieaugio atskaitos taško (Rlim), ir 2023 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą ir vykdyti mokslinę žvejybą. Todėl atitinkamos valstybės narės prisiėmė panašų įsipareigojimą dėl metų sandūros lankstumo, susijusio su 2023 m. pagrindinio baseino lašišų laimikiu;
(20)Tarybos reglamentu (ES) 2022/109 9 nustatytos norveginių menkučių žvejybos galimybės iki 2022 m. spalio 31 d. ICES 3a kvadrate, 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse. Norveginių menkučių žvejybos laikotarpis – nuo lapkričio 1 d. iki spalio 31 d. Kad žvejybą būtų galima pradėti 2022 m. lapkričio 1 d., remiantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis ir pasikonsultavus su Jungtine Karalyste, būtina nustatyti preliminarų norveginių menkučių BLSK ICES 3a kvadrate, 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šis preliminarus BLSK turėtų būti nustatytas laikantis [2022 m. spalio 7 d.] paskelbtos ICES rekomendacijos. Todėl Reglamentas (ES) 2022/109 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;
(21)siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių, šio reglamento nuostatos dėl Baltijos jūros turėtų būti taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d. Reglamente (ES) 2022/109 numatyti laimikio limitai taikomi nuo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau šis reglamentas turėtų būti taikomas norveginių menkučių žvejybai ICES 3a kvadrate, ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., nes tai yra norveginių menkučių žvejybos sezonas. Dėl skubos priežasčių, kadangi reikia tęsti tausios žvejybos veiklą ir atitinkamą žvejybą pradėti laiku, prasidedant žvejybos sezonams, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2023 m. galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamentu (ES) 2022/109 nustatytos tam tikros žvejybos kituose vandenyse galimybės.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1.Šis reglamentas taikomas Baltijos jūroje žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.
2.Jis taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje apibrėžti terminai.
Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:
(1)pakvadratis – Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) Baltijos jūros pakvadratis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 10 III priede;
(2)bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – kiekvienų išteklių kiekis, kuris gali būti sužvejojamas per metus;
(3)kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai valstybei skirta BLSK dalis;
(4)mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais.
II SKYRIUS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
4 straipsnis
BLSK ir jų paskirstymas
BLSK, kvotos ir, kai tikslinga, funkciškai su jais susietos sąlygos nustatyti priede.
5 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos galimybių paskirstymo
Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
(a)mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;
(b)išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;
(c)papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;
(d)neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį arba perkeltiems kiekiams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;
(e)išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.
6 straipsnis
Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos
Netikslinių rūšių žuvų ištekliai, kurių dydis atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, ir dėl kurių galima taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo įpareigojimo įskaičiuoti laimikį į atitinkamas kvotas, yra nurodyti atitinkamose BLSK lentelėse šio reglamento priede.
7 straipsnis
Žvejybos draudimas siekiant apsaugoti neršiančias menkes
1.25 ir 26 pakvadračiuose nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. draudžiama žvejoti bet kokios rūšies žvejybos įrankiais.
2.Nukrypstant nuo 1 dalies, tas draudimas netaikomas šiais atvejais:
(a)vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei šie tyrimai atliekami visiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;
(b)Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates;
(c)Sąjungos žvejybos laivams, 25 pakvadratyje žvejojantiems pelaginių žuvų išteklius, kurie tiesiogiai skirti maistui ir iškrovus rūšiuojami, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm arba mažesnis, rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 50 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates.
3.22 ir 23 pakvadračiuose nuo sausio 15 d. iki kovo 31 d., o 24 pakvadratyje nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 d. draudžiama žvejoti visų rūšių žvejybos įrankiais.
4.Nukrypstant nuo 3 dalies, tas draudimas netaikomas šiais atvejais:
(a)vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jei šie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;
(b)Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis, dreifuojančiosiomis ūdomis, rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar panašiais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates;
(c)Sąjungos žvejybos laivams, 24 pakvadratyje žvejojantiems pelaginių žuvų išteklius, kurie tiesiogiai skirti maistui ir iškrovus rūšiuojami, žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 45 mm arba mažesnis, rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 40 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates;
(d)Sąjungos žvejybos laivams, 22 pakvadratyje dragomis žvejojantiems dvigeldžius moliuskus rajonuose, kuriuose vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates.
5.2 dalies b arba c punktuose ir 4 dalies b, c arba d punktuose nurodytų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti kompetentingos valstybės narės kontrolės institucijos.
8 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos menkių žvejybos 22–26 pakvadračiuose
1.Vykdant mėgėjų žvejybą 22 ir 23 pakvadračiuose, taip pat 24 pakvadratyje mažesniu kaip šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų, vienam žvejui per dieną leidžiama pasilikti ne daugiau kaip vieną menkių egzempliorių. Tačiau nuo sausio 15 d. iki kovo 31 d. šiuose rajonuose mėgėjų vykdoma menkių žvejyba draudžiama.
2.Mėgėjų vykdoma atlantinių menkių žvejyba 24 pakvadratyje didesniu kaip šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų ir 25 bei 26 pakvadračiuose draudžiama.
3.Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.
9 straipsnis
Priemonės dėl mėgėjų vykdomos atlantinių lašišų žvejybos 22–31 pakvadračiuose
1.22–31 pakvadračiuose draudžiama mėgėjų vykdoma atlantinių lašišų (toliau – lašišos) žvejyba, įskaitant lašišų žvejybą sugaunant ir paleidžiant. Visi netyčia sužvejoti lašišų egzemplioriai iškart paleidžiami į jūrą.
2.Nukrypstant nuo 1 dalies, mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba leidžiama, jei laikomasi visų šių sąlygų:
(a)žvejui per dieną leidžiama sužvejoti ir pasilikti ne daugiau kaip vieną lašišų su nukirptu riebaliniu peleku egzempliorių;
(b)visi pasilikti visų rūšių žuvų egzemplioriai iškraunami neišdoroti.
3.Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos mėgėjų vykdoma lašišų žvejyba leidžiama nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. rajonuose, esančiuose ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų.
4.Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.
10 straipsnis
Paprastųjų šlakių ir atlantinių lašišų išteklių 22–32 pakvadračiuose išsaugojimo priemonės
1.Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius šlakius (toliau – šlakiai) 22–32 pakvadračiuose didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. 32 pakvadratyje didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų žvejojant lašišas, šlakių priegauda turi neviršyti 3 proc. bendro bet kuriuo metu laive esančio arba po kiekvieno žvejybos reiso iškrauto lašišų ir šlakių laimikio.
2.22–31 pakvadračiuose žvejoti ūdomis didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų draudžiama.
3.Šiuo straipsniu nedaroma poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius.
11 straipsnis
Lankstumo priemonės
1.Ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, yra taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis, o ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK, taikomos to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nurodyta kitaip.
2.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis netaikomi, kai valstybė narė naudojasi metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.
12 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie sužvejotus arba iškrautus išteklių kiekius, naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis
Reglamento (ES) 2022/109 pakeitimai
Reglamento (ES) 2022/109 IA priedo B dalies lentelė dėl norveginių menkučių žvejybos galimybių ir susijusios priegaudos ICES 3a kvadrate, ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės bei Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse pakeičiama taip:
„
|
Rūšis: |
Norveginės menkutės ir susijusi priegauda
|
Zona: |
3a kvadratas; 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenys; 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenys |
|||||||||||||||||||
|
|
Trisopterus esmarkii |
|
(NOP/2A3A4.) |
|
|
|||||||||||||||||
|
Metai |
2022 |
2023 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|||||||||||||||||
|
Danija |
49 478 |
(1)(3) |
pro memoria (p. m.) |
(1)(6) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. |
|||||||||||||||||
|
Vokietija |
9 |
(1)(2)(3) |
p. m. |
(1)(2)(6) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
|||||||||||||||||
|
Nyderlandai |
36 |
(1)(2)(3) |
p. m. |
(1)(2)(6) |
||||||||||||||||||
|
Europos Sąjunga |
49 524 |
(1)(3) |
p. m. |
(1)(6) |
||||||||||||||||||
|
Jungtinė Karalystė |
10 204 |
p. m. |
||||||||||||||||||||
|
Norvegija |
0 |
(4) |
p. m. |
(4) |
||||||||||||||||||
|
Farerų Salos |
0 |
(5) |
p. m. |
(5) |
||||||||||||||||||
|
BLSK |
59 728 |
|
|
|
|
|
||||||||||||||||
|
(1) |
Iki 5 proc. kvotos gali sudaryti juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų priegauda (OT2/*2A3A4). Juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų priegauda, įskaičiuojama į kvotą pagal šią nuostatą, ir rūšių, kurios įskaičiuojamos į kvotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalį, priegauda drauge turi neviršyti 9 proc. kvotos. |
|||||||||||||||||||||
|
(2) |
Pagal kvotą nustatytą kiekį galima žvejoti tik ICES 2a, 3a kvadratų ir 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse. |
|||||||||||||||||||||
|
(3) |
Gali būti sužvejota tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. |
|||||||||||||||||||||
|
(4) |
Turi būti naudojamos rūšiuojamosios grotos. |
|||||||||||||||||||||
|
(5) |
Turi būti naudojamos rūšiuojamosios grotos. Apima daugiausia 15 proc. nepageidaujamos priegaudos (NOP/*2A3A4), įskaičiuojant į šią kvotą. |
|||||||||||||||||||||
|
(6) |
Gali būti sužvejota nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. |
|
||||||||||||||||||||
“
14 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.
Tačiau 13 straipsnis taikomas nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 08 23
COM(2022) 415 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl TARYBOS REGLAMENTO
kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje 2023 m. galimybės ir dėl tam tikrų žvejybos kituose vandenyse galimybių iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2022/109 nuostatos
BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTI PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ
Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos sąlygos.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.
Šiame reglamente vartojami tokie lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenys:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Clupea harengus |
HER |
Atlantinė silkė |
|
Gadus morhua |
COD |
Atlantinė menkė |
|
Pleuronectes platessa |
PLE |
Jūrinė plekšnė |
|
Salmo salar |
SAL |
Atlantinė lašiša |
|
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantinis šprotas |
|
1 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė |
|
|
Zona: |
30–31 pakvadračiai |
|
|
|
|
Clupea harengus |
|
|
(HER/30/31.) |
|
||
|
Suomija |
|
65 649 |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
||
|
Švedija |
14 425 |
||||||
|
Sąjunga |
80 074 |
||||||
|
BLSK |
|
80 074 |
|
|
|
|
|
|
2 lentelė |
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė |
|
|
Zona: |
22–24 pakvadračiai |
|
|
|
|
Clupea harengus |
|
|
(HER/3BC+24) |
|
||
|
Danija |
|
110 |
(1) |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
|
|
Vokietija |
435 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. |
||||
|
Suomija |
0 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||
|
Lenkija |
103 |
(1) |
|||||
|
Švedija |
140 |
(1) |
|||||
|
Sąjunga |
788 |
(1) |
|||||
|
BLSK |
788 |
(1) |
|||||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. |
||||||
|
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės silkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. |
|||||||
|
|
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagal šią kvotą nustatytą kiekį leidžiama sužvejoti Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais, rankinėmis ūdomis, užtveriamaisiais tinklais arba traukiamosiomis ūdomis. Tų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos. |
||||||
|
3 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė |
|
|
Zona: |
25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys |
||
|
|
Clupea harengus |
|
|
(HER/3D-R30) |
|
||
|
Danija |
|
1 343 |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
||
|
Vokietija |
356 |
Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|||||
|
Estija |
6 859 |
||||||
|
Suomija |
13 388 |
||||||
|
Latvija |
1 693 |
||||||
|
Lietuva |
1 782 |
||||||
|
Lenkija |
15 210 |
||||||
|
Švedija |
20 420 |
||||||
|
Sąjunga |
61 051 |
||||||
|
BLSK |
|
Netaikoma |
|
|
|
|
|
|
4 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Atlantinė silkė |
|
|
Zona: |
28.1 pakvadratis |
|
|
|
|
Clupea harengus |
|
|
(HER/03D.RG) |
|
||
|
Estija |
|
21 078 |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
||
|
Latvija |
24 565 |
Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|||||
|
Sąjunga |
45 643 |
||||||
|
BLSK |
|
45 643 |
|
|
|
|
|
|
5 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė |
|
|
Zona: |
25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys |
||
|
|
Gadus morhua |
|
|
(COD/3DX32.) |
|
||
|
Danija |
|
137 |
(1) |
Atsargumo principu pagrįstas BLSK |
|
|
|
|
Vokietija |
54 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. |
||||
|
Estija |
13 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||
|
Suomija |
10 |
(1) |
|||||
|
Latvija |
51 |
(1) |
|||||
|
Lietuva |
33 |
(1) |
|||||
|
Lenkija |
159 |
(1) |
|||||
|
Švedija |
138 |
(1) |
|||||
|
Sąjunga |
595 |
(1) |
|||||
|
BLSK |
Netaikoma |
(1) |
|||||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. |
||||||
|
|
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. |
||||||
|
6 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Atlantinė menkė |
|
|
Zona: |
22–24 pakvadračiai |
|
|
|
|
Gadus morhua |
|
|
(COD/3BC+24) |
|
||
|
Danija |
|
214 |
(1) |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
|
|
Vokietija |
104 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. |
||||
|
Estija |
5 |
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||
|
Suomija |
4 |
(1) |
|||||
|
Latvija |
18 |
(1) |
|||||
|
Lietuva |
11 |
(1) |
|||||
|
Lenkija |
57 |
(1) |
|||||
|
Švedija |
76 |
(1) |
|||||
|
Sąjunga |
489 |
(1) |
|||||
|
BLSK |
489 |
(1) |
|||||
|
(1) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. |
||||||
|
|
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. |
||||||
|
7 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Jūrinė plekšnė |
|
|
Zona: |
22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys |
||
|
|
Pleuronectes platessa |
|
|
(PLE/3BCD-C) |
|
||
|
Danija |
|
8 105 |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
||
|
Vokietija |
900 |
Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|||||
|
Lenkija |
1 697 |
||||||
|
Švedija |
611 |
||||||
|
Sąjunga |
11 313 |
||||||
|
BLSK |
|
11 313 |
|
|
|
|
|
|
8 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Atlantinė lašiša |
|
Zona: |
22–31 pakvadračių Sąjungos vandenys |
|||
|
|
Salmo salar |
|
|
(SAL/3BCD-F) |
|
||
|
Danija |
|
13 223 |
(1)(2) |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
|
|
Vokietija |
1 471 |
(1)(2) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos. |
||||
|
Estija |
1 344 |
(1)(2)(3) |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. |
||||
|
Suomija |
16 488 |
(1)(2) |
|||||
|
Latvija |
8 411 |
(1)(2) |
|||||
|
Lietuva |
989 |
(1)(2) |
|||||
|
Lenkija |
4 011 |
(1)(2) |
|||||
|
Švedija |
17 874 |
(1)(2) |
|||||
|
Sąjunga |
63 811 |
(1)(2) |
|||||
|
BLSK |
Netaikoma |
||||||
|
(1) |
Nurodomas žuvų vienetų skaičius. |
|
|
|
|||
|
(2) |
Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. |
||||||
|
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, atlantinės lašišos gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas vien mokslinių tyrimų tikslais, jeigu tie tyrimai atliekami visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. |
|||||||
|
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, gegužės 1 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiu Sąjungos žvejybos laivams pagal šią kvotą leidžiama žvejoti į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos rajonuose, esančiuose ne didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. |
|||||||
|
(3) |
Specialioji sąlyga: pagal šią kvotą ne daugiau kaip 450 egzempliorių gali būti sužvejojama 32 pakvadračio Sąjungos vandenyse (SAL/*3D32). |
||||||
|
9 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Atlantinė lašiša |
|
Zona: |
32 pakvadračio Sąjungos vandenys |
|||
|
|
Salmo salar |
|
|
(SAL/3D32.) |
|
||
|
Estija |
|
969 |
(1) |
Atsargumo principu pagrįstas BLSK |
|
|
|
|
Suomija |
8 486 |
(1) |
|||||
|
Sąjunga |
9 455 |
(1) |
|||||
|
BLSK |
Netaikoma |
||||||
|
(1) |
Nurodomas žuvų vienetų skaičius. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10 lentelė |
|||||||
|
Rūšis: |
Atlantinis šprotas |
|
|
Zona: |
22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys |
||
|
|
Sprattus sprattus |
|
|
(SPR/3BCD-C) |
|
||
|
Danija |
|
19 882 |
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK |
|
|
||
|
Vokietija |
12 596 |
Taikomas šio reglamento 6 straipsnis. |
|||||
|
Estija |
23 087 |
||||||
|
Suomija |
10 408 |
||||||
|
Latvija |
27 884 |
||||||
|
Lietuva |
10 087 |
||||||
|
Lenkija |
59 174 |
||||||
|
Švedija |
38 436 |
||||||
|
Sąjunga |
201 554 |
||||||
|
BLSK |
|
Netaikoma |
|
|
|
|
|