EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 07 11
COM(2022) 329 final
2022/0210(COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių diegimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011
(Tekstas svarbus EEE)
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS
•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai
2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų 1 nustatyta bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema. Jis buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 538/2014 2 . Reglamentas apima šešis modulius: į orą išmetamų teršalų sąskaitų, su aplinka susijusių mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšį, šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų, aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų, aplinkosauginių ir aplinkai palankių prekių ir paslaugų sąskaitų ir fizinių energijos srautų sąskaitų.
Reglamento 10 straipsnyje nurodyti nauji moduliai, kurie gali būti įdiegti vėliau, remiantis Komisijos pasiūlymais. Šiuo pasiūlymu įdiegiami trys nauji aplinkos sąskaitų moduliai, jau numatyti pagal 10 straipsnį: miškų sąskaitų, ekosistemų sąskaitų, taip pat aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitų.
Pagrindinis pasiūlymo tikslas – išplėsti Europos aplinkos ekonominių sąskaitų aprėptį, kad būtų teikiama geresnė informacija, aktuali pagal Europos žaliąjį kursą – ekonomikos augimo strategiją, kuria siekiama, kad ES taptų sąžininga ir klestinčia visuomene su šiuolaikiška, išteklius efektyviai naudojančia ir konkurencinga ekonomika 3 .
Aplinkos ekonominės sąskaitos – daugelio funkcijų statistinė sistema, kurioje susiejama ekonominė ir su aplinka susijusi informacija. Jose nuosekliai ir derinant su makroekonominiais statistiniais duomenimis (nacionalinėmis sąskaitomis) kiekybiškai vertinama aplinkos reikšmė ekonomikai ir ekonomikos poveikis aplinkai.
Naudotojai nagrinėja ir naudoja aplinkos ekonomines sąskaitas kurdami modelius ir numatydami perspektyvas, taip pat rengdami politikos pasiūlymus ir teikdami politikos įgyvendinimo ir poveikio ataskaitas. Įdiegus naujus modulius tokiems tikslams bus pateikiami geriau integruoti duomenų rinkiniai.
Ekosistemų sąskaitose biologinės įvairovės ir gamtinio kapitalo aspektai susiejami su pagrindiniais ekonominiais klausimais dėl išteklių paskirstymo ir tvarumo. Miškų sąskaitose konkrečiai kiekybiškai vertinamas miškų plotas ir jo dalis, kuri gali būti naudojama medienos ruošai, taip pat sekami jų pokyčiai bėgant laikui. Aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitose nurodomos ir kiekybiškai vertinamos šalių vidaus fiskalinės politikos priemonės ir ne ES ištekliai, kuriais palaikant žaliąjį kursą remiama atitinkama ekonominė veikla ir produktai, kuriais saugoma aplinka ir tausojami gamtiniai ištekliai.
Šie trys siūlomi moduliai atitinka tarptautinius statistikos standartus: aplinkos ekonominių sąskaitų sistemos (SEEA) centrinę sistemą ir SEEA ekosistemų sąskaitas 4 , ir yra jais grindžiami. Jungtinių Tautų Statistikos komisija 43-ojoje sesijoje 2012 m. vasario mėn. kaip tarptautinį statistikos standartą patvirtino SEEA centrinę sistemą, o 52-ojoje sesijoje 2021 m. kovo mėn. – SEEA ekosistemų sąskaitas. Naujieji moduliai visiškai atitinka SEEA.
Per kelerius metus daug valstybių narių sukaupė patirties rengdamos ir teikdamos miškų sąskaitas ir aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų duomenis. Tai pasiekta Komisijai (Eurostatui) reguliariai renkant savanoriškai teikiamus duomenis ir vykdant bandomuosius tyrimus, kurie padėjo patikrinti, ar įmanoma ES įdiegti ekosistemų sąskaitas. Šia patirtimi pasidalyta su visomis kitomis valstybėmis narėmis.
Su aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitomis susiję kai kurie reikalavimai jau įgyvendinami teikiant privalomų aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų duomenis. Remiantis šia patirtimi bus teikiami išsamesni ir šiuolaikiškesni aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitų duomenys, be to, kai šis modulis bus įdiegtas, taip bus teikiami duomenys apie pervedimus, kuriuos reikalaujama pateikti aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitose.
Šiuo pasiūlymu papildomi Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/125 5 nustatyti pakeitimai. Pakeitus galiojančių Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių duomenų teikimo apimtį ir terminus užtikrinama, kad duomenys labiau atitiktų naudotojų poreikius.
Pasiūlymu taip pat atnaujinamos nuorodos į Europos sąskaitų sistemos 1995 m. redakciją (ESS 95). Jos pakeičiamos nuorodomis į Europos sąskaitų sistemos 2010 m. redakciją (2010 m. ESS), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 6 .
Ši iniciatyva teikiama ne pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT).
•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis
Reglamentu (ES) Nr. 691/2011 nustatyta bendra ES aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema ir taip sukurtos Europos sąskaitų sistemą (2010 m. ESS) papildančios palydovinės sąskaitos.
Reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad įvairūs aplinkos ekonominių sąskaitų rinkiniai dar tik rengiami ir yra įvairiuose rengimo etapuose, ir pabrėžiama, kad turi būti nustatyta reikiamo lankstumo suteikianti modulinė struktūra, kad, pavyzdžiui, būtų galima įdiegti papildomų modulių.
Reglamento 3 straipsnyje pateiktas aplinkos ekonominių sąskaitų, kurios turi būti parengtos pagal bendrą sistemą, modulių sąrašas. Kiekvienam moduliui skirtame atskirame Reglamento priede nurodomi duomenų rengimo ir teikimo tikslai, aprėptis ir rodikliai, pirmieji ataskaitiniai metai, dažnumas ir duomenų perdavimo terminai, taip pat ataskaitos lentelės. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/125 atnaujinti galiojantiems šešiems Europos aplinkos ekonominių sąskaitų moduliams skirti priedai: sutrumpintas kai kurių duomenų teikimo intervalas, į sąrašą įtraukta daugiau rodiklių ir racionalizuotos ataskaitos lentelės 7 .
Reglamento 10 straipsnyje išvardyti nauji aplinkos ekonominių sąskaitų moduliai, kurie gali būti įdiegti remiantis Komisijos pasiūlymais, tarp jų ir šiame pasiūlyme pateikti trys nauji moduliai. Šie trys moduliai kaip plėtotinos sritys taip pat nurodyti Europos statistikos sistemos komiteto patvirtintoje 2019–2023 m. Europos aplinkos ekonominių sąskaitų strategijoje 8 .
Reglamento 4 straipsnyje nustatyta, kad Komisija, norėdama patikrinti, ar įmanoma įdiegti naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių, turi remtis valstybių narių savanoriškai vykdomais bandomaisiais tyrimais. Todėl buvo atlikti keli trijų siūlomų modulių bandomieji tyrimai, per kuriuos buvo tikrinama, ar įmanoma parengti duomenis. Su miškų sąskaitomis ir aplinkosaugos subsidijomis ir panašiais pervedimais susijusius duomenis kai kurios valstybės narės jau rengia ir kasmet Komisijai (Eurostatui) teikia savanoriškai.
Rengiant aplinkos sąskaitas naudojami esami duomenys. Taip bus geriau išnaudojama esamuose duomenų rinkiniuose sukaupta informacija.
•Suderinamumas su kitomis ES politikos sritimis
Aplinkos ekonominėse sąskaitose susiejama ekonominė ir su aplinka susijusi informacija ir taip kiekybiškai vertinama aplinkos reikšmė ekonomikai ir ekonomikos poveikis aplinkai. Remiantis šiuo pasiūlymu būtų teikiama pagal Europos žaliąjį kursą aktuali informacija, įtraukiant aplinkosauginio tvarumo aspektus ekonominės politikos tikslais. Pagal šį reglamentą parengti duomenys taip pat bus naudingi imantis Europos semestro žalinimo iniciatyvų, įtraukiant tvarumą į visas ES politikos sritis ir vykdant JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo stebėseną.
Pasiūlymas dėl miškų sąskaitų modulio atitinka klimato ir miškų išteklių politiką. Pagal Europos žaliąjį kursą Komisija kaip vieną iš pavyzdinių iniciatyvų pateikė naująją 2030 m. ES miškų strategiją 9 . Strategijoje pripažįstamas esminis ir daugeriopas miškų vaidmuo, taip pat miškininkystės (ir visos su miškais susijusios vertės grandinės) reikšmė siekiant iki 2050 m. užtikrinti tvarią ir neutralaus poveikio klimatui ekonomiką ir išsaugoti gyvybingas ir klestinčias kaimo bendruomenes. Taip pat pranešta, kad 2023 m. bus pateikta teisėkūros iniciatyva dėl miškų stebėsenos ir strateginių planų. Miškų sąskaitų moduliu remiama 2030 m. ES miškų strategija ir būsima miškų stebėsenos iniciatyva, be to, miškų politika susiejama su klimato, energetikos ir bioekonomikos sričių politika.
Pagal ekosistemų sąskaitų modulį teikiami duomenys, pagal kuriuos nustatoma pažanga siekiant vieno iš šešių Aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. 10 prioritetinių tikslų – saugoti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir gerinti gamtinio kapitalo būklę. Šis modulis taip pat padeda stebėti, kaip įgyvendinamas į 2030 m. ES biologinės įvairovės strategiją įtrauktas ES gamtos atkūrimo planas.
Taršos kontrolės ir gamtos išteklių valdymo ekonominių priemonių, kaip antai aplinkosaugos subsidijų, reikšmė įgyvendinant ES aplinkos politiką vis didėja, taigi esama nemažo suinteresuotumo gauti daugiau informacijos apie jų naudojimą ir veiksmingumą. Aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų modulis padeda stebėti Europos žaliojo kurso įgyvendinimą. Tai apima nacionalinių biudžetų žalinimą, informavimą apie tikrąją kainą aplinkai, ES energetikos pertvarkos ir 2030 m. klimato srities tikslų rėmimą, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energijos, biologinės įvairovės, atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos sričių politikos įgyvendinimą.
Reglamentu (ES) Nr. 549/2013 nustatyta dabartinė Europos sąskaitų sistemos versija (2010 m. ESS), taigi Europos aplinkos ekonominėse sąskaitose turėtų būti nurodoma ši versija.
2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI
•Teisinis pagrindas
Šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 338 straipsnio 1 dalis. Laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, Parlamentas ir Taryba priima priemones, kuriomis užtikrinama, kad būtų rengiami statistiniai duomenys, padedantys ES atlikti savo vaidmenį. Statistiniai duomenys turi atitikti tam tikrus nešališkumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio nepriklausomumo, ekonominio efektyvumo ir statistinių duomenų konfidencialumo standartus, o įmonėms, valdžios institucijoms ir piliečiams neturi būti užkraunama pernelyg didelė našta.
Šio pasiūlymo tikslas – išplečiant Reglamento (ES) Nr. 691/2011 taikymo sritį ir įtraukiant 10 straipsnyje nurodytų papildomų modulių užtikrinti aplinkos ekonominių sąskaitų palyginamumą tarptautiniu mastu. Tame straipsnyje aiškiai numatoma galimybė įtraukti naujų modulių ir pateikiamas galimų modulių sąrašas. Pirmieji trys tame sąraše nurodyti moduliai jau įtraukti Reglamentu (ES) Nr. 538/2014.
•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)
Subsidiarumo principas taikomas tiek, kiek pasiūlymas nepriklauso išimtinei ES kompetencijai.
ES lygmens veiksmai yra pagrįsti. Pirma, Europos statistiniai duomenys turi būti palyginami tarp valstybių narių ir tam, kad iš valstybių narių bendrų sumų būtų galima apskaičiuoti ES bendras sumas. Antra, aplinka yra tarpvalstybinio masto ir pobūdžio. Trečia, aplinkos ekonominės sąskaitos tam tikrais tikslais naudojamos ne vien ES, pavyzdžiui, siekiant darnaus vystymosi tikslų, todėl ES turi taikyti pasaulinius standartus.
Siūlomas teisės aktas susijęs su Europos ekonominei erdvei svarbiu klausimu, todėl turėtų būti jai taikomas.
•Proporcingumo principas
Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą.
Valstybės narės turi parengti naująsias aplinkos ekonomines sąskaitas remdamosi bendromis specifikacijomis, grindžiamomis tarptautiniais SEEA standartais, ir perduoti duomenis Komisijai (Eurostatui) patikrinti ir platinti.
Pagal proporcingumo principą siūlomu reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.
•Priemonės pasirinkimas
Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslą bei turinį ir į tai, kad juo iš dalies keičiamas galiojantis reglamentas, tinkamiausia priemonė yra reglamentas.
3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
•Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas
Pagal Komisijos standartus laikytasi Eurostato galiojančių teisės aktų, įskaitant Europos statistikos programą, vertinimo sistemos 11 – ji šiame procese buvo svarbiausia. Be to, kasmet rengiamos apklausos siekiant daugiau sužinoti apie duomenų naudotojus, jų poreikius ir pasitenkinimo Eurostato paslaugomis lygį. Eurostatas vertinimo rezultatus naudoja statistinės informacijos rengimo ir teikimo procesams pagerinti. Rezultatais remiamasi rengiant įvairius strateginius planus, kaip antai Eurostato darbo programą ir valdymo planą.
•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Pasiūlymas rašytinėse konsultacijose buvo aptartas su Europos statistikos sistemos nariais, o techniniai aspektai – su duomenų rengėjais ir naudotojais. 2020 m. gegužės mėn. ir 2021 m. gegužės mėn. jis taip pat buvo aptartas specialios paskirties grupėse ir darbo grupėse dėl aplinkos ekonominių sąskaitų ir piniginių aplinkos statistinių duomenų ir sąskaitų. Be to, esminiai klausimai 2021 m. liepos ir spalio mėn. buvo aptarti už sektorių ir aplinkos statistiką ir sąskaitas atsakingų direktorių grupės posėdžiuose. 2021 m. gruodžio mėn. su ta pačia grupe taip pat buvo konsultuotasi raštu. Po visų šių konsultacijų atlikta techninių patobulinimų ir tam tikri dalykai supaprastinti.
•Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas
Komisija (Eurostatas) konsultavosi su Europos statistikos sistemos komitetu, nes už visos su Europos statistika susijusios nacionalinės veiklos koordinavimą atsakingos nacionalinės statistikos institucijos (NSI).
•Poveikio vertinimas
Dėl toliau nurodytų priežasčių nuspręsta, kad poveikio vertinimas nebūtinas. Pirma, kaip šios iniciatyvos politikos priemonė jau galioja Reglamentas (ES) Nr. 691/2011. Jo 10 straipsnyje aiškiai numatyta galimybė įtraukti naujų teminių sąskaitų ir išvardyti galimi moduliai. Antra, valstybės narės, naudodamosi Komisijos (Eurostato) finansine parama, atliko maždaug 30 su naujomis temomis susijusių bandomųjų tyrimų (pagal 4 straipsnį). Galiausiai per pastaruosius 5 metus įgyta patirties savanoriškai renkant duomenis, susijusius su miškų ir aplinkosaugos subsidijų sąskaitomis. Daroma išvada, kad galima remtis patikimais įrodymais, taip pat per kelerius metus sukaupta patirties.
•Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas
Komisija yra tvirtai įsipareigojusi iš dalies keisdama bet kuriuos teisės aktus supaprastinti reglamentavimą arba sumažinti naštą. Rengiant aplinkos sąskaitas sukuriama aukštos kokybės statistinių duomenų pakartotinai naudojant prieinamus duomenis ir mažinant įmonėms ir visuomenei tenkančią administracinę naštą. Tai pasiekiama integruojant esamus pirminius duomenis ir sujungiant juos, kad būtų gauti tarptautiniais standartais grindžiami patikimi įverčiai ir rodikliai.
•Pagrindinės teisės
Netaikoma.
4.POVEIKIS BIUDŽETUI
Pasiūlymu nepakeičiamas Reglamento (ES) Nr. 691/2011, ypač jo 4 straipsnio, poveikis ES biudžetui.
5.KITI ELEMENTAI
•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka
Reglamento (ES) Nr. 691/2011 7 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės parengtų ir Komisijai (Eurostatui) pateiktų kokybės ataskaitas. Eurostatas, be kitų duomenų, kokybės ataskaitomis remiasi tikrindamas perduotų duomenų kokybę. Kokybės ataskaitų taisyklės bus taikomos ir trims naujiems moduliams.
Pagal Reglamento (ES) Nr. 691/2011 10 straipsnį Komisija kas trejus metus Parlamentui ir Tarybai teikia Reglamento įgyvendinimo ataskaitą.
•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas
Šį pasiūlymą sudaro trys straipsniai ir priedas.
1 straipsnyje nurodyta, kokie Reglamento (ES) Nr. 691/2011 pakeitimai turi būti padaryti. Pakeitimai aprašyti toliau.
– 2 straipsnis. Terminų apibrėžtys
2 straipsnio 7–9 punktuose apibrėžiamos miškų sąskaitos, aplinkosaugos subsidijos ir panašūs pervedimai ir ekosistemų sąskaitos.
– 3 straipsnio 1 dalis. Moduliai
Į Europos aplinkos ekonominių sąskaitų modulių sąrašą įtraukiami ir g–i punktuose nurodomi trys nauji moduliai ir pateikiamos nuorodos į atitinkamus priedus, kuriuose nurodomi jų tikslai, aprėptis ir ataskaitų teikimo įpareigojimai.
– 3 straipsnio 4a dalis. Deleguotieji įgaliojimai
Nauja 3 straipsnio 4a dalimi Komisija įgaliojama priimti deleguotąjį aktą, kuriame būtų nuspręsta, kurių ekosisteminių paslaugų, jau įtrauktų į IX priedo 5 skirsnio ataskaitos lenteles, piniginės vertės bus teikiamos. IX priedo nuostatomis ekosisteminės paslaugos išreiškiamos fiziniais ir piniginiais vienetais. Piniginiais vienetais išreikštos ekosisteminės paslaugos bus laikomos fiziniais vienetais išreikštų ekosisteminių paslaugų poaibiu.
– 5 straipsnio 2 dalis. Duomenų rinkimas
Valstybės narės gali taikyti novatoriškus metodus, ne tik tuos, kurie jau yra nurodyti 5 straipsnio 2 dalyje.
– 8 straipsnis. Nukrypti leidžiančios nuostatos
Suteikiama galimybė prašyti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl trijų naujų modulių duomenų teikimo.
–9 straipsnis. Įgaliojimų suteikimo procedūra
Suteikti įgaliojimai išplečiami nurodant naują 3 straipsnio 4a dalį.
– 10 straipsnis. Ataskaita ir peržiūra
Atnaujinamos į Parlamentui ir Tarybai teikiamą šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą įtrauktinos sritys.
–IV priedas. Aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos
Iš IV priedo pašalinamas rodiklis „pervedimai aplinkos apsaugai (gauti ir (arba) sumokėti)“, nes šie duomenys bus renkami pagal naują VIII priedą.
–Nauji priedai
Reglamentas papildomas trimis naujais priedais: VII priedu dėl miškų sąskaitų, VIII priedu dėl aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitų ir IX priedu dėl ekosistemų sąskaitų.
–ES 27 ir 2010 m. ESS nuorodos
Visos ES 28 nuorodos pakeičiamos ES 27 nuorodomis, o ESS 95 nuorodos – 2010 m. ESS nuorodomis.
Pasiūlymo 2 straipsniu panaikinamas valstybių narių įpareigojimas teikti duomenis apie pervedimus aplinkos apsaugai (nustatytas galiojančiame IV priede dėl aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitų), kai tik pagal VIII priedą bus pradėtas teikti išsamesnis ir šiuolaikiškesnis aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų duomenų rinkinys. Taip užtikrinama, kad būtų išvengta duomenų dubliavimo.
3 straipsnyje nustatoma šio reglamento įsigaliojimo ir tiesioginio taikymo pradžios data. 1 straipsnio 7 dalis turi būti išimtinai taikoma nuo 2025 m., nes rodiklį „pervedimai aplinkos apsaugai (gauti ir (arba) sumokėti)“ atitinkantys duomenys pagal VIII priedą bus pradėti rinkti tik 2025 m. (žr. VIII priedo 4 skirsnį).
2022/0210 (COD)
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo dėl naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių diegimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1)2022 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2022/591 dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. 12 patvirtinta, kad formuojant veiksmingą politiką, ją įgyvendinant ir stiprinant piliečių vaidmenį labai svarbi patikima informacija apie pagrindines tendencijas, poveikio rūšis ir aplinkos pokyčius lemiančius veiksnius. Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie ekonominės veiklos poveikį aplinkai, reikėtų parengti priemonių. Viena iš tokių priemonių – aplinkos ekonominės sąskaitos;
(2)Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 13 10 straipsnyje nustatyta, kad Komisija turi Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti to reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir, jei reikia, atsižvelgusi į Reglamento (ES) Nr. 691/2011 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų bandomųjų tyrimų rezultatus, pasiūlyti įdiegti naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių, kaip antai su aplinka susijusių pervedimų (subsidijų), miškų sąskaitų ir ekosisteminių paslaugų sąskaitų;
(3)naujaisiais moduliais turi būti tiesiogiai prisidedama įgyvendinant Sąjungos žaliojo augimo ir efektyvaus išteklių naudojimo prioritetus;
(4)Jungtinių Tautų Statistikos komisija 43-ojoje sesijoje 2012 m. vasario mėn. kaip tarptautinį statistikos standartą patvirtino Aplinkos ekonominių sąskaitų sistemos (toliau – SEEA) centrinę sistemą, o 52-ojoje sesijoje 2021 m. kovo mėn. – SEEA ekosistemų sąskaitas (1–7 skyrius, kuriuose aprašoma sąskaitų sistema ir fizinės sąskaitos). Šiuo reglamentu nustatomi nauji moduliai visiškai atitinka SEEA;
(5)tam, kad ji galėtų vykdyti pagal Sutartis jai priskirtas užduotis, ypač susijusias su aplinka, tvarumu ir klimato kaita, Sąjungai reikėtų turėti aktualios, išsamios ir patikimos informacijos. Norint, kad sprendimai būtų priimami remiantis įrodymais, reikalingi statistiniai duomenys, atitinkantys Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 14 nustatytus aukštos kokybės kriterijus, atsižvelgiant į jų tikslus;
(6)norint patikimiau stebėti pažangą kuriant žalią, konkurencingą ir atsparią žiedinę ekonomiką, taip pat stebėti pažangą Sąjungoje siekiant darnaus vystymosi tikslų, reikia papildomų duomenų;
(7)2020 m. lapkričio 6 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadose dėl Europos statistikos raginama užtikrinti, kad Europos statistikos sistema reaguotų į naujus informacijos poreikius, nustatytus pagal Europos žaliąjį kursą, įskaitant susijusiuosius su Europos aplinkos ekonominių sąskaitų programos peržiūra ir plėtra;
(8)2019 m. Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą 2019/16 „Europos aplinkos ekonominės sąskaitos. Jų naudą politikos formuotojams galima padidinti“ 15 . Toje ataskaitoje nurodyta, kad būtini išsamesni duomenys apie miškus ir ekosistemas, taip pat reikia visiškai įgyvendinti miškų sąskaitas;
(9) Reglamento (ES) Nr. 691/2011 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti šaltiniai, kuriais valstybės narės gali naudotis vertindamos aplinkos ekonomines sąskaitas. Siekiant užtikrinti lankstumą ir sumažinti respondentams, nacionalinėms statistikos institucijoms ir kitoms nacionalinės valdžios institucijoms tenkančią administracinę naštą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti novatoriškus metodus. Valstybės narės turėtų visada informuoti Komisiją ir pateikti išsamios informacijos apie tokių metodų kokybę, kad Komisija galėtų įvertinti duomenų kokybę;
(10)kadangi Sąjungą šiuo metu sudaro 27 valstybės narės, tikslinga nurodyti „ES 27“;
(11)Reglamento (ES) Nr. 691/2011 10 straipsnyje pateiktas galimų būsimų Europos aplinkos ekonominių sąskaitų sąrašas turi būti atnaujintas, kad atitiktų dabartinius Sąjungos politikos prioritetus;
(12)1995 m. Europos sąskaitų sistema (ESS 95) buvo pakeista 2010 m. Europos sąskaitų sistema (2010 m. ESS), nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 16 ;
(13)2010 m. ESS apima pagrindinę bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių sistemą, pagal kurią rengiamos valstybių narių sąskaitos, laikantis Sąjungos reikalavimų dėl statistikos;
(14)kad būtų atsižvelgta į esamą ekosisteminių paslaugų vertės nustatymo metodikos išplėtojimo lygį, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais papildant reglamentą būtų nustatyta, kurių ekosisteminių paslaugų, jau įtrauktų į IX priedo 5 skirsnio ataskaitos lenteles, pinigines vertes reikėtų nurodyti, taip pat nustatyti pirmieji ataskaitiniai metai ir pateiktas priimtinų tų piniginių verčių nustatymo metodų sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdamos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros 17 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(15)kadangi šio reglamento tikslų, t. y. į galiojančią SEEA Europos statistikos teisinę sistemą įdiegti naujų aplinkos sąskaitų modulių, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl nuoseklumo ir palyginamumo tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(16)konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 iš dalies keičiamas taip:
1) 2 straipsnis papildomas šiais punktais:
„7) miškų sąskaitos – turto sąskaitos, į kurias įtraukiami miškų ištekliai, apimantys miškingą žemę ir medieną miškingoje žemėje, ir ekonominės veiklos sąskaitos, į kurias įtraukiama miškininkystė ir medienos ruoša;
8) aplinkosaugos subsidijos ir panašūs pervedimai – pagal 2010 m. ESS apibrėžti einamieji ir kapitalo pervedimai aplinkos apsaugos ir nacionalinių išteklių išsaugojimo veiklai ir susijusiems produktams remti;
9) ekosistemų sąskaitos – sąskaitų rinkinys, skirtas teikti nuosekliai informacijai apie ekosistemų aprėptį bei būklę ir apie visuomenei teikiamų tų ekosistemų paslaugų srautus.“;
2) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)1 dalis papildoma šiais punktais:
„g) miškų sąskaitų modulis, kaip nustatyta VII priede;
h) aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitų modulis, kaip nustatyta VIII priede;
i) ekosistemų sąskaitų modulis, kaip nustatyta IX priede.“;
(b)įterpiama nauja 4a dalis:
„4a. Komisija (Eurostatas) atlieka ekosisteminių paslaugų piniginės vertės nustatymo metodikos ir galimybių tyrimą. Remdamasi šio tyrimo rezultatais, Komisija gali papildyti šį reglamentą deleguotuoju aktu nustatydama, kurių ekosisteminių paslaugų, jau įtrauktų į IX priedo 5 skirsnio ataskaitos lenteles, pinigines vertes reikia nurodyti, taip pat nustatydama pirmuosius ataskaitinius metus ir pateikdama priimtinų tų piniginių verčių nustatymo metodų sąrašą.“;
3) 5 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo tekstu:
„d) visais kitais aktualiais šaltiniais, metodais ar novatoriškais būdais tiek, kiek juos taikant galima rengti palyginamus statistinius duomenis, atitinkančius taikomus konkrečius kokybės reikalavimus.
Valstybės narės, nusprendusios naudoti d punkte nurodytus šaltinius, metodus ar naujoviškus būdus, praneša apie tai Komisijai (Eurostatui) per metus iki ataskaitinių metų, kuriais bus pradėta naudotis šaltiniu, metodu ar naujovišku būdu, ir pateikia išsamios informacijos apie gaunamų duomenų kokybę.“;
4) 8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
„2. Siekdama gauti leidimą VII, VIII ir IX priedams pagal 1 dalį taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip [OP, įrašykite tikslią datą: 24 mėn. po šio reglamento įsigaliojimo] Komisijai pateikia tinkamai pagrįstą prašymą.“;
5) 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
(a)2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:
„2. 3 straipsnio 3, 4 ir 4a dalyse nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 3, 4 ir 4a dalyse nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“;
(b)5 dalis pakeičiama taip:
„5. Pagal 3 straipsnio 3, 4 ir 4a dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;
6) 10 straipsnio pirma įtrauka pakeičiama taip:
„– diegti naujus aplinkos ekonominių sąskaitų modulius, kaip antai vandens sąskaitų (kiekybinių ir kokybinių), išteklių valdymo išlaidų sąskaitų, aplinkai galbūt kenksmingų subsidijų ar paramos priemonių sąskaitų ir atliekų sąskaitų,“;
7) IV priedo 3 skirsnyje išbraukiami žodžiai „pervedimai aplinkos apsaugai (gauti ir (arba) sumokėti)“;
8) visame tekste ir prieduose visos ES 28 nuorodos ir sąvoka „ESS 95“ atitinkamai pakeičiami ES 27 nuorodomis ir „2010 m. ESS“;
9) Reglamentas (ES) Nr. 691/2011 papildomas VII, VIII ir IX priedais, kaip nustatyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Pervedimų aplinkos apsaugai (gautų ir (arba) sumokėtų) duomenys, anksčiau teikti pagal IV priedą, teikiami pagal VIII priedą. Valstybės narės pervedimų aplinkos apsaugai (gautų ir (arba) sumokėtų) duomenų pagal IV priedą nebeteikia.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1 straipsnio 7 punktas taikomas nuo 2025 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2022 07 11
COM(2022) 329 final
PRIEDAS
prie
Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
kuriuo dėl naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių diegimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2011
PRIEDAS
„VII PRIEDAS
MIŠKŲ SĄSKAITOS
1 skirsnis
TIKSLAI
Miškų sąskaitose registruojami ir pateikiami duomenys apie miškų išteklius ir miškininkystės bei medienos ruošos sektoriuje vykdomą ekonominę veiklą taip, kad būtų visiškai suderinami su duomenimis, teikiamais pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS). Miškų sąskaitose pateikiama papildomos informacijos ir remiamasi koncepcijomis, konkrečiai pritaikytomis prie miškų ir miškininkystės bei medienos ruošos sektoriaus pobūdžio.
Šiame priede nurodoma, kokius miškų sąskaitoms skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Miškų sąskaitose registruojamos miškų išteklių (miškingos žemės ir medienos) atsargos ir srautai, taip pat miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje vykdoma ekonominė veikla, įskaitant apvaliosios medienos ruošą ir laukinių nemedieninių miško produktų gavybą ir rinkimą.
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės miškų sąskaitas rengia remdamosi šiame skirsnyje apibūdintais rodikliais.
(1)Miškingos žemės ir medienos turto sąskaitos. Miškinga žemė apibrėžiama remiantis visais trimis paskesniais punktais.
(a)Miškas, iš kurio gali būti tiekiama mediena – miškai, kuriuose aplinkosauginiai, socialiniai ar ekonominiai apribojimai nedaro reikšmingo poveikio vykdomam ar galimam medienos tiekimui. Tokie apribojimai gali būti nustatyti teisės normomis, valdytojų ir (arba) savininkų sprendimais ar dėl kitų priežasčių.
(b)Miškas, iš kurio negali būti tiekiama mediena, – visi miškai, pagal a punktą nelaikomi miškais, iš kurių gali būti tiekiama mediena. Tai miškai, kuriuose dėl aplinkosauginių, socialinių, ekonominių ar teisinių apribojimų reikšmingos apimties medienos tiekimas negalimas. Tai yra a) miškai, kuriuose taikomi teisiniai apribojimai arba kitais politiniais sprendimais nustatyti apribojimai, kuriais dėl tokių priežasčių kaip aplinkos arba biologinės įvairovės apsauga visiškai draudžiamas arba gerokai ribojamas medienos tiekimas (saugomi miškai, nacionaliniai parkai, gamtos draustiniai ir kitos saugomos teritorijos, pvz., svarbios dėl ypatingų aplinkosauginių, mokslinių, istorinių, kultūrinių ar dvasinių priežasčių); b) miškai, kurių fizinis našumas ar medienos kokybė per žemi arba medienos ruošos ir transportavimo sąnaudos per didelės, kad užsiimti medienos ruoša būtų pagrįsta, išskyrus retkarčiais vykdomus kirtimus asmeniniam naudojimui.
(c)Kita miškinga žemė.
Miškas – didesnio nei 0,5 hektaro ploto žemė, kurioje auga aukštesni kaip 5 metrų medžiai, o medžių lajos danga apima daugiau kaip 10 proc., arba kurioje medžiai gali pasiekti šias ribas in situ. Tai neapima daugiausia pagal žemės ūkio paskirtį naudojamos žemės arba medžių, augančių miesto aplinkoje, kaip antai miesto parkuose, alėjose ir soduose.
Kita miškinga žemė – prie miško nepriskiriama, didesnio nei 0,5 hektaro ploto žemė, kurioje auga aukštesni kaip 5 metrų medžiai, o medžių lajos danga apima 5–10 proc., arba kurioje medžiai gali pasiekti šias ribas in situ, arba kurioje lajos danga, įtraukus krūmokšnius, krūmus ir medžius, apima daugiau kaip 10 proc. Tai neapima daugiausia pagal žemės ūkio paskirtį naudojamos žemės arba medžių, augančių miesto aplinkoje, kaip antai miesto parkuose, alėjose ir soduose.
Grynasis metinis medienos prieaugis – vidutinis metinis gyvų medžių tūrio padidėjimas. Jis apskaičiuojamas iš gyvų medžių išteklių (augančių išteklių) metų pradžioje atėmus vidutinį metinį medžių džiūvimo rodiklį.
Pašalinta mediena – visų gyvų ar nudžiūvusių medžių, nukirstų ir pašalintų iš miško, kitos miškingos žemės ar kitų kirtaviečių, tūris. Tai apima neparduotą apvaliąją medieną, saugomą miško pakelėse. Tai taip pat apima natūralius nuostolius, kurie yra kompensuojami, ankstesniu laikotarpiu nukirstų medžių pašalinimą per metus, ne kamienų (pvz., kelmų ir šakų) medienos pašalinimą ir dėl natūralių priežasčių, pvz., ugnies, vėjo, vabzdžių ir ligų, nudžiūvusių ar pažeistų medžių pašalinimą (vadinamuosius natūralius nuostolius). Tai neapima nemedieninės biomasės ar medienos, paliktos miške ir nepašalintos per metus, pvz., kelmų, šakų, medžių viršūnių ir kirtimo liekanų (medienos ruošos atliekų).
Nesusigrąžinami nuostoliai – kirtimo liekanos, visos nukirstos vėjo išvartos, kurių negalima pašalinti iš miško, ir per miškų gaisrus prarasta mediena.
(2)Ekonominės sąskaitos, kuriose nurodoma miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje vykdoma ekonominė veikla. Miškininkystės ir medienos ruošos sektorius – visi vietos vienetai pagal veiklos rūšį, vykdantys veiklą, priskiriamą prie NACE 2 red. A02 skyriaus.
Remiantis ESS apibrėžtimis, ataskaitose pateikiami šie rodikliai:
–produkcija;
–iš jos: produkcija savo galutiniam naudojimui;
–tarpinis vartojimas;
–bendroji pridėtinė vertė;
–pagrindinio kapitalo vartojimas;
–kiti gamybos mokesčiai;
–kitos subsidijos gamybai;
–atlygis darbuotojams;
–bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ir nesukurto nefinansinio turto įsigijimai atėmus pardavimus / perleidimus;
–atsargų pokyčiai;
–kapitalo pervedimai.
Valstybės narės ataskaitose nurodo užimtumą miškininkystės ir medienos ruošos sektoriuje tūkstančiais metinių darbo vienetų (MDV), apibrėžtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 138/2004 1 .
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
(1)Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.
(2)Statistiniai duomenys perduodami per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos.
(3)Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.
(4)Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2023 m.
(5)Pirmą kartą perduodamos duomenis, valstybės narės įtraukia metinius laikotarpio nuo 2022 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų duomenis.
(6)Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n-tųjų metų duomenis, kai n metai yra ataskaitiniai metai. Valstybės narės paskesnių metų nuo 2022 m. duomenis pateikia iš naujo, kai tik tie duomenys peržiūrimi. Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2022 m.
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
Teikiama ši 3 skirsnyje nurodytų rodiklių informacija.
(1)Miškingos žemės plotas, suskirstytas taip:
–miškas, iš kurio gali būti tiekiama mediena;
–miškas, iš kurio negali būti tiekiama mediena;
–kita miškinga žemė.
Kiekviena iš šių kategorijų smulkiau suskirstyta taip:
–pradinis plotas ataskaitinių metų pradžioje;
–miško įveisimas ir kitoks padidėjimas;
–miško naikinimas ir kitoks sumažėjimas;
–statistinis perklasifikavimas;
–galutinis plotas ataskaitinių metų pabaigoje.
Duomenys pateikiami tūkstančiais hektarų.
(2)Medienos tūris, suskirstytas taip:
–miško, iš kurio gali būti tiekiama mediena;
–miško, iš kurio negali būti tiekiama mediena;
–kitos miškingos žemės.
Miško, iš kurio gali būti tiekiama mediena, duomenys smulkiau suskirstyti taip:
–pradiniai ištekliai ataskaitinių metų pradžioje;
–grynasis prieaugis;
–pašalinta mediena;
–nesusigrąžinami nuostoliai;
–statistinis perklasifikavimas;
–balansuojamasis straipsnis;
–galutiniai ištekliai ataskaitinių metų pabaigoje.
Miško, iš kurio negali būti tiekiama mediena, ir kitos miškingos žemės duomenys smulkiau suskirstyti taip:
–pradiniai ištekliai ataskaitinių metų pradžioje;
–pašalinta mediena;
–kiti pokyčiai (lyginant pradinius ir galutinius išteklius);
–galutiniai ištekliai ataskaitinių metų pabaigoje.
Duomenys pateikiami medienos su žieve, tūkstančiais m3.
(3)Medienos vertė, suskirstyta taip:
–miško, iš kurio gali būti tiekiama mediena;
–miško, iš kurio negali būti tiekiama mediena;
–kitos miškingos žemės.
Miško, iš kurio gali būti tiekiama mediena, duomenys smulkiau suskirstyti taip:
–pradiniai ištekliai ataskaitinių metų pradžioje;
–grynasis prieaugis;
–pašalinta mediena;
–nesusigrąžinami nuostoliai;
–perkainojimas:
–statistinis perklasifikavimas;
–balansuojamasis straipsnis;
–galutiniai ištekliai ataskaitinių metų pabaigoje.
Miško, iš kurio negali būti tiekiama mediena, ir kitos miškingos žemės duomenys smulkiau suskirstyti taip:
–pradiniai ištekliai ataskaitinių metų pradžioje;
–pašalinta mediena;
–kiti pokyčiai (lyginant pradinius ir galutinius išteklius);
–galutiniai ištekliai ataskaitinių metų pabaigoje.
Duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.
(4)Ekonominėse sąskaitose 3 skirsnyje nurodytos produkcijos duomenys teikiami suskirstyti taip, kaip nurodyta toliau, o produktai apibrėžiami pagal produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus 2.1 redakciją:
–augantys miško medžių sodinukai (produktų kodas 02.10.11) ir medžių sėklos (produktų kodas 02.10.12);
–miško medžiai, apibrėžiami kaip grynojo medienos prieaugio auginamuose miškuose (produktų kodas 02.10.30) ir parduotos neauginamų miškų medienos suma;
–padarinė mediena (produktų kodas 02.20.1), apimanti šiuos produktus, kurių duomenys turi būti pateikiami dviejose atskirose eilutėse:
(a)malkas (produktų kodai 02.20.14 ir 02.20.15);
(b)rąstus, t. y. spygliuočių rąstų (produktų kodas 02.20.11), lapuočių rąstų, išskyrus atogrąžų medžių rąstus (produktų kodas 02.20.12), ir atogrąžų medžių rąstų (produktų kodas 02.20.13) sumą;
–laukiniai nemedieniniai produktai (produktų kodas 02.30);
–miškininkystės ir medienos ruošos veiklai būdingos paslaugos – miško medžių medelynų paslaugos (produktų kodas 02.10.2), miškininkystei būdingos paslaugos (produktų kodas 02.4) ir bet kurios kitos paslaugos, teikiamos miškininkystės sektoriaus vietos vieneto pagal veiklos rūšį;
–kiti produktai, gaunami vietos vienetui pagal veiklos rūšį vykdant susijusią nepagrindinę veiklą, kaip antai grybai ir trumai (produktų kodas 01.13.8), kiti, niekur kitur nepriskirti, šilauogių genties augalų vaisiai ir uogos (produktų kodas 01.25.19), gamtinis kaučiukas (produktų kodas 01.29.10), kita padarinė mediena, įskaitant skeltuosius stulpus ir kuolus (produktų kodas 16.10.39), medžio anglys (produktų kodas 20.14.72), gamtos rezervatų ir draustinių paslaugos, įskaitant natūralios aplinkos išsaugojimo paslaugas (produktų kodas 91.04.12), ir bet kokie kiti vietos vieneto pagal veiklos rūšį gaminami produktai.
3 skirsnyje nurodyto miškininkystės ir medienos ruošos sektoriaus tarpinio vartojimo duomenys teikiami suskirstyti taip, kaip nurodyta toliau, o produktai apibrėžiami pagal produktų pagal veiklos rūšį klasifikatoriaus 2.1 redakciją:
(a)augančių miško medžių sodinukų (produktų kodas 02.10.11), miško medžių sėklų (produktų kodas 02.10.12) ir miško medžių (produktų kodas 02.10.3), naudojamų medienai gauti, suma;
(b)energijos ir tepalų, įskaitant elektrą (produktų kodas 35.11.10), automobilinį benziną (benziną) (produktų kodas 19.20.21), gamtines dujas – suskystintas arba dujinės būsenos (produktų kodas 06.20.10), tepalines naftos alyvas ir niekur kitur nepriskirtus sunkiųjų alyvų preparatus (produktų kodas 19.20.29), taip pat kitus panašius produktus, suma;
(c)miškininkystei ir medienos ruošai būdingų paslaugų, įskaitant miško medžių medelynų paslaugas (produktų kodas 02.10.2), miškininkystei būdingas paslaugas (produktų kodas 02.4) ir bet kurias kitas paslaugas, teikiamas miškininkystės ir medienos ruošos sektoriaus vietos vieneto pagal veiklos rūšį, suma;
(d)kitos prekės ir paslaugos, pirmiau nenurodytos nė prie vieno tarpinio vartojimo kintamojo.
3 skirsnyje nurodytų miškininkystės ir medienos ruošos sektoriaus atsargų pokyčių duomenys teikiami suskirstyti taip, kaip nurodyta toliau:
–nebaigto auginti biologinio turto pokyčiai;
–kiti atsargų pokyčiai.
Visi rodiklių duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
VIII PRIEDAS
APLINKOSAUGOS SUBSIDIJŲ IR PANAŠIŲ PERVEDIMŲ SĄSKAITOS
1 skirsnis
TIKSLAI
Aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitose su Europos sąskaitų sistemos (2010 m. ESS) koncepcijomis ir apibrėžtimis suderinamu būdu renkami ir pateikiami duomenys apie einamuosius ir kapitalo pervedimus aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos veiklai, įskaitant aplinkai palankių produktų gamybą ir naudojimą, remti.
Šiame priede nurodoma, kokius aplinkosauginių subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitų duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti. Šie duomenys taip pat naudojami rengiant nacionalines aplinkos apsaugos išlaidas, kaip nustatyta IV priede.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitose registruojami neatlyginami valdžios sektoriaus mokėjimai kitiems instituciniams sektoriams (vidaus ekonomikos ir likusio pasaulio sektoriui) ir nerezidentų (likusio pasaulio sektorius) mokėjimai, siekiant saugoti aplinką arba mažinti gamtos išteklių naudojimą ir gavybą.
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės aplinkosaugos subsidijų ir panašių pervedimų sąskaitas rengia remdamosi šiais rodikliais:
–subsidijomis (ESS kodas D.3);
–kitais einamaisiais pervedimais (ESS kodai D.6 ir D.7);
–kapitalo pervedimais (ESS kodas D.9).
Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
(1)Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet.
(2)Statistiniai duomenys perduodami per 24 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.
(3)Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendrus ES įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.
(4)Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2023 m.
(5)Pirmą kartą perduodamos duomenis, valstybės narės įtraukia metinius laikotarpio nuo 2022 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų duomenis.
(6)Kiekvieną kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n–2, n–1 ir n-tųjų metų duomenis, kai n metai yra ataskaitiniai metai. Valstybės narės paskesnių metų nuo 2022 m. duomenis pateikia iš naujo, kai tik tie duomenys peržiūrimi. Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2022 m.
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
(1)3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys teikiami suskirstyti pagal:
–mokėjimą atliekantį institucinį sektorių, kaip antai:
–valdžios sektorių;
–likusio pasaulio sektorių;
–mokėjimą gaunantį institucinį sektorių, kaip antai:
–valdžios sektorių;
–bendroves;
–namų ūkius;
–namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas;
–likusio pasaulio sektorių.
(2)Kiekvienos iš šių ataskaitų kategorijų duomenys teikiami suskirstyti į aplinkos apsaugos veiklos klasifikatoriaus (CEPA) klases ir išteklių valdymo veiklos klasifikatoriaus (CReMA) klases, sugrupuoti taip:
–CEPA 1;
–CEPA 2;
–CEPA 3;
–CEPA 4;
–CEPA 5;
–CEPA 6;
–CEPA 7, CEPA 8 ir CEPA 9 suma;
–CReMA 10;
–CReMA 11;
–CReMA 13;
–CReMA 13A;
–CReMA 13B;
–CReMA 13C;
–CReMA 14;
–CReMA 12, CReMA 15 ir CReMA 16 suma.
(3)Bendrovių iš valdžios sektoriaus gaunami pervedimai, sugrupuoti pagal visų CEPA klasių (CEPA 1–9) ir visų CReMA klasių (CReMA 10–16) sumą, turėtų būti papildomai grupuojami pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE 2 red.:
–NACE A – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė;
–NACE B – kasyba ir karjerų eksploatavimas;
–NACE C – apdirbamoji gamyba;
–NACE D – elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas;
–NACE E – vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas;
–NACE F – statyba;
–NACE G – didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas;
–NACE H – transportas ir saugojimas;
–NACE I–U – kiti NACE skyriai.
(4)2 ir 3 punktuose nurodytos CEPA klasės atitinka IV priede nurodytas kategorijas, o CReMA klasės – V priede nurodytas kategorijas.
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
IX PRIEDAS
EKOSISTEMŲ SĄSKAITOS
1 skirsnis
TIKSLAI
Ekosistemų sąskaitose pateikiami duomenys apie ekosistemų turto aprėptį ir būklę ir visuomenei bei ekonomikai jų teikiamas paslaugas. Duomenys atitinka SEEA ekosistemų sąskaitas ir yra suderinami su duomenimis, teikiamais pagal Europos sąskaitų sistemą.
Jei įmanoma, ekosistemų sąskaitose naudojama turima informacija, be kita ko, gauta iš Žemės stebėjimo, aplinkos ataskaitų ir kitų duomenų šaltinių.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Ekosistemų sąskaitose registruojama ekosistemų aprėptis, ekosistemų būklė ir ekosisteminių paslaugų srautai.
Ekosistemų aprėptis – ekosistemų dydis atitinkamoje teritorijoje. Į ekosistemų aprėpties sąskaitas įtraukiamos valstybės teritorijoje esančios sausumos (taip pat gėlavandenės) ir jūrų ekosistemos.
Ekosistemos būklė – ekosistemos kokybinė charakteristika, nustatoma pagal jos abiotinius, biotinius ir kraštovaizdžio rodiklius, atsižvelgiant į ekosistemų tipus.
Ekosisteminės paslaugos – ekosistemų teikiama nauda ekonominei ir kitokiai žmonių veiklai. Tai apima i) aprūpinimo, ii) reguliavimo ir palaikymo, ir iii) kultūrines paslaugas. Ekosisteminių paslaugų sąskaitose registruojamas faktinis ekosistemų užtikrinamų ekosisteminių paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis valstybės teritorijoje.
Teminės sąskaitos – sąskaitos, kuriose duomenys organizuojami pagal konkrečias politikos temas, pvz., biologinės įvairovės, klimato kaitos, vandenynų ar miestų teritorijų.
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės ekosistemų sąskaitas rengia remdamosi toliau nurodytais rodikliais.
(1)Ekosistemų aprėpties sąskaitose registruojamas kiekvieno tipo ekosistemų plotas ir ploto pokytis valstybės teritorijoje. Valstybės narės duomenis ekosistemų aprėpties sąskaitose pateikia tūkstančiais hektarų.
(2)Viena iš ekosistemų aprėpties sąskaitų sudedamųjų dalių – pasikeitimo matrica, pagal kurią registruojamas tarp dviejų laiko momentų įvykęs vienų tipų ekosistemų pasikeitimas į kitų tipų ekosistemas, išreikštas hektarais.
(3)Ekosistemų būklės sąskaitose registruojami šie ekosistemų rodikliai:
(a)gyvenviečių ir kitų dirbtinių teritorijų:
–didmiesčių ir gretimų miestų bei priemiesčių žaliosios zonos nurodomos viso ploto procentais ir skaičiuojamos pagal visą didmiesčių ir gretimų miestų bei priemiesčių plotą, įskaitant visų tipų ekosistemas toje teritorijoje;
–ne didesnio kaip 2,5 μm skersmens kietųjų dalelių koncentracijos didmiesčiuose duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas μg/m3;
(b)pasėlių:
–dirvožemio organinės anglies sankaupos dirvoje duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas tonomis hektare;
(c)pievų:
–dirvožemio organinės anglies sankaupos dirvoje duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas tonomis hektare;
(d)pasėlių ir pievų kartu:
–plačiai paplitusių agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorius nurodomas kaip ataskaitinio laikotarpio nacionalinis bendras indikatorius;
(e)miškų ir miškingų vietovių:
–negyvos medienos duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas m3/ha;
–medžių dangos tankio duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas procentais;
(f)pakrančių paplūdimių, kopų ir šlapynių:
–dirbtinės nelaidžios dangos ploto, esančio pakrančių zonose, kuriose yra pakrančių paplūdimių, kopų ir šlapynių tipų ekosistemų, duomenys pateikiami kaip nacionalinis ataskaitinio laikotarpio vidurkis, išreikštas procentais.
Didmiesčiai, miestai ir priemiesčiai – vietos administraciniai vienetai, prie atitinkamų kategorijų priskiriami pagal urbanizacijos lygio tipologiją, nustatytą Reglamentu (ES) 2017/2391.
(4)Ekosisteminių paslaugų sąskaitose teikimo ir naudojimosi lentelėse registruojamas ekosisteminių paslaugų teikimas ir naudojimasis jomis. Teikimo lentelėje registruojamos ekosistemų visuomenei teikiamos ekosisteminės paslaugos. Naudojimosi lentelėje registruojamas naudojimasis ekosisteminėmis paslaugomis pagal naudojimosi tipą, apibrėžtą 5 skirsnyje.
Duomenys teikimo ir naudojimosi lentelėse pateikiami toliau nurodytais fiziniais vienetais.
(a)Aprūpinimo paslaugos
–Aprūpinimas kultūriniais augalais – ekosistemų indėlis į augalų augimą, apytikriai apskaičiuojamas remiantis įvairios paskirties kultūrinių augalų derliaus kiekiu. Tai apima maisto ir pluošto gamybą, pašarus ir energiją, taip pat ganyklų biomasę, kaip nustatyta III priedo A lentelės 1.1 ir 1.2 skirsniuose.
–Apdulkinimas – laukinių apdulkintojų ekosisteminis indėlis į minėtųjų kultūrinių augalų auginimą. Šio indėlio duomenys pateikiami nuo apdulkintojų priklausomų kultūrinių augalų, kuriuos galima susieti su laukiniais apdulkintojais, tonomis pagal kultūrinių augalų tipą – pagrindinius nuo apdulkintojų priklausomų kultūrinių augalų tipus, apimančius vaismedžius, uogas, pomidorus, aliejingąsias sėklas ir „kita“.
–Aprūpinimas mediena – ekosistemų indėlis į medžių ir kitos medienos biomasės augimą; jo duomenys pateikiami kaip VII priede apibrėžtas medienos su žieve grynasis prieaugis, išreikštas tūkstančiais m3.
(b)Reguliavimo ir palaikymo paslaugos
–Oro filtravimas – ekosistemų indėlis į oro teršalų filtravimą, ekosistemų komponentams (ypač medžiams) vykdant teršalų nusodinimą, sugėrimą, fiksavimą ir saugojimą. Tai sušvelnina žalingą teršalų poveikį. Šio indėlio duomenys pateikiami adsorbuotų kietųjų dalelių tonomis.
–Pasaulinis klimato reguliavimas – ekosistemų indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje mažinimą šalinant anglies dioksidą iš atmosferos (vykdant bendrąją sekvestraciją) ir sulaikant (saugant) anglies dioksidą ekosistemose. Šio indėlio duomenys pateikiami bendro sekvestruoto anglies dioksido tonomis ir sausumos ekosistemose virš žemės ir po žeme iki 0,3 m gylio dirvoje (be kita ko, durpynuose) saugomos organinės anglies tonomis.
–Vietos klimato reguliavimas – ekosistemų indėlis į aplinkos atmosferos sąlygų reguliavimą miestų vietovėse pasitelkiant augaliją, kuri gerina žmonių gyvenimo sąlygas ir palaiko ekonominę gamybą. Tai išreiškiama ir atitinkami duomenys pateikiami kaip Celsijaus laipsniais išreikštas, dėl miestų augalijos poveikio įvykęs temperatūros sumažėjimas miestuose dienomis, kai temperatūra viršija 25 °C.
(c)Kultūrinės paslaugos
–Gamtinės su turizmu susijusios paslaugos – ekosistemų indėlis, ypač dėl ekosistemų biofizinių charakteristikų ir ypatybių sudarantis sąlygas žmonėms naudotis ir mėgautis aplinka tiesiogiai, in situ, fiziškai ir per patirtį sąveikaujant su aplinka. Šio indėlio duomenys pateikiami nakvynių viešbučiuose, nakvynės namuose, stovyklavietėse ir pan., kurias galima susieti su lankymusi ekosistemose, skaičiumi.
(5)Ekosistemų sąskaitose naudojama ši ekosistemų tipų lentelė.
|
Kategorija |
Ekosistemų tipas |
|
1 |
Gyvenvietės ir kitos dirbtinės teritorijos |
|
2 |
Pasėliai |
|
3 |
Pievos (ganyklos, pusiau natūralios ir natūralios pievos) |
|
4 |
Miškai ir miškingos vietovės |
|
5 |
Viržynai ir krūmynai |
|
6 |
Retai augalija apaugusios ekosistemos |
|
7 |
Gėlavandenės šlapynės |
|
8 |
Upės ir kanalai |
|
9 |
Ežerai ir tvenkiniai |
|
10 |
Jūrų įlankos ir tarpiniai vandenys |
|
11 |
Pakrančių paplūdimiai, kopos ir šlapynės |
|
12 |
Jūrų ekosistemos (pakrančių vandenys, šelfai ir atviras vandenynas) |
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
(1)Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami:
–ekosistemų aprėpties ir ekosistemų būklės sąskaitų – kas trejus metus. Teikiant duomenis nurodomas reprezentatyvus ataskaitinių metų vidurkis ir pasikeitimo matrica, pagal kurią nurodomi pokyčiai, įvykę per trejus metus tarp dvejų ataskaitinių metų;
–ekosisteminių paslaugų sąskaitų – kasmet.
(2)Statistiniai duomenys perduodami per 24 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.
(3)Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia bendrus ES įverčius. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodyto termino, įverčius.
(4)Pirmieji ataskaitiniai metai yra 2024 m. Pasikeitimo matricos pirmieji ataskaitiniai metai yra 2027 m.
(5)Pirmą kartą perduodamos duomenis, valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2024 m. duomenis, skirtus aprėpties ir būklės sąskaitoms ir ekosisteminių paslaugų teikimo ir naudojimosi jomis lentelėms, išreikštus fiziniais vienetais. Pasikeitimo matricos duomenys rodo pokyčius nuo 2024 m. iki 2027 m.
(6)Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia ekosisteminių paslaugų metinius n–1 ir n-tųjų metų duomenis, o aprėpties ir būklės sąskaitų n–3 ir n-tųjų metų duomenis, kai n metai yra ataskaitiniai metai. Valstybės narės paskesnių metų nuo 2024 m. duomenis pateikia iš naujo, kai tik tie duomenys peržiūrimi. Valstybės narės gali pateikti bet kokius turimus duomenis už ankstesnius metus nei 2024 m.
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
(1)Ekosistemų aprėpties sąskaitų: pirmą kartą visų 3 skirsnyje nurodytų ekosistemų tipų duomenys perduodami už pirmuosius ataskaitinius metus. Visus paskesnius kartus perduodant duomenis, pateikiami šie duomenys:
–aprėptis ankstesniais ataskaitiniais metais;
–padidėjimas;
–sumažėjimas;
–aprėptis esamais ataskaitiniais metais.
Pagal pasikeitimų matricą nurodomi visų 3 skirsnyje nurodytų ekosistemų tipų pasikeitimai nuo ankstesnių iki esamų ataskaitinių metų.
(2)Ekosisteminių paslaugų sąskaitų: 3 skirsnyje nurodytų ekosisteminių paslaugų duomenys teikimo ir naudojimosi lentelėse pateikiami taip:
teikimo lentelėje registruojami metiniai 3 skirsnyje nurodytų paslaugų teikimo duomenys pagal visus 3 skirsnyje nuodytus ekosistemų tipus, išskyrus 10 ir 12 kategorijas;
naudojimosi lentelėje registruojami naudojimosi ekosisteminėmis paslaugomis duomenys, suskirstyti taip, kaip nurodyta toliau:
–pramonės sektorių tarpinis vartojimas;
–valdžios sektoriaus galutinis vartojimas;
–namų ūkių galutinis vartojimas;
–bendrojo kapitalo formavimas;
–eksportas.
(3)Valstybė narė neprivalo teikti duomenų, jeigu jos visas sausumos plotas neviršija 0,1 proc. viso ES sausumos ploto.
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.“