Strasbūras, 2022 04 05

COM(2022) 157 final

2022/0105(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo

(Tekstas svarbus EEE)

{SEC(2022) 169 final} - {SWD(2022) 111 final} - {SWD(2022) 112 final} - {SWD(2022) 113 final}


AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.    PASIŪLYMO APLINKYBĖS

   Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Reglamentu (EB) Nr. 166/2006 1 (toliau – Reglamentas) buvo sukurtas Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (toliau – EIPTR) – visos Europos duomenų bazė, kuria naudodamasi visuomenė gali susipažinti su pagrindiniais ES, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos pramonės infrastruktūros aplinkosauginiais duomenimis. EIPTR kaupiami duomenys, kuriuos kasmet teikia apie 30 000 pramonės objektų, visoje ES vykdančių 65 rūšių ekonominę veiklą. Reglamentu įgyvendinamas 2009 m. įsigaliojęs 2006 m. Kyjivo protokolas dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas) 2 . Tai  vienintelė teisiškai privaloma tarptautinė priemonė dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų. 

Kiekvienais metais valstybės narės siunčia Komisijai ataskaitą, kurioje pateikiami pramonės objektų veiklos vykdytojų pateikti duomenys apie iš kiekvieno objekto išleistus ir perduotus teršalus. Tuomet Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros, paskelbia šiuos duomenis viešoje interneto svetainėje.

Reglamento veiksmingumas, efektyvumas, aktualumas, suderinamumas ir ES pridėtinė vertė buvo įvertinti vykdant Komisijos reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) 3 . Atliekant vertinimą buvo nagrinėjama EIPTR nauda, taip pat galimybės jį supaprastinti ir sumažinti reglamentavimo sąnaudas bei naštą. Remiantis šiuo vertinimu, antrojoje Komisijos ataskaitoje dėl reglamento įgyvendinimo 4 padarytos toliau nurodytos išvados.

·Nustatyta, kad EIPTR yra pagrindinė žinių apie ES vykdant pramonės veiklą išleidžiamus teršalus bazė. Jame galima rasti lengvai prieinamus ir kokybiškus duomenis. EIPTR suteikia visuomenei galimybę susipažinti su šia vertinga informacija ir taip padeda priimti su aplinka susijusius sprendimus.

·Tačiau EIPTR galima toliau tobulinti ir efektyvinti suderinant jį su kituose aplinkos teisės aktuose nustatytomis domenų teikimo prievolėmis ir nustatant reikalavimą teikti papildomą kontekstinę informaciją.

Atsižvelgiant į šią įgyvendinimo ataskaitą, buvo įgyvendintos kelios iniciatyvos.

·Buvo sukurtas Pramoninių išmetamųjų teršalų portalas (toliau – Portalas) 5 . Jame skelbiami kasmet pagal EIPTR reglamentą ir pagal Direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (PITD) 6 teikiami duomenys. Portalas pakeitė EIPTR svetainę ir jame kaupiami duomenys apie pramonės veiklą, apie kurią pranešama pagal minėtus du ES aplinkos teisės aktus.

 

·Siekiant rinkti papildomą kontekstinę informaciją Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2022/142 7  buvo nustatyti vienetai ir parametrai, kuriais remdamiesi veiklos vykdytojai kasmet gali teikti duomenis apie kiekvieno į EIPTR įtraukto objekto gamybos apimtį. Gamybos apimties duomenų teikimas bus privalomas nuo 2023 ataskaitinių metų.

Europos žaliasis kursas 8 yra Europos ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama iki 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui, švarią ir žiedinę ekonomiką. Joje pripažįstama, kad reikalinga politika, kuria būtų skatinami esminiai pokyčiai, optimizuojamas išteklių valdymas ir kuo labiau sumažinta tarša. Komisija įsipareigojo peržiūrėti ES taisykles, kad būtų sumažinta stambių pramonės įrenginių keliama tarša. Ji peržiūrės teisės aktus ir įvertins, kaip juos visapusiškai suderinti su žaliojo kurso nulinės taršos tikslu ir klimato, energetikos ir žiedinės ekonomikos sričių politika, atsižvelgiant į tai, kad tai būtų naudinga tiek visuomenės sveikatai, tiek biologinei įvairovei.

PITD ir Reglamentas yra vienas kitą papildantys teisės aktai, kuriais siekiama stebėti pramonės poveikį aplinkai.

·PITD nustatytos valdymo ir kontrolės taisyklės, kuriomis siekiama laipsniškai mažinti stambiausių ES pramonės ir gyvulininkystės įrenginių keliamą taršą, kartu išlaikant vienodas konkurencijos sąlygas,

·o Reglamentas padeda stebėti pastangas mažinti taršą gerinant visuomenės informavimą apie tokių įrenginių aplinkosauginį veiksmingumą.

Siekiant nustatyti galimus Reglamento patobulinimus, buvo atlikta tolesnė analizė ir poveikio vertinimas. Toliau pateikiamos pagrindinės poveikio vertinimo išvados.

·Reglamento sektorinė aprėptis turėtų būti peržiūrėta ir labiau suderinta su veikla, kuriai taikomi susiję aplinkos teisės aktai, visų pirma PITD, taip pat Direktyva (ES) 2015/2193 dėl vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių (VDKDĮD) 9  ir Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (MNVD) 10 . Siekiant geresnio suderinimo, veiklos duomenys turėtų būti teikiami įrenginio lygmeniu, kaip ir taikant minėtus kitus teisės aktus, o ne objekto lygmeniu.

·EIPTR reglamentas turėtų būti taikomas visiems atitinkamiems teršalams. Tai reiškia, kad į Reglamento II priedą turėtų būti įtraukti tam tikri teršalai, kaip antai:

·prioritetinės medžiagos pagal Vandens pagrindų direktyvą 2000/60/EB 11 ir Paviršinio vandens direktyvą 2008/105/EB 12 ; 

·cheminės medžiagos, kurios Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) 13 įvardytos kaip keliančios labai didelį susirūpinimą;

·cheminės medžiagos, kurioms taikomi ES teisės aktai dėl požeminio vandens ir oro kokybės, įskaitant Požeminio vandens direktyvą 14 , Aplinkos oro kokybės direktyvą 15 ir Direktyvą 2004/107/EB dėl tam tikrų teršalų koncentracijos aplinkos ore 16 . 

·Kad būtų užtikrinta dermė su ES žiedinės ekonomikos ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politika ir sudarytos sąlygos geriau palyginti EIPTR aplinkosauginius duomenis, veiklos vykdytojai turėtų teikti duomenis apie gamybos apimtį ir papildomus duomenis, visų pirma apie išteklių (energijos, vandens ir žaliavų) naudojimą.

·Šiuo metu nustatyti Reglamento įgyvendinimo trūkumai taip pat turėtų būti šalinami:

·atnaujinant analizės metodus, kuriuos veiklos vykdytojai naudoja į aplinką išleidžiamų ir už įrenginio vietos ribų perduodamų teršalų kiekiams nustatyti;

·reikalaujant, kad veiklos vykdytojai savo kompetentingoms institucijoms teikiamose ataskaitose aiškiai patvirtintų, kad išleidžiamas tam tikro teršalo kiekis arba už įrenginio vietos ribų perduodamų atliekų ar nuotekų kiekis yra mažesnis už taikomas ribines vertes, kurias pasiekus turi būti teikiami duomenys;

·leidžiant valstybėms narėms teikti tam tikrus duomenis gyvulius auginančių veiklos vykdytojų, kuriems gali trūkti išteklių tiksliems duomenims teikti, vardu.

Poreikis peržiūrėti Reglamentą buvo patvirtintas pagal Europos žaliąjį kursą ir jis peržiūrimas kartu su PITD. Taip bus užtikrintas bendras šių dviejų teisės aktų nuoseklumas ir veiksmingumas.

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į būtinų Reglamento pakeitimų pobūdį ir mastą, taip pat į poreikį padidinti nuoseklumą ir teisinį aiškumą, šiuo pasiūlymu jis turėtų būti panaikintas ir pakeistas, kartu perimant jo esminius įsipareigojimus, kai to dar reikia.

   Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Reglamentas yra susijęs su daugeliu kitų ES aplinkos teisės aktų, nes jis taikomas įvairiems žemės ūkio ir pramonės įrenginiams ir susijusioms cheminėms medžiagoms, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Šie susiję teisės aktai apima taršos teisės aktus, pavyzdžiui, PITD, VDKDĮD, MNVD ir Tarybos direktyvą 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (Sąvartynų direktyva) 17 . Reglamentas taip pat susijęs su ES teisės aktais, kuriais aplinkos komponentai (įskaitant paviršinį vandenį, požeminį vandenį ir aplinkos orą) apsaugomi nuo išleidžiamų teršalų, nes teršalų išmetimas gali turėti įtakos šių terpių būklei.

Galiausiai Reglamentas yra susijęs su klimato srities teisės aktais, įskaitant apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą 18 ir Pastangų pasidalijimo reglamentą 19 .

Pirmasis Europos teršalų registras – Europos išmetamųjų teršalų registras (toliau – EPER) 20 – buvo įsteigtas pagal pirmąjį ES pramoninės taršos kontrolės teisės aktą – Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyvą (toliau – TIPK direktyva) 21 ). EPER tikslas buvo teikti informaciją apie pagrindinius išmetamuosius teršalus, susijusius su TIPK direktyva reglamentuojama veikla.

Tačiau šiuo metu jo išleidžiamų teršalų sąrašas ir PITD reglamentavimo sistema skiriasi dėl abiejų teisės aktų pakeitimų. Vykdant ES įsipareigojimus pagal Protokolą, 2006 m. EPER tapo Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registru (EIPTR). 2010 m. PITD taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų daugiau veiklos rūšių, nei numatyta TIPK direktyvoje. Todėl PITD žemės ūkio ir pramonės veiklos reglamentavimo sistema ir Reglamentas, kuris yra pagrindinė jos stebėsenos priemonė, yra mažiau suderinti. 2015 m. į VDKDĮD buvo įtrauktos teisės aktais nustatytos mažesnių kurą deginančių įrenginių patikros, tačiau nebuvo nustatytas reikalavimas vykdyti išleidžiamų teršalų apskaitą.

Todėl siekiant, kad Reglamentu būtų remiamas PITD įgyvendinimas, siūloma iš dalies pakeisti Reglamento I priedą, kad jis būtų taikomas visai PITD numatytai veiklai ir kai kuriems mažesniems kurą deginantiems įrenginiams. EIPTR taip pat padeda įgyvendinti MNVD ir Sąvartynų direktyvą, nes jame pateikiami išleidžiamų teršalų apskaitos duomenys.

   Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Reglamento peržiūra konkrečiai minima Europos žaliojo kurso strategijoje. Jo peržiūra taip pat padeda įgyvendinti 2050 m. ES nulinės taršos viziją 22 , nes teikiami duomenys apie žemės ūkio ir pramonės įrenginių į orą, vandenį ir dirvožemį išleidžiamus teršalus. Kartu su kitais susijusiais ES aplinkos teisės aktais Reglamento peržiūra padės sumažinti taršą iki tokio lygio, kuris bus nelaikomas kenksmingu sveikatai ar natūralioms ekosistemoms. Taip pat bus atsižvelgiama į ribas, kurias mūsų planeta gali toleruoti, taip pašalinant toksiškumą iš aplinkos.

2.    TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

   Teisinis pagrindas

Pagrindinis siūlomo teisės akto tikslas – apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą. Todėl siūlomo Reglamento teisinis pagrindas – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalis.

   Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Protokolą pasirašė ir ES, ir atskiros valstybės narės. Kadangi Protokole numatytos pasirenkamos kai kurių taisyklių įgyvendinimo galimybės (pavyzdžiui, veikla gali būti apibrėžiama ribas nustatant pagal pajėgumą arba darbuotojų skaičių), Reglamentu nustatomas bendras metodas ir užtikrinama, kad jis būtų nuosekliai taikomas visoje ES.

Reglamentas taip pat suteikia pridėtinę vertę, nes jį taikant buvo parengtos ES gairės 23 , kuriose nustatytos taisyklės ir patarimai dėl duomenų rinkimo, kokybės užtikrinimo ir pateikimo. Dėl šių gairių valstybių narių duomenys tampa nuoseklesni ir lengviau juos palyginti.

Europos aplinkos agentūra atlieka papildomas kokybės užtikrinimo patikras. Tai padeda užtikrinti, kad duomenys būtų išsamesni ir tikslesni. Per šia patikras ES lygmeniu nustatomos problemos, kurios vėliau ištaisomos nacionaliniu lygmeniu – to nebūtų galima padaryti be Europos registro.

ES ekspertų grupės, seminarai ir analitinės ataskaitos taip pat padeda valstybėms narėms tvarkyti savo nacionalinius registrus.

Visuomenei Reglamentas suteikia didelę ES pridėtinę vertę, nes juo sudaromos sąlygos lengvai palyginti įvairių ES pramonės šakų išleidžiamų teršalų duomenis ir pateikiami suvestiniai ES išleidžiamų teršalų duomenys. Šiuos duomenis būtų daug sunkiau surinkti ir sujungti naudojant 27 atskirus nacionalinius registrus.

Todėl Reglamentas suteikia didelę pridėtinę vertę, palyginti su tuo, kas galėtų būti pasiekta atskirais 27 šalių veiksmais, o Reglamento dalykas ir toliau pateisina ES veiksmus.

   Proporcingumo principas

Sunku įvertinti EIPTR sąnaudas ir naudą. Tačiau suinteresuotieji subjektai mano, kad sąmatinės EIPTR išlaidos yra nedidelės, palyginti su dideliu jo indėliu siekiant duomenų skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo.

16 straipsnis – neveiksminga EIPTR reglamento nuostata – jau išbrauktas: pagal jį buvo reikalaujama, kad valstybės narės kas trejus metus teiktų ataskaitas dėl bendro EIPTR įgyvendinimo.

   Priemonės pasirinkimas

Nors Reglamentu (EB) Nr. 166/2006 vadovaujamasi priimant šį pasiūlymą, siekiant teisinio aiškumo yra tikslinga jį panaikinti ir pakeisti. III priede pateikiama atitikties lentelė. Kadangi pasiūlymu siekiama panaikinti ir pakeisti ES reglamentą, pasiūlymas teikiamas reglamento forma.

3.    EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

   Galiojančių teisės aktų ex post vertinimas / tinkamumo patikrinimas

2017 m. atlikus Reglamento REFIT vertinimą padaryta išvada, kad jis atitinka paskirtį ir yra svarbus ES aplinkos teisės aktas, nes jį taikant viešai skelbiama informacija apie stambių pramonės šakų aplinkosauginį veiksmingumą.

Suinteresuotieji subjektai EIPTR vertina palankiai. Jie pripažįsta, kad jis yra lengvai prieinamas ir jame pateikiamas vertingas ir nuoseklus duomenų rinkinys, o jame pateikiamiems duomenims apie ES pramonės išleidžiamus teršalus palyginamų alternatyvų nėra.

Atlikus vertinimą nenustatyta, kaip būtų galima reikšmingai patobulinti ar supaprastinti galiojantį Reglamentą. Tačiau jame nustatyta, ką būtų galima patobulinti šiose srityse:

nors atrodė, kad valstybės narės taiko gerąją praktiką, atnaujinus esamas ES gaires būtų galima nuosekliau interpretuoti duomenis;

EIPTR galėtų būti veiksmingesnis ir nuoseklesnis, jeigu būtų toliau derinamas su kitomis glaudžiai susijusiomis aplinkosauginių duomenų teikimo prievolėmis;

valstybių narių įpareigojimas kas trejus metus teikti ataskaitas dėl EIPTR reglamento įgyvendinimo nebuvo laikomas labai naudingu, o tai rodo, kad yra galimybių jį supaprastinti;

į esamą EIPTR įtraukus daugiau kontekstinių duomenų, jis duotų daugiau naudos kaip išsamus aplinkosauginės informacijos šaltinis.

2021 m. buvo baigtas Reglamento poveikio vertinimas, kuriame išsamiau aptarti toliau nurodyti klausimai.

Neveiksmingi teisės aktų aspektai – kaip spręsti klausimus, susijusius su sritimis, kuriose galiojančios taisyklės galėtų būti veiksmingesnės ir efektyvesnės.

Indėlis į efektyvų išteklių naudojimą ir gamybą naudojant mažiau toksinių medžiagų – nustatyti galimus naujus teršalus, kurie turėtų būti įtraukti į Reglamentą, ypač siekiant jį geriau suderinti su aplinkos (oro ir vandens) kokybės normomis ir REACH reglamentu; apsvarstyti, kaip Reglamentas galėtų padėti plėtoti ir palaikyti žiedinę ekonomiką, pavyzdžiui, teikiant duomenis apie energijos, vandens ir žaliavų naudojimą.

Indėlis į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą – kaip Reglamentas galėtų padėti užtikrinti, kad vykdant įvairią pramonės veiklą būtų išmetama mažiau anglies dioksido.

Taikymas sektoriams – nustatyti, ar Reglamente nepraleidžiama svarbi aplinkosaugos veikla ir kaip jis suderintas su susijusiais teisės aktais (visų pirma PITD, VDKDĮD ir MNVD) ir padeda juos įgyvendinti.

   Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Pradiniai atsiliepimai buvo pateikti Komisijos interneto svetainėje „Išsakykite savo nuomonę“ paskelbtame įžanginiame poveikio vertinime. Konsultacijos vyko nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. spalio 26 d. ir buvo gauti 37 atsakymai.

Atliekant poveikio vertinimą, atviros viešos konsultacijos dėl PITD ir Reglamento peržiūros vyko 13 savaičių nuo 2020 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. kovo 23 d. Buvo pateikti 24 klausimai, keturi iš jų buvo tiesiogiai susiję su Reglamentu. Visuomenė ir organizacijos buvo paragintos užpildyti internetinį klausimyną platformoje „EU Survey“. Apie konsultacijas buvo paskelbta interneto svetainėje „Išsakykite savo nuomonę“, o suinteresuotiesiems subjektams apie jų pradžią taip pat buvo pranešta elektroniniu paštu. Konsultacijų respondentai taip pat galėjo atsiųsti savo pozicijos dokumentus.

Po konsultacijų buvo surengta tikslinė suinteresuotųjų subjektų apklausa. Apklausa buvo vykdoma aštuonias savaites (nuo 2021 m. kovo 8 d. iki balandžio 30 d.), vėliau pratęsta dviem savaitėms (iki 2021 m. gegužės 14 d.), kad būtų galima pateikti daugiau atsakymų. Kvietimai dalyvauti apklausoje elektroniniu paštu buvo išsiųsti daugiau kaip 800 PITD ir EIPTR suinteresuotųjų subjektų.

Apklausoje suinteresuotųjų subjektų buvo paprašyta nustatyti ir įvertinti įvairias galimybes. Klausimyną sudarė 61 klausimas, sugrupuotas pagal šešias nustatytas problemines sritis (žr. toliau). Kai kurie klausimai buvo pritaikyti konkretiems suinteresuotiesiems subjektams: valstybių narių valdžios institucijoms (bet kurio administravimo lygmens), pramonės atstovams (atskiroms įmonėms arba verslo asociacijoms) arba kitoms grupėms (aplinkosaugos nevyriausybinėms organizacijoms, techniniams ekspertams, mokslininkams ir tyrėjams). Siekiant padėti surinkti informaciją ir užtikrinti visišką skaidrumą, „Word“ ir „PDF“ formato apklausos klausimynas buvo išsiuntinėtas elektroniniu paštu. Trys pramonės asociacijos ir viena nevyriausybinė organizacija pateikė papildomos medžiagos, kaip antai, pozicijos dokumentus, aiškinamąsias pastabas ir pagrindinių pranešimų santraukas.

Be to, buvo surengta 30 pokalbių su tarptautinių organizacijų, ES institucijų, nacionalinių valdžios institucijų, pramonės arba verslo asociacijų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovais.

Toliau pateikiama pagrindinė informacija apie šešias nustatytas problemas.

1.    Veikla ir veiklos ribos. Dauguma respondentų iš visų suinteresuotųjų grupių manė, kad svarbu suderinti Reglamentą ir PITD veiklos kategorijas. Dauguma mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų manė, kad tai padėtų jiems dirbti, o dauguma pramonės respondentų manė, kad tai nepakeistų jų dabartinių su EIPTR susijusių užduočių. Šis suderinimas buvo vertinamas kaip galimybė palengvinti duomenų rinkimą ir teikimą, taip pat užtikrinti, kad aplinkosauginės kontrolės veikla ir duomenų kokybė būtų nuoseklesnės.

2.    Teršalai ir ribinės vertės, kurias pasiekus privaloma teikti duomenis apie išleidžiamus teršalus. Respondentų buvo klausiama, ar svarbu į Reglamento II priedą įtraukti 52 nustatytus teršalus. Šiam pasiūlymui iš esmės pritarta, tačiau rezultatai atspindi respondentų patirtį ir šių teršalų svarbą atitinkamuose pramonės sektoriuose. Apklausos dalyviai taip pat pasiūlė įtraukti keletą kitų teršalų.

3.    Informacija apie pažangą plėtojant žiedinę ekonomiką ir mažinant pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro. Daugelis mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų manė, kad labai svarbu arba gana svarbu teikti papildomą kontekstinę informaciją apie energijos suvartojimą ir energijos atgavimą / pakartotinį naudojimą. Tačiau tik nedidelė procentinė pramonės suinteresuotųjų subjektų dalis manė, kad tai yra svarbu, dažnai išreikštas susirūpinimas dėl papildomos administracinės naštos.

4.    Duomenų teikimo metodai ir duomenų srautas. Dauguma respondentų iš visų suinteresuotųjų grupių manė, kad kai kuriuose pramonės sektoriuose svarbu arba bent šiek tiek svarbu užtikrinti (valstybių narių) lankstumą teikiant duomenis pagal principą „iš viršaus į apačią“. Kalbant apie duomenų teikimo terminų sutrumpinimą, daugelis pramonės suinteresuotųjų subjektų nurodė, kad duomenų kokybė yra svarbesnė už duomenų teikimo spartą.

5.    Prieiga prie EIPTR informacijos. Tyrėjai, nevyriausybinės organizacijos, valdžios institucijos ir visuomenė pritarė reikalavimui pranešti apie teršalų išleidimą į aplinką žemesniu nei objekto lygmeniu. Pramonės atstovai šiuo klausimu buvo mažiau palankūs, manydami, kad tai turėtų didelį poveikį jų darbo krūviui.

6.    Iš pasklidosios taršos šaltinių ir produktų išleidžiami teršalai. Visi respondentai manė, kad siūlomos galimybės padėtų pagerinti dabartinę EIPTR informaciją apie teršalų išleidimą iš pasklidosios taršos šaltinių, ypatingą dėmesį skiriant standartizuotiems šablonams ir teršalų išleidimo veiksniams. Dauguma pramonės suinteresuotųjų subjektų manė, kad teršalų išleidimas iš gaminių į aplinką nėra svarbus, o mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos ir valdžios institucijos manė, kad ši informacija yra gana svarbi arba labai svarbi.

   Poveikio vertinimas

2021 m. gruodžio 20 d. Reglamentavimo patikros valdyba pateikė teigiamą nuomonę su išlygomis. Ji bus paskelbta Komisijai priėmus šį pasiūlymą 24 . Tuo tarpu Komisijos tarnybų darbinis dokumentas buvo iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgiama į valdybos išvadas.

   Reglamentavimo tinkamumas ir supaprastinimas

Laikantis Komisijos įsipareigojimo užtikrinti geresnį reglamentavimą, šis pasiūlymas parengtas įtraukiai, visiškai skaidriai ir nuolat bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, įsiklausant į išorės subjektų nuomones ir atsižvelgiant į nepriklausomų ekspertų analizę, siekiant, kad jis būtų tinkamai subalansuotas.

Pripažįstama, kad EIPTR yra geriausios racionalizuoto ir nuoseklaus duomenų teikimo praktikos pavyzdys 25 . Pasiūlymai parengti taip, kad papildoma našta būtų kuo mažesnė, nors tai ir riboja tolesnio racionalizavimo galimybes.

Įrenginio, o ne objekto lygmens duomenų teikimas visiškai derės su duomenų teikimu pagal Direktyvą 2010/75/ES – taip mažės administracinė našta, susijusi su skirtingų techninių pramonės objekto lygmenų duomenų teikimu.

Supaprastintas gyvulininkystės ir akvakultūros aplinkosauginių duomenų teikimas pagal principą „iš viršaus į apačią“ gyvulininkystės ūkių ir akvakultūros įmonių administracinę naštą per metus palengvins 11,8 mln. EUR, o viešojo administravimo organų – 0,670 mln. EUR.

Kadangi dabartinį EIPTR reglamentą (Reglamentą (EB) Nr. 166/2006) reikia keisti iš esmės, teisinio tikrumo, aiškumo ir skaidrumo sumetimais jis bus panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu.

   Pagrindinės teisės

Pasiūlyme atsižvelgiama į pagrindines teises, visų pirma nustatytas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje. Juo taip pat prisidedama prie tikslo užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį laikantis tvaraus vystymosi principo, kaip nustatyta Chartijos 37 straipsnyje 26 .

4.    POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas turės poveikį Komisijos ir Europos aplinkos agentūros žmogiškiesiems ir administraciniams ištekliams. Ši informacija pateikiama priede pateiktoje finansinėje pažymoje.

Komisija turės daugiau dirbti, kad būtų įgyvendinama platesnė Reglamento taikymo sritis (t. y. platesnė sektorinę aprėptis) ir vykdomi aktyvesni veiksmai (pvz., tie, kuriuos lemia papildomi veiksniai, tokie kaip išteklių naudojimo ir įrenginio lygmens duomenų teikimas). Šis darbas bus atliekamas atsižvelgiant į esamų išteklių paskirstymą.

Europos aplinkos agentūra padės Komisijai, valdydama Pramoninių išmetamųjų teršalų portalą ir įgyvendindama praktines priemones, kad būtų atsižvelgiama į platesnę taikymo sritį ir aktyvesnius veiksmus. Šioms funkcijoms atlikti iš viso reikia dviejų papildomų etato ekvivalentų.

5.    KITI ELEMENTAI

   Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Bendras išleidžiamų teršalų kiekis pagal sektorius, remiantis veiklos vykdytojų duomenimis, pateiktais EIPTR, ir toliau bus laikomas pagrindiniu šios iniciatyvos tikslų įgyvendinimo pažangos stebėjimo rodikliu. Patobulinus EIPTR pagerės įvairių pramonės sektorių aplinkosauginio veiksmingumo stebėsena.

·Detalesni įrenginio lygmens duomenys apie išmetamus teršalus leis analizuoti pagrindinius procesus sektoriuose, kurių aplinkosauginis veiksmingumas gerėja arba atsilieka.

·Įtraukus duomenų apie išteklių naudojimą teikimą, bus galima nustatyti naujus medžiagų, vandens ir energijos naudojimo rodiklius. Taip bus galima stebėti, kaip gerėja išteklių naudojimo efektyvumas.

·Reguliariai atnaujinant cheminių medžiagų, įtrauktų į EIPTR, sąrašą bus galima nustatyti naujų arba šiuo metu susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų rodiklius. Tai savo ruožtu padės stebėti, kaip šios cheminės medžiagos naudojamos ir tvarkomos. 

Šie patobulinimai taip pat padės užtikrinti, kad tokio tipo stebėseną būtų galima veiksmingai naudoti platesnėje nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemoje, kurios informacija nuo 2022 m. bus skelbiama kas dvejus metus. Duomenys apie oro, vandens ir dirvožemio taršą, kurie yra nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos sistemos dalis, padės įvertinti mažesnės taršos iš įrenginių, kuriems taikomi PITD ir Reglamentas, poveikį. 

EIPTR priemonių pagrindiniai rodikliai apims duomenų teikimo savalaikiškumą ir išsamumą pagal valstybes nares, sektorius ir aplinkos komponentus. Pagal Portalo internetinę statistiką bus vertinama visuomenės prieiga prie bendros PITD ir EIPTR informacijos.

Reakcija į teisės aktų patobulinimus bus stebima rengiant PITD ir EIPTR suinteresuotųjų subjektų apklausas.

   Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

1 straipsnyje nurodomas dalykas, t. y. Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo (Portalo) – naujos internetinės elektroninės duomenų bazės, kuri pakeičia EIPTR ir kurioje saugomi visi pagal Reglamentą teikiami duomenys, sukūrimas; JT EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų įgyvendinimas; visuomenės galimybių susipažinti su aplinkosaugine informacija ir dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos klausimų gerinimas ir gebėjimas geriau įvertinti pramoninių išmetamųjų teršalų teisės aktų poveikį aplinkai.

2 straipsnyje apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, kuriomis siekiama užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą bei teisingą ir visapusišką nuostatų įgyvendinimą. Inter alia, apibrėžiami terminai „įrenginys“, „išleidimas“, „perdavimas už įrenginio vietos ribų“, „pasklidosios taršos šaltiniai“, „veiklos vykdytojas“. Siekiant suderinamumo su kitais susijusiais ES teisės aktais, kai kurios apibrėžtys yra tokios, kaip nurodyta PITD ir pagrindų Atliekų pagrindų direktyvoje 2008/98/EB.

3 straipsnyje nurodoma, kokie duomenys bus pateikiami Portale, t. y. veiklos vykdytojų ir valstybių narių pagal 5 straipsnį teikiami duomenys ir papildoma aktuali aplinkosauginė informacija, teikiama pagal kitus susijusius ES teisės aktus.

4 straipsnyje aptariama Portalo sandara ir struktūra ir nurodoma, kad duomenys pateikiami tiek apibendrinta, tiek neapibendrinta forma, kad Portalo naudotojai galėtų atlikti konkrečias paieškas pagal, inter alia, įrenginį arba veiklą. Tikslas yra užtikrinti Portalo naudotojams kuo lengvesnę ir naudingesnę prieigą prie atitinkamų pateikiamų duomenų.

5 straipsnyje nurodomi duomenys, kuriuos atitinkamų I priede išvardytų pramonės įrenginių veiklos vykdytojai kasmet turi pateikti savo valstybėms narėms. Jie apima II priede išvardytų teršalų išleidimą į aplinką, atliekų ir nuotekų perdavimą už įrenginio vietos ribų, išteklių (pavyzdžiui, vandens, žaliavų) naudojimą, informaciją, kuri leidžia tuos duomenis įvertinti platesniame kontekste (pavyzdžiui, metinę gamybos apimtį), ir tai, ar įrenginiui taikomi kiti susiję ES teisės aktai, kaip antai PITD.

Siekiant išvengti duomenų teikimo dubliavimo, 5 straipsnio 1 dalies b punkte paaiškinama, kad apie atliekas, kurios šalinamos apdorojant žemėje arba giluminio įpurškimo būdu, kaip apie išleistas į žemę praneša tik įrenginio, kuriame tos atliekos susidarė, veiklos vykdytojas.

Duomenys apie išleidimą ir perdavimą turi būti teikiami kaip bendras metinis kiekis, išleistas dėl visų tyčinių, atsitiktinių, įprastinių ir neįprastinių veiksmų. 5 straipsnio 1 dalyje ir II priede nustatytos ribinės vertės, kurias pasiekus atsiranda prievolė teikti duomenis. Jeigu tos ribinės vertės neviršijamos, veiklos vykdytojai turėtų aiškiai deklaruoti, kad jų per metus į aplinką išleidžiami ir (arba) už įrenginio vietos ribų perduodami kiekiai buvo mažesni už tas ribines vertes. Taip siekiama pašalinti įgyvendinimo trūkumą, t. y. neaiškumą, ar veiklos vykdytojas nepateikė duomenų, nes jam nepavyko pateikti pranešimo, ar išleidimo ir perdavimo vertės nepasiekė taikytinų ribinių verčių, kurias pasiekus turi būti teikiami duomenys. Panašiai 5 straipsnio 3 dalyje sprendžiamas dar vienas įgyvendinimo trūkumas, susijęs su veiklos vykdytojų taikomais metodais, pagal kuriuos kiekybiškai įvertinamas jų išleidžiamų ir už įrenginio vietos ribų perduodamų teršalų kiekis, nustatant kiekybinio vertinimo hierarchiją: 1) matavimas, 2) apskaičiavimas ir 3) vertinimas. Kad būtų galima vykdyti veiklos vykdytojų ataskaitų auditą, veiklos vykdytojai turėtų penkerius metus saugoti duomenų, kuriuos naudojant buvo gauta ataskaitose teikiama informacija, įrašus.

Kai kurių įrenginių veiklos vykdytojams gali trūkti reikiamų išteklių, kad jie galėtų kiekybiškai įvertinti tyčinį metinį II priede išvardytų teršalų išleidimą. Todėl, siekdamos supaprastinti administravimą, valstybės narės tokį teršalų išleidimą iš naminių paukščių, kiaulių ir galvijų auginimo (I priedo 2 veikla) ir akvakultūros (I priedo 7 veikla) įrenginių gali kiekybiškai įvertinti atitinkamų veiklos vykdytojų vardu.

Šiuo tikslu valstybės narės taip pat turi nustatyti galutinį terminą, iki kurio veiklos vykdytojai turi pateikti duomenis savo kompetentingoms institucijoms.

6 straipsnyje reglamentuojamas paskesnis valstybių narių metinių duomenų teikimas Komisijai. Duomenų teikimo forma ir data, iki kada valstybės narės juos turi pateikti, turi būti nustatyti įgyvendinimo aktais. Šiuo atžvilgiu toliau taikomas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1741 27 , kuriuo nustatoma duomenų forma ir pateikimo terminas. Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros, gavusi valstybių narių duomenis, turėtų juos paskelbti Portale per vieną mėnesį.

7 straipsnyje reglamentuojamas duomenų apie iš pasklidosios taršos šaltinių išleidžiamus teršalus teikimas. Jeigu tokių duomenų nepateikiama, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų inicijuojamas tokių duomenų teikimas.

8 straipsnis susijęs su teikiamų duomenų kokybe. Veiklos vykdytojai privalo užtikrinti duomenų kokybę, o kompetentingos institucijos turi įvertinti tų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą ir patikimumą. Komisija įgyvendinimo aktais gali priimti atitinkamas gaires.

9, 10 ir 11 straipsniai. Laikantis JT EEK konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, Protokolo ir atitinkamų ES teisės aktų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB 28 , šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti: 

i) nemokamą ir viešą prieigą internetu prie Portale skelbiamų duomenų, kartu nurodant, kad tai nedaro poveikio ES teisės aktuose nustatytiems galimybių susipažinti su aplinkosaugine informacija apribojimams, pavyzdžiui, veiklos vykdytojų komercinių interesų ir konfidencialios informacijos apsaugai;

ii) visuomenės dalyvavimą toliau plėtojant Portalą ir

iii) visuomenės teisę kreiptis į teismą dėl teisės gauti aplinkosauginę informaciją.

12 straipsnyje kalbama apie gairių, padedančių įgyvendinti šį reglamentą, rengimą ir reguliarų atnaujinimą. Šios gairės, inter alia, turi apimti duomenų teikimo procedūras ir teikiamų duomenų kokybės užtikrinimą.

13 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija ir valstybės narės didintų visuomenės informuotumą apie Portalą.

14 ir 15 straipsniai. 14 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant užtikrinti, kad Reglamentas išliktų aktualus.

Jame numatyta galimybė į I priedą įtraukti naują pramonės arba žemės ūkio veiklą, kuri daro arba gali daryti neigiamą poveikį aplinkai arba žmonių sveikatai dėl to, kad išleidžiamas didelis teršalų kiekis arba naudojama daug išteklių. Veiklos rūšių sąrašą taip pat gali prireikti papildyti įgyvendinant Protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų pakeitimus.

Straipsnyje taip pat yra nuostata dėl II priedo atnaujinimo įtraukiant į jį teršalus, kuriems taikoma speciali reguliuojamoji kontrolė pagal ES cheminių medžiagų, vandens ir oro kokybės teisės aktus ir atsižvelgiant į jų potencialų pavojų aplinkai arba žmonių sveikatai. Teršalų sąrašą taip pat gali prireikti papildyti įgyvendinant Protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų pakeitimus. Be to, taikant šią nuostatą galima nustatyti duomenų teikimo ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad būtų užfiksuojama bent 90 % vykdant I priede nurodytą veiklą išleidžiamų teršalų.

15 straipsnyje nustatomos naudojimosi šiais įgaliojimais sąlygos.

16 straipsnis yra komiteto procedūros nuostata, kurioje nurodoma, kad Komisijai padės komitetas ir kad taikoma Reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo reglamentuojama komiteto procedūra, nustatyta nagrinėjimo procedūra. Jame numatoma galimybė priimti Komisijos įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma arba atnaujinama pagal 6 straipsnio 1 dalį teikiamų ataskaitų pateikimo data ir forma.

17 straipsnyje nurodomi kriterijai, į kuriuos valstybės narės turi atsižvelgti nustatydamos sankcijas už Reglamento nuostatų pažeidimus, ir valstybės narės raginamos patvirtinti reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią pažeidimams ir juos nustatyti.

18, 19 ir 20 straipsniai. 18 straipsnis susijęs su Reglamento (EB) Nr. 166/2006 panaikinimu ir pakeitimu. 20 straipsnyje nurodyta įsigaliojimo data, o 19 straipsnis susijęs su pereinamojo laikotarpio nuostatomis iki tos datos.

I priede nurodyta veikla, kuriai taikomas šis Reglamentas, t. y.:

·įrenginiai, kuriuose vykdoma vienos ar kelių Direktyvos 2010/75/ES I arba Ia priede nurodytų rūšių veikla, viršijanti tame priede nustatytas taikytinas ribines vertes;

·didesnės nei 20 MW (megavatų) galios vidutinio dydžio kurą deginantys įrenginiai;

·papildoma veikla, kuri nurodyta Protokole, tačiau kuriai netaikomi pirmiau minėti teisės aktai, t. y.: požeminė kasyba (įskaitant žalios naftos arba dujų gavybą); atviroji kasyba ir karjerų eksploatavimas; didesni komunalinių nuotekų valymo įrenginiai; akvakultūra; laivų statyba ir (arba) išmontavimas arba dažymas ar dažų šalinimas.

Šia taikymo sritimi siekiama užtikrinti suderinamumą su kitais susijusiais ES aplinkos teisės aktais, įskaitant Direktyvą 2010/75/ES ir Direktyvą (ES) 2015/2193. 

 

II priede nustatytas teršalų, apie kuriuos turi būti pranešama, sąrašas ir susijusios ribinės vertės, kurias pasiekus turi būti pranešama apie išleidžiamus teršalus.

III priedas yra atitikties lentelė, kurioje sugretintos Reglamento (EB) Nr. 166/2006 nuostatos ir jas atitinkančios šio pasiūlymo nuostatos.

2022/0105 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 29 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 30 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu XXX/202X/ES 31  priimtoje Aštuntojoje Europos Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programoje reikalaujama, kad Komisija, valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu veiksmingai taikytų aukštus skaidrumo, visuomenės dalyvavimo ir teisės kreiptis į teismą standartus pagal JT EEK konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 32   (toliau – Orhuso konvencija);

(2)Orhuso konvencijoje, kurią Europos bendrija ratifikavo 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB, pripažįstama, kad didesnės visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir tokios informacijos sklaida padeda užtikrinti geresnį informuotumą aplinkosaugos klausimais, laisvą keitimąsi nuomonėmis, veiksmingesnį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl aplinkos klausimų ir galiausiai geresnę aplinką;

(3)2005 m. gruodžio 2 d. Europos bendrija Tarybos sprendimu 2006/61/EB ratifikavo JT EEK protokolą dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas);

(4)siekiant įgyvendinti Protokolą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 33 buvo sukurtas Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras;

(5)Komisijos antrojoje ataskaitoje 34 dėl Reglamento (EB) Nr. 166/2006 įgyvendinimo padaryta išvada, kad atskaitomybės prievolės turėtų būti supaprastintos toliau nagrinėjant sinergiją su kitais susijusiais Sąjungos aplinkos teisės aktais dėl pramonės įrenginių keliamos taršos, įskaitant visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES 35 ir Tarybos direktyvą 91/271/EEB 36 . Ataskaitoje taip pat pabrėžta, kad reikia išnagrinėti papildomos kontekstinės informacijos galimybes, kad teikiami duomenys būtų veiksmingesni;

(6)Komisijos komunikate „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ 37 nustatytas Sąjungos nulinės taršos, energijos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir žiedinės ekonomikos veiksmų planas ir skatinamas veiksmingas teikiamos informacijos naudojimas platesnėje nulinės taršos tikslo įgyvendinimo stebėsenos ir perspektyvų sistemoje bei taikant Aštuntojoje aplinkosaugos veiksmų programoje numatytą stebėsenos sistemą;

(7)atsižvelgdama į Komisijos antrosios ataskaitos dėl Reglamento (EB) Nr. 166/2006 įgyvendinimo išvadas, Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros (toliau – Agentūra), 2021 m. birželio mėn. sukūrė Pramoninių išmetamųjų teršalų portalą (toliau – Portalas) 38 ,  kuriuo pakeičiamas Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras ir taip gerinama sinergija su duomenų teikimu pagal Direktyvą 2010/75/ES;

(8)Portale visuomenei turėtų būti suteikiama nemokama internetinė prieiga prie labiau integruoto ir nuoseklaus duomenų apie pagrindinius pramonės įrenginių aplinkai keliamus pavojus rinkinio, nes tokie duomenys yra ekonomiškai efektyvi priemonė palyginimams atlikti ir sprendimams dėl aplinkos klausimų priimti, skatinant geresnį aplinkosauginį veiksmingumą, stebint tendencijas, demonstruojant taršos mažinimo pažangą, atliekant lyginamąją įrenginių analizę, stebint, kaip laikomasi atitinkamų tarptautinių susitarimų, nustatant prioritetus ir vertinant pažangą, padarytą įgyvendinant Sąjungos ir nacionalinę aplinkos politiką ir programas;

(9)Portale esantys duomenys turėtų būti pateikiami apibendrinta ir neapibendrinta forma, kad naudotojai galėtų vykdyti tikslines paieškas;

(10)duomenų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi įrenginio lygmeniu, siekiant užtikrinti Portalo ir pramonės įrenginių, įskaitant tuos, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, daromo neigiamo poveikio aplinkai duomenų bazių sinergiją ir suderinamumą su tos direktyvos įgyvendinimu ir pagalba vykdant šį procesą;

(11)kad būtų laikomasi Protokolo reikalavimų, duomenų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi visų jo I priede išvardytų rūšių veiklai. Be to, siekiant užtikrinti sinergiją su susijusiais Sąjungos aplinkos teisės aktais, kurie turi poveikį pramonės įrenginiams, šio reglamento taikymo sritis taip pat turėtų būti suderinta su Direktyvos 2010/75/ES I ir Ia prieduose nurodyta pramonine veikla ir tam tikra veikla, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 39 ;

(12)siekiant stebėti pramonės įrenginių aplinkosauginį veiksmingumą, į Portalą įtrauktini duomenys turėtų apimti kiekybines ribas viršijančius tam tikrų į aplinką išleidžiamų teršalų kiekius, už įrenginio vietos ribų perduodamų šių teršalų turinčių nuotekų kiekius ir už įrenginio vietos ribų perduodamus atliekų kiekius;

(13)Portale taip pat turėtų būti skelbiami duomenys apie atitinkamuose įrenginiuose sunaudojamus vandens, energijos ir žaliavų kiekius, kad būtų galima stebėti pažangą pereinant prie žiedinės, itin efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos;

(14)Orhuso konvencijoje, kurią Europos bendrija ratifikavo 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimu 2005/370/EB 40 , pripažįstama, kad didesnės visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir tokios informacijos sklaida padeda užtikrinti geresnį informuotumą aplinkosaugos klausimais, laisvą keitimąsi nuomonėmis, veiksmingesnį visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus dėl aplinkos klausimų ir galiausiai geresnę aplinką.

(15)įrenginius eksploatuojantys veiklos vykdytojai taip pat turėtų teikti informaciją apie atitinkamo įrenginio gamybos apimtį, darbuotojų skaičių ir eksploatavimo laiką, taip pat informaciją apie avarijas, dėl kurių į aplinką buvo išleista teršalų, kad pateiktus duomenis apie išleidžiamų teršalų kiekį ir už įrenginio vietos ribų perduodamus atliekų bei nuotekų kiekius būtų galima įvertinti platesniame kontekste;

(16)bendra Portalo nauda, susijusi su prieiga prie pramonės įrenginių aplinkosauginės informacijos, turėtų būti kuo didesnė, įtraukiant nuorodas į kitus informacijos srautus, numatytus Sąjungos aplinkos teisės aktuose dėl klimato kaitos, oro, vandens ir žemės apsaugos ir atliekų tvarkymo, įskaitant duomenis, teikiamus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/18/ES 41 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB 42 ir Direktyvą 2010/75/ES. Be to, siekiant kuo labiau padidinti Portalo vertę naudotojams, jis turėtų būti kuriamas taip, kad ateityje jį būtų paprasta sujungti su kitais susijusiais aplinkosauginių duomenų srautais;

(17)siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, turėtų būti reikalaujama, kad tuomet, kai iš jų įrenginių išleidžiamų ir už įrenginio vietos ribų perduodamų atliekų ir nuotekų kiekiai nesiekia duomenų teikimo ribinių verčių, veiklos vykdytojai deklaruotų nulinę vertę;

(18)siekiant pagerinti teikiamų duomenų kokybę ir užtikrinti jų palyginamumą, tikslinga suderinti kiekybinio nustatymo metodus, kuriuos veiklos vykdytojai turi taikyti teikdami duomenis apie teršalų išleidimą į aplinką, atliekų perdavimą už įrenginio vietos ribų, nuotekų perdavimą už įrenginio vietos ribų ir išteklių naudojimą. Todėl iš veiklos vykdytojų turėtų būti reikalaujama kaip tiksliausią kiekybinio nustatymo metodą pirmiausia naudoti matavimą ir, jei tai neįmanoma, apskaičiavimą, o vertinimas turėtų būti atliekamas tik kraštutiniu atveju;

(19)kadangi gyvulininkystės ir akvakultūros įrenginius eksploatuojantiems veiklos vykdytojams gali trūkti reikiamų išteklių, kad jie galėtų tiksliai kiekybiškai įvertinti tyčinį teršalų išleidimą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė tokį kiekybinį įvertinimą atlikti veiklos vykdytojų vardu;

(20)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento nuostatų dėl valstybių narių duomenų teikimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti teiktinos informacijos rūšį bei formą ir jos pateikimo terminus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 43 ;

(21)atsižvelgiant į greitos prieigos prie aplinkosauginės informacijos svarbą Sąjungos piliečiams, labai svarbu, kad valstybės narės ir Komisija duomenis viešai skelbtų kuo greičiau, kiek tai techniškai įmanoma. Tuo tikslu, nors tikslus duomenų pateikimo terminas turi būti nustatytas įgyvendinimo aktu, jie turėtų būti pateikiami ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos;

(22)kai tikslinga, Portalas turėtų palengvinti prieigą prie informacijos apie teršalų išleidimą iš pasklidosios taršos šaltinių, kad už politikos formavimą atsakingi pareigūnai galėtų geriau įvertinti tuos išleidžiamus teršalus bendrame kontekste ir pasirinkti veiksmingiausią sprendimą taršai mažinti;

(23)valstybių narių teikiami duomenys turėtų būti labai kokybiški, ypač jų tikslumo, išsamumo, nuoseklumo ir patikimumo požiūriu. Todėl veiklos vykdytojų teikiamų duomenų kokybę turėtų vertinti kompetentingos institucijos; 

(24)visuomenės galimybės susipažinti su valstybių narių teikiama aplinkosaugine informacija turėtų būti neribojamos, o šios taisyklės išimtys turėtų būti leidžiamos tik atitinkamai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB 44 arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 45 ;

(25)toliau plėtojant Portalą turėtų būti užtikrintas visuomenės dalyvavimas, iš anksto suteikiant veiksmingas galimybes pateikti pastabų, informacijos, analizę arba nuomones, aktualias sprendimų priėmimui;

(26)siekdama didinti Portalo naudingumą ir poveikį, Komisija, padedama Agentūros, turėtų parengti gaires, kurios padėtų įgyvendinti šį reglamentą;

(27)Komisija turėtų turėti galimybę atnaujinti pramonės arba žemės ūkio veiklos, kuriai taikomi duomenų teikimo reikalavimai, rūšių sąrašą. Todėl pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento I priedas, siekiant įtraukti veiklą, kuri daro arba gali daryti poveikį sveikatai ar aplinkai, ir suderinti šį priedą su Protokolo pakeitimais; 

(28)pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento II priedas, siekiant nustatyti duomenų teikimo ribines vertes, įtraukti teršalus, kuriems taikomos specialios reguliavimo priemonės pagal Sąjungos vandens ir oro kokybės ir cheminių medžiagų teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 46 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB 47 , 2004/107/EB 48 , 2006/118/EB 49 , 2008/50/EB 50 ir 2008/105/EB 51 , atsižvelgti į Protokolo pakeitimus, susijusius su teršalais, apie kuriuos turi būti pranešama, arba ribines vertes, kurias viršijus turi būti teikiami duomenys apie tokius teršalus, ir priderinti tą priedą prie mokslo arba technikos pažangos;

(29)pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento II priedas, siekiant nustatyti duomenų teikimo ribines vertes, įtraukti teršalus, kuriems taikomos specialios reguliavimo priemonės pagal Sąjungos vandens ir oro kokybės ir cheminių medžiagų teisės aktus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 52 , Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB 53 , 2004/107/EB 54 , 2006/118/EB 55 , 2008/50/EB 56 ir 2008/105/EB 57 , atsižvelgti į Protokolo pakeitimus, susijusius su teršalais, apie kuriuos turi būti pranešama, arba ribines vertes, kurias viršijus turi būti teikiami duomenys apie tokius teršalus, ir priderinti tą priedą prie mokslo arba technikos pažangos;

(30)priimant deleguotuosius aktus ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais 58 . Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(31)siekdamos užtikrinti veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už jo pažeidimus, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos;

(32)kadangi Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 reikia keisti iš esmės, teisinio tikrumo, aiškumo ir skaidrumo sumetimais jis turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(33)kadangi šio reglamento tikslo, t. y. suteikti visuomenei daugiau galimybių susipažinti su aplinkosaugine informacija sukuriant integruotą ir suderintą Sąjungos masto elektroninę duomenų bazę, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes dėl būtinybės palyginti valstybių narių duomenis reikalingas aukštas suderinimo lygis, ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(34)šiuo reglamentu nustatyti duomenų teikimo reikalavimai turėtų būti taikomi nuo 2025 ataskaitinių metų, kad valstybėms narėms ir atitinkamiems veiklos vykdytojams būtų suteikta pakankamai laiko imtis būtinų priemonių;

(35)siekiant užtikrinti duomenų tęstinumą ir teisinį tikrumą, Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 turėtų būti taikomas ir 2024 ataskaitiniais metais,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu įgyvendinamas JT EEK protokolas dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų (toliau – Protokolas), nustatant pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų rinkimo ir teikimo taisykles, ir kaip Sąjungos lygmens internetinė duomenų bazė, kurioje suteikiama prieiga prie tokių duomenų, sukuriamas Pramoninių išmetamųjų teršalų portalas (toliau – Portalas).

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių I priede išvardytų rūšių veikla ir bet kuri kita tiesiogiai techniškai su toje vietoje vykdoma veikla susijusi veikla, kuri gali sukelti teršalų išmetimą ir taršą;

(2) vieta – geografinė įrenginio buvimo vieta;

(3)visuomenė – visuomenė, kaip ji apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 16 punkte;

(4)išleidimas – tyčinis arba atsitiktinis, įprastinis arba neįprastinis teršalų patekimas į aplinką dėl žmogaus veiklos, įskaitant išsiliejimą, išmetimą, nuotėkį, įšvirkštimą, išpylimą arba išvertimą, arba per kanalizacijos sistemas galutinai neišvalius nuotekų;

(5)teršalas – cheminė medžiaga arba cheminių medžiagų grupė, kuri, patekusi į aplinką, dėl savo savybių gali būti žalinga aplinkai arba žmonių sveikatai;

(6)cheminė medžiaga – medžiaga, apibrėžta Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 1 punkte;

(7)veiklos vykdytojas – ūkio subjektas, apibrėžtas Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 15 punkte;

(8)perdavimas už įrenginio vietos ribų – naudoti arba šalinti skirtų atliekų ir valyti skirtose nuotekose esančių teršalų perkėlimas už įrenginio vietos ribų;

(9)atliekos – atliekos, kaip jos apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte 59 ;

(10)nuotekos – komunalinės, buitinės ir gamybinės nuotekos, apibrėžtos Direktyvos 91/271/EEB 2 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose, ir kitas panaudotas vanduo, kuris dėl jame esančių cheminių medžiagų arba objektų yra reglamentuojamas Sąjungos teisės;

(11)pasklidosios taršos šaltiniai – daug mažesni arba išsimėtę šaltiniai, iš kurių teršalai gali būti išleidžiami į žemę, orą arba vandenį, kurių bendras poveikis toms terpėms gali būti reikšmingas ir kurių kiekvieno duomenis rinkti atskirai yra nepraktiška;

(12)kompetentinga institucija – valstybių narių paskirtos nacionalinė valdžios institucija ar institucijos arba kita kompetentinga įstaiga ar įstaigos;

(13)pavojingosios atliekos – pavojingos atliekos, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 2008/98/EB 2 straipsnio 3 punkte;

(14)naudojimas – bet kuri iš Direktyvos 2008/98/EB II priede nurodytų operacijų;

(15)šalinimas – bet kuri iš Direktyvos 2008/98/EB I priede nurodytų operacijų;

(16)ataskaitiniai metai – kalendoriniai metai, kurių duomenys turi būti renkami.

3 straipsnis

Portalo turinys

1.Portale pateikiami:

(a)duomenys apie 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus išleidžiamus teršalus;

(b)duomenys apie už įrenginio vietos ribų perduodamas 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas atliekas ir 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus nuotekose esančius teršalus;

(c)duomenys apie 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą vandens išteklių, energijos ir žaliavų naudojimą;

(d)5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta kontekstinė informacija;

(e)jei turima, 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys apie iš pasklidosios taršos šaltinių išleidžiamus teršalus.

2.Portale pateikiamos nuorodos į:

(a)pagal Protokolą valstybių narių sukurtus nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus;

(b)kitus esamus viešai prieinamus valstybių narių arba Sąjungos lygmens registrus, duomenų bazes ar interneto svetaines, kuriuose suteikiama prieiga prie informacijos, teikiamos pagal Sąjungos teisės aktuose dėl klimato kaitos, oro, vandens ir žemės apsaugos ir dėl atliekų tvarkymo nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

Portalo sandara ir struktūra

1.Komisija užtikrina, kad Portalas būtų viešai prieinamas, duomenys jame būtų pateikiami tiek apibendrinta, tiek neapibendrinta forma, kad būtų galima atlikti paiešką pagal:

(a)įrenginį, taip pat pagal įrenginį valdančią įmonę, kai taikytina, ir geografinę jo buvimo vietą, įskaitant upės baseiną;

(b)veiklą;

(c)paplitimą valstybėje narėje arba Sąjungos mastu;

(d)teršalus, atliekas arba išteklius;

(e)aplinkos komponentą (orą, vandenį, žemę), į kurį teršalas yra išleidžiamas;

(f)už įrenginio vietos ribų perduodamas atliekas ir, jeigu reikia, jų paskirties vietą;

(g)už įrenginio vietos ribų perduodamus nuotekose esančius teršalus;

(h)pasklidosios taršos šaltinius;

(i)įrenginio savininką arba veiklos vykdytoją.

2.Portalas projektuojamas taip, kad visuomenei būtų kuo lengviau juo naudotis, kad įprastomis veikimo sąlygomis duomenys būtų nuolat ir lengvai prieinami internetu. Projektuojant atsižvelgiama į galimybę ateityje jį išplėsti ir įtraukiami visi pateikti ankstesnių ataskaitinių metų – ne mažiau kaip bent dešimties praėjusių ataskaitinių metų – duomenys.

5 straipsnis

Veiklos vykdytojų ataskaitų teikimas kompetentingoms institucijoms

1.Kiekvieno įrenginio, kuriame vykdoma vienos ar daugiau I priede nurodytų rūšių veikla, atitinkanti tame priede nustatytas taikytinas pajėgumo ribas, veiklos vykdytojas savo kompetentingai institucijai kasmet teikia toliau nurodytus duomenis (išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija šiuos duomenis jau turi):

(a)į orą, vandenį ir žemę išleidžiamus II priede nurodytus teršalus, kurių kiekis viršija taikytiną II priede nustatytą ribą;

(b)už įrenginio vietos ribų perduodamas pavojingąsias atliekas, kurių kiekis viršija 2 tonas per metus, arba nepavojingas atliekas, kurių kiekis viršija 2 000 tonų per metus, pagal visus Direktyvos 2008/98/EB I priede nurodytus naudojimo ir šalinimo būdus, išskyrus apdorojimą žemėje arba giluminį įpurškimą, nurodant atitinkamai „N“ arba „Š“ pagal tai, ar atliekos yra skirtos naudoti, ar šalinti, o pavojingųjų atliekų tarpvalstybinio pervežimo atveju – nurodant atliekų naudojimo arba šalinimo įmonės pavadinimą bei adresą ir faktinę naudojimo arba šalinimo vietą. Apie atliekas, kurių šalinimo būdas yra apdorojimas žemėje arba giluminis įpurškimas, kaip apie išleistas į žemę praneša tik įrenginio, kuriame tos atliekos susidarė, veiklos vykdytojas;

(c)už įrenginio vietos ribų perduodamus II priede nurodytus valyti skirtose nuotekose esančius teršalus, kurių kiekis viršija II priedo 1b skiltyje nustatytą ribą;

(d)vandens, energijos ir žaliavų naudojimą;

(e)informaciją, kuri leidžia pagal a–d punktus pateiktus duomenis įvertinti platesniame kontekste, įskaitant gamybos apimtį, darbuotojų skaičių, eksploatavimo valandų skaičių ir informaciją apie avarijas, dėl kurių į aplinką buvo išleista teršalų;

(f)informaciją apie tai, ar įrenginiui taip pat taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB 60 , Direktyva 91/271/EEB, Direktyva 2010/75/ES, Direktyva 2012/18/ES, Direktyva (ES) 2015/2193 arba kiti Sąjungos aplinkos teisės aktai, nurodyti 6 straipsnyje minimoje ataskaitų formoje.

2.Jeigu 1 dalies a punkte nurodytų į aplinką išleidžiamų teršalų arba 1 dalies c punkte nurodytų už įrenginio vietos ribų perduodamų teršalų kiekis neviršija taikytinų II priede nustatytų ribinių verčių arba jeigu už įrenginio vietos ribų perduodamų atliekų kiekis neviršija 1 dalies b punkte nustatytų ribinių verčių, atitinkamo įrenginio veiklos vykdytojas savo ataskaitoje nurodo, kad išleidžiamų arba už įrenginio vietos ribų perduodamų teršalų kiekis yra mažesnis už tas ribines vertes.

3.1 dalyje nurodytus duomenis veiklos vykdytojai gauna atlikdami matavimus. Jeigu išmatuoti neįmanoma, veiklos vykdytojai atlieka skaičiavimus. Jeigu neįmanoma nei išmatuoti, nei apskaičiuoti, veiklos vykdytojai duomenis gali gauti atlikdami vertinimus.

4.Duomenų gavimo metodus veiklos vykdytojai nurodo ataskaitoje. Jeigu duomenys buvo gauti matavimo būdu, nurodomas analizės metodas. Jeigu duomenys buvo gauti skaičiavimo būdu, nurodomas skaičiavimo metodas.

   

5.Rengdami 1 dalyje nurodytą ataskaitą, veiklos vykdytojai remiasi kokybiškiausia turima informacija, kuri gali apimti stebėsenos duomenis, išmetamųjų teršalų faktorius, masės balanso lygtis, netiesioginę stebėseną ar kitus skaičiavimus, technines išvadas ir kitus metodus, atitinkančius 8 straipsnio 1 dalį ir tarptautiniu mastu pripažintas metodikas, jei tokios egzistuoja.

6.II priede nurodytų išleidžiamų teršalų duomenys, teikiami pagal 1 dalies a punktą, turi apimti visus įrenginio teritorijoje iš visų į I priedą įtrauktų šaltinių išleidžiamus teršalus.

7.1 dalyje nurodyti duomenys apima duomenis apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus, kurie nurodomi kaip bendras kiekis, išleistas dėl visų tyčinių, atsitiktinių, įprastinių ir neįprastinių veiksmų. Pateikdami šiuos duomenis veiklos vykdytojai turi, kai tai įmanoma, nurodyti visus su atsitiktiniu išleidimu susijusius duomenis.

8.Kiekvieno įrenginio veiklos vykdytojas tinkamu dažnumu renka duomenis, reikalingus tam, kad būtų galima nustatyti, kuriems iš įrenginio išleidžiamiems ir už įrenginio vietos ribų perduodamiems teršalams taikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenų teikimo reikalavimai.

9.Kiekvieno atitinkamo įrenginio veiklos vykdytojas duomenų, kuriais remiantis buvo parengti teikiami duomenys, įrašus saugo penkerius metus nuo atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos, kad su jais galėtų susipažinti kompetentingos institucijos. Šiuose įrašuose taip pat apibūdinama duomenų rinkimo metodika.

10.Valstybės narės gali nuspręsti įrenginių, kuriuose vykdoma I priede nurodyta 2 veikla ir I priede nurodyta 7 veikla, veiklos vykdytojų vardu pačios kiekybiškai įvertinti tyčinį 1 dalies a punkte nurodytų teršalų išleidimą. Tokiais atvejais tiems veiklos vykdytojams 1–9 dalys dėl tokių išleidžiamų teršalų netaikomos.

11.Atsižvelgdamos į 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, valstybės narės nustato datą, iki kurios veiklos vykdytojai savo kompetentingai institucijai pateikia šiame straipsnyje nurodytus duomenis.

6 straipsnis

Valstybių narių Komisijai teikiamos ataskaitos

1.Valstybės narės kiekvienais metais Komisijai elektroninėmis priemonėmis pateikia ataskaitą, į kurią įtraukiami visi 5 straipsnyje nurodyti duomenys, ir ji pateikiama tokia forma ir iki tokios datos, kaip įgyvendinimo aktais nustato Komisija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Ataskaita bet kokiu atveju pateikiama ne vėliau kaip per 11 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.

2.Komisijos tarnybos, padedamos Europos aplinkos agentūros (toliau – Agentūra), per vieną mėnesį nuo dienos, kai baigiamos teikti valstybių narių ataskaitos pagal 1 dalį, valstybių narių pateiktus duomenis įtraukia į Portalą.

7 straipsnis

Duomenys apie iš pasklidosios taršos šaltinių išleidžiamus teršalus

1.Komisija, padedama Agentūros, duomenis apie iš pasklidosios taršos šaltinių išleidžiamus teršalus, jei tokie duomenys egzistuoja ir valstybių narių jau buvo pateikti, įtraukia į Portalą.

2.Portale skelbiami duomenys tvarkomi taip, kad naudotojai iš pasklidosios taršos šaltinių išleidžiamų teršalų galėtų ieškoti ir juos identifikuoti pagal reikiamą geografinį išskaidymą, ir jie apima informaciją apie jiems gauti taikytą metodiką.

3.Komisijai nustačius, kad duomenų apie iš pasklidosios taršos šaltinių išleidžiamus teršalus nėra, jai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis inicijuojamas duomenų apie atitinkamus iš vieno ar kelių pasklidosios taršos šaltinių išleidžiamus teršalus teikimas naudojant, kai tinkama, tarptautiniu mastu pripažintas metodikas.

8 straipsnis

Kokybės užtikrinimas ir vertinimas

1.Įrenginių, kuriems taikomi 5 straipsnyje išdėstyti duomenų teikimo reikalavimai, veiklos vykdytojai užtikrina savo teikiamų duomenų kokybę.

2.Kompetentingos institucijos įvertina 1 dalyje nurodytų įrenginių veiklos vykdytojų pateiktų duomenų kokybę, visų pirma jų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą ir patikimumą.

9 straipsnis

Prieiga prie informacijos

1.Komisija, padedama Agentūros, užtikrina, kad Portale skelbiami duomenys būtų viešai ir nemokamai prieinami internete per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai valstybės narės baigia teikti ataskaitas pagal 6 straipsnio 1 dalį.

2.Jeigu Portale esantys duomenys nėra visuomenei lengvai prieinami internete, atitinkama valstybė narė ir Komisija palengvina elektroninę prieigą prie Portalo viešai prieinamose vietose.

3.Kiekviena valstybė narė savo duomenis, pateiktus pagal 5 straipsnį ir, jei turima, 7 straipsnio 1 dalį, nuolat skelbia viešai, nemokamai ir neribodama prieigos neregistruotiems naudotojams.

10 straipsnis

Konfidencialumas

Jeigu, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB 4 straipsnio 2 dalimi, valstybė narė laiko duomenis konfidencialiais, šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nurodytoje atitinkamų ataskaitinių metų ataskaitoje atskirai dėl kiekvieno įrenginio nurodoma, kokių jo duomenų ir kodėl negalima viešinti.

11 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas

1.Komisija visuomenei iš anksto užtikrina veiksmingas galimybes prisidėti prie tolesnio Portalo plėtojimo, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir šio reglamento pakeitimų rengimą.

2.Visuomenei suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį pateikti pastabas, informaciją, analizę ir nuomones.

3.Komisija tinkamai atsižvelgia į tokį indėlį ir visuomenę informuoja apie jos dalyvavimo rezultatus.

12 straipsnis

Gairės

Komisija, padedama Agentūros, parengia ir periodiškai atnaujina gaires, kurios padeda įgyvendinti šį reglamentą ir kuriose aptariami bent šie klausimai:

(a)duomenų teikimo tvarka;

(b)teiktini duomenys;

(c)kokybės užtikrinimas ir vertinimas;

(d)konfidencialių duomenų atveju – neatskleidžiamų duomenų rūšys ir priežastys, dėl kurių jie neatskleidžiami;

(e)nuoroda į tarptautiniu mastu pripažintus išleidžiamų teršalų nustatymo, analizės ir ėminių ėmimo metodus;

(f)pagrindinių įmonių nurodymas.

13 straipsnis

Informuotumo didinimas

Valstybės narės ir Komisija didina visuomenės informuotumą apie Portalą ir jame esančių duomenų supratimą bei naudojimą.

14 straipsnis

Priedų pakeitimai

1.Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais I priedas gali būti iš dalies keičiamas siekiant vieno ar daugiau iš šių tikslų:

(a)siekiant įtraukti pramonės ar žemės ūkio veiklą, kuri dėl išleidžiamų teršalų, atliekų ar nuotekų perdavimo arba išteklių naudojimo daro arba gali daryti poveikį sveikatai ar aplinkai; pagrindiniu veiksniu nustatant poveikį sveikatai ar aplinkai bus laikomas teršalų išleidimas arba perdavimas, kai jų kiekis viršija atitinkamas duomenų teikimo ribines vertes, nustatytas 5 straipsnio 1 dalies b punkte ir II priede;

(b)siekiant jį suderinti su Protokolu priėmus jo priedų pakeitimus.

2.Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais II priedas gali būti iš dalies keičiamas siekiant vieno ar daugiau iš šių tikslų:

(a)siekiant jį priderinti prie mokslo arba technikos pažangos;

(b)siekiant įtraukti teršalus, kurie, išleisti į orą, vandenį ir žemę, daro arba gali daryti neigiamą poveikį aplinkai arba žmonių sveikatai, įskaitant teršalus, į aplinką išleidžiamus vykdant šio reglamento I priede nurodytą veiklą, ir kurie atitinka vieną iš šių sąlygų:

i)    jie yra Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIV priede nurodytos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos;

ii) jie yra prie prioritetinių medžiagų pagal direktyvas 2000/60/EB arba 2008/105/EB priskiriamos medžiagos;

iii) jie yra įtraukti į stebėjimo sąrašus, sudarytus pagal direktyvas 2006/118/EB arba 2008/105/EB;

iv) jiems taikomos ribinės vertės arba kiti apribojimai pagal direktyvas 2008/50/EB, 2004/107/EB arba 2006/118/EB;

(c)siekiant nustatyti ir atnaujinti išleidžiamų teršalų ribines vertes, kad būtų pasiektas tikslas užfiksuoti bent 90 % kiekvieno vykdant I priede nurodytą veiklą į orą, vandenį ir žemę išleidžiamo teršalo kiekio, taip pat nulines ribines ypač didelį pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai keliančių cheminių medžiagų vertes;

(d)siekiant jį suderinti su Protokolu priėmus jo priedų pakeitimus.

15 straipsnis

Delegavimas

1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.7 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [Leidinių biuro prašoma įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.Pagal 7 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

16 straipsnis

Komitetas

1.Komisijai padeda komitetas.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

17 straipsnis

Sankcijos ir reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonės

1.Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus pagal šį reglamentą priimtas nacionalines priemones, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.

2.1 dalyje nurodytos sankcijos apima baudas, proporcingas pažeidimą padariusio juridinio asmens apyvartai arba fizinio asmens pajamoms. Baudų dydis apskaičiuojamas taip, kad dėl jų už pažeidimą atsakingas asmuo faktiškai netektų dėl tokio pažeidimo gautos ekonominės naudos. Baudos už kartotinius pažeidimus laipsniškai didinamos.

3.Valstybės narės užtikrina, kad nustatant 1 dalyje nurodytas sankcijas būtų tinkamai atsižvelgiama į

(a)pažeidimo pobūdį, sunkumą ir mastą;

(b)tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo;

(c)gyventojus ar aplinką, kuriems pažeidimas padarė poveikį, atsižvelgiant į pažeidimo poveikį tikslui užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

4.Valstybės narės patvirtina reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią 1 dalyje nurodytiems pažeidimams ir juos nustatyti.

18 straipsnis

Panaikinimas

 

Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 panaikinamas nuo 2026 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą Reglamentą (EB) Nr. 166/2006 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nepaisant 18 straipsnio pirmos pastraipos, Reglamento (EB) Nr. 166/2006 nuostatos toliau taikomos 2024 m. ataskaitoms.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre

Europos Parlamento vardu    Tarybos vardu

Pirmininkas    Pirmininkas



FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)

Politikos sritis: 09 aplinka ir klimato kaita

Pasiūlymas susijęs su:

 nauju veiksmu

 nauju veiksmu, kai bus įgyvendintas bandomasis projektas ir (arba) atlikti parengiamieji veiksmai 61  

 esamo veiksmo galiojimo pratęsimu 

 vieno ar daugiau veiksmų sujungimu arba nukreipimu į kitą / naują veiksmą 

Tikslas (-ai)

Bendrasis (-ieji) tikslas (-ai)

Šiuo pasiūlymu siekiama:

(1)atnaujinti Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą (EIPTR), atsižvelgiant į neseniai atlikto poveikio vertinimo išvadas sukuriant Pramoninių išmetamųjų teršalų portalą (toliau – Portalas);

(2)pagerinti ES prieigą prie pramonės įrenginių aplinkosauginės informacijos;

(3)atkurti sąlygas, kuriomis Portalas būtų naudojamas kaip pagalbinė Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos (PITD) ir susijusių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo priemonė.

Visų pirma šis pasiūlymas padės pasiekti tikslus, nustatytus:

·Europos žaliojo kurso komunikate: „Komisija peržiūrės ES priemones, skirtas didelių pramoninių įrenginių keliamos taršos problemai spręsti.“;

·Nulinės taršos veiksmų plane: „[PITD ir EIPTR reglamento peržiūra] <...> bus siekiama <...> padidinti galimybes visuomenei susipažinti su informacija <...>, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas palyginti valstybių narių rezultatus sprendžiant pramoninių išmetamųjų teršalų problemą.“

Pasiūlymai taip pat visiškai atitinka Darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma šiuos darnaus vystymosi tikslus:

·„3.9. reikšmingai sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukėlė pavojingi chemikalai, oro, vandens ir dirvožemio tarša ir užterštumas, skaičių;

·9.4. modernizuoti infrastruktūrą ir aprūpinti naujais įrenginiais pramonės sektorius, kad jie taptų tvaresni, padėtų pagerinti išteklių naudojimo veiksmingumą ir taikytų daugiau švarių ir aplinkai nekenksmingų technologijų ir gamybos procesų, visoms šalims imantis veiksmų pagal jų atitinkamus pajėgumus;

·12.4. užtikrinti aplinkai nekenksmingą chemikalų ir visų atliekų tvarkymą per jų gyvavimo ciklą, laikantis suderintų tarptautinių programų, ir labai sumažinti jų išmetimą į orą, vandenį ir dirvožemį, kad kuo labiau sumažėtų neigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai;

·12.5. labai sumažinti atliekų susidarymą, taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą;

·12.6. skatinti bendroves, ypač dideles ir tarptautines bendroves, taikyti darnią praktiką ir įtraukti informaciją apie darnią veiklą į jų ataskaitų rengimo ciklą;

·12.8. užtikrinti, kad žmonės visame pasaulyje turėtų atitinkamos informacijos ir būtų informuoti apie darnų vystymąsi ir darnų sugyvenimą su gamta.“

(4)Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) 

1. Didinti portalo veiksmingumą šalinant trūkumus, nustatytus pagal grįžtamąją informaciją apie įgyvendinimą, pavyzdžiui, atnaujinant teršalų, apie kuriuos turi būti pranešama, sąrašą, reikalaujant duomenis teikti įrenginio, o ne objekto lygmeniu;

2. prisidėti prie žiedinės ekonomikos tikslų ir gamybos be toksinių medžiagų reikalaujant papildomų duomenų apie išteklių, pavyzdžiui, energijos, vandens, žaliavų, naudojimą, ir užtikrinant, kad medžiagų, apie kurias pranešama, sąrašas būtų dinamiškesnis ir į jį būtų įtraukiamos naujos susirūpinimą keliančios medžiagos;

3. prisidėti prie pramonės dekarbonizacijos renkant tikslesnius duomenis apie vykdant pramoninę veiklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį;

4. išplėsti Portalo sektorinę aprėptį siekiant pagerinti žinias apie kitus reikšmingus pramoninių teršalų išleidimo ir perdavimo atvejus ir pagerinti suderinamumą su susijusiais teisės aktais, visų pirma su PITD ir Vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių direktyva.

(5)Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Siūlomu Reglamento pakeitimu bus pašalinti įgyvendinimo trūkumai, nustatyti atlikus EIPTR / PITD vertinimus, ir bus padedama siekti platesnių Europos žaliojo kurso politikos tikslų.

Pereinant prie duomenų teikimo įrenginio (o ne objekto) lygmeniu bus atkurta sąsaja su PITD, taip užtikrinant patikimesnius parametrus pramonės įrenginių aplinkosauginiam veiksmingumui įvertinti.

Papildomi duomenys apie išteklių naudojimą ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį padės propaguoti gamybos efektyviai naudojant išteklius, laikantis žiediškumo principų ir visai neišmetant anglies dioksido metodus, nes bus nustatomi ir geri, ir blogi sprendimai.

Išplėtus sektorinę aprėptį bus užtikrinta, kad Portale būtų galima gauti tikslesnę informaciją apie pagrindinius ES pramonės veiklos išleidžiamus ir perduodamus kiekius.

Atnaujinant II priede išvardytų teršalų sąrašą bus užtikrinta, kad būtų tiksliau tenkinami dabartiniai ir būsimi informacijos poreikiai.

Apskritai šie pasiūlymai padės užtikrinti, kad Portalas ir toliau veiktų kaip išsami ir patogi naudoti duomenų bazė, kurioje pateikiami duomenys apie ES pramonės įrenginių buvimo vietą ir aplinkosauginį veiksmingumą.

(6)Veiklos rezultatų rodikliai 

Nurodyti pažangos ir pasiekimų stebėsenos rodiklius.

Portale bus teikiama informacija, apimanti bendrą kiekvieno įrenginio išmetamų teršalų kiekį, ir ji bus pagrindinis rodiklis, padėsiantis stebėti persvarstytos PITD tikslo mažinti poveikį aplinkai įgyvendinimo pažangą. Šie rodikliai ir toliau bus kasmet rengiami, juos bus galima lyginti ir lengvai pasiekti Portale, kurį tvarkys Europos aplinkos agentūra (EAA).

Detalesnė įrenginių lygmens informacija apie išmetamus teršalus padės stebėti pagrindinę veiklą, t. y. tą, kurios aplinkosauginis veiksmingumas gerėja arba atsilieka.

Įtraukus duomenų apie išteklių naudojimą teikimo funkciją, bus galima nustatyti naujus medžiagų, vandens ir energijos naudojimo rodiklius, pagal kuriuos bus galima stebėti išteklių naudojimo efektyvumo didėjimą.

(7)Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas 

(8)Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai, įskaitant išsamų iniciatyvos įgyvendinimo pradinio etapo tvarkaraštį

Šia finansine pažyma bus užtikrintas EAA finansavimas, kad ji galėtų sukurti patogų naudoti ir visu pajėgumu veikiantį Pramoninių išmetamųjų teršalų portalą, jį tobulinti ir plėsti. Portalas pakeičia Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą (EIPTR).

Tvarkaraštis:

- 2024 m. I–II ketv. – parengiamasis darbas: analitinis darbas kuriant papildomus modulius siekiant, kad Portalas būtų suderintas su išplėsta PITD taikymo sritimi ir kad būtų užtikrintas ne tik duomenų apie išleidžiamus teršalus, bet ir apie išteklių (medžiagų, vandens, energijos) naudojimą teikimas;

- 2024 m. III ketv. – naujojo portalo bandomasis etapas;

- 2025 m. I ketv. – atnaujinto portalo veiklos pradžia: duomenų rinkimas, kokybės užtikrinimas ir skelbimas.

(9)Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė (gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, koordinavimo nauda, teisiniu tikrumu, didesniu veiksmingumu ar papildomumu). Šiame punkte „Sąjungos dalyvavimo pridėtinė vertė“ – dalyvaujant Sąjungai užtikrinama vertė, papildanti vertę, kuri būtų užtikrinta vien valstybių narių veiksmais.

Priežastys imtis Europos lygmens veiksmų (ex ante)

Nesant bendro visoje ES taikomo požiūrio į duomenų teikimo reikalavimų nustatymą, būtų labai sunku lyginti skirtingų valstybių narių įrenginių aplinkosauginį veiksmingumą. Be to, ES duomenų teikimo standartai priimami ne tik 27 ES valstybėse narėse, o tai reiškia, kad prieinami ir panašūs ELPA šalių ir narystės ES siekiančių šalių įrenginių aplinkosauginiai duomenys.

Numatoma sukurti Sąjungos pridėtinė vertė (ex post)

Portale teikiama informacija, kurią naudoja visos valstybės narės, tokiu būdu visiškai sumažinamas poreikis kiekvienai valstybei narei nustatyti savo nacionalinius procesus. Tai padeda užtikrinti duomenų palyginamumą.

Be to, pramonės įrenginius, kurioms taikomas šis reglamentas, PITD ir Seveso III direktyva, dažnai stebi skirtingos valstybių narių kompetentingos institucijos. Tačiau Portale ši informacija bus integruota į vieną centralizuotą vieno langelio principu veikiančia sistemą. Jame taip pat bus teikiama informacija apie sąsajas su atskiromis duomenų bazėmis ir informacijos šaltiniais, kuriuose teikiama kontekstinė informacija, kaip antai, apie oro ir vandens kokybę netoli įrenginių. Taip galima gauti daug informacijos apie įvairius su šiais pramonės įrenginiais susijusius aspektus – informacijos, kuri vertinga kompetentingoms institucijoms, pramonės šakoms, nevyriausybinėms organizacijoms, visuomenei ir Komisijai (politikai formuoti ir įgyvendinimui gerinti).

(10)Panašios patirties išvados

Tai bus antras kartas, kai bus iš dalies pakeistas Europos pramoninių išmetamųjų teršalų apskaitos registras.

2000 m. pirmasis Europos išmetamųjų teršalų apskaitos registras (Europos išmetamųjų teršalų registras, EPER) buvo sukurtas kaip tiesioginis 1996 m. TIPK direktyvos (PITD pirmtakės) 15 straipsnio 3 dalies rezultatas. 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad:

„Remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis, Komisija kas treji metai išleidžia pagrindinių išmetamų teršalų ir atitinkamų jų šaltinių aprašą. Komisija nustato procedūrą ir minimalią informaciją, kurią reikia perduoti 19 straipsnyje nurodyta tvarka.

Ta pačia tvarka Komisija gali siūlyti priemones, garantuojančias duomenų apie pirmojoje pastraipoje nurodytą išmetamų teršalų aprašą ir duomenų iš kitų registrų bei duomenų šaltinių apie išmetamus teršalus tarpusavio palyginimo ir papildymo galimybę.“

2006 m. EPER pakeitė Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registras (EIPTR), kad ES galėtų vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus pagal JT EEK Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją apie aplinką Kyjivo protokolą.

(11)Suderinamumas su daugiamete finansine programa ir galima sinergija su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šis veiksmas yra suderinamas su kitomis ES politikos kryptimis ir vykdomomis iniciatyvomis, susijusiomis su Europos žaliuoju kursu.

(12)Įvairių turimų finansavimo galimybių vertinimas, įskaitant perskirstymo mastą

Palikta galimybė EAA toliau valdyti Portalą ir įgyvendinti visus papildomus pakeitimus prižiūrint Aplinkos GD. Tai naudinga, nes:

1) sukuriama aiški pridėtinė vertė užtikrinant nuoseklų požiūrį visoje ES, kuris bus perkeltas į Protokolą ir kuris taip pat yra pasaulinis lyginamasis standartas, kuris taikomas ir kituose žemynuose (pavyzdžiui, Pietų Amerikoje, Japonijoje ir apskritai EBPO);

2) sukuriama akivaizdi sinergija su EAA vaidmeniu tvarkant su oro kokybe, vandens kokybe ir pan. susijusią aplinkosauginę informaciją.

Kitos išnagrinėtos galimybės

Remtis tik valstybių narių rengiamais išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrais. ES, kaip Orhuso konvencijos ir Protokolo šalis, turi įgyvendinti savo įsipareigojimus. Teoriškai, kadangi valstybės narės taip pat yra Protokolo šalys, visos jame nustatytos prievolės galėjo būti nustatytos valstybių narių nacionalinės teisės aktuose. Tačiau tokiu atveju nebūtų buvę jokios garantijos, kad jos bus nuosekliai taikomos visoje ES, nes Protokole numatytos skirtingos kai kurių nuostatų įgyvendinimo galimybės. Pavyzdžiui, veikla, kuriai jis taikomas, gali būti apibrėžiama taikant pajėgumo arba darbuotojų skaičiaus ribas. Sukūrus Portalą sumažės poreikis kiekvienai valstybei narei nustatyti savo nacionalinius procesus ir bus galima lengviau palyginti duomenis.

(13)Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ir finansinis poveikis

 trukmė ribota

   pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

   finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

 trukmė neribota

Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2022 m. iki 2025 m., vėliau – visuotinis taikymas.

(14)Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 62  

 Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

   vykdomųjų įstaigų

 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

 Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

☒ Finansinio reglamento 70 ir 71 straipsniuose nurodytiems organams;

◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

(15)VALDYMO PRIEMONĖS 

(16)Stebėsenos ir atskaitomybės taisyklės 

Nurodyti dažnumą ir sąlygas

Decentralizuotoms agentūroms skiriamoms ES subsidijoms bus taikomos standartinės stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės.

(17)Valdymo ir kontrolės sistema (-os) 

(18)Valdymo būdo (-ų), finansavimo įgyvendinimo mechanizmo (-ų), mokėjimo tvarkos ir siūlomos kontrolės strategijos pagrindimas

Decentralizuotoms agentūroms skiriamoms ES subsidijoms bus taikomos standartinės stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės.

(19)Informacija apie nustatytą riziką ir jai sumažinti įdiegtą (-as) vidaus kontrolės sistemą (-as)

Netaikoma

(20)Kontrolės išlaidų efektyvumo apskaičiavimas ir pagrindimas (kontrolės sąnaudų ir susijusių valdomų lėšų vertės santykis) ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas (atliekant mokėjimą ir užbaigiant programą) 

Netaikoma

(21)Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės 

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones, pavyzdžiui, išdėstytas Kovos su sukčiavimu strategijoje.

Bus taikomos standartinės ES subsidijų decentralizuotoms agentūroms sąlygos.

(22) NUMATOMAS PASIŪLYMO FINANSINIS POVEIKIS 

(23)Atitinkama daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija ir biudžeto išlaidų eilutė

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija

Biudžeto eilutė

Išlaidų
rūšis

Įnašas

Numeris  

DA / NDA 63

ELPA šalių 64

valstybių kandidačių 65

trečiųjų valstybių

pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 2 dalies b punktą

3

09.10.02 – Europos aplinkos agentūra (EAA)

DA

TAIP

TAIP

NE

NE

(24)Numatomas pasiūlymo finansinis poveikis asignavimams 

(25)Numatomo poveikio veiklos asignavimams santrauka 

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija

Numeris

3 išlaidų kategorija „Gamtos ištekliai ir aplinka“

       mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Agentūra: EAA

2024
metai

2025
metai

2026
metai

2027
metai

IŠ VISO

1 antraštinė dalis. Personalo išlaidos

Įsipareigojimai

1a

0,430

0,438

0,447

0,456

1,772

Mokėjimai

2a

0,430

0,438

0,447

0,456

1,772

2 antraštinė dalis. Administracinės išlaidos

Įsipareigojimai

1a

0,050

0,050

0,020

0,020

0,140

Mokėjimai

2a

0,050

0,050

0,020

0,020

0,140

3 antraštinė dalis. Veiklos išlaidos

Įsipareigojimai

1b

0,170

0,070

0,030

0,030

0,300

Mokėjimai

2b

0,170

0,070

0,030

0,030

0,300

IŠ VISO asignavimų 
EAA

Įsipareigojimai

= 1a + 1b + 3

0,650

0,558

0,497

0,506

2,212

Mokėjimai

= 2a + 2b

+3

0,650

0,558

0,497

0,506

2,212

2024

2025

2026

2027

Iš viso

IŠ VISO asignavimų 
pagal daugiametės finansinės programos
3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

Įsipareigojimai

= 4 + 6

0,650

0,558

0,497

0,506

2,212

Mokėjimai

= 5 + 6

0,650

0,558

0,497

0,506

2,212

Pirmiau nurodytų išlaidų pagrindimas:

EAA išlaidos apima 2 papildomus etato ekvivalentus, kurie bus skirti šioms užduotims – įdiegti IT infrastruktūrą naujų rinksimų duomenų laukams (informacijos apie išteklių naudojimą ir papildomus teršalus), iš dalies pakeisti ir išplėsti XML schemą, kad būtų galima teikti duomenis įrenginio lygmeniu, o dėl naujos įtrauktos žemės ūkio pramonės veiklos – atnaujinti Duomenų teikėjų vadovą, kad veiklos vykdytojai ir valstybės narės duomenis teiktų nuosekliai, rengti mokymus valstybių narių ataskaitų teikėjams, kad jie galėtų nustatyti šiuos naujus reikalavimus, ir vėliau valdyti duomenų teikimo procesą ir susijusių duomenų srautą.

IT infrastruktūros kūrimo išlaidos trečiaisiais metais sumažės, nes liks tik IT infrastruktūros priežiūros išlaidos. Daroma prielaida, kad per pirmuosius dvejus metus dėl teisės akto pasiūlymo EAA reikės daugiau finansinių išteklių esamoms priemonėms pertvarkyti.

Skaičiuojant EAA išlaidas laikyta, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. infliacija padidėjo 2 %, o Danijos darbo užmokesčiui buvo pritaikytas korekcinis koeficientas – 1,342. Daroma prielaida, kad vėlesniais metais tai nesikeis.

Reikiamas EAA skirto ES įnašo padidinimas bus kompensuotas atitinkamai sumažinant programos LIFE paketą (biudžeto eilutė 09.0202 – Žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė).

(26)Numatomas veiklos asignavimais finansuojamas atliktas darbas

Netaikoma

(27)Numatomas poveikis EAA ištekliams

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

   Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2024
metai

2025
metai

2026
metai

2027
metai

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)

0,430

0,438

0,447

0,456

1,772

IŠ VISO

0,430

0,438

0,447

0,456

1,772

Personalo poreikiai (etatų vienetais):

2024
metai

2025
metai

2026
metai

2027
metai

IŠ VISO

Laikinieji darbuotojai (AD lygio)

2

2

2

2

2 per metus

IŠ VISO

2

2

2

2

2 per metus

EAA darbuotojai sukurs IT infrastruktūrą, kuri bus reikalinga siūlomoms peržiūroms įgyvendinti ir vėliau duomenų teikimo procesui ir susijusiems duomenų srautams valdyti. Šie IT patobulinimai susiję su pranešimų srauto fiziniu pajėgumu (t. y. ataskaitų skaičiumi ir pobūdžiu) ir pagalbinėmis sistemomis (gairėmis, mokymu ir kt.), siekiant užtikrinti, kad pramonės sektoriaus veiklos vykdytojai ir valstybės narės juos nuosekliai taikytų.

(28)Numatomi Komisijos žmogiškųjų išteklių poreikiai

Netaikoma

(29)Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

·Pasiūlyme (iniciatyvoje):

   Galima visiškai finansuoti perskirstant asignavimą atitinkamoje daugiametės finansinės programos (DFP) išlaidų kategorijoje.

   Reikia panaudoti nepaskirstytą maržą pagal atitinkamą DFP išlaidų kategoriją ir (arba) specialias priemones, kaip apibrėžta DFP reglamente.

   Reikia persvarstyti DFP.

(30)Trečiųjų šalių įnašai 

·Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

(31)Numatomas poveikis pajamoms 

Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

(1)    2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).
(2)    JT EEK konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais Kyjivo protokolas dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų: https://unece.org/environment-policy/public-participation/prtrs-protocol-text .
(3)    COM(2012) 746 final.
(4)    COM(2017) 810 final.
(5)     https://industry.eea.europa.eu/
(6)    OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
(7)

   Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2022/142 , kuriuo dėl ataskaitų dėl gamybos apimties teikimo iš dalies keičiamas ir ištaisomas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1741 (OL L XXX, XXXX XX XX, p. XX).

(8)    COM(2019) 640 final.
(9)    OL L 313, 2015 11 28, p. 1.
(10)

   OL L 135, 1991 5 30, p. 40.

(11)    OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
(12)

   OL L 348, 2008 12 24, p. 8.

(13)    OL L 396, 2006 12 30, p. 1.
(14)

   OL L 372, 2006 12 27, p. 19.

(15)

   OL L 152, 2008 6 11, p. 1.

(16)

   OL L 23, 2005 1 26, p. 3.

(17)

   OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

(18)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
(19)    2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26). 
(20)    2000 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas 2000/479/EB dėl Europos išmetamųjų teršalų registro (EPER) įgyvendinimo pagal Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (IPPC) 15 straipsnį (OL L 192, 2000 7 28, p. 36).
(21)

   1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996 10 10, p. 26).

(22)    COM(2021) 400 final.
(23)    Europos Komisijos gairės dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro įgyvendinimo (2006 m.), https://ec.europa.eu/environment/industry/stationary/e-prtr/pdf/lt_prtr.pdf .
(24)     https://ec.europa.eu/transparency/documents-register/  
(25)    ES aplinkos politikos ataskaitų teikimo ir stebėsenos tinkamumo patikrinimas (SWD(2017) 230 final).
(26)    OL C 326, 2012 10 26, p. 391.
(27)    2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1741, kuriuo nustatomas duomenų, kuriuos valstybės narės turi pateikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB teikiamose ataskaitose, formatas ir dažnumas (OL L 267, 2019 10 21, p. 3).
(28)    2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
(29)    OL C , , p. .
(30)    OL C , , p. .
(31)

   Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas XXX/XXX/XX dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 m. (OL L XXX, XX XX XX, p. XX).

(32)    OL L 124, 2005 5 17, p. 4.
(33)    2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL L 33, 2006 2 4, p. 1).
(34)    COM(2017) 810 final.
(35)    2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
(36)

   1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(37)    2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Naujas žiedinės ekonomikos veiksmų planas, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos“ (COM(2021) 400 final).
(38)    https://industry.eea.europa.eu/
(39)    2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2193 dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 313, 2015 11 28, p. 1).
(40)    2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu, OL L 124, 2005 5 17, p. 1).
(41)    2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1).
(42)

   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(43)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(44)    Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
(45)

   2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(46)

   2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(47)

   2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(48)

   2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL L 23, 2005 1 26, p. 3).

(49)

   2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).

(50)

   2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

(51)

   2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).

(52)

   2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(53)

   2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(54)

   2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore (OL L 23, 2005 1 26, p. 3).

(55)

   2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).

(56)

   2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

(57)

   2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).

(58)    OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(59)    2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(60)    2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
(61)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 58 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.
(62)    Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti Biudžeto GD svetainėje https://myintracomm.ec.europa.eu/budgweb/LTan/budgmanag/Pages/budgmanag.aspx .
(63)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.
(64)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
(65)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

Strasbūras, 2022 04 05

COM(2022) 157 final

PRIEDAI

prie

Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO
dėl pramonės įrenginių aplinkosauginių duomenų teikimo ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalo sukūrimo








{SEC(2022) 169 final} - {SWD(2022) 111 final} - {SWD(2022) 112 final} - {SWD(2022) 113 final}


I PRIEDAS

Veiklos rūšys

Veikla

Pajėgumo riba

1.

Veikla, išvardyta Direktyvos 2010/75/ES I priede

Viršijamos Direktyvoje 2010/75/ES nustatytos taikytinos pajėgumo ribos

2.

Veikla, išvardyta Direktyvos 2010/75/ES Ia priede

Viršijamos Direktyvoje 2010/75/ES nustatytos taikytinos pajėgumo ribos

3.

Direktyvos (ES) 2015/2193 2 straipsnyje nurodyta veikla (jeigu neįtraukta į Direktyvos 2010/75/ES I priedą)

Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali šiluminė galia yra ne mažesnė kaip 20 MW ir mažesnė kaip 50 MW

4.

Požeminė kasyba ir susijusios operacijos, įskaitant žalios naftos arba dujų gavybą sausumoje arba jūroje (jeigu neįtraukta į Direktyvos 2010/75/ES I priedą)

Pajėgumo ribos nėra (teikiami visų įrenginių duomenys)

5.

Atviroji kasyba ir karjerų eksploatavimas (jeigu neįtraukta į Direktyvos 2010/75/ES I priedą)

Teritorijos, kurioje realiai vykdomi gavybos darbai, plotas sudaro 25 hektarus

6.

Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai

Pajėgumas – ne mažesnis kaip 100 000 gyventojų ekvivalentų

7.

Akvakultūra

Gamybos pajėgumas – 100 tonų žuvų arba vandens bestuburių per metus

8.

Įrenginiai laivams statyti ir (arba) išmontuoti ir dažyti arba dažams šalinti

Tinkantys 100 m ilgio laivams

II PRIEDAS

Teršalai ( *1 )

Nr.

CAS numeris

Teršalas  (1)

Išleidžiamų teršalų ribinis kiekis

(1 skiltis)

į orą

(1a skiltis)

kg per metus

į vandenį

(1b skiltis)

kg per metus

į žemę

(1c skiltis)

kg per metus

1.

74-82-8

Metanas (CH4)

100 000

—  (2)

2.

630-08-0

Anglies monoksidas (CO)

500 000

3.

124-38-9

Anglies dioksidas (CO2)

100 mln.

4.

 

Hidrofluorangliavandeniliai (HFC)  (3)

100

5.

10024-97-2

Azoto oksidas (N2O)

10 000

6.

7664-41-7

Amoniakas (NH3)

10 000

7.

 

Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ)

100 000

8.

 

Azoto oksidai (NOx/NO2)

100 000

9.

 

Perfluorangliavandeniliai (PFC)  (4)

100

10.

2551-62-4

Sieros heksafluoridas (SF6)

50

11.

 

Sieros oksidai (SOx/SO2)

150 000

12.

 

Bendrasis azoto kiekis

50 000

50 000

13.

 

Bendrasis fosforo kiekis

5 000

5 000

14.

 

Hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC)  (5)

1

15.

 

Chlorfluorangliavandeniliai (CFC)  (6)

1

16.

 

Halonai  (7)

1

17.

 

Arsenas ir jo junginiai (kaip As)  (8)

20

5

5

18.

 

Kadmis ir jo junginiai (kaip Cd)  (8)

10

5

5

19.

 

Chromas ir jo junginiai (kaip Cr)  (8)

100

50

50

20.

 

Varis ir jo junginiai (kaip Cu)  (8)

100

50

50

21.

 

Gyvsidabris ir jo junginiai (kaip Hg)  (8)

10

1

1

22.

 

Nikelis ir jo junginiai (kaip Ni)  (8)

50

20

20

23.

 

Švinas ir jo junginiai (kaip Pb)  (8)

200

20

20

24.

 

Cinkas ir jo junginiai (kaip Zn)  (8)

200

100

100

25.

15972-60-8

Alachloras

1

1

26.

309-00-2

Aldrinas

1

1

1

27.

1912-24-9

Atrazinas

1

1

28.

57-74-9

Chlordanas

1

1

1

29.

143-50-0

Chlordekonas

1

1

1

30.

470-90-6

Chlorfenvinfosas

1

1

31.

85535-84-8

Chloralkanai, C10–C13

1

1

32.

2921-88-2

Chlorpirifosas

1

1

33.

50-29-3

DDT

1

1

1

34.

107-06-2

1,2-dichloretanas (EDC)

1 000

10

10

35.

75-09-2

Dichlormetanas (DCM)

1 000

10

10

36.

60-57-1

Dieldrinas

1

1

1

37.

330-54-1

Diuronas

1

1

38.

115-29-7

Endosulfanas

1

1

39.

72-20-8

Endrinas

1

1

1

40.

 

Halogeninti organiniai junginiai (kaip AOH)  (9)

1 000

1 000

41.

76-44-8

Heptachloras

1

1

1

42.

118-74-1

Heksachlorbenzenas (HCB)

10

1

1

43.

87-68-3

Heksachlorbutadienas (HCBD)

1

1

44.

608-73-1

1,2,3,4,5,6-heksachlorcikloheksanas (HCH)

10

1

1

45.

58-89-9

Lindanas

1

1

1

46.

2385-85-5

Mireksas

1

1

1

47.

 

PCDD + PCDF (dioksinai + furanai) (kaip toksiškumo ekvivalentas)  (10)

0,0001

0,0001

0,0001

48.

608-93-5

Pentachlorbenzenas

1

1

1

49.

87-86-5

Pentachlorfenolis (PCP)

10

1

1

50.

1336-36-3

Polichlorintieji bifenilai (PCB)

0,1

0,1

0,1

51.

122-34-9

Simazinas

1

1

52.

127-18-4

Tetrachloretilenas (PER)

2 000

10

53.

56-23-5

Tetrachlormetanas (TCM)

100

1

54.

12002-48-1

Trichlorbenzenai (TCB) (visi izomerai)

10

1

55.

71-55-6

1,1,1-trichloretanas

100

56.

79-34-5

1,1,2,2-tetrachloretanas

50

57.

79-01-6

Trichloretilenas

2 000

10

58.

67-66-3

Trichlormetanas

500

10

59.

8001-35-2

Toksafenas

1

1

1

60.

75-01-4

Vinilchloridas

1 000

10

10

61.

120-12-7

Antracenas

50

1

1

62.

71-43-2

Benzenas

1 000

200

(kaip BTEX)  (11)

200

(kaip BTEX)  (11)

63.

 

Bromintieji difenileteriai (PBDE)  (12)

1

1

64.

 

Nonilfenoliai ir nonilfenolio etoksilatai (NP/NPE)

1

1

65.

100-41-4

Etilbenzenas

200.

(kaip BTEX)  (11)

200

(kaip BTEX)  (11)

66.

75-21-8

Etileno oksidas

1 000

10

10

67.

34123-59-6

Izoproturonas

1

1

68.

91-20-3

Naftalenas

100

10

10

69.

 

Alavo organiniai junginiai (kaip bendrasis Sn kiekis)

50

50

70.

117-81-7

Di-(2-etilheksil)ftalatas (DEHP)

10

1

1

71.

108-95-2

Fenoliai (kaip bendrasis C kiekis)  (13)

20

20

72.

 

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH)  (14)

50

5

5

73.

108-88-3

Toluenas

200

(kaip BTEX)  (11)

200

(kaip BTEX)  (11)

74.

 

Tributilalavas ir jo junginiai  (15)

1

1

75.

 

Trifenilalavas ir jo junginiai  (16)

1

1

76.

 

Bendrasis organinės anglies (BOA) kiekis (kaip bendrasis C kiekis arba ChDS/3)

50 000

77.

1582-09-8

Trifluralinas

1

1

78.

1330-20-7

Ksilenai  (17)

200

(kaip BTEX)  (11)

200

(kaip BTEX)  (11)

79.

 

Chloridai (kaip bendrasis Cl kiekis)

2 mln.

2 mln.

80.

 

Chloras ir neorganiniai junginiai (kaip HCl)

10 000

81.

1332-21-4

Asbestas

1

1

1

82.

 

Cianidai (kaip bendrasis CN kiekis)

50

50

83.

 

Fluoridai (kaip bendrasis F kiekis)

2 000

2 000

84.

 

Fluoras ir jo neorganiniai junginiai (kaip HF)

5 000

85.

74-90-8

Vandenilio cianidas (HCN)

200

86.

 

Kietosios dalelės (KD10)

50 000

87.

1806-26-4

Oktilfenoliai ir oktilfenolio etoksilatai

1

88.

206-44-0

Fluorantenas

1

89.

465-73-6

Izodrinas

1

90.

36355-1-8

Heksabrombifenilas

0,1

0,1

0,1

91.

191-24-2

Benz(g,h,i)perilenas

 

1

 

(1)   Jeigu nenurodyta kitaip, bet kurio II priede nurodyto teršalo atveju pranešama bendroji teršalo masė arba, jeigu teršalas yra medžiagų grupė, – bendroji grupės masė.

(2)   Brūkšys (—) reiškia, kad duomenų pagal atitinkamą parametrą ir terpę teikti nereikalaujama.

(3)   Bendroji hidrofluorangliavandenilių masė: HFC23, HFC32, HFC41, HFC4310mee, HFC125, HFC134, HFC134a, HFC152a, HFC143, HFC143a, HFC227ea, HFC236fa, HFC245ca, HFC365mfc suma.

(4)   Bendroji perfluorangliavandenilių masė: CF4, C2F6, C3F8, C4F10, c-C4F8, C5F12, C6F14 suma.

(5)   Bendroji medžiagų, išvardytų 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1) I priedo VIII grupėje, masė, įskaitant jų izomerus.

(6)   Bendroji Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 I priedo I ir II grupėse išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.

(7)   Bendroji Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 I priedo III ir VI grupėse išvardytų medžiagų masė, įskaitant jų izomerus.

(8)   Visų metalų atveju pranešama bendroji visų cheminių elemento formų, kurių yra išleidžiamuose teršaluose, masė.

(9)   Halogeninti organiniai junginiai, kuriuos galima adsorbuoti aktyvintosiomis anglimis, išreikšti chloridu.

(10)   Išreikšti tarptautiniu toksiškumo ekvivalentu (I-TEQ).

(11)   Duomenys apie kiekvieną teršalą turi būti teikiami, jei viršijamas BTEX ribinis kiekis (suminis benzeno, tolueno, etilbenzeno ir ksileno parametras).

(12)   Bendroji bromintųjų difenileterių masė: penta-BDE, okta-BDE ir deka-BDE.

(13)   Bendrojo fenolio ir paprastųjų fenolių pakaitalų masė, išreikšta bendruoju anglies kiekiu.

(14)   Pateikiant duomenis apie išleidžiamus į orą policiklinius aromatinius angliavandenilius (PAH), jų kiekis turi būti matuojamas kaip benz(a)pireno (50-32-8), benz(b)fluoranteno (205-99-2), benz(k)fluoranteno (207-08-9) ir inden(1,2,3-cd)pireno (193-39-5) kiekis, kaip nustatyta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (OL L 169, 2019 6 25, p. 45).

(15)   Bendroji tributilalavo junginių masė, išreikšta tributilalavo mase.

(16)   Bendroji trifenilalavo junginių, masė, išreikšta trifenilalavo mase.

(17)   Bendroji ksileno (orto-ksileno, meta-ksileno, para-ksileno) masė.

III PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 166/2006

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 12 punktas

2 straipsnio 3 punktas

2 straipsnio 1 punktas

2 straipsnio 4 punktas

2 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 2 punktas

2 straipsnio 6 punktas

2 straipsnio 7 punktas

2 straipsnio 7 punktas

2 straipsnio 16 punktas

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 6 punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 5 punktas

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 4 punktas

2 straipsnio 11 punktas

2 straipsnio 8 punktas

2 straipsnio 12 punktas

2 straipsnio 11 punktas

2 straipsnio 13 punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 14 punktas

2 straipsnio 13 punktas

2 straipsnio 15 punktas

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 16 punktas

2 straipsnio 15 punktas

2 straipsnio 17 punktas

2 straipsnio 14 punktas

3 straipsnio a punktas

3 straipsnio 1 dalies a punktas

3 straipsnio b punktas

3 straipsnio 1 dalies b punktas

3 straipsnio c punktas

3 straipsnio 1 dalies e punktas

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 1 dalis

4 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 1 dalies a punktas

5 straipsnio 1 dalies a punktas

5 straipsnio 1 dalies b punktas

5 straipsnio 1 dalies b punktas

5 straipsnio 1 dalies c punktas

5 straipsnio 1 dalies c punktas

5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

-

5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

5 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa

5 straipsnio 6 dalis

5 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 7 dalis

5 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 8 dalis

5 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 5 dalis

5 straipsnio 9 dalis

6 straipsnis

5 straipsnio 1 dalies b punktas

7 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 11 dalis

7 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 3 dalis

7 straipsnio 3 dalis

9 straipsnio 1 dalis

8 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 2 dalis

8 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 3 dalis

-

9 straipsnio 4 dalis

-

10 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 2 dalis

9 straipsnio 2 dalis

11 straipsnis

10 straipsnis

12 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 1 dalis

12 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 dalis

12 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 3 dalis

13 straipsnis

9 straipsnio 4 dalis

14 straipsnis

12 straipsnis

15 straipsnis

13 straipsnis

18 straipsnis

14 straipsnis

18a straipsnis

15 straipsnis

19 straipsnis

16 straipsnis

20 straipsnis

17 straipsnis

21 straipsnis

-

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas