Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl „Anglies dioksido absorbavimo technologijų vaidmens mažinant Europos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro“

(nuomonė savo iniciatyva)

(2022/C 486/08)

Pranešėjas	Andrés BARCELÓ DELGADO
Bendrapranešėjė	Monika SITÁROVÁ

Plenarinės asamblėjos sprendimas	2022 1 18
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
	Nuomonė savo iniciatyva
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija (CCMI)
Priimta skyriuje	2022 6 24
Priimta plenarinėje sesijoje	2022 9 21
Plenarinė sesija Nr.	572
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	229 / 0 / 7

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pakartoja, kad tvirtai remia žaliojo kurso įsipareigojimus, strateginio savarankiškumo energijos tiekimo srityje didinimą ir pramonės pirmavimo skatinimą.

1.2.

Būtina atsižvelgti į Ukrainoje vykstančio karo poveikį energijos ir žaliavų prieinamumui, todėl vykdant Europos semestro programą reikia stebėti padėtį.

1.3.

Norint sėkmingai įvykdyti žaliąją pertvarką gamybos pramonėje, reikia pakankamo ir tinkamo atsinaujinančiųjų išteklių energijos derinio, kad būtų galima užtikrinti elektrifikaciją ir sėkmingai gaminti ekologišką vandenilį. Neutralizuoti poveikį klimatui pramonei padės anglies dioksido absorbavimo (CDR), anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) ir anglies dioksido surinkimo ir naudojimo (CCU) technologijos. Norint pasiekti žaliojo kurso tikslus, būtina visoje Europoje diegti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

1.4.

Mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro reikės iš esmės pertvarkyti pramonės veiklą (per ateinančius 30 metų). Nors daugelis mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų jau yra sukurtos, jų technologinės parengties lygis (1) yra žemas. Norint plėsti ir plačiai diegti šias proveržio technologijas, reikia parengti plataus užmojo veiksmų planus, o ES, pasitelkdama Klimato ir inovacijų fondus, privalo propaguoti inovacijas.

1.5.

Todėl technologijų plėtojimas, mokymas ir darbo jėgos perkvalifikavimas yra gyvybiškai svarbūs siekiant žaliosios pertvarkos gamybos pramonėje. Socialinis dialogas Europos, valstybių narių ir regioniniu lygmeniu turėtų prisidėti prie didesnio informuotumo apie žaliąją ir teisingą pramonės pertvarką, jos palaikymo ir rėmimo. Siekiant užtikrinti veiksmingą pramonės pertvarką, kurioje nė vienas nepaliekamas nuošalyje, bus labai svarbu stiprinti gebėjimus ir vykdyti projektus, skirtus pagrindiniams įgūdžiams apibrėžti.

1.6.

Didinant alternatyviųjų žaliavų, ypač tvarios biomasės, naudojimą, būtų galima prisidėti prie tvaraus anglies dioksido pašalinimo iš atmosferos, skatinant tvariai valdyti dirbamą žemę (žemės ūkio paskirties žemę ir miškus) ir naudoti biomasę ilgaamžiuose produktuose, kurie dar labiau padidina absorbavimo naudą. Be to, tai padėtų sumažinti ES priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir išteklių.

1.7.

EESRK ragina išsaugoti Europos pramonės konkurencingumą: ES yra išmetamo CO2 kiekio mažinimo lyderė, tačiau jai reikia, kad ir kiti dalyviai įgyvendintų tokius pat klimato politikos užmojus. Kadangi klimato krizė yra pasaulinė, Europos Sąjungos diplomatija turi dėti daugiau pastangų, kad veiksmingai įtikintų trečiąsias šalis labiau stengtis su ja kovoti. Nepriklausomai nuo plataus užmojo ES politikos tikslų, pirmauti pramonės šakų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procese Europos Sąjungoje vis dažniau pavyks būtent dėl savo politinės paramos ir dėl įmonių ir jų darbuotojų praktinių žinių apie pramonės pajėgumus, reikiamas technologijas ir pokyčių prognozavimą – visa tai leidžia atitinkamai imtis praktinių priemonių.

1.8.

Išlaikius tvirtą ES pramonės bazę, Europos visuomenei bus užtikrinta gerovė, kokybiškos darbo vietos ir įsipareigojimas kovoti su klimato kaita. Europos pramonė, norėdama išlaikyti savo konkurencinę padėtį, turi investuoti tiek į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, tiek į įrangą ir įrenginius, taikydama tinkamą reguliavimo sistemą.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Europos klimato teisės akte nustatytas plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslas iki 2030 m. ir patvirtintas poveikio klimatui neutralumo tikslas iki 2050 m. Norint pasiekti šį Europos Sąjungos siekį, reikia išanalizuoti visą veiklą, susijusią su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiu, ir nustatyti būdus, kaip iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį.

2.2.

Gamybos pramonės įmonės išmeta 20 proc. (2) viso Europos išmetamųjų teršalų kiekio. Anglies dioksidui imlios gamybos pramonės šakos Europoje yra geležies ir plieno, cemento, chemijos ir naftos chemijos, plaušienos ir popieriaus, trąšų, stiklo, keramikos, naftos perdirbimo ir spalvotųjų metalų (daugiausia aliuminio) pramonė. Pramonės sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis apima anglies dioksidą (CO2), susidarantį dėl energijos naudojimo, iškastinio kuro naudojimo ne energetikos reikmėms ir neiškastinio kuro šaltinių, taip pat kitas nei CO2 dujas.

2.3.

Žalioji gamybos pramonės pertvarka yra gyvybiškai svarbi siekiant laikytis Europos klimato teisės akto. Vyks technologijų pertvarka, o po to – darbo metodų, įgūdžių ir kompetencijų pokyčiai pramonės šakose. Tačiau reikės ir paklausos valdymo priemonių, kuriomis būtų populiarinami mažo anglies dioksido kiekio produktai ir skatinami nauji verslo modeliai (pramonės simbiozė, žiediškumas, paklausos atsakas).-

3. Gamybos pramonė kelyje poveikio klimatui neutralumo link

3.1.

Šioje nuomonėje savo iniciatyva daugiausia dėmesio skiriama tiems pramonės sektoriams, kuriems taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Todėl energetikos komunalinės įmonės, transportas ir pastatai nėra įtraukti.

3.2.

Be priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo uždavinio sprendimo, kiekviename pramonės sektoriuje būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą. Nors nepakaks sumažinti Europos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, energijos vartojimo efektyvumas gali gerokai sumažinti dėl energijos vartojimo išmetamą teršalų kiekį. Nuo iškastinio kuro bus pereita prie technologijų, kurias naudojant neišmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, daugiausia prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos.- Už perėjimą nuo iškastinio kuro prie netaršių technologijų yra atsakingos komunalinių paslaugų įmonės ir valdžios institucijos.

3.3.

Atsižvelgiant į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo iššūkį, pramonės šakos gali būti klasifikuojamos taip:

—	sektoriai, kuriuose reikia iš esmės keisti gamybos procesą: plieno (integruotasis gamybos būdas), trąšų ir chemijos pramonė;

—	sektoriai, kuriuose gamybos procese reikia keisti energijos nešiklį: plieno (elektrinės lanko krosnys), stiklo, keramikos, popieriaus ir kt.;

—	sektoriai, kuriuose sumažinti priklausomybę sudėtinga, pavyzdžiui, cemento sektorius, kuris turi surinkti ir saugoti (arba naudoti) gamybos proceso metu išmetamą anglies dioksidą, kad taptų neutralaus poveikio klimatui sektoriumi;

—	sektoriai, kuriuose gali būti naudojamos anglies dioksido surinkimo ir naudojimo technologijos, siekiant kurti didelės pridėtinės vertės produktus, pavyzdžiui, naftos perdirbimo įmonėse, chemijos ir naftos chemijos pramonėje.

3.4.

Prie didesnio energijos vartojimo efektyvumo neabejotinai prisidės pramoninė didelio naudingumo bendra šilumos ir energijos gamyba (CHP) (3), tačiau ji negali visiškai panaikinti pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro. Kitas būdas padidinti bendrą energijos vartojimo efektyvumą būtų centralizuotam šilumos tiekimui naudoti mažos entalpijos pramonės šilumą, o tai galbūt galėtų įnešti indėlį pereinant prie visiško anglies dioksido išmetimo nutraukimo.

3.5.

Anglies dioksido absorbavimo (CDR) technologijos iš atmosferos pašalina jau išmestą CO2 ir taip sukuria „neigiamą“ išmetamųjų teršalų kiekį. Su CCS susijusios technologijos, pavyzdžiui, bioenergijos gamyba surenkant ir saugant anglies dioksidą ir tiesioginis anglies dioksido surinkimas iš oro ir saugojimas, yra svarbi išmetamųjų teršalų šalinimo iš atmosferos technologijų dalis. Tačiau, nepaisant klimato kaitos švelninimo potencialo, šios technologijos šiuo metu yra tik parodomajame etape. Kitos klimato kaitos mažinimo technologijos apima veiklą, kuria didinami natūralūs anglies dioksido absorbentai, pavyzdžiui, miškų įveisimas ir atkūrimas, ir nepatenka į šios nuomonės taikymo sritį.

CDR technologijų ateities iššūkis gamybos pramonėje yra rasti pusiausvyrą, kai anglies dioksido surinkimas ir saugojimas būtų viena iš klimato kaitos švelninimo galimybių kartu su kitomis anglies dioksido kiekio mažinimo ir absorbavimo technologijomis. ŠESD kiekio mažinimas ir absorbavimas turi derėti su Paryžiaus susitarimu ir Europos klimato teisės aktu. CCS gali padėti ES reikiamu tempu šalinti ŠESD absorbentais, tačiau ilgainiui turi būti siekiama išvengti anglies dioksido saugojimo.

3.6.

Bendras įvairių sektorių atsakas į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesus, kaip atrodo, yra vandenilis iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (žaliasis vandenilis).- Pavyzdžiui, Švedijoje vykdomas projektas, kuriuo siekiama panaikinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetimą plieno gamyboje naudojant iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamą vandenilį. Suomijoje įgyvendinamas parodomasis projektas apie mėlynojo, o vėliau ir žaliojo vandenilio gamybos bei CO2 surinkimo ir nuolatinio saugojimo Baltijos jūroje būdus.

4. Gamybos pramonė kelyje priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo link

4.1.

Iš visų Europos pramonės šakų dėmesį sutelkiame į tuos sektorius, kurie turi didelį potencialą tobulėti ir daryti poveikį mažinant Europoje išmetamą CO2 kiekį. Gamybos pramonėje akcentuojami tie sektoriai, kuriems kyla daugiau sunkumų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šioje nuomonėje dėmesys skiriamas plieno, cemento, chemijos ir naftos chemijos, naftos perdirbimo įmonėms, celiuliozės ir popieriaus, trąšų, stiklo ir keramikos pramonei.

4.2.

Prieš aprašydami technologijas, kurios galėtų turėti įtakos išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimui ir absorbavimui, turime apsvarstyti galimybę pereiti nuo iškastiniu kuru grindžiamų energijos šaltinių prie kitų-netaršių energijos šaltinių ir atsinaujinančiųjų išteklių. Tai galėtų būti vėjo energija, fotovoltinė ir saulės šiluminė energija, hidroenergija, geoterminė energija, biomasė ir biokuras. -

4.3.

Kai kurios pramonės šakos, norėdamos pasiekti nulinį išmetamo ŠESD kiekį, kad būtų pereita prie neutralaus poveikio klimatui visuomenės, savo procesuose turėtų taikyti esamas arba naujas technologijas. Priklausomai nuo kiekvienos pramonės šakos ir jos dabartinio išmetamo ŠESD kiekio, joms gali tekti imtis vieno ar keleto veiksmų.

4.4.

Galima būtų pagalvoti, kad šis pirmas veiksmas tėra „tik“ gamybos ir (arba) tiekimo proceso dalies pakeitimas. Daugeliu kitų atvejų gali prireikti tolesnių mokslinių tyrimų ir plėtros, pavyzdžiui, pritaikyti dabartinius gamtinių dujų degiklius vandeniliui arba naudoti šilumos siurblius. Be to, reikėtų aptarti ir vandenilio ir medžiagų ar gaminių sąveikos klausimą.

4.5.

Plieno pramonė

Tradicinei plieno pramonei (integruotasis gamybos būdas, kurį naudojant reikia redukuoti geležies rūdą) kylantis iššūkis jau paskatino įdiegti keletą naujų technologinių metodų, pagal kuriuos dabar aukštakrosnės keičiamos elektrinėmis lanko krosnimis, maitinamomis tiesiogiai redukuota geležimi (DRI), pagaminta naudojant žaliąjį vandenilį. Kitos jau išnagrinėtos alternatyvos remiasi CCS technologijomis, tačiau jomis negalima pasiekti ŠESD kiekio mažinimo tikslo. Lyginant su dabar naudojamu integruotuoju gamybos būdu, geležies rūdos elektrolizė išmetamą CO2 kiekį galėtų sumažinti iki 87 proc. (jei būtų visiškai panaikinta tiekiamos elektros energijos priklausomybė nuo iškastinio kuro). Vandenilio plazmos mažinimas, siekiant nulinio išmetamo CO2 kiekio. Iš tikrųjų, plieno gamyboje naudojant vandenilį išmetamą CO2 kiekį būtų galima sumažinti iki 95 proc., lyginant su dabar naudojamu integruotuoju gamybos būdu (jei jo metu būtų naudojama visiškai nuo iškastinio kuro nepriklausoma elektros energija), tačiau dėl energijos, prarandamos gaminant vandenilį, galiausiai padidėtų energijos suvartojimas pramonėje.

Gaminant plieną elektros lanko krosnyse išmetama tik 14 proc. ŠESD kiekio, išmetamo naudojant integruotąjį būdą, o pagrindinis iššūkis – gamtines dujas valcavimo krosnyse pakeisti žaliuoju vandeniliu arba indukcine elektra.

Visiškai įdiegus CCU technologiją (naudojant aukštakrosnių išmetamąsias dujas) išmetamųjų teršalų kiekį gali sumažėti iki 65 proc., (CO2 kiekio sumažinimas taip pat priklauso nuo viso gaunamų cheminių produktų gyvavimo ciklo). Keletas projektų yra labiau pažengusioje plėtros stadijoje: parodomojoje gamykloje „Steelanol“ (šiuo metu statoma, technologinis parengties lygis – 9) išmetamosios dujos naudojamos bioetanoliui gaminti, o projektu „Carbon2Chem“ (technologinis parengties lygis – 7–8) siekiama naudoti išmetamąsias dujas kaip cheminių medžiagų žaliavą.

4.6.

Cemento pramonė

Tik 37 proc. cemento pramonėje išmetamo teršalų kiekio susidaro dėl kuro, o likusieji 63 proc. išmetamųjų teršalų susidaro dėl cheminės žaliavos reakcijos (proceso metu išsiskiriančios ŠESD). Todėl naudojant iš atsinaujinančiųjų išteklių (biomasės arba vandenilio) pagamintą kurą, išmetamųjų teršalų kiekis sumažės ne daugiau kaip 35 proc. Šiuo metu bandomos technologijos, kurios ateityje gali padėti surinkti ir tvarkyti arba saugoti CO2 (amino metodas ir kalcio kilpa). Kitas būdas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį – kurti vadinamąjį mažai klinkerio turintį cementą, kurio technologinis parengties lygis šiuo metu yra 5–7. Tokio cemento gamybos išmetamųjų teršalų kiekis yra iki 30 proc. mažesnis nei gryno portlandcemenčio.

4.7.

Chemijos pramonė

Chemijos pramonėje gamybos procesų elektrifikavimu, pavyzdžiui, garinio krekingo krosnių elektrifikavimu, siekiama 90 proc. sumažinti vienos krekingo krosnies išmetamo CO2 kiekį. Chemijos sektorius svariai prisideda prie tvarių anglies dioksido ciklų atkūrimo. Chemijos produktai yra didžiulis anglies dioksido rezervuaras, kuris gali išlaikyti anglies dioksidą 10–40 metų. Šiandien chemijos produktuose esantis anglies dioksido kiekis prilygsta bendram pramonės išmetamų teršalų kiekiui, susijusiam su šių produktų gamyba. Netgi didžioji dalis šio anglies dioksido patenka į atmosferą, kai pasibaigus produktų naudojimui jie sudeginami, todėl ambicingos žiedinės ekonomikos strategijos sukūrimas yra būtina sąlyga siekiant tvaraus ir atsparaus klimato kaitos poveikiui anglies dioksido ciklo, išlaikant anglies dioksidą „kilpoje“. Chemijos sektorius gali prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo kituose sektoriuose, „absorbuodamas“ anglies dioksidą ir kaupdamas jį produktuose.

4.8.

Plaušienos ir popieriaus pramonė

Tikimasi, kad plaušienos ir popieriaus pramonėje tobulinant procesus, įskaitant perėjimą prie ketvirtosios pramonės revoliucijos, ir investuojant į pažangiausias gamybos technologijas, iki 2050 m. CO2 kiekį pavyks sumažinti 7 mln. tonų. Pasinaudodama savo vietos kogeneracijos įrenginiais, ši pramonė turi galimybę dalyvauti energijos rinkoje naudodama kintamų atsinaujinančiosios energijos išteklių perteklių. Nauda priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui gali atitinkamai siekti 2 mln. tonų. Prognozuojama, kad tolesnis pramonės įrenginių perėjimas prie mažai anglies išteklių naudojančios arba visiškai jų nenaudojančios energijos padės išmetamą CO2 kiekį sumažinti 8 mln. tonų. Be kai kurių proveržį sukeliančių koncepcijų, nustatytų projekte „Two Team“ (4), pavyzdžiui, šiuo metu kuriamomis giluminių eutektinių tirpiklių technologijomis, kitais novatoriškais ir perversminiais sprendimais išmetamųjų teršalų kiekį būtų galima sumažinti maždaug 5 mln. tonų CO2.

4.9.

Naftos perdirbimo įmonės

Naftos perdirbimo įmonės gali dvejopai prisidėti prie ES ekonomikos pertvarkos energetikos ir klimato srityse: i) gerokai sumažindamos savo gamybos proceso anglies pėdsaką ir ii) palaipsniui pakeisdamos iškastinės kilmės kurą ir kitus produktus kuru ir kitais produktais, kurių pagrindą sudaro biogeninis arba perdirbtas CO2. Laipsniškas iškastinio kuro energijos pakeitimas bioenergija, kartu su CCU ir CCS technologijomis, netgi leis pasiekti neigiamą išmetamą ŠESD kiekį. Grynąjį išmetamą ŠESD kiekį, susidarantį naudojant kurą ir kitus naftos perdirbimo produktus, galima iš esmės sumažinti palaipsniui keičiant žaliavas – nuo žalios naftos pereinant prie tvarios biomasės ir perdirbto CO2. Sudegus tokiam kurui, į atmosferą bus išmestas nulinis arba labai mažas grynasis CO2 kiekis, taip prisidedant prie transporto, ypač tų transporto rūšių, kurias sunkiau elektrifikuoti, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo. Šiose srityse vykdomos investicijos ir nauji projektai. Pavyzdžiui, trys iš maždaug 80 didžiųjų ES perdirbimo įmonių buvo pertvarkytos į biologinio perdirbimo įmones, žalią naftą visiškai pakeičiant tvaria biomase (5). Šiai su klimato kaita susijusios pertvarkos strategijai įgyvendinti reikia mažiau finansinių išteklių nei kitiems sprendimams, nes pačios naftos perdirbimo įmonės ir produktų paskirstymo logistikos sistema gali būti dideliu mastu pritaikytos ir pakartotinai panaudotos.

4.10.

Trąšos

Trąšų pramonėje šiuo metu svarstoma galimybė gamtines dujas kaip žaliavą pakeisti žaliuoju vandeniliu. Visoje ES rengiami keli bandomieji projektai (6), o kai žaliasis vandenilis taps prieinamas ir nusistovės jo sąnaudos, pramonė pažengs į priekį prie visiško anglies dioksido išmetimo nutraukimo.

4.11.

Apibendrinant galima teigti, kad gamybos pramonė turi potencialo mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didindama energijos vartojimo efektyvumą, optimizuodama procesus ir pereidama prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Norint iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą, reikės investicijų į MTP ir inovacijas. CCS ir anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo (CCUS) technologijos taip pat yra svarbios gamybos pramonės šakoms, pavyzdžiui, cemento pramonei, kur energijos šaltinis yra biomasė.

5. Įgūdžiai ir kompetencijos ateities gamybos pramonėje

5.1.

Nauji pramonės procesai neabejotinai pareikalaus naujų darbo metodų. Pramonės sektoriai ir darbuotojai turės pritaikyti savo pramoninių pareigų atlikimo būdą, sutelkdami dėmesį į išmetamo CO2 kiekio mažinimą nuo pat pirmųjų gamybos proceso etapų.

5.2.

Žalioji gamybos pramonės pertvarka gamybą pakeis daugeliu aspektų, nes bus visiškai įdiegtos naujos gamybos technologijos ir pasinaudota skaitmenizacijos privalumais. Norint užtikrinti teisingą pertvarką, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, reikės naujų įgūdžių, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo. Ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad ES piliečiai ir darbuotojai, MVĮ, socialinės įmonės ir regionų ekspertai būtų kviečiami imtis iniciatyvaus vaidmens neišvengiamuose pokyčiuose, kurie vyks jų gyvenamose vietose.

5.3.

ES turi užtikrinti, kad pramonės darbuotojus pasiektų žinios apie naujas technologijas ir jų diegimą dabartinėse pramonės šakose. Valdžios institucijos ir įmonės, vykdydamos socialinį dialogą, turi stengtis naudotis jau turimais įgūdžiais ir siekti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų.

5.4.

Visiškas žaliojo vandenilio įdiegimas pramonėje bus labai svarbus daugeliui pramonės šakų. Tačiau papildomos įtakos įgūdžiams ir kompetencijoms gamybos pramonėje ir itin dideliu mastu tiekimo grandinėje turės CDR technologijų diegimas.

6. ES veiksmai ir pagrindinės sąlygos

6.1.

Pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro turi padėti mažinti ES teisinė sistema ir nacionalinės taisyklės. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad pertvarkos galimybės ir (arba) ištekliai, kuriuos į pertvarką reikės investuoti, valstybėse narėse ir Europos regionuose labai skirsis.

6.2.

Teisingos pertvarkos fondas, skirtas remti regionus, kurie labai priklausomi nuo daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų, yra pirmasis teigiamas žingsnis. Tačiau taikymo sritis, kuri apsiriboja regionais, labai priklausomais nuo anglių, lignito, durpių, degiųjų skalūnų ir daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų, yra per siaura. Pritardamas Europos Parlamentui EESRK siūlo iš esmės padidinti Teisingos pertvarkos fondo biudžetą, kad būtų galima teikti paramą kitiems sektoriams, kuriuos palies pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Papildomi biudžeto ištekliai turėtų būti numatyti siekiant užtikrinti darbo vietos keitimą, alternatyvių kokybiškų darbo vietų kūrimą tuose pačiuose regionuose ir tinkamą darbuotojų mokymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą.--

6.3.

Vykdant pramonės žaliąją pertvarką, reikės už prieinamą, stabilią ir konkurencingą kainą gauti daug neutralaus anglies dioksido poveikio energijos ir žaliavų. Norint patenkinti pramonės poreikį apsirūpinti dideliais atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekiais, Europoje reikės didelių investicijų, įskaitant investicijas į energetikos infrastruktūrą.

6.4.

ES reguliavimo sistema turi padėti ES ekonomikai pasiekti grynojo neutralaus poveikio klimatui tikslą 2050 m., sudarydama sąlygas pasinaudoti didžiuliais finansiniais, technologiniais ir intelektiniais ištekliais, kad būtų sparčiai įgyvendintos investicijos į mažo anglies dioksido kiekio technologijas, įskaitant anglies dioksido absorbavimo technologijas.

6.5.

Norint gamybos pramonės šakose skatinti anglies dioksido surinkimo technologijų diegimą, reikia nuolatinių paskatų Europos lygmeniu (per Inovacijų fondą) ir kiekvienoje valstybėje narėje, tačiau nepažeidžiant bendrosios rinkos, kuri yra vienas iš ES pagrindų. Prireiks papildomų ES iniciatyvų privačioms investicijoms pritraukti ir sutelkti.

6.6.

Reikia sukurti strateginius aljansus Europos lygmeniu siekiant paspartinti šios pramonės plėtrą, kad šioje srityje ES galėtų pirmauti. Dabartinės valstybės pagalbos taisyklės galėtų būti pritaikytos taip, kad tai būtų galima padaryti.

6.7.

Ypatingą dėmesį reikia skirti MTP veiklai, palaikant dialogą Europos lygmeniu. Inovacijų fondas turi būti tinkamiausia priemonė siekiant susitelkti į šią veiklą.

6.8.

Viešųjų pirkimų politika turėtų būti vykdoma siekiant paskatinti žaliųjų produktų rinką, kurioje gamintojai mažina išmetamų ŠESD kiekį, palyginti su buitinės elektronikos produktų rinka.

6.9.

Nustatyta, kad vėluojama spręsti klimato problemas ir trūksta laiko, o tai reiškia, kad į Europos semestro ataskaitas ir rekomendacijas kiekvienai valstybei narei turi būti įtraukti kai kurie pagrindiniai veiklos rodikliai, padedantys pasiekti reikiamą pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

6.10.

Strateginio prognozavimo ataskaitoje turėtų būti periodiškai apžvelgiama pažanga, perspektyviausi scenarijai ir (arba) galimybės bei silpnosios vietos siekiant klimato politikos tikslų. Tai itin svarbu, nes joje gali būti pateiktos gairės dėl skubių ir didelės rizikos investicijų, taip pat dėl pagrįsto išteklių telkimo tiek vertikaliai, tiek horizontaliai.

6.11.

Esama signalų, kurie įspėja, kad veiklos sąlygos nėra vienodos ir kyla „anglies dioksido nutekėjimo“ į trečiąsias šalis pavojus, trukdantis pereiti prie anglies dioksido neišskiriančių technologijų. Tai dar kartą parodo, kaip svarbu įdiegti konkurencingumo patikrą kaip rizikos filtravimo ir orientavimo priemonę.

6.12.

Jau aiškiai išmatuojamas išmetamųjų teršalų koncentracijos pasiskirstymas pagal valstybes nares, valstybes nares vienam gyventojui, ekonomikos sektorius ir regionus. Atsižvelgiant į laiko stygių, pirmenybė turi būti teikiama greičiausiai pasiekiamiems ir aukščiausiems rezultatams, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl daug dėmesio reikėtų skirti metalurgijai, mineralinių medžiagų ir cheminių medžiagų ir atsinaujinančiųjų išteklių degalų pramonei.

Ankstyvojo etapo inovacijos ir noras jas naudoti bei parduoti skiriasi priklausomai nuo įmonių dydžio: pirmuoju atveju pranašumą turi labai didelės grupės, o antruoju atveju – MVĮ. Taigi tiek tarpsektorinis, tiek vertikalus žinių perdavimas turėtų būti skatinamas ir palengvinamas sukuriant palankią verslo aplinką.

Briuselis, 2022 m. rugsėjo 21 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė

Christa SCHWENG

(1) Technologinės parengties lygiai – tai skirtingi skalės taškai, pagal kuriuos vertinama technologijos pažanga arba brandos lygis.

(2) Europos aplinkos agentūra.

(3) CHP: bendra šilumos ir elektros energijos gamyba.

(4) https://www.cepi.org/two-team-project-report/.

(5) „Gela“, Venecijos biologinio perdirbimo įmonė (eni.com) ir „La Mède“ (TotalEnergies.com).

(6) Puertoljano mieste (Ispanija) veikianti „Fertiberia“ pradėjo eksploatuoti nulinio poveikio trąšų gamyklą.